Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. P., jos įgaliotai atstovei advokatei Birutei Jackienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), tačiau neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), vedęs, įgijęs profesinį išsilavinimą, dirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. vengė išlaikyti vaiką, - jis, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigotas mokėti lėšas buvusios žmonos I. P. naudai, dukrų B. P., gimusios (duomenys neskelbtini), ir G. P., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 200 Eur iki abiejų vaikų pilnametystės, laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d., būdamas darbingas bei turėdamas galimybę mokėti išlaikymą, vengė šios pareigos, nemokėdamas lėšų vaikams išlaikyti ir neteikdamas kitos būtinos paramos, dėl ko 2023 m. birželio 30 d. susidarė finansinis įsiskolinimas 7 754,40 Eur.

Šiais savo veiksmais A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 164 straipsnyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamuoju apklaustas A. P. savo kaltę pripažino, nori susimokėti (susidariusį išlaikymo įsiskolinimą), sutinka su civiliniu ieškiniu. Yra kaltas, kad nemokėjo (priteisto išlaikymo vaikams), nori susimokėti ką yra skolingas ir toliau mokėti vaikams. Kaltinamasis A. P. paaiškino, kad buvo priimtas skyrybų sprendimas, teismas priteisė mokėti išlaikymą vaikams po 200 Eur kiekvienai dukrai. Iki teismo mokėjo, bet nežino kam mokėjo, nes nei vaikų gali aplankyti, nei dukroms paskambinti. Po skyrybų nieko nedarė, nes neturėjo pinigų mokėti, pačiam reikėjo išsilaikyti, buvo stresas. Po skyrybų emigravo į (duomenys neskelbtini), nes buvo sunku gyventi, neturėjo nei stogo virš galvos. Iki skyrybų dirbo, po skyrybų irgi dirbo, bet buvo laikini darbai, buvo galima dirbti ir neoficialiai. Registravosi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinių reikalų ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba), bet nesigavo, bandė nutraukti ir išvyko. Kai išvyko, neturėjo jokio turto ir banko sąskaitos. Uždarė sąskaitas, nes jam jų nereikia, o atlyginimas buvo mokamas vokeliuose. Kai išvyko, iš pradžių dirbo Vokietijoje gal pusę metų, po to išvyko į (duomenys neskelbtini). Nebuvo pastovaus darbo, neprisimena kiek gaudavo pajamų. Gyveno bute, mokėjo už apgyvendinimą. Neturi galimybės bendrauti su dukromis, net nežino priežasties, bet labai nori bendrauti, jas matyti. Po skyrybų į Lietuvą atvažiuodavo, bet gyvendavo (duomenys neskelbtini). Stengėsi susireguliuoti gyvenimą, stotis ant kojų, kad mokėti vaikams. Kai jo buvusi žmona pabėgo į (duomenys neskelbtini) jam nežinant, jis nemato vaikų, negali susisiekti, jam buvo skaudu ir pikta. Kai dar vyko teismas ir jų neišskyrė, dukros nenorėjo su juo kontaktuoti. Kaltinamasis A. P. patvirtino, kad buvo į mokyklą nuvažiavęs, buvo blaivus, bet dukros buvo nuteiktos prieš jį. Kai buvo nuvykęs į mokyklą, vaikas buvo nustebęs, G. tiesiog vengia su juo kalbėti. Praktiškai jis su ja nekalbėjo, nes pastaroji kategoriškai pasakė, kad nenori. Tuo metu auklėtojos iš vis jo nematė. Jis į mokyklą buvo atvažiavęs ne vienas, turi liudininką, kuris galėtų patvirtinti, kad kaltinamasis buvo blaivus. Jis nerašė laiškų, nes nenorėjo šnekėti su buvusia sutuoktine, norėjo šnekėti su vaikais. Turėjo buvusios sutuoktinės „Facebook“, bet nesiruošė pastarajai rašyti, nes, kaip minėjo, norėjo bendrauti tik su vaikais. Savo dukrų socialiniuose tinkluose surasti negali. Posėdžio pradžioje pasakė, kad neturi vaikų, nes turėjo omenyje, jog neturi vaikų dabartinėje santuokoje. Jis su dabartine sutuoktine dabar gyvena atskirai, aplamai pastarasis su visais mažai bendrauja. Dabartinė žmona yra sveikas žmogus, jis neturi pastarosios išlaikyti. Jis nesiruošė slapstytis, kai galėjo paskambino pareigūnei, apie ikiteisminį tyrimą sužinojo gal prieš metus. Jis kalbėjo su pareigūne, klausė, ar būtų galima gauti sąskaitą, į kurią mokėti, nes norėtų mokėti, bet negavo sąskaitos. Jis niekur nesislapstė, tiesiog buvo vienas, galėjo keliauti, o kur buvo galimybė dirbti, ten ir važiavo dirbti. 2011 m. sausio 5 d. buvo daromas fiktyvus dalykas, kad mažiau mokesčių mokėti valstybei. Šiuo metu turi savo veikiančią įmonę, bet dabar nedirba. Jokios deklaracijos nėra daręs, nėra deklaravęs 60 000 Eur (t. 2, b. l. 167-171).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. P. parodė, kad po skyrybų 2018 m. A. P. nemokėjo visiškai išlaikymo. Jis rašė žinutes dėl vaikų susitikimų, bet ji gerbė vaikų nuomonę, atsiklausė, ar nori susitikti. Ji dirbo, tikrai stengėsi išgyventi, bet buvo nerealiai sunku, todėl teko išvykti į (duomenys neskelbtini). Dukra B. (duomenys neskelbtini) patyrė didelį stresą, lankė psichologą. Pasikeitė būreliai, kuriuos dukra lankė. Sąlygos akivaizdžiai pablogėjo. Jaunesnioji dukra greičiau adaptavosi. Tai ką išgyveno vaikai, buvo sudėtingas laikotarpis. Pinigais negalima įvertinti to, ką ji ir dukros patyrė. Už tuos pinigus (susidariusį išlaikymo įsiskolinimą) bent jau leis vaikus paatostogauti, o dabar net į Lietuvą negali nuskristi (t. 2, b. l. 167-171).

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis, davęs parodymus, neprieštaravo, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami ir sutiko, jog byloje būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Su tokia baudžiamojo proceso eiga taip pat sutiko ir prokurorė.

Atsižvelgiant į kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo pobūdį (nepriskirtinas labai sunkių nusikaltimų kategorijai), kaltinamojo poziciją bei faktinių aplinkybių aiškumą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie teismo pripažinti įrodymais ir išnagrinėjus šią baudžiamąją bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. P. parodė, kad kaltę pripažįsta. A. P. nurodė, kad gyvena užsienyje ir neplanuoja grįžti į Lietuvą, kurioje jau nebuvo daug laiko. Jo gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo adresu gyvena laikinai, jeigu pasikeis, apie tai praneš pareigūnams. Jis gyvenamosios vietos adresus keičia dažnai. Šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), gauna apie 1 100 svarų, tai jo vienintelis pragyvenimo šaltinis. Įmonėje dirba vairuotoju pagal kontraktą, ši įmonė yra atidaryta jo paties, kadangi dirba pagal kontraktą, tai taip išeina, jog jo įmonę nuomoja kita įmonė. Jis neprisideda prie savo dukrų G. ir B. išlaikymo finansiškai ar kitais būdais, nepalaiko ryšio su vaikais, nes jos yra dingusios, žino tik tiek, kad išvykusios iš Lietuvos, bet nežino kur. Nežino nei kur yra I. (P.), nei vaikai, jos slapstosi nuo jo. Pavedimus dukrų išlaikymui jis atliko 2018 m., jeigu gerai prisimena. Neprisimena kiek pinigų jis pervedė, nes pinigus siuntė savo sesei V. B., o pastaroji per „Perlo“ terminalą pervesdavo I. Jis tiksliai neprisimena, kiek tų perlaidų buvo padaryta, galimai 4-5. Kadangi jam I. skolinga pinigų už automobilį, jos advokatė buvo prašiusi, kad tą skolą išskaičiuotų kaip vaikų išlaikymą, buvo apie 3 000 Eur, tikslios sumos dabar neprisimena, tai jis mano, kad ši suma gali būti skirta vaikų išlaikymui. Į klausimą kodėl nuo 2018 m. neteikė išlaikymo savo nepilnametėms dukroms G. ir B. P. bei piktybiškai nevykdo teismo patvirtintos sutarties sąlygų išlaikyti vaikus, A. P. atsakė, kad, visų pirma, jam buvo didelis stresas, kai sužinojo, jog skiriasi, lankėsi pas psichologą ir pan. Jam buvo didelis smūgis, stresinė būsena, pats turėjo kažkaip išgyventi, nes liko su dviem krepšiais, nieko neliko ką buvo užgyvenęs, todėl turėjo pasirūpinti savimi. Po to stipriai sirgo, dabar bando atsistoti ant kojų ir nori susitvarkyti su skolomis bei mokėti vaikams pinigus. Jis 7 000 Eur neturi, bet žada pinigus vis tiek mokėti. Nori tiesiog viską susitvarkyti ir ramiai gyventi. Jis per pastaruosius metus, kai buvo priimta nutartis dėl vaikų išlaikymo, kelis kartus keitė deklaruotas gyvenamąsias vietas, nes ieškojo kur geriau galima uždirbti, kadangi reikėjo kažkaip išgyventi bei save ir kitą žmoną D. P. išlaikyti. Tai darė ne iš lengvo gyvenimo. Visą gyvenimą jis išlaiko šeimą ir, kai išsiskyrė su I., neteko visko, negali netgi vaikų matyti. Nereaguodavo į siunčiamus šaukimus jo naudojamu elektroninio pašto adresu ir neatvykdavo procesinių veiksmų atlikimui bei nesusisiekdavo su policijos pareigūnais, nes neturėjo galimybės susisiekti, be to, žinojo dėl kokios priežasties jo ieško policijos pareigūnai, žinojo, kad nevykdo teismo nutarties išlaikyti vaikus, o jis neturėjo ką duoti vaikams, todėl ir nesusisiekdavo. Dabar jau turi ką duoti vaikams, todėl ir susisiekė. Jis nesislapstė nuo teisėsaugos ir nevengė atsakomybės, tiesiog kurį laiką neturėjo telefono, neturėjo ryšio, turėjo finansinių sunkumų. Visos 7 754,40 Eur sumos negali atlyginti, bet sutiktų ją atlyginti dalimis. Jis labai gailisi, kad nemokėjo piniginių lėšų vaikams išlaikyti, graudu, jog su dukromis negalėjo pasimatyti. Tikisi visa tai išspręsti taikiai. Kartu liudytojas papildė, kad jis 2018 m. balandį išvyko į (duomenys neskelbtini), kai gavo iš I. (P.) SMS žinutę, jog ji nori skirtis, jis tada negrįžo į Lietuvą gal pusantrų metų, tiksliai nežino, bet ilgai nebuvo Lietuvoje. Kai vyko teismai, jis juose nedalyvaudavo, nes neturėjo kur grįžti, nebent pas mamą, bet pastaroji gyvena su neįgalia savo seserimi ir broliu, ten nėra vietos. Po to grįžo į Lietuvą aplankyti savo mamos, nežino kuriais metais tai buvo, bet grįžo tik kelioms dienoms, o po to vėl išvyko. Nuo 2018 m. jis dirbo ne visą laiką ir tik dabar, apie pusantrų metų, turi pastovų darbą, o šiaip buvo tik laikini darbai, ieškodavo kas geriau mokės, anksčiau (iki pastovaus darbo susiradimo) vos galą su galu sudurdavo. Laikini darbai trukdavo apie 1-3 mėnesius. Buvo susirgęs, bet neturi tai patvirtinančių dokumentų, jų nepateiks, nes pas gydytojus nesikreipė, kadangi nemoka anglų kalbos, tik jeigu reikėdavo išsikviesdavo greitąją medicinos pagalbą, jog suteiktų pirmąją pagalbą. Jis savo buvusių darboviečių išvardinti negali, taip pat laikotarpių nuo kada ir kiek dirbo. Dabar dirba (duomenys neskelbtini) apie pusantrų metų. Kadangi nėra pririštas prie gyvenamosios vietos, tai dėl to pagyvendavo pas vieną pažįstamą, po to pas kitą, tokiu būdu ieškojo tinkamo darbo (t. 2, b. l. 94-98, 99-102).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta I. P. parodė, kad 2018 m. rugsėjo 26 d. išsiskyrė su savo sutuoktiniu A. P. Kadangi jie turi du bendrus nepilnamečius vaikus – dukras B. P. ir G. P., Vilniaus miesto apylinkės teismas priteisė A. P. mokėti alimentus vaikų išlaikymui kiekvieną mėnesį po 400 Eur į jos banko sąskaitą. A. P. nuo to laiko iki šiol nesumokėjo nei vieno karto, prie vaikų (dukrų) išlaikymo niekaip neprisidėjo, vaikų auklėjime nedalyvavo, bendravo kelis kartus su vaikais telefonu, tačiau vėliau vaikai atsisakė su juo bendrauti, dabar jie nebendrauja iš viso. Šiuo metu ji su A. P. taip pat nebendrauja. Jos ir vaikų bendravimas su A. P. nutrūko dėl pastarojo piktnaudžiavimo alkoholiu ir agresyvaus bendravimo būdo (fizinio smurto nenaudojo, bet dažnai bendraudavo pakeltu tonu). Dėl neišmokėtų alimentų išieškojimo ji kreipėsi į antstolę J. B., tačiau pastaroji grąžino vykdomuosius dokumentus, kadangi A. P. buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Po kurio laiko ji sužinojo, kad A. P. deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) ir kreipėsi dėl alimentų išieškojimo į antstolį M. A., kuris po kurio laiko taip pat grąžino vykdomuosius dokumentus dėl alimentų skolos išieškojimo, kadangi A. P. deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Lietuvoje niekur nedirba. Jos žiniomis, A. P. niekur Lietuvoje nedirba, pastarojo profesija yra tolimųjų reisų vairuotojas. Ji įtaria, kad A. P. iš tiesų gyvena Lietuvoje, pas jos tolimą giminaitę D. T., adresu (duomenys neskelbtini). Ji galvoja, kad jai (D. T.) yra žinoma, jog A. P. 2019 m. spalio 2 d. prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo siųsti jam vykdomuosius raštus būtent minėtu adresu. I. P. taip pat papildė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) ir greitu metu neketina grįžti į Lietuvą. Su A. P. nepalaiko jokio ryšio nuo 2018 m. sausio, t. y. nuo tada, kai prasidėjo jų skyrybų procesas. Nuo skyrybų pradžios A. P. nebandė susisiekti su dukromis. Tik vieną kartą neblaivus skambino dukros B. P. šokių mokytojai pasiteirauti, ar B. lanko šokius ir kaip jai sekasi, apie tai ją informavo B. mokytoja, kuri sakė, kad jo kalba buvo nerišli, visa tai vyko 2018 m. Po to buvo atėjęs į G. P. mokyklą, taip pat neblaivus, jai skambino dukros mokytoja, G. labai išsigando ir palindo po suolu, o kai ji atvažiavo į mokyklą, jo ten jau nebuvo. G. buvo labai išsigandusi, pastarosios mokytoja sakė, kad nuo A. P. sklido alkoholio kvapas. A. P. turėjo problemų su alkoholiu. Daugiau jis su dukromis susiekti nebandė. Iš jo nesulaukė nei skambučių, nei SMS – visiškai nieko. A. P. skyrybų metu iš jos prisiteisė 2 500 Eur už automobilį, bet, kadangi pastarasis nemokėjo piniginių lėšų vaikų išlaikymui, tai ir ji jam nemokėjo. Kol vyko teismas A. P. kelis kartus sumokėjo pinigus vaikų išlaikymui, tiksliau jo sesuo V. P. už jį pervesdavo pinigus, būdavo pervedamos 200 Eur, 250 Eur sumas. Kiek prisimena, buvo pervesti pinigai 3 kartus. Galvoja, kad tokiu būdu norėjo parodyti, jog moka vaikams pinigus teismo metu, o pasibaigus teismui – nebemokėjo nei karto. Paskutinė A. P. įmoka vaikams buvo kažkur 2018 m. rugpjūtį. A. P. priteista dukrų išlaikymui mokėti kas mėnesį po 200 Eur, iš viso – 400 Eur. Šiai dienai dukros gauna vaiko išlaikymo pinigus iš Sodros į jos sąskaitą Lietuvoje, Šiaulių banke. Kiek žino, per mėnesį Sodra perveda apie 150 Eur abiems dukroms (t. 1, b. l. 46, 54-55).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta D. T. parodė, kad asmeniškai pažįsta A. P. Ji su juo susipažino prieš 5-6 metus, kai pastarasis buvo atvykęs pas ją į svečius su savo sutuoktine I. P., kuri yra liudytojos giminaitė, t. y. trečios eilės pusseserė. A. P. pas ją namuose, adresu (duomenys neskelbtini), niekada nėra gyvenęs, tik buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Pastarasis pas ją buvo deklaravęs gyvenamąją vietą 2019 m. vasarą, 1 mėnesiui. Ji A. P. yra mačiusi tik 3 kartus – 2 kartus su sutuoktine I. P. ir 1 kartą, kai buvo atvykęs dėl gyvenamosios vietos deklaracijos. Nežino, kur šiuo metu gyvena ar gali gyventi A. P., nes ji su pastaruoju nepalaiko jokių kontaktų, telefono numerio nežino. Žino, kad A. P. skyrėsi su savo sutuoktine I. P., bet, kad pastarasis turi mokėti priteistas periodines išmokas savo vaikams, to nežino, taip pat nežino jokių priežasčių, kodėl A. P. jų nemoka (t. 1, b. l. 50-52).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 8 d. vykdomajame rašte, išduotame civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad teismas patvirtino pareiškėjų A. P. ir I. P. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal jų susitarimą, kad nepilnametėms dukroms B. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir G. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), iš tėvo A. P. priteistą išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 115,85 Eur iki jų pilnametystės, padidinti kiekvienai jų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki dukrų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (t. 1, b. l. 59, 107).

Antstolio M. A. 2019 m. spalio 25 d. patvarkyme dėl atsisakymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir vykdomojo dokumento grąžinimo jį pateikusiam asmeniui Nr. S- 1082 nurodyta, kad atsisakyta priimti išieškotojos I. P. 2019 m. spalio 25 pateiktą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi nustatyta, kad skolininkas A. P. gyvenamąją vietą 2019 m. spalio 24 d. deklaravo (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 62).

Antstolės J. B. 2019 m. spalio 14 d. patvarkyme dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-19-18-11254 nurodyta, kad skolininko A. P. deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), todėl skolininkas Vilniuje neregistruotas ir jokio turto Vilniaus mieste neturi (t. 1, b. l. 63-64).

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2020 m. vasario 13 d. pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas Nr. KA_PZ1E-496 matyti, kad I. P. laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 23 d. m. iki 2020 m. vasario 13 d. kas mėnesį buvo mokama 68,40 Eur dydžio vaiko išlaikymo išmoka (t. 1, b. l. 68-69, 131-132).

Iš Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenų 2019 m. balandžio 3 d. išrašo matyti, kad nuo 2019 m. balandžio 1 d. jokių duomenų apie A. P., jo draudžiamas pajamas ir draudimų periodus nėra (t. 1, b. l. 95).

Iš Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenų 2019 m. kovo 26 d. išrašo matyti, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. jokių duomenų apie A. P., jo draudžiamas pajamas ir draudimų periodus nėra (t. 1, b. l. 96).

Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro 2019 m. kovo 26 d. duomenimis A. P. nuosavybės teise priklausė automobilis „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 97).

Iš Perlo paslaugų 2018 m. rugsėjo 29 d., 2018 m. rugpjūčio 31 d., 2018 m. liepos 16 d., 2020 m. sausio 31 d. bei 2018 m. liepos 30 d. pinigų pervedimo kvitų matyti, kad V. P. atliko mokėjimus atitinkamai 250 Eur, 200 Eur, 141 Eur sumoms (t. 1, b. l. 108-111).

AS „Citadele banka“ 2020 m. balandžio 3 d. rašte Nr. R3-4/562 nurodyta, kad A. P. AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale sąskaitų neturi. Minėto asmens sąskaitos buvo uždarytos 2013 m. rugpjūčio 12 d. (t. 1, b. l. 116).

AB „Swedbank“ 2020 m. kovo 30 d. rašte Nr. S/2475 nurodyta, kad A. P. vardu AB „Swedbank“ yra atidarytos dvi banko sąskaitos, asmuo paskolų neturi, seifo dėžučių taip pat neturi (t. 1, b. l. 117).

UAB „Medicinos bankas“ 2020 m. kovo 18 d. rašte Nr. S/00/2020-366 nurodyta, kad A. P. niekada nebuvo ir nėra UAB „Medicinos Bankas“ klientu (t. 1, b. l. 118).

AS „Danske Bank“ 2020 m. kovo 23 d. rašte Nr. dnk2000554 nurodyta, kad A. P. AS „Danske Bank“ filiale sąskaitų, indėlių, vertybinių popierių, paskolų laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. kovo 23 d. neturėjo (t. 1, b. l. 120).

AB „SEB bankas“ 2020 m. kovo 24 d. rašte Nr. SEBLT/20/CR9364 nurodyta, kad A. P. sąskaitų, indėlių, vertybinių popierių, paskolų ir seifų nuomos sutarčių AB „SEB banke“ neturi (t. 1, b. l. 121).

AB „Šiaulių Bankas“ 2020 m. kovo 20 d. rašte Nr. S-20-04489-C nurodyta, kad A. P. sąskaitų, indėlių, vertybinių popierių, paskolų ir seifų nuomos sutarčių AB „Šiaulių bankas“ neturi (t. 1, b. l. 122).

AS „Luminor Bank“ 2020 m. kovo 19 d. rašte Nr. 2020/19.11-L3011 nurodyta A. P. sąskaitų, indėlių, vertybinių popierių, paskolų ir seifų nuomos sutarčių AS „Luminor Bank“ neturi (t. 1, b. l. 123).

AB „Mano bankas“ 2020 m. kovo 19 d. rašte Nr. S/20/0225 nurodyta, kad A. P. sąskaitų, indėlių, vertybinių popierių, paskolų ir seifų nuomos sutarčių AB „Mano bankas“ neturi (t. 1, b. l. 124).

UAB „Paysera LT“ 2020 m. kovo 19 d. rašte Nr. 0636/2020 nurodyta, kad A. P. sąskaitų, indėlių, vertybinių popierių, paskolų ir seifų nuomos sutarčių UAB „Paysera LT“ neturi (t. 1, b. l. 125).

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos rašte „Dėl informacijos apie A. P. pateikimo“ nurodyta, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. kovo 17 d. A. P. Metinės pajamų deklaracijos už 2018 metų laikotarpį ir Pajamų mokesčio deklaracijos už 2019 metų mokestinį laikotarpį nėra pateikęs (t. 1, b. l. 127).

Užimtumo tarnybos Panevėžio klientų aptarnavimo departamento Panevėžio miesto 1-ojo skyriaus 2020 m. kovo rašte nurodyta, kad A. P. Užimtumo tarnyboje buvo registruotas laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d. iki 2018 m. rugsėjo 13 d., suteiktas bedarbio statusas, išmokų negavo, darbo pasiūlymai nebuvo pateikti, registracija nutraukta asmens pageidavimu. A. P. pakartotinai registravosi 2019 m. liepos 15 d., nuo 2019 m. liepos 17 d. iki 2019 m. liepos 21 d. asmeniui buvo sustabdytas bedarbio statusas, kadangi dirbo pagal verslo liudijimą. Per minėtą laikotarpį darbo pasiūlymai nebuvo pateikti, 2019 m. rugsėjo 20 d. registracija Užimtumo tarnyboje pagal asmens pageidavimą buvo nutraukta (t. 1, b. l. 129).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2020 m. sausio 29 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad pareigūnui į tarnybinį telefoną 2020 m. sausio 28 d. paskambino A. P., kuris nurodė, kad per elektroninius valdžios vartus sužinojo, jog yra skolingas už teismo jam priteistas periodines išmokas savo nepilnamečiams vaikams. Taip pat nurodė žinantis, kad į policijos įstaigą su pareiškimu kreipėsi jo buvusi sutuoktinė I. P. ir jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kartu A. P. paaiškino, kad niekur nesislapsto, priteistas periodines išmokas yra pasiruošęs mokėti, o savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs pas pažįstamą adresu (duomenys neskelbtini), šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini). Kartu asmuo nurodė, kad su juo visada galima susisiekti telefonu (t. 1, b. l. 133).

Vilniaus miesto apylinkės teismo Dokumentų priėmimo ir informacijos biuro vyriausiosios specialistės D. K. 2020 m. rugpjūčio 31 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad į Vilniaus miesto apylinkės teismo Dokumentų priėmimo ir informacijos biurą atvyko A. P. atsiimti dokumento. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato buvo gautas prašymas įteikti A. P. šaukimą, tačiau mėginant šį šaukimą įteikti A. P. pastarasis atsisakė jį priimti ir nurodė, kad viską žino (t. 1, b. l. 154).

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. sausio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta priteisti iš A. P. dukrų B. P. ir G. P. išlaikymui po 400 Lt (115,85 Eur) per mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis, indeksuojant priteistą sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 156-157).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) tenkintas A. P. ir I. P. prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu. Šiuo sprendimu, be kita ko, nuspręsta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 5 d. sprendimą B. P. ir G. P. iš A. P. priteistą išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 115,85 Eur (400 Lt) iki jų pilnametystės, padidinti kiekvienai jų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki dukrų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (t. 1, b. l. 160-162).

BĮ „Valstybinė ligonių kasa“ 2020 m. rugsėjo 22 d. rašte nurodyta, kad įstaiga neturi jokių duomenų, kad A. P. laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 1 d. iki rašto parengimo dienos būtų teiktos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuojamas sveikatos priežiūros paslaugos. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad asmuo savo gyvenamąją vietą deklaruoja (duomenys neskelbtini), jis nuo 2019 m. spalio 24 d. buvo išbrauktas iš Lietuvos Respublikos draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro (t. 2, b. l. 2).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus Pažymoje apie išmokėtas vaiko išlaikymo išmokas nurodyta, kad I. P. nuo 2019 m. kovo 1 d. iki pažymos išdavimo dienos kas mėnesį už du vaikus yra mokama 68,40 Eur išmoka. Bendrai išmokėta suma – 3 340,780 Eur (t. 2, b. l. 15-16).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus rašte dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 18 d. I. P. yra mokama vaiko išlaikymo išmoka už dukras B. P. ir G. P. 2019 metais buvo mokama 64,80 Eur dydžio išmoka, 2020 metais – 70,20 Eur, 2021 metais – 72 Eur, laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. – 75,60 Eur, nuo 2022 m. birželio 1 d. – 82,80 Eur, o nuo 2023 m. sausio 1 d. – 88,20 Eur (t. 2, b. l. 32-36).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus rašte „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d. I. P. už dukrų B. P. ir G. P. išlaikymą išmokėta 7 754,40 Eur (t. 2, b. l. 42).

AB „Swedbank“ 2023 m. rugpjūčio 28 d. rašte Nr. S/7081 nurodyta, kad A. P. vardu AB „Swedbank“ yra atidarytos dvi banko sąskaitos (t. 2, b. l. 46).

BĮ „Valstybinė ligonių kasa“ rašte „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 19 d. iki 2022 m. rugsėjo 26 d. A. P. sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos VšĮ Panevėžio miesto odontologijos poliklinikoje (t. 2, b. l. 53).

Vilnius apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro 2020 m. birželio 18 d. nutarimu buvo paskelbta A. P. paieška (t. 2, b. l. 76-77).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta išskirtinė baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

BK 164 straipsnyje numatyta, kad pagal šią baudžiamojo įstatymo normą baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui.

Aptariant šios nusikalstamos veikos sudėtį teismų praktikoje, pripažįstama, kad šios šio nusikaltimo objektyviąją pusę sudaro vengimo požymis, kuris konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-291/2008, Nr. 2K-7-68/2009, Nr. 2K-432/2013 ir kt.). Šis straipsnis neinkriminuojamas, jeigu asmuo nevengia pareigos pagal teismo sprendimą, bet jos nevykdo dėl objektyvių priežasčių – nedarbo, ligos, ilgalaikės nelaimės ir pan., t. y. neturi pajamų dėl pateisinamų (svarbių) priežasčių. Kita vertus, jeigu asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai, simuliuoja ligą, slepia savo pajamas ar kitokias turtines lėšas ar kitaip apgaulės būdu vengia mokėti alimentus, jis atsako už vengimą išlaikyti vaiką (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139/2011). Atsakomybė už BK 164 straipsnyje numatytą pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką vengimą atsiranda po nesėkmingų pastangų užtikrinti pareigos išlaikyti vaiką vykdymą civilinio proceso priemonėmis, t. y. kai skolininkas sąmoningai sukuria situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-9/2014). Taigi, pripažįstant asmenį kaltu dėl šiame straipsnyje numatytos veikos, būtina nustatyti, jog asmuo žinojo apie pareigą mokėti nustatyto dydžio alimentus, turėjo realią galimybę tai daryti, tačiau to nedarė. Motyvai, kodėl tai nebuvo daroma, esminės reikšmės veikos kvalifikavimui neturi.

Teismas, ištyręs šioje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurių patikimumu neturi pagrindo abejoti, juos tarpusavyje sugretinęs, sujungęs į vientisą įrodymų grandinę bei juos įvertinęs, konstatuoja, kad A. P. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje, yra visiškai įrodyta.

Byloje ginčo dėl to, kad pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 160-162), kuris įsiteisėjo 2018 m. spalio 29 d. (t. 1, b. l. 59), A. P. buvo įpareigotas mokėti buvusios žmonos I. P. naudai savo dukrų B. P. ir G. P. išlaikymą, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 200 Eur iki abiejų vaikų pilnametystės, nekilo. Šią aplinkybę įrodo tiek pirmiau aptartas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, tiek ir nukentėjusiosios I. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iš kurių matyti, kad 2018 metais jos ir kaltinamojo A. P. santuoka buvo nutraukta teismo sprendimu, kuriuo kaltinamasis buvo įpareigotas kas mėnesį, periodinėmis išmokomis savo dukroms mokėti išlaikymą. Be kita ko, šios aplinkybės neneigė ir pats kaltinamasis A. P. viso proceso metu patvirtinęs, kad jis žinojo ir suvokė, kad toks sprendimas buvo priimtas, taip pat suprato, kad jam tenka pareiga periodinėmis išmokomis dukroms mokėti išlaikymą. Kita vertus, baudžiamojoje byloje neginčijamai įrodyta, kad nepaisant minėto ir paties kaltinamojo akcentuoto suvokimo, pastarasis šio įpareigojimo (pareigos), tinkamai nevykdė ir nemokėjo piniginių lėšų savo dukroms išlaikyti ir neteikė kitos būtinos paramos ar kitokiu būdu nepadėjo, nors tą padaryti turėjo visas galimybes.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustas kaltinamasis A. P. patvirtino, kad iš tikrųjų išlaikymo dukroms neteikė. Anot kaltinamojo, tokį jo elgesį įtakojo tiek staiga įvykęs skyrybų procesas, tiek ir nepastovus darbas bei būtinybę išlaikyti save ir kitą šeimą (t. 2, b. l. 94-98, 99-102, 167-171). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta buvusi kaltinamojo sutuoktinė taip pat nurodė, kad po 2018 metais priimto sprendimo, A. P. įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo įpareigotas kas mėnesį dukroms mokėti išlaikymą, tačiau to nedarė, o vėliau tapo apskritai nepasiekiamas ir jo buvimo vieta buvo nežinoma (t. 1, b. l. 46, 54-55). Aplinkybę, kad kaltinamasis A. P. nevykdė jam įsiteisėjusiu teismo sprendimu paskirtos pareigos išlaikyti savo dukras, įrodo ir byloje esantys bei jokių abejonių nekeliantys objektyvūs įrodymai – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus ir Klaipėdos skyrių informaciniai raštai (t. 2, b. l. 32-36, 42), kuriuose pripažinta, jog I. P. 2019 m. kovo 17 d. kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrių (nuo 2021 m. liepos 1 d. – Klaipėdos skyrių) ir pateikė prašymus skirti bei mokėti vaikų išlaikymo išmoką už savo dukras B. P. ir G. P.. Valstybinis socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius 2019 m. kovo 21 d. priėmė sprendimus Nr. (9.69E) IVI_SP1E-3138 ir Nr. (9.69E) IVI_SP1E-3139 skirti išmoką nuo 2019 m. kovo 1 d., o už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d. iš viso buvo išmokėta – 7 754,40 Eur.

Įvertinus šias aplinkybes, pripažintina, kad A. P., žinodamas apie pareigą išlaikyti savo nepilnametes dukras ir puikiai tą suvokdamas, nuo 2018 m. spalio 1 d. (laikotarpio pradžia skaičiuotina įvertinus sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-32954-931/2018 priėmimo datą – 2018 m. rugsėjo 26 d.) iki 2023 m. birželio 30 d., šios pareigos visiškai nevykdė, t. y. byloje negauta jokių duomenų, jog aptartu laikotarpiu kaltinamasis būtų mokėjęs savo dukroms teismo nustatytas periodines išmokas ar kitokiu būdu prisidėjęs prie jų išlaikymo.

Be kita ko, bylos nagrinėjimo teisme metu neginčijamai įrodyta ir tai, kad kaltinamasis šios pareigos nevykdė ne dėl objektyvių priežasčių – nedarbo, ligos ar ilgalaikės nelaimės, tačiau, priešingai, dėl sąmoningo apsisprendimo elgtis būtent tokiu būdu, nors ir esant visoms sąlygoms ir galimybėms tokio elgesio varianto atsisakyti.

Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu sistemingai teiktų BĮ „Valstybinės ligonių kasos“ pažymų, kaltinamasis bylai aktualiu laiku jokiomis ligomis nesirgo. Priešingai, į gydymo įstaigas kreipėsi tik kartą ir išimtinai dėl odontologijos paslaugų (t. 2, b. l. 53). Be kita ko, pastarasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo darbingas ir sistemingai dirbdavo, o jei nedirbdavo – registruodavosi Užimtumo tarnyboje. Šias teismo įrodytomis pripažintas aplinkybes patvirtina tiek Užimtumo tarnybos 2020 m. kovo mėnesio raštas (t. 1, b. l. 121), tiek ir paties kaltinamojo A. P. viso proceso metu pateikti parodymai, kuriuose jis paaiškino, kad po skyrybų proceso dirbo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 94-98, 99-102, 167-171). Svarbu pabrėžti ir tai, kad nors kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo ir gaudavo pajamas, tačiau ėmėsi visų įmanomų veiksmų, sudarančių galimybes gautas pajamas skirti ne dukrų išlaikymui, bet savo asmeninių poreikių tenkinimui. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu gautų bankų ir kitų mokėjimo įstaigų raštų, kaltinamasis daugumoje atveju banko atsiskaitomųjų sąskaitų neturėjo, o jei ir turėjo, tai lėšomis tose sąskaitose nedisponavo. Ką patvirtino ir pats teismo posėdžio metu apklaustas A. P. nurodęs, kad jam atlyginimas už darbinę veiklą buvo mokamas grynais. Be kita ko, pastarasis sistemingai keisdavo savo gyvenamąsias vietas, dėl ko jo buvimo vietą buvo sunku nustatyti. Tiek vyresniojo tyrėjo 2020 m. sausio 29 d. tarnybiniame pranešime, tiek BĮ „Valstybinė ligonių kasa“ 2020 m. rugsėjo 22 d. rašte buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad kaltinamasis dirbo (duomenys neskelbtini), vėliau gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 133, t. 2, b. l. 2).

Akivaizdu, kad visi pirmiau teismo aptarti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės, leidžia daryti išvadą, kad nors A. P. objektyviai nekilo jokių kliūčių mokėti įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistą vaikų išlaikymą, tačiau pastarasis sąmoningai nesiėmė jokių veiksmų šią jam tenkančią pareigą vykdyti. Anaiptol, pastarasis bylai aktualiu laiku atliko kryptingus, tyčinius veiksmus, sąlygojančius šios pareigos įvykdymo apsunkinimą. Be to, aptariant kaltinamojo veiksmų priskirtinumą BK 164 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėčiai aktualu ir tai, kad kaltinamasis 2020 m. rugpjūčio 23 d., t. y. praėjus beveik 2 metams po sprendimo priėmimo, Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė prašymą, kuriuo prašė išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 7.1. punktą dėl I. P. skolos negrąžinimo. Prašė vykdomąjį raštą palikti teismo raštinėje iki pareikalavimo su jo asmens dokumentu (t. 1, b. l. 151). Minėto sprendimo rezoliucinės dalies 7.1. punkte nurodyta, kad I. P. turi išmokėti A. P. 2 560 Eur piniginę kompensaciją per vienerius metus nuo 2018 m. spalio 1 d. (t. 1, b. l. 161), t. y. kaltinamasis savo veiksmais siekė iš I. P. gauti turtinę naudą, o būtent – 2 560 Eur piniginę sumą. Įvertinus šias aplinkybes byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos kontekste, prižaintina, kad toks kaltinamojo A. P. elgesys yra akivaizdžiai savanaudiškas ir orientuotas išimtinai į savo poreikių patenkinimą bei interesų iškėlimą kitiems savo turimiems įsipareigojimams, o būtent – nepilnamečių dukrų išlaikymui. Pabrėžtina, kad aptarto prašymo surašymo metu, A. P. beveik 2 metus neteikė jokio išlaikymo, kuris priteistas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, savo dukroms.

Visi šiame nuosprendyje aptarti įrodymai, kurių patikimumu teismas neturi pagrindo abejoti, nekelia abejonių, kad A. P. vengė išlaikyti savo nepilnametes dukras. Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuotina, kad A. P., pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigotas mokėti lėšas buvusios žmonos I. P. naudai, dukrų B. P. ir G. P. išlaikymui mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 200 Eur iki abiejų vaikų pilnametystės, laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d., būdamas darbingas bei turėdamas galimybę mokėti išlaikymą, vengė šios pareigos, nemokėdamas lėšų vaikams išlaikyti ir neteikdamas kitos būtinos paramos, dėl ko 2023 m. birželio 30 d. susidarė finansinis įsiskolinimas 7 754,40 Eur. Šios teismo nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad kaltinamojo veiksmai atitinka tyčinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 164 straipsnyje, sudėtį, o A. P. kaltė įrodyta visiškai.

Be visų pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių, atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. P. buvo kaltinamas vengęs savo dukroms mokėti išlaikymą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš šio sprendimo turinio, taip pat ir iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, akcentuojamas kaltinamojo ir I. P. santuoką nutraukęs Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas buvo priimtas ne 2018 m. vasario 8 d., kaip tas nurodyta kaltinime, o 2018 m. rugsėjo 26 d., todėl toks nustatytas netikslumas taisytinas, pripažįstant, kad tai kaltinamojo teisių nepažeidžia, inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo nekeičia bei nesunkina asmens teisinės padėties, be to, laikytina elementaria rašymo apsirikimo klaida.

Dėl skirtinos bausmės

Įstatymų leidėjas už BK 164 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numato alternatyvias bausmes – viešuosius darbus, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (LAT nutartys Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018).

Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (LAT nutartys Nr. 2K-68-942/2016, Nr. 2K- 265- 1073/2018, Nr. 2K- 98- 1073/2019, 2K-49-976/2020).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. P., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padaryta viena nusikalstama veika, kuri priskiriama nesunkaus nusikaltimo kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 164 straipsnis). Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis anksčiau teistas, teistumas išnykęs (t. 2, b. l. 80), administracine tvarka nebaustas (t. 2, b. l. 85), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra, nedirbantis.

Teismas, įvertinęs kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, įskaitant ir tą aplinkybę, kad kaltinamasis epizodiškai grįžta į Lietuvos Respubliką, pripažįsta, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. P. už padarytą, BK 164 straipsnyje numatytą, nusikalstamą veiką paskyrus laisvės apribojimo bausmę su teismo nustatytais įpareigojimais ir draudimais. Atsižvelgiant į tą faktą, kad kaltinamasis anksčiau teistas, bet teistumas išnykęs, administracinę tvarką nėra baustas, dirbantis, savo kaltę pripažino, pripažintina, kad kaltinamajam netikslinga skirti prokurorės prašomą bausmę – areštą, atidedant jo vykdymą. Be kita ko, minėtų aplinkybių kontekste kaltinamajam kartu su skirtina laisvės apribojimo bausme nėra tikslinga taikyti ir intensyvią priežiūrą.

Teismo vertinimu, 1 metų trukmės laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros su įpareigojimais bei draudimais: 1) įpareigojimu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra (BK 48 straipsnio 6 dalis); 2) įpareigojimu tęsti darbą, o jo netekus, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); atitinka kaltinamojo A. P. asmenybę ir jo padaryto nusikaltimo pavojingumą, taip pat iš esmės įtakos pastarojo elgesį ir gyvenimo būdą.

Kaltinamasis A. P. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant 8 mėnesių trukmės laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais bei draudimais: 1) įpareigojimu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra (BK 48 straipsnio 6 dalis); 2) įpareigojimu tęsti darbą, o jo netekus, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Dėl civilinio ieškinio

Iki įrodymų tyrimo bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusioji I. P. pateikė civilinį ieškinį dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 131-137). Teismo protokoline nutartimi I. P. buvo pripažinta civiline ieškove. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad kaltinamojo A. P. skola dukroms civilinio ieškinio pateikimo metu yra 16 427 Eur. Nukentėjusiosios ir jos dukrų vidutinės mėnesinės išlaidos yra 2 400 Eur, todėl tam, kad būtų galimybė šias išlaidas padengti I. P., negailėdama savo sveikatos, daug dirba. Pasak nukentėjusiosios dėl kaltinamojo vengimo išlaikyti dukras I. P. kilo ypač daug nepatogumų, emocinių išgyvenimų (t. 2, b. l. 151-156). Teisiamojo posėdžio metu I. P. detalizavo, kad dėl po skyrybų atsiradusios sunkios materialinės padėties, taip pat dėl kaltinamojo nemokėto išlaikymo ji buvo priversta emigruoti ir išvykti iš Lietuvos Respublikos. Atsidūrusi svetimoje šalyje, tiek ji, tiek dukros jautė itin didelį stresą, diskomfortą, teko pakeisti įprastą socialinę aplinką, patyrė nežinomybės jausmą. Visos šios aplinkybės sąlygojo neturtinės žalos I. P. atsiradimą (t. 2, b. l. 167-171).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pabrėžtina, jog įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Šis sąrašas yra nebaigtinis, todėl teismas turi aiškintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių. Teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, Nr. 2K-38-942/2017).

Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo nepripažinti, kad dėl kaltinamojo A. P. padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusioji I. P. patyrė neigiamų išgyvenimų, nepatogumų, jautėsi pažeminta. Kaltinamasis A. P. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, trūkusią beveik penkerius metus, kurios metu nepilnamečiams vaikams nebuvo mokamas išlaikymas. Nukentėjusiajai teko vienai rūpintis vaikais, o kaltinamasis ne tik, kad nemokėjo išlaikymo vaikams, bet ir nebandė su jais palaikyti ryšio – visiškai nesidomėjo jų gyvenimu ir kylančiais poreikiais. Dėl po skyrybų nukentėjusiąją užklupusių finansinių sunkumų, taip pat kaltinamojo visiško neprisidėjimo prie vaikų išlaikymo, jai teko išvykti į užsienį, daug laiko skiriant darbui, atitinkamai mažiau laiko turint asmeniniam gyvenimui, vaikams, dėl to vėlgi patiriant atitinkamus dvasinius išgyvenimus, jaučiant vaikų nusivylimą savo tėvo elgesiu. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji patvirtino, kad po 2018 metais įvykusių skyrybų ji patyrė itin daug streso, o aptarta situacija dėl patirtų emocinių išgyvenimų apimties piniginiu ekvivalentu net negali būti įvertinta, kadangi yra tokia didelė.

Visos pirmiau aptartos aplinkybės nesuteikia pagrindo teismui abejoti, kad kaltinamojo šioje baudžiamojoje byloje aptarti ir teismo įrodytais pripažinti nusikalstami veiksmai įtakojo nukentėjusiosios dvasinius išgyvenimus, pablogėjusią emocinę būklę, taip pat ir bendrą šeimos turtinę padėtį. Kita vertus, nukentėjusiosios prašoma priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos suma, teismo vertinimu, nelaikytina proporcinga ir protinga. Pabrėžtina, jog panašaus pobūdžio neturtinės žalos sumos yra priteisiamos bylos, kuriose asmeniui buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, kas paprasta lemia ne tik dvasinius, bet ir skausmingus fizinius padarinius. Todėl teismas, įvertinęs kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat pirmiau aptartos ir teismo įrodytais pripažintus nukentėjusiosios patirtus išgyvenimus, pastarosios civilinį ieškinį tenkina iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Svarbu pabrėžti, kad pirmiau nurodytame civiliniame ieškinyje kartu buvo pateiktas prašymas priteisti iš kaltinamojo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kita vertus, kaip matyti tiek iš pateikto patikslinto civilinio ieškinio turinio, tiek iš jo priedo sąrašų, jokie dokumentai, patvirtinantys patirtas bylinėjimosi išlaidas ir jų pagrįstumą, nebuvo pateikti, todėl šis klausimas nesvarstytinas.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamasis nebuvo laikinai sulaikytas, kardomoji priemonė nepaskirta, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, daiktų, turinčių reikšmės turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti, nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros. Vietoje intensyvios priežiūros bausmės vykdymo laikotarpiu A. P. skirti: 1) įpareigojimą būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra; 2) įpareigojimą tęsti darbą, o jo netekus, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. P. skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Vietoje intensyvios priežiūros bausmės vykdymo laikotarpiu A. P. skirti: 1) įpareigojimą būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra; 2) įpareigojimą tęsti darbą, o jo netekus, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nukentėjusiosios I. P. civilinį ieškinį dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš A. P. nukentėjusiosios I. P. naudai priteisti 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti A. P., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.