Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovių uždarųjų akcinių bendrovių „Sedos jėgainė“, „Tryškių energija“, „Saulės vėjo energija“ atstovui advokatui Audriui Vaičiūnui, atsakovui L. S. ir jo atstovui advokatui Romanui Lupeikai, trečiojo asmens Mažeikių rajono savivaldybės atstovui M. N., trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovei V. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių uždarųjų akcinių bendrovių „Sedos jėgainė“, „Tryškių energija“, „Saulės vėjo energija“ ieškinį atsakovui L. S., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Mažeikių rajono savivaldybei, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (nustatyti viešojo naudojimo kelio ribas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

Žemės sklypo plane, 10811 kv. m., nurodytas kelias iš vienos pusės į K., iš kitos – į lauką. Bendro naudojimo kelias – 135 m² (I t., 36-37 e. b. l.).

Iš atsakovo L. S. atstovo advokato R. Lupeikos pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog ieškovių iniciatyva 2017-10-02 parengtuose kadastriniuose žemės sklypo planuose numatyta, kad valstybei priklausančio žemės sklypo plotis yra 4 metrai. Atsakovo iniciatyva 2018-04-24 sudarytas žemės sklypų situacinis planas, iš kurio matyti, kad bendras kelio plotas, kertantis atsakovui priklausančius žemės sklypus, galėtų sudaryti 236 m². Jeigu visas kelio ilgis, kertantis abu žemės sklypus, yra 56,89 m., tai tokiu atveju bendras kelio plotis yra iki 4,15 m. Jeigu laikyti, kad Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2019-02-01 sprendimu Nr. T1-21 „Dėl Mažeikių rajono vietinės reikšmės kelių ir gatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų, automobilių stovėjimo aukštelių sąrašo patvirtinimo“ nustatytas kelio plotis yra 6 metrai, tokiu atveju atsakovui nesuprantama, kaip ieškinio patenkinimo atveju atsakovas galėtų kelio plotį padaryti nuo 4,1483 m. iki 6 m., padidinant kelio, kertančio abu žemės sklypus, bendrą plotą nuo 236 m² iki 341,34 m², kas reiškia, kad valstybės naudai jis turėtų papildomai iš savo žemės atseikėti 105,34 m² (I t., 171-174, 175-183 b. l.).

Iš 10811 kv. m. žemės sklypo Nr. 61200007, plano matyti, kad jame įbraižyto bendro naudojimo kelio plotas yra 135 m², ir žemės sklypo plotas tokiu atveju yra 10944 kv. m. (I t., 36, 52-53 b. l.). O 10961 kv. m. žemės sklype Nr. 61200007, įbraižyto bendro naudojimo kelio plotas yra 105 m², ir žemės sklypo plotas tokiu atveju yra 11064 kv. m. (1 t., 63, 70 b. l.).

Taigi, bendras kelio plotas pagal žemės sklypų planus yra 240 m². Kas atitiktų atsakovo pateiktuose kadastrinių žemės sklypų planuose nurodytą kelio plotį (236 m²).

Mažeikių rajono savivaldybės tarybai 2019 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. T1-21, grafoje vidaus keliai 12 punktu A-1-12 nustačius, kad privažiavimo kelio prie Viekšnių nuo viešojo kelio (Nr. 4), ilgis yra 0,250 km, o plotis 6 m (priedo 38 lapas) (www.lrs.lt, prisijungimas 2019-09-19 11.50 val.). Tokiu būdu kelio plotas būtų 341,34 m², o ne 240 m², ir 105,34 m² sumažėtų atsakovo žemės sklypai, kas prieštarautų konstituciniams principams.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. Aiškindamas šią nuostatą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas Nr. 34/2000-28/01), kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Nuosavybės teisė gali būti ribojama, tačiau tik laikantis tam tikrų sąlygų. Visų pirma nuosavybės teisės apribojimas galimas, jeigu tam yra įstatyme nustatytas pagrindas, t. y. tik remiantis įstatymu. Nuosavybės teisės apribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises, teisėtus interesus bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir konstituciškai svarbius tikslus. Nuosavybės teisių apribojimai turi nepažeisti proporcingumo principo – įstatymuose nustatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus. Be to, taikomi apribojimai negali paneigti nuosavybės teisės esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2008). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė gali būti apribota trimis atvejais: paties savininko valia, įstatymų, teismo sprendimo. Visais atvejais nuosavybės teisės suvaržymas turi būti teisingai kompensuojamas.

Taigi, žemėtvarkos skyriaus pareiga inicijuoti teritorijų planavimo dokumentų patikslinimą, o ne atsakovo. Šioje byloje NŽT vengia savo pareigos, dėl vietinės reikšmės kelio nesiima jokių priemonių ir jo valdytojas – savivaldybė.

Šios klaidos ištaisymo rezultate faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) ir žemės sklypo ribos (konfigūracija), kurios suprojektuotos teritorijų planavimo dokumente, turi sutapti, tokiu būdu užtikrinant anksčiau suformuoto žemės sklypo ribų stabilumo principą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, aptardamas Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio ir Kadastro nuostatų taikymo klausimus, yra ne kartą pažymėjęs, kad Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis imperatyviai nurodo, jog vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui kompensuojama pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka. Šis teisinis reguliavimas lemia, kad po to, kai žemės sklypų ribos buvo nustatytos pagal žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinius, vėliau atliekant kadastrinius matavimus, šios ribos turi išlikti nepakitusios, o gali būti tikslinamas leistinose ribose tik šiuo žemės sklypu užimamas teritorijos plotas (žr. 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858‑904/2010; 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-438‑1918/2013; 2014 m. liepos 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-438-222/2014, 2016 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-217-552/2016). Tuo atveju, jei žemės sklypas buvo paženklintas vietovėje, tokio žemės sklypo ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus apskritai negali būti keičiamos (2010 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858‑1395/2010). Žemės sklypas formuojamas rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus, teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus (Kadastro įstatymo 7 str. 2 d.) ir šio sklypo formavimas laikomas baigtu, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti (Kadastro įstatymo 7 str. 4 d.).

Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pripažinęs, kad, esant ginčui tarp gretimų žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau neturi būti keičiamas žemės sklypo dydis (plotas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005; 2009 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009).

Pagal nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3–6 punktus, be kitų duomenų, į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi duomenys apie pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdį, žemės sklypo plotą, žemės sklypo ploto sudėtį pagal žemės naudmenų rūšis: žemės ūkio naudmenos, kurias sudaro ariamoji žemė, sodai, pievos ir natūralios ganyklos; miško žemė; keliai; užstatyta teritorija; žemė, užimta vandens telkinių; kita žemė, kurią sudaro medžių ir krūmų želdiniai, pelkės, pažeista žemė ir kita nenaudojama žemė.

Šiuo atveju atsakovo L. S. žemės sklypuose keliai nenurodyti ir neįregistruoti nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka. Atsakovui L. S. tikslinant planus, ir išskyrus valstybei priklausantį 6 metrų kelią, kokį nustatė savivaldybė, o ne 4 metrų koks buvo nuo pat sklypų įsigijimo dienos, akivaizdu, kad keistųsi atsakovo sklypų dydis. Tokiu atveju galimas kelio perkėlimas, jei toks įmanomas, ar žemės sklypų ribų paslinkimas nekeičiant sklypų dydžių, tačiau tai turi spręsti ne atsakovas, o valstybės institucijos, kurių klaida padaryta pirminiame etape.

Pažymėtina, kad šiuo atveju ieškovai pareiškę ieškinį atsakovui fiziniam asmeniui dėl savivaldybei priklausančio vietinės reikšmės kelio išskyrimo iš sklypo, pasirinko netinkamą atsakovą. Atsakovas L. S. neturi teisės atlikti kadastrinius matavimus valstybei nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui (keliui), kuris faktiškai nors ir yra jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, tačiau jam nepriklauso.

Teismas pažymi, kad ieškovės neįrodė ir nepagrindė suinteresuotumo šioje byloje ir jos teisės reikšti tokį reikalavimą, be to, teismo nuomone, ieškinys pareikštas ne tam atsakovui. Teismas ne kartą siūlė ieškovių atstovui advokatui Audriui Vaičiūnui pakeisti atsakovą, tačiau tai daryti primygtinai atsisakė, todėl teismas bylą nagrinėjo iš esmės (CPK 45 straipsnio 3 dalis). Ieškovėms nepakeitus atsakovo, joms tenka prisiimti tenkančią riziką ir prisiimti ir to pasekmes.

Pažymėtina ir tai, kad ieškovės ieškinyje nenurodė jokios teisės normos, kuri būtų pažeista, ir jokio teisinio pagrindo dėl įpareigojimo atlikti kadastrinius matavimus. Kaip teisingai nurodė atsakovo atstovas advokatas Romanas Lupeika, CK 4.45 straipsnis reglamentuoja žemės sklypo ribų nustatymą, tačiau ši norma taikoma kaimyninių sklypų savininkams, o šiuo atveju ieškovės nėra gretimo sklypo savininkės su atsakovu.

Šiuo atveju ginčas dėl sklypo ribų yra ir galėtų/turėtų būti sprendžiamas tarp Nacionalinės žemės tarnybos, patvirtinusios tokius sklypų kadastrinius duomenis, Mažeikių rajono savivaldybės kaip kelio savininkės, kuri vienašališku sprendimu padidino kelio plotą, tuo galimai neteisėtai sumažinusi atsakovo L. S. valdomus žemės sklypus 105,34 m² ir atsakovo L. S..

Kartu pažymėtina, kad dėl padarytos Nacionalinės žemės tarnybos klaidos pradiniame etape, negali nepagrįstai nukentėti L. S. interesai. Gero valdymo principas neturėtų užkirsti galimybės valdžios institucijoms taisyti klaidas, net jei jos padarytos dėl jų pačių nerūpestingumo. Vis dėlto poreikis ištaisyti anksčiau padarytas klaidas neturėtų neproporcingai riboti naujos teisės, kurią asmuo įgijo gera valia, sąžiningai remdamasis valdžios institucijos veiksmų teisėtumu. Valstybės padarytų klaidų rizika turi tekti pačiai valstybei ir jos neturėtų būti taisomos asmenų sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278-248/2017; Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2003 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 45092/07, par. 61; 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimas byloje Bogdel prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41248/06, ir kt.). Valstybės klaidų taisymas neturėtų sukurti naujos neproporcingos žalos (žr. EŽTT 2017 m. vasario 15 d. sprendimo byloje Misiukonis ir kiti prieš Lietuvą, peticijos Nr. 49426/09 par. 63). Šiuo atveju ieškovių pasirinktas būdas taisyti valstybės padarytas klaidas prieštarautų aukščiau paminėtai teismų praktikai ir padarytų neproporcingos žalos atsakovui L. S., kuris visų pirma turėtų atlyginti bylinėjimosi išlaidas ieškovėms, savo sąskaita inicijuoti teritorijų planavimo dokumentų patikslinimą (ką turi daryti Nacionalinė žemės tarnyba), daryti naujus žemės sklypų kadastrinius matavimus, išskirti valstybei priklausantį žemės sklypą – kelią, suformuoti kitą inžinerinį statinį – kelią, kuris iki šiol nėra įregistruotas, ir įregistruoti naujus suformuotus žemės sklypus, tame tarpe ir valstybei priklausantį kelią, tokiu būdu tuo pačiu sumažinant savo žemės sklypus.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje kadastro duomenys keičiami Nacionalinės žemės tarnybos skyrių sprendimu, taigi, ieškiniu prašomus veiksmus ir išskirti valstybei priklausantį kelią turėtų ir galėtų atlikti kelio savininkas – Mažeikių rajono savivaldybė ir/ar Nacionalinė žemės tarnyba. O ginčijant jos sprendimus dėl kadastro duomenų pakeitimo, būtent Nacionalinė žemės tarnyba yra atsakovė tokio pobūdžio ginčuose ir pagal juos nagrinėjamose bylose (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-388-552/2019).

Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis). Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos procesinio įstatymo normose, t. y. CPK 185 straipsnyje. Šios teisės normos esmė yra ta, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kodėl vienas įrodymas lemia didesnę tikimybę negu kitas, sprendžia teismas, remdamasis CPK 185 straipsnyje suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2006; 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008). Šioje byloje ieškovės neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo, valstybės klaidų taisymas negali būti atliekamas fizinio asmens, šiuo atveju atsakovo L. S. sąskaita.

Esant kitam atsakovui, šioje byloje teismas atsižvelgęs į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes ir vadovaujantis teise, nenusižengiant iš Konstitucijos kylantiems teisingumo, protingumo imperatyvams, galėtų priimti teisingą sprendimą byloje ir šitaip įvykdyti teisingumą. Antraip būtų apriboti ar net paneigti iš Konstitucijos, inter alia (be kita ko), jos 109 straipsnio, kylantys teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą, nukrypta nuo teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinės sampratos, taip pat ir nuo konstitucinių teisinės valstybės ir teisingumo principų. Tačiau šiuo atveju, esant padarytai valstybės klaidai, atsakovu negali būti sąžiningas žemės sklypų įgijėjas L. S., todėl ieškovių ieškinys atmetamas kaip neįrodytas ir nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos šalims proporcingai teismo patenkintų ar atmestų ieškinio reikalavimų daliai, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, jog ieškovių UAB „Sedos jėgainė“, UAB „Tryškių energija“ ir UAB „Saulės vėjo energija“ ieškinys atmetamas, ieškovėms bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, o atsakovui priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Šioje byloje atsakovo patirtas išlaidas sudaro 1600 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, pažyma, sąskaitos ir pavedimai (I t., 135-136, 138, 139, 185 b. l.). Todėl atsakovui L. S. priteistina iš ieškovių UAB „Sedos jėgainė“, UAB „Tryškių energija“ ir UAB „Saulės vėjo energija“ 1600 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, t. y. po 533,33 Eur iš kiekvieno.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Sedos jėgainė“, įmonės kodas 302471897, Mažeikių r. sav., Mažeikių m., Senkelio g. 18A, uždarosios akcinės bendrovės „Tryškių energija“, įmonės kodas 302501803, Mažeikių r. sav., Mažeikių m., Montuotojų g. 2, ir uždarosios akcinės bendrovės „Saulės vėjo energija“, įmonės kodas 302499430, Mažeikių r. sav., Mažeikių m., Žemaitės skg. 22, ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Sedos jėgainė“, uždarosios akcinės bendrovės „Tryškių energija“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Saulės vėjo energija“, po 533,33 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.