- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-19
- Bylos Nr.
- e2A-84-368/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00131-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius
- Ieškovas
- uždarųjų akcinių bendrovių „Sedos jėgainė“, „Tryškių energija“, „Saulės vėjo energija“
- Atsakovas
- L. S.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Mažeikių rajono savivaldybei
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Danutės Burbulienės ir Vytauto Kursevičiaus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliančių (ieškovių) uždarųjų akcinių bendrovių „Sedos Jėgainė“, „Tryškių Energija“ ir „Saulės vėjo energija“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių uždarųjų akcinių bendrovių „Sedos jėgainė“, „Tryškių energija“, „Saulės vėjo energija“ ieškinį atsakovui L. S., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Mažeikių rajono savivaldybei, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (nustatyti viešojo naudojimo kelio ribas).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Sedos jėgainė“, UAB „Tryškių energija“ ir UAB „Saulės vėjo energija“ ieškiniu prašė: įpareigoti atsakovą L. S. per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti nuosavybės teise valdomų dviejų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus taip, kad iš nuosavybės teise valdomų žemės sklypų būtų išskirtas valstybinės žemės sklypas – viešojo bendrojo naudojimo kelias, ir atlikus kadastrinius matavimus, naujai suformuotus žemės sklypus įregistruoti nekilnojamojo turto kadastre ir registre. Taip pat priteisti iš atsakovo L. S. ieškovų naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-4-215/2019, pagal L. S. ieškinį atsakovėms UAB „Sedos jėgainė“, UAB „Tryškių energija“ ir UAB „Saulės vėjo energija“, kuriame vienas iš reikalavimų yra iš L. S. priklausančių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), pašalinti ieškovėms priklausančius 10 kv. elektros kabelius. Ieškovės teigė, jog reikalavimas tikslinti atsakovui nuosavybės teise valdomų žemės sklypų ribas išskiriant žemės sklypuose valstybės nuosavybės teise valdomą viešojo naudojimo kelią turi būti reiškiamas teismui atskiru reikalavimu (ieškiniu). Ieškovių įsitikinimu, jų nuosavybės teise valdomi 10 kv. elektros kabeliai yra pakloti viešo bendro naudojimo kelio ribose, o ne atsakovo nuosavybės teise valdomoje žemėje. Ieškovės taip pat nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) yra parengusi išvadą, kad atsakovui L. S. priklausančių žemės sklypų kadastrinius matavimus reikia tikslinti. Formuojant atsakovo žemės sklypus kelias į šių sklypų plotą nebuvo įskaičiuotas.
Atsiliepimas
2. Atsakovas L. S. su ieškiniu nesutiko ir teigė, kad reikalavimai yra neteisėti ir nepagrįsti, be to, ieškovės neturi subjektinės teisės reikšti tokių reikalavimų. Atsakovo nuomone, įsiterpęs keliukas yra viešojo naudojimo, o šis žemės sklypas yra valstybės nuosavybė, todėl pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymą (toliau – ŽĮ) 40 straipsnį, atsakovas neturi jokių teisių atlikti ar vykdyti kokius nors žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, nes tokia teisė suteikta valstybės institucijoms.
3. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) nurodė, kad žemės sklypų savininkas nesutinka atlikti kadastrinių matavimų, ir taip išlieka sklypų įbraižymo kadastro žemėlapyje problema, neišskiriamas kelias. Pirminiuose žemės sklypų privatizavimo dokumentuose, t. y. 1997-05-16 žemės sklypų ribų paženklinimo aktuose nurodyta, kad esantis kelias yra bendro naudojimo ir į plotą neįskaičiuotas. Sklypai įbraižyti taip, kad bendro naudojimo kelias patenka į sklypų plotus. NŽT neturi teisės organizuoti privalaus žemės sklypo kadastrinių matavimo tikslinimo, šią procedūrą inicijuoti turi teisę tik žemės sklypo savininkas.
Šalies argumentai
4. Trečiasis asmuo Mažeikių rajono savivaldybė, atstovaujama Mažeikių rajono savivaldybės administracijos su pareikštu ieškiniu sutiko. Nurodė, kad ginčo teritorijoje esantis kelias Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2019 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. T1-21 „Dėl Mažeikių rajono vietinės reikšmės kelių ir gatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų, automobilių stovėjimo aikštelių sąrašo patvirtinimo“, įrašytas į Mažeikių apylinkės seniūnijos vidaus kelių sąrašą. Šiam keliui suteiktas Nr. A-1-12, kelio pavadinimas – privažiavimo kelias prie Viekšnių nuo viešojo kelio (Nr. 4), kelio ilgis 0,250 km, kelio plotis 6 m, kelio danga – žvyras. Pagal Mažeikių rajono savivaldybės duomenis elektros tinklai (raudonos linijos) yra kelio (geltonos linijos) ribose.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2019 m. spalio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. ?eismas nurodė, kad ieškovės pareiškusios ieškinį atsakovui fiziniam asmeniui dėl savivaldybei priklausančio vietinės reikšmės kelio išskyrimo iš sklypo, pasirinko netinkamą atsakovą, nes L. S. neturi teisės atlikti kadastrinius matavimus valstybei nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui (keliui), kuris faktiškai nors ir yra jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, tačiau jam nepriklauso. Teismo nuomone, kelio savininkas (Mažeikių rajono savivaldybė ir/ar Nacionalinė žemės tarnyba) turi teisę inicijuoti procedūras dėl kelio suformavimo, kadastrinių matavimų atlikimo, žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlikti kitus su šiomis procedūromis susijusius veiksmus, nes tokiu atveju sumažėtų atsakovo žemės sklypas. Teismas pažymėjo, kad ginčijant sprendimus dėl kadastro duomenų pakeitimo, būtent Nacionalinė žemės tarnyba yra atsakovė tokio pobūdžio ginčuose ir pagal juos nagrinėjamose bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-388-552/2019).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovės UAB „Sedos jėgainė“, UAB „Tryškių energija“ bei UAB „Saulės vėjo energija“ prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. spalio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismas visiškai be teisėto pagrindo laikė, jog ieškovės byloje L. S. byloje pasirinko netinkamu atsakovu. Atsakovui L. S. nuosavybės teise priklauso ginčo 1,0961 ha ir 1,0811 ha žemės sklypai, kuriems nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Nors atsakovo žemės sklypuose keliai yra pavaizduoti, tačiau jie yra nepažymėti koordinatėmis (t. y. nėra numatyta tiksli kelio vieta) ir neįregistruoti nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka. Pagal įstatymą kelio savininkas (valdytojas) yra Mažeikių rajono savivaldybė, tačiau pagal esamus įrašus Nekilnojamojo turto registre kelio savininkas de facto ir de jure yra tik atsakovas L. S. Būtent dėl to ir kilo ginčas tarp ieškovių ir atsakovų civilinėje byloje Nr. e2-4-215/2019. Pastarojoje byloje atsakovas L. S.. Joks kitas subjektas negali būti atsakovu byloje.
7.2. NŽT yra parengusi išvadą, kad atsakovui priklausančių žemės sklypų atlikti kadastriniai matavimai yra neteisingi. Atsakovas buvo informuotas dėl būtinybės tikslinti jo nuosavybės teise valdomų žemės sklypų planus, jam išaiškinta, kokia tvarka jis turi atlikti sklypų kadastrinius matavimus, tačiau atsakovas žemės sklypų kadastrinių matavimų neatliko. NŽT išvada apie neteisingai atliktus atsakovui priklausančių žemės sklypų kadastrinius matavimus iki šiol yra nepanaikinta, todėl yra galiojanti ir vykdytina.
7.3. Bylą nagrinėjęs teismas peržengė ieškinio ribas, t. y. pasisakė dėl byloje ieškinio pagrindu nenurodytų aplinkybių, ir nepagrįstai pripažino, jog išskiriant vietinės reikšmės kelią, keistųsi atsakovo sklypo ribos, dėl ko turėtų būti inicijuojamos procedūros dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (žemės įstatymo 46 straipsnis), o tai daryti turi teisę valstybės institucija arba savivaldybės taryba ar inicijuoti teritorijų planavimo dokumentų patikslinimą, kuriuo būtų ištaisyta NŽT padaryta klaida. Tuo pačiu pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas trečiojo asmens NŽT netinkamus veiksmus, išėjo už ieškinio ribų, t.y. pasisakė dėl byloje ieškinio pagrindu nenurodytų faktų (CPK 265 straipsnio 2 dalis, 320 straipsnis).
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į ieškovių UAB „Sedos jėgainė“, UAB „Tryškių energija“ bei UAB „Saulės vėjo energija“ apeliacinį skundą, trečiasis asmuo NŽT prašo Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. spalio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti visiškai. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
8.1. Teismas, priimdamas 2019 m. spalio 1 d. sprendimą, nukrypo nuo bylos esmės, t. y. sprendime labiau pasisakė ne dėl būtinybės (ne būtinybės) tikslinti atsakovo L. S. žemės sklypų kadastrinius matavimus, o kaip ir kas turi inicijuoti viešo kelio suformavimą ir įteisinimą. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovo žemės sklypų kadastriniai matavimai ir parengti žemės sklypų planai privalo būti tikslinami, o atsakovas piktnaudžiauja savo nuosavybės teise, tuo pažeisdamas kitų asmenų teises ir teisėtus interesus. Pagal Kadastro nuostatų 21 punktą, NŽT pareiga inicijuoti teritorijų planavimo dokumentų patikslinimą, atsiranda tik atlikus sklypo kadastrinius matavimus ir matininkui pateikus situacijos brėžinį. Nagrinėjamos bylos metu atsakovo žemės sklypų kadastriniai matavimai nebuvo atlikti ir nepateikti NŽT nei patikrai, nei tvirtinimui. Kol nebus atlikti kadastriniai matavimai, ir kol matininkas nepateiks situacijos brėžinio dėl nustatytų neatitikimų, tol NŽT neturi pagrindo rengti išvados dėl teritorijų planavimo dokumento patikslinimo.
2. Atsiliepimu į ieškovių UAB „Sedos jėgainė“, UAB „Tryškių energija“ bei UAB „Saulės vėjo energija“ apeliacinį skundą, trečiasis asmuo Mažeikių rajono savivaldybės administracija prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. spalio 1 d. sprendimą civilinėje bei priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti visiškai. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:
9.1. Nors pagal įstatymą kelio savininkas valdytojas yra Mažeikių rajono savivaldybė, tačiau pagal esamus įrašus Nekilnojamojo turto registre kelio savininkas de facto ir de jure yra tik atsakovas L. S. Tol kol, nekilnojamojo turto registre žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), vieninteliu savininku yra nurodomas atsakovas L. S., joks kitas subjektas negali būti atsakovu byloje. Ieškinys dėl įpareigojimo atlikti žemės sklypų kadastrinius matavimus (patikslinimus) atsirado tik po to, kai atsakovas L. S. atsisakė pats atlikti kadastrinius matavimus (patikslinimus) ne vieną kartą pasiūlius teismui (civilinėje byloje Nr. e2-4-215/2019) ir NŽT.
3. Atsiliepimu į ieškovių UAB „Sedos jėgainė“, UAB „Tryškių energija“ bei UAB „Saulės vėjo energija“ apeliacinį skundą, atsakovas L. S. prašo palikti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019-10-01 sprendimą nepakeistą ir priteisti iš apeliančių po 300,00 Eur, viso 900,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinėje teismo instancijoje. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:
10.1. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovės toje pačioje vietovėje nuosavybės teise valdo žemės sklypus, besiribojantys su atsakovui priklausančiais žemės sklypais, kas reiškia, kad ginčui spręsti negalėjo būti taikomos CK 4.45 straipsnio 1 dalies nuostatos. Atsakovas L. S., 1997-10-16 sudarytu sandoriu įsigydamas du žemės sklypus, jokio įstatymo nepažeidė, iki sandorio įsigijimo valstybės institucijos priėmė administracinius aktus, kurie iki šiol nėra nuginčyti ir (ar) pakeisti. Todėl bet kokiu atveju atsakovas L. S. negali ir neprivalo atsakyti pagal pateiktą ieškovių ieškinį.
10.2. Byloje yra eilė rašytinių įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškovių minimas vietinės reikšmės kelias buvo ir iki pat šiol yra ne atsakovo L. S., o tik išimtinė valstybės nuosavybė. Teiginiai, kad atsakovo L. S. žemės sklypų planuose nėra pažymėtos koordinatės, neteisingi. Atsakovo iniciatyva 2018-04-24 sudarytas Situacinis planas, kuris parengtas pasinaudojus VĮ Registrų centre įregistruotais žemės sklypų planais ir pačių apeliančių 2017-10-02 kitoje byloje (civilinė byla Nr. e2-4-215/2019) sudarų planų projektais. Situaciniame plane aiškiai matyti pažymėtos koordinatės, išskiriančios valstybei priklausantį viešojo naudojimo kelią.
Šalies argumentai
10.3. Ieškovės nurodo, kad NŽT išvada apie neteisingai atliktus atsakovui priklausančių žemės sklypų kadastrinius matavimus iki šiol yra nepanaikinta, todėl yra galiojanti ir vykdytina. Viena vertus, NŽT parengta išvada yra neteisėta, šios išvados skųsti ar naikinti atsakovui net teisinio pagrindo nėra, ir šiuo klausimu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pateikė išaiškinimą civilinėje byloje Nr. e3K-3-304- 695/2019. Jeigu jau laikyti, kad NŽT išvada ir įpareigojimai yra privalomi atsakovui, tai tokiu geriausiu atveju ieškinio reikalavimus dėl įpareigojimų nustatymo prieš atsakovą subjektinę teisę galėtų reikšti ne ieškovės, o ši institucija. L. S. ne tik kad negalėjo būti patrauktas byloje atsakovu, tačiau abejotina ieškovių subjektinė teisė aplamai reikšti tokio pobūdžio reikalavimą, tik valstybės institucijos turi teisę ir imperatyvią pareigą taisyti savo, o ne L. S. padarytas klaidas.
10.4. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ginčo teisinį reguliavimą, analizavo tiek fakto, tiek teisės klausimus, tuomet negalima daryti išvados, kad teismas peržengė ieškinio reikalavimų ribas. Tik teismui suteikta teisė priimant sprendimą ne tik kad teisingai įvertinti įrodymus, jų liečiamumą ir leistinumą, tačiau ir tinkamai taikyti įstatymo taikymą (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnis).
10.5. Nagrinėjamu atveju, jeigu atsakovui L. S. nuosavybės teise priklausančius du žemės sklypus kerta valstybei priklausantis viešojo bendrojo naudojimo kelias, ir jis yra aiškiai pažymėtas teritorijų planavimo dokumentuose, tuomet teisę ir pareigą inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus turi valstybinė institucija NŽT, nes teritorijų planavimo dokumentuose pažeidimai, dėl kurių negali atsakyti ir neatsako atsakovas L. S.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
10. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
11. Apeliacijos objektas – teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovių reikalavimas įpareigoti atsakovą per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti nuosavybės teise valdomų žemės sklypų kadastrinius matavimus, išskirti iš jų valstybinės žemės sklypą – viešojo bendrojo naudojimo kelią, ir naujai suformuotus žemės sklypus įregistruoti nekilnojamojo turto kadastre ir registre, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo sprendimu, ieškovės teigia, jog teismas visiškai be teisėto pagrindo laikė, jog ieškovės L. S. byloje pasirinko netinkamu atsakovu. Mano, jog būtent atsakovas yra žemės sklypų savininkas, NŽT yra parengusi išvadą, kad atsakovui priklausančių žemės sklypų atlikti kadastriniai matavimai yra neteisingi, jam išaiškinta dėl būtinybės tikslinti jo nuosavybės teise valdomų žemės sklypų planus, tačiau atsakovas žemės sklypų kadastrinių matavimų neatliko, todėl ieškovės kreipėsi į teismą. Be to, pasak ieškovių, teismas pasisakydamas dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų tikslinimo procedūrų, tvarkos ir subjektų, kurie turi inicijuoti tas procedūras, peržengė ieškinio ribas. Su šiais ieškovių argumentais, teisėjų kolegija nesutinka.
Dėl ginčo esmės
13. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundžiamo teismo sprendimo motyvus, apeliacinio skundo argumentus bei įvertinusi byloje esančių duomenų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo bei aiškinimo praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, su kurio motyvais ir išvadomis teisėjų kolegija iš esmės sutinka. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
14. Byloje nustatyta, kad atsakovui L. S. nuosavybės teise pagal 1997-10-16 Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso 1,0961 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, ir 1,0811 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (I t., 7-8, 9-10 e. b. l.). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose nurodyta, kad žemės sklypo planas turi būti tikslinamas (NŽT išvada) (11 punktas). Iš regia.lt nuotraukos bei Topografinio plano vizualiai matyti, kad per abu atsakovo žemės sklypus eina viešo naudojimo kelias bei po žeme nutiesti elektros kabeliai (I t., 11, 12 e. b. l.).
15. Ieškovei UAB „Sedos jėgainė“ nuosavybės teise priklauso 0,7250 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (I t., 13-15 e. b. l.). Ieškovei UAB „Tryškių energija“ nuosavybės teise priklauso 0,6240 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (I t., 16-18 e. b. l.). Ieškovei UAB „Saulės vėjo energija“ nuosavybės teise priklauso 0,5640 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (I t., 19-21 e. b. l.).Visuose ieškovių sklypuose yra pastatas – modulinė transformatorinė, kiti inžineriniai statiniai – saulės jėgainė, 99 kW galingumo saulės elektrinė Nr. 2,99 kW galingumo saulės elektrinė Nr. 3 bei tvora.
16. NŽT 2016-09-21 rašte dėl privažiavimo kelio į žemės sklypą nurodyta, kad kelias į ieškovės žemės sklypą yra pažymėtas žemės reformos žemėtvarkos projekte bei valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plane per gretimus atsakovo žemės sklypus. Šiems žemės sklypams yra atlikti kadastriniai matavimai, kurie Mažeikių skyriaus nuomone yra neteisingi. Savininkas L. S. informuotas dėl būtinybės tikslinti jo nuosavybės teise valdomų žemės sklypų planus (I t., 22-23 e. b. l.). NŽT 2016-09-07 išvadoje apie teisingai parengtą žemės sklypo planą nurodyta, kad žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), planai parengti neteisingai, nes pagal sklypų paženklinimo, eksplikacijos duomenis bei Valstybės įmonės Registrų centro duomenis bendro naudojimo keliai į sklypo plotą nebuvo įskaičiuoti. Žemės sklypų planai turi būti tikslinami (I t., 25 e. b. l.).
17. 1997-05-16 žemės sklypo ribų paženklinimo akte nurodyta, kad esantis kelias yra bendro naudojimo į plotą neįskaitomas (I t., 26-27; 40-41; 59-60 e. b. l.). 1997 m. gruodžio 6 d. žemės sklypo įregistravimo Valstybinio žemės kadastro registre pažymėjime nurodyta, kad L. S. įregistruota nuosavybės teise į 1,0961 ha žemės sklypą, kuriame kelių nėra (I t., 29-30 e. b. l.). 1997 m. rugsėjo 23 d. žemės sklypo įregistravimo Valstybinio žemės kadastro registre pažymėjime nurodyta, kad L. S. įregistruota nuosavybės teise į 1,0811 ha žemės sklypą, kuriame kelių nėra (I t., 33-34 e. b. l.). Žemės sklypo plane, 10811 kv. m., nurodytas kelias iš vienos pusės į (miestelį), iš kitos – į lauką. Bendro naudojimo kelias – 135 m² (I t., 36-37 e. b. l.). Laikiname 1,09 ha žemės sklypo plane nurodytas kelias (I t., 46-47 e. b. l.).
18. Šiaulių apygardos prokuratūros 2017 m. gegužės 8 d. nutarimu atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, kuriame nurodyta, kad L. S. neatlikus kadastrinių matavimų ir nepakeitus šių žemės sklypų planų, nuosavybės teisės į bendro naudojimo kelią (105 kv. m. ir 135 kv. m.) nepereina (I t., 67-72 e. b. l.). Trečiojo asmens Mažeikių rajono savivaldybės pateiktoje plano ištraukoje matyti geltonai pažymėtas 6 m. pločio kelias, kurio ribose matyti raudonos linijos – elektros kabeliai (I t., 170 b. l.). Ieškovių iniciatyva 2017-10-02 parengtuose kadastriniuose žemės sklypo planuose numatyta, kad valstybei priklausančio žemės sklypo plotis yra 4 metrai. Atsakovo iniciatyva 2018-04-24 sudarytas žemės sklypų situacinis planas, iš kurio matyti, kad bendras kelio plotas, kertantis atsakovui priklausančius žemės sklypus, galėtų sudaryti 236 m². Jeigu visas kelio ilgis, kertantis abu žemės sklypus, yra 56,89 m., tai tokiu atveju bendras kelio plotis yra iki 4,15 m. Jeigu laikyti, kad Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2019-02-01 sprendimu Nr. T1-21 „Dėl Mažeikių rajono vietinės reikšmės kelių ir gatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų, automobilių stovėjimo aukštelių sąrašo patvirtinimo“ nustatytas kelio plotis yra 6 metrai, tokiu atveju atsakovas, ieškovių ieškinio patenkinimo atveju, turėtų paplėsti kelio plotį nuo 4,1483 m. iki 6 m., t. y. padidinant kelio, kertančio abu žemės sklypus, bendrą plotą nuo 236 m² iki 341,34 m², kas reiškia, kad valstybės naudai jis turėtų papildomai iš savo žemės atiduoti 105,34 m² (I t., 171-174, 175-183 b. l.).
19. Iš 10811 kv. m. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), plano matyti, kad jame įbraižyto bendro naudojimo kelio plotas yra 135 m², ir žemės sklypo plotas tokiu atveju yra 10944 kv. m. (I t., 36, 52-53 b. l.). O 10961 kv. m. žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), įbraižyto bendro naudojimo kelio plotas yra 105 m², ir žemės sklypo plotas tokiu atveju yra 11064 kv. m. (1 t., 63, 70 b. l.). Taigi, bendras kelio plotas pagal žemės sklypų planus yra 240 m². Kas atitiktų atsakovo pateiktuose kadastrinių žemės sklypų planuose nurodytą kelio plotį (236 m²). Mažeikių rajono savivaldybės tarybai 2019 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. T1-21, grafoje vidaus keliai 12 punktu A-1-12 nustačius, kad privažiavimo kelio prie (vietovės) nuo viešojo kelio (Nr. 4), ilgis yra 0,250 km, o plotis 6 m (priedo 38 lapas) (www.lrs.lt, prisijungimas 2019-09-19 11.50 val.). Tokiu būdu kelio plotas būtų 341,34 m², o ne 240 m², ir 105,34 m² sumažėtų atsakovo žemės sklypai, kas prieštarautų konstituciniams principams.
20. Ieškovės apeliaciniame skunde teigia, kad teismas visiškai be teisėto pagrindo laikė, jog ieškovės byloje L. S. byloje pasirinko netinkamu atsakovu. Atsakovui L. S. nuosavybės teise priklauso ginčo 1,0961 ha ir 1,0811 ha žemės sklypai, kuriems nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Nors atsakovo žemės sklypuose keliai yra pavaizduoti, tačiau jie yra nepažymėti koordinatėmis (t. y. nėra numatyta tiksli kelio vieta) ir neįregistruoti nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka. Pagal įstatymą kelio savininkas (valdytojas) yra Mažeikių rajono savivaldybė, tačiau pagal esamus įrašus Nekilnojamojo turto registre kelio savininkas de facto ir de jure yra tik atsakovas L. S. Būtent dėl to ir kilo ginčas tarp ieškovų ir atsakovų civilinėje byloje Nr. e2-4-215/2019, todėl joks kitas subjektas negali būti atsakovu byloje, tik L. S..
21. Atsakant į šį apeliančių argumentą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iš esmės ieškovės reiškia atsakovui reikalavimą nenurodydamos jokio teisinio pagrindo. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad apeliantės toje pačioje vietovėje nuosavybės teise valdo žemės sklypus, besiribojančius su atsakovui priklausančiais žemės sklypais, kas reiškia, kad ginčui spręsti nėra taikomos CK 4.45 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl valdymo pažeidimų. Apeliantės reikalavimą grindžia tik NŽT išvada, jog atsakovui L. S. priklausančių žemės sklypų kadastrinius matavimus reikia tikslinti, nes formuojant atsakovo žemės sklypus kelias į šių sklypų plotą nebuvo įskaičiuotas. Tai yra, ieškovės prašo teismo nuspręsti ir įpareigoti atsakovą, kad šis privalo atlikti naujus kadastrinius matavimus taip, kad iš jo nuosavybės teise valdomų žemės sklypų būtų išskirtas valstybei priklausanti žemės sklypo dalis - viešojo bendrojo naudojimo kelias, ir, naujai atlikus kadastrinius matavimus, naujai suformuotus žemės sklypus įregistruoti nekilnojamojo turto kadastre ir registre.
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį, Civilinio kodekso 4.39 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punktą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. 1181 redakcija), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pagrįstai sprendė, jog ieškovės pareiškusios ieškinį L. S., fiziniam asmeniui dėl savivaldybei priklausančio vietinės reikšmės kelio išskyrimo iš sklypo, pasirinko netinkamą atsakovą ir vertinti padarytų išvadų kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo. Atsakovas L. S. neturi teisės atlikti kadastrinius matavimus valstybei nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui (keliui), kuris faktiškai nors ir yra jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, tačiau jam nepriklauso.
23. Nagrinėjamoje situacijoje, įvertinus galiojančius teisės aktus, teisėjų kolegijos įsitikinimu, būtent Žemėtvarkos skyrius, nustatęs teritorijų planavimo dokumentuose pažeidimų, dėl kurių susidarė žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumai, inicijuoja teritorijų planavimo dokumentų, kurių organizatorius iki 2010 m. birželio 30 d. – apskrities viršininkas ar nuo 2010 m. liepos 1 d. – NŽT vadovas ar jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vadovas, patikslinimą, o kitu atveju apie nustatytus pažeidimus (neatitikimus) informuoja teritorijų planavimo dokumentų organizatorių. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad inicijuoti teritorijų planavimo dokumentų patikslinimą, yra žemėtvarkos skyriaus pareiga, o ne atsakovo (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Kadastro nuostatai) 21 punktas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. 1181 redakcija), todėl ieškovių apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovės pasirinko netinkamą atsakovą, atmeta kaip nepagrįstą.
24. Ieškovės apeliaciniu skundu teigia, kad NŽT yra parengusi išvadą, jog atsakovui priklausančių žemės sklypų atlikti kadastriniai matavimai yra neteisingi. Atsakovas informuotas dėl būtinybės tikslinti jo nuosavybės teise valdomų žemės sklypų planus, jam išaiškinta, kokia tvarka jis turi atlikti sklypų kadastrinius matavimus, bet atsakovas žemės sklypų kadastrinių matavimų neatliko, nors NŽT išvada yra galiojanti ir vykdytina. Šį ieškovių apeliacinio skundo argumentą teisėjų kolegija vertina kritiškai, dėl sekančių priežasčių.
25. Aktualiausioje kasacinio teismo praktikoje dėl viešojo administravimo subjektų priimamų dokumentų, suformuluota tokia teisės taikymo taisyklė: administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas ir tokie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje, jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Tokiais dokumentais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Tarpiniais administracinės procedūros dokumentais laikomi dokumentai, kuriuose paprastai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai, kurie suinteresuotiems asmenims dažniausiai materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Tokiais tarpiniais dokumentais gali būti ir faktinius duomenis apie kadastro objektus turintys dokumentai, kaip, pavyzdžiui, kadastrinių matavimų metu sudaromi planai, aktai ar kitokie dokumentai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-261-69/2011). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019, 79 punktas). Taigi, iš to seka, kad ieškovių argumentas dėl NŽT išvados privalomumo yra nepagrįsta, nes pirma, NŽT išvada, kaip tarpinis dokumentas, negali būti privalomai vykdytina. Antra, jeigu darant prielaidą, kad NŽT išvadoje nurodyti įpareigojimai yra privalomi atsakovui, tai tokiu atveju ieškinio reikalavimus dėl atsakovo įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus, subjektinę teisę galėtų reikšti ne apeliantės, o institucija parengusi šią išvadą, būtent – NŽT. Tai dar kartą pagrindžia pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad ieškovės pareiškė ieškinį netinkamam atsakovui.
26. Ieškovės apeliaciniame skunde apeliuoja ir į tai, jog bylą nagrinėjęs teismas peržengė ieškinio ribas, t. y. pasisakė dėl byloje ieškinio pagrindu nenurodytų aplinkybių, ir nepagrįstai pripažino, jog išskiriant vietinės reikšmės kelią, keistųsi atsakovo sklypo ribos, dėl ko turėtų būti inicijuojamos procedūros dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (žemės įstatymo 46 straipsnis), tuo pačiu nurodydamas kokia institucija turi teisę tai daryti, inicijuojant teritorijų planavimo dokumentų patikslinimą, kuriuo būtų ištaisyta NŽT padaryta klaida. Pasak apeliančių, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas trečiojo asmens NŽT netinkamus veiksmus, išėjo už ieškinio ribų, t. y. pasisakė dėl byloje ieškinio pagrindu nenurodytų faktų (CPK 265 straipsnio 2 dalis, 320 straipsnis).
27. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad ieškovas neprivalo nurodyti teisinio ieškinio pagrindo, o ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-378/2015; kt.). Tai reiškia, kad ieškinyje ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas teismui neprivalomas ir šio nesaisto. Iš to seka, kad kai ieškovas, ieškinyje išdėstęs faktinį ieškinio pagrindą, klaidingai nurodo materialiosios teisės normą, teismas turi pritaikyti normą, atitinkančią išdėstytą ieškinio faktinį pagrindą, todėl toks teismo veiksmas negali būti vertinamas kaip ieškinio ribų peržengimas, nes nei ieškinio dalykas, nei ieškinio pagrindas tokiu atveju nekeičiami (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai, 141 straipsnis; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB Ūkio bankas v. B. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-124/2005). Kita vertus, šiuo atveju ieškovės prašydamos teismo įpareigoti atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus, net nenurodė teisinio pagrindo.
28. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovės ieškiniu prašė atsakovą įpareigoti atlikti veiksmus taip, kad būtų išskirtas valstybei priklausantis viešojo naudojimo kelias (6 metrų pločio, kokį nustatė savivaldybė, o ne 4 metrų koks buvo nuo pat sklypų įsigijimo dienos). Atsakovas, teikdamas atsiliepimą į ieškinį ir palaikydamas savo poziciją teismo posėdžio metu, nurodė, kad ieškovių reikalavimas neatitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnyje numatytų atvejų, kai rengiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai. Taip pat atsakovas grindė savo atsikirtimus Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo 125, 126 punktais, Šiaulių apygardos prokuratūros 2017 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. T5-463 „Atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones“, Telšių apskrities Mažeikių rajono savivaldybės (kadastro) vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, patvirtintu Telšių apskrities viršininko 1999 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. 364, Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir Įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“, 49 punktu ir turimais rašytiniais įrodymais.
29. Pabrėžtina, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 straipsnis). Reikalavimai pirmosios instancijos teismo sprendimui (nutarčiai) yra įtvirtinti CPK 270 straipsnyje. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo (nutarties) dalyje glausta forma turi būti nurodoma teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai darydamas išvadas.
30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pasisakyta, kad teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270 straipsnis). Motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017, 22–23 punktai; 2018 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-421/2018). Atsižvelgdama į civilinio proceso kodekso normas bei suformuotus kasacinio teismo išaiškinimus dėl tinkamos teismo sprendimo motyvavimo pareigos, teisėjų kolegija pripažįsta, kad, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neperžengė ieškinio ribų. Priešingai, teismas vertino ne tik ieškovių nurodomą faktinį pagrindą, argumentus, bet taip pat ir atsakovo nurodomą faktinį bei teisinį pagrindą ir argumentus, ką teismas ir privalo padaryti. Tik išanalizavęs ginčo situacijai taikomus teisės aktus ieškovių, atsakovo ir trečiųjų asmenų nurodomų faktinių aplinkybių visumos ir argumentų kontekste, teismas priėmė pagrįstą teisėtą ir teisingą sprendimą. Teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia ir tai, kad teismas, išaiškino ieškovėms ir tretiesiems asmenims nekilnojamojo turto kadastro duomenų tikslinimo procedūras, išskirdamas ir inicijuojamos procedūros dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams svarbą, nes tokią teismo teisę numato CPK 278 straipsnis. Neišsiaiškinęs visų bylos aplinkybių, teisės aktų reguliuojančių ginčo situaciją, teismas nebūtų turėjęs galimybės priimti teisingo ir teisėto sprendimo, ką teismą įpareigoja CPK 263 straipsnis.
31. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentu, jog CPK 267 straipsnyje numatyta, kad neleidžiama priimti sprendimų, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo, išskyrus nurodytą šio Kodekso 262 straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamu atveju neatlikus valstybinėms institucijoms vienos teisinės procedūros, nėra galima ir nebūtų galima įvykdyti ieškinio reikalavimų, kad ir esant palankiam sprendimui. Todėl teismas skundžiamu sprendimu ir išaiškino, kad tik kelio savininkas turi teisę inicijuoti procedūras dėl kelio suformavimo, kadastrinių matavimų atlikimo ir pan., nes esant susidariusiai situacijai ir padarytai Nacionalinės žemės tarnybos klaidai, netinkamai formuojant žemės sklypus, turėtų būti inicijuojamos procedūros dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Žemės įstatymo 46 straipsnis), o tai daryti turi teisę valstybės institucija arba savivaldybės taryba ar inicijuoti teritorijų planavimo dokumentų patikslinimą, kuriuo būtų ištaisyta Nacionalinės žemės tarnybos padaryta klaida. Aptariant aukščiau išdėstytą teisinį reguliavimą, bylos faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliančių argumentą dėl ieškinio nagrinėjimo ribų peržengimo, kaip nepagrįstą.
32. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2016 m. gegužės 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Atsižvelgiant į nustatytas bylos faktines aplinkybes ginčo situacijos teisinio reguliavimo kontekste, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog ieškovės neįrodė, kad jos turi teisėtą ir pagrįstą reikalavimo teisę atsakovui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovių ieškinį atmetė.
33. Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
34. Atmetus ieškovių UAB „Sedos jėgainė“, UAB „Tryškių energija“ bei UAB „Saulės vėjo energija“ apeliacinį skundą iš jų priteistinos“ po 300,00 Eur (tris šimtus eurų 00 ct), viso 900,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinėje teismo instancijoje atsakovo L. S. naudai.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovių UAB „Sedos jėgainė“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)), UAB „Tryškių energija“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) bei UAB „Saulės vėjo energija“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) po 300,00 Eur (tris šimtus eurų 00 ct), viso 900,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinėje teismo instancijoje atsakovo L. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.