Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. B. patikslintą pareiškimą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė „Turto bankas“, K. B.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad 2021 m. kovo 16 d. mirė pareiškėjo tėvas S. B., kuriam nuosavybės teise priklausė 3/16 dalys buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Terminas palikimui priimti per įstatymo nustatytą terminą suėjo 2021 m. birželio 16 d. Remiantis Vilniaus miesto 26 notarų biuro informacija, niekas nesikreipė į notarų biurą dėl S. B. palikimo priėmimo ir paveldėjimo byla nepradėta. Pareiškėjo tėvas paskutiniais gyvenimo metais gyveno asocialiai, nuolat girtavo, todėl pareiškėjo ir tėvo santykiai buvo faktiškai nutrūkę. Nurodė, jog apie tėvo mirtį pareiškėjas sužinojo 2021 m. lapkričio mėnesio pabaigoje, telefonu pranešė buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, bendrasavininkis, įsigijęs 13/16 dalių buto. Pareiškėjas praleido terminą palikimui priimti, kadangi su tėvu jokių ryšių nepalaikė, dėl ko objektyviai negalėjo žinoti apie tėvo mirtį. Paaiškino, jog bendrasavininkis pateikė informaciją, kad pareiškėjo tėvas nemokėjo buto mokesčių, dėl ko susidarė skolos komunalinių paslaugų tiekėjams. Pareiškėjas teigia suvokiantis, kad reikės padengti susidariusias skolas, tačiau kitas turto bendrasavininkis pareiškėjui nurodė, jog turi finansinę galimybę padengti visus su turtu susijusius įsiskolinimus bei nupirkti iš pareiškėjo 3/16 turto dalis, jei pareiškėjas šį turtą paveldės.

Suinteresuotas asmuo K. B. atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjo tėvas S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė 2021 m. kovo 16 d. Remiantis 2022 m. sausio 24 d. Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. GR.3A-679 nustatyta, kad S. B. šeiminė padėtis: nevedęs, tėvai mirę, vaikai – E. B. (pareiškėjas) ir K. B. (suinteresuotas asmuo).

Pagal 2022 m. vasario 7 d. Gyventojų registro pažymą apie asmens duomenis Nr. GR.3A-1125 nustatyta, kad S. B. gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini), Vilnius, laikotarpiu nuo 1996 m. birželio 6 d. iki 2021 m. kovo 16 d.

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis priklausė S. B. asmeninės nuosavybės teise.

Vilniaus miesto notarų biuro 2022 m. vasario 4 d. pranešimu pareiškėjas informuotas, kad per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą į Vilniaus miesto 26-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo po S. B. mirties niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nėra pradėta. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad testamento, palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo faktų Testamentų registre nėra įregistruota.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjas, kaip pirmos eilės įstatyminis įpėdinis, praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po jo tėvo S. B. mirties – 2021 m. kovo 16 d. Terminas palikimui priimti po S. B. mirties baigėsi 2021 m. birželio 16 d. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šis terminas nėra naikinamasis. CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.).

Įvertinus pareiškime išdėstytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, spręstina, kad pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti ne dėl tyčios, o dėl objektyvių priežasčių, nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Pareiškėjas nurodė, kad trijų mėnesių terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo praleido dėl to, kad su tėvu nepalaikė jokių ryšių, kadangi jo tėvas paskutiniais gyvenimo metais gyveno asocialiai, dėl ko pareiškėjas objektyviai negalėjo žinoti apie tėvo mirtį. Šios aplinkybės pripažintinos svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Teismas neturi pagrindo išvadai, kad pareiškėjas elgtųsi nesąžiningai bei klaidintų teismą, kadangi iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (vertinant pastarųjų kelerių metų laikotarpį) nustatyta, kad S. B., kaip skolininkas ar atsakovas, nurodytas eilėje bylų dėl komunalinių mokesčių bei kitų skolų priteisimo, taipogi ne kartą baustas administracine tvarka (CPK 179 straipsnis). Taigi, pasitvirtino pareiškėjo pareiškime nurodytos aplinkybės, kad jo tėvas turėjo skolų, gyveno asocialų gyvenimą. Pažymėtina, kad termino palikimui priimti atnaujinimui neprieštaravo ir suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“, taip pat ir pirmos eilės įstatyminė įpėdinė – mirusiojo dukra K. B.

Įvertinant tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškimas tenkintinas, pareiškėjui E. B. atnaujintinas terminas palikimui po tėvo S. B. mirties priimti (CK 5.50 straipsnis, 5.1 straipsnis, 5.57 straipsnis, CPK 178 straipsnis, 576 straipsnio 2 dalis, 578 straipsnis).

Pareiškėjui išaiškintina, kad jis, siekdamas priimti palikimą po tėvo S. B. mirties, per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos turi kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarų biurą pagal palikimo atsiradimo vietą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 578 straipsniu,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą priimti palikimą, atsiradusį po tėvo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2021 m. kovo 16 d.

Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti pareiškėjui, kad jis dėl palikimo priėmimo per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos turi kreiptis į notarų biurą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.