- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-16
- Bylos Nr.
- e2A-644-803/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-42527-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
- Ieškovas
- užsienio bendrovės „Swedbank P&C Insurance“ AS, Lietuvoje
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Neris“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ingos Staknienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės užsienio bendrovės „Swedbank P&C Insurance“ AS, Lietuvoje veikiančios per „Swedbank P&C Insurance“ Lietuvos filialą, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės užsienio bendrovės „Swedbank P&C Insurance“ AS, Lietuvoje veikiančios per „Swedbank P&C Insurance“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Neris“ (buvęs pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „Žirmūnų būstas“) dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Z. B., uždaroji akcinė bendrovė „Adminsta“, akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė užsienio bendrovė „Swedbank P&C Insurance“ AS, Lietuvoje veikianti per „Swedbank P&C Insurance“ Lietuvos filialą, kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Žirmūnų būstas“ (dabartinis pavadinimas UAB „Mano Būstas Neris“) 6 010 Eur žalos, 6 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015 m. spalio 10 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), priklausančiame trečiajam asmeniui Z. B., išsiliejo vanduo, dėl ko buvo užlietas apačioje esantis butas (27 butas), priklausantis A. G.. Minėtas butas – (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas pas ieškovę, kuri gavusi pranešimą apie įvykį, jį tyrė, atliko užlieto buto sugadinto turto paskaičiavimus ir sumokėjo draudėjai A. G. 6 000 Eur dydžio draudimo išmoką nuostoliams padengti. Pažymėjo, kad nors ieškovės partnerė UAB „Vikuva“, atlikusi remonto paskaičiavimus, bendrai patyrusio buto remonto išlaidas įvertino 6 796,55 Eur suma, tačiau po derybų su aplieto buto savininke buvo sutarta dėl 6 000 Eur draudimo išmokos sumokėjimo. Nukentėjo nurodyto buto koridorius, virtuvė, kambarių lubos, sienos, grindys, elektros instaliacija ir užuolaidos. Pabrėžė, kad ieškovė patyrė papildomus 10 Eur dydžio nuostolius, nes atsakovė reikalavo sumokėti nurodytą sumą už informacijos pateikimą apie įvykusią avariją.
2. Ieškovės teigimu, buto, esančio (duomenys neskelbtini), sugadinimus sukėlė vandens ištekėjimas iš bendro naudojimo vamzdyno, o šio vamzdyno valdymas bei priežiūra buvo perduoti būtent atsakovei – kaip daugiabučio gyvenamojo namo paskirtai administratorei. Būtent pastato administratorius yra atsakingas už tinkamą bendro naudojimo objektų priežiūrą ir jis privalo užtikrinti, jog šie objektai nepadarytų žalos kitų asmenų turtui.
3. Ieškovė nurodė, kad atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog nagrinėjamu atveju trūko karšto vandens vamzdžio atkarpa nuo stovo iki apskaitos skaitiklio per sriegį. Pažymėjo, kad bendro naudojimo vamzdynas baigiasi tiek apskaitos skaitikliu; šiuo atveju avarija įvyko iki jo. Be to, teigė, kad nenustatyta jokio mechaninio poveikio, todėl labiausiai tikėtina, jog vamzdis trūko dėl nusidėvėjimo. Prasta vamzdynų būklė buvo fiksuota jau ne vienerius metus statinio (daugiabučio gyvenamojo namo) apžiūros aktuose. Taip pat aiškino, kad atsakovė neįrodė pateiktos sąmatos neteisingumo. Minėta sąmata (sudaryta ieškovės partnerės) yra panaši į atsakovės draudiko pateiktą sąmatą.
4. Atsakovė UAB „Mano Būstas Neris“ (buvęs pavadinimas UAB „Žirmūnų būstas“) su ieškiniu nesutiko bei prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė, pareiškusi ieškinį dėl civilinės atsakomybės taikymo, privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas. Atsakovės teigimu, ieškovė formaliai remiasi vieninteliu faktu atsakovės neteisėtiems veiksmams pagrįsti, t. y. jog ji yra bendrojo naudojimo objektų administratorė. Pažymėjo, kad atsakovė, veikdama kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratorė, teisės aktų nustatyta tvarka vykdo bendrojo naudojimo objektų, tarp jų ir bendrųjų inžinierinių sistemų, apžiūras, siekdama nustatyti jų būklę. Dalis bendrosios inžinierinės įrangos įrengta/sumontuota privačios nuosavybės teisėmis priklausančiose daugiabučio namo bendrasavininkų patalpose – butuose. Pabrėžė, kad teisės aktai numato, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Trečiasis asmuo Z. B., būdama bendrosios inžinierinės įrangos bendrasavininke, taip pat turėjo pasirūpinti jos priežiūra.
5. Atsakovė pažymėjo, kad dėl to paties 2015 m. spalio 10 d. įvykio, kurio metu buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla, kurioje viename iš įrodymų – defektų akte, nurodoma, kad įvykis įvyko dėl viršuje esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame tuo metu vyko remontas, savininko kaltės. Atsakovės teigimu, ieškovė nesiėmė jokių veiksmų, kad žalą atlygintų pats įvykio kaltininkas. Aiškino, kad namo šildymo ir karšto vandens sistemas prižiūri UAB „Adminsta“ pagal 2011 m. spalio 28 d. sutartį. Nurodo, kad iš namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo nėra gavusi jokių pranešimų apie nepatenkinamą ginčo inžinierinės sistemos techninę būklę arba būtinus atlikti jos keitimo darbus. Atsakovės vertinimu, ieškovė neįrodė kokie atsakovės veiksmai ar neveikimas sąlygojo draudėjui kilusią žalą.
6. Atsakovės nuomone, žalos dydis nėra tiksliai apskaičiuotas, ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina padarytos žalos dydžio, nes būtina įvertinti, kad visais atvejais lėšų panaudojimas turi būti susijęs su sugadinimų sąmata. Atsakovės teigimu, aplinkybė, kad ne visi sąmatoje nurodyti remonto darbai yra susiję su turto sugadinimų pašalinimu, yra pagrindas žalos atlyginimą mažinti, t. y. atsakovės manymu, keičiant gipso kartono plokštes, metalinio karkaso keisti nėra būtina, kaip ir LED šviestuvų su transformatoriais, nes nėra duomenų, jog būtent tokie šviestuvai buvo sumontuoti įvykio bute; atsakovė abejoja ir dėl statybinio atliekų kiekio, nurodyto sąmatoje. Be to, ieškovės prašoma žala yra apskaičiuota neįvertinus turto vertės sumažėjimo (nusidėvėjimo), nors buto remontas buvo atliktas 2013 metais. Papildomai nurodė, kad ieškovės pateiktoje sąmatoje neatsispindi tikrasis nuostolių dydis, jie nepagrįstai išdidinti. Pažymėjo, kad remiantis trečiojo asmens ADB „Gjensidige“ apskaičiuotu žalos dydžiu, kuris, neįskaitant netiesioginių ir papildomų išlaidų, sudaro 2 820,84 Eur, o įvertinus nusidėvėjimą 28,80 proc. (812,40 Eur), ieškovės prašomas priteisti žalos dydis galėtų siekti ne daugiau nei 2 008,44 Eur.
Šalies argumentai
7. Trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ su ieškiniu nesutiko bei prašė jo netenkinti. Nurodė, kad su atsakove 2015 m. gruodžio 23 d. sudarė Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį (draudimo liudijimas Nr. PZULT Nr. 2072401) (toliau – Draudimo sutartis), pagal kurią laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 23 d. iki 2016 m. gruodžio 22 d. buvo apdrausta atsakovės vykdoma pastatų ūkio priežiūros ir administravimo paslaugų veikla. Pažymėjo, kad šiuo atveju minėtai draudimo sutarčiai, be kita ko, taikomos ir nuostatos, numatytos UAB „ICOR“ ir trečiojo asmens sudarytoje generalinėje sutartyje Nr. PZULT-354(2015) (toliau – Generalinė sutartis) dėl bendrosios ir profesinės civilinės atsakomybės draudimo. Paaiškino, kad nors atsakovė apie įvykį sužinojo iš karto, tačiau apie tai draudiko neinformavo; trečiajam asmeniui apie šį įvykį tapo žinoma tik iš šios civilinės bylos, todėl, vadovaujantis Generalinės sutarties 6.4 punktu, šiam įvykiui negali būti taikomas retroaktyvus draudimo laikotarpis. Be to, ieškovė neįrodinėja, kuo pasireiškė neteisėti atsakovės veiksmai, kokių atsakovė savo, kaip administratorės, veiksmų nevykdė ir/ar jas vykdė netinkamai. Vien aplinkybė, jog atsakovė yra paskirta namo administratore, neleidžia visais atvejais preziumuoti, kad ji yra atsakinga už bet kokią name atsiradusią žalą.Trečiojo asmens nuomone, ginčo atveju nustačius, kad užliejimas įvyko iš buto (duomenys neskelbtini), šio buto savininkas ir turėtų atlyginti aplieto buto savininkui padarytą žalą. Pažymėjo, kad trūkusio vamzdžio dalis yra sumontuota privačios nuosavybės teise priklausančiame bute, todėl atsakovė neturėjo objektyvių galimybių jo tikrinti, nes be savininkų sutikimo savo iniciatyva neturi teisės atlikti bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų. Be to, butų ir kitų patalpų savininkams nustatyta pareiga bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti, ar kitaip tvarkyti. Trečiojo asmens vertinimu, šiuo atveju nėra nustatyta vamzdžio trūkimo priežastis. Pasisakydamas dėl žalos dydžio trečiasis asmuo nurodė, kad draudėjas negali gauti didesnės draudimo išmokos, negu jo patirti nuostoliai, nes kitu atveju tai reikštų jo nepagrįstą praturtėjimą. Anot trečiojo asmens, duomenų apie tai, kad butas būtų suremontuotas, nėra. Be to, trečiojo asmens eksperto paskaičiavimais žalos dydis negalėtų būti didesnis kaip 2 820,84 Eur. Teigė, kad didesnė žalos suma galima tik tada, kai buto savininkas realiai būtų atlikęs remonto darbus ir patyręs papildomas išlaidas, todėl pagrindo vadovautis ieškovės pateikta remonto darbų sąmata nėra.
8. Trečiasis asmuo Z. B. su ieškiniu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Nurodė, kad avarija įvyko dėl bendro naudojimo karšto vandens vamzdžio trūkimo, esančio prieš inžinierinės sistemos apskaitos prietaisą ir sklendę, t. y. atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte nurodyta, jog šiuo atveju vamzdis trūko per sriegį (iki apskaitos prietaiso esanti karšto vandens vamzdžio dalis). Patvirtino, kad tuo metu, kai trūko vamzdis, bute buvo atliekamas remontas, tačiau vamzdis trūko ne per ventilį, o prieš inžinierinės sistemos apskaitos prietaisą ir sklendę; jokio mechaninio poveikio vamzdžiui nebuvo daroma; skaitiklis nebuvo keičiamas; tuo labiau, jog jis negali būti savavališkai keičiamas. Anot trečiojo asmens, vamzdis trūko dėl nusidėvėjimo. Bloga vamzdynų būklė nurodyta ir ieškovės pateiktuose statinio apžiūros aktuose, tačiau atsakovė nesiėmė jokių aktyvių veiksmų dėl vamzdynų keitimo. Pažymėjo, kad atsakovė vienašališkai patvirtino daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo objektų aprašą, namo gyventojai nedavė sutikimo jo sudarymui; tuo labiau toks aprašas negali prieštarauti teisės aktams ir teismų formuojamai praktikai. Papildomai pažymėjo, kad jai nebuvo išrašyta sąskaita už avarijos likvidavimo darbus. Atsakomybė kyla atsakovei, kaip atsakingai už bendro naudojimo objektų priežiūrą administratorei. Pažymėjo, kad taikos sudarymas kitoje civilinėje byloje Nr. e2-12920-933/2016 reiškia atsakovės pripažinimą, jog dėl įvykusio įvykio ji yra kalta.
9. Trečiasis asmuo UAB „Adminsta“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismų sprendimų ir apeliacinės instancijos teismo sprendimo esmė
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad vandentiekio avarija nagrinėjamu atveju įvyko inžinierinės įrangos sistemoje, kuri tenkina tik buto savininko poreikius ir reikmes, už kurią namo administratorius nėra atsakingas.Teismo vertinimu nustatytos bylos faktinės aplinkybės nesudarė pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtų veiksmų lėmusių žalos atsiradimą, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinį.
11. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs trečiojo asmens Z. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. sprendimo, 2019 m. vasario 12 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pagal į bylą pateiktus duomenis nėra galimybės nustatyti, kurioje vietoje trūko vamzdis, kokia vamzdžio trūkimo priežastis, kokie byloje esantys duomenys patvirtina vamzdžio trūkimo vietą.
12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimu ieškinio netenkino. Teismas nustatė, kad ieškovė, remiantis 2015 m. birželio 3 d. Gyventojų turto draudimo liudijimu (polisu) Nr. GT11850413, apdraudė draudėjai A. G. (draudėja) priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Draudimo laikotarpis nuo 2015 m. birželio 10 d. iki 2016 m. birželio 9 d. 2015 m. spalio 10 d. bute (duomenys neskelbtini), esančiame virš ieškovės draudėjos buto ir nuosavybės teisėmis priklausančiame trečiajam asmeniui Z. B., įvyko vandentiekio avarija, kurios metu ieškovės apdraustas butas ((duomenys neskelbtini)) buvo užlietas. 2015 m. spalio 14 d. buvo surašytas turto sunaikinimo, sugadinimo aktas. Nurodytas įvykis ieškovės buvo pripažintas draudiminiu ir draudėjai A. G. 2015 m. lapkričio 10 d. išmokėta 6 000 Eur dydžio draudimo išmoka. Ieškovės partnerė UAB „Vikuva“ sudarė lokalinę sąmatą nurodytai žalai bute, (duomenys neskelbtini), pašalinti; bendra sąmatos suma 6 796,55 Eur. Atsakovės draudiko ADB „Gjensidige“ pateiktoje lokalinėje sąmatoje dėl nurodyto buto žalos pašalinimo nurodoma 5 323,44 Eur suma. Ieškovė 2016 m. balandžio 29 d. sumokėjo 10 Eur dydžio sumą atsakovei už informacijos gavimą apie nurodytą įvykį (2015 m. spalio 10 d. avariją).
13. Teismas taip pat nustatė, kad daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir administravimą vykdo (ir avarijos metu vykdė) atsakovė UAB „Mano Būstas Neris“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Žirmūnų būstas“). 2011 m. spalio 28 d. atsakovė (tuo metu atsakovės pavadinimas UAB „Šnipiškių ūkis“) sudarė su trečiuoju asmeniu UAB „Adminsta“ Sutartį Nr. 52, pagal kurią pastaroji įsipareigojo teikti daugiabučių gyvenamųjų namų, nurodytų Sutarties Priede Nr. 2, šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūros paslaugas. Minėtos paslaugos teiktos ir namui, esančiam (duomenys neskelbtini).
14. Teismas nustatė, kad turto apgadinimai (žala) atsirado dėl bute, esančiame (duomenys neskelbtini), trūkusio vamzdžio. Vandentiekio avarija įvyko trečiajam asmeniui Z. B. nuosavybės teisėmis priklausančiame bute trūkus karšto vandens vamzdžio atkarpai per sriegį prieš apskaitos skaitiklį.
15. Teismas konstatavo, kad šioje byloje nagrinėjama žalą sukėlusi vandentiekio avarija įvyko ne dėl trečiajam asmeniui asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančių įrenginių ar kitokių konstrukcijų trūkumų, o dėl pastato įrenginio – bendrajai pastato inžinerinei sistemai priklausančio karšto vandens tiekimo vamzdžio (jo atšakos), kuris yra bendroji dalinė pastato savininkų (valdytojų) nuosavybė, trūkimo.
16. Teismas sprendė, kad vamzdis trūko dėl nusidėvėjimo, kadangi byloje nėra įrodymų, tiesiogiai patvirtinančių vamzdžio trūkimo priežastis. Vien ta aplinkybė, jog avarijos kilimo metu trečiojo asmens bute vyko remontas, teismo vertinimu nesudarė pagrindo daryti išvados, kad vandentieko avarija kilo būtent dėl trečiojo asmens Z. B. (ar kitų, vykdžiusių remontą, asmenų) veiksmų.
17. Teismas nustatė, kad daugiabutį gyvenamąjį namą – (duomenys neskelbtini), ginčo laikotarpiu (2015 m. spalio 10 d.) administravo atsakovė UAB „Mano Būstas Neris“ (tuo metu pavadinimas UAB „Žirmūnų būstas“).
18. Remdamasis CK 4.239 straipsniu, Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatais, patvirtintais Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 (nutarimo redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugpjūčio 23 d.) teismas, nurodė, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (toliau – privalomieji reikalavimai), įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų (toliau ? patalpų savininkai) su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant.
19. Teismas nustatė, kad iki minėto įvykio atsakovė, kaip gyvenamojo namo administratorė, nuolat pildė namo techninės priežiūros žurnalą, aktualiu laikotarpiu (nuo 2013 m. iki 2015 m.), pagal įstatymų nustatytus reikalavimus, sudarydavo Statinio apžiūros aktus, t. y. stebėjo namo techninę būklę, ja domėjosi. Teismas nurodė, kad tiek minėtame žurnale, tiek statinio apžiūros aktuose buvo nurodyta, kad karšto vandentiekio tinklų būklė patenkinama, nors ir nurodoma, jog vamzdžiai seni, todėl siūlyta, be kita ko, keisti surūdijusius vamzdžius.
20. Teismo vertinimu, atsakovė užtikrino privalomųjų reikalavimų įgyvendinimą pagal STR 1.12.05:2002 7 punktą. Byloje nepateikta jokių įrodymų, kad iki buto užliejimo įvykio butų savininkai buvo kreipęsi į atsakovę dėl karšto vandens vamzdžių pakeitimo ir (ar) remonto, apie jokius defektus jos neinformavo; taip pat byloje nėra duomenų, jog butų savininkai vandens tiekimo vamzdžių pakeitimo, remonto, atnaujinimo klausimais šaukė bendraturčių susirinkimus ir (ar) buvo priimti kokie nors butų savininkų sprendimai šiais klausimais (o atsakovė jų nevykdė).
21. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad iki buto užliejimo gyvenamojo namo vandentiekio sistema specialistų (ekspertų) nebuvo pripažinta esanti avarinės būklės; tokių įrodymų nepateikė ir ieškovė. Teismo vertinimu, karšto vandens tiekimo vamzdžių keitimas nevertintinas kaip defektas, kurį namo priežiūrą organizuojanti atsakovė turėjo pareigą be bendraturčių sutikimo sutvarkyti, t. y. tai nebuvo privalomai atliktinas darbas, priskiriamas privalomiesiems reikalavimams; ji turėjo pareigą apie defektus informuoti butų savininkus, ką iš esmės ir buvo padariusi, nurodant, jog namo vamzdžiai pasenę ir rekomendavo atlikti namo renovaciją ir (ar) vamzdžių keitimą.
22. Teismas sprendė, kad karšto vandens tiekimo vamzdžių nusidėvėjimas, nesant kompetentingų asmenų, institucijų sprendimo (pavyzdžiui, dėl avarinės jų būklės), negali būti savaime tapatinamas su jų avarine būkle ir tokia jų būklė negali būti pripažinta defektu, dėl kurio kyla pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai ir dėl kurio turi būti nedelsiant imamasi veiksmų. Šiuo atveju nusidėvėję vamzdžiai netrukdė naudoti inžinerinių sistemų po to, kai atsakovės buvo nustatyti galimi daugiabučio namo vandentiekio tinklų defektai – pasenusius ir surūdijusius vamzdžius. Disponuodami informacija, susijusia su šiais defektais, butų savininkai nepriėmė sprendimų dėl prevencinių priemonių (reikalingų darbų atlikimo) įgyvendinimo, nors pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį, 4.76 straipsnį, 4.83 straipsnio 3 dalį tokią pareigą turėjo.
23. Teismas sprendė, kad atsakovė, vien dėl to, jog neorganizavo remonto darbų (minėtų vamzdžių keitimo), nelaikytina už padarytą žalą atsakingu asmeniu, todėl ieškovės reikalavimo dėl žalos (ir nuostolių) atlyginimo (atitinkamai ir išvestinio reikalavimo dėl procesinių palūkanų) netenkino.
24. Dėl kitų šalių argumentų (be kita ko, dėl žalos dydžio), teismas, atsižvelgdamas į padarytas išvadas nepasisakė, vertindamas, kad jie yra teisiškai nereikšmingi.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
25. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visa apimtimi. Nurodo šiuos esminius argumentus:
25.1. atsakovė netinkamai atliko savo pareigas, todėl privalo atlyginti padarytą žalą;
Žemesnės instancijos teismas
25.2. pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šioje byloje nagrinėjama žala sukėlusi vandentiekio avarija įvyko ne dėl trečiajam asmeniui asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančių įrenginių ar kitokių konstrukcijų trūkumų, o dėl pastato įrenginio –bendrajai pastato inžinerinei sistemai priklausančio karšto vandens tiekimo vamzdžio (jo atšakos), kuris yra bendroji dalinė pastato savininkų (valdytojų) nuosavybė, trūkimo;
25.3. teismo išvados, jog atsakovė, kaip bendrojo naudojimo objektų administratorius tinkamai atliko savo pareigas, todėl už bendrojo naudojimo objekto sukeltą žalą, turėtų atsakyti ne administratorius, o šio objekto bendrasavininkiai nėra pagristos ir prieštarauja byloje surinktų įrodymų visumai;
25.4. šioje byloje ieškovė, be kita ko, įrodinėjo, jog atsakovė turi būti laikoma atsakinga už padarytą žalą, nes atsakovė netinkamai vykdė savo kaip administratoriaus pareigas, t. y.: (i) netinkamai organizavo namo bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą; (ii) nustačiusi netinkamą namo karšto vandens vamzdyno būklę nesiėmė veiksmų, kuriais ši būklė būtų pataisyta – atsakovė nei pati nenusprendė tvarkyti šį vamzdyną, nei apie vamzdyno tvarkymo būtinybę informavo šio objekto savininkus. Būtent šie neteisėti atsakovės veiksmai (neteisėtas neveikimas) nulėmė žalos atsiradimą, todėl atsakovė privalo atlyginti padarytą žalą. Pirmosios instancijos teismas šių ieškovės argumentų, išdėstytų bylos nagrinėjimo iš esmės metu tinkamai neįvertino;
25.5. skundžiamas sprendimas didžiąja dalimi yra grindžiamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-648/2017, pateiktais išaiškinimais. Tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nėra pagrįsta, nes nagrinėtų bylų faktinės aplinkybės skiriasi iš esmės. Kasacinio teismo nagrinėtoje byloje buvo nustatyta, kad namo administratorius ne tik nuolat pildė namo techninės priežiūros žurnalą ir stebėjo namo techninę būklę, t. y. ja domėjosi, bet ir rekomendavo butų savininkams atlikti tam tikrus remontus, skatino juos prižiūrėti namo techninę įrangą, apie gedimus iš karto informuoti administratorių. Be to, buvo nustatyta, kad administratorius parengė informacinius pranešimus gyventojams, kuriais juos informavo apie tai, kad jų butuose esantys vandentiekio stovai gali būti seni ir susidėvėję, dėl prastos jų būklės galimos vandentiekio avarijos, prašė namo gyventojus apžiūrėti savo butuose esančius vandentiekio stovus ir, pastebėjus menkiausius gedimus, apie tai ją nuolat informuoti. Šioje gi byloje nebuvo pateikti jokie įrodymai, kurie patvirtintų, jog atsakovė tinkamai įvykdė savo pareigą apie blogą vamzdyno būklę informuoti butų savininkus;
25.6. atsakovės veiksmai negali būti laikomi tinkamais, nes atsakovė neužtikrino tinkamos namo inžinerinių sistemų techninės priežiūros. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė pripažino faktą, jog kasmetinių apžiūrų metu buvo apžiūrima tik dalis karšto vandens vandentiekio ir siekė įrodyti, jog kitos dalies, t. y. esančios privačios nuosavybės butuose, atsakovė prižiūrėti neprivalėjo. Tokia atsakovės pozicija prieštarauja tiek galiojančiam teisiniam reglamentavimui, tiek ir pačios atsakovės sudarytos sutarties nuostatoms. Atsakovė privalėjo užtikrinti viso bendrojo naudojimo karšto vandens tiekimo vamzdyno, o ne tik atsakovės pasirinktų atšakų, priežiūrą. 2011 m. spalio 28 d. tarp atsakovės (tuometinis pavadinimas UAB „Šnipiškių ūkis“) ir UAB „Adminsta“ sudarytos sutarties Nr. 52 pagrindu UAB „Adminsta“ įsipareigojo teikti atsakovei daugiabučių namų, įskaitant ir namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūros paslaugas. Sutarties 3.2 punkte yra aiškiai nurodytos prižiūrėtojo atsakomybės ribos, t. y. vamzdyno, kuris turi būti prižiūrimas ribos. Nurodyta, jog karšto vandens tiekimo sistemoje išorinė riba – šalto vandens skaitiklis, skirtas šalto vandens apskaitai, vidinė riba – buto įvadinis ventilis, t. y. aiškiai nurodoma, jog turi būti prižiūrimos/apžiūrimos ir vamzdyno atšakos, esančios privačiuose butuose – atšakos iki buto įvadinio ventilio;
25.7. byloje nebuvo pateikta jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad butų savininkai nebendradarbiavo su atsakove ar UAB „Adminsta“ ir apsunkino šių asmenų galimybes apžiūrėti bendrojo naudojimo vamzdyno atšakas, esančias privačiuose butuose. Vien tai, kad dalis vamzdyno yra privačiuose butuose nereiškia, kad atsakovė negalėjo iš anksto suderinusi su butų savininkais apžiūrėti ir šias vamzdyno atšakas. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovė ar UAB „Adminsta“ bent kartą bandė apžiūrėti privačiuose butuose esančias vamzdyno atšakas, tačiau to nepavyko padaryti dėl butų savininkų kaltės. Atsakovė savo pasirinkimu tikrino tik dalies karšto vandens tiekimo vamzdyno būklę ir tokia šio vamzdyno priežiūra negalėjo būti pripažinta tinkama;
25.8. teismo išvada, jog atsakovė tinkamai vykdė pareigą informuoti butų savininkus apie būtinybę remontuoti namo karšto vandens tiekimo vamzdyną nėra pagrįsta byloje esančių įrodymų visuma. Atitinkamai remiantis šia nepagrįsta išvada padaryta kita teismo išvada, jog disponuodami informacija apie vamzdyno defektus, butų savininkai nesiėmė jokių veiksmų šiems defektams pašalinti, taip pat yra nepagrįsta. Byloje buvo vienareikšmiškai nustatyta, kad atsakovė žinojo apie netinkamą vamzdyno būklę, tačiau įrodymų, kurie patvirtintų, kad šią informaciją atsakovė perdavė butų savininkams, byloje nebuvo pateikta;
25.9. nenustačius, kad atsakovė tinkamai įvykdė pareigą informuoti butų savininkus apie vamzdyno defektus, nėra jokio pagrindo teigti, kad butų savininkai turėjo pareigą imtis veiksmų, pvz., šaukti savininkų susirinkimą, kuriais būtų sprendžiami vamzdyno atnaujinimo klausimai. Natūralu, jog namo inžinerinių sistemų priežiūrą patikėję profesionaliam administratoriui, būtų savininkai neturi papildomai savarankiškai vertinti šių inžinerinių sistemų būklės – išvadas apie būklę ir motyvuotas rekomendacijas butų savininkams turi pateikti administratorius;
25.10. teismui pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovė savo, kaip daugiabučio namo administratoriaus pareigas vykdė netinkamai, t. y. neužtikrino, kad būtų prižiūrima visa karšto vandens tiekimo vamzdyno sistema, o, nustačiusi prastą vamzdyno dalies, kurią faktiškai prižiūrėjo, būklę, nei neinformavo butų savininkus apie būtinybę atlikti vamzdyno remontą, nei pati pasirūpino šio remonto atlikimu. Toks atsakovės neveikimas nulėmė tai, kad bendrojo naudojimo vamzdynas nebuvo atnaujintas ir viena vamzdyno atšaka trūko dėl nusidėvėjimo. Jei savo pareigas atsakovė būtų vykdžiusi tinkamai, padarytos žalos būtų buvę galima išvengti, todėl ieškovės prašoma atlyginti žala yra tiesioginė atsakovės neveikimo pasekmė. Prašomos atlyginti žalos dydis buvo pagrįstas tinkamais rašytiniais įrodymais, todėl teismas privalėjo ieškinio reikalavimus tenkinti visa apimtimi.
Atsiliepimas
26. Atsakovė UAB „Mano būstas Neris“ pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimo. Prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimą bei iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo šiuos esminius argumentus:
26.1. sprendime teisingai nustatyta, kad nors atsakovė ir buvo paskirta namo administratoriumi, ji veikia daugiabučio namo butų savininkų interesais, tačiau neviršydama jai suteiktų teisių;
26.2. kasacinio teismo praktikoje dėl daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, kaip namo valdytojo, atsakomybės išaiškinta, kad vien faktas, jog pastatas perduotas prižiūrėti kitam asmeniui, savaime nepašalina savininko atsakomybės už pastato trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563- 687/2015);
26.3. šiuo atveju bendrosios nuosavybės teise viso namo savininkams priklausantis trūkęs vamzdis buvo konkrečiame bute, į kurį patekimas yra itin ribotas, todėl atsakovė negalėjo laisvai patekti į konkretų butą bei prieš savininkų valią atlikti veiksmus;
26.4. nors poįstatyminiai teisės aktai reglamentuoja administratoriaus pareigą tinkamai prižiūrėti inžinerinius tinklus administruojamame objekte, administratorius, vykdydamas savo pareigas negali pažeisti asmenų teisių įtvirtintų aukščiausią teisinę galią turinčiame įstatyme – Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, o būtent patekti į asmenų gyvenamąją patalpą be savininko leidimo kitaip, kaip tik su teismo sprendimu;
26.5. atsakovė tinkamai nuolat atliko namo bendro naudojimo objektų priežiūrą, sudarydavo apžiūros aktus bei ne kartą nurodė, kad vamzdis toje dalyje, kurioje įvyko avarija yra patenkinamos būklės ir rekomendavo jį keisti, tinkamai ir rūpestingai atliko jai teisės aktų pavestas funkcijas, kita vertus, ji nėra įpareigota priversti daugiabučio namo butų savininkus elgtis priešingai jų valiai, t. y. priversti atlikti veiksmus, todėl ieškovės argumentai apie neva atsakovės netinkamai teiktas paslaugas turi būti atmesti;
26.6. buto, kuriame buvo trūkęs vamzdis, savininkė niekada nesikreipė į administratorių su informacija apie galimai gręsiančią avariją, o atlikdama remontą jai priklausančiame bute pati tikėtinai pažeidė minėtą vamzdį, kas ir sukėlė avariją;
26.7. patys daugiabučio namo butų savininkai nesielgė pakankamai rūpestingai ir neprižiūrėjo pastato bei jo inžinerinių tinklų taip, kaip tai turi daryti atidus ir rūpestingas turto savininkas, todėl žalą ieškovei sukėlė visų daugiabučio namo, tarp jų ir nuo avarijos nukentėjusio asmens neteisėti veiksmai – neveikimas;
26.8. kadangi būtent savininkų neveikimas sąlygojo žalos atsiradimą, egzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos kilimo, laikytina, kad patys daugiabučio namo bendro naudojimo objektų savininkai yra atsakingi už žalos atlyginimą ieškovei.
27. Trečiasis asmuo Z. B. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimo. Prašo ieškovės apeliacinį skundą patenkinti ir išspręsti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Nurodo šiuos esminius argumentus:
27.1. byloje nekilo ginčo, kad atsakovė vykdo daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administravimą, t.y. įstatymų nustatyta tvarka valdo ir yra atsakinga už daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus, tame tarpe ir bendro naudojimo karšto vandens vamzdyną. Atsižvelgiant į tai, o taip pat įvertinant CK 6.266 straipsnio 1 dalies, 6.263 straipsnio 3 dalies nuostatas, atsakovei kyla pareiga atlyginti žalą, kuri buvo padaryta jos valdomais daiktais arba dėl jų gedimo. Pagal nuosekliai suformuotą teisminę praktiką šios atsakovės pareigos konstatavimui nėra būtina nustatinėti neteisėtų atsakovės veiksmų ir kaltės – ieškinio visiškam patenkinimui užteko nustatyti, kad atsakovė yra konkretaus daikto valdytoja, kad dėl šio atsakovės valdomo daikto gedimo buvo padaryta žala, bei kad yra priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų (neveikimo) ir pasekmių, kas ir buvo byloje neginčytinai nustatyta;
27.2. nesutiktina su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis, kad byloje nebuvo nustatytos visos atsakovės civilinės atsakomybės taikymui būtinos sąlygos. Byloje esantis gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnalas, o taip pat statinio apžiūros aktai patvirtina, kad atsakovė dar 2013 m. nustatė, jog namo vamzdynai seni, neatitinka STR esminių statinio reikalavimų ir yra būtinas jų keitimas. Tačiau namo administratorius nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų įgyvendinti privalomi namo priežiūros reikalavimai ir užtikrinta, kad namo gyventojams nebūtų padaryta žala. Tokiu būdu atsakovė neatliko įstatymais jai priskirtų pareigų, todėl jai kyla civilinė atsakomybė, t.y. pareiga atlyginti padarytą žalą;
27.3. byloje nustačius, kad žala buvo padaryta trūkus bendro naudojimo inžinerinei įrangai, kad ją valdė atsakovė, kuri neprižiūrėjo turto taip, kad nebūtų padaryta žala kitiems asmenims, atsakovės veiksmams (neveikimui) tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijus su kilusiomis pasekmėmis, egzistavo visos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei taikyti, t.y. ieškovės ieškinio patenkinimui.
28. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „Adminsta“, ADB „Gjensidige“ teismo nustatytu terminu atsiliepimų į ieškovės apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
29. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl administratoriaus atsakomybės už žalą, padarytą dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos gedimo.
30. Byloje nustatyta, kad 2015 m. spalio 10 d. įvyko avarija bendrojo naudojimo objekte, t. y. visiems namo bendraturčiams nuosavybės teise priklausančiame objekte – bendro naudojimo inžinierinėse sistemose. Avarijos priežastis – trūkusi karšto vandens atkarpa nuo stovo iki apskaitos per sriegį. Dėl kilusios avarijos padaryta žala – užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis A. G.. Ieškovė „Swedbank P&C Insurance“ AS išmokėjo draudėjai A. G. 6 000 Eur dydžio draudimo išmoką nuostoliams apmokėti, todėl pareiškė regresinį reikalavimą namo (duomenys neskelbtini), administratoriui (atsakovei).
31. Byloje nustatyta, kad UAB „Mano Būstas Neris“ (buvęs bendrovės pavadinimas – UAB „Žirmūnų būstas“) administruoja daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini).
32. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė UAB „Mano Būstas Neris“ turėjo pareigą prižiūrėti vamzdyno dalį, kuri trūko per sriegį. Atsakovė įrodinėjo, kad ji tinkamai vykdė administratoriaus pareigas, todėl jai nekyla deliktinė atsakomybė už žalą.
Žemesnės instancijos teismas
33. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad butų savininkai nepriėmė sprendimų dėl prevencinių priemonių (reikalingų darbų atlikimo) įgyvendinimo, nors pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį, 4.76 straipsnį, 4.83 straipsnio 3 dalį tokią pareigą turėjo (53 punktas), todėl atmetė atsakovei UAB „Mano Būstas Neris“ pareikštą ieškovės reikalavimą.
Dėl butų savininkų atsakomybės už žalą
34. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad butų savininkai nepriėmė sprendimų dėl prevencinių priemonių (reikalingų darbų atlikimo) įgyvendinimo, todėl pažeidė imperatyvias teisės normas, susijusias su prievole rūpintis statiniu. Be kita ko, butų savininkų atsakomybę teismas kvalifikavo ir pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias pareigą atlyginti žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų.
35. Teisėjų kolegija nurodo, kad byloje dalyvaujantys asmenys nesirėmė aplinkybe dėl pirmosios inatsancijos teismo atlikto neteisingo materialinių ir procesinių teisės normų taikymo bei aiškinimo. Tačiau pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (iš pareigos) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisingas teisės normų taikymas yra viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija ex officio pasisakys dėl atlikto teisinio santykio kvalifikavimo, konstatuojant butų savininkų atsakomybę.
36. Pirma, teismas sprendęs, kad už žalą dėl užlieto A. G. priklausančio nuosavybės teise buto yra atsakingi butų savininkai, kurie nepriėmė sprendimų dėl prevencinių priemonių (reikalingų darbų atlikimo) įgyvendinimo, įtraukė į bylą tik vieną iš daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų – Z. B.. Nors byloje nustatyta, kad iš Z. B. priklausančio buto liejosi vanduo, nes jame trūko sriegis, esantis bendrojo naudojimo vamzdyne, tačiau iš bendrosios dalinės nuosavybės valdymo kyla pareiga visiems savininkams atsakyti tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu) (CK 4.76 straipsnis). Vadinasi, teismui padarius išvadą, kad žala kilo dėl to, kad butų savininkai nepriėmė sprendimų dėl vamzdymo remonto, pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, tuo pažeidžiant CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą.
37. Antra, ši byla apeliacinės instancijos teismo buvo grąžinta nagrinėjimui iš naujo, nurodant, kokias faktines aplinkybes privalu aiškintis, kokius procesinius veiksmus reikia atlikti, tame tarpe, išskirta, jog būtina įvertinti avarijos kilimo priežastis, vamzdžio trūkimo vietą, norint nustatyti už žalos padarymą atsakingą subjektą. Tokiu atveju, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovė UAB „Mano Būstas Neris“ nėra tinkama šalis atsakyti pagal ieškinio reikalavimą, privalėjo iš naujo nagrinėdamas bylą taikyti CPK 45 straipsnį ir pasiūlyti netinkamą šalį pakeisti tinkama. Byloje teismas šio reikalavimo neįvykdė.
38. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog tuo atveju, kai teismas nustato, kad ieškinys yra pareikštas netinkamam atsakovui, pagal CPK 45 straipsnį privalo pasiūlyti netinkamą šalį pakeisti tinkama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-313/2018). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė CPK 45 straipsnio reikalavimus ir nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos. Tai sudarytų pagrindą panaikinti teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo.
39. Kita vertus, bylos grąžinimas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui yra ultima ratio (paskutinė priemonė) proceso teisės institutas, privalantis koreliuoti su įstatymo leidėjo tikslu užtikrinti tinkamą instancinės sistemos funkcionavimą tam, kad apeliacinės instancijos teismas ištaisytų pirmosios instancijos teismo padarytas fakto ir teisės klaidas, o byla būtų grąžinta nagrinėti iš naujo tik įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-916/2018 39 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
40. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad, siekiant įgyvendinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, sutrumpinti bylinėjimosi trukmę, užtikrinti operatyvesnį teismo procesą bei apsaugoti Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje kaip vieną iš pagrindinių žmogaus teisių įtvirtintą teisę į bylos išnagrinėjimą teisme per įmanomai trumpiausią laiką, apeliacinės instancijos teismas gali perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tik išimtiniais, įstatyme nustatytais atvejais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-501-701/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
41. Pagal CPK 327 straipsnį byla gali būti perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik trimis atvejais: pirma, jeigu apeliacinės instancijos teismas nustato CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus pagrindus; antra, jeigu yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme; trečia, jeigu pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas gali bylos dalį dėl neišspręstų reikalavimų grąžinti pirmosios instancijos teismui, o kita bylos dalis išnagrinėjama apeliacine tvarka.
42. Kasacinis teismas, aiškindamas šias nuostatas, yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas, būdamas kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, turi pats ištaisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu padarytus pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas turi pats pašalinti tiek bylos faktinių aplinkybių nustatymo klaidas, tiek nustatytus materialiosios ir proceso teisės normų taikymo ir aiškinimo trūkumus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015).
43. Atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką, teisėjų kolegija nurodo, kad pasisakant dėl apeliacinio skundo argumentų yra galimybė ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytą pažeidimą, sprendžiant dėl butų savininkų atsakomybės.
Dėl subjekto, atsakingo už žalą, nustačius bendrojo naudojimo objekto (karšto vandens tiekimo vamzdžių) nusidėvėjimo aplinkybę,
44. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad karšto vandens tiekimo vamzdžių nusidėvėjimas buvo sriegio trūkimo priežastis, dėl ko padaryta žala draudėjos butui (CPK 178 straipsnis).
45. Apeliantė įrodinėja, kad atsakovė netinkamai organizavo namo bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą; (ii) nustačiusi netinkamą namo karšto vandens vamzdyno būklę nesiėmė veiksmų, kuriais ši būklė būtų pataisyta – atsakovė nei pati nenusprendė tvarkyti šį vamzdyną, nei apie vamzdyno tvarkymo būtinybę informavo šio objekto savininkus.
46. Teisėjų kolegija pripažįsta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip patvirtinančius priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą (CPK 185 straipsnis).
47. Pirma, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas tarpusavyje prieštaraujančiais motyvais. Teismas nustatė, kad atsakovė statinio apžiūros aktuose buvo nurodžiusi, jog karšto vandentiekio tinklai neatitinka STR esminių statinio reikalavimų – „energijos taupymas ir šilumos saugojimas“, tačiau, teismo vertinimu, šie defektai nebuvo esminiai, dėl kurių nurodyti tinklai negalėjo būti naudojami ir atsakovei buvo kilusi pareiga juos, be bendrasavininkų valios, remontuoti/keisti.
48. Pažymėtina, pirmosios instancijos teismas išsamiai pacitavo teisės aktus dėl to, kad administratorius turi teisę priimti sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo (sprendimo 47 punktas). Be kita ko, teismas nurodė, kad <...> „Žalos padarymo metu galiojusioje STR 1.12.05:2002 redakcijoje (galiojusi nuo 2011 m. lapkričio 23 d. iki 2016 m. balandžio 5 d.) buvo įtvirtinta, kad, be kitų, privalomuosius reikalavimus sudaro reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijų ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus (mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos; saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo) (5 punktas) <...>, tačiau sprendė, kad vamzdymo susidėvėjimas iki trūkimo per sriegį nebuvo esminis, todėl atsakovė neturėjo pareigos be bendraturčių sutikimo jo sutvarkyti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia teismo išvada nėra dogmatiškai pagrįsta (CPK 3 straipsnio 1 dalis).
49. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo 53 punkte taip pat nurodė, jog nesant kompetentingų asmenų, institucijų sprendimo (pavyzdžiui, dėl avarinės jų būklės), negali būti savaime tapatinamas su jų avarine būkle ir tokia jų būklė negali būti pripažinta defektu, dėl kurio kyla pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai ir dėl kurio turi būti nedelsiant imamasi veiksmų.
50. Teisėjų kolegija tik iš dalies sutinka ir su tokia teismo išvada, nes trūkęs ties sriegiu vamzdis užliejo 2 butus, todėl tai patvirtina materialinius nuostolius, patirtus dėl vamzdymo nusidėvėjimo (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, kad atsakovė sutiko atlyginti nuostolius draudikui dėl draudėjai Z. B. priklausančiam butui padarytos žalos. Vadinasi, pripažino, kad jai žala kilo dėl bendro naudojimo inžinierinėse sistemose esančio defekto. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, atmetamas atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentas, išdėstytas 22 punkte, kad Z. B. atlikdama remontą jai priklausančiame bute pati tikėtina pažeidė minėtą vamzdį, kas ir sukėlė avariją, kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 12, 178 straipsniai).
51. Atsakovė remiasi argumentu (atsiliepimo į apeliacinį skundą 8 punktas), kad bendrosios nuosavybės teise viso namo savininkams priklausantis trūkęs vamzdis buvo ne kur kitur, o konkrečiame bute, į kurį patekimas yra itin ribotas, todėl atsakovė negalėjo laisvai patekti į konkretų butą bei prieš savininkų valią atlikti veiksmus.
52. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė neįrodė aplinkybės, kad jai nebuvo sudarytos sąlygos įvertinti bendrojo naudojimo objektų būklę butuose (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad šį jos argumentą paneigia teismo sprendimo 50 punkte nustatyta aplinkybė, jog iki minėto įvykio atsakovė, kaip gyvenamojo namo administratorė, nuolat pildė namo techninės priežiūros žurnalą (tomas I, b.l. 47-67), aktualiu laikotarpiu (nuo 2013 m. iki 2015 m.), pagal įstatymų nustatytus reikalavimus, sudarydavo Statinio apžiūros aktus (tomas III, b.l. 74-81; 83-97), t. y. stebėjo namo techninę būklę, ja domėjosi.
53. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė teigė, jog negalėjo apžiūrėti butuose esančios inžinerinės įrangos (atsiliepimo į apeliacinį skundą 8 punktas), tačiau į bylą pateikė pildytą namo techninės priežiūros žurnalą, darytina išvada, kad arba teismui yra teikiami melagingi paaiškinimai dėl negalėjimo patekti į butus, siekiant įvertinti tinklų nusidėvėjimo koeficientą, arba atsakovė realiai nevykdė tinklų apžiūros ir namo techninės priežiūros žurnalą pildė ne pagal faktinius duomenis.
54. Atsakovė remiasi argumentu, kad buto, kuriame buvo trūkęs vamzdis, savininkė niekada nesikreipė į administratorių su informacija apie galimai gręsiančią avariją (atsiliepimo į apeliacinį skundą 22 punktas).
55. Atsakovei perkeliant atsakomybę paties savininkams vykdyti kontrolę dėl inžinierinių įrenginių būklės, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad butų savininkams, tame tarpe ir Z. B., būtų suteikta informacija, kaip apskaičiuoti ir įvertinti pagal techniniuose reglamentuose esančius koeficientus vamzdyno nusidėvėjimo laipsnį, pastebėti trūkius, ir juos įvertinti, kad žinotų, kokiems pakitimams esant butų savininkai turėtų informuoti namo administratorių.
56. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad byloje nėra nustatyta, kad Z. B. yra įgyjusi techninio pobūdžio žinių, pvz., turi inžinieriaus, architekto išsilavinimą. Taigi ji nėra, kaip ir daugelis namo (duomenys neskelbtini), savininkų, kompetentingi įvertinti inžinierinių tinklų būklę.
57. Apibendrinant šiuos argumentus, prieinama prie išvados, kad atsakovės teiginys, jog jai nekyla teisinė atsakomybė, nes butų savininkai patys turėjo pastebėti bendro naudojimo inžinierinių tinklų būklę, nėra atleidžiantis nuo pareigos atlyginti žalą. Atsižvelgiant į tai, atmetamas ir atsakovės argumentas, kad patys daugiabučio namo butų savininkai nesielgė pakankamai rūpestingai ir neprižiūrėjo pastato bei jo inžinerinių tinklų taip, kaip tai turi daryti atidus ir rūpestingas turto savininkas, todėl žalą ieškovei sukėlė visų daugiabučio namo, tarp jų ir nuo avarijos nukentėjusio asmens neteisėti veiksmai – neveikimas, kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).
58. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad atsakovė neįrodė aplinkybių, jog butų savininkai buvo informuoti apie tai, kad būtina atlikti karšto vandens vamzdyno rekonstravimo darbus. Byloje nėra pranešimų, skirtų gyventojams, kad yra inicijuojamas butų savininkų susirinkimas, kuriame būtų siūloma alikti karšto vandens vamzdyno keitimo darbus.
59. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad visi atsakovės argumentai, atsikertant į ieškinį ir apeliacinį skundą, įrodo netinkama jos pareigų vykdymą. Atsakovė vienu iš argumentų nurodė, kad ji informavo butų savininkus apie tai, kad namo vamzdžiai pasenę, rekomendavo namo renovaciją. Anot atsakovės, šią aplinkybę pagrindžia 2014 m. liepos mėnesio (tomas I, b.l.63) įrašas žurnale, kur nurodyta, kad vyko apklausa, bet gyventojai dėl renovacijos nepareiškė nuomonės.
60. Byloje nustatyta, kad 2015 m. spalio 10 d. įvyko avarija. Pagal Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 (nutarimo redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugpjūčio 23 d.), 4.9 punktą atsakovė privalo šaukti patalpų savininkų susirinkimą arba organizuoti balsavimą raštu dėl namo šildymo ir karšto vandens sistemos pertvarkymo pagal šiai sistemai nustatytus privalomuosius reikalavimus. Byloje nėra įrodymų, kad toks susirinkimas arba balsavimas buvo organizuotas. Vadinasi, atsakovė pažeidė Nuostatų 4.9 punktą. Namo techninės priežiūros žurnalo įrašas „dėl renovacijos nepareiškė nuomonės“, neįrodo, kad buvo organizuota apklausa dėl namo šildymo ir karšto vandens sistemos pertvarkymo pagal šiai sistemai nustatytus privalomuosius reikalavimus, nes nėra balsavimo biuletenio, todėl negalima spręsti, ar buvo pristatytas šis klausimas, ir kaip jis buvo pristatytas.
61. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas iš atsakovės pateiktų į bylą dokumentų sprendė, kad karšto vandens tiekimo vamzdžių keitimas nevertintinas kaip defektas, kurį namo priežiūrą organizuojanti atsakovė turėjo pareigą be bendraturčių sutikimo sutvarkyti. Atsakovė šios išvados neginčijo. Taip pat byloje nėra įrodymų, kad atsakovė savininkų apklausoje dėl namo renovacijos pristatė klausimą dėl karšto vandens sistemos pertvarkos dėl sistemos nusidėvėjimo.
62. Byloje pirmosios instancijos teimui nustačius ir šalims neginčijant aplinkybės, jog vandens tiekimo vamzdžių sistemos nusidėvėjimas nebuvo avarinės būklės, atsakovė pagal Nuostatų 4.4. punktą privalėjo vamzdyno keitimo darbus įtraukti į ilgalaikio plano darbus.
63. Nuostatų 4.4 punktas numato, kad „vadovaudamasis Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – kaupimo tvarkos aprašas), rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (toliau – ilgalaikis planas), apskaičiuoja mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifą ir teikia juos patalpų savininkams tvirtinti. Patvirtintą ilgalaikį planą ir mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifą per 5 darbo dienas skelbia ir šio plano kopijas teikia patalpų savininkams Nuostatų 14.1, 14.4 ar 14.5 papunkčiuose nurodytais būdais. Iki 2015 m. galiojusių Nuostatų 5.4 punktas numatė, kad administratorius remdamasis namo bendrojo naudojimo objektų techninių apžiūrų, name suvartojamos šilumos energijos, pastato energinio naudingumo sertifikato ar energinio audito duomenimis, rengia daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo metinius ir ilgalaikius darbų planus (toliau vadinama – darbų planai), juose nurodo konkrečius darbus, preliminarią darbų kainą, lėšų šaltinius; imasi priemonių šiems planams įgyvendinti ir vykdo šių darbų užsakovo funkcijas. Pagal galiojusių Nuostatų 5.4¹ punktą administratorius, vadovaudamasis darbų planais, rengia pasiūlymus dėl lėšų kaupimo namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti ir jų naudojimo tvarkos, kaupiamųjų įmokų namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti (toliau vadinama – kaupiamoji įmoka) dydžio ir teikia juos tvirtinti patalpų savininkams susirinkime ar balsuojant raštu. Sukauptos lėšos namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti laikomos atskiroje banko sąskaitoje, atskirtoje nuo administratoriaus lėšų.
64. Vadinasi, tuo atveju, kai dar 2013 metais atsakovė statinio apžiūros aktuose buvo nurodžiusi, jog karšto vandentiekio tinklai neatitinka STR esminių statinio reikalavimų – „energijos taupymas ir šilumos saugojimas“, ji pagal Nuostatus turėjo parengti planą ir numatyti sutvarkyti identifikuotus sistemos trūkumus bei apie tai informuoti gyventojus, kad jie galėtų priimti sprendimą dėl vamzdymo remonto ir žinotų remonto kaštus.
65. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė parengė planą atnaujinti pagal privalomuosius reikalavimus šildymo sistemą. Tokiu atveju, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017. Šioje byloje, skirtingai nei kasacinio teismo nagrinėtoje byloje, nebuvo išsiųsti gyventojams pranešimai, informuojant apie nustatytus sistemos trūkumus, išaiškinant, kaip reikia atlikti stebėjimą iki bus atlikti remonto darbai.
66. Žalos padarymo metu galiojusioje STR 1.12.05:2002 redakcijoje (galiojusi nuo 2011 m. lapkričio 23 d. iki 2016 m. balandžio 5 d.) buvo įtvirtinta, kad, be kitų, privalomuosius reikalavimus sudaro reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijų ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus (mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos; saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo) (5 punktas). Privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas, be kita ko, nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu bei nuolatine priežiūra, gyvenamojo namo, jo dalių atnaujinimo darbais, gyvenamojo namo avarijų likvidavimo darbais (7 punktas).
67. Pažymėtina, kad atsakovė patvirtino, jog nevykdė dalies bendrojo naudojimo sistemos, esančios gyventojų butuose, priežiūros, motyvuodama konstitucine nuosavybės apsauga. Teisėjų kolegija nurodo, kad šis argumentas yra deklaratyvus, nes atsakovė nepateikė įrodymų, kad kuris nors konkrečiai buto savininkas atsisakė ją įleisti apžiūrėti sistemos (CPK 12, 178 straipsniai). Be to, net ir darant prielaidą, kad tokia situacija galėjo susiklostyti, tai nepaneigia atsakovės pareigos informuoti buto savininką, kad tuomet jam kyla pareiga vykdyti stebėseną, o administratorius privalo kontroliuoti, kaip yra atliekama bendrojo naudojimo sistemos nuolatinė stebėsena, nes pagal Nuostatų 4.3 punktą būtent atsakovė organizuoja namo techninę priežiūrą.
68. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017, nurodyta, kad adminstratorius įvykdo privalomųjų reikalavimų įgyvendinimą pagal STR 1.12.05:2002 7 punktą tuo atveju, jei jis parengia informacinius pranešimus gyventojams, kuriais juos informavo apie tai, kad jų butuose esantys vandentiekio stovai gali būti seni ir susidėvėję, dėl prastos jų būklės galimos vandentiekio avarijos, kai sistema buvo realiai patikrinta techninės priežiūros metu.
69. Tai, kad nagrinėjamoje byloje sistema realiai nebuvo patikrinta, įrodo ir įrašai namo techninės priežiūros žurnale, nes tik 2014 m. liepos mėnesį yra įrašas apie tai, kad pasenę vamzdynai. Atsakovė nesudarė numatomų atlikti darbų plano, kuriame būtų nurodyti karšto sistemos remonto darbai su numatytų panaudoti lėšų pagrindumu. Žurnale esančio įrašo pagrindu nebuvo informuoti gyventojai, kad jie privalo vykdyti bendrojo naudojimo sistemos nuolatinę stebėseną ir informuoti atsakovę apie pakitimus.
70. Taigi teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė neužtikrino STR 1.12.05:2002 7 punkto reikalavimų, todėl jai kyla teisinė atsakomybė.
71. CK 6.245 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008).
72. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019, 77 punktas). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019, 33 punktas).
73. Neteisėti veiksmai yra objektyvioji teisinės atsakomybės atsiradimo sąlyga. Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
74. Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, gali pasireikšti ne tik tyčia, bet ir neatsargumu, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009). Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017, 29 punktas).
75. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartams aspektu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
76. Žala (nuostoliai) asocijuojasi su pakenkimu tam tikram objektui, neigiamu poveikiu jam, kuris pasireiškė to objekto ekonominės vertės sumažėjimu, jo kokybinių savybių praradimu. Žala visada turi būti įvertinama, išreiškiama pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002).
77. Priežastinis ryšys suprantamas kaip sąsaja tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių, jog neigiamos pasekmės yra skolininko veiksmų rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1597/2002). Teismai vertina visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, kad nustatytų pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių ryšį. Priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos nustatymas kartu reiškia teismo diskreciją svarstyti apie civilinės atsakomybės ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010).
78. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė realiai netikrino techninės vamzdyno būklės butuose, todėl atsakovė neužtikrino STR 1.12.05:2002 7 punkto reikalavimų. Byloje nėra įrodyta, kad trūkimas buvo nepasiekiamoje, sunkiai prieinamoje, nematomoje vietoje, dėl ko būtų galima spręsti dėl prašomos priteisti žalos mažinimo. Atsakovė tinkamai nevykdė karšto vandens sistemos stebėsenos, nors ji yra įpareigota vykdyti prieš kiekvieną šildymo sezoną sistemos parengimo kontrolę. Dėl netinkamos sistemos priežiūros ir savalaikio gyventojų neinformavimo, jog būtina spręsti dėl vandens tiekimo vamzdžių pakeitimo, remonto, atnaujinimo šaukiant bendraturčių susirinkimą, yra pagrindas konstatuoti atsakovės veikos neteisėtumą. Minėta, atsakovė neparengė informacinių pranešimų gyventojams, kuriais juos informavo apie tai, kad jų butuose esantys vandentiekio stovai gali būti seni ir susidėvėję. Priešingai, byloje nustatyta, kad namo techninės priežiūros žurnale, statinio apžiūros aktuose buvo nurodyta, kad karšto vandentiekio tinklų būklė patenkinama. 2013 m. akte nurodyta, kad reikėtų keisti surūdijusius vamzdžius, izoliuoti šilumą izoliuojančiais kevalias ar dembliais (tomas III, b.l.77). 2015 m. balandžio 28 d. akte taip pat nurodyta, kad reikėtų keisti surūdijusius vamzdžius, izoliuoti šilumą izoliuojančiais kevalias ar dembliais (tomas III, b.l.84). Byloje nėra įrodymų, kad gyventojams būtų aiškiai nurodyta, jog sistema yra susidėvėjusi, todėl ją būtina konkrečiuose vietose pakeisti, siekiant išvengti avarijų. Taigi gyventojams nebuvo kilusi pareiga šaukti bendraturčių susirinkimą vandens tiekimo vamzdžių pakeitimo, remonto, atnaujinimo klausimais, nes atsakovės padaryti patikrinimai nesudarė pagrindo spręsti dėl sistemos atnaujinimo. Tokiu atveju konstatuojama, kad būtent tarp atsakovės neteisėtos veikos ir kilusios žalos dėl aplieto buto sugadinant turtą yra priežastinis ryšys.
79. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra įrodymų, jog regreso tvarka priteistinas žalos atlyginimas yra nustatytas neteisingai, nustačius visas atsakovės deliktinės atsakomybės sąlygas, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės ieškinys yra įrodytas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priteisima iš atsakovės 6 010 Eur žalos atlyginimo (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
80. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, tais atvejais, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato kitokio palūkanų.
81. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog yra įstatyme numatytas pagrindas ieškiniui tenkinti (CPK 171, 185 straipsniai), ieškovei priteistina iš atsakovės 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016.12.01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylos procesinės baigties
82. Patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliaciniame skunde apibrėžtas apeliacijos ribas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė įrodymų vertinimo taisykles, bendrojo naudojimo objektų administravimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, deliktinės atsakomybės santykius (CPK 185 straipsnis, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintas statybos techninis reglamentas (STR) 1.12.05:2002.)). Šie pažeidimai paveikė nepagrįstą išvadą, jog administratorius neturi atsakyti už žalą, neužtikrinus STR 1.12.05:2002 7 punkto reikalavimų. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys tenkinamas, priteisiant 6 010 Eur žalos atlyginimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
83. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant exofficio. Tenkinus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos perskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), jas apeliantei atlyginant iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
84. Ieškovė pateikė įrodymus apie patirtas 135 Eur žyminio mokesčio išlaidas, sumokant už ieškinį, taip pat lygiai toko pat dydžio išlaidas, sumokant už apeliacinį skundą. Prašė jas priteisti. Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalimi, CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteisiama 270 Eur bylinėjimosi išlaidų.
85. Trečiasis asmuo Z. B. patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios isntancijos teisme (tomas III, b.l. 68), kurios priteisiamos iš atsakovės UAB „Mano būstas Neris“, nes jos pagrįstos ir įrodytos (CPK 98 straipsnio 1 dalis), be to, prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos neviršija 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo Nr.1R-77 dėl 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo, 8.11 punkte (2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77 redakcija) nustatyto maksimalaus dydžio.
86. Byloje iš viso patirta 18,90 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,
nusprendžia:
apeliantės (ieškovės) užsienio bendrovės „Swedbank P&C Insurance“ AS, Lietuvoje veikiančios per „Swedbank P&C Insurance“ Lietuvos filialą, apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovės užsienio bendrovės „Swedbank P&C Insurance“ AS, Lietuvoje veikiančios per „Swedbank P&C Insurance“ Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 11268249, naudai iš atsakovės UAB „Mano būstas Neris“, juridinio asmens kodas 121483222, 6 010 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016.12.01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 270 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti Z. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės UAB „Mano būstas Neris“, juridinio asmens kodas 121483222.
Priteisti iš atsakovės UAB „Mano būstas Neris“, juridinio asmens kodas 121483222, 18,90 Eur išlaidų bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (mokamos į sąskaitą (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (188659752)). Mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.