- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-27
- Bylos Nr.
- 2A-1779-560/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-11040-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Ieškovas
- AB „Lesto“
- Trečiasis asmuo
- M. K., O. K.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lesto“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys M. K. ir O. K., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas AB „Lesto“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 567,99 Lt skolos, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (tarp jų 3 Lt už Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, remiantis 2002-07-12 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1129 patvirtintais „Nekilnojamojo turto registro nuostatais“). Nurodė, kad ieškovas AB „Lesto“ (AB Rytų skirstomųjų tinklų teisių ir pareigų perėmėjas) 2009-06-04 – 2011-10-20 laikotarpiu tiekė elektros energiją atsakovui nuosavybės teise priklausančiam butui (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad nors elektros energijos pirkimo–pardavimo santykiai nebuvo įforminti rašytine sutartimi, tačiau CK 6.384 str. 1 d. numato, jog jei abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buities reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie elektros tinklų. Tokiu būdu laikytina, jog vartotojas patvirtino elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 str. 2 d.). Ieškovas nurodė, kad atsakovo pateiktais duomenimis, minėtas butas yra išnuomotas M. K. ir gyvenamąją vietą jame yra deklaravęs O. K., tačiau atsakovas nepateikė daugiau duomenų, įrodančių, jog minėti asmenys skolos susidarymo laikotarpiu gyveno minėtame bute, t.y. nebuvo pateikti įrodymai apie buto nuomos sutarties sudarymą bei jos įregistravimą viešajame registre. Tokiu atveju faktiškai atsakovas negali panaudoti šios sutarties prieš trečiuosius asmenis, tarp jų – prieš elektros energijos tiekėją. Remdamasis ieškinyje pateiktais argumentais, mano, kad patalpų savininkas yra atsakingas už tinkamą atsiskaitymą su elektros energijos tiekėju, todėl prašė ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad butas (duomenys neskelbtini), 2005-10-19 neterminuotai buvo išnuomotas M. K. ir O. K.. Pasirašytos sutarties 4 punktu nuomininkai įsipareigojo be nuompinigių kas mėnesį teisės aktų nustatyta tvarka mokėti visus mokesčius, nurodytus sutartyje, taip pat mokesčius už vandenį, energiją ir komunalines paslaugas, todėl būtent nuomininkai prisiėmė visus su atsiskaitymu už suteiktas paslaugas susijusius įsipareigojimus už visą naudojimosi gyvenamąja patalpa laikotarpį. Skolos susidarymo laikotarpiu nuo 2009-06-04 iki 2011-10-20 minėtame bute gyveno būtent M. K. ir O. K.. Nurodė, kad prie ieškinio pridėtame įsiskolinimo už suvartotą elektros energiją paskaičiavime yra nurodytas vartotojas – M. K., ir jai priskirtas elektros energijos vartotojo kodas Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas nėra ir nebuvo elektros energijos vartotoju, todėl jam nekyla jokių prievolių už gyvenamosios patalpos nuomininkų prisiimtus įsipareigojimus. Šiuo atveju elektros energijos vartotojus įmanoma nustatyt, todėl prašė ieškovo ieškinį atmesti.
Tretieji asmenys M. K. ir O. K. atsiliepimų į ieškovo AB „Lesto“ ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovo 567,99 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2012-08-08) iki sprendimo visiško įvykdymo bei 71 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad elektros energijos standartinės pirkimo–pardavimo sutarties šalimis laikytinos elektros energijos tiekėjas ir patalpos, kurioms tiekiama elektros energija, savininkas. Kadangi atsakovui priklausančiame bute esantys įrenginiai yra prijungti prie skirstomųjų tinklų, o M. K. ir O. K. nėra sudarę su ieškovu elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties, o atsakovas per skolos susidarymo laikotarpį nebuvo tiek atidus ir rūpestingas, kad imtųsi teisėtų priemonių dėl jų iškeldinimo, todėl teismas padarė išvadą, kad vis tik Vilniaus miesto savivaldybė yra elektros energijos vartotojas. Remdamasis tuo, teismas konstatavo, kad prievolę mokėti už elektros energijos teikimą butui (duomenys neskelbtini), turi atsakovas kaip buto savininkas ir elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalis, o ne bute gyvenantys asmenys. Pažymėjo, kad tik gyvenamųjų patalpų savininkas, o ne energijos tiekėjas, turi teisę reikalauti buto gyventojus, nesudariusius sutarties su energijos tiekėju, sumokėti už jų faktiškai sunaudotą energiją.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliaciniu skundu prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo AB „Lesto“ ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas neteisingai taikė Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų LR energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38, 96 punktą, nes šiuo atveju faktiniai elektros vartotojai yra nustatyti. Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad ieškovo pateiktame paskaičiavime apie įsiskolinimą už suvartotą elektros energiją ieškovo nurodytas vartotojas – M. K., ir jai priskirtas elektros energijos vartotojo kodas Nr. (duomenys neskelbtini), kas akivaizdžiai įrodo, kad ieškovui buvo žinomas faktinis elektros energijos vartotojas. Pažymėjo, kad atsakovas neišreiškė valios sudaryti sandorį su ieškovu dėl elektros energijos vartojimo, todėl būtent nuomininkų įrenginiai buvo prijungti prie perdavimo ar skirstomųjų tinklų. Ieškovas pats teikdavo sąskaitas už suvartotą energiją tiesiogiai nuomininkams, o atsakovas jokių sąskaitų nėra gavęs, kas patvirtina, kad elektros energijos vartotoju ieškovas laikė būtent nuomininkus M. K. ir O. K.. Mano, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, kad imtųsi teisėtų priemonių dėl buto nuomininkų iškeldinimo. Mano, kad šiuo atveju būtent ieškovas negalėtų būti laikomas rūpestingu ir atidžiu šeimininku, nes eilę metų nesidomėjo, kam tiekė elektros energiją. Pažymėjo, kad skundžiamu teismo sprendimu formuojama ydinga teismų praktika, kai buto nuomininkai galės išvengti jiems priklausančių mokesčių mokėjimo.
Atsiliepimas
Ieškovas AB „Lesto“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad savivaldybė prieš nuomodama butą, privalo nuomos sutartyje numatyti, kokia tvarka nuomininkai atsiskaitinės už komunalines paslaugas. Tik tuo atveju, jeigu nuomos sutartyje numatyta, kad nuomininkai sudaro tiesiogines sutartis su komunalinių paslaugų tiekėjais ir tokia nuomos sutartis įregistruota viešajame registre, ji gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis. Pažymėjo, kad šiuo klausimu jau yra susiformavusi teismų praktika, kurioje nurodoma, jog savininkas yra atsakingas už tai, kad būtų tinkamai atsiskaitoma už elektros energiją, sunaudotą jam nuosavybės teise priklausančiose patalpose, dėl to mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė teisės aktus ir nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos analogiškose bylose.
Tretieji asmenys M. K. ir O. K. atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją, pareiškiant ieškinį savivaldybei, kuriai nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini) (Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu visos savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos patikėjimo teise perduotos valdyti SĮ „Vilniaus miesto būstas“). Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas nuo 2009-06-04 iki 2011-10-20 butui (duomenys neskelbtini), teikė elektros energiją, už kurią liko nesumokėta 567,99 Lt suma. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, minėtas butas priklauso atsakovui nuosavybės teise, o jame savo gyvenamąją vietą yra deklaravę O. K. (nuo 2005-07-22) ir M. K. (nuo 1984-09-14). Tarp UAB „Rasų valda“ ir trečiųjų asmenų buvo sudaryta 2005-10-19 socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 212, kuria nuomininkai įsipareigojo mokėti ne tik nuomos mokestį, bet ir mokesčius už vandenį, energiją ir komunalines paslaugas. Tarp nuomininkų ir AB „Lesto“ sutartis dėl elektros energijos tiekimo sudaryta nebuvo.
Teismas pažymi, kad savivaldybė civiliniuose teisiniuose santykiuose yra šių santykių dalyvė lygiais pagrindais kaip ir kiti civilinių teisinių santykių dalyviai (CK 2.36 str. 1 d.). Sudarydama, vykdydama ir nutraukdama gyvenamosios patalpos nuomos bei kitas civilines teisines sutartis, savivaldybė veikia ne kaip viešojo administravimo įgaliojimus turinti institucija, bet kaip civiliniuose–teisiniuose santykiuose dalyvaujantis viešasis juridinis asmuo. Savivaldybė, vykdydama socialinės politikos funkciją – nuomodama socialinį būstą, atsako už tinkamą tokios funkcijos vykdymą ir neturi pagrindo vienašališkai perkelti rizikos ūkio subjektams dėl veiksmų asmenų, kuriems ji privalo suteikti socialinį būstą, nes tai prieštarautų ne tik teisės aktams, reglamentuojantiems energijos tiekimo teisinius santykius, bet ir teisingumo bei protingumo kriterijams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-3/2008; 2009-07-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009; 2009-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-432/2009; 2009-12-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2009).
CK 6.384 str. 1 d. numatyta, kad jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Remiantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų LR energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 (toliau – Taisyklės), 6 punktu, buitinis vartotojas – fizinis asmuo, perkantis elektros energiją asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti (individualiam gyvenamajam namui, ūkiniam pastatui, daugiabučio gyvenamojo namo arba bendrabučio tipo daugiabučio gyvenamojo namo butui, vasarnamiui, sodo sklypui, garažui ar pan.). Buitiniams vartotojams prilyginamos sodininkų, nuosavų automobilių garažų savininkų bendrijos, perkančios elektros energiją bendrijų narių sodams, garažams ir (ar) jų bendroms reikmėms, taip pat daugiabučių gyvenamųjų namų arba bendrabučio tipo daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos, arba minėtų namų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgalioti atstovai, arba minėtų namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės objektų administratoriai, perkantys elektros energiją daugiabučių gyvenamųjų namų bendroms reikmėms ir (ar) liftams, bendrabučio tipo daugiabučiams gyvenamiesiems namams (butams, kambariams, bendroms reikmėms ir (ar) liftams). Taigi nesudarius rašytinės sutarties su elektros energijos tiekėju, laikytina, kad elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis tarp elektros energijos tiekėjo ir buto, kuriam tiekiama elektra, savininko sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas nuo pastato elektros įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų iki šalys sudarys elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas.
Pažymėtina, kad Taisyklių 96 punktas numato, jog patalpų savininkas už sunaudotą elektros energiją privalo atsiskaityti tik tada, kai nėra sudarytos sutarties su tiekėju ir (ar) operatoriumi arba vartotojo neįmanoma nustatyti. Taisyklių 18 punkte nurodyta, kad elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį operatoriai ar tiekėjai, esant savininko raštiškam sutikimui, gali sudaryti ne tik su savininkais, bet ir su nuomininkais. Taigi daugiabučio namo butui tiekiamos elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalis gali būti ne tik savininkas, bet ir buto nuomininkas, tačiau pirkimo–pardavimo santykiai tarp nuomininko ir elektros energijos tiekėjo gali atsirasti tik iš rašytinės pirkimo–pardavimo sutarties, bet ne iš faktinio elektros energijos vartojimo. Byloje nustatyta, kad savivaldybei priklausančio buto nuomininkai nebuvo sudarę rašytinės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties su ieškovu. Pažymėtina, kad šiuo atveju nuomos sutarties tarp savininko ir nuomininkų sudarymas nėra teisinis pagrindas nuomininkų ir elektros energijos tiekėjo pirkimo–pardavimo santykiams atsirasti. Iš atsakovo ir nuomininkų sudarytos gyvenamųjų patalpų (bendrabučio) nuomos sutarties 4 punkto matyti, kad nuomininkai buvo įsipareigoję kas mėnesį teisės aktų nustatyta tvarka mokėti visus mokesčius, tarp jų ir už elektros energiją, tačiau, pažymėtina, ieškovas nėra atsakingas už tai, kad nuomininkai nevykdė nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Tai reiškia, kad pagal bendrą taisyklę, nepaisant to, kas naudojasi objektui teikiama elektros energija, jeigu su tuo asmeniu nėra sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo sutartis, elektros energijos pirkimo–pardavimo santykių dalyviu turėtų būti laikomas objekto savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013). Taigi apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamo teismo sprendimo išvada, kad šiuo atveju atsakovas nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas ir nesiėmė teisėtų priemonių dėl nuomininkų iškeldinimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas nesidomėjo apmokėjimu už jam nuosavybės teise priklausančiam butui tiekiamą elektros energiją ir skolomis, nesirūpino jam priklausančiu turtu, todėl laikytina, kad atsakomybė už tiektą ir sunaudotą elektros energiją tenka patalpų savininkui, t. y. atsakovui. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog su nuomininkais sudaryta nuomos sutartis buvo įregistruota įstatymų nustatyta tvarka viešame registre. Atsižvelgiant į tai, faktiškai atsakovas negali panaudoti šios sutarties prieš trečiuosius asmenis, tarp jų ir prieš elektros energijos tiekėją (CK 6.579 str. 4 d.). Tačiau, šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad pagal Taisyklių 97 punktą, net tuo atveju, jei Taisyklėse nustatyta tvarka sutartį su elektros tiekėju yra sudaręs nuomininkas, objekto savininkas yra subsidiariai atsakingas tiekėjui ir (ar) operatoriui už nuomininko prievolių pagal sutartį tinkamą įvykdymą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju už atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto įsiskolinimą yra atsakingas pats atsakovas.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-11-27 sprendimo, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais argumentais, teismas daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 str. bei 330 str., dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, taip pat CPK 329 str. 2 d. numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,
nutaria:
Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.