Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 3.2.6.1; 3.2.6.5; 2.3.5.2.1;

2019 m. kovo 27 d.

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Danai Sederevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. D. ieškinį atsakovui A. D. dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ir neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė K. D. ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais.

Atsakovui A. D. teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (popierinės bylos priedas, b. l. 1), tačiau atsakovas nepasinaudojo jam suteikta galimybe per teismo nustatytą 20 dienų terminą pateikti atsiliepimą į ieškinį.

Atsakovui A. D., būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą (teismo šaukimai atsakovui buvo įteikiami per Probacijos tarnybą – popierinės bylos priedas, b. l. 22, 32, 44), į paskirtus teismo posėdžius, neatvyko. Atsakovas dalyvavo tik viename 2019 m. vasario 15 d. vykusiame teismo posėdyje, kurį šalys paprašė atidėti, suteikiant joms galimybę kilusį ginčą išspręsti taikiai – popierinės bylos priedas, b. l. 128), todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) byloje pateikė išvadą dėl nepilnamečio M. D., kurioje nurodė, jog nepilnametis M. D. kartu su motina K. D. gyvena trijų kambarių su visais patogumais bute, (duomenys neskelbtini). Butas priklauso K. D. nuosavybės teise, yra švarus, tvarkingas. Nepilnametis turi nedidelį atskirą kambarį, apstatytą reikiamais baldais bei daiktais, jam sudarytos tinkamos gyvenimo, mokymosi, vystymosi sąlygos. M. D. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, baigė 1 klasę, 1-2 kartus per savaitę lanko anglų kalbos pamokas. Pasak motinos, sūnui diagnozuota astma, kiekvieną mėnesį vaistams ir vitaminams reikia išleisti nuo 30 Eur. Tarnybos specialistų pokalbio su nepilnamečiu metu berniukas paaiškino, kad jam patinka gyventi su mama, ji perka jam drabužius, įvairius daiktus, moka už anglų kalbos pamokas, o kada paskutinį kartą matė tėvą, sakė, neatsimena, tėvas jam neskambina. Pasak ieškovės, sūnus pradėjo lankyti mokyklą, todėl reikalauja didesnių išlaidų, o tėvo teikiamas išlaikymas yra skirtingo dydžio, be to, buvo laikas, kai atsakovas visiškai neteikė vaikui išlaikymo. Ieškovės teigimu, atsakovas tik kartais dalyvauja vaiko auklėjime (paskutinį kartą sūnų matė 2017 m. vasarą), visiškai nesidomi vaiko sveikata, jo ugdymu. Tarnybos nuomone, 2014 m. spalio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytas 116 Eur per mėnesį išlaikymas vaikui nebeatitinka Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, susiformavusios teismų praktikos, negali užtikrinti net minimalių, būtiniausių vaiko poreikių, todėl didintinas, atsižvelgiant į vaiko poreikių bei tėvų turtinės padėties proporcingumą. Tarnyba nurodė, jog tėvų vengimas atlikti savo pareigą auklėti vaiką, nesirūpinimas juo, išlaikymo neteikimas yra teisinis pagrindas tėvų valdžios apribojimui, todėl ieškovė turi teikti įrodymus, pagrindžiančius ieškinio reikalavimą (tomas 2, e. b. l. 50).

Teismo posėdžio metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė teismui pateiktą išvadą palaikė ir prašė ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Civilinė byla dalyje dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo nutraukiama

Ieškinys dalyje dėl išlaikymo padidinimo tenkinamas iš dalies

Iš į bylą pateiktų įrodymų bei ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametį sūnų M. D., gimusį (duomenys neskelbtini) (tomas 1, e. b. l. 10). (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje šalys susitarė, jog po santuokos nutraukimo šalių nepilnamečio sūnaus M. D. gyvenamoji vieta nustatoma su motina K. D., o atsakovas įsipareigoja teikti nepilnamečiui sūnui išlaikymą po 400 Lt (116 Eur) per mėnesį nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki vaiko pilnametystės (tomas 1, e. b. l. 11-13).

Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo

Ieškovė K. D. byloje pareiškė reikalavimą neterminuotai apriboti A. D. tėvo valdžią sūnaus M. D., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

2019 m. kovo 7 d. vykusio teismo posėdžio metu pareiškė atsisakymą nuo ieškininių reikalavimų dalyje dėl atsakovo A. D. neterminuoto tėvo valdžios apribojimo (popierinis bylos priedas, b. l. 130). Teismas, išaiškinęs ieškovei, atsisakymo nuo dalies pareikštų reikalavimų pasekmes, numatytas CPK 293 straipsnio 4 punkte, 294 straipsnyje, ieškovės atsisakymą priėmė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis CPK 294 straipsnio 2 dalimi, Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės K. D. ieškinį atsakovui A. D. dalyje dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, nutrauktina.

Dėl išlaikymo padidinimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; kt.). Ieškinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra ne šalių ginčas dėl vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu nustačius vaikams reikalingo išlaikymo dydį), o iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, t. y., iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006). Taigi išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis ir (arba) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokių sąlygų buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y., laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y., ar patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016), siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, bet turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010), kaip reikšminga aplinkybė priteistinam išlaikymo dydžiui nustatyti laikytinas ir vaiko specialiųjų poreikių dėl sveikatos sutrikimų turėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2011; 2014 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-298/2014).

Sprendžiant dėl šalių nepilnamečio sūnaus poreikių pasikeitimo ir jiems patenkinti kas mėnesį reikalingų lėšų dydžio, nustatyta, kad šalims sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, kurią Vilniaus miesto apylinkės teismas patvirtino 2014 m. spalio 9 d. sprendimu, vaikui buvo beveik ketveri metai (3 metai ir 10 mėnesių). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Tačiau vien to nepakanka konstatuoti, kad situacija, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, yra pasikeitusi iš esmės. Pastaroji aplinkybė turi būti įrodyta konkrečiai pagrindžiant išaugusius šalių vaiko poreikius.

Ieškovė teismui pateiktame ieškinyje nurodė nepilnamečio sūnaus M. D. poreikius (pateikė nepilnamečio sūnaus poreikių lentelę) (tomas 1, e. b. l. 6-8). Minėtoje lentelėje ieškovė nurodė, kiek vidutiniškai per mėnesį yra skiriama atskiriems nepilnamečio sūnaus poreikiams, tokiems kaip: 1) maistui (maitinimui namuose); 2) mokyklos reikmėms (pietums mokykloje, papildomam mokymui bei lavinimui, ekskursijoms, mokyklos šventėms, mokykliniams reikmenims, popamokinės dienos grupei); 3) higienos priemonėms 4) sveikatos priežiūrai (vaistams, vitaminams, kojų masažams, psichologo užsiėmimams); 5) drabužiams ir avalynei; 6) laisvalaikiui (kinas, teatras, pasivaikščiojimai po miestą, muziejai, išvykos į gamtą, įvairios pramogos, šventės); 7) mokesčiams bei transporto išlaidoms (komunaliniai mokesčiai, internetas, telefonas, degalai, draudimai). Pasak ieškovės, nepilnamečio sūnaus M. D. poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga 680 Eur suma. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė patikslino nepilnamečio sūnaus poreikius bei juos detalizavo, pateikė teismui papildomus įrodymus, patvirtinančius šalių nepilnamečio sūnaus poreikių tenkinimui patiriamas išlaidas. Ieškovė nurodė, jog išlaidos sūnaus maitinimui namuose per mėnesį vidutiniškai sudaro 200 Eur. Taip pat dar 60 Eur per mėnesį kainuoja pietūs bei vakarienė sūnui mokykloje (40 Eur per mėnesį kainuoja pietūs be vakarienės). Ieškovė patikslino, jog popamokinės grupės lankymas sūnui yra nemokamas. Poreikių lentelėje nurodytos Žiogelio studijos užsiėmimų sūnus nebelanko. Ieškovė nurodė, jog sūnui susilaužius ranką buvo reikalingas papildomas parengimas priešmokyklinei klasei, buvo samdoma mokytoja, kuri padėdavo paruošti namų darbus, mokė lietuvių kalbos, o šiuo metu moko berniuką anglų kalbos. Šių užsiėmimų kaina yra 10 Eur už 45 min. pamoką, užsiėmimai vyksta 1 kartą per savaitę (šeštadienį), įprastai per mėnesį įvyksta ne mažiau nei 3 tokie užsiėmimai (bendra kaina 30 Eur per mėnesį). Sūnaus pratybos mokykloje kainavo apie 85 Eur, iš kurių anglų kalbos pratybos – 30 Eur, lietuvių kalbos pratybos apie 15 Eur, lenkų kalbos pratybos – 40 Eur, įmokoms į klasės fondą buvo skirta 20 Eur. Ekskursijos, teatrai mokykloje kainuoja po 3 Eur, kinas su klase kainavo apie 10 Eur, iš kurių 4 Eur sudarė kino bilieto kaina ir 5-6 Eur užkandžių kaina (spragėsiai), taip pat mokiniai 1 kartą per savaitę lanko baseiną, kurio kaina už 11 savaitinių užsiėmimų sudaro 30 Eur. Pasak ieškovės, išlaidos higienos priemonėms (tualetiniam popieriui, muilui, šampūnui, prausimosi priemonėms, dantų pastai, drėgnoms servetėlėms, skalbimo priemonėms (milteliams, minkštikliams, muilams), patalpų higienos priemonėms, kūno losjonui – kremui alergiškai odai) sudaro apie 30 Eur per mėnesį, išlaidos drabužiams ir avalynei – apie 100 Eur per mėnesį; ½ mokesčių už komunalines paslaugas dalis sudaro apie 35 Eur (bendros išlaidos sudaro apie 100 Eur per mėnesį žiemos sezono metu ir apie 50 Eur per mėnesį vasaros sezono metu, vidutiniškai 75 Eur per mėnesį dviem asmenims), taip pat papildomai patiriamos išlaidos internetui, sudarančios 10 Eur per mėnesį (sūnaus dalis – 5 Eur per mėnesį), išlaidos telefono įsigijimo kaštams ir suteiktoms paslaugoms apmokėti – apie 20 Eur per mėnesį, degalų išlaidos 30 Eur per mėnesį, išlaidos pagal sudarytas dvi draudimo sutartis – 45 Eur per mėnesį. Pasak ieškovės, išlaidos, patiriamos sūnaus laisvalaikiui, per mėnesį sudaro 40 Eur.

Ieškovė, siekdama pagrįsti sūnaus poreikius, į bylą pateikė mokėjimo kvitus, čekius, sudarytas sutartis dėl sūnaus ugdymo veiklos (stovyklos), medicininius dokumentus (tomas 1, e. b. l. 18-28, 51-55, popierinės bylos priedas, b. l. 45-126).

Teismo vertinimu, ieškovės nurodyti vaiko poreikiai higienos reikmenims (30 Eur per mėnesį), pramogoms, laisvalaikiui, taip pat laisvalaikio prekėms, pvz., paspirtukui, dviračiui ir pan. įsigyti (40 Eur per mėnesį), būsto išlaidoms (vaiko dalis - 35 Eur per mėnesį), internetui (vaiko dalis - 5 Eur per mėnesį), telefono įsigijimui bei suteiktoms mobiliojo ryšio paslaugoms (apie 20 Eur per mėnesį), transporto išlaidoms (30 Eur per mėnesį), atsižvelgiant į visuotinai žinomas atitinkamų prekių ir paslaugų kainas, yra protingo dydžio ir pagrįsti į bylą pateiktais įrodymais (tomas 1, e. b. l. 18-55, popierinės bylos priedas, b. l. 72-126).

Ieškovė teismui nurodė, jog išlaidos sūnaus maitinimui namuose per mėnesį vidutiniškai sudaro 200 Eur. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į visuotinai žinomas prekių ir paslaugų kainas, nesant specialių nepilnamečio vaiko maitinimo poreikių bei vaikui pietus ir vakarienę (pavakarius) valgant mokykloje, šios ieškovės nurodytos išlaidos mažintinos, protinga ir pagrįsta suma nepilnamečio vaiko maitinimui per mėnesį pripažįstant 100 Eur per mėnesį sumą maitinimui namuose bei 60 Eur per mėnesį sumą maitinimui mokykloje. Taip pat tikėtina, kad 8 metų berniuko aprangos bei avalynės poreikiui patenkinti per mėnesį yra reikalinga 100 Eur suma. Nors tokia suma nėra reikalinga kiekvieną mėnesį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad vaikas auga ir beveik kiekvieną sezoną yra reikalinga jį aprūpinti tinkamais sezoniniais drabužiais ir avalyne, tikėtina, jog vidutinės mėnesio išlaidos aprangai (drabužiams ir avalynei) per mėnesį sudaro apie 100 Eur. Būtinuoju vaiko poreikiu pripažintinos išlaidos būsto išlaikymui (vaiko dalis - 35 Eur per mėnesį).

Teismui pateiktoje poreikių lentelėje ieškovė nurodė, jog išlaidos sūnaus mokyklai sudaro 80 Eur per mėnesį. Teismo vertinimu, vien išlaidos vaiko maitinimui mokykloje (pietūs ir vakarienė, kadangi M. D. lanko prailgintą grupę) sudaro apie 60 Eur per mėnesį. Ieškovės nurodomos papildomos išlaidos (išlaidos mokymosi priemonėms, pratyboms įsigyti, rinkliavos į klasės fondą, ekskursijos, teatrai, baseino užsiėmimai), sudarančios apie 20 Eur per mėnesį, taip pat pripažintinos pagrįstomis.

Ieškovė į nepilnamečio sūnaus poreikių lentelę įtraukė 45 Eur išlaidas pagal sudarytas draudimo sutartis (popierinis bylos priedas, b. l. 78-80, 84-89). Teismo vertinimu, draudimo sutartys yra sudaromos savanoriškumo pagrindu, todėl ieškovės patiriamos draudimo išlaidos nelaikytinos būtinaisiais vaiko poreikiais.

2018 m. gruodžio 19 d. (duomenys neskelbtini) tarnybos pažymoje dėl specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo (popierinis bylos priedas, b. l. 92-94) nurodyta, jog šalių nepilnamečiui vaikui buvo nustatyti vidutiniai specialieji ugdymosi poreikiai, buvo rekomenduota pritaikyti bendrąsias programas, todėl teismas pagrįstomis pripažįsta ieškovės nurodytas individualaus papildomo mokymo namuose išlaidas, sudarančias 30 Eur per mėnesį (pasirengimas priešmokykliniam ugdymui, vėliau – anglų kalbos pamokos).

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, jog nepilnametis M. D. turi specialių sveikatos poreikių, t. y., jam yra diagnozuotas alerginė astma, pėdų patologija, emociniai sutrikimai. Ieškovė taip pat nurodė, jog vaiko sveikatos priežiūrai per mėnesį yra reikalinga skirti 75 Eur, iš kurių 50 Eur skiriama jūros vandeniui, vaistams nuo temperatūros, dalinai kompensuojamiems vaistams nuo astmos, fiziologiniam tirpalui inhaliacijoms, vitaminams, kitiems vaistams pagal poreikį bei kojų masažams pagal ortopedo rekomendacijas, o 25 Eur per mėnesį – psichologo konsultacijoms. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė teismui čekius, išrašus iš banko sąskaitų, patvirtinančius turėtas išlaidas medikamentams (vaistams, vitaminams ir kt.) įsigyti (tomas 1, e. b. l. 14, 40-41, popierinis bylos priedas, b. l. 45-46, 70). Byloje esantys išrašai iš medicininių dokumentų patvirtina ieškovės nurodytą aplinkybę, jog šalių nepilnamečiui vaikui yra diagnozuota alerginė astma, berniukas yra sirgęs virusinėmis ligomis, patyręs traumų ir kitokių susirgimų (popierinis bylos priedas, b. l. 47-71). Byloje esantys medicininiai duomenys taip pat patvirtina M. D. diagnozuotą pėdos – čiurnos deformaciją (popierinis bylos priedas, b. l. 47), paskirtą bei taikytą reabilitacinį gydymą (popierinis bylos priedas, b. l. 49-53, 70). Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė nurodė, jog sūnui buvo taikytas reabiliacinis pėdų deformacijos gydymas. Ieškovė taip pat patvirtino, jog reabilitacija buvo vykdoma poliklinikoje ir ji buvo nemokama. Nepaisant to, jog sūnaus poreikių lentelėje ieškovė sveikatos priežiūros išlaidoms priskyrė išlaidas kojų masažams, tačiau jokių šias išlaidas patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas ieškovės nurodytas išlaidas kojų masažams pripažįsta neįrodytomis. Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, pagrindžiančius ieškovės faktiškai patirtas išlaidas medikamentams (vaistams, vitaminams ir kt.) įsigyti, teismas, atsižvelgdamas į skirtingais mėnesiais ieškovės patirtų išlaidų vidurkį, ieškovės nurodytas išlaidas vaistams ir vitaminams įsigyti sumažina iki 30 Eur per mėnesį. Teismas taip pat pažymi, jog ir ieškovė, bendraudama su Tarnybos specialistais, rengusiais išvadą byloje, yra nurodžiusi, kad šalių nepilnamečio sūnaus vaistams ir vitaminams kas mėnesį yra išleidžiama nuo 30 Eur (tomas 2, e. b. l. 50).

Apklausta teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog šalių santuokos nutraukimo laikotarpiu bei po jo išryškėjo sūnaus elgesio problemos, berniukas ėmė reikalauti daugiau dėmesio, tapo piktas, linkęs prieštarauti, ėmė vaikščioti ant pirštų galų, ko pasėkoje berniukui buvo rekomenduota lankyti psichologo konsultacijas, kurios buvo lankomos skirtingu intensyvumu (pirmuosius pusę metų – 1 kartą per savaitę, vėliau 1-2 kartus per mėnesį). Pasak ieškovės, psichologo konsultacijos yra lankomos iki šiol, vienos tokios konsultacijos kaina sudaro 25 Eur. Šias ieškovės išdėstytas aplinkybes patvirtina byloje surinkti įrodymai, iš kurių matyti, jog (duomenys neskelbtini) nepilnametis M. D. buvo konsultuotas neurologo, turint nusiskundimų dėl emocijų kaitos (popierinis bylos priedas, b. l. 55, 58). 2018 m. gruodžio 19 d. (duomenys neskelbtini) tarnybos pažymos dėl specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo duomenimis, M. D. buvo rekomenduota ilgalaikė psichologinė pagalba, nukreipta į patiriamų sunkumų ir dėl jų kylančių jausmų pažinimą, adekvatų sunkumų įveikimą, asmenybės koregavimą, savivertės stiprinimą (popierinis bylos priedas, b. l. 92-94). Apie psichologo konsultacijų lankymą pažymima ir teismui pateiktoje išvadoje (tomas 2, e. b. l. 50-52). Atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus, teismas protingomis ir pagrįstomis pripažįsta ieškovės nurodytas psichologo konsultacijų išlaidas, per mėnesį sudarančias 25 Eur.

Remdamasis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, nustatytomis vertinant vaiko poreikius, atsižvelgdamas į tai, kad vaiko išlaikymui skiriamos sumos turi būti adekvačios, skaičiuojamos atsižvelgiant į abiejų šalių finansines galimybes, teismas daro išvadą, kad šalių nepilnamečio sūnaus M. D. išlaikymui kas mėnesį reikalinga apie 525 Eur suma.

Nuo 2014 m. spalio 9 d. kuomet šalių nepilnamečiui sūnui buvo 3 metai 10 mėnesių ir kuomet teismo sprendimu buvo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje nustatytas vaiko išlaikymo dydis – 116 Eur per mėnesį, vaikas pradėjo lankyti mokyklą, dėl ko atsirado papildomas mokymosi priemonių, uniformos poreikis, patiriamos kitos susijusios išlaidos. Vaikui augant taip pat atsirado išlaidų jo sveikatos poreikiams tenkinti, papildomo ugdymo veiklai, turiningam, lavinančiam laisvalaikiui. Atsižvelgiant į pasikeitusią ekonominę situaciją, kylančias kainas, pagrįstai tikėtina, kad išaugo ir kiti vaiko poreikiai, daugiau išlaidų nei 2014 metais patiriama vaiko maistui, aprangai, higienos priemonėms. Šiuo metu ieškovė su nepilnamečiu sūnumi gyvena dviese ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, todėl patiria didesnes išlaidas būsto išlaikymui, komunaliniams mokesčiams apmokėti, nei 2014 metais, kuomet gyvenamo pas tėvus.

Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, ieškovės paaiškinimais, teismas daro išvadą, kad 2014 metais nutraukiant santuoką nustatytas vaiko išlaikymo dydis nebėra pakankamas vaiko poreikiams patenkinti, jiems tenkinti reikalinga 525 Eur per mėnesį suma.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta bei remdamasis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, teismas daro išvadą, kad ieškovė pagrindė, o atsakovas nepaneigė šio šalių nepilnamečio sūnaus M. D. poreikių tenkinimui reikalingo išlaidų dydžio (CPK 185 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaikų interesų naudai.

Tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra lygios, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat tai, ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010).

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo (pakeitimo), atsižvelgtina į tėvų turtinę padėtį. Bylos duomenimis ieškovė yra sveika, darbingo amžiaus. Iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų apie šalių gaunamas pajamas, matyti, jog ieškovė nuo 2018 m. rugsėjo 17 dirba (duomenys neskelbtini) ir jai priskaičiuotas darbo užmokestis per mėnesį svyruoja ir sudaro 875,59-1676,39 Eur (tomas 1, e. b. l. 57-60, tomas 2, e. b. l. 1-27, 93-96). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso trijų kambarių butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) bei du žemės sklypai (0,87 ha ir 1,21 ha ploto), esantys (duomenys neskelbtini) (tomas 1, e. b. l. 116, 119-124). Juridinių asmenų registro duomenimis, ieškovės vardu nėra registruotų juridinių asmenų akcijų, taip pat nėra registruotų ieškovės dalyvavimo juridinių asmenų veikloje faktų (tomas 1, e. b. l. 113). VĮ Regitra duomenimis, ieškovės vardu yra įregistruotos dvi transporto priemonės (viena jų išregistruota iš dalyvavimo eisme dėl techninės apžiūros ir/ar draudimo nebuvimo, kurios vertė, atsižvelgiant į pagaminimo datą (1999 m.), tikėtina, jog nėra itin didelė) (tomas 1, e. b. l. 66-70, 125). Įrašų hipotekos registre bei turto arešto aktų registre apie ieškovę nėra (tomas 1, e. b. l. 110, 112). Antstolių informacinės sistemos registro duomenimis, ieškovės atžvilgiu šiuo metu nėra pradėta vykdomųjų bylų (visos vykdomosios bylos yra užbaigtos) (tomas 1, e. b. l. 72-82).

Atsakovas į nagrinėjamą bylą nepateikė jokių įrodymų apie savo darbingumą, sveikatos būklę, kitus turimus išlaikytinius bei turtinę padėtį (VĮ Registro centro pažymų, VĮ Registro pažymų ir pan.).

Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis ar sutikti su pareikštais reikalavimais (CPK 13 straipsnis). Remdamasis tuo, teismas sprendžia, kad atsakovo pasinaudojimas įstatymo suteikta teise neteikti pozicijos dėl pareikšto ieškinio, duomenų apie savo turtinę padėtį bei sveikatos būklę, negali paneigti vaiko teisės į tinkamą jo būtinųjų poreikių patenkinimą. Į bylą teismo išreikalauti duomenys iš viešųjų registrų patvirtina, jog atsakovas laikotarpiais nuo 2016 m. lapkričio 7 d. iki 2018 m. birželio 25 d. ir nuo 2018 m. gruodžio 18 iki 19 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovaujantis valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, minimu laikotarpiu atsakovui priskaičiuotas darbo užmokestis per mėnesį sudarė 136,22-410 Eur, 2018 m. gruodžio 18 iki 19 d. už dvi darbo dienas – 45,56 Eur (tomas 2, e. b. l. 28-42, 60-64, 97-98). Nuo 2019 m. sausio 17 d. atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), jam priskaičiuotas darbo užmokestis už 15 darbo dienų 2019 m. sausio mėnesį sudarė 292,40 Eur (tomas 2, e. b. l. 97-98). Tokiu atveju, atsakovo darbo užmokestis per mėnesį sudarytų apie 584 Eur. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad atsakovas nekilnojamojo turto, priklausančio jam nuosavybės teise, neturi (tomas 1, e. b. l. 117-118). Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovo vardu nėra registruotų juridinių asmenų akcijų, taip pat nėra registruotų atsakovo dalyvavimo juridinių asmenų veikloje faktų (tomas 1, e. b. l. 115). VĮ Regitra duomenimis, atsakovo vardu transporto priemonių nėra registruota (tomas 1, e. b. l. 71). Įrašų hipotekos registre bei turto arešto aktų registre apie atsakovą nėra (tomas 1, e. b. l. 111, 114). Antstolių informacinės sistemos registro duomenimis, atsakovo atžvilgiu šiuo metu yra vykdomos (yra neužbaigtos) 6 vykdomosios bylos, kuriose iš esmės vykdomi išieškojimai administracinių teisės pažeidimų bylose (3 vykdomosios bylos), turto konfiskavimas pagal atsakovo atžvilgiu priimtą baudžiamąjį įsakymą (1 byla), nepilnamečio sūnaus M. D. išlaikymas (1 byla) bei išieškojimas fizinio asmens naudai pagal 2004 m. teismo įsakymą (išieškoma suma nenurodoma) (1 byla) (tomas 1, e. b. l. 83-109).

Pažymėtina, jog byloje nustatytos aplinkybės, susiję su iš atsakovo teistumais, jo baustumu administracine tvarka (popierinis bylos priedas, b. l. 2-11), bei iš to kylančiais finansiniais įsipareigojimais kreditoriams, nepaneigia jo, kaip tėvo, asmeninės turtinės pareigos teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad, esant galimybei taikyti tokį teisinį gynybos būdą, kuris užtikrins, jog bus apsaugoti vaikų interesai, jis turi būti taikomas, nors dėl to atsiradę teisiniai padariniai ir būtų nepalankūs kitiems asmenims, nagrinėjamu atveju – kitiems atsakovo kreditoriams.

Duomenų apie tai, jog atsakovas turėtų sveikatos problemų, jo darbingumas būtų ribotas ar jam būtų nustatytas neįgalumas, byloje nėra. Į bylą taip pat nėra pateikta įrodymų apie tai, jog be šalių nepilnamečio sūnaus M. D., atsakovas turėtų kitų išlaikytinių.

Teismas pažymi, kad tinkamą išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus apie šalių turtinę padėtį, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, todėl ji didesne dalimi turėtų prisidėti prie šalių nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimo. Byloje nustačius, jog šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti per mėnesį yra reikalinga 525 Eur suma, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas iš dalies, pakeičiant 2014 m. spalio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį ir nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos (t. y., nuo 2018 m. birželio 20 d.) iš atsakovo priteisiant išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. D., sudarantį po 220,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Kartu pažymėtina, jog tokiu atveju ieškovė turėtų likusia dalimi, sudarančia 305 Eur per mėnesį (525 Eur – 220 Eur), prisidėti prie nepilnamečio sūnaus M. D. poreikių patenkinimo.

Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis).

Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečiui vaikui išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriama ieškovė K. D. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Kartu akcentuotina, jog vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovei atsisakius pareikšto reikalavimo dėl neterminuoto tėvo valdžios ribojimo, jai grąžintinas sumokėtas 75 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Likusioje ieškinio dalyje ieškovės pareikšti ieškininiai reikalavimai yra patenkinti iš dalies, t. y., 46,42 proc. (buvo prašoma padidinti priteistą išlaikymą 224 Eur per mėnesį (340 Eur – 116 Eur), tačiau išlaikymas padidintas 104 Eur per mėnesį (220 Eur – 116 Eur).

Ieškovė, pateikdama ieškinį dėl išlaikymo padidinimo, žyminio mokesčio už šį reikalavimą nemokėjo, kadangi ieškovai šios kategorijos bylose yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovės reikalavimai patenkinti iš dalies, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 28,08 Eur žyminio mokesčio už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo (220 Eur - 116 Eur) x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).

Bylos nagrinėjimo metu teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, byloje sudaro 13,54 Eur, todėl šios išlaidos proporcingai priteistinos iš šalių valstybės naudai, t. y., iš ieškovės valstybės naudai priteisiama 7,25 Eur (53,58 proc.), o iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 6,28 Eur (46,42 proc.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 98 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-267 straipsniai, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2014 m. spalio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nustatytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 220 Eur (du šimtus dvidešimt eurų) kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2018 m. birželio 20 d.) iki vaiko pilnametystės, vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise perduodant valdyti ieškovei K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.

Grąžinti ieškovei K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2018 m. balandžio 26 d., mokėjimo nurodymu Nr. 412 AB „Swedbank“.

Priteisti iš ieškovės K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 7,25 Eur (septynis eurus 25 euro centus) žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, grąžinti ieškovei K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 67,75 Eur (šešiasdešimt septynis eurus 75 euro centus) žyminio mokesčio, sumokėto 2018 m. balandžio 26 d., mokėjimo nurodymu Nr. 412 AB „Swedbank.

Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 34,36 Eur (trisdešimt keturis eurus 36 euro centus) žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Civilinę bylą Nr. e2-846-869/2019 dalyje dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo nutraukti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.