Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-474-856/2023

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-08-16
Bylos Nr.: e2A-474-856/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-35-3-00176-2022-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Mockevičius, Alma Jurgelienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Atsakovas: V. M.
Ieškovas: P. S.

Kategorijos

2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
2.3.4.6Tėvų valdžios apribojimas
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
3.4.1.6Bylų dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo nagrinėjimo ypatumai

Civilinė byla Nr. e2A-474-856/2023 Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00176-2022-3 Procesinio sprendimo kategorijos 2.3.4.4.3; 2.3.4.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20; 3.4.1.6. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugpjūčio 16 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Almos Jurgelienės, Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Mockevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2022 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2556-948/2022 pagal ieškovės P. S. ieškinį atsakovui V. M. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo bei atsakovo V. M. priešieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė P. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. M. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo. Teismo prašė neterminuotai apriboti tėvo valdžią V. M. nepilnametės dukros E. M., gimusios (duomenys neskelbtini)., atžvilgiu, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu kartu gyveno nuo 2013 m. rugpjūčio mėn. iki 2014 m. lapkričio 21 d. (kai atsakovas ieškovę stipriai sumušė, už tai buvo nuteistas), dukrai tuo metu buvo (duomenys neskelbtini). Kai ieškovė laukėsi dukros, atsakovas nesidomėjo jos būkle, nėštumo eiga, pas gydytojus ieškovę vežiodavo globėja, o atsakovas priekaištaudavo, smurtaudavo, buvo priešiškai nusiteikęs, taip pat ir prieš ieškovės globėją. Ieškovė iš aplinkinių girdėdavo atsiliepimus, kad atsakovas yra girtuoklis, agresyvus, tačiau atsakovas įtikinėdavo, jog nori pasikeisti, kad be ieškovės negalės pasikeisti. Ieškovė patikėdavo, tikėjosi, kad vaikui gimus atsakovas gyvenimo būdą pakeis. Kai sužinojo, kad gims dukra, o ne sūnus, atsakovas pasakė, kad vaikas jo nedomina, yra sakęs, kad vaikas ne jo. Gimus dukrai atsakovas jai buvo abejingas, niekada nesilankė su vaiku pas gydytojus, neišsiveždavo vaiko su vežimėliu į lauką, nedirbo, šlaistydavosi su draugais po miestą. Atsakovas drausdavo ieškovei su vaiku išeiti, grasindavo susidoroti, papjauti ir pan., neleisdavo bendrauti su draugais, giminaičiais. Per visą bendro gyvenimo laikotarpį atsakovas yra dirbęs vieną mėnesį, gavęs pirmą atlyginimą jį pragėrė, į darbą nėjo, ieškovei melavo, kad prastovos. Ieškovė atsakovą išlaikydavo iš savo gaunamos našlaitės pensijos, stipendijos. Jei atsakovas pas ieškovę pamatydavo pinigų, juos atimdavo, su grasinimais reikalaudavo atiduoti jam pusę vaiko pinigų, vaiko poreikiams nieko nenupirkdavo. Atsakovas ne tik smurtaudavo prieš ieškovę, bet ir nusiaubdavo butą – daužydavo daiktus, išspyrė tualeto duris, išlaužė buto durų spyną.

3. Ieškovė pažymėjo, kad Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. nuosprendžiu atsakovas buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad būdamas neblaivus smurtavo prieš ieškovę. Dar prieš sumušimą ieškovė buvo apsisprendusi nutraukti ryšius su atsakovu, prašė jo išsikraustyti iš buto.

4. Ieškovė nurodė, kad po išsiskyrimo atsakovas dukros nėra matęs, nėra jos lankęs, nėra pasidomėjęs, kaip dukra auga, kaip jai sekasi, kokia jos sveikata. Pareiga išlaikyti vaiką dangstydavosi tada, kai jam grėsdavo bausmės baudžiamosiose bylose.

5. Ieškovė nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) šalių nepilnametės dukros gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, iš atsakovo priteistas dukrai išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis 115 Eur, 1035 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Atsakovas išlaikymo dukrai neteikė, todėl ieškovė kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą. Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2018 m. sausio 12 d. nuosprendžiu atsakovas buvo pripažintas kaltu pagal BK 164 straipsnį dėl to, kad nuo 2015 m. sausio 28 d. iki 2017 m. birželio 28 d. vengė pareigos pagal 2015 m. birželio 12 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimą išlaikyti dukrą. Pagal antstolio paskaičiavimą, išlaikymo įsiskolinimas iki 2017 m. birželio 30 d. buvo 3 052,58 Eur. Pagal ieškovės paskaičiavimus, atėmus Vaikų išlaikymo fondo išmokas, išlaikymo įsiskolinimas yra 5665 Eur (neskaičiuojant privalomos indeksacijos). Iš atsakovo dukros išlaikymui ieškovė iš viso yra gavusi 775 Eur.

6. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas buvo ne kartą teistas. Ieškovės žiniomis, šiuo metu atsakovas gyvena pas savo tėvą, atsakovo motina gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini). Atsakovo tėvas nuolat girtaudavo, į girtavimą įtraukdavo ir atsakovą, po to tarpusavyje mušdavosi. Atsakovo tėvas ieškovei atvirai rodė neapykantą, žemindavo, skatindavo atsakovą smurtauti. Atsakovo tėvas nėra matęs vaikaitės ir niekada nėra pareiškęs noro ją pamatyti. Atsakovo motina kelis kartus yra atsiuntusi vaikui dovanų, daugiau dėmesio vaikaitei nėra rodžiusi ir ja nesidomi. Ieškovės vertinimu, atsakovo aplinka neabejotinai yra ne tik žalinga, bet ir pavojinga vaikui.

7. Ieškovė pažymėjo, jog tarp atsakovo ir dukros nėra jokio emocinio ryšio, dukra jo nėra mačiusi, nepažįsta. Atsakovas pagal savo asmenines savybes ir gyvenimo būdą negali būti tėvu. Jis neturi jokių tėviškų jausmų ar įgūdžių. Yra agresyvus, neprognozuojamas, melagis, savanaudis, jokių įstatymų ir visuomenės bendro gyvenimo normų nepaisantis asmuo. Ieškovės nuomone, atsakovo netinkamas gyvenimo būdas ir visiškas nesirūpinimas dukra sudaro pagrindą apriboti atsakovui tėvo valdžią atsižvelgiant išimtinai į dukros interesus. Atsakovas dukros neaugino, nesirūpino, neišlaikė, nesidomėjo, nevykdė jokių pareigų dukros atžvilgiu, ir dėl to kaltas tik jis pats, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad tokia padėtis galėtų pasikeisti. Atsižvelgiant į atsakovo asmenybę, jo atsiradimas ir dalyvavimas dukros gyvenime vaiko raidai ir emocinei būklei gali padaryti ypatingą žalą, todėl yra pagrindas atsakovui neterminuotai apriboti tėvo valdžią.

8. Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ištekėjo už D. S., (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus. Ieškovės sutuoktinį dukra laiko ir vadina tėčiu. Ieškovės sutuoktinis dukra rūpinosi nuo jų pažinties pradžios, ne tik su ja leisdavo laiką, bet ir padėdavo materialiai. Šiuo metu šeima gyvena nuosavame name, dukra auga mylima, saugi ir viskuo aprūpinta. Ieškovės sutuoktinis yra rūpestingas tėvas, tinkamai auklėja vaiką, tarp jų yra stiprus emocinis ryšys. Neterminuotas tėvo valdžios apribojimas atsakovui dukros interesus atitiktų ne tik dėl to, kad atsakovas ateityje negalėtų vaikui daryti žalos, bet ir dėl to, kad ją galėtų įsivaikinti dabartinis ieškovės sutuoktinis, kurį dukra pažįsta ir pripažįsta kaip vienintelį tikrą tėvą.

9. Atsakovas V. M. pareiškė priešieškinį dėl bendravimo su dukra tvarkos nustatymo. Teismo prašė nustatyti jo ir dukros bendravimo tvarką: (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

10. Atsakovas nurodė, kad gimus dukrai, jis su ieškove dar kurį laiką gyveno kartu. Nutraukus santykius, ieškovė prisiteisė dukrai išlaikymą. Dukters išlaikymą atsakovas mokėjo pagal galimybes, t. y. per tą laiką jis atliko laisvės atėmimo bausmę, po to neturėjo darbo, o įsidarbinęs išlaikymą mokėjo. Atsakovas pažymėjo, jog nevengia išlaikyti dukrą, tačiau to padaryti negalėjo dėl objektyvių priežasčių. Atsakovas šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini). Darbas yra sezoninis nuo balandžio mėnesio vidurio iki lapkričio mėnesio vidurio. Išsiskyrus su ieškove, ji dar kurį laiką leisdavo bendrauti su dukra, kai susisiekdavo su ieškove elektroninio susisiekimo priemonėmis (telefonu, „Mesenger“ programėle). Norėdamas pamatyti dukrą, atsakovas ne kartą skambino ieškovei per „Mesenger“ programėlę, tačiau ieškovė tik šaukdavo, kad atsakovas jai negrasintų. Atsakovui bendrauti su dukra neleidžiama, vaiko norų neklausiama. Atsakovas, siekdamas dukrai suteikti kuo geresnes gyvenimo sąlygas, siekdamas tinkamai auklėti, supažindinti su aplinka, supančiu pasauliu bei norėdamas sušvelninti tėvų gyvenimo atskirai keliamą stresą, nepatogumą, kitus kylančius neigiamus jausmus, aiškiai išreiškė norą kuo daugiau laiko praleisti su dukra. Taip pat suprasdamas, kad dukrai reikalinga ramybė, daug kartų bandė taikiai susitarti su ieškove ir suderinti dukters lankymo grafiką, tačiau ieškovė piktybiškai imasi visų įmanomų priemonių, siekdama išvengti atsakovo ir dukros susitikimų, ilgesnio bendravimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11. Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2022 m. liepos 1 d. sprendimu nuspręsta ieškinį tenkinti visiškai; neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui V. M. nepilnamečio vaiko E. M., gimusios (duomenys neskelbtini) atžvilgiu; priešieškinį atmesti; priteisti iš atsakovo ieškovei 1 200 Eur jos turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti; priteisti iš atsakovo valstybei 88 Eur žyminį mokestį; išaiškinta atsakovui, kad tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad jis pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, jeigu tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaikų interesams.

12. Teismas sprendė, jog atsakovas, būdamas jauno, darbingo amžiaus, dukros neaugino, nesirūpino, neišlaikė, nesidomėjo, nevykdė jokių pareigų dukros atžvilgiu, dėl to kaltas tik jis pats, ir nėra jokio pagrindo manyti, kad tokia padėtis galėtų pasikeisti.

13. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovas bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu būtų ėmęsis kokių nors, bent minimalių, priemonių siekdamas ryšį su dukra palaikyti ar atkurti.

14. Teismas sprendė, jog nustačius atsakovo prašomą bendravimo tvarką, vaikas patirtų dar didesnį stresą ar žalą psichikai, tai sukeltų neigiamus padarinius.

15. Teismas akcentavo, kad atsakovo netinkamas gyvenimo būdas ir visiškas nesirūpinimas dukra sudaro pagrindą neterminuotai apriboti atsakovui tėvo valdžią, atsižvelgiant išimtinai į dukros interesus.

16. Vertindamas atsakovo prašomą nustatyti jo ir dukters bendravimo tvarką teismas pažymėjo, kad tokia bendravimo tvarka, pagal kurią mažametė dukra būtų įpareigota atvykti pas tėvą, su juo praleisti savaitgalius ar šventes, neatitiktų vaiko interesų atsižvelgiant į tai, kad vaikas, esantis pakankamai didelio amžiaus, jo nėra matęs ir su juo bendravęs, aiškiai nurodo nenorėjimo bendrauti motyvus, o ryšys tarp tėvo ir mergaitės galimai yra ne tik kad nutrūkęs, bet nebuvo net ir susiformavęs. Teismas sprendė, kad bylos duomenys neleidžia daryti išvados, jog pats atsakovas, be kreipimosi į teismą ieškiniu dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, ėmėsi kokių nors, bent minimalių, priemonių siekdamas ryšį su vaiku palaikyti ar atkurti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

17. Apeliaciniu skundu atsakovas V. M. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo(duomenys neskelbtini) rūmų 2022 m. liepos 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti, nustatant pereinamąjį laikotarpį, per kurį su vaiko psichologo pagalba bus atkurtas tėvo ir vaiko ryšys. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

17.1. Nei vienos iš penkių Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų apriboti tėvo valdžią šiuo atveju atsakovui pritaikyti negalima. Atsakovas pasikeitė, nori atlikti savo, kaip tėvo, pareigas auklėti dukrą, su ja bendrauti, nėra nustatyta tėvo valdžios piktnaudžiavimo atvejų, atsakovas žiauriai su dukra nesielgia, nedaro žalingos įtakos dukrai savo amoraliu elgesiu. Atsakovas, nors ne kartą buvo teistas, padarė išvadas, keičia gyvenimo būdą ir jau pasikeitė iš esmės, pradėjo rūpintis dukra, įsidarbino ir siunčia išlaikymą. Šiuo metu atsakovas susisiekė telefonu su antstoliu, kuris turi informuoti apie išlaikymo dydžio indeksavimą bei perskaičiuoti susidariusios skolos dydį, skolos padengimą, nes ieškovė, kuriai atsakovas pradėjo mokėti dukters išlaikymą, apie gaunamą iš atsakovo išlaikymą antstoliui nepranešė. Atsakovas buvo teistas, tačiau paskutinės bausmės atlikimo metu nutarė kardinaliai pakeisti gyvenimo būdą ir, atlikęs bausmę, nebenusikalto, perklausė vairavimo kursus, išlaikė egzaminus ir atgavo teisę vairuoti transporto priemones. Atsakovas išlaiko dukrą, nebenusikalsta, dirba, nori matyti dukrą, su ja bendrauti bei prisidėti prie jos ugdymo ir auklėjimo.

17.2. Ieškovė dirbtinai sukuria visas įmanomas kliūtis, kad atsakovas nebendrautų su dukra. Neturėdamas galimybės susitikti su dukra, atsakovas negali atlikti savo, kaip tėvo, pareigų. Ieškovė ieškinį grindžia savo senais prisiminimais, niekuo nepagrįstais pamąstymais, vengia susitikti ir įsitikinti, kad atsakovas pasikeitė. Ieškovė dukrai tyčia apie atsakovą nieko nepasakojo, taip dirbtinai sukūrė esamą padėtį, kai duktė apie atsakovą nieko nežino. Ieškovė sukėlė dukrai baimę susitikti su atsakovu. Ieškovė nutarė už dukrą, kad vaikas neturi žinoti apie atsakovo egzistavimą, apie tai, kad atsakovas nori su dukra bendrauti, dalyvauti jos gyvenime. Vaikui nepasakojant apie tėvą, dirbtinai formuojama vaiko nuomonė ir priešiškumas tėvui, baimė susitikti su tikru tėvu. Ieškovė ieškinį teismui pateikė tik po to, kai atsakovas informavo ieškovę, jog planuoja kreiptis į teismą dėl bendravimo su dukra tvarkos nustatymo. Pagrindinis ir galutinis ieškovės tikslas yra aiškus – kad jos sutuoktinis įsivaikintų atsakovo dukrą ir dukra nežinotų apie atsakovo egzistavimą.

17.3. Turi būti nustatyta tokia atsakovo ir dukters bendravimo tvarka, kuri labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus. Tai padaryti padės vaiko psichologai.

17.4. Teismas neturi teisės iš karto, neterminuotai, riboti tėvo valdžią, nesuteikti tėvui šanso atkurti prarastą tėvo ir dukters ryšį, neduoti galimybių tėvui ir dukrai bendrauti, nenustatyti pereinamojo laikotarpio, per kurį dukra priprastų prie tėvo. Tai yra grubūs vaiko ir tėvo teisių pažeidimai, teismo sprendimas priimtas nesilaikant CK normų ir prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai tuo klausimu.

Atsiliepimas

18. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė P. S. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimo išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

18.1. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė, išdėstė ir įvertino visas faktines aplinkybes, sudariusias teismui pagrindą neterminuotai riboti tėvo valdžią atsakovui nepilnametės dukros atžvilgiu. Atsakovas neatliko, neatlieka ir vengia atlikti savo, kaip tėvo, pareigas, nesirūpina dukra ir jos neišlaiko, nuo dukros gimimo buvo visiškai abejingas jai ir nėra jokio pagrindo manyti, kad toks atsakovo požiūris į dukrą ateityje galėtų pasikeisti. Byloje ištirtos faktinės aplinkybės patvirtina abu pagrindus apriboti atsakovo tėvo valdžią neterminuotai: 1) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiką; 2) nesirūpina vaiku. Todėl teismas pagrįstai, vadovaudamasis vaiko interesais, atsakovo tėvo valdžią apribojo iš karto neterminuotai.

18.2. Atsakovas su apeliaciniu skundu nepateikė jokių naujų įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, iš esmės jų ir neginčijo, tik išdėstė deklaratyvius teiginius, kaip jis nusprendė pakeisti gyvenimo būdą ir vykdyti tėvo pareigas.

18.3. Atsakovo tėvo valdžia apribota ne tik dėl praeityje buvusių neigiamų aplinkybių, bet ir dėl to, kad byloje nėra nustatyta, jog tos aplinkybės, sudarančios pagrindą tėvo valdžios ribojimui, būtų pasikeitusios. Teismo ištirtos faktinės aplinkybės, charakterizuojančios atsakovą, yra nuolatinio ir pasikartojančio pobūdžio, ir nėra priežasčių spręsti, kad padėtis iš esmės pasikeitė, todėl teismas neturėjo pagrindo jų vertinti kitaip, negu jas įvertino sprendime. Atsakovo nurodyti veiksmai (dukros išlaikymui skirtų lėšų pervedimas kelis mėnesius, skambinimas ieškovei reikalaujant pasimatyti su dukra) yra tik epizodiniai bandymai sudaryti įspūdį, kad jam dukra rūpi, tačiau tėvo valdžia turėjo būti įgyvendinama nuolat. Atsakovas negali tikėtis, kad nuo 7 mėnesių nesirūpinus dukra, ieškovė jam sudarys galimybę bendrauti su vaiku.

18.4. Atsakovas niekada nesuvokė vaiko poreikių, neturėjo socialinių įgūdžių auginti vaiką, dabar jų neturi, bet to nepripažįsta ar net nesuvokia. Atsakovas nepateikė jokių patikimų įrodymų apie savo asmenybės ir elgesio pasikeitimus. Atsakovas iš pataisos namų išėjo 2020 m., ką veikė nuo to laiko, kur dirbo, iš ko gyveno – duomenų teismui nepateikė. Atsakovo pateikti dokumentai apie įsidarbinimą (duomenys neskelbtini) nėra patikimas įrodymas, kad jis tikrai dirba, slepiami duomenys apie darbo užmokestį nėra pakankami spręsti apie tai, kad jis ateityje negali padaryti žalos dukros emocinei ir fizinei būklei.

18.5. Atsakovas ignoruoja psichologės išvadas ir reikalauja nustatyti jo prašomą bendravimo su dukra tvarką, nustatant pereinamąjį laikotarpį, per kurį su psichologų pagalba bus atkurtas jo ir dukters ryšys, tačiau į bylą nepateikė jokių duomenų, kad būtų domėjęsis, koks psichologas, kokiomis sąlygomis galėtų teikti tokią pagalbą ir ar iš viso atsirastų psichologas, kuris imtųsi tokio vaiko interesus pažeidžiančio proceso, nes atsakovo ir dukros ryšį reikėtų ne atkurti, o sukurti, taip nutraukiant jau susiformavusį tėvo – dukros ryšį tarp ieškovės sutuoktinio ir vaiko.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl ginčo esmės

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje byloje 2023 m. liepos 13 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-1120/2023 nurodė, kad teismas turėtų įvertinti, ar nėra pagrindo taikyti ne tik neterminuotą, bet ir terminuotą tėvo valdžios apribojimą. Siekdamas nustatyti geriausius vaiko interesus, teismas taip pat turėtų įvertinti ir poreikį apklausti šalių nepilnametę dukterį E. M..

21. E. Ž. Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje pažymėta, kad nacionaliniai teismai turėtų detaliai nagrinėti su įrodymų tyrimu susijusius klausimus tėvų valdžios ribojimo bylose, atlikti išties detalų situacijos tyrimą, vengti abstrakčių vertinimų, spręsti įrodymų prieštaros problemas, siekti nepriklausomo pobūdžio įrodymų gavimo, vertinti realią situaciją (2020 m. vasario 25 d. sprendimas byloje Y. I. prieš Rusiją, peticijos Nr. 68868/14; 2015 m. spalio 6 d. sprendimas byloje N. P. prieš Moldovą, peticijos Nr. 58455/13). Šios kategorijos bylas nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 376 straipsnio 1 dalis).

22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, nagrinėdamas prašymą, susijusį su tėvų valdžios apribojimu, turi būti aktyvus, įvertinti reikšmingų faktinių aplinkybių visumą siekdamas nustatyti, ar tėvų valdžios ribojimo taikymas yra pagrįstas ir atitinka geriausius vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-916/2021, 16 punktas). Įstatymų leidėjas šeimos bylą nagrinėjančiam teismui suteikia galimybę veikti aktyviai, savo iniciatyva rinkti įrodymus, jei to reikia bylai teisingai išspręsti (CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-207-378/2021, 48 punktas).

23. Teisėjų kolegija pažymi, jog teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka.

24. Kaip nustatyta iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, teismas, remdamasis psichologės A. S. 2022 m. birželio 10 d. pažyma dėl duomenų pateikimo, sprendė, jog minėtoje pažymoje užfiksuota vaiko nuomonė ir noras neprieštarauja vaiko interesams. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas neatliko jokios vaiko pokalbio su psichologe apklausos analizės, apsiribodamas tik selektyviu psichologės pažymoje nurodytų teiginių citavimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtos psichologės A. S. pateikta pažyma negali būti vertinama patikimu įrodymu, nes nėra duomenų, kokiu būdu buvo vykdoma vaiko apklausa. Šioje pažymoje nurodyta, kad E. M. nuo 2022 m. gegužės 6 d. iki 2022 m. birželio 9 d. buvo suteiktos trys konsultacijos. Pirmoje ir trečioje konsultacijose, kadangi atvyko visa šeima su sūnumi, konsultacijos vyko su visa šeima. Antroje konsultacijoje dalyvavo D. ir P. S. bei P. dukra E. M.. Taigi, iš minėtos pažymos matyti, kad nepilnametė E. M. buvo išklausyta dalyvaujant pašaliniams asmenims (motinai ir patėviui), kurie, tikėtina, galėjo daryti įtaką vaiko nuomonei. Teismo posėdžio metu minėta psichologė nebuvo apklausta. Taip pat nėra duomenų apie minėtos psichologės turimą kompetenciją dėl vaiko nuomonės išklausymo su ginču susijusiais klausimais. Dar daugiau, skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nenurodė konkrečių priežasčių, kurios neleido nepilnamečio vaiko išklausyti tiesiogiai. Sprendime nėra nurodytos vaiko nuomonės neišklausymo priežastys, nors bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu šalių nepilnametė dukra buvo 8 metų amžiaus, kas savaime nesudaro pagrindo manyti, jog ji būtų nepajėgi savarankiškai suformuluoti nuomonės su ja susijusiais klausimais ir ją pareikšti.

25. CK 3.177 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Remiantis CPK 380 straipsniu, kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma – per atstovą. Priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams (CPK 380 straipsnio 1 dalis). Vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodžiu, raštu arba kitais vaiko pasirinktais būdais. Pažymėtina, jog Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 4 punkte įtvirtintas vienas iš vaiko teisių ir laisvių apsaugos įgyvendinimo principų, t. y. vaiko nuomonės išklausymo ir vaiko dalyvavimo užtikrinimo principas – vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas visais su juo susijusiais klausimais ir į vaiko nuomonę, įvertinus jo amžių ir brandą, turi būti atsižvelgiama, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. Vaiko teisė būti išklausytam taip pat reglamentuojama ir minėto įstatymo 11 straipsnyje, pagal kurį vaikas, gebantis suformuluoti savo nuomonę, turi būti išklausytas visais su juo susijusiais klausimais ir į jo nuomonę turi būti atsižvelgiama, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. Vaikas turi būti išklausytas tiesiogiai, o jeigu tai neįmanoma, – per vaiko atstovą pagal įstatymą ar per įstatymu nurodytus asmenis. Vaiko teisė būti išklausytam garantuojama sukuriant aplinką, leidžiančią vaikui pasinaudoti šia teise, suteikiant būtiną informaciją, patarimų, atsižvelgiant į jo amžių ir brandą, pagal galimybes pasitelkus specialių žinių turinčius asmenis, kai tai būtina.

26. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turėjo pareigą tiesiogiai ar per teismo psichologą išklausyti šalių nepilnametės dukros nuomonę. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog priimant skundžiamą sprendimą nebuvo nustatyta tikroji šalių nepilnametės dukros nuomonė ginčo klausimais. Pirmosios instancijos teismas, neišklausydamas šalių nepilnametės dukros nuomonės, neatskleidė bylos esmės, kadangi tik nustačius tikrąją šalių nepilnametės dukros nuomonę ginčo klausimais, gali būti sprendžiama dėl būtinybės apriboti tėvo valdžią ir tėvo valdžios apribojimo masto (taikyti terminuotą ar neterminuotą tėvo valdžios apribojimą).

27. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu sprendė, kad atsakovas, būdamas jauno, darbingo amžiaus, dukros neaugino, nesirūpino, neišlaikė, nesidomėjo, nevykdė jokių pareigų dukros atžvilgiu, dėl to kaltas tik jis pats ir nėra jokio pagrindo manyti, kad tokia padėtis galėtų pasikeisti. Teismas pažymėjo, jog nėra duomenų, kad atsakovas bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu būtų ėmęsis kokių nors, bent minimalių, priemonių siekdamas ryšį su dukra palaikyti ar atkurti. Atsakovas posėdžio metu negalėjo nurodyti, kaip jis bendrautų su dukra nesant tarpusavio ryšiui, ką jis galėtų padaryti, kad ryšys būtų atkurtas. Įvertinęs rašytinę bylos medžiagą, išklausęs ieškovės, atsakovo, liudytojų bei išvadą teikiančios institucijos atstovo paaiškinimus, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovo netinkamas gyvenimo būdas ir visiškas nesirūpinimas dukra sudaro pagrindą neterminuotai apriboti atsakovui tėvo valdžią atsižvelgiant išimtinai į dukros interesus.

28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neterminuotai apriboti tėvų valdžią galima tuomet, kai tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi arba visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, jog padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog ginčijamo sprendimo priėmimo laikotarpiu atsakovas visiškai nesirūpino savo dukra, juolab, kad pats pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė, jog atsakovas dengia išlaikymo įsiskolinimą. Priešingai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, konstatuoti, jog atsakovas visiškai nesirūpina vaiku, nėra teisinio pagrindo dar ir dėl to, kad atsakovas, ieškovei pateikus ieškinį dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, buvo aktyvus, pateikė prieštaravimus ir priešieškinį dėl bendravimo tvarkos nustatymo, kas suponuoja išvadą, jog visgi atsakovui rūpi šalių dukra ir jis siekia išlaikyti tėvo valdžią jos atžvilgiu.

29. Dar daugiau, kaip nustatyta iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino, ar įtakos atsakovo, kaip tėvo, pareigoms galėjo turėti socialinių įgūdžių stoka ar kiti veiksniai. Šiuo aspektu pažymėtina, kad esant poreikiui, teismas turi teisę spręsti dėl teismo ekspertizės dėl atsakovo emocinės brandos, gebėjimų ir motyvacijos, susijusios su tėvo pareigų įgyvendinimu, įvertinimo paskyrimo. Be to, teismas, spręsdamas dėl tėvo valdžios apribojimo masto, turi įvertinti ir atsakovo galimybes įgyvendinti savo, kaip tėvo, pareigas valstybės institucijoms atsakovui suteikiant reikiamą pagalbą ir patarimus (pvz., sudarant galimybę lankyti tėvystės įgūdžių ugdymo grupes).

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje šeimos santykių byloje nebuvo aktyvus. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, jog atsižvelgdamas į šeimos teisinių santykių prigimtį ir ypatumus, būtinybę priimti teisingą sprendimą ne tik formaliąja, bet ir materialiąja prasme, įstatymų leidėjas šeimos bylą nagrinėjančiam teismui suteikia galimybę veikti aktyviai, savo iniciatyva rinkti įrodymus, jei tai, teismo nuomone, reikia bylai teisingai išspręsti (CPK 376 straipsnio 1 dalis).

31. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, jog priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, būtinų sprendžiant dėl tėvų valdžios apribojimo, neišklausė nepilnamečio vaiko nuomonės nagrinėjimu klausimu, kas lėmė nevisapusišką ginčo dėl tėvo valdžios apribojimo išnagrinėjimą, materialiosios ir proceso teisės normų netinkamą taikymą ir pažeidimą. Nustatytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, t. y. buvo neatskleistos svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

32. Atsakovas priešieškiniu prašė nustatyti bendravimo tvarką su nepilnamete dukra, tačiau šis atsakovo reikalavimas pirmosios instancijos teismo iš esmės nebuvo sprendžiamas motyvuojant tuo, jog tokia bendravimo tvarka, pagal kurią mažametė dukra būtų įpareigota atvykti pas tėvą, su juo praleisti savaitgalius ar šventes, neatitiktų vaiko interesų atsižvelgiant į tai, kad vaikas, esantis pakankamai didelio amžiaus, jo nėra mačiusi ir su juo nebendravusi, aiškiai nurodo nenorėjimo bendrauti motyvus, o ryšys tarp tėvo ir mergaitės galimai yra ne tik kad nutrūkęs, bet nebuvo net ir susiformavęs, ir bylos duomenys neleidžia teismui daryti išvados, jog pats atsakovas be kreipimosi į teismą ieškiniu dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ėmėsi kokių nors, bent minimalių, priemonių siekdamas ryšį su vaiku palaikyti ar atkurti.

33. Ir šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į jau anksčiau šioje nutartyje minėtą CPK 376 straipsnyje įtvirtintą aktyvų teismo vaidmenį nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose įtvirtintą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis). Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-403/2021, 53, 55 punktai).

34. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog šeimos, kaip socialinio ir teisės instituto, svarba didina viešąjį interesą ginti šeimos narių teises ir teisėtus interesus ir lemia tam tikrus šių bylų nagrinėjimo ypatumus, t. y. reikšmingas kai kurių pagrindinių civilinio proceso principų išimtis. Prie tokių ypatumų pirmiausia priskirtinas aktyvus teismo vaidmuo šeimos bylose. Siekdamas ne tik formaliuoju, bet ir materialiuoju aspektu priimti teisingą sprendimą, įstatymų leidėjas šeimos bylą nagrinėjančiam teismui suteikia galimybę veikti aktyviai, savo iniciatyva rinkti įrodymus, jei to reikia bylai teisingai išspręsti. Taip pat teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu, ar taikyti alternatyvų subjektinių teisių arba teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys, žr., pvz., pirmiau nurodytą kasacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

35. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą spręsti klausimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, nes teismui šioje byloje buvo teisinis pagrindas ex officio remtis CPK 376 straipsnyje nurodytomis teisėmis savo iniciatyva rinkti įrodymus, viršyti šalių pareikštus reikalavimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepasinaudojo CPK 376 straipsnyje teismui suteiktomis teisėmis siekiant teisingai išspręsti bylą. Nesutikdamas su apelianto priešieškiniu prašoma nustatyti bendravimo tvarka, teismas turėjo pareigą nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri užtikrintų atsakovo ir jo nepilnametės dukros interesų pusiausvyrą. Pirmosios instancijos teismui nesprendus klausimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo, liko neatskleista bylos esmė, nenustatyti teisiškai reikšmingi faktai sprendžiant šalių ginčą ir taikant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias tokio pobūdžio teisinius santykius (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

36. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga nereiškia, jog apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo procese gali pakeisti pirmosios instancijos teismą. Pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį, apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas. Šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, numatantis, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties bei pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

37. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nenustatė tikrosios šalių vaiko nuomonės ginčo klausimais, nesprendė klausimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Vadovaudamasis nurodytais argumentais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad dėl naujai tirtinų aplinkybių pobūdžio byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą iš esmės, nepagrįstai prisiimtų pirmosios instancijos teismo funkciją ir paneigtų šalių teisę į apeliacinį procesą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kadangi neatskleista bylos esmės, yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl naujų įrodymų pateikimo ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

38. 2023 m. rugpjūčio 7 d. apeliacinės instancijos teisme gautas ieškovės prašymas dėl naujų įrodymų priėmimo (Nr. DOK-6407). Įvertinant tai, kad byla grąžinama nagrinėti iš naujo, naujų įrodymų priėmimo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui.

39. Kadangi byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese, paskirstymo klausimas paliekamas spręsti šiam teismui (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2022 m. liepos 1 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Alma JurgelienėJurga Kramanauskaitė-ButkuvienėEgidijus Mockevičius