Kauno apylinkės teismo sprendimas

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius ieškinį atsakovams L. L., E. K. dėl neterminuoto tėvo ir motinos valdžios apribojimo, nuolatinės rūpybos, vaiko rūpintojo ir turto administratoriaus skyrimo, rūpybos vietos nustatymo ir materialinio išlaikymo priteisimo; tretieji asmenys – L. K., L. L., A. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiasis asmuo A. L. į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovė L. L. yra nepilnametės L. K., gimusios (duomenys neskelbtini)., motina, o atsakovas E. K. - tėvas (b. l. 8).

Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-6814-722/2019 (b. l. 13-14) nustatoma, kad leista paimti nepilnametę L. K. iš jos motinos L. L. ir iš jos tėvo E. K..

Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 13B-193 „Dėl laikinosios globos nustatymo L. K.“ (b. l. 59) nustatoma, kad likusiai be tėvų globos nepilnametei L. K., gimusiai (duomenys neskelbtini)., nustatyta laikinoji globa nuo 2019 m. vasario 18 d. ir laikinąja globėja paskirta močiutė L. L., nustatyta L. K. globos vieta kartu su globėja.

Dėl neterminuoto motinos ir tėvo valdžios apribojimo

Ieškovė prašo neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei L. L. ir tėvui E. K. jų nepilnametės dukters L. K., gimusios (duomenys neskelbtini)., atžvilgiu.

Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Tėvų valdžios apribojimo pagrindai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnyje, kuriame nustatyta, jog tėvų valdžia gali būti apribota, kai: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, o esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama pažeidžiant vaiko interesus. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. CK 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Ieškovės atstovės, trečiųjų asmenų paaiškinimais, byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad nuo 2009 m. nepilnamete L. K. rūpinasi jos močiutė L. L., o atsakovė L. L. jau apie 5 metus nebuvo atvykusi į Lietuvą, savo dukterimi nesirūpina, jos nelanko, materialiai neišlaiko. 2009 m. atsakovė L. L. su dukra L. K. grįžo į Lietuvą iš Vokietijos ir gyveno kartu su tėvais. Kai L. K. buvo ketveri metukai, atsakovė L. L. išvyko į Jungtinę Karalystę, o savo dukrą L. K. paliko tėvams. L. K. savo tėvo nėra mačiusi, tėvas mergaite nesirūpina. Abu tėvai savo dukters neišlaiko, jos nelanko, atsakovas su dukra nebendrauja, atsakovė su dukra bendrauja telefonu, tačiau retai, atsakovė su savo motina L. L. nebendrauja ir nesidomi savo dukros L. K. problemomis.

Vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos 2019 m. vasario 4 d. aktu (b. l. 70-71) nustatoma, kad buvo nuspręsta paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos, iš tėvų, kurie nesirūpina, nėra žinios apie jų gyvenamąją vietą ir laikinai apgyvendinti pas močiutę L. L..

Grėsmės vaikui lygio nustatymo 2019 m. vasario 4 d. anketa Nr. 4 Gl-351 (b. l. 72-87) nustatoma, kad motina L. L. nusišalinusi nuo tėvų pareigos auginti, auklėti ir prižiūrėti dukrą, mergaitė palikta močiutės priežiūrai nuo 2009 m. Apie tėvą jokių žinių nėra, jis nusišalinęs nuo dukros priežiūros, tėvai neteikia vaikui išlaikymo, vaiku nesirūpina. Vaikas paliktas be įstatyminio atstovo, nenustatyta laikinoji globa tėvų prašymu, tėvams išvykus į užsienį. Vaikui nustatytas antras lygis ir priimtas sprendimas vaiką paimti iš atstovų.

Jonavos rajono socialinių paslaugų centro 2019 m. vasario 7 d. informacija Nr. IS7-357 (b. l. 63) nustatoma, kad atvejo vadyba vaiko šeimai negali būti taikoma, nes nežinoma tėvų gyvenamoji vieta.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019 m. vasario 18 d. tarnybiniu pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 58) nustatoma, kad Kauno apskrities mobiliosios komandos darbas su L. L. šeima nėra įmanomas. Nuo 2019 m. vasario 8 d. mobili komanda su L. L. bendravo tris kartus telefonu ir elektroniniu paštu. Moteris atsiuntė sutikimą priimti mobiliosios komandos pagalbą šeimai vasario 15 d. Moters telefonas dažnai išjungtas, į elektroninius laiškus atsakoma po kelių dienų arba iš viso neatsakoma.

Tėvų pareigų nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms jau laikytina atsakovo kaltais veiksmais. Šiuo atveju atsakovai yra visiškai ir ilgą laiką nusišalinę nuo motinos ir tėvų pareigų auklėti savo dukrą, ja visiškai nesirūpina ir visiškai nesidomi, nebendrauja su dukra ir jos globėja, nesirūpina dukros ugdymu, sveikata, neteikia dukrai materialinio išlaikymo, todėl daroma išvada, kad atsakovai neužtikrindami teisėtų vaiko interesų, piktnaudžiauja savo, kaip motinos ir tėvo, teisėmis. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu galima daryti išvadą, kad atsakovės L. L. elgesys dukters atžvilgiu ateityje pasikeis, nes atsakovė ilgą laiką, t. y. nuo 2009 m. nesirūpina ir neauklėja savo dukters, jos materialiai neišlaiko, atsakovė L. L. nesimatė su dukra apie penkerius metus, jos neaplankė. Atsakovė su dukra bendrauja tik telefonu ir minimaliai, dukros paaiškinimu, jai mama paskambina penkis kartus per mėnesį, todėl teismas tokį bendravimą motinos su dukra negali pripažinti tinkamu rūpinimusi vaiku ir jo auklėjimu. Atsakovė ilgą laiką nerodo jokių pastangų vykdyti motinos pareigas, su mobilia komanda, teikiančia pagalbą šeimai, atsakovė nebendradarbiavo, todėl nesant duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, atsakovei L. L. neterminuotai apribotina motinos valdžia jos dukters L. K. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Atsakovas E. K. su dukra L. K. nebendrauja nuo jos kūdikystės, nėra jos matęs, ją aplankęs, nežinoma ir atsakovo buvimo bei gyvenamoji vieta, atsakovas neteikia materialinio išlaikymo dukrai, jis visiškai ir ilgą laiką nusišalinęs nuo tėvo pareigų auklėti savo dukrą, ja visiškai nesirūpina ir visiškai nesidomi, nebendrauja su dukra ir jos globėja, byloje nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, todėl atsakovui E. K. neterminuotai apribotina tėvo valdžia jo dukters L. K. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Atsakovams išaiškintina, kad neterminuotai apribojus motinos ir tėvo valdžią, atsakovams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymo, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku. Neterminuotai apribojus motinos ir tėvo valdžią, vaikas be atskiro motinos ir tėvo sutikimo gali būti įvaikintas. Motinos ir tėvo valdžios apribojimas gali būti panaikinamas atsakovams įrodžius, kad jie pakeitė savo elgesį ir gali auklėti savo vaiką (CK 3.181 straipsnio 1 dalis).

Dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 496¹ straipsnio nustatyta tvarka teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Šioje byloje ieškovė savo ieškinyje prašo paskirti L. L. nepilnametės L. K. rūpintoja. Ieškovė ieškinyje yra pateikusi duomenis ir pareiškusi savo nuomonę dėl rūpybos nustatymo ir vaiko rūpintojo ir turto administratoriaus paskyrimo reikalingumo, byloje yra pateikti duomenys apie trečiojo asmens L. L. pasirengimą būti rūpintoja, todėl vadovaujantis proceso kooperacijos ir ekonomiškumo principu bei atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, teismas posėdyje nusprendė, kad tikslinga kartu su ieškiniu dėl motinos ir tėvo valdžios neterminuoto apribojimo išnagrinėti ir nepilnamečio vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo bei rūpintojo paskyrimo klausimus.

Nepilnametei L. K. likus be tėvų globos (rūpybos), atsižvelgiant į tai, kad mergaitė yra keturiolikos metų amžiaus, jai yra nustatytina nuolatinė rūpyba (CK 3.251 ir 3.256 straipsniai, 3.257 straipsnio 6 punktas).

Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 13B-193 „Dėl laikinosios globos nustatymo L. K.“ (b. l. 59) nustatoma, kad likusiai be tėvų globos nepilnametei L. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), nustatyta laikinoji globa nuo 2019 m. vasario 18 d. ir laikinąja globėja paskirta močiutė L. L., nustatyta L. K. globos vieta kartu su globėja.

Iš surinktos informacijos apie šeimą matyti, kad L. K. ir L. L. su vyru A. L. gyvena iš Jonavos rajono savivaldybės nuomojamame trijų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Čia L. K. yra sudarytos tinkamos sąlygos vaikui gyventi. 2019 m. kovo 18 d. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto Nr. 4GVA-91 ir 2019 m. gruodžio 6 d. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto Nr. 4GVA-1097 (b. l. 54-56, 66-68) duomenimis nustatyta, kad L. K. trijų kambarių bute turi atskirą kambarį, kuris yra labai šviesus, kambaryje yra stalas, lova, spintelės. Maitinimo sąlygos šeimoje tinkamos. Mergaitė aprūpinta būtinais rūbais ir avalyne pagal sezoną, higienos priemonėmis, L. ugdoma ir auklėjama atitinkami pagal amžių ir charakterio ypatumus. Mergaitė mokosi (duomenys neskelbtini)progimnazijoje, mokslai sekasi gerai, labiausiai mėgsta dailės ir muzikos pamokas. Globėjos L. L. šeimoje L. K. yra sudarytos puikios gyvenimo sąlygos, saugi aplinka, tenkinami mergaitės fiziologiniai ir emociniai poreikiai, globos išmoka naudojama pagal paskirtį. Globėja turi pakankamą motyvaciją, bendradarbiauja su Vaiko teisių apsaugos skyriumi, Globos centru, globotinės mokymo ir sveikatos priežiūros įstaigomis.

Jonavos rajono socialinių paslaugų centro 2020 m. vasario 24 d. Išvada dėl L. L. pasirengimo globoti (rūpintis) vaiku Nr. 72 (b. l. 33-36) nustatoma, kad L. L. dirba (duomenys neskelbtini), jos vyras – tolimųjų reisų vairuotojas. Šeima turi pastovias pajamas. L. K. namuose gyventi sąlygos yra geros, bute gyvena L., jos vyras ir L.. Bute yra visi reikiami komunaliniai patogumai, butas tvarkingas, globotinė turi atskirą kambarį, kuriame yra visi jai reikalingi baldai. Mitybos įpročiai atitinka vaiko pilnavertės mitybos poreikius. Globotinės sveikatos būklė yra gera. Globėja gyvena kartu su L. jau dvylika metų, gerai ją pažįsta. Globėja geba pasirūpinti globotinės poreikiais. Šeimoje yra aiški dienotvarkė, planuojamas laisvalaikis. Globos (rūpybos) išmoka naudojama vaiko poreikiams tenkinti. Augdama L. močiutės namuose nepraras jai svarbių ryšių su šeima, nes globėja supranta vaiko biologinės šeimos reikšmę jos gyvenime ir linkusi užtikrinti vaiko ir artimųjų bendravimą. L. L. ir A. L. santykiai yra geri, pora stengiasi anūkei parodyti tinkamą pavyzdį, perteikti vertybes. Globotinė turi kelias artimas drauges, su kuriomis bendrauja, pasikviečia į svečius. L. L. turi artimųjų ratą, kurie esant poreikiui nusiteikę padėti. Globėja yra pasirengusi padėti vaikui užmegzti naujus ryšius su bendraamžiais. Moteris geba bendradarbiauti su specialistais, pasitiki ir yra atvira jų pagalbai, galima teigti kad ji laiku kreipsis pagalbos bei aktyviai bendradarbiaus globotinės labui. Įvertinus turimus L. L. gebėjimus, pasirengimą, emocinį ir giminystės ryšį su globojamu vaiku, ji yra tinkama globoti nuolatinai globoti (rūpintis) L. K..

Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis L. L. ir kartu su ja gyvenantis sutuoktinis A. L. yra neteisti. Administracinių nusižengimų registro duomenimis L. L. ir A. L. administracine tvarka nebausti.

2020 m. vasario 19 d. medicininiu pažymėjimu Nr. 1-23 (b. l. 46) nustatoma, kad L. L. vaiką globoti gali.

Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos institucijos prašymą teismas sprendžia, kad L. L. atitinka rūpintojai keliamus reikalavimus, ji faktiškai rūpinasi ir turi galimybę ateityje tinkamai pasirūpinti vaiku L. K., todėl L. L. skirtina nepilnametės L. K. rūpintoja, vaiko gyvenamąją (rūpybos) vietą nustatant rūpintojos gyvenamosios vietos adresu (CK 3.264 straipsnis, 3.265 straipsnio 1 punktas). Kitų fizinių ar juridinių asmenų, norinčių rūpintis L. K., nėra.

Jeigu vaikas turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, teismas paskiria to turto administratorių (CPK 504 straipsnio 3 dalis). Byloje duomenų, patvirtinančių, kad vaikas L. K. turi turto, nėra, tačiau įgyvendinant proceso koncentracijos ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis) bei vaiko teisių ir teisėtų interesų gynimo ir apsaugos principus (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), taip pat siekiant vaiko turtinių interesų tinkamo įgyvendinimo ateityje, L. K. turto administratoriumi skirtina vaiko rūpintoja.

Rūpintojai ir turto administratorei išaiškintina, kad ji privalo vykdyti pareigas, numatytas CK 3.271 straipsnyje, turi CK 3.272 straipsnyje numatytas teises, o vaiko rūpintojas už vaiko padarytą žalą ir už savo pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą atsako įstatymo nustatyta tvarka (CK 3.273 straipsnis). Taip pat išaiškintina, kad globojamas vaikas neįgyja turtinių teisių į savo rūpintojo turtą, o rūpintojas, būdamas vaiko turto administratoriumi, neįgyja turtinių teisių į globojamam vaikui nuosavybės teise priklausantį turtą (CK 3.276 straipsnis).

Materialinio išlaikymo priteisimas.

CPK 407 straipsnis nustato, kad, priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia materialinį išlaikymą vaikui.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų L. L. ir E. K. materialinį išlaikymą dukrai L. K. iki jos pilnametystės kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iš kiekvieno po 170 Eur, pavedant jomis disponuoti rūpintojai rūpinamojo interesais nuo ieškinio pateikimo dienos.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Pažeidus vieną iš nurodytų tėvų pareigų, tiesiogiai bus pažeista visa įstatymų nustatyta tėvų valdžios sistema, o tai neabejotinai turės įtakos įstatymo saugomoms ir ginamoms vaiko teisėms. Viena iš sudėtinių tėvų valdžios dalių – išlaikyti savo vaikus – yra reglamentuojama CK 3.192 straipsnyje. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnis).

CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams tenka dalytis normalios vaikų raidos asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), kuris neturėtų būti mažesnis už bazinės socialinės išmokos dydį (anksčiau – MGL). Tačiau nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-259/2004). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 669 nuo 2020 m. sausio 1 d. nustatytas vienos minimalios mėnesio algos dydis – 607 Eur.

Šioje byloje vertinant atsakovės L. L. turtinę padėtį, atsižvelgtina į Užimtumo tarnybos duomenis (b. l. 29), kuriais nustatoma, kad atsakovė L. L. Lietuvoje šioje tarnyboje neregistruota, VSDFV duomenimis (b. l. 25) nustatoma, kad L. L. Lietuvoje niekur nedirba. Teismo posėdyje trečiasis asmuo L. L. parodė, kad L. L. gyvena Jungtinėje Karalystėje, o savo dukrai L. K. yra sakiusi, kad ji dirba plaukimo trenere. Viešųjų registrų duomenimis nustatyta, kad atsakovė L. L. nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo ir kito registruotino kilnojamojo turto neturi. Gyventojų registro duomenimis (b. l. 28) L. L. 2013 m. liepos 5 d. deklaravo išvykimą į Jungtinę Karalystę.

Atsakovas E. K. Lietuvos Respublikoje nebuvo deklaravęs savo gyvenamosios vietos, teismas neturi duomenų apie jo gyvenamąją ir deklaruotą gyvenamąją vietą, jo gaunamas pajamas, kreditinius įsipareigojimus.

Atsakovų dukra L. K. gyvena L. L. namuose, teismo posėdžio metu trečiasis asmuo L. L. patvirtino, kad atsakovai neprisideda prie dukters L. K. išlaikymo, o L. K. išlaiko L. L. su savo vyru, o taip pat nustačius laikinąją globą ji gauna valstybės mokamas lėšas vaiko išlaikymui.

Vaikų poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą. Ieškovė vaiko poreikių neįrodinėja. Augančiam vaikui, kuris dabartiniu metu yra 14 metų amžiaus, būtinų daiktų, maisto produktų ar higienos prekių poreikis kiekvieną mėnesį gali būti skirtingas ir prieš metus ar kelis mėnesius pirktų prekių kiekis bei jų asortimentas gali neatitikti šiuo metu esamų vaikų poreikių. Ieškovei pateikti būtinų vaikų poreikių skaičiavimus ir tai patvirtinančius įrodymus šiuo atveju yra sudėtinga, todėl konkrečiu atveju darytina išvada, kad ieškovės prašomo priteisti išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis objektyviai yra pateisinamas, papildomų įrodymų nereikalauja ir atitinka tokio amžiaus vaikų minimalius poreikius.

Nustatomo išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).

Trečiojo asmens L. L. parodymais nustatoma, kad L. L. dirba Jungtinėje Karalystėje, jos darbo užmokesčio tikslus dydis teismui nėra žinomas, iš atsakovės Linos L. J. Karalystėje buvo atimtos dvi dukros, iš kurių viena šiuo metu yra nepilnametė, atsakovo gyvenamoji vieta ir darbo vieta teismui nežinomos, todėl teismas konstatuoja, kad atsakovai yra darbingi ir turi galimybę pasirinkti darbą, atitinkantį jų sveikatos būklę ir iš darbo gauti pajamų, kad galėtų teikti materialinį išlaikymą vaikui. Duomenų, patvirtinančių, kad atsakovų darbingumo lygis būtų apribotas, byloje nėra. Atsakovai Lietuvos Respublikoje neturi nekilnojamojo turto ir visiškai nusišalinę nuo vaiko auklėjimo ir išlaikymo, atsakovė dirbdama darbą Jungtinėje Karalystėje ir gaudama ten darbo užmokestį, net minimaliai neprisideda prie vaiko išlaikymo. Atsakovo gaunamos pajamos teismui nėra žinomos. Šios aplinkybės patvirtina tik aplaidų atsakovų elgesį, vengiant teikti išlaikymą savo vaikui.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir į vaiko amžių, jo poreikius bei interesus (specialūs poreikiai nenustatyti), teismas konstatuoja, kad iš atsakovų yra pagrindas priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai L. K., gimusiai (duomenys neskelbtini) po 170,00 Eur (indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; CK 3.208 straipsnis) mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui momento 2020 m. balandžio 14 d. iki vaiko pilnametystės (CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniai).

L. K. rūpintoja bei turto administratore paskyrus L. L., ji skirtina ir vaikui priteisto materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Teismo sprendimas dalyje dėl motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis, 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Atsakovams Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Kauno skyriaus 2020 m. liepos 2 d. sprendimais Nr. (8.2)TP-20-T-2231-6993 ir Nr. (8.2)TP-20-T-2230-6992 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų pagalbos teikimo išlaidų. Šioje byloje abi šalys yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, todėl teismo turėtos bylinėjimosi išlaidos yra apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 99, 259, 260, 263-270, 282, 402, 406, 407, 496, 504 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini)., motinos valdžią nepilnametės L. K., gimusiosios (duomenys neskelbtini), asmens kodas: (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti E. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią nepilnametės L. K., gimusiosios (duomenys neskelbtini), asmens kodas: (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti nepilnametei L. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas: (duomenys neskelbtini) nuolatinę rūpybą.

Paskirti nepilnametės L. K., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas: (duomenys neskelbtini) rūpintoja bei jai priklausančio turto administratore L. L., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini).

Nepilnametės L. K., gimusios (duomenys neskelbtini)., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) nuolatinės rūpybos ir gyvenamąją vietą nustatyti su jos rūpintoja L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės L. L., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnametei L. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), mokant po 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) (indeksuojant išlaikymo sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; CK 3.208 straipsnis) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. balandžio 14 d. iki L. K. pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo E. K., gimusio (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą nepilnametei L. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), mokant po 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) (indeksuojant išlaikymo sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; CK 3.208 straipsnis) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. balandžio 14 d. iki L. K. pilnametystės.

Pavesti L. K. priteisto materialinio išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti rūpintojai L. L., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) įpareigojant rūpintoją priteistą išlaikymą naudoti išimtinai globotinės interesais.

Iki šio sprendimo įsiteisėjimo L. K., gimusios (duomenys neskelbtini) asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti kartu su jos rūpintoja L. L., asmens kodas: (duomenys neskelbtini)

Išaiškinti L. L., kad ji privalo vykdyti pareigas, numatytas CK 3.271 straipsnyje, turi CK 3.272 straipsnyje numatytas teises, o už nepilnamečių vaikų padarytą žalą ir už savo pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.273 straipsnis). Globojamas vaikas neįgyja turtinių teisių į savo rūpintojo turtą, o vaiko rūpintojas, būdamas nepilnamečio turto administratoriumi, neįgyja turtinių teisių į globojama vaikui nuosavybės teise priklausantį turtą (CK 3.276 straipsnis). Turto administratorius turi teisę disponuoti ir vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis.

Sprendimą dalyje dėl motinos ir tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.