Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei V. J. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir bendravimo tvarkos nustatymo, turto padalijimo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Mažeikių rajono savivaldybėje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. gegužės 7 d. teisme gautas ieškovo A. J. ieškinys atsakovei V. J. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir bendravimo tvarkos nustatymo, turto padalijimo, kuriuo ieškovas prašo nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Mažeikių civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovo ir atsakovės, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo nepriteisti vienas kitam išlaikymo; po santuokos nutraukimo ieškovui palikti santuokinę pavardę – J., atsakovei – J.; dukros D. J. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove V. J., priteisti iš ieškovo A. J. dukros D. J. išlaikymui nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės kas mėnesį mokamas periodines išmokas po 150 Eur; dukros D. J. išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti atsakovę V. J.; nustatyti, jog šalys bendrauja su dukra abipusiu sutarimu; po santuokos nutraukimo automobilį Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) palikti ieškovui; priteisti iš atsakovės visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau pateikdama prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, nurodo, kad su santuokos nutraukimu sutinka, nes santuoka faktiškai yra nutrūkusi, sutinka su visu ieškiniu.

Šalims apie teismo posėdžio datą ir vietą pranešta tinkamai, teisme gauti prašymai bylą nagrinėti joms nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.

Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, kad būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2013; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 ).

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog ieškovas su atsakove pirmuosius santuokos metus sutarė gerai. Vis tik laikui bėgant santykiai šeimoje blogėjo, išsiskyrė sutuoktinių požiūriai į santuokinį gyvenimą, šeimos materialines ir dvasines vertybes, žmonos ir vyro pareigas šeimoje, vaikų auklėjimą ir rūpinimąsi. Ieškovas išvyko į užsienį, susirado ten kitą gyvenimo draugę, o atsakovė su dukra pasiliko Lietuvoje, todėl santykiai tarp sutuoktinių faktiškai nutrūko, nes kiekvienas iš sutuoktinių naudojasi savo asmeninėmis pajamomis, gyvena skirtingose šalyse, negyvename bendro sutuoktinių gyvenimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, abu sutuoktiniai sutinka nutraukti santuoką, nes jų manymu santuoka faktiškai nutrūkusi. Iš pateiktų duomenų, darytina išvada, kad abu sutuoktiniai gyvendami atskirai, nevesdami bendro ūkio, būdami nelojalūs, nesiekdami palaikyti vienas kitą morališkai ar prisidėti prie kito sutuoktinio materialinės gerovės, todėl laikytina, jog nagrinėjamu atveju abiejų šalių veiksmai bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu ir abu sutuoktiniai pažeidė savo sutuoktinių pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nerėmė vienas kito moraliai, todėl sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris padėtų išlaikyti darnius santuokinius ryšius. Pažymėtina, jog santuokos iširimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatuoti pakanka nustatyti faktinius tiek vieno, tiek ir kito sutuoktinio kaltus veiksmus ir nėra būtina nustatyti kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnį, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė nepageidauja susigrąžinti ikisantuokinės pavardės, teismas šalims palieka turimas santuokines pavardes, ieškovui – „J.“, o atsakovei– „J.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Tėvų pareiga ir teisė auklėti savo vaikus, tėvams nutraukus santuoką, nekinta, kaip nekinta ir vaiko teisės (CK 3.161 straipsnio 6 dalis). CK 3.169 straipsnyje įtvirtinta, kad tėvui ir motinai gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Iš bylos duomenų nustatyta, jog šalių dukra gyvena su atsakove. Ieškovas nurodo, kad atsakovė gerai prižiūri ir auklėja jų dukrą, mano, kad dukros gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su atsakove, tuo tarpu atsakovė tam neprieštarauja, todėl nesant ginčo dėl dukros D. J. gyvenamosios vietos nustatymo, teismas nustato nepilnametės D. J. gyvenamąją vietą kartu su atsakove V. J., jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, kadangi tai geriausia užtikrins nepilnamečio vaiko interesus.

Pažymėtina, jog abu tėvai turi vienodas teises ir pareigas bendraujant su vaiku bei jį auklėjant, o vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 1, 2 dalys). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką, todėl teismas atsižvelgdamas tėvo teisę bendrauti su savo nepilnamete dukra, į tai, jog ginčo tarp šalių dėl bendravimo su vaiku tvarkos nėra, nustato, kad ieškovas turi teisę bendrauti su savo dukra abipusiu tėvų susitarimu.

Be to, įstatymas numato tėvams pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys).

Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016).

Ieškovas nurodo, kad dukra yra sveika, neturi jokių specialiųjų poreikių, jos poreikiams tenkinti kas mėnesį skiriama bendra 300 Eur suma, todėl prašo priteisti iš ieškovo dukros išlaikymui nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės kas mėnesį mokamas periodines išmokas po 150 Eur. Atsakovė sutinka su prašomu priteisti išlaikymo dydžiu, jo didinti neprašo, todėl teismas daro išvadą, kad ieškovo nurodoma 150 Eur išlaikymo suma dukrai, atsižvelgus į jos šiandieninius poreikius, yra pagrįsta ir atitinkanti vaiko interesus ir teisę į tinkamą gyvenimo sąlygų užtikrinimą.

Teismas įvertinęs pateiktus duomenis, įvertinęs tai, jog ieškovas yra atsakingas už nepilnametės dukros išlaikymą bei jos poreikius, atsižvelgdamas į dukrai reikalingų skirti lėšų dydį, taip pat į tai, jog ieškovo darbingumo lygis siekia tik 15 procentų, ieškovo prašymą laiko pagrįstu, todėl tenkintinu visiškai, priteisiant iš ieškovo A. J. nepilnametės dukros D. J. išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnametės dukros išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina atsakovė V. J.. Teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Šalys viena iš kitos sau išlaikymo nereikalavo, todėl šis išlaikymas nepriteisiamas.

Teismas pažymi, jog nustatydamas priteistino išlaikymo dydį vertino mažamečio vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydį ir tėvų galimybę skirti išlaikymui nustatytą sumą teismo sprendimo priėmimo momentu, todėl pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Bylos duomenimis ieškovo vardu santuokos metu yra įgyta transporto priemonė Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ginčo tarp šalių dėl santuokos metu įgyto turto, nėra. Šalys sutinka su ieškinyje nurodyta turto pasidalinimo tvarka, todėl teismas atsižvelgdamas į tai, santuokos metu įgytą turtą padalina ieškinyje nurodyta tvarka.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas 109 Eur žyminis mokestis, kuris ieškovui priteistinas iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Santuoka laikytina nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 541 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268, 270, 282, 541 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nutraukus santuoką, ieškovui A. J. palikti turimą pavardę – J., atsakovei V. J. palikti santuokinę pavardę – J..

Nepilnametės dukros D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina V. J., jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.

Nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2020 m. kovo 9 d.) priteisti iš ieškovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnametės dukros išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant atsakovę V. J..

Nustatyti, jog ieškovas A. J. su dukra D. J. bendrauja tėvų bendru susitarimu.

Po santuokos nutraukimo automobilį Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise palikti ieškovui A. J..

Priteisti iš atsakovės V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 109 Eur (vieną šimtą devynis eurus) žyminio mokesčio.

Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.