Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis D. B. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino iš dalies ir nurodė, jog ėjo su K. S. namo. Prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pamatė G. D. ir M. R., einančius link G. Jie buvo išgėrę, priėjo prie jos pakankamai agresyviai, ji nuo jų ėjo atbula. Nežino, ką M. R. jai pasakė, bet G. O. iš karto nuo jo pasitraukė, o G. D. pradėjo eiti paskui ją. Tuomet D. B. pribėgęs impulsyviai abiem sudavė. Pirmą smūgį, nieko nesakęs, sudavė G. D. dešine ranka, nes jis buvo arčiausiai G. Po to atsisuko į M. ir sudavė jam, prieš tai paklausęs ,,ką tu pasakei“. Nuo D. B. suduoto smūgio M. R. pargriuvo ir prarado sąmonę. Kažkas iš ten buvusių atnešė vandens, iškvietė greitąją pagalbą, M. R. tuo metu atsigavo, greitoji jį išsivežė. D. B. greitosios medikei pasakė, kad pažiūrėtų M., nes jis krito ir galva trenkėsi į žemę, tai ji atrėžė: „gerai, gerai pažiūrėsim“ ir išsivežė. Sekmadienį sužinojo, kad M. R. miręs. Bėgant D. B. pasakė, kad jis ,,ima vieną“, K. S. sakydamas, ,,tu imk kitą“. Tačiau pribėgęs K. S. nieko nedarė tik stovėjo, gal išsigando. Po G. D. suduoto smūgio, pastarasis pargriuvo, gulinčiam jam dar sudavė vieną smūgį. Patikslino, jog pirmas smūgis G. D. buvo dešine ranka į kairįjį skruostą, o kai nugriuvo – ta pačia ranka sudavė, turbūt, į kairę veido pusę. Po to, D. B. G. D. pakėlė ir liepė jam dingti, G. D. nuėjo. Tuomet D. B. atsisuko į G., paklausė ką M. R. jai sakė, jai atsakius, kad išvadino kale, tiksliau paklausė „kale, kur tavo mama?“ ar kažką panašaus, atsisuko į M., paklausė „ką tu pasakei?“ ir supykęs trenkė jam kairės rankos kumščiu į dešinę veido pusę. Nežino, kodėl vienam sudavė viena, o kitam – kita ranka. Gal nenorėjo stipriai suduoti. Yra dešiniarankis, dešinė ranka anksčiau buvo lūžusi. Negali visų savo veiksmų paaiškinti, supyko, nes tuo metu G. O. buvo jo mylimiausias žmogus, todėl taip ir pasielgė, veiksmai nebuvo apgalvoti. Žino, kad M. R. ne kartą buvo sumuštas, apie tai turėtų žinoti G. S., su kuriuo jie buvo susimušę parke ir po ko M. R. buvo išvežtas greitosios med. pagalbos. I. S. irgi kažką matė ir žino, kad jį prieš tai parke buvo sumušę. Konfliktas su M. R. ir G. D. įvyko apie 20 valandą vakaro, sudavė M. R. tik vieną kartą, ką gali paliudyti K. S., t. y. vienintelis žmogus, kuris buvo pakankamai arti.

Teigia, jog nesutinka, kad civiliniai ieškiniai būtų priteisti iš jo, mano, kad žalą turi atlyginti tas, kas kaltas dėl M. R. mirties, o kaltas tikrai ne D. B., nes sudavė nukentėjusiajam vieną kartą, o ekspertas pasakė, kad smūgių suduota buvo daugiau. D. B. nurodė, jog pats buvo sumušęs M. R. prieš kelis mėnesius iki įvykio, nes jis buvo sumušęs G. O. motiną. Paskutinio žodžio metu D. B. nurodė, jog kaltę pripažįsta, su ieškiniais sutinka, anksčiau kaltės nepripažino, nes pats netikėjo, kad galėjo vienu smūgiu nužudyti M. R.. Po ekspertų apklausos suprato, kad taip galėjo atsitikti.

Nukentėjusysis G. D. teisme nurodė, jog 2015 metų vasarą, vakare apie 6 valandą sėdėjo parke, buvo neblaivus. Atėjo M. R., kartu su juo išgėrė alaus ar vyno. Po to abu ėjo link G. D. draugo, kuris gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje, kas vyko toliau – neprisimena. Atsimena tik, kad kažkas sudavė smūgį, o tas ,,kažkas“ buvo žmogus, kuris per visą ranką turėjo tatuiruotę. Kiek žino iš kitų kalbų, tai jis (G. D.) po gauto smūgio atsikėlė ir per kiemus patraukė namo. Tą dieną M. R. jautėsi normaliai, siūlė pasiskolinti pinigų ir dar išgerti, G. D. alkoholį vartojo nuo ryto. M. R. apie sumušimą nieko nepasakojo, nors būdavo atviras, atėjo žvalus, bet irgi buvo išgėręs, jokių sumušimo žymių nematė. Kad prieš keletą mėnesių jį būtų sumušęs D. B. – nepasakojo, nematė jo sužaloto.

Nukentėjusioji O. K. nurodė, jog M. R. buvo jos sūnėnas. Apie įvykį nieko nežino, iš pradžių nebuvo žinoma, kad jis mirė dėl smurto. Iš žmonių girdėjo, kad D. B. ar jo pažįstami liepė muštynes mačiusiems asmenims nieko nekalbėti. M. R. palaidojo ji su vyru.

Nepilnamečių nukentėjusiųjų N. R., L. R. ir G. R. atstovė I. R. nurodė, jog apie įvykį nieko nežino. Su M. R. gyveno daugiau nei 16 metų, negyvena nuo 2011 metų. Kaltinamąjį pažįsta, jis yra mušęs jos vyresnįjį sūnų. Žino, kad tarp M. R. ir D. B. yra buvę konfliktų.

Liudytojas K. S. nurodė, jog eidamas su D. B., išgirdo, kaip surėkė D. B. mergina G.. Abu su D. B. pradėjo bėgti. Pribėgę pamatė vyriškius, D. B. jiems sudavė, bet kur ir kaip sudavė – neprisimena. Sudavė M. R., pravarde ,,K.“. Jis nukrito, dar ant jo pylė vandenį, bandė gaivinti. Kai atvažiavo greitoji, tas vyras dar buvo sąmoningas, šnekėjo. Neatsimena, ką G. šaukė, kai prie jos buvo M. R.. Matė, kaip M. R. ėjo link G. Ji lyg tai sakė, kad jis atstotų, o jis vis tiek ėjo link jos. Buvo dar šalia kažkoks vyriškis, jis stovėjo arčiau kelio, ant šaligatvio. Kai D. B. pradėjo bėgti, K. S. bėgo kartu. Bėgdamas D. B. pasakė, kad ,,jeigu ką, aš imu vieną, tu imk kitą“, tačiau K. S. nei vieno ,,neėmė“. Pirmiausia D. B. sudavė tam kitam asmeniui (kuris po smūgio nugriuvo, o po to atsikėlęs nubėgo už namo), po to – M. R.. M. R. nuo smūgio nukrito ir trinktelėjo galvą į plyteles. Kuria ranka D. B. jam sudavė į veidą – neatsimena. Kai M. R. nukrito, abu ėjo į D. B. namus parsinešti kibirą vandens, kurį užpylė ant M. R., kad atsigautų. Po to atvažiavo greitoji pagalba ir policija. Neatsimena, ar G. D. B. smūgiavo rankomis, ar kojomis. M. R. buvo suduotas vienas smūgis ranka ir jis iškarto griuvo. Tai turėjo matyti G. ir D. Neatsimena, ar kas nors pro šalį važiavo dviračiu. Nuo parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ iki įvykio vietos yra apie 20-30 metrų atstumas. Nematė, kad įvykį būtų mačiusi pardavėja D. Tiek policininkai tiek greitosios medikai keikė M. R., kad vėl girtas vartosi. Neatsimena, ar sakė daktarams apie galvos sumušimą. Neatsimena, ar M. R. buvo sužalotas prieš tai, kai D. B. jam sudavė smūgį.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja G. O. nurodė, jog su kaltinamuoju draugauja, yra pora. 2015 m. rugpjūtį, maždaug apie mėnesio vidurį, apie 19 val. ji buvo prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės. Iš pradžių stovėjo viena, po to atėjo M. R. (jos mamos buvęs sugyventinis) ir G. D. (pravarde ,,Z.“), kurį tada matė pirmą kartą. Jie pradėjo žodžiais kabinėtis, M. R. pasakė, kad yra sumušęs jos tėvą, ji nuo jų pasitraukė apie metrą, tuomet prie jos priėjo G. D., abu buvo toliau nuo M. R.. Tuo metu atbėgo D. B. su K. S. ir D. B. trenkė G. D., kiek kartų – nežino, jis nugriuvo. D. B. jį pakėlė ir tas nuėjo. M. R. buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, ar buvo sužalotas – neatsimena, dieną prieš jo nebuvo mačiusi. Po to, kai po D. B. smūgio G. D. nubėgo, daugiau nieko nematė, nes buvo nusisukusi nuo M. R., tik matė, kaip D. B. ėjo link M. R., o kai atsisuko, M. R. buvo nugriuvęs, kaip nugriuvo – nežino. Tuomet ji nuėjo į kiemą, paskui ją nuėjo D. B.. Apie tai, kad D. atnešė ir užpylė ant M. R. vandens, žino, tačiau ar matė pati, ar kažkas jai pasakojo – neatsimena. K. S. pažįsta, jis irgi ten buvo, ką jis darė nematė. Greitosios darbuotojams buvo sakyta, kad M. R. susimušė galvą, jie keikė M. R., kad jis vėl girtas.

Parodymo atpažinti metu G. O. iš nuotraukų, atpažino nukentėjusįjį G. D., nurodydama, jog tai tas pats asmuo, kuriam D. B. jai matant sudavė 2-3 smūgius į galvą (2 t., 38- 40 b. l.).

Liudytoja R. D. nurodė, jog kaltinamąjį pažįsta iš matymo, yra kaimynai. Po pietų važiuodama dviračiu į miestą pamatė, kaip vienas vyras kažką muša, o M. R. stovi. Pamanė, kad muša merginas, kurios su jais stovėjo ir todėl iškvietė policiją. Po to važiavo į parduotuvę, o išėjusi iš parduotuvės pamatė gulintį ant šaligatvio M. R., prie jo nieko nebuvo, jis prašė pagalbos. Kai norėjo eiti link M. R., pamatė, kad atvažiavo policija, todėl nėjo. Kas mušė M. R. – nematė. Konflikto metu buvo 4 žmonės, mano, kad tai buvo du vyrai ir dvi moterys, nors atstumas buvo apie 50 metrų, todėl įžiūrėti buvo sunku. Dabar gerai neprisimena kaip buvo apsirengę ten buvę asmenys, tačiau tyrėjai jų aprangą apibūdino konkrečiau, nes buvo apklausta iš karto po įvykio. Matė, kaip kaltinamasis kažką ant žemės mušė. Negali pasakyti ar jis tikrai mušė, nematė jo veido.

Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, R. D. šiuos parodymus patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, kad 2015-08-15 apie 19.30 val. dviračiu važiavo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. Pravažiuodama pro (duomenys neskelbtini) keturbutį, ant šaligatvio prie laiptinės pamatė 4 asmenų konfliktą, kurio metu asmenys garsiai kalbėjo. Vienas iš tų asmenų buvo jos pažįstamas M. R.. Ji matė, kaip vienas iš nepažįstamų konflikte dalyvavusių vaikinų, kuris buvo apsirengęs juodos spalvos marškinėliais ir šviesios spalvos šortais suduoda smūgius gulinčiam žmogui. Šiek tiek pavažiavusi dviračiu, ji skambino iš savo telefono bendrajam pagalbos centrui ir pranešė apie įvykį. Šį įvykį taip pat stebėjo parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pardavėja vardu D., pavardės nežino. Užėjusi į parduotuvę ir išėjusi po 5 min., pastebėjo, kad prie keturbučio namo laiptinės ant grindinio guli M. R., o prie jo stovi du policijos pareigūnai (1 t., 164-166, 169-170 b. l.).

Parodymų patikrinimo vietoje metu R. D. nurodė, vietą, kur pamatė konfliktinę situaciją bei 40 metrų atstumu esančią vietą, iš kurios ji šią situaciją matė. Taip pat liudytoja parodė vietą, kurioje matė stovintį M. R., vietą, kurioje vaikinas, apsirengęs šviesiai pilkus šortus ir juodą ,,maikutę“ suduoda smūgius, kaip jai tada pasirodė, gulinčiai moteriai, tarp mušančio asmens ir M. R. buvo 5 metrai. Po to ji nuėjo į parduotuves, iš kurių važiuodama pamatė gulintį M. R. (1 t., 174-180 b. l.).

Teisiamojo posėdžio metu perskaityti liudytojos D. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui (dalyvaujant kaltinamajam D. B. ir jo gynėjui), kur liudytoja nurodė, kad 2015-08-15 dirbo parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini) gatvėje. Apie 18 val. 30 min. – 19 val. 30 min. prie parduotuvės ji šlavė šaligatvį, kai pro ją praėjo neblaivūs M. R. ir G. D.. Jie nuėjo link (duomenys neskelbtini) namo, kur stovėjo G. O.. Po kurio laiko pro ją prabėgo D. B. ir K. S., girdėjo, kaip D. B. pasakė K. S.: „aš imu vieną, o tu kitą“. Matė, kaip D. B. pribėgo prie M. R. ir spyrė jam koja į krūtinę, dėl ko M. R. griuvo ant grindinio. Nenorėdama matyti, kaip D. B. smurtauja prieš M. R., nes tai jis darė jau ne pirmą kartą, ji nusisuko ir kas vyko toliau nematė. Po kurio laiko atsisukusi pamatė, kad D. B. rankos delnu plekšnoja gulinčiam M. R. per veidą. Tuo metu iš už automobilio išlindo G. D.. Jis buvo rankomis susiėmęs už veido ir nubėgo už namo kampo. Kas sudavė smūgius G. D., ji nematė. Priėjusi arčiau matė, kad M. R. buvo be sąmonės, tačiau kvėpavo, jis gulėjo ant dešinio šono. Jai grįžtant link parduotuvės, ją pasitiko bendradarbė A. P., kuri pasakė, kad ant M. R. lieja vandenį. Nerukus į įvykio vietą atvažiavo policijos pareigūnai, o dar vėliau greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. 2016-08-16 kalbėjo su D. B. ir G. O., kurie aiškino, kad D. B. nesudavė smūgių M. R.. Įvykio metu D. B. buvo apsirengęs juodai, o K. S. žalsva palaidine (2 t., 3-5, 11 b. l.).

Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja D. G. parodė vietą iš kurios ir vietą, kurioje matė G. O., vietą prie prekybos centro, kur pro ją praėjo M. R. ir G. D., pėsčiųjų perėją per kurią prabėgo D. B. ir K. S., vietą, kur stovėjo ir kurioje po smūgio nukrito M. R. bei vietą, kurioje pamatė G. D. (2 t., 13-21 b. l.).

Akistatos metu su D. B., liudytoja D. G. patvirtino apklausų metu duotus savo parodymus (4 t., 140- 144 b. l.). Taip pat savo parodymus ji patvirtino ir akistatos su G. O. metu (2 t., 59- 61 b. l.).

Liudytoja A. P. nurodė, jog kaltinamąjį ir nukentėjusįjį M. R. pažįsta iš matymo, kaip pirkėjus, nes dirbo parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“. Paties įvykio nematė, matė tik kaip gaivino – pylė ant M. R. vandenį. Iš pradžių į parduotuvę buvo užėjęs M. R. ir prašė bendradarbės D. G. cigaretės, ji jam nedavė. Po to jis išėjo, D. G. išėjo šluoti šaligatvio ir pasakė, kad M. R. D. B. spyrė. Tai buvo link vakaro, tikslios valandos negali pasakyti. Kai M. R. buvo parduotuvėje, jis buvo normalios būsenos, su juo nebendravo, nes jis stovėjo prie durų. Buvo dviese, kitą vyrą iš matymo pažinojo, tačiau pavardės nežino. Pati nieko nematė, tik pasakoja, ką jai sakė D. G.. Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog apie 19 val. pro parduotuvės langą ji matė praeinantį M. R. su nepažįstamu vyru, jie nuėjo link (duomenys neskelbtini) namo. Gal po 15 minučių į parduotuvę įėjusi D. G. pasakė, kad M. R. „nuspyrė“ D. B.. Išėjusi į lauką ji matė, kaip D. B. pylė vandenį ant gulinčio M. R. (2 t. 170-171 b. l.), liudytoja šiuos parodymus patvirtino, patikslindama, jog D. (G.) dar buvo nuėjusi patikrinti ar gyvas M. R.. Dar buvo netoli V., kuris išėjo iš parduotuvės, jo pavardės nežino. Taip pat pro šalį dviračiu važiavo I., kuri, kiek girdėjo, iškvietė policiją. Kai M. R. buvo atėjęs į parduotuvę ant jo sužalojimų nematė.

Teisiamojo posėdžio metu V. B. nurodė, jog yra kaltinamojo kaimynas. Nurodė, kad vasarą ėjo į parduotuvę, kaltinamasis D. B. ir K. S. jį pralenkė ir, kaip suprato, vijosi M. R. Matė, kaip M. R. D. spyrė. Bet gal ir ką nors maišo, nes viskas labai greitai įvyko, kad net nespėjo susigauti. Turi problemų su sveikata, labai prasta atmintis. M. R. buvo prie D. draugės G. mamos namų (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie laiptinės. Matė tris asmenis: M., D. ir K. D. irgi ten buvo, jam į veidą kažkas sudavė ir jis nugriuvo. D. B. buvo su juodomis sportinėmis kelnėmis, šlepetėmis ir tamsiais marškinėliais. K. – su trumpomis rankovėmis marškinėliais, lyg tais mėlynos spalvos ir su kedais. Kai M. R. nugriuvo, V. B. iškart nuėjo, kitą dieną sužinojo, apie jo mirtį. Prieš įvykį matė M. R. – jis ėjo su D., pasisveikino ir ėjo link G. mamos namų, sužalotas nebuvo.

Iš esmės analogiškus parodymus V. B. davė ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos patvirtino akistatoje su liudytoja G. O. (2 t., 54- 56 b. l.) bei akistatoje su D. B. (4 t., 147- 150 b. l.).

Liudytojas R. D. paaiškino, kad būdamas lauke rūkė ir matė kaip M. R. ateina į savo draugės namus, esančius (duomenys neskelbtini) gatvėje. M. R. pastovėjo prie durų ir už kokių 5 minučių išėjo, susvyravo, dar griebė už palangės, vertėsi aukštielninkas ir liko gulėti. Po maždaug 10-20 minučių atvažiavo policija, policininkai iš kiemo atsivedė D. B., jo draugę ir dar du žmones. Už kokio pusvalandžio matė, kad M., pravarde ,,K.“ vėl vartosi, apie tai pasakė kaimynei, kuri jį ,,pasiuntė“. Greitoji atvažiavo už pusvalandžio ir M. išsivežė. Neatsimena, koks tai buvo paros laikas. Kol laukė greitosios, tai su policininkais stovėjo D. B., G. ir kiti. Nematė, kad prie gulinčio M. R. būtų priėjęs D. B. ar G.. Pamatęs, kad M. R. nukrenta, liudytojas surūkė cigaretę ir nuėjo namo. M. R. dar kalbėjo su medikais. Asmens, pavarde D., nepažįsta, arba pažįsta tik iš matymo arba pagal pravardę. Kai M. R. nusivertė, jis buvo vienas. Nematė, kad būtų jį kas nors mušę. M. R. buvo akivaizdžiai išgėręs. Neatsimena, ar matė jį tą pačią dieną, ar dieną prieš. Stebėjo jį 300 metrų atstumu, todėl nematė, ar jo veide yra sužalojimų, taip pat nematė, kad ant jo būtų pilamas vanduo. Toje vietoje asmens, pravarde ,,Z.“ – nematė.

Parodymų patikrinimo vietoje metu R. D. parodė vietą prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės, kuri nugriuvo M. R., vietą iš kurios jis tai matė (2 t., 85-89 b. l.).

Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojos I. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (3 t., 7-8 b. l.). Ji nurodė, kad M. R. namuose vartojo alkoholį tris ar keturias paras. Po kelių dienų iš G. I. sužinojo, kad M. R. gulėjo ant asfalto (duomenys neskelbtini), o ant jo pylė vandenį, gal dar kitą dieną sužinojo, kad M. R. mirė. Iš R. I. žino, kad prieš mirtį M. parke girtavo su kažkokiais asmenimis, ir kad kažkas jam sudavė, kad jis po smūgio kristų ant žemės – negirdėjo.

Perskaičius R. I. 2016-01-11 apklausos protokolą (2 t., 174-175 b. l.), kur jis nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio mėnesį (tikslios dienos neprisimena) su M. R. (ir dar keliais asmenimis, kurių nepažįsta) gėrė miesto parke. Prie jų buvo priėjęs G. S. su V. B., tarp pastarojo ir M. R. kilo konfliktas, V. B. priekaištavo, kad neva M. pagrobė iš jo telefoną, stumtelėjo M. R. ir šis nugriuvo aukštielninkas. Toje vietoje yra žolė ar žemė. ,,K.“ iš karto atsikėlė ir nesuskundė, kad ką būtų susižalojęs ar kad skaudėtų. Eidamas dar krito ant asfalto, bet krito priekiu – ar trenkėsi į žemę nematė.

Po protokolo perskaitymo, liudytas pareiškė, jog tyrėjos I. D. surašytas protokolas yra „šlamštas“, jame viskas užrašyta ne taip, kaip jis sakė, nes tokio įvykio, kad V. B. ką nors darytų – nebuvo. Nurodė, jog protokolų niekada neskaito, o tik pasirašo. Įvykių nepamiršo, nes turi gerą atmintį, kodėl taip tyrėja užrašė – nežino. Prierašą „surašytas teisingai“ parašė, pats, pasirašė, nes pasitikėjo tyrėja, apklausos metu buvo neblaivus.

Ikiteisminio tyrimo metu R. I. apklausą atlikusi I. J. (ankstesnė pavardė D.) teisme paaiškino, kad prisimena ,jog atliko tyrimą byloje, kurioje buvo įtariamas D. B.. Apklausinėjo ne vieną liudytoją. Apie tai ar asmuo yra neapsvaigęs sprendžia iš bendro žmogaus vaizdo, elgesio, kvapo. Neblaivių asmenų niekada neapklausinėja. R. I. apklausos metu jis pasakojo, o ji rašė. Prieš pradėdama apklausą išaiškino jo teises, pareigas, visa tai užfiksavo protokole. Po apklausos liudytojui arba pati perskaitė protokolą, arba davė jam paskaityti. Nors konkrečiai dabar neprisimena, bet tikrai jis buvo supažindintas su tuo ką sakė, nes pats pasirašė ir neprieštaravo, kad kažkas užrašyta ne taip.

Liudytoja M. P. nurodė, jog dirba slaugytoja (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriuje. M. R. atsimena, jis buvo girtuoklis ir pastovus lankytojas – kartais greitosios med. pagalbos būdavo pristatomas į parą kelis kartus – išsimiegodavo ir išeidavo, o po to vakare jį vėl atveždavo. Šalia ligoninės yra landynė, kur visi gerdavo. Tą dieną dar kelis kartus jį matė einantį į minėtą landynę. Gydytoja jį apžiūrėjo, jokių sužalojimų nebuvo, todėl blaivino – pastatė lašelinę, jis iš pradžių buvo labai neramus, veržėsi eiti pas draugę, paskui užmigo, visą naktį miegojo, ji patikrindavo, ar gyvas. Paryčiais rado jį nekvėpuojantį, gydytoja konstatavo mirtį. Matė prie akies seną mėlynę, galvoje sužalojimų nematė ir neapčiuopė, apie 20 val. jį atvežę felčeriai sakė, kad rado nukritusį ant žemės, apie traumas nesakė, M. R. buvo girtas. Jis ir pats sakė, kad buvo nukritęs, kad ėjo pas draugę. Jį nuolat atveždavo, bet tą pačią dieną atvežtas nebuvo. Prieš įvykį buvo atvežtas maždaug prieš 3 ar 4 dienas, per tą mėnesį jis buvo apie 8 kartus. Kartais jį atveždavo policija, kartais greitoji, kartais pats ateidavo, prašydavo, kad jam suleistų ,,relanium“, matyt reikėdavo papildomos psichotropinių vaistų dozės.

Valstybinės teismo medicinos Marijampolės poskyrio 2015-08-17 specialisto išvadoje Nr. M 164/2015(09) nurodyta, jog M. R. mirtis įvyko nuo stipraus galvos sumušimo, pasireiškusio kraujosruvomis dešinės akies vokuose bei dešinės ausies kaušelio srityje, kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose dešinio smilkinio srityje, kraujosruva dešinio smilkininio raumens priekinėje dalyje, kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimu dešiniojo smilkinkaulio žvyno siūlės bei dangčio srityse, kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo dešiniųjų smilkininės bei momeninės skilčių sferiniuose paviršiuose bei po minkštaisiais dangalais kairės smilkininės skilties sferiniame paviršiuje. Tai komplikavosi galvos smegenų dešiniojo pusrutulio suspaudimu sferiniame paviršiuje smilkininės bei momeninės skilčių srityse, galvos smegenų sukrėtimu bei pabrinkimu. M. R. lavono kraujyje rasta 2, 33 ‰ etilo alkoholio. Tai gyviems asmenims atitinka vidutiniam neblaivumo laipsniui (1 t., 47- 53 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos Marijampolės poskyrio 2015-11-18 specialisto išvadoje Nr. pM 10/2015(09) nurodyta, jog M. R. kūne konstatuoti kraujosruvos dešinėje rankoje ir kairiame šone nubrozdinimai dešinėje rankoje ir kairio peties srityje, tiek kiekvieną jų paėmus atskirai, tiek visus kartu gyviems asmenims vertintini nežymiu sveikatos sutrikdymu, kraujosruvos dešinės akies viršutiniame voke bei dešinės ausies kaušelio srityje, kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose dešinio smilkinio srityje, kraujosruva dešinio smilkininio raumens priekinėje dalyje, kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimas dešiniojo smilkinkaulio žvyno siūlės bei dangčio srityse, kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo dešiniųjų smilkininės bei momeninės skilčių sieliniuose paviršiuose bei po minkštaisiais dangalais kairės smilkininės skilties sferiniame paviršiuje visumoje gyviems asmenims vertintini sunkiu sveikatos sutrikdymu. M. R. lavono kraujyje opijatų, amfetaminų, kanabinoidų, benzodiazepinų, kokaino, kokaino metabolitų nerasta. M. R. mirtis įvyko nuo stipraus galvos sumušimo, pasireiškusio kraujosruvomis dešinės akies vokuose bei dešinės ausies kaušelio srityje, kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose dešinio smilkinio srityje, kraujosruva dešinio smilkininio raumens priekinėje dalyje, kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimu dešiniojo smilkinkaulio žvyno siūlės bei dangčio srityse, kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo dešiniųjų smilkininės bei momeninės skilčių sferiniuose paviršiuose bei po minkštaisiais dangalais kairės smilkininės skilties sferiniame paviršiuje. Tai komplikavosi galvos smegenų dešiniojo pusrutulio suspaudimu sferiniame paviršiuje smilkininės bei momeninės skilčių srityse, galvos smegenų sukrėtimu bei pabrinkimu.

M. R. dešinės rankos srityje konstatuoti kraujosruvos bei nubrozdinimai galėjo būti padaryti kad ir jam besiginant arba juos galėjo pasidaryti pats. Po patirtų sužalojimų galėjo atlikti bet kokius savarankiškus veiksmus, pvz. tiek judėti, tiek gintis, tiek šaukti, ar pan., nes, patyrus analogiškus sužalojimus, žmogus kurį tai laiką gali išlikti sąmoningas. M. R. po patirtų kūno sužalojimų galėjo gyventi keletą parų, t. y. tol, kol dėl patirto galvos sužalojimo išsivystė su gyvybe nesuderinamos komplikacijos, t. y. dėl kraujo išsiliejimo išsivystė galvos smegenų suspaudimas bei pabrinkimas, laiku suteikta specializuota medicinos pagalba būtų galima išgelbėti jo gyvybę. M. R. kūne konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti devyniais poveikiais. Pasisakyti kokiais įrankiais buvo padaryti sužalojimai galimybės nėra. Sužalojimai galėjo būti padaryti kad ir jam pačiam krentant ir kontaktuojant su kietų bukų ar bukabriaunių savybių turinčiais aplinkos daiktais. Nustatyti sužalojimų sekos galimybės nėra. M. R. kūne konstatuoti morfologiniai kepenų distrofijos požymiai (1 t.,71-72 b. l.).

Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu V. V. paaiškino, kad histologinio tyrimo metu nustatyta, kad buvo vientisas ištisas krešulys, kuris susidaro maždaug nuo pusantros – dviejų iki trijų parų laikotarpyje po sužalojimo. Kraujas gali lietis ištisai, gali kažkurį laiką nustoti kraujavimas, bet kraujagyslės pažeidimas išlieka ir koks nors smarkesnis pakosėjimas, kritimas ar staigus judesys gali vėl išjudinti kraujagyslę ir kraujagyslė gali atlipti. Nesmarkaus smūgio sudavimas gali turėti įtakos rimtesniam kraujavimui. Labiau tikėtina, kad suduotas smūgis į dešinę smilkinio sritį galėjo turėti įtakos, kad atlipo kraujagyslė. Kategoriškai nurodė, jog nuo sužalojimo iki mirties praėjo nuo vienos iki trijų parų (6 t., 60-61 b. l.)

Turint duomenų, kad šiuo laikotarpiu M. R. buvo patyręs ne tik D. B. smurtą, bet ir galimai sumuštas kitų asmenų, buvo paskirta komisinė ekspertizė, siekiant nustatyti tikslų sužalojimo padarymo laiką.

Atlikus šią ekspertizę, nustatyta tokia pati, kaip ir pirmosios ekspertizės metu M. R. mirties priežastis, konstatuojant, jog m. R. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio poodine kraujosruva dešiniame ausies kaušelyje, kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose dešinio smilkinio srityje, kraujosruva dešiniame smilkininiame raumenyje, dešinio momenkaulio ir smilkinkaulio lūžimis, kraujosruva dešiniame smilkininiame raumenyje, dešinio momenkaulio ir smilkinkaulio lūžimais, kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo virš dešinės momeninės ir smilkininės skilčių, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš kairės smilkininės skilties. Tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, smegenų ir kamieno pabrinkimu. Mirtis įvyko tarp 2015-08-16 00 val. 5 min. ir 4 val. 50 min. Sužalojimas galėjo gautis M. R. griūvant bei dešinio smilkinio sritimi kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi galimai ir vieno trauminio kontakto pasėkoje, griūnant tiek su pašalinės, tiek ir be pašalinės jėgos poveikio ir dešinio smilkinio sritimi atsitrenkiant į kietą buką paviršių. Krešulio pobūdis ir bei histologinio tyrimo duomenys neprieštarauja tam, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti 2018-08-15 19 val., t. y. apytikriai 5-10 valandų iki mirties. Poodinė kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke padaryta kietu buku galimai ribotą paviršių turinčiu daiktų, kuo galėjo būti ir kumštis vieno trauminio poveikio pasėkoje, galėjo būti padarytas ir tuo pačiu ar artimu laiku, kaip mirtį nulėmę sužalojimai, neatmetama galimybė, kad jis galėjo griūti ir susižaloti galvą po poveikio į dešinės akies sritį. Sužalojimai žaste, alkūnėje, krūtinės ląstoje padaryti ne mažiau keturių trauminių poveikių pasėkoje dviejų parų bėgyje iki mirties; sužalojimai nugariniame paviršiuje, žaste – galėjo būti padaryti daugiau kaip prieš parą iki mirties.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas ekspertas D. T. nurodė, jog mirusiojo kūne yra du atskiri sužalojimai: akies voke ir dešiniame smilkinyje. Toje vietoje, kur yra lūžimas, labai tikėtina, kad jis atsirado griuvimo metu, nes buvo labai stiprus potrauminis poveikis. Labai abejotina, kad kaulas lūžtų suduodant. Nuo smūgio, suduoto į dešinę akį, nukentėjusysis galėjo griūti taip, kad nukristų ant dešinės pusės. Atliekant ekspertizę buvo žinoma, kad žmogus buvo sumuštas apie 19 valandą, po to jis pristatytas į gydymo įstaigą, kur paskutinį kartą matytas apie 12 valandą, o po to 4.50 val. užfiksuota, kad jis negyvas. Tai rodo, kad nuo sužalojimo padarymo iki jo mirties buvo praėję nuo 5 iki 10 valandų. Vertinant histologinį vaizdą, tiek patį aprašytą krešulį, nėra prieštaravimų, kad sužalojimas padarytas būtent tuo metu. Ekspertas nurodė, jog paneigia medicinos eksperto V. V. išvadą dėl sužalojimo laiko – po kraujagyslės plyšimo pradeda lietis kraujas į smegenis, kuris iš pradžių būna skystas, o po kelių valandų pradeda krešėti ir formuojasi krešulys. Mažėja skystoji dalis, didėja krešulio tūris ir po paros jis pradeda sukibti su kietuoju dangalu. Lavono autopsijos metu buvo aprašyta, kad krešulys yra nesukibęs su kietuoju dangalu. Tai rodo vieną iš prieštaravimų, kodėl sužalojimai negalėjo būti padaryti 1 – 3 paros iki mirties. Jei būtų sukibimas su kietuoju dangalu, būtų galima sakyti, kad sužalojimas buvo padarytas anksčiau. D. T. teigė, jog pirmąjį tyrimą atlikęs ekspertas klaidingai įvertino ar klaidingai pakomentavo histologinius duomenis. Dar vienas pagrindinis prieštaravimas tas, kad kraujosruvoje, paimtoje iš dešiniojo smilkinio (ten, kur yra sužalojimas), nėra ląstelinės reakcijos, o tai reiškia, kad sužalojimas šviežias. Negali būti, kad ląstelinės reakcijos nebūtų matyti praėjus vienai parai, nes po paros tyrimo pavyzdžiuose jau turi matytis ląstelinė reakcija. Ekspertas V. V. šių duomenų iš viso niekur nevertino, o tai vienas iš pagrindinių dalykų, ką reikia padaryti atliekant tyrimą. Susipažinus su bylos medžiaga buvo įvertinti bylos duomenys, t. y. įvertinta tai, kad kritimas ant žolės neturi įtakos bei įvertinti duomenys apie suduotą smūgį. Kiti sužalojimai, kaip ir išdėstyta ekspertizės akte, yra senesni. Pavyzdžiui dvi kraujosruvos, galima sakyti, padarytos dviejų parų bėgyje iki mirties, tai reiškia, kad jos galėjo būti padarytos tiek prieš dvi paras, tiek ir tuo metu, kai įvyko įvykis. O nubrozdinimai, kurie yra aprašyti, kad pasidengę šašu, kuris susidaro po paros – su tuo įvykiu nieko bendra neturi, nes padaryti anksčiau. Po sužalojimo galvoje, žmogus galėjo prarasti sąmonę ir paskui ją atgauti. Jis taip pat galėjo būti kurį laiką sąmoningas – krešulys didėja, pradeda spausti smegenis, vyksta pabrinkimas, žmogus netenka sąmonės ir miršta. Nustatant mirties laiką buvo remtasi tiek histologiniu tyrimu, tiek eksperto aprašytais sužalojimais.

Medicinos ekspertas V. V. sutiko su eksperto T. teiginiais, nurodė, jog nepakankamai dėmesio skyrė histologinio tyrimo duomenims. Paaiškino, jog iš histologinio tyrimo gal kažkiek ir buvo keista, kad ląstelinės reakcijos nėra. Jo turimomis žiniomis, įgytomis rezidentūros metu ir kurios šiuolaikinio mokslo galimai paneigtos, krešulys su kietuoju dangalu nesukimba iki trijų parų.

Ekspertė histologė J. P. nurodė, jog histologinis tyrimas yra pagalbinis tyrimas, kuris padeda ekspertui įvertinti ir patikrinti jo teikiamą išvadą. Histologas nevertina sužalojimo laiko, o tik teikia duomenis ekspertui. Jeigu ekspertas, pasižiūrėjęs kraujosruvą, mato tik jos spalvą, pobūdį, tai histologas mato, ar buvo ląstelinė reakcija, ar jos nebuvo. Ląstelinė reakcija tai organizmo atsakomoji reakcija į kažkokį svetimkūnį, dirgiklį ir panašiai.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauka protokole užfiksuota, jog R. D. neatpažino D. B. (1 t., 171 b. l.). G. O. ir R. D. atpažino G. D. (2 t., 38-40, 81-83 b. l.).

R. D. telefoninių skambučių išklotine nustatyta, jog 2015-08-15 19:18:00 val. užfiksuotas skambutis į bendrąjį pagalbos centrą (3 t., 185-188 b. l.);

2016-02-03 apžiūros protokole užfiksuotas 2015-08-15 19 val. 17 min. 59 s. ir 2015-08-15 19 val. 28 min. 47 s. dviejų telefoninių pranešimų bendrajam pagalbos centrui turinys. Pirmas pranešimas gautas iš mobilaus ryšio telefono, abonento Nr. +(duomenys neskelbtini) (pranešėjas prisistatė R. D.), o antras pranešimas gautas iš mobilaus ryšio telefono, abonento Nr. +(duomenys neskelbtini) (pranešėjas prisistatė (duomenys neskelbtini) policijos patrulis G. Pirmojo pokalbio metu pranešama apie vykstančias muštynes, nurodoma vyksta muštynės ,,du vyrai muša dvi merginas, vienas apsirengęs pilkais šortais ir juoda ,,maike“, kitas šviesiai apsirengęs, dabar nesimato nuėjo už kampo“; Antrojo pokalbio metu pranešama apie rastą gulintį žmogų, nurodoma, kad vyriškis guli ant žemės, kad jam ,,epilepsija ar kažkas tokio, burna kraujuoja, nekyla“ (1 t., 156- 161 b. l.).

Savanoriškų daiktų pateikimo protokolu K. S. pateikė savo drabužius ir batus, kuriais buvo apsirengęs ir avėjo 2015-08-15 (3 t., 125-126 b. l.), kuriuos apžiūrėjus nustatyta, kad pateikti mėlynos spalvos marškinėliai trumpomis rankovėmis, margi šortai, sportiniai bateliai. Apžiūros metu dėmių, panašių į kraujo, nerasta (3 t., 127- 129 b. l.).

Apžiūros protokole užfiksuota, jog VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės pacientų blaivinimo patalpoje rastas vyro lavonas, kurio dešinysis skruostas nežymiai patinęs, o ant dešinės akies voko matyti kraujosruva. Kairėje veido pusėje smurto žymių nematyti (1 t., 25- 26 b. l.).

Reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės poskyrio paimti M. R. drabužiai (1 t., 33- 35 b. l.), kuriuos apžiūrėjus nustatyta, kad šortai pilkos spalvos, marškinėliai be rankovių baltos spalvos. Ant marškinėlių ir šortų priekyje, skirtingose vietose yra raudonos spalvos dėmės, panašios į kraujo (1 t., 36- 38 b. l.).

VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės pateiktose priėmimo-skubios pagalbos skyriuje užpildytų dokumentų kopijose matyti, jog 2015-08-15 M. R. pristatytas sunkios abstinencinės būklės, grafoje ,,nusiskundimai“ nurodyta nerimas, rankų tremoras, silpnumas nemiga, nurodo, jog gėrė apie savaitę. Nurodyta, jog veide kairiame viršutiniame voke kraujosruva (3X5 mm). Paciento stebėjimo lape įrašyta, jog jis sąmoningas, orientuotas (1 t., 55-60 b. l.);

VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės pateiktoje informacijoje nurodyta, jog M. R. priėmimo-skubios pagalbos skyriuje lankėsi 2015 m. birželio 17 d. (du kartus) 18, 20, 23 dienomis, liepos 14 d. rugpjūčio 2 d. dėl ūminės intoksikacijos, nepatikslinto alkoholio vartojimo, pėdos lūžio, čiurnos raiščių patempimo, dėl epilepsijos priepuolių nesikreipė ir nebuvo pristatytas GMP (1 t., 66 b. l.)

D. B. telefoninių skambučių ir SMS žinučių išklotinėse užfiksuotos 2015 m. rugpjūčio 15 d. siunčiamos ir gaunamos SMS žinutės tarp D. B. ir G. O. po 19 val. 17 min. (po M. R. ir G. D. sumušimo) (4 t., 1-15 b. l.).

Kratos protokole užfiksuota, jog iš D. B. paimtas mobiliojo ryšio telefonas (4 t., 105-106 b. l.), kurį apžiūrėjus nustatyta, kad yra išlikusios D. B. siųstos G. O. ir G. O. siųstos D. B. SMS žinutės. SMS žinutėse užfiksuota, kaip G. O. ir D. B. susirašinėja apie bylos aplinkybes: G. O. klausia, ,,O tu jiem sakiai kad nekirviui kirtai o tam kitam? Ir sakei kad as maciau ir dalge?“, ,,...ir kad tas dalge pievu neprisneketu kaip girtas zinai nes man atrodo jis isgeres as jy maciau“, Bet istikruju jie turi paimt liudyt tik mane ir dalge su ir tympa nes daugiau tai tikrai nieko nebuvo niekas niekas nemate tik mes ir viskas“ (4 t., 108- 112 b. l.).

Savanoriško daiktų pateikimo protokole užfiksuota, jog D. B. pateikė treningo kelnes, marškinėlius ir sportinius batelius (4 t., 157- 158 b. l.), jo motina pateikė D. B. pilkus šortus ir šlepetes (4 t., 159- 160 b. l.), kuriuos apžiūrėjus nustatyta, kad treningo kelnės tamsiai mėlynos, marškinėliai trumpomis rankovėmis juodi, šlepetės mėlynos, pora sportinių batelių ir pilki šortai (4 t., 161- 163 b. l.).

Slapto sekimo protokole užfiksuoti pokalbiai tarp nežinomo vyriškio (toliau N. V.) ir įtariamojo D. B. (toliau D. B.) įvykę 2015-08-20 Marijampolės AVPK areštinėje: iš šių pokalbių matyti, jog D. B. sako, ,,...kaip lieva kaip už kokią lempą užkabinai netyčia k**** uždaro ane? Nei čia planuota nei ką, k**** tep va netyčia“, ,,Jo, nei čia planavai kažką įp*** nei ką, k**** taip lempiškai“ , ,,Aš dabar k**** bandau sukt galvą kaip čia geriau vartyt toliau, parodymų keist negaliu, tai kažką da bent dadėt galiu. Paskui atsižvelgs kai parodymus keist nelabai“, ,,... galvoju ką čia dar įšovus, kad atsimazint (...) paimt ką nors na... prisičiupt, visą versiją ką sakyt ir sakytų mačiau ten viską, tai žinai ten gali kokį draugelį prisičiupt“. Į nenustatyto asmens klausimą, ar jam ,,siuva“ tyčinę žmogžudystę, B. atsako: ,,Ne nu tai kaip gali netyčia į snukį užp***?“. Toliau kalbama apie tai, kiek galėtų ,,gauti“ už šį nusikaltimą, vėliau D. B. sako ,,Nu aš vis turiu vilčių žinok, kad išsivartysiu“, ,,Ką žinau, kol kas viskas gan man palankiai vyksta“, teigia, jog ,,.. va kaip man netyčia kur ten k**** niekas neketino nieko, bumt ir...“, kad jai iš anksto būtų žinojęs, kad už netyčinę žmogžudystę ,,duoda“ nuo nulio iki penkių metų, būtų kalbėjęs iš karto kitaip, sako, kad ,,... jeigu aš jo neliečiau karočia aš gyniau draugę nuo kito?“. Kalbėdamas apie asmenį, su kuriuo D. B. buvo kartu nusikaltimo metu, jis nurodo, jog ,,tas kitas (...) ,Nu šiaip kaip ir tą patį sako, jis pirma nukirto tą, paskui priėjęs tam trenkė. Jis visą teisybę iš tikro pasakė“, aiškina, kad taip sako, ne nukentėjusiojo draugas, o jo, t. y. D. B. draugas. Toliau D. B. nurodo, jog kol kas nežada prisipažinti, bet jeigu matys, kad gaunasi blogai, tada keis parodymus, pasakys, kad apgailestauja, kad tikrai nenorėjo, o kol kas pasilaikys savo versiją. Toliau D. B. nurodo kokiu atstumu buvo nuo mirusiojo tuo metu, kad ,,pribėgęs šoviau aš jam“, dėsto mintis, kaip jis sakys, teigia, jog dar turi vilčių (3 t., 148-151 b. l.).

2015-08-28 slapto sekimo protokole užfiksuoti pokalbiai tarp nežinomo vyriškio ir įtariamojo D. B., įvykę 2015-08-21 Marijampolės AVPK areštinėje, kur D. B. nurodo, kad ,,va kur šitas užsilenkė dabar prieš tai irgi buvau nugliūčinęs. Tada aš irgi jam p**** į čeinyką, iš kart vieną pribėgęs šoviau- nuvirto iš karto“, (...)“, į klausimą, už ką mušė atsako, kad jis draugės mamą buvo užtrenkęs“, pasakoja, kaip jį mušė anksčiau ir nurodo, jog ,,.. va tada šitiek malkų atlaikė, k**** nenumirė, o primesk čia viena bankė, viena bankė“. Nurodo, jog ,,jis dar prieš tai sakė du kartus buvo gavęs malkų du kartus parke žinai, daug tų malkų į vieną susidėjo nuo kelių gavo, o ant galo nuo manęs, gal dėl to. Stopūdovai gal tik tiek ir trūko, nebūtų p**** į asfaltą į žemę, viskas būtų gerai, jis nebūtų numiręs. Jaučiu normaliai p***, net garsas „budūlt“, žinai asfaltas“. Nurodo, jog kaltina jį ir dar vieną, bet ,,jis karočia ožys yra jis mane pridavė supranti? Viską, viską kai jis taip užstūmė tai aš dabar prieš jį duodu parodymus“. Į klausimą kas mirė, atsako, kad ,,K.“, teigia, jog ,,per barzdą vieną gavo nukrito, p***, viskas. Ir žinai už ką gavo?“ ... ,,Už draugę. Dviese primesk prisi**** prie draugės, atlėkiau „būm“, būm“ ir viskas“(3 t., 152-154 b. l.). Kito pokalbio metu nurodo, kad tas antras ,,jis iš vis nekaltas, jis tik stovėjo už manęs ir žiūrėjo kaip aš jį daužiau“. Į klausimą ar ir jis daužė atsako, jog ne (3 t., 155- 156 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos Marijampolės poskyrio 2015-08-19 specialisto išvadoje Nr. G 682/2015(09) nurodyta, jog G. D. konstatuota kraujosruva dešiniame skruoste, nubrozdinimai abiejų dilbių nugariniuose paviršiuose galėjo būti padaryti trimis poveikiais ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., 145 b. l.).

Įrodymai ir jų vertinimas

Ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais duomenimis nustatyta, kad 2015 m. rugpjūčio 15 d. apie 19 val., (duomenys neskelbtini) namo, D. B. sudavė smūgius G. D., padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą ir tuo pat metu bei toje pačioje vietoje sudavė smūgį M. R. į galvą, dėl ko pastarasis nugriuvo, patyrė sužalojimus, kurie sukėlė mirtį.

Bylos duomenimis nustatyta, jog G. D. ir M. R. smūgius D. B. sudavė dėl to, jog pastarieji buvo netoliese jo draugės G. O. ir, kaip teigia D. B., prie pastarosios ,,kabinėjosi“, vadino necenzūriniais žodžiais. D. B. teisiamojo posėdžio metu pripažino esmines aplinkybes, t. y. tai, jog sudavė tiek G. D. tiek M. R., nurodė, jog po suduoto smūgio M. R., šis krito ir galva trenkėsi į grindinį. Aplinkybes, kad nurodytu laiku ir vietoje buvo mušami du asmenys bei, kad po suduoto smūgio M. R. nugriuvo, patvirtino ir kiti byloje apklausti asmenys. Kartu su D. B. buvęs K. S. nurodė, jog D. B. pradėjo bėgti link savo draugės G. O., netoliese kurios buvo G. D. ir M. R., prieš tai pasakęs jam (K. S.) ,,jei ką tu imi vieną, o aš imu kitą“. K. S. patvirtino, kad bėgo kartu su D. B., tačiau nei vienam iš nukentėjusiųjų nesudavė, tačiau matė, kaip D. B. pirmiausiai sudavė G. D., o po to M. R., kuris po smūgio krito ir trenkėsi galva į grindinį. Nors nukentėjusysis G. D. nurodė, kad apie sužalojimo aplinkybes nieko neatsimena, tačiau teigė, kad žino tik tiek, kad smūgį jam sudavė asmuo, kurio ranka buvo su tatuiruote. G. O. nurodė, jog D. B. pribėgęs trenkė G. D., o po to priėjo prie M. R., kuris stovėjo šalia jos (G. O.), tačiau ar sudavė jam nematė, nes buvo nusisukusi. Atsisukusi pamatė, kad M. R. nugriuvęs. Šiems parodymams neprieštarauja ir liudytojos R. D. nurodytos aplinkybės, jog matė kaip juodais marškinėliais apsirengęs asmuo mušė ant žemės gulintį asmenį (akivaizdu, kad liudytoja matė mušamą G. D.), o po to ji matė ant grindinio gulintį M. R.. Liudytojos D. G. parodymai patvirtina tiek K. S., tiek D. B. parodymus apie nukentėjusiųjų sužalojimo aplinkybes – šluodama šaligatvį matė pro ją prabėgančius D. B. ir D. S. bei girdėjo D. B. pasakytus žodžius ,,aš imu vieną, o tu kitą“. Ir nors ši liudytoja teigia, kad matė, kaip D. B. spyrė M. R. į krūtinę, nuo ko jis nukrito, tačiau kas vyko toliau nematė, išskyrus tai, kad D. B. plekšnojo per veidą M. R., ir iš už automobilio išlindo G. D.. Tai, jog D. B. mušė tik M. R. jam spirdamas nurodė ir V. B., tačiau teigė, kad gali klysti, nes viskas vyko labai greitai, kad jis net nespėjo susigauti. Vertinant V. B. parodymus atkreiptinas dėmesys, jog jis teigė, kad buvo mušamas tik vienas asmuo, t. y. M. R., tačiau dar ikiteisminio tyrimo metu akistatos su G. O. metu, pastaroji jo nurodytas aplinkybes paneigė, teigdama, jog pirmiausia D. B. sudavė smūgius G. D., tuo metu kai M. R. buvo netoli jos (G. O.). Nors ir D. G. tvirtino, kad D. B. M. R. spyrė, tačiau ši liudytoja taip pat nenurodo kitų nustatytų aplinkybių, t .y. kad buvo mušamas ir G. D., todėl kolegija sprendžia, jog tiek V. B., tiek D. G., nurodydami, jog buvo spirta M. R., greičiausiai spyriu palaikė jo staigų pribėgimą prie G. D., kadangi spyrio M. R. nepatvirtina nei kiti byloje apklausti asmenys, nei slapto sekimo metu gauti duomenys, nei teismo specialisto išvada (sužalojimai krūtinėje M. R. nekonstatuoti).

Būtent kaltinamojo D. B. ir liudytojo K. S. parodymus apie M. R. suduotų smūgių lokalizaciją patvirtina teismo medicinos ekspertizės išvados bei eksperto paaiškinimas teisiamojo posėdžio metu. Aplinkybę, jog sužalojimas dešinėje akyje yra šviežias nurodė ekspertas D. Tumėnas, teigdamas, jog nuo šio smūgio nukentėjusysis galėjo griūti ir, kad sužalojimas akyje ir sužalojimas galvoje (kas sukėlė mirtį) padaryti tuo pačiu arba artimu vienas kitam metu. Kiti sužalojimai, nurodyti ekspertizės akte, yra senesni.

Nors byloje yra duomenų, kad M. R. tą pačią dieną, t. y. 2015 m. rugpjūčio 15 d., buvo nugriuvęs bei mušamas kitų asmenų, tačiau teigti, kad būtent jie sukėlė M. R. mirtį – pagrindo nėra. V. B. teisiamojo posėdžio metu pripažino, jog tikrai stūmė M. R. dėl pasisavinto telefono, tačiau nurodė, jog M. R. nugriuvo nuo suoliuko ant vejos. I. S. tik girdėjo apie įvykį parke, kurio metu M. R. buvo suduoti smūgiai. Nors teisiamojo posėdžio metu R. I. tvirtino, kad matė kaip parke M. R. keletą kartų krito nuo suoliuko, atsitrenkdamas į plyteles, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jis buvo nurodęs, kad nuo suoliuko jį nustūmė V. B. ir jis nukrito ant žolės ar ant žemės. Taip pat R. I. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog matė, kaip M. R. eidamas krito ant asfalto, tačiau teigė, jog krito priekiu ir ar trenkėsi galva – nematė. Vertinant R. I. parodymus, kolegija remiasi jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kadangi jie neprieštarauja V. B. nurodytoms aplinkybėms. Nors tiek V. B., tiek R. I. nurodo, jog nukentėjusysis nuo suoliuko griuvo aukštielninkas, o R. I. teigia, jog galėjo griūti ir priekiu, tačiau iš specialisto išvados matyti, jog, nei pakaušyje, nei kaktoje sužalojimai nekonstatuoti. Taigi kolegija, sprendžia, jog minėtų liudytojų parodymai nepaneigia, jog M. R. buvo sužalotas aukščiau nurodytomis aplinkybėmis ir kad tai padarė D. B..

Remiantis CK 6.291 straipsniu, mirusiojo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu, todėl O. Ir V. J. K. reikalavimas dėl laidojimo išlaidų, kurį kaltinamasis paskutiniojo žodžio metu pripažino, yra pagrįstas rašytiniais įrodymais, todėl tenkinamas, priteisiant ieškovams lygiomis dalimis ir mažinant laidojimo pašalpos dydžiu bei puse paminklo kainos (3042,85 – 304 – 1000 = 1738,85).