- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-23
- Bylos Nr.
- 1A-58-387/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45712-2015-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algimantas Valantinas, Jolanta Čepukėnienė, Ernesta Montvidienė
- Nuteistasis
- D. B.
- Advokatai
- Kristina Sandaraitė Butvilienė
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Ernestos Montvidienės ir Algimanto Valantino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 26 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, nustatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje , 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir nuteistas:
- pagal BK 284 straipsnį – 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausme;
- pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą – 12 (dvylikos) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, 9 dalimi, paskirtos bausmės ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu D. B. paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir paskirta subendrinta galutinė 12 (dvylikos) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, paskiriant ją atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2015 m. rugpjūčio 17 d. iki 2016 m. gruodžio 14 d. ir nuo 2019 m. vasario 4 d. iki 2019 m. birželio 26 d.
D. B. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
O. K. ir V. J. K. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies, priteisiant jiems lygiomis dalimis iš D. B. 1 738,85 eurų turtinei žalai atlyginti.
O. K. ir V. J. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. D. B. nuteistas už tai, kad 2015 m. rugpjūčio 15 d., apie 19 val. 17 min., gatvėje prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės dėl chuliganiškų paskatų demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, be jokios priežasties viešoje vietoje, tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu G. D. į veido sritį, o šiam pargriuvus ant žemės, kumščiu jam sudavė dar ne mažiau kaip du smūgius į veido sritį, tuo padarė nukentėjusiajam G. D. kraujosruvą dešiniame skruoste, nubrozdinimus abiejų dilbių nugariniuose paviršiuose, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
2. D. B. taip pat nuteistas už tai, kad 2015 m. rugpjūčio 15 d., apie 19 val. 17 min., gatvėje prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės, demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą viešoje vietoje, dėl chuliganiškų paskatų sudavęs smūgius G. D., tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu M. R. į galvą, dėl ko M. R. nugriuvo ir galva trenkdamasis į grindinį patyrė sužalojimus: kraujosruvas dešinės akies vokuose bei dešinės ausies kaušelio srityje, kraujosruvą galvos minkštuosiuose audiniuose dešinio smilkinio srityje, kraujosruvą dešinio smilkininio raumens priekinėje dalyje, kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimą dešiniojo smilkinkaulio žvyno siūlės bei dangčio srityse, kraujo išsiliejimą virš kietojo galvos smegenų dangalo dešiniųjų smilkininės ir momeninės skilčių sferiniuose paviršiuose bei po minkštaisiais dangalais kairės smilkininės skilties sferiniame paviršiuje, kas vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl kurių M. R. 2015 m. rugpjūčio 16 d., apie 4.50 val., VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ mirė.
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. B. prašo perkvalifikuoti jo įvykdytą veiką (BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktas) pagal straipsnį, nustatantį atsakomybę už ne tokio sunkaus nusikaltimo padarymą, ir sušvelninti paskirtą bausmę. Taip pat nuteistasis prašo įskaityti jam į paskirtos bausmės laiką laikotarpį, kurį jis praleido Olandijos įkalinimo įstaigoje.
4. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė jam itin griežtą bausmę, visiškai neatsižvelgdamas į tai, kad jis sudavė M. R. tik vieną smūgį, kuris nebuvo planuotas. Anot D. B., jis veikė spontaniškai, nes buvo įžeista jo mylima mergina, todėl jo veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal BK 130 straipsnį kaip nužudymas labai susijaudinus.
5. Nuteistojo teigimu, jo veiksmai nebuvo tyčiniai, jis neplanavo žudyti M. R.. Pamatęs, kad nuo suduoto smūgio šis nugriuvo, pylė ant jo vandenį, norėjo padėti atsigauti. Pasak apelianto, tai, kad M. R. mirė tebuvo tik nelaimingas atsitikimas, o ne nužudymas.
6. Anot D. B., byloje specialisto išvadą pateikęs ekspertas buvo nurodęs, kad M. R. laiku suteikus medicininę pagalbą, jis būtų išgyvenęs, o nuteistajam kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal kitą baudžiamojo kodekso straipsnį. Apeliantas pažymi, kad jis buvo ne kartą sakęs atvykusiems medikams, kad M. R. smarkiai trenkėsi galva į žemę, atkreipė jų dėmesį į tai, tačiau jie vis tiek tinkamai neatliko savo darbo, laiku nesuteikė nukentėjusiajam medicininės pagalbos, dėl ko šis mirė. Anot nuteistojo, šias jo nurodytas aplinkybes gali patvirtinti tiek įvykio vietoje buvę liudytojai G. O. ir K. S., tiek tą vakarą budėję policijos pareigūnai.
7. Pasak D. B., jo veiksmai galėtų būti kvalifikuojami pagal BK 130 ar132 straipsnį, bet ne pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nes M. R. mirtis nebuvo tyčinė, o nuteistasis veikė ne dėl chuliganiškų paskatų, bet siekdamas apginti savo merginą.
8. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė atmesti apeliacinio skundo dalį dėl D. B. nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą pagrįstumo ir jam paskirtos bausmės švelninimo bei tenkinti nuteistojo prašymą dėl jo sulaikyme Olandijoje išbūto laiko įskaitymo į paskirtos bausmės laiką.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
9. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis D. B. apeliaciniame skunde, neginčydamas savo nuteisimo pagal BK 284 straipsnį, prašo teismo perkvalifikuoti jo veiksmus (dėl smūgio sudavimo M. R.) pagal straipsnį, nustatantį atsakomybę už ne tokio sunkaus nusikaltimo padarymą, ir sušvelninti skundžiamu nuosprendžiu jam už šią nusikalstamą veiką paskirtą bausmę.
Dėl D. B. kaltės padarius nusikaltimą, nustatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte
10. Apeliaciniame skunde D. B. nurodo, kad M. R. mirtis nebuvo tyčinė, o jis veikė ne dėl chuliganiškų paskatų, bet siekdamas apginti savo merginą, todėl jo veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal BK 130 straipsnį arba pagal 132 straipsnį. Anot apelianto, skundžiamu nuosprendžiu jis nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmetami. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsniu, 301 straipsniu, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus, teisingai nustatė nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes ir pagrįstai nuteisė D. B. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
11. Pagal aptariamą teisės normą baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas nužudė kitą žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Teismų praktikoje nužudymu dėl chuliganiškų paskatų pripažįstamas nužudymas, padarytas negerbiant bei demonstratyviai ignoruojant elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, kai siekiama priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į aplinkinius, kai nusikalstama be jokios dingsties arba kaip pretekstą savo veiksmams panaudojant mažareikšmę dingstį. Chuliganiškos paskatos reiškiasi neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo nužudymu nesant asmeninių tarpusavio santykių tarp kaltininko ir nukentėjusiojo arba panaudojant menkavertę dingstį. Šioms paskatoms būdinga tai, kad veika yra be priežasties, akivaizdžiai neadekvati. Nužudymas nelaikomas padarytas dėl chuliganiškų paskatų, kai jis padaromas tarpusavio asmeninio konflikto ar nesutarimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-156/2010, 2K-446/2011, 2K-189/2013, 2K-381/2013, 2K-164/2014, 2K-8-696/2015, 2K-477-746/2015).
12. Išnagrinėjusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad D. B. fizinį smurtą prieš M. R. vartojo – sudavė jam vieną kartą kumščiu į galvą – dėl menkavertės dingsties. Nors nuteistasis teigia, kad smurtavo siekdamas apginti savo merginą, šie jo argumentai prieštarauja kitoms, byloje surinktais įrodymais nustatytoms, faktinėms aplinkybėms. Antai apklausiama pirmosios instancijos teisme liudytoja G. O. parodė, kad įvykio dieną prie jos pradėjo kabinėtis M. R.. Jai nuėjus nuo jo toliau, atbėgo nuteistasis. Ikiteisminio tyrimo metu G. O. nurodė panašias aplinkybes, paaiškinusi, kad tuo metu, kai prie jos ir nukentėjusiojo pribėgo D. B. bei K. S., M. R. tiesiog ėjo jai iš paskos. Liudytoja taip pat parodė, kad pribėgęs nuteistasis iš karto sudavė M. R.. Šis net nespėjo nieko pasakyti (t. 2, b. l. 29–30; t. 6, b. l. 25). Liudytojas V. B. paaiškino, kad 2015 m. rugpjūčio 15 d. ėjo į parduotuvę, kai pamatė D. B., kuris kartu su K. S. bėgo link M. R.. Pasak liudytojo, M. R. stovėjo prie laiptinės. D. B. ir K. S. greitai prie jo pribėgo, nuteistasis sudavė smūgį ir M. R. nukrito. Liudytojas taip pat nurodė matęs prie laiptinės tik tris vaikinus. Jokių merginų aplinkui nepastebėjo (t. 6, b. l. 27, t. 7, b. l. 127). Savo ruožtu liudytoja D. G. parodė, kad jai būnant lauke prie parduotuvės, pro ją prabėgo D. B. ir K. S.. Anot liudytojos, jie bėgo per perėją, iš kitos gatvės pusės. Liudytoja nurodė girdėjusi, kaip bėgdamas nuteistasis pasakė K. S.: „Greičiau bėgam, tu imsi vieną, o aš kitą“. Pasak D. G., pribėgęs prie M. R., D. B. iš karto sudavė jam smūgį, nuo kurio M. R. aukštielninkas nugriuvo ant trinkelių. Liudytoja taip pat paaiškino mačiusi netoli įvykio vietos G. O., kuri prieš tai buvo ties paminklu, rašinėjo SMS žinutes (t. 2, b. l. 11; t. 7, b. l. 177). Taigi šiais byloje surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad M. R. jokių aktyvių veiksmų prieš G. O. neatlikinėjo ir jokios grėsmės pastarajai nekėlė.
13. Aukščiau aptarti objektyvūs duomenys taip pat paneigia D. B. teiginius, kur jis nurodo vartojęs fizinį smurtą todėl, kad pamatė G. O., kuri traukėsi atbula nuo agresyviai link jos ėjusių M. R. ir G. D.. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad prieš pat D. B. suduodant jam smūgį, M. R. stovėjo atokiau nuo G. O., kuri nejausdama jokio pavojaus, rašinėjo SMS žinutes. Be to, byloje nustatyta, kad tiek M. R., tiek G. D. įvykio metu buvo akivaizdžiai neblaivūs. Liudytoja D. G. paaiškino, kad M. R. buvo girtas, šlubčiojo, jam buvo ištinusi koja (t. 2, b. l. 11; t. 7, b. l. 177). O G. D. pirmosios instancijos teisme parodė, kad tą dieną alkoholį vartojo nuo pat ryto. Pasak liudytojo, pro namą, esantį Laisvės gatvėje, jie kartu su M. R. ėjo pas draugą. Kaip ten atsirado D. B. jis nežino (t. 7, b. l. 127). Taigi, manydama, kad jai gresia pavojus, G. O. galėjo lengvai pasišalinti iš įvykio vietos, tačiau to nepadarė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apklausiama teisme liudytoja nurodė, kad M. R. pradėjo prie jos kabinėtis žodžiais, bet jokie M. R. pasakyti žodžiai negalėjo tapti priežastimi, paskatinusia D. B. vartoti prieš jį fizinį smurtą. Kaip jau buvo minėta, byloje nustatyta, kad nuteistasis jau bėgdamas, iš anksto buvo nusprendęs sužaloti M. R. ir tuo metu jis fiziškai negalėjo girdėti tarp M. R. ir G. O. vykusio pokalbio. Byloje kaip liudytoja apklausta D. G. patvirtino girdėjusi kaip bėgdami pro ją nuteistasis ir K. S. jau tarėsi dėl fizinio smurto vartojimo, o parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad atstumas nuo vietos, kur stovėjo D. G., iki namo, prie kurio buvo sumuštas M. R., sudaro 77 metrus (t. 2, b. l. 14).
14. Nagrinėjamu atveju svarbia aplinkybe laikytina ir tai, kad bylos duomenimis D. B. jau nebe pirmą kartą vartojo fizinį smurtą prieš M. R.. Antai slapto sekimo protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad būdamas suimtas nuteistasis apgailestavo, jog šį kartą M. R. mirė vos nuo vieno smūgio, nors anksčiau jis buvo sumušęs nukentėjusįjį žymiai smarkiau ir šis išgyveno (t. 3, b. l. 153). Taigi D. B. buvo linkęs smurtauti prieš M. R., o G. O. buvimą šalia pastarojo panaudojo tik kaip mažareikšmę dingstį eiliniam nukentėjusiojo sumušimui.
15. Esant šioms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad D. B., pasinaudodamas mažareikšme dingstimi (neva agresyviais nukentėjusiojo veiksmais prieš G. O.), elgėsi neadekvačiai, t. y. panaudojo fizinį smurtą, nukreiptą į nukentėjusiojo gyvybiškai svarbų organą (galvą), ir nužudė M. R., ignoruodamas elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos D. B. veiksmus kvalifikavo pagal BK 128 straipsnio 2 dalies 8 punktą, perkvalifikuoti juos pagal BK 130 straipsnį ar pagal 132 straipsnį, kaip kad prašo apeliantas, nėra jokio teisinio pagrindo.
16. BK 130 straipsnis taikomas tada, kai nukentėjusiajam gyvybė atimama kaltininkui esant labai didelio susijaudinimo arba vadinamojo fiziologinio afekto būsenos, kurią sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį ar jo artimą asmenį nukentėjusio asmens poelgis. Kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį būtina nustatyti: 1) neteisėtą ar itin įžeidžiantį nukentėjusiojo poelgį, kuris turi būti pagrindinė priežastis, išprovokavusi nužudymą; 2) kaltininko buvimą afekto būsenos (t. y. situaciją, kai dėl neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų kaltininkui iš dalies aptemsta sąmonė, susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti). Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad atbėgus nuteistajam, M. R. stovėjo atokiau nuo G. O. ir jokių neteisėtų ar itin įžeidžiančių veiksmų, kurie galėtų išprovokuoti agresyvų nuteistojo elgesį, neatliko. Be to, teisėjų kolegijos jau buvo minėta, kad bėgdamas link M. R., D. B. tarėsi su K. S. dėl nukentėjusiojo ir G. D. sumušimo, o tai patvirtina, kad jo mąstymas nebuvo paveiktas neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų, jis neveikė spontaniškai ir M. R. sužalojo ne staigiai susijaudinęs, bet iš anksto apgalvojęs savo veiksmus. Taigi nuteistojo veika neatitinka nusikaltimo, nustatyto BK 130 straipsnyje, sudėties požymių.
17. Perkvalifikuoti D. B. veiksmus pagal BK 132 straipsnį taip pat nėra jokio pagrindo. Pastarajame straipsnyje nustatytų nusikalstamų veikų sudėčių būtinasis požymis – kaltė – yra neatsargumas, galintis pasireikšti dviem formomis: nusikalstamu pasitikėjimu ir nusikalstamu nerūpestingumu (BK 16 straipsnis). Jei kaltės forma yra neatsargi, kaltininkas arba visiškai nesuvokia savo veiksmų pavojingumo ir nenumato galinčių kilti padarinių, nors gali ir turi juos numatyti (nusikalstamas nerūpestingumas), arba suvokia tik rizikingą savo veiksmų pobūdį ir lengvabūdiškai tikisi išvengti galinčių kilti padarinių (nusikalstamas pasitikėjimas). Pažymėtina, kad aplinkybių, kuriomis remdamasis kaltininkas tikisi išvengti nusikalstamų padarinių, pobūdis turi esminę reikšmę vertinant, ar veika padaryta nusikalstamai pasitikint ar netiesiogine tyčia. Jeigu kaltininkas tikisi išvengti padarinių remdamasis sėkme, likimu, nuojauta, prietarais ir pan., – tai netiesioginės tyčios požymis. Jeigu kaltininkas tikisi išvengti padarinių ir pasikliauja savo ar kitų asmenų savybėmis, žmogaus sukurtų objektų ar gamtos jėgų veikimu bei kitomis realiai egzistuojančiomis objektyviomis aplinkybėmis,– tai nusikalstamo pasitikėjimo požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-498-746/2015). Nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad tikėdamasis išvengti nusikalstamų padarinių ? sunkesnio M. R. sužalojimo ir jo mirties ? D. B. pasikliovė sėkme, atsitiktinumu, t. y. veikė netiesiogine tyčia. Taigi pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje teisingai nustatė nuteistojo kaltės rūšį ir formą. D. B. veikiant tyčia, nėra jokio pagrindo kvalifikuoti jo veiksmus ? smūgio sudavimą M. R., kuris tapo pastarojo mirties priežastimi ? kaip neatsargų gyvybės atėmimą. Priešingai nei teigia apeliantas, M. R. mirtis ? atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, patvirtinančias, kad nukentėjusysis nuteistojo buvo sužalotas jau nebe pirmą kartą (žr. 14 p.) ? nėra nelaimingas atsitikimas, bet dėsningas D. B. neteisėtų veiksmų padarinys.
18. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad M. R. mirtį sąlygojo ne apelianto sukelta galvos trauma, o tai, kad gydytojai tinkamai neatliko savo darbo ir laiku nesuteikė nukentėjusiajam medicininės pagalbos. Šis argumentas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu atlikus dalinį įrodymų tyrimą ir 2019 m. lapkričio 20 d. teismo nutartimi paskyrus byloje deontologinę ekspertizę, nustatyta, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ medikų diagnostiniai sprendimai buvo taikomi pagal tuo metu buvusią klinikinę situaciją, todėl negalima teigti, kad medikų veiksmai tuo metu buvo netinkami. Ekspertai konstatavo, kad M. R. preliminari diagnozė „Sunki abstinencijos būklė“, atsižvelgiant į vyravusius klinikinius simptomus, anamnezę, neurologinės simptomatikos nebuvimą, buvo nustatyta teisingai pagal tuo metu buvusią klinikinę situaciją. Ekspertizės akte taip pat nurodoma, kad M. R. mirtį lėmė dėl galvos sumušimo įvykęs kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo, sukėlęs galvos smegenų suspaudimą ir pabrinkimą. Epidurinės hematomos tikėtinas kraujavimo šaltinis ? dėl smilkinkaulio žvyno lūžio pažeista vidurinė smegenų dangalo arterija. Anot ekspertų, arterinis kraujavimas dažnai lemia greitą epidurinės hematomos formavimąsi ir mirtį lemiančių galvos smegenų suspaudimo ir pabrinkimo vystymąsi. Todėl negalima teigti, kad ir laiku atlikta diagnostika bei skubus operacinis gydymas specializuotose klinikose leistų išvengti nukentėjusiojo mirties (t. 8, b. l. 78–84).
19. Taigi byloje neginčijamai nustatyta, kad M. R. mirtį nulėmė neteisėti D. B. veiksmai ? galvos sumušimas, nuo kurio įvyko kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo, sukėlęs galvos smegenų suspaudimą ir pabrinkimą. Būtent šie smurtiniai veiksmai vertintini kaip būtina sąlyga, be kurios M. R. nebūtų miręs. Tiek specialisto išvada (t. 1, b. l. 47?53), tiek ekspertizės aktu (t. 8, b. l. 78–84) teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad D. B. neteisėti veiksmai dėsningai sukėlė nukentėjusiojo mirtį ir yra svarbiausia jos priežastis. Ekspertai patvirtino, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini):“ medikai veikė tinkamai ir pagal vyravusią simptomatiką bei buvusią klinikinę situaciją teisingai nustatė M. R. diagnozę – „Sunki abstinencijos būklė“. Kaip jau buvo minėta, ekspertai taip pat akcentavo, kad esant tokiai traumai, kraujavimas vyksta itin intensyviai, todėl negalima teigti, kad net skubus operacinis gydymas leistų išvengti M. R. mirties. Taigi šios byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad tarp D. B. veiksmų ir M. R. mirties egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys, nes būtinybė gydyti pastarąjį atsirado būtent dėl nuteistojo jam padaryto sužalojimo.
Dėl D. B. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą paskirtos bausmės
20. Apeliaciniame skunde D. B. taip pat prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę ir įskaityti į paskirtos bausmės laiką laikotarpį, kurį jis praleido Nyderlandų įkalinimo įstaigoje.
21. Išnagrinėjusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl nuteistajam D. B. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą paskirtos dvylikos metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės yra pagrįsta ir teisėta. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes. Skundžiamame nuosprendyje atsižvelgta į tai, kad D. B. įvykdė labai sunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus gyvybei; nors aptariamos nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo teistas, tačiau buvo įvykdęs nusikaltimus nuosavybei ir iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojęs du asmenis, dėl ko vėliau buvo pripažintas kaltu atitinkamais teismo nuosprendžiais; baustas dėl administracinių nusižengimų padarymo, tarp jų ir dėl viešosios tvarkos pažeidimų. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad D. B. įvykdytas labai sunkus tyčinis nusikaltimas, sukėlęs negrįžtančias pasekmes, nebuvo atsitiktinis. Tuo pačiu pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis sudavė M. R. tik vieną smūgį, vėliau nepasišalino iš įvykio vietos, gaivino nukentėjusįjį (pylė ant jo vandenį) ir skyrė D. B. už nusikaltimo, nustatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis yra mažesnis nei šio straipsnio sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis. Nuteistajam paskirta bausmė yra teisinga ir proporcinga jo įvykdytos veikos pavojingumui, nėra aiškiai per griežta, todėl švelninti ją nėra teisinio pagrindo.
22. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės teisingai subendrintos bausmių apėmimo būdu griežtesne bausme (dvylikos metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimu) apimant švelnesnę bausmę (pagal BK 284 straipsnį paskirtą penkiasdešimties parų areštą), paskiriant D. B. subendrintą dvylikos metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimą (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
23. Kreipdamasis su apeliaciniu skundu, apeliantas prašė teismo įskaityti į jam paskirtos bausmės laiką laikotarpį, kurį jis praleido įkalinimo įstaigoje Nyderlandų karalystėje. Šis prašymas yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Bylos medžiaga nustatyta, kad nuteistajam pasislėpus nuo teismo, jam buvo išduotas Europos arešto orderis. D. B. buvo sulaikytas 2018 m. lapkričio 19 d. Nyderlandų karalystėje ir 2019 m. vasario 4 d. perduotas Lietuvos teisėsaugos pareigūnams (t. 7, b. l. 81). Taigi D. B. laisvė buvo ribojama vykdant šį baudžiamąjį procesą, todėl vadovaujantis BK 66 straipsniu, minėtas laikotarpis turi būti įskaitytas į jam paskirtos bausmės laiką.
24. Byloje tinkamai išspręstas pareikšto civilinio ieškinio klausimas. Teismas nepažeidė nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų reikalavimų ir, priteisdamas iš nuteistojo nukentėjusiųjų patirtą turtinę žalą, vadovavosi byloje esančiais jos dydį pagrindžiančiais įrodymais.
25. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje įsivėlusį netikslumą, nurodant M. R. mirties laiką. Skundžiamame procesiniame sprendime nurodoma, kad nukentėjusysis mirė „<...> 2015 m. rugpjūčio 8 d. 16 apie 4.50 val. <...>“, nors nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusysis mirė 2015 m. rugpjūčio 16 d. Šis netikslumas vertintinas kaip rašymo apsirikimo klaida ir taisytinas.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, ,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo D. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 26 d. nuosprendį.
Įskaityti į Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 26 d. nuosprendžiu D. B. paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką – dvylikos metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimą – laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 19 d. iki 2019 m. vasario 4 d., kurį D. B. praleido įkalinimo įstaigoje Nyderlandų karalystėje.
Likusią Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 26 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.