Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (pirmininkaujantis), Evaldo Gražio ir Nerijaus Meilučio, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros prokurorui Virginijui Sokolovui, teismo posėdyje išnagrinėjusi įtariamojo D. B. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria įtariamajam D. B. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo – terminas 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. rugsėjo 17 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B., gimęs (duomenys neskelbtini) įtariamas tuo, kad 2015 m. rugpjūčio 15 d., apie 19 val. prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės, konflikto metu tyčia sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių M. R., dėl ko šis griuvo ant grindinio ir nuo patirtų sužalojimų (duomenys neskelbtini) ligoninėje mirė. Šiais veiksmais D. B. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi D. B. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – vieno mėnesio laikotarpiui, jo pradžią skaičiuojant nuo 2015 m. rugpjūčio 17 d. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs įtariamojo skundą, 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartimi paskirtą suėmimą paliko galioti. Besibaigiant suėmimo terminui, Marijampolės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja, susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, įtariamąjį D. B. charakterizuojančia medžiaga, atsižvelgdama į įtariamojo turtinę padėtį, socialius ryšius su Lietuvos Respublika, turimą gyvenamąją vietą bei įvertinusi jam gresiančios bausmės griežtumą, konstatavo, jog griežčiausios kardomosios priemonės taikymo pagrindai neišnykę, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 straipsnyje numatytų tikslų. Taigi, apylinkės teismas, manydamas, kad įtariamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, trukdyti procesui, paveikdamas liudytojus ir kitą įtariamąjį bei daryti naujus nusikaltimus, 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartimi D. B. griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo – terminą pratęsė 3 (trijų) mėnesiui laikotarpiui, jo pradžią skaičiuojant nuo 2015 m. rugsėjo 17 d.

Įtariamasis D. B. skunde prašo panaikinti kardomosios priemonės – suėmimo – taikymą, paskiriant jam kitas - švelnesnes kardomąsias priemones. Skunde iš esmės kelia klausimą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutarties pagrįstumo ir nurodo, jog nepadarė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Atkreipia dėmesį į tai, kad kitas įtariamasis šioje byloje, kuris iš tiesų ir įvykdė nusikaltimą, yra laisvėje. Pažymi, kad atvykus policijos pareigūnams, jis buvo namuose, pats geranoriškai atidarė duris, niekur nebėgo, nesislėpė ir to neketina daryti ateityje. Naujų nusikaltimų daryti taip pat neketina, deklaruoja norą grįžti pas savo šeimą ir merginą, siekius tęsti mokslus, pradėti dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įtariamasis skunde nurodo, kad policija daro jam spaudimą, liepdama viską prisipažinti, grasina suimti jo draugę, sumušti jį bei pabloginti jo gyvenimo sąlygas įkalinimo įstaigoje.

Skundo nagrinėjimo metu prokuroras prašė įtariamajam paskirtą suėmimą palikti galioti.

D. B. pratęstas suėmimo terminas paliktinas galioti.

Sprendžiant suėmimo skyrimo (pratęsimo) klausimą būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad toks duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, dėl ko skiriant ar pratęsiant kardomosios priemonės terminą, neprivaloma turėti tiek duomenų, kiek jų būtina priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Taigi, teismas spręsdamas klausimą dėl kardomosios priemonės tolimesnio taikymo pagrįstumo bei teisėtumo, nepateikia išankstinio įrodymų vertinimo, kadangi tai daro tik pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą iš esmės. Suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Todėl nei žemesnės instancijos teismas, priimdamas tokio pobūdžio procesinį sprendimą byloje, nei juo labiau apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas šio procesinio sprendimo pagrįstumą, nepasisako dėl įtariamojo (kaltinamojo) kaltės ir pateiktus bylos duomenis vertina tik tiek, kiek jie yra susiję su šios kardomosios priemonės taikymo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Šiuo atveju aukštesnės instancijos teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo vertinimu, kad byloje esančių duomenų visuma sudaro pakankamą pagrindą įtarti, jog D. B. padarė įtarime nurodytą veiką, nepaisant to, kad jis to nepripažįsta.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, įtariamojo skundo argumentais dėl suėmimo pratęsimo pagrįstumo, konstatuoja, kad spręsdamas kardomosios priemonės pratęsimo klausimą, apylinkės teismas visiškai pagrįstai nustatė, jog suėmimo taikymo pagrindai nėra išnykę, todėl D. B. pagrįstai pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo – terminas visais BPK 122 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais.

Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad D. B. yra įtariamas padaręs labai sunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį baudžiamasis įstatymas numato vien tik su ilgalaikiu laisvės atėmimu susijusią bausmę. Nors gresianti laisvės atėmimo bausmė pagal susiformavusią teismų praktiką nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau nagrinėjamu atveju jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Byloje yra kitų BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą (duomenys apie šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kt.).

Nors įtariamasis yra jaunas – vos 20 metų amžiaus, tačiau jau vieną kartą teistas, net dvylika kartų baustas administracinėmis nuobaudomis, neturi šeimyninių ar darbinių įsipareigojimų, savo vardu registruoto turto, stiprių socialių ryšių Lietuvos Respublikoje, 2013-2014 m. laikotarpiu nuolat gyveno užsienio valstybėje. Tai leidžia pagrįstai manyti, kad jis iš tiesų, būdamas laisvėje ir suvokdamas gresiančios bausmės griežtumą bei neišvengiamumą, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra galimybės užtikrinti jo dalyvavimą procese (BPK 119 straipsnis). Kita vertus tai, kad įtariamasis, nors ir yra jauno amžiaus, tačiau jau yra teistas, baustas administracine tvarka, neturi darbo ir tuo pačiu legalaus pragyvenimo šaltinio, leidžia daryti visiškai pagrįstą išvadą, jog būdamas laisvėje, jis gali daryti ir naujus, BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Juolab, kad teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, D. B. 2015 m. rugsėjo 11 d. yra atiduotas teismui už nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymą.

Kadangi įtariamojo kaltė įrodinėjama, be kitų įrodymų, ir liudytojų, nukentėjusiųjų parodymais, o byloje yra faktinių duomenų, jog suimtasis gali daryti poveikį kitam nukentėjusiam asmeniui, liudytojams, todėl apylinkės teismas pagrįstai nusprendė, kad būdamas laisvas, suimtasis gali trukdyti nustatyti tiesą byloje. Atsižvelgiant į tai, suėmimas D. B. pagrįstai paskirtas ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, Marijampolės rajono apylinkės teismas nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nagrinėjamu atveju nepažeidė. Pusiausvyra tarp galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo – taikymo išlaikyta.

Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, apygardos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nematydamas galimybės bet kuria kita švelnesne kardomąja priemone pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, teisėtai ir pagrįstai įtariamajam pratęsė suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytais pagrindais, o savo sprendimą pakankamai motyvavo. D. B. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas – šiuo metu nėra per griežta, o jos terminas, atsižvelgiant į proceso stadiją ir bylos tyrimo eigą, pratęstas teisingai ir pagrįstai. Todėl skundo argumentais nėra jokio pagrindo naikinti nutartį, kuria pratęstas suėmimo terminas įtariamajam.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartimi įtariamajam D. B. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.