- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-17
- Bylos Nr.
- 2A-1508-460/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- S. M.
- Atsakovas
- R. J. A.
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonė Registrų centro Klaipėdos filialas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. M. (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. M. ieškinį atsakovui R. J. A. dėl nuosavybės teisių gynimo, trečiasis asmuo valstybės įmonė Registrų centro Klaipėdos filialas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su ieškiniu, juo prašė įpareigoti atsakovą įleisti VĮ Registrų centro specialistus į jam priklausančią namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį atlikti viso namo inventorizaciją, siekiant nustatyti idealiąsias dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje; priteisti iš atsakovo ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovei adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso 51/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato- sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinierinių statinių- kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir 0.0777 ha žemės sklypo 396/777, o 4877/1000 pastatų bei 381/777 žemės sklypo priklauso atsakovui. Teigia, kad atsakovui atliekant kadastrinius matavimus buvo nukrypta nuo idealiųjų, kiekvienai šaliai tenkančių dalių apskaičiavimo. Siekdama atlikti tikslią pastato inventorizaciją, kadangi yra tikra, jog atlikta inventorizacija suras netikslumus nuo realiai egzistuojančio pastato ir jame esančių patalpų nurodomų matmenų. Atsakovas neįsileidžia į jam nuosavybės priklausančią namo dalį, todėl negaliu tinkamai atlikti inventorizacijos. Dėl atsakovo kaltės negali būti inventorizuota ir tokiu būdu tinkamai nustatytos idealiosios dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Ieškovė nėra tikra, kad jai priklauso 51/100 dalis o atsakovui 4877/1000 namo dalis.
Atsiliepimas
2. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, jame nurodė, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad Nekilnojamojo turto kadastriniai matavimai atliekami teisės aktų numatytais atvejais. Atsakovas iš principo neprieštarautų naujų namo matavimų atlikimui jeigu tam būtų bent koks nors pagrindas ar būtinybė. Tačiau šiuo atveju ieškovė siekia atlikti naujus matavimus ne todėl, kad yra būtinybė juos patikslinti (pavyzdžiui dėl to, kad pasikeitė namo plotas, plotų skaičiavimo metodika, senieji matavimai daryti prieš daugybę metų ir t.t.), o todėl, kad yra apimta klaidingų įsitikinimų, nepagrįstų įtarinėjimų. Todėl atsakovas nemato jokio reikalo atlikti naujus namo kadastrinius matavimus. Gyvenamojo namo kadastriniai matavimai buvo atlikti 2015-07-01, suformuota kadastrinių matavimų byla Nr. 21/26846, šie kadastriniai matavimai VĮ Registrų centre įregistruoti nuo 2017-10-18. Taigi, nuo naujausių kadastrinių matavimų įregistravimo iki ieškovės ieškinio parengimo praėjo tik vieneri metai ir ieškovė jau kelia klausimą dėl naujų kadastrinių matavimų atlikimo. Nuo įregistruotų kadastrinių matavimų atlikimo iki šiol gyvenamajame name nebuvo atlikta jokių veiksmų, numatytų Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme, t. y. nebuvo atlikti jokie nekilnojamojo turto formavimo veiksmai bei statiniai nebuvo rekonstruoti ar kapitališkai remontuoti. Ieškovės ieškinyje nėra nurodyta jokių konkrečių priežasčių kam yra reikalingi nauji kadastriniai matavimai, kuo konkrečiai negeri yra įregistruotieji matavimai. Ieškovė, neįsigilinusi į Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-02-07 sprendimą daro klaidingas išvadas apie neteisingą bendraturčių idealiųjų dalių registravimą Nekilnojamojo turto registre. Ieškovė nurodė, kad negali būti, jog jai priklauso 51/100 dalis, o atsakovui 4877/1000 dalis namo ir teigia, kad kažkur yra neatitikimai, kurie turi būti panaikinti. Namo bendraturčių idealiosios nuosavybės dalys yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Problema ta, kad atsakovas pakeistas savo nuosavybės dalis pagal teismo sprendimą įsiregistravo Nekilnojamojo turto registre ir šie jo duomenys yra atnaujinti, o ieškovė to nepadarė. Ieškovei tereikėjo atlikti vieną veiksmą - parašyti prašymą VĮ Registrų centrui pakeisti jos nuosavybės dalis pagal teismo sprendimą ir jokių neatitikimų nebūtų likę, nes teismo sprendime jokių klaidų nustatant nuosavybės dalis nėra. Todėl ieškovė, analizuodama Nekilnojamojo turto registro duomenis, mato atnaujintus atsakovo nuosavybės dalių duomenis ir mato savo neatnaujintus duomenis, todėl jai ir kyla „neatitikimai“, kurių nėra.
3. Trečiasis asmuo valstybės įmonė Registrų centro Klaipėdos filialas pateikė atsiliepimą į ieškinį, jame nurodė, jog vykdant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-02-07 sprendimą Nr. e2-41-639/2017 bei Klaipėdos apygardos teismo 2017-10-09 nutartį Nr. e2-952-163/2017, pagal R. J. A. įgalioto asmens V. A. 2017-10-17 pateiktą prašymą (paslaugų apskaitos sistemoje įregistravimo Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pateiktus dokumentus: 2017-10-17 deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. 1, 2015-07-01 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą nekilnojamojo turto registre nuo 2017-10-18 įregistruoti patikslinti pastato-gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys bei R. J. A. nuosavybės teisės 4877/10000 dalis į jį. S. M. nepateikė registro tvarkytojui prašymo pakeisti pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-02-07 sprendimą Nr. e2-41-639/2017 bei Klaipėdos apygardos teismo 201710-09 nutartį Nr. e2-952-163/2017 jai priklausančias dalis į pastatą-gyvenamąjį namą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filiale 2018-10-22 buvo gautas S. M. prašymas (paslaugų registravimo apskaitos sistemoje įregistravimo Nr. 18760676) atlikti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus. Pateikto prašymo nebuvo galima vykdyti, nes užsakovė nesudarė galimybės vietoje apžiūrėti ir matuoti gyvenamojo namo patalpas. Prašo ieškovės ieškinį dėl nuosavybės teisės gynimo nagrinėti ir spręsti teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. birželio 18 d. sprendimu ieškinys atmestas. Teismas nusprendė priteisti iš ieškovės S. M. atsakovui R. J. A. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4.1. Teismas nustatė, jog namo bendraturčių idealiosios nuosavybės dalys yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Pažymėjo, kad atsakovas pakeistas savo nuosavybės dalis pagal teismo sprendimą įregistravo Nekilnojamojo turto registre ir šie jo duomenys yra atnaujinti, o ieškovė to nepadarė.
4.2. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, analizuodama Nekilnojamojo turto registro duomenis, gali matyti atnaujintus atsakovo nuosavybės dalių duomenis ir mato savo neatnaujintus duomenis. Dėl to, teismo nuomone, atlikti naujus namo kadastrinius matavimus nėra pagrindo.
Atsiliepimas
4.3. Teismas atkreipė dėmesį, kad teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, jog po atsiliepimų pateikimo ieškovė kreipėsi į VĮ Registrų centrą, perregistravo savo idealiąsias dalis, todėl ieškovės ieškinyje nurodyti neatitikimai yra išspręsti.
4.4. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovei įregistravus savo nuosavybės dalis pagal ankstesnį teismo sprendimą nebeturėtų kilti abejonių, ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo argumentai
5. Apeliantė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. sprendimą ir įpareigoti atsakovą įleisti VĮ Registrų centro specialistus kartu su ieškove į jam priklausančią namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį atlikti viso namo inventorizaciją. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
5.1. Siekdama ieškinio greitesnio išnagrinėjimo ieškovė įregistravo dalis taip, kaip jos nustatytos teismo sprendimu, tačiau ir toliau ji mano, kad jos teisės yra pažeistos, nes neturi galimybių pati, pateikusi VĮ Registrų centre prašymą dėl pakartotinos inventorizacijos atlikimo, tokią inventorizaciją atlikti. Ieškovės nuomone, jeigu viskas būtų taip, kaip įregistruota atsakovo užsakytoje inventorizacijoje, tai atsakovas be jokių kliūčių įleistų į savo patalpas ir be jokio ginčo leistų atlikti pakartotiną inventorizaciją, nes tai yra tik nedidelio laiko tarpo sugaišinimas.
5.2. Tarp kaimynų jau eilę metų yra konfliktinė situacija ir ji vis stiprėja tik dėl tos priežasties, kad vieni kitais nepasitiki, o tam tereikia nepriklausomo, neturinčio jokio suinteresuotumo specialisto atliktų matavimų, kad patikslinti, jog atsakovo atlikta inventorizacija yra teisinga ir joje nėra jokių suklydimų, ar neatitikimų.
5.3. Ieškovė, žinodama, būdama įsitikinusi, kol tai nenuneigta, kad jos turtinės teisės yra pažeistos ir jos toliau pažeidinėjamos, mano turinti teisę kreiptis į teismą pagalbos, kad užtikrinti jos konstitucines teises, numatytas Konstitucijos 23 straipsnyje, t. y. užkirsti kelią esamam neteisėtam naudojimuisi jai priklausančia namo dalimi, kuri dėl atsakovo kaltės negali būti inventorizuota ir tokiu būdu tinkamai nustatytos idealiosios dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje.
5.4. Yra atlikti palėpių pertvarkymai, dalis palėpės priklauso bendrąja daline nuosavybe, tačiau apeliantė neturi galimybių savo turtu naudotis, nes atsakovas yra užrakinęs laiptus į antrą aukštą, jais naudojasi vienas, kas vėlgi pažeidžia ieškovės, kaip bendraturtės teises. Palėpės yra ir trečiajame namo aukšte, jos yra bendrojo naudojimo, tačiau į jas patekti ieškovė taipogi neturi galimybės, o atsakovas piktnaudžiaudamas savo padėtimi, kad gyvena antrame namo aukšte, užrakino laiptinę, neteisėtai įstatė duris ir jas užrakino, tuo pasisavino dalį koridoriaus pirmajame aukšte.
Atsiliepimas
6. Atsakovas atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
6.1. Idealiųjų nuosavybės dalių keitimas reikštų ne ką kita, o tai, kad, arba atsakovui turėtų atitekti dalis ieškovės patalpų, arba atvirkščiai. Tai nesiderintų niekaip su įsigytomis nuosavybės dalimis bei galiojančiu teismo sprendimu nustatytomis naujomis nuosavybės dalimis.
6.2. Ieškovei faktiškai skirtos naudotis gyvenamojo namo patalpos visiškai atitinka jos idealiąją nuosavybės dalį.
6.3. Nesant jokių gyvenamojo namo pakeitimų (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, priestatų statyba ir pan.) ieškovė siekia iš esmės keisti teismo sprendimo pagrindu įregistruotus kadastrinius matavimus, tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą
Šalies argumentai
6.4. Ieškovė nurodo, kad jos teisės yra pažeistos, bet nenurodo kaip, kuo atlikti kadastriniai matavimai „neatitinka realios padėties name“. Atsakovas nėra prieš kadastrinius matavimus, tačiau šiuo atveju nesutinka su naujais matavimais, nes nemato tam prasmės, nesupranta, kuo ieškovė yra nepatenkinta ir ką ji nori keisti.
6.5. Atsakovas nesinaudoja jokia ieškovei priklausančia namo dalimi (pirmu aukštu bei rūsio patalpomis), neaišku kokią dar namo dalį ieškovė siekia inventorizuoti, jos niekaip neapibrėžia ir nenurodo, taip pat neaišku, kokiu pagrindu ir kaip ji nori nustatyti idealiąsias gyvenamojo namo nuosavybės dalis. Šis skundo argumentas atmestinas vien dėl jo abstraktumo.
6.6. Jokių patalpų, išskyrus skirtas naudotis atsakovui antrame aukšte ir palėpėje, gyvenamajame name nėra, todėl ieškovės argumentai dėl negalėjimo patekti į bendro naudojimo patalpas palėpėje atmestini kaip nepagrįsti, nes tokių patalpų apskritai nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
8. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
9. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, jog ieškovei adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso 51/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių – kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,0777 ha žemės sklypo 396/777. Atsakovui adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso 4877/10000 pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 49/100 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamas namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), įregistruotas 126,81 m² ploto pagal 2015-07-01 nustatytus kadastro duomenis (įregistravimo pagrindas: 2015-07-01 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ir 2017-10-17 Deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1. Pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotas bendrosios nuosavybės teise: 4877/10000 dalis atsakovui, (įregistravimo pagrindas: 2007-07-16 Dovanojimo sutartis VJ-6897, 2017-02-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas Nr. e2-41-639/2017, 2017-10-09 Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. e2- 952-163/2017, 2017-10-17 Deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1) ir 51/100 dalis S. M.. Pagal 2017-02-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą Nr. e2-41-639/2017, 2017-10-09 Klaipėdos apygardos teismo nutartį Nr. e2-952-l63/2017 registre įregistruoti juridiniai faktai: nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, daiktas: pastatas Nr. (duomenys neskelbtini) (registro išrašo su istorija 7.1. punktas); įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) turintis įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui, daiktas: 51/100 pastato Nr. (duomenys neskelbtini) (registro išrašo su istorija 7.2. punktas). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-02-07 sprendimu Nr. e2-41-639/2017, kurį Klaipėdos apygardos teismas 2017-10-09 nutartimi Nr. e2-952-163/2017 paliko nepakeistą, nusprendė patenkinti ieškovo R. A. patikslintą ieškinį atsakovei S. M. ir leido įregistruoti valstybės įmonės Registrų centre palėpės patalpas, pažymėtas indeksais 1-12 (7,64 kv. m) ir 1-13 (8,26 kv. m), be atsakovės S. M. sutikimo, leido įregistruoti valstybės įmonės Registrų centre gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-07-03 kadastrinius matavimus, bylos Nr. 21/26846, be atsakovės S. M. sutikimo, pakeitė gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios nuosavybės teisės dalis nustatant, kad ieškovui R. A. priklauso 4877/10000 dalis (61,845 kv. m), o atsakovei S. M. 5123/10000 dalis (64,965 kv. m) gyvenamojo namo 126,81 kv. m bendrosios nuosavybės teise priklausančių patalpų, nustatė šią gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimosi patalpų naudojimosi tvarką: ieškovui R. A. priskyrė naudotis atskirai pastogės patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-10 (12,77 kv. m), 1-11 (16,07 kv. m), 1-7 (3,79 kv. m), 1-8 (9,66 kv. m), 1-9 (2,52 kv. m), 1-12 (7,64 kv. m) ir 1-13 (8,26 kv. m); atsakovei S. M. priskyrė naudotis atskirai pirmo aukšto bei rūsio patalpomis, pažymėtomis indeksais R-l (5,28 kv. m), R-2 (2,85 kv. m) R-3 (3,09 kv. m), 1-2 (2,8 kv. m), 1-3 (11,27 kv. m), 1-4 (2,89 kv. m), 1-5 (15,82 kv. m), 1-6 (19,83 kv. m); ieškovui R. A. ir atsakovei S. M. priskyrė naudotis bendrai patalpomis (koridoriumi), pažymėtą indeksu 1-1 (2,27 kv. m). Vykdant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-02-07 sprendimą Nr. e2-41-639/2017 bei Klaipėdos apygardos teismo 2017-10-09 nutartį Nr. e2-952-163/2017, pagal R. A. įgalioto asmens V. A. 2017-10-17 pateiktą prašymą (paslaugų apskaitos sistemoje įregistravimo Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pateiktus dokumentus 2017-10-17 deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. 1, 2015-07-01 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą nekilnojamojo turto registre nuo 2017-10-18 įregistruoti patikslinti pastato-gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys bei R. A. nuosavybės teisės 4877/10000 dalis į jį. S. M. nepateikė registro tvarkytojui prašymo pakeisti pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-02-07 sprendimą Nr. e2-41-639/2017, bei Klaipėdos apygardos teismo 2017-10-09 nutartį Nr. e2-952-163/2017 jai priklausančias dalis į pastatą-gyvenamąjį namą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
10. Byloje ginčas kilo dėl namo kadastrinių matavimų. Ieškovė prašė teismo įpareigoti atsakovą įleisti VĮ Registrų centro specialistus į jam priklausančią namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį atlikti viso namo inventorizaciją siekiant nustatyti idealiąsias dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Atsakovas nurodė, kad ieškovė nepateikė konkrečių priežasčių, kam yra reikalingi nauji kadastriniai matavimai, be to, idealiųjų dalių keitimas reikštų teismų procesinių sprendimų keitimą.
11. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad jeigu viskas būtų taip, kaip nurodyta Nekilnojamojo turto registre įregistruotuose kadastriniuose matavimuose, atsakovas be jokių kliūčių įleistų į savo patalpas, Apeliantė, žinodama, būdama įsitikinusi, kad jos turtinės teisės yra pažeistos ir jos toliau pažeidinėjamos, mano turinti teisę kreiptis į teismą pagalbos, kad užtikrinti jos konstitucines teises, numatytas Konstitucijos 23 straipsnyje, t. y. užkirsti kelią esamam neteisėtam naudojimuisi jai priklausančia namo dalimi, kuri dėl atsakovo kaltės negali būti inventorizuota ir tokiu būdu tinkamai nustatytos idealiosios dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje.
12. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės pozicija, kad ji turi teisę kreiptis į teismą pagalbos, kad užtikrinti jos konstitucines teises, numatytas Konstitucijos 23 straipsnyje, tačiau būtina pažymėti ir tai, kad Konstitucija gina ne tik ieškovės, tačiau vienodai gina ir atsakovo konstitucines teises: be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą (Konstitucijos 24 straipsnio 2 dalis). Taigi, teismas, spręsdamas klausimą dėl leidimo įeiti į atsakovui nuosavybės teise priklausančias patalpas, turit įvertinti ieškovės nurodomų teisės pažeisimų pobūdį, mastą, kt. aplinkybes.
13. Kolegija, išanalizavusio bylos duomenis bei įvertinusi apeliantės argumentus atkreipia dėmesį, kad nors apeliantė tvirtina, kad jos teisės yra pažeistos, bet nenurodo kaip, kuo atlikti kadastriniai matavimai „neatitinka realios padėties name“, nei iš ieškinio, nei iš apeliacinio skundo negalima tiksliai nustatyti, ką konkrečiai ieškovė nori keisti, tikslinti ar matuoti, kas konkrečiai jos netenkina, kokie nukrypimai nuo pastato ar patalpų matmenų yra padaryti, kaip ji nori keisti idealiąsias nuosavybės dalis. Kaip žinoma, teismui pareiškiamame ieškinyje turi būti nurodomos: aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 3 dalys). Be to, rungimosi principas ieškovei nustato pareigą nurodytas aplinkybes įrodyti (CPK 12, 178 straipsniai). Nagrinėjamu atveju apeliantė jokių konkrečių rašytinių įrodymų ar bent duomenų, leidžiančių spręsti apie kadastrinių matavimų, VĮ Registrų centre įregistruotų 2017 m. spalio 18 d., nepateikė, o tik apsiribojo deklaratyviais teiginiais dėl neatitikimų. Tokia teisinė situacija nesuteikia galimybės apriboti atsakovo konstitucines teises dėl būsto neliečiamumo.
14. Kaip jau minėta, ieškovė ieškiniu siekia atlikti naujus kadastrinius matavimus ir nustatyti naujas gyvenamojo namo idealiąsias nuosavybės dalis. Šiuo aspektu svarbu tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-41-639/2017 nustatė naujas gyvenamojo namo idealiąsias nuosavybės dalis atsižvelgiant į tai, kad namas buvo rekonstruotas (įrengtos palėpės), teismas sprendimu leido įregistruoti valstybės įmonės Registrų centre gyvenamojo namo ieškovės šioje byloje norimus keisti 2015 m. liepos 3 d. kadastrinius matavimus, nustatė naudojimosi tvarką, kt.
15. Minėtoje byloje nustatyta, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), turi 126,81 m² bendrą plotą. Atsakovui priklauso 4877/10000 dalys (61,845 m²), o ieškovei S. M. 5123/10000 dalys (64,965 m²) gyvenamojo namo bendrojo ploto. Teismas nustatė bendraturčių naudojimosi tvarką, pagal kurią ieškovei priskyrė atskirai naudotis 8 patalpomis, kurių bendras plotas 63,83 m². Vieną gyvenamojo namo patalpą, koridorių, pažymėtą indeksu 1-1, 2,27 m² ploto teismas priskyrė naudotis ieškovei ir atsakovui bendrai. Pusę šios patalpos sudaro 1,135 m². Sutiktina su atsakovu, kad ieškovei iš viso atitenka faktiniam naudojimui 64,965 m² (63,83+1,135), t. y. centimetrų tikslumu lygiai tiek, kiek jai priklauso pagal idealiąsias gyvenamojo namo dalis. Dėl šių aplinkybių kolegija sprendžia, kad faktiškai idealiųjų nuosavybės dalių keitimas, kuris yra nustatytas įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-41-639/2017 reikštų tai, kad arba atsakovui turėtų atitekti dalis ieškovės patalpų, arba atvirkščiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai nesiderintų su įsigytomis nuosavybės dalimis bei galiojančiu teismo sprendimu nustatytomis naujomis nuosavybės dalimis bei nesiderintų su bendraturčių faktiškai naudojamomis gyvenamojo namo dalimis. Tai reikštų ir teismo sprendimo pakeitimą, o kaip žinoma, teismo sprendimas yra privalomas visiems bei turi būti vykdomas (CPK 18 straipsnis).
16. Kaip teisingai nurodo atsakovas, ieškovė siekia įleisti VĮ Registrų centro specialistus atlikti naujus matavimus, kad patikrintų ankstesnius įregistruotus matavimus. Tačiau ankstesnius matavimus taip pat atliko VĮ Registrų centro matininkė L. V., minėti matavimai įregistruoti teismo sprendimu. Kadastrinių duomenų teisėtumo klausimas buvo svarstomas ir apeliacine tvarka, jokių neatitikimų nebuvo konstatuota.
17. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad vadovaujantis Nekilnojamojo Turto Kadastro Įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, ieškovė turi teisę pateikti prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo daikto kadastrą ar juos pakeisti, Tačiau akcentuotina, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti statinių kadastro duomenys turi būti keičiami, jeigu statiniai buvo rekonstruoti, kapitaliai remontuoti ar jeigu buvo atlikti nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbai (Nekilnojamojo Turto Kadastro Įstatymo 9 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju kadastro duomenys į nekilnojamojo daikto kadastrą įrašyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-41-639/2017, byloje nenustatyta, kad atsakovas ir / ar kiti asmenys atliko gyvenamojo namo remontą, rekonstrukciją po kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą, pabrėžtina, kad ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, leidžiančių suabejoti kadastrinių duomenų patikimumu ir teisingumu (CPK 12, 178 straipsniai).
18. Spręstina, kad nesant įrodymų, konstatuotina, jog VĮ Registrų centras, atlikdamas 2015 m. liepos 3 d. kadastrinius matavimus, išmatavo visas gyvenamojo namo patalpas, kurios atitiko šį ir kitus reikalavimus. Dėl šios priežasties ieškovės argumentas, kad dėl atsakovo kaltės nėra inventorizuotos kokios nors patalpos, kad ji nori pakeisti idealiąsias dalis, kad ji negali naudotis palėpės patalpomis, yra nepagrįstas ir atmestinas.
19. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
20. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
21. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Netenkinus apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į apeliacinį skundą surašiusiai šaliai. Atsakovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad jo sumokėti 200 Eur už atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio, išlaidos pripažintinos būtinomis. Atsižvelgiant į tai, netenkinus apeliacinio skundo, atsakovui iš apeliantės priteistina 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Atsakovui R. J. A. priteisti iš ieškovės S. M. 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.