- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-07
- Bylos Nr.
- e2S-698-357/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00185-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Atsakovas
- S. B., G. B.
- Ieškovas
- D. P.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. P. ieškinį atsakovams G. B. ir S. B. dėl 2021 m. rugpjūčio 17 d. vedybinės sutarties (povedybinės) pripažinimo negaliojančia actio Pauliana pagrindu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams G. B. ir S. B., kuriuo prašo pripažinti negaliojančia ab initio 2021 m. rugpjūčio 17 d. vedybinę sutartį (povedybinė), sudarytą tarp G. B. ir S. B. (actio Pauliana), priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas reikalavimo įvykdymui užtikrinti prašo teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose ir turtą ar turtines teises (bendrovių akcijas), priklausančias atsakovams G. B. ir S. B. ar esančias pas trečiuosius asmenis 195 245,00 Eur sumai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2022 m. spalio 10 d. nutartimi prašymą tenkino, ieškovo D. P. reikalavimo įvykdymo užtikrinimui areštavo atsakovų S. B., G. B. nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei turtines teises, o jų nesant arba esant nepakankamai, – pinigines lėšas, neviršijant 195 245,00 Eur sumos, esančius pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant atsakovams areštuotu turtu disponuoti, paliekant teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis. Areštavus atsakovams priklausančias pinigines lėšas teismas leido jiems iš jų atsiskaityti su ieškovu 195 245,00 Eur reikalavimo ribose.
3. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo spręsti, jog ieškinys tikėtinai nėra pagrįstas, procesinis dokumentas motyvuotas, pateikiama eilė ieškinio priedų, todėl egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Teismas, atsižvelgdamas į ieškinio dalyką ir pagrindą, byloje pateiktus įrodymus, sprendė, kad nors byloje reiškiamas neturtinis reikalavimas dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, egzistuoja ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, t. y. grėsmė būsimo, galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymui. Teismas tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovams taikymo, nes nesiėmus šių priemonių ieškovui galimai palankus teismo sprendimas, atsakovams perleidus jiems nuosavybės teise priklausantį turtą, neturint piniginių lėšų, netektų prasmės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, teismo vertinimu, pagrindžia kitoje civilinėje byloje atsakovo atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ieškovo pateikti duomenys apie perleidžiamą turtą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu atsakovė S. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės 2022 m. spalio 10 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Ieškovas nepagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų. Ieškovas kartu su ieškiniu pridėjo VĮ „Registrų centras“ išrašus (priedai Nr. 13 prie ieškinio) apie atsakovei asmeninės nuosavybės teise įgytą nekilnojamąjį turtą. Iš pateiktų išrašų matyti, jog atsakovė išimtinai visą nekilnojamąjį turtą įgijo 2014-04-08 paveldėjimo teisės pagal įstatymą pagrindu (liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2016-08-31 dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Taigi, akivaizdu, kad išimtinai visas atsakovės valdytas iki ir po povedybinės sutarties sudarymo nekilnojamasis turtas buvo ir yra asmeninis atsakovės turtas ir niekada nebuvo bendras sutuoktinių turtas. Todėl, nekilnojamojo turto aspektu atsakovų sudaryta povedybinė sutartis niekaip neįtakoja atsakovo mokumo ar nemokumo ir niekaip neatkurs tariamai pažeisto atsakovo mokumo, nes atsakovo mokumas nebuvo pažeistas.
4.2. Atsakovas valdo eilės bendrovių akcijas (priedas Nr. 4 prie ieškinio), taip pat jo mokumą pagrindžia ir ieškovo į bylą pateikti atsakovo atlikti pavedimai ieškovui (priedas Nr. 3 prie ieškinio) bei aplinkybė, jog atsakovas sudarė taikos sutartį su T. L., kurios pagrindu vykdo atsiskaitymus. Po povedybinės sutarties sudarymo bendrovės akcijos tapo atsakovo asmenine nuosavybe, taigi atsakovo bendra turimo turto masė po povedybinės sutarties sudarymo kaip tik padidėjo, o ne sumažėjo, kadangi į atsakovės paveldėtą ir padovanotą nekilnojamąjį turtą atsakovas bet kuriuo atveju negalėjo pretenduoti.
4.3. Skola nebuvo priteista iš atsakovės, o priteista tik iš atsakovo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog skola nėra asmeninė atsakovo skola. Atsakovė nedavė sutikimo ir neprisiėmė prievolės, kurios pagrindu ieškovas kildina savo kreditorinį reikalavimą, todėl ieškovo kreditorinis reikalavimas yra asmeninė atsakovo prievolė.
4.4. Sudarant nagrinėjamą povedybinę sutartį nebuvo nei atsakovo (skolininko), nei atsakovės (sutuoktinės) nesąžiningumo.
4.5. Žemės sklypai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini), buvo perleisti 2014-04-10 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (priedai Nr. 14-4, 14-5 prie ieškinio), t. y. dar iki ieškovo nurodytų vekselių, kurių pagrindu neva buvo suteikta skola, o nekilnojamo turto objektas – butai, esantys (duomenys neskelbtini) (priedai Nr. 14-1, 14-2, 14-3 prie ieškinio), buvo įgyti už asmenines atsakovės lėšas, kurios buvo gautos, jos mamai pardavus nekilnojamąjį turtą ir gautas pajamas tiesiogiai pervedant į atsakovo banko sąskaitą (priedas Nr. 2). Taigi, atsakovė neturėjo jokių motyvų mažinti ir nemažino bendro sutuoktinių turto masės, o tik 2017-10-03 pirkimo - pardavimo sandorio metu perleido turtą įgytą už asmenines lėšas, tai niekaip neįtakoja ieškovo teisių. Vieno ir kito sandorio metu atsakovas neturėjo netgi formalių uždelstų mokėjimų ieškovui.
Atsiliepimas
5. Ieškovas D. P. pateiktu atsiliepimu prašo atmesti atsakovės atskirąjį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Atskirajame skunde pateikiami argumentai visumoje nevertintini kaip įrodymai, galintys paneigti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą prima facie dalyje, nes tik teismas turi diskreciją prima facie vertinti ieškinio pagrįstumą.
5.2. Vedybų sutartis įprastomis sąlygomis savaime niekaip neprieštarauja įstatymui ir neriboja sutuoktinių teisės tokias sutartis sudaryti. Tačiau vertinant šią konkrečią situaciją byloje, kalbant apie atsakovų turimo turto teisinį režimą prieš Vedybų sutarties sudarymą ir po jo, akivaizdu, kad net ir esant neva tikėtinoms prielaidoms dėl atsakovų turimų prievolių atskirumo, atsakovas Vedybų sutarties sudarymu yra pastatomas į nelygiavertę ir neadekvačią padėtį, lyginant su atsakove, faktiškai egzistuojant labai dideliems skoliniams atsakovo įsipareigojimams, kurie atsirado dar iki Vedybų sutarties sudarymo. Teigti, kad atsakovė arba nežinojo apie atsakovo veiksmus, prisiimant prievoles, arba neturėjo iš to naudos - neįtikima, o faktiškai - nesąžininga.
5.3. Pateikiami įrodymai (banko išrašo kopijos) yra susiję su tuo, kad ieškovui dar pasitikint atsakovu (2019 m.) ir ieškovui vis dar pagrįstai tikintis, kad atsakovas vykdys savo įsipareigojimus, ieškovas į atsakovės asmeninę sąskaitą pervesdavo pagal atsakovo prašymus pinigų sumas kaip trumpalaikes paskolas, nes atsakovo sąskaitos būdavo areštuotos ir jis negalėdavo jomis naudotis. Ieškovo požiūriu, atsakovas ir atsakovė buvo vienas (šeimos) subjektas, kuriam atlikti mokėjimai, nesvarbu ar į vieną ar į kitą sąskaitą, yra skirti visos šeimos poreikiams. Ši aplinkybė taip pat demonstruoja, kad atsakovė žino (žinojo) visus savo sutuoktinio - atsakovo turtinius reikalus ir aplinkybes, nes jos valia ir sutikimu finansiniuose santykiuose su ieškovu buvo naudojamos jos banko sąskaitos, pagal atsakovo prašymą ieškovui suteikiant trumpalaikes paskolas 2019 metais, jau esant potencialiai grąžinamai dalimis skolai pagal 2014 metų vekselius. Ši aplinkybė ir jos klaidinantis teismą interpretavimas kaip tik patvirtina atsakovės nesąžiningą elgesį ieškovo atžvilgiu.
5.4. Atsakovai niekaip neinformavo ieškovo apie Vedybų sutarties sudarymą. Tai patvirtina ir nurodo į jų abiejų nesąžiningumą ieškovo atžvilgiu, turint omenyje, kad turtinę naudą (paskolas) iš ieškovo gaudavo abu kartu kaip sutuoktiniai, nes prieš ieškovą jie save taip ir pozicionavo. Ieškinio reikalavimo ypatumas yra tas, kad nepaisant turtinio jo pobūdžio, actio pauliana ginčijamas Vedybų sutarties galiojimas. Tai reiškia, kad ieškovo požiūriu tiek atsakovas, tiek ir atsakovė, sudarydami ginčo sutartį, veikė kartu, nes ieškovas nėra šios sutarties šalis, o actio pauliana atveju jau yra įstatymu nustatyta nesąžiningumo prezumpcijai dėl sandorio sudarymo su sutuoktiniu (CK 6.67 straipsnio 1 punktas).
5.5. Nors teismas tiesiogiai ir nepasisakė dėl to, kad atsakovė savo veiksmais mažintų jai priklausančio turto masę, ketintų jį realizuoti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip bandytų pabloginti savo turtinę padėtį, tačiau visuma byloje prima facie nustatytų aplinkybių neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados apie atsakovės neabejotiną sąžiningumą laiko retrospektyvoje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo nutarties dalies, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo.
8. Ieškovas D. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams G. B. ir S. B., kuriuo prašo pripažinti negaliojančia ab initio 2021 m. rugpjūčio 17 d. vedybinę sutartį (povedybinė), sudarytą tarp G. B. ir S. B. (actio Pauliana).
Dėl naujų įrodymų
9. Atsakovė pateikė teismui naujus įrodymus: S?iauliu? apygardos teismo 2022 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-694-440/2022, taip pat pateikė Šiaulių apylinke?s teismo 2022 m. liepos 26 d. teismo i?sakymą, Šiaulių apylinke?s teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nutartį, kuria priimti G. B. prieštaravimai dėl teismo įsakymo.
10. CPK 314 straipsnis numato dvi išimtis iš bendro naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme draudimo: kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tokius įrodymus priimti ir kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kasacinis teismas, aiškindamas paminėtas proceso teisės nuostatas, yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, be to, kiekvienu atveju būtina atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-611/2015 ir kt.). Jeigu įrodymai, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje, teismas turi teisę atsisakyti juos priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015 ir kt.).
11. Teismas atsisako priimti apeliantės naujus įrodymus, kadangi šioje byloje sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumas, o ne ieškinio priėmimo klausimas. Civilinė byla pagal D. P. ieškinį atsakovams G. B. ir S. B. dėl 2021 m. rugpjūčio 17 d. vedybinės sutarties pripažinimo negaliojančios actio Pauliana pagrindu yra nagrinėjama, teismui priėmus ieškinį, o actio Pauliana taikymo sąlygos yra nustatinėjamos teismui nagrinėjant ieškinį iš esmės.
Dėl skundo argumentų
12. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti negalimu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, jog jos taikomos tada, kai taikyti laikinąsias apsaugos priemones prašantis asmuo tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 427 straipsnio 5 dalis). Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas bei nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo.
13. Pažymėtina, jog spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nepasisako dėl ginčo esmės, nes teismas sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Ieškinio tikėtino pagrįstumo preliminarus įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio nusprendžia, ar ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, tačiau pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės, nes teismas netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo. Kaip nurodoma teismų praktikoje, tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas.
14. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).
15. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Pažymėtina, kad ieškovas motyvuoja savo reikalavimus, juos grindžia pridėtais įrodymais.
16. Antroji sąlyga, būtina taikant laikinąsias apsaugos priemones tai – nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai suformuotoje praktikoje akcentuojama, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020).
17. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta ir tai, jog ne asmens, kuriam prašoma taikyti apribojimus, turtinė padėtis ir (ar) pareikšto ieškinio suma, o šio asmens elgesys, jo sąžiningumas ar nesąžiningumas turi esminę reikšmę sprendžiant dėl būtinybės užtikrinti pareikšto ieškinio reikalavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai esama duomenų apie tai, kad atsakovas galimai atlieka nesąžiningus veiksmus, sąmoningai siekia pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė. Todėl turto arešto institutas nėra skirtas turto ar piniginių lėšų sukaupimui, šios priemonės taip pat nėra skirtos atsakovo turto sudėties nustatymui, jo masės identifikavimui. Šio instituto paskirtis kita – išsaugoti atsakovo valdomą turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1590-302/2018; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-22-516/2019).
18. Asmens nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl būtent asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenka pareiga jį įrodyti. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal byloje priimtą jam nepalankų teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-675-943/2020). Be kita ko, nesąžiningumas nustatomas kai atsakovas siekia paslėpti, perleisti kitiems asmenims savo turtą, jį įkeisti ar kitokiu būdu realiai apsunkinti ieškovui galimybę įvykdyti jam palankų teismo sprendimą.
19. Taigi, nei didelė ieškinio reikalavimų suma, nei prasta atsakovo finansinė padėtis nėra savaime pakankamos aplinkybės sprendimo neįvykdymo grėsmei konstatuoti, jeigu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašanti šalis neįvardija ir neįrodo nesąžiningų veiksmų, nukreiptų turtui paslėpti, jo masei ar vertei sumažinti. Kitoks aiškinimas prieštarautų laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinio procesinio instituto, taikymo paskirčiai – iki ginčo galutinio išnagrinėjimo užkirsti kelią aplinkybėms, realiai galinčioms apsunkinti arba padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodo apeliantė, antrąją laikinųjų apsaugos priemonę grindė ne vien didele ieškinio suma, bet ir tuo, kad kitoje civilinėje byloje atsakovo atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ieškovo pateikti duomenys apie perleidžiamą turtą. Pažymėtina, kad 2021 m. rugpjūčio 17 d. vedybinė (povedybinė) sutartis nelemia turto tarp G. B. ir S. B. padalijimo lygiomis dalimis. Apeliantės nurodomos aplinkybės, kad dalis turto yra jos asmeninė nuosavybė, gali būti nustatytos tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Kaip pažymi ieškovas, byloje esantys banko išrašai rodo, kad 2019 metais ieškovas į atsakovės asmeninę sąskaitą pervesdavo pagal atsakovo prašymus pinigų sumas kaip trumpalaikes paskolas, nes atsakovo sąskaitos būdavo areštuotos ir jis negalėdavo jomis naudotis. Tokios aplinkybės šioje bylos stadijoje sudaro pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, kadangi iš jų darytina išvada, kad ieškovė žinojo apie atsakovo ir ieškovo tarpusavio prievoles, tuo tarpu ieškovė tokias aplinkybes neigia, ko negalima laikyti sąžiningumu elgesiu. Taip pat sutiktina su ieškovu, kad aplinkybė, jog pinigai buvo pervedami į atsakovės o ne atsakovo sąskaitą, leido ieškovui manyti, kad skolinti pinigai naudoti jų abiejų, t. y. šeimos poreikiams. Pažymėtina, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismas nevertina atsakovės parduoto turto aplinkybių, kadangi tai bylos nagrinėjimo iš esmės stadija, tačiau pats faktas, kad turtas parduotas, sudaro pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. 2021 m. rugpjūčio 17 d. vedybinė (povedybinė) sutartis įtakoja abiejų atsakovų turtinę padėtį, todėl ieškovui ją ginčijant actio Pauliana instituto pagrindu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai areštavo abiejų atsakovų turtą, nepaisant to, kad skola teismo įsakymo pagrindu priteista vien iš atsakovo.
21. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
22. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
23. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, yra priimta atsižvelgiant į prioritetinius vaiko poreikius. Atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.