Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. P. skundą dėl antstolės R. A. veiksmų, suinteresuoti asmenys A. P., Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų – pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

13. Pažymėtina, kad pagal CPK 111 straipsnio nuostatas procesiniai dokumentai teismui pateikiami raštu ir jie turi būti pasirašyti jį paduodančio asmens parašu (CPK 111 straipsnio 1 dalis, CPK 111 straipsnio 2 dalis 7 punktas). CPK 113 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys teismui pateikia procesinių dokumentų originalus. CPK 175¹ straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – Teismų įstatymas) 371 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami ir elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis, o procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Pagal CPK 175¹ straipsnio 6 dalį elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka CPK 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas. Teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalis numato, kad asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras.

14. Lietuvos apeliacinis teismas yra konstatavęs, kad galimybė teikti teismui procesinius dokumentus elektroniniu paštu (net ir pasirašytus elektroniniu parašu) nėra nustatyta, todėl asmuo, siekdamas įgyvendinti teisę kreiptis į teismą CPK 175¹ straipsnyje nustatyta tvarka – naudojantis informacinių ir elektroninių ryšių technologijomis, teismui teikiamus procesinius dokumentus turi pasirašyti ne tik saugiu ir sertifikuotu elektroniniu parašu, tačiau juos taip pat turi pateikti specialia tvarka – būtent per LITEKO VEP posistemį, o ne siųsti teismui elektroniniu paštu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje 2-4-516/2019).

15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytus argumentus, atsisako priimti apeliantės elektroniniu paštu pateiktus dokumentus.

Dėl faktinių aplinkybių

16. Byloje nustatyta, kad antstolės R. A. kontoroje vykdomos vykdomosios bylos Nr. 0037/21/00364, 0037/21/00486, 0037/21/00786, 0037/21/00777, 0037/21/00616, 0037/22/00670 dėl bendros 3487,44 Eur skolos sumos išieškojimo iš skolininkės R. P. Antstolė 2022 m. vasario 4 d. Nurodymu pakeisti nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė priverstinai nurašyti lėšas (suma 3020,18 Eur) iš R. P. sąskaitos, pervedant į nurodyme nurodytą antstolės depozitinę sąskaitą. Taip pat šiuo nurodymu nurodė sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti 142,00 Eur sumą, kuria pareiškėja gali disponuoti per vieną mėnesį. Iš 2022 m. balandžio 1 d. – 2022 m. gegužės 10 d. sąskaitos išrašo matyti, kad į pareiškėjos sąskaitą banke 2022 m. balandžio 11 d. pervesta 141,90 Eur pašalpa ir 2022 m. gegužės 10 d. pervesta 141,90 Eur pašalpa. Iš pareiškėjos sąskaitos į antstolės depozitinę sąskaitą 2022 m. gegužės 11 d. nurašyta 145,37 Eur ir 2021 m. gegužės 13 d. – 4,78 Eur. Iš 2022 m. gegužės 24 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2022 m. gegužės 11 d. iš pareiškėjos sąskaitos nurašyta 145,37 Eur suma iš antstolės depozitinės sąskaitos grąžinta pareiškėjai.

Dėl grąžintinų pagal antstolės nurodymą nurašytų lėšų

17. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino faktines aplinkybes. Apeliantė nenurodė, kokias konkrečiai faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje įvertino neteisingai, tačiau iš apeliacinio skundo ir lydraščio dėl atskirojo skundo priedų turinio, darytina išvada, jog apeliantė siekia, kad jai į banko sąskaitą būtų gražinta visa 2022 m. balandžio ir gegužės mėnesiais nuskaičiuota socialinė pašalpa. Pirmosios instancijos teismui nenustačius antstolio veiksmuose pažeidimų, apeliantė nesutinka su padaryta pirmosios instancijos teismo išvada.

18. CPK 689 straipsnio 1 dalis nustato, kad išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje, antstolis ir kitos įgaliotos institucijos ar pareigūnai vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (toliau – PLAIS) CPK, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka.

19. Pinigų sumas, iš kurių išieškojimas yra negalimas, numato CPK 739 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintas draudimas išieškoti iš išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai.

20. Išieškojimo iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje, tvarka detalizuota Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. 1R-219 redakcija) patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Šios instrukcijos 14 punkte nustatyta, kad išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje (toliau – ir kredito įstaiga) atidarytoje skolininko sąskaitoje, antstolis vykdo PLAIS pateikdamas nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Prieš pateikdamas šį nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, antstolis elektroniniu būdu Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje privalo patikrinti, ar asmeniui nėra skiriamos išmokos, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas. Nustatęs, kad tokios išmokos yra skiriamos, ir (ar) turėdamas kitų duomenų, kad kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje yra arba į sąskaitą bus pervedamos lėšos, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, antstolis nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas nurodo piniginių lėšų sumą, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, lygią išmokų ir (ar) kitų lėšų, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, sumai.

21. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 100 punktą, jeigu išieškojimas buvo nukreiptas į kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje esančias lėšas, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo lėšų priverstinio nurašymo iš sąskaitos dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui.

22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sisteminė nurodytų teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad net ir tuo atveju, jeigu antstolis areštavo ir (ar) nurašė lėšas, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, tačiau skolininkas nepasinaudojo teise pateikti antstoliui dokumentus, patvirtinančius, kad į šias lėšas negalima nukreipti išieškojimo, šios lėšos turi būti išmokamos išieškotojui. Antstoliui nėra palikta kitokio elgesio diskrecijos. Kadangi tokios lėšos nurodytu atveju (skolininkui nepateikus antstoliui dokumentų, patvirtinančių, kad į jas negalima nukreipti išieškojimo) turi būti išmokėtos išieškotojui, tai tokių antstolio veiksmų (šių lėšų išmokėjimo išieškotojui) negalima pripažinti neteisėtais (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28-378/2021).

23. Vykdomosiose bylose nėra duomenų, kad į pagal 2022 m. vasario 4 d. Nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjos banko sąskaitos balandžio mėnesį būtų nurašytos lėšos. Tokių duomenų nepateikė ir apeliantė. Iš apeliantės pateiktų į bylą banko sąskaitos duomenų nurodytų 2022 m. gegužės 22 d. kvite matyti, jog 2022 m. gegužės 11 d. pagal Nurodymą nurašyta 145,37 Eur suma. Iš byloje esančių antstolės pateiktų duomenų nustatyta, kad iš apeliantės sąskaitos į antstolės depozitinę sąskaitą 2022 m. gegužės 11 d. buvo pervesta 145,37 Eur ir 2022 m. gegužės 13 d. 4,78 Eur, t. y. išieškota bendra suma – 150,15 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek apeliantės, tiek antstolės pateikti duomenys sutampa ir patvirtina, kad 2022 m. gegužės 11 d. nuo apeliantės sąskaitos buvo nurašyta 145,37 Eur suma gauta kaip pašalpa, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad antstolės Nurodymu PLAIS sistema būtų nurašiusi iš apeliantės sąskaitos 283,37 Eur.

24. Byloje nėra duomenų, kad iki antstolei per PLAIS nurašant lėšas nuo apeliantės sąskaitos, apeliantė būtų pateikusi antstolei duomenis apie jai mokamą pašalpą. Tokius duomenis apeliantė nurodė antstolei tik 2022 m. gegužės 18 d. gautame skunde. Antstolė, laikydamasi Sprendimų vykdymo instrukcijos 100 punkte nustatytos tvarkos, 2022 m. gegužės 24 d. priėmė Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą (duomenys neskelbtini), grąžino 2022 m. gegužės 11 d. nuo apeliantės sąskaitos nuskaičiuotą 145,37 Eur sumą, nepažeisdama nustatyto 5 darbo dienų termino, ir paskirstė tik 4,78 Eur sumą.

25. Antstolė 2022 m. vasario 4 d. Nurodymu pakeisti nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini), išaiškino pareiškėjai Sprendimų vykdymo instrukcijos 100 punkto nuostatas. Pažymėtina, kad antstolio patvarkymų, raginimų, kitų dokumentų siuntimo skolininkui tikslas, be skolininko tinkamo informavimo, taip pat yra aktyvus skolininko dalyvavimas vykdymo procese. Antstolio galimybės sužinoti skolininko turimo turto, lėšų kilmę vykdymo procese, skolininkui nebendradarbiaujant, yra ribotos. Būtent skolininkas, siekdamas kuo greitesnio vykdymo proceso pabaigos, yra (turi būti) suinteresuotas atitinkamų duomenų antstoliui atskleidimu ir dokumentų pateikimu, ypač tais atvejais, kai iš atitinkamo turto, lėšų nėra galimas išieškojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28- 378/2021).

26. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantės dėmesį, kad byloje apskritai nesant duomenų, kad pagal antstolės priimtą 2022 m. vasario 4 d. Nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) iš apeliantės sąskaitos banke būtų atlikta ir kitų atskaitymų nuo 2022 m. balandžio 11 d. iki gegužės 18 d., nei nurodyti atskaitymai 2022 m. gegužės 11 d. ir gegužės 13 d., pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad antstolei grąžinus 2022 m. gegužės 11 d. nurašytą sumą (145,37 Eur), apeliantė nepagrįstai reikalauja, kad antstolė jai grąžintų į sąskaitą 283,37 Eur.

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien tai, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl antstolės veiksmų pagal apeliantės skundą padarė kitokias išvadas nei tikėjosi pati apeliantė, nesant kitokių duomenų, nesudaro pagrindo vertinti, jog skundžiamą nutartį priėmė šališkas teismas. Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas nutartį pagal apeliantės skundą dėl antstolės veiksmų neturėjo atsižvelgti į apeliantės surašytą ieškinį antstolės atžvilgiu, kadangi toks ieškinys nėra nagrinėjamas kartu su skundu dėl antstolio veiksmų.

28. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad antstolė neviršijo jai teisės aktais suteiktų įgaliojimų, atliko teisėtus veiksmus, nepažeisdama vykdymo procesą reglamentuojančių nuostatų, atliko vykdymo veiksmus, nurašydama nuo skolininkės sąskaitos lėšas ir paaiškėjus šių lėšų kilmei, grąžindama jas į skolininkės sąskaitą.

29. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

30. Įvertinęs nutartyje nurodytas teisines ir faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti apeliantės atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o apeliantės atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.