- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-14
- Bylos Nr.
- e2A-385-828/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00231-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vygintas Mažuika, Eigirdas Činka, Nijolė Danguolė Smetonienė
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- L. J., R. L.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Vyginto Mažuikos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Nijolės Danguolės Smetonienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. vasario 10 d. sprendimo ir dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. vasario 28 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-14-228/2020 pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovėms L. J. ir R. L. dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo bei pagal atsakovės L. J. priešieškinį ieškovui V. K. bei atsakovei R. L. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos; taip pat pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei L. J. dėl įpareigojimo nugriauti statinį ir statinio teisinės registracijos panaikinimo, bei pagal atsakovės L. J. priešieškinį ieškovui V. K. dėl valdymo pažeidimų pašalinimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. L. ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. K. patikslintu ieškiniu prašė nustatyti tarp bendraturčių naudojimosi žemės sklypais tvarką pagal 2019-07-15 IĮ „VS geogis“ parengtus naudojimosi žemės sklypais planus, pakeisti žemės sklypų: Nr. (duomenys neskelbtini), 0,9373 ha ploto ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 0,7647 ha ploto bendrosios dalinės nuosavybės dalis, nustatant, kad V. K. priklauso 2152/7647 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis ir 6758/9373 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalis. Ieškovas 2019-10-09 pateikė alternatyvų reikalavimą nustatyti tarp bendraturčių naudojimosi žemės sklypais tvarką pagal IĮ „VS geogis“ 2019-10-07 parengtus naudojimosi žemės sklypais planus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. T.p. ieškovas V. K. prašė panaikinti artezinio gręžinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registraciją ir įpareigoti atsakovę L. J. pašalinti savavališkos gręžinio statybos padarinius – nugriauti minėtą statinį ir nustatyti, kad jei per nustatytą terminą teismo sprendimas neįvykdomas, ieškovas turi teisę įvykdyti teismo sprendimą atsakovės lėšomis.
3. Nurodė, kad atlikus buvusio vieno ieškovui ir atsakovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusio 1,7 ha ploto žemės sklypo kadastrinius matavimus, sklypas buvo padalintas į du žemės sklypus: 0,9373 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), nustatant, jog atsakovei L. J. priklauso 2536/9373 dalys, R. L. – 1930/9373, ieškovui V. K. – 4907/9373 dalys žemės sklypo; 0,7647 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), nustatant, jog atsakovei L. J. priklauso 2069/7647 dalys, R. L. – 1575/7647, ieškovui V. K. – 4003/7647 dalys žemės sklypo. Po kadastrinių matavimų atsakovės pasikeitė žemės sklypais tokiomis dalimis, kad pažeistų ieškovo interesus.
4. Atsakovė L. J. patikslintu priešieškiniu prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypais, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką pagal matininko J. D. 2019-05-24 parengtus planus bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2019-04-29 atsakovės sudarė žemės sklypų mainų sutartį, pagal kurią apsikeitė turimomis žemės sklypų dalimis. Po mainų sutarties L. J. žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turi 4466/9373 dalis, R. L. šiame žemės sklype žemės nuosavybės teise nebeturi. Žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), L. J. turi 139/7647 dalis, R. L. turi 3505/7647 dalis. Ieškovui V. K. žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso 4907/7647 dalys žemės sklypo, žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso 4003/7647 dalis žemės sklypo.
5. Atsakovė L. J. prašė pripažinti V. K. veiksmus be bendraturčių sutikimo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pasistačius malkinę, neteisėtais, ir įpareigoti atsakovą pašalinti ieškovės L. J. valdymo teisių pažeidimą – per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti (išardyti) malkinę, o už šio įpareigojimo įvykdymo kiekvieną uždelstą dieną nustatant 50 Eur baudą L. J. naudai
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2020 m. vasario 10 d. sprendimu ieškovo ieškinį dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo bei ieškinį dėl įpareigojimo nugriauti statinį ir statinio teisinės registracijos panaikinimo atmetė. Atsakovės L. J. priešieškinį dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo patenkino ir nustatė naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal atsakovės pateiktą matininko J. D. parengtą naudojimosi žemės sklypais planais. Atsakovės L. J. priešieškinį dėl valdymo pažeidimų pašalinimo patenkino ir įpareigojo ieškovą V. K. per mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai pastatytą malkinę. Nustatė, kad ieškovui V. K. už kiekvieną pradelstą neteisėtos malkinės statybos pašalinimo termino praleidimo dieną yra skiriama 20 Eur dydžio bauda atsakovės L. J. naudai.
7. Teismas ieškovo V. K. reikalavimus nustatyti naudojimosi žemės sklypais tarp bendrasavininkų tvarką pagal IĮ „VS geogis“ 2019-07-15 planus bei pakeisti bendrasavininkų žemės sklypų bendrosios dalinės nuosavybės dalis atskiruose sklypuose atmetė kaip nepagrįstus ir prieštaraujančius Konstitucijos 23 straipsniui, Civilinio kodekso 4.72 straipsnio 1 daliai, 4.73 straipsnio 1 daliai.
8. Teismas nurodė, kad byloje nebeliko ginčo dėl 0,7647 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos, kadangi ieškovas, pateikdamas alternatyvų reikalavimą tiesiog sutiko su atsakovės L. J. patikslinto priešieškinio reikalavimu nustatyti naudojimosi žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką pagal matininko J. D. 2019-05-24 parengtą šio žemės sklypo naudojimo planą.
9. Teismas nurodė, kad didžiausi nesutarimai byloje yra kilę dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,9373 ha, esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos. Atsižvelgęs į šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus bei byloje esančius įrodymus, sprendė, jog ieškovas V. K. neįrodė, kad ieškovas faktiškai naudojosi tokia žemės sklypo dalimi, kokia yra nurodyta jo pateikiamame naudojimosi tvarkos plane. Paties ieškovo nurodytos aplinkybės dėl to, kad jis laikinai buvo leidęs atsakovei naudotis neva jam priklausančia žemės dalimi neatitinka jokių loginių kriterijų, kadangi bendrasavininkai nebuvo kokiu nors rašytiniu dokumentu susitarę dėl naudojimosi žeme tvarkos, todėl jis negalėjo nei leisti, nei neleisti atsakovei naudotis ta dalimi, kuri kaip ir kitos dalys yra bendroji dalinė nuosavybė, o tai, kaip bendrasavininkai faktiškai naudojasi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančia žeme, ir yra vertinama kaip susiklosčiusi faktinio naudojimosi žeme tvarka. Tai, kad atsakovė su šeima buvo įsirengę sūpynes, smėlio dėžę vaikui, sodino sodinukus, rodo, kad taip jau eilę metų yra faktiškai naudojamasi žemės sklypu. Taip pat pažymėjo, jog ginčo žemės dalyje abi šalys yra pasistatę statinius: atsakovė artezinį gręžinį, kuris yra teisiškai įregistruotas, ieškovas, išrovęs atsakovės sodinukus, nugriovęs ten buvusias sūpynes, išardęs vaiko smėlio dėžę, pasistatė malkinę, kurios teisinė registracija nėra atlikta.
10. Pažymėjo, jog ieškovas, teigdamas, jog laikinai leido atsakovei naudotis jo dalies žeme bei žinodamas apie ginčo žemės sklype pastatytas sūpynes, įrengtą smėlio dėžę, apie prieš keletą metų atsakovės pasodintus vaismedžius, nepateikė jokių įrodymų apie tai, jog būtų prieštaravęs tokiems atsakovės veiksmams jo faktiškai naudojamos žemės dalyje.
11. Teismas vertino, jog tarp šalių susiklosčiusi faktinio žemės naudojimo tvarka atitinka atsakovės pateikto žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, pagal atsakovės pateikiamą planą abiems savininkams yra sudarytos galimybės privažiuoti prie visų statinių, užtikrinta galimybė susisiekti su viešuoju keliu, todėl tenkino atsakovės priešieškinį ir nustatė naudojimosi žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančiu (duomenys neskelbtini), tvarka pagal atsakovės L. J. pateiktą matininko J. D. 2019-05-24 parengtą naudojimosi žemės sklypu planą Nr. 2.
12. Teismas sprendė, kad pagal teisinį reguliavimą, atsakovės L. J. artezinio gręžinio statyba nelaikytina savavališka, tačiau tai, kad atsakovė neturėjo žemės sklypo bendrasavininkų rašytinio sutikimo, konstatuotina, jog artezinis gręžinys įrengtas, pažeidžiant Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalį. Tačiau teismui įvertinus, jog artezinis gręžinys nėra savavališka statyba, nustačius naudojimosi žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tokią tvarką, pagal kurią žemės sklypo dalis, kurioje stovi atsakovės artezinis gręžinys, atiteko naudotis atsakovei, atsižvelgiant į tai, kad artezinis gręžinys kaip daiktas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, taip pat įregistruotos ir atsakovės nuosavybės teisės į šį statinį, ieškovo reikalavimą įpareigoti atsakovę nugriauti statinį kaip savavališkos statybos objektą laikė nepagrįstu ir atmetė.
13. Pažymėjo, kad ieškovas, žinodamas, jog atsakovės nuosavybės teisės į šį statinį yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, nesikreipė nustatyta tvarka dėl statinio teisinės registracijos nuginčijimo, jo reikalavimas panaikinti gręžinio teisinę registraciją yra tik kaip pirmojo reikalavimo, tai yra neteisėtos statybos griovimo pasekmė, bet ne savarankiškas reikalavimas dėl neteisėto statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre panaikinimo. Todėl atmetus ieškovo reikalavimą nugriauti artezinį gręžinį, teismas atmetė ir reikalavimą panaikinti artezinio gręžinio teisinę registraciją.
14. Teismas nurodė, kad malkinė priklauso nesudėtingų I grupės statinių kategorijai, todėl jos statyba nelaikytina savavališka statyba, tačiau ieškovas statydamas malkinę, nesant kitų žemės sklypo bendrasavininkų rašytinio sutikimo, kaip to reikalauja Civilinio kodekso nuostatos, bei sunaikindamas atsakovės turtą – sūpynes, smėlio dėžę, sodinukus, pažeidė įstatymą, todėl malkinės statybą laikė neteisėta. Nesutiko su ieškovo argumentu, kad atsakovės davė sutikimą malkinei statyti, kadangi 2004 m. sutikimas buvo duotas statiniui, kuris yra pastatytas kitame sklype (po kadastrinių matavimų) V. K. vardu registruotas pastatas svirnas, kurio statybų pradžia 2004 metai, pabaiga – 2018 metai.
15. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog ieškovo malkinė yra pastatyta žemės sklypo dalyje, kuri pagal naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo rezultatus atiteko atsakovei L. J., įpareigojo ieškovą per mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai pastatytą malkinę.
16. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2020 m. vasario 28 d. papildomu sprendimu priteisė iš ieškovo atsakovės L. J. naudai 150 Eur žyminio mokesčio ir 6 025 Eur advokato atstovavimo išlaidų. Nustatė, kad atsakovė patyrė 75 Eur žyminio mokesčio išlaidų už priešieškinį ieškovui V. K. dėl valdymo pažeidimų pašalinimo neturtinio pobūdžio reikalavimą pripažinti V. K. veiksmus be bendraturčių sutikimo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pasistačius malkinę, neteisėtais, ir įpareigoti ieškovą pašalinti atsakovės L. J. valdymo teisių pažeidimą. Taip pat atsakovė L. J. patyrė 75 Eur žyminio mokesčio išlaidų už priešieškinį ieškovui V. K. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Patenkinus atsakovės L. J. priešieškinius ieškovui V. K. dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo ir dėl valdymo pažeidimų pašalinimo, iš ieškovo L. J. naudai priteisė 150 Eur atsakovės patirtų žyminio mokesčio išlaidų.
17. Nustatė, jog atsakovė L. J. už advokato D. C. suteiktą teisinę pagalbą šioje byloje sumokėjo 6 025 Eur. Ieškovės patirtos advokato teisinės pagalbos bylos dalyje naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo sudarė 4 210 Eur. Teismas bylą laikė sudėtinga. Advokatas parengė šioje byloje atsakovės priešieškinį, teikė atsiliepimą į ieškinį ir tris atsiliepimus į patikslintus ieškovo priešieškinius (ieškovas ieškinį dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypais nustatymo tikslino 4 kartus), teikė atsiliepimus į du ieškovo atskiruosius skundus (skundai apeliacinio teismo netenkinti), teikė prašymus, įrodymus byloje, teikė patikslintą priešieškinį, kurio patikslinimas buvo parengtas po kadastrinių matavimų įregistravimo, taip pat atstovavo atsakovę teismo posėdžiuose, kur sugaišo 7 valandas, rengėsi bylos nagrinėjimui.
18. Teismas laikė, jog atsakovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu.
19. Atsakovė L. J. taip pat patyrė 815 Eur dydžio išlaidas bylos dalyje dėl priešieškinio ieškovui V. K. pripažinti V. K. veiksmus be bendraturčių sutikimo žemės sklype, esančiame Utenos r., Tauragnų sen., Rūgšteliškio k., pasistačius malkinę, neteisėtais, ir įpareigoti atsakovą ją pašalinti. Teismas laikė, kad šios išlaidos yra pagrįstos, todėl jas ir priteisė iš ieškovo.
20. Atsakovė L. J. taip pat patyrė 1000 Eur dydžio išlaidas bylos dalyje pagal ieškovo V. K. ieškinį dėl statinio registracijos panaikinimo ir įpareigojimo nugriauti. Ieškovo ieškinys atmestas, todėl šias išlaidas priteisė iš ieškovo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
21. Apeliaciniu skundu ieškovas V. K. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. vasario 10 d. sprendimą, ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti pilnai, o atsakovės priešieškinio reikalavimus atmesti. Nurodo, jog nesutinka su teismo motyvais, jog atsakovė visą bylos nagrinėjimą laikėsi vienodos pozicijos dėl žemės sklypų naudojimosi. Atsakovė bylos nagrinėjimo eigoje pateikė tris skirtingus reikalavimus dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos ir keitė poziciją dėl naudojamo žemės dydžio abiejuose žemės sklypuose. Iš pačių atsakovės pateiktų procesinių dokumentų akivaizdu, kad ne ieškovo, o atsakovės pozicija byloje buvo nenuosekli, nes jos nurodomi žemės sklypų naudojimo dydžiai bylos nagrinėjimo eigoje drastiškai pasikeitė. Tačiau teismas į tai sprendime nekreipė jokio dėmesio, bylos įrodymus vertino selektyviai ir šališkai. Priešingai negu nurodė teismas, ieškovas siekė nustatyti ir nurodė naudojimosi žemės sklypų tvarka tokio pat dydžio ir konfigūracijos abiejuose procesiniuose dokumentuose ir nekeitė savo pozicijos, priešingai nei sprendime konstatavo teismas. Tačiau tik teismui išreiškus savo išankstinę, nuostatą dėl tokių reikalavimų patenkinimo negalimumo, ieškovas 2019 m. spalio 8 d. pateikė alternatyvų ieškinio reikalavimą, kuriame suformulavo kompromisinę savo poziciją, išreiškiančią pusiausvyrą tarp bendraturčių interesų ir reiškiančią ženklias ieškovo nuolaidas atsakovių atžvilgiu. Todėl teismo teiginiai apie ieškovo pozicijos keitimą prieštarauja byloje esantiems įrodymams.
22. Apeliantas mano, kad teismas netinkamai vertino liudytojų parodymus. Dėl suinteresuotumo atsakovės vyro ir mamos parodymus teismas turėjo vertinti kritiškai. Teismas objektyviai tikrovei nustatyti turėjo vadovautis nesuinteresuotų bylos baigtimis liudytojų parodymais - A. P. M. ir E. K.. Šie liudytojai teismui patvirtino tokią naudojimosi žemės sklypu tvarką, kurią prašė nustatyti ieškovas savo ieškinyje, tačiau teismas kažkodėl jų parodymais nesivadovavo, o sprendime juos iškraipė, teigdamas, kad jie naudojimosi žemės sklypu tvarkos nepatvirtino.
Žemesnės instancijos teismas
23. Teismas visiškai neatkreipė dėmesio į 2 aplinkybes: 1) žemės sklypai, kuriems buvo prašoma nustatyti naudojimosi tvarka buvo suformuoti tik 2019 metais vietoj buvusio vieno žemės sklypo; 2) po naujų žemės sklypų suformavimo tarp atsakovės ir trečiojo asmens 2019-04-29 buvo sudaryta mainų sutartis, kuria buvo apsikeista tam tikromis šių žemės sklypų dalimis. Akivaizdu, kad 2019 metais susiformavo visiškai skirtingi žemės turtiniai vienetai, nei egzistavo iki tol, todėl vadovautis vien nusistovėjusia naudojimosi žemės tvarka teismas negalėjo, nes žemės sklypų dalys pasikeitė.
24. Teismas neatsižvelgė į kitus ieškovo procesiniame dokumente nurodytus kriterijus, į kuriuos vadovaudamasis teismų praktika turėjo atsižvelgti. Ieškovo alternatyviu ieškinio reikalavimu pasiūlyta Žemės sklypo 1, unikalus Nr. 4400-4967¬5112, naudojimosi tvarka atitiko visus CK, kitų teisės aktų keliamus reikalavimus ir tiek bendrąsias, tiek specialiąsias naudojimosi tvarkos nustatymo taisykles.
25. Pirma, ieškovo siūloma tvarka yra patogi visiems bendraturčiams ir užtikrinanti jiems galimybę naudoti Žemės sklype 1 esančius statinius ir patį sklypą, gaunant maksimalią naudą. Ši tvarka yra tinkama patogiam ir racionaliam sklype esančių statinių naudojimui pagal jų tiesioginę paskirtį. Tuo tarpu, atsakovės siūlyta ir teismo nustatyta tvarka iš esmės pažeidžia bendraturčių interesų pusiausvyrą ieškovo nenaudai.
26. Pagal teismo nustatytą naudojimosi tvarką ieškovui prie jam priklausančios gyvenamojo namo dalies suteikiamas naudotis pernelyg mažas plotas, tokiu būdu pažeidžiant jo teisėtus lūkesčius, teises ir teisėtus socialinius bei ekonominius interesus, užkertant kelią patogiam namo dalies naudojimui, sumažinant prie namo dalies esantį kiemą vos iki 6 arų (apytiksliai) ploto. Tai reiškia, kad patenkinus atsakovės siūlymą buvo itin drastiškai sumažinta Žemės sklypo 1 dalis, esanti ieškovo asmeniniu ir socialiniu interesu centru („ašimi“). Tokiu būdu, ieškovas, kurio prosenelis, senelis (prosenelis apie 1930 metus padalino Gyvenamąjį namą į dvi dalis - pusę ieškovo seneliui, o kitą pusę - senelio broliui) ir tėvai gyveno šiame sklype dar iki žemės nacionalizavimo, ir kurio idealioji dalis Žemės sklype 1 yra didesnė nei atsakovei priklausanti dalis, tarsi „užspiečiamas“ į kampą ir „išstumiamas“ iš šio sklypo. Atsakovės interesas naudotis dideliu kiemu prie jai priklausančios Gyvenamojo namo dalies negali būti viršesnis (prioritetinis) prieš ieškovo interesą naudotis bent kiek erdvesniu kiemu (nebūti „užspiestam“ į kampą). Priešingas aiškinimas reikštų bendraturčių interesų pusiausvyros, teisingumo, proporcingumo ir ekonominio naudingumo principų pažeidimą.
Žemesnės instancijos teismas
27. Teismui nusprendus prie ieškovui priklausančios gyvenamojo namo dalies naudojimuisi priskirti vos 6 arus (apytiksliai), iš kurios apie 2 arus sudaro servitutinis kelias skirtas patekti į kaimyninį žemės sklypą, esmingai pažeidžia bendraturčių interesų pusiausvyrą. Be to, ieškovui ir atsakovei gyvenamojo namo dalys yra vienodo dydžio, tačiau prie ieškovui priklausančios namo dalies priskirtas Žemės sklypo 1 plotas yra ženkliai mažesnis už tą, kuris priskirtas atsakovei prie jai priklausančios namo dalies.
28. Mano, kad, kai naudojimosi tvarka nustatoma žemės sklype, kuriame yra keliems bendraturčiams nuosavybės teise priklausantys statiniai ar įrenginiai, teismas turėjo taikyti panašias taisykles į tas, kurios numatytos nustatant valstybinės žemės sklypų prie statinių nuomą.
29. Pažymi, kad ženkliai mažesnio žemės ploto prie ieškovui priklausančios gyvenamojo namo dalies priskyrimas vertintinas kaip kelio patogiai naudotis ieškovui priklausančia namo dalimi ir greta esančiu kiemu užkirtimas. Dėl šios priežasties naudojimosi tvarka pagal atsakovės siūlymą negalėjo būti nustatyta.
30. Ieškovas alternatyviu ieškinio reikalavimu siūlė numatyti tokią naudojimosi tvarką, pagal kurią prie jam priklausančios gyvenamojo namo dalies būtų priskirta 10 arų ploto žemės sklypo dalis, j kurią patektų jo malkinė. Ieškovo įsitikinimu, 10 arų plotas užtikrina bent jau minimalius namo dalies eksploatavimo, naudojimo, poilsio, automobilio parkavimo ir susijusius poreikius. Taip pat, kaip aukščiau buvo pažymėtina, kad šis pasiūlymas buvo kompromisinis, kadangi anksčiau į bylą teiktu pasiūlymu ieškovas siekė, jog jam prie namo būtų suteiktas naudotis apytiksliai 12 arų plotas.
31. Nurodo, jog teismo nustatyta tvarka iš esmės pažeidžia bendraturčių interesų pusiausvyrą ieškovo nenaudai, kadangi visiškai neatsižvelgiama į ieškovo pagalbinės paskirties pastatą (malkinę), esantį netoliese jam priklausančios namo dalies. Taip pat ignoruojama ta aplinkybė, kad pagal atsakovių siūlomą ieškovui priklausantis šulinys su elektros paskirstymo dėže ir sporto aikštelė atsidūrė L. J. naudotis suteiktoje sklypo dalyje.
32. Malkinė Žemės sklype 1 buvo teisėtai pastatyta 2016-2017 metais, po to, kai atsakovės suteikė ieškovui notariškai patvirtintus sutikimus statyti statinius (notaro patvirtinti 2004 m. gegužės 24 d. ir 2004 m. birželio 14 d. rašytiniai sutikimai). Pastatęs malkinę, ieškovas įgijo į ją nuosavybės teisę. Atsakovės malkinės statyboms neprieštaravo ir negalėjo prieštarauti, kadangi pagal nusistovėjusį faktinį naudojimą žemės sklypo 1 dalis, kurioje pastatyta malkinė, buvo naudojama būtent ieškovo. L. J. klausimą dėl malkinės teisėtumo iškėlė tik tuomet, kai prasidėjo teisminis ginčas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo (2018 metais). Iki to laiko malkinės teisėtumas nebuvo kvestionuojamas, tokiu būdu pripažįstant, jog žemės sklypo l dalis, kurioje stovi malkinė, pagal nusistovėjusią tvarką yra naudojama ieškovo. Ši aplinkybė patvirtina, kad prie ieškovo gyvenamojo namo dalies turėtų būti priskirtas ne 6 arų plotas, o mažiausiai 10 arų plotas.
33. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal teismo patvirtintą naudojimosi tvarką ieškovui priklausanti sporto aikštelė (joje ilgus metus treniruodavosi ieškovo celebriniu paralyžiumi sergantis sūnus) pateko į atsakovei priskiriamą žemės sklypo 1 dalį. Pagal teismo nustatytą naudojimosi tvarką šulinyje esanti paskirstymo dėžė (šioje vietoje paskirstomas vanduo ir elektra į žemės sklypo 1 dalyje, plane pažymėtoje indeksu „C“, esančius statinius) atsidūrė L. J. teritorijoje. Tuo tarpu, ieškovo siūloma naudojimosi tvarka užtikrintų, kad minėti statiniai/Mano, kad teismo nustatyta naudojimosi tvarka pažeidžia Konstitucijos saugomą, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pripažįstamą nuosavybės teisę ir nuosavybės teisės neliečiamumo principą bei su juo neatsiejamai susijusį teisėtų lūkesčių principą.
Žemesnės instancijos teismas
34. Teismui patvirtinus teisės aktų ir teismų praktikos neatitinkančią naudojimosi tvarką, nepagrįstai ir neteisėtai apribojama ieškovo bendrosios dalinės nuosavybės teisė tiek į žemės sklypo 1 dalį, tiek į gyvenamojo namo dalį, taip pat nuosavybės teisė į jam priklausančius statinius/įrenginius. Teismo nustatytos naudojimosi tvarkos rezultate ieškovas patirtų nuosavybės teisės apribojimus ir susijusius ekonominius praradimus (finansinius nuostolius). Tokia tvarka negali būti vertinama kaip atitinkanti bendraturčių interesų pusiausvyros, teisingumo, sąžiningumo, proporcingumo ir kitus principus.
35. Pažymi, kad atsakovių siūloma nustatyti naudojimosi tvarka pažeidžia teismų praktikos suformuluotą reikalavimą garantuoti privataus gyvenimo neliečiamumą. Ieškovui suteikus teisę naudotis vos 6 arais prie jam priklausančios namo dalies, kyla grėsmė jo teisei į privataus gyvenimo neliečiamumą (pastato paskirtis yra būtent gyvenamoji), kadangi pagal nustatytą naudojimosi tvarką ieškovas atsidurs nedideliame plote, kuris bus apsuptas L. J. suteikta naudotis žeme. Tuo tarpu, ieškovo alternatyviu ieškinio reikalavimu buvo siūloma naudojimosi tvarka, pagal kurią prie gyvenamojo namo dalies jam būtų suteiktas naudotis ne 6, o 10 arų žemės plotas, reikalavimui užtikrinti privataus gyvenimo apsaugą neprieštarauja.
36. Apelianto siūloma tvarka atitinka reikalavimą, pagal kurį, nustatant žemės sklypo naudojimosi tvarką, turi būti atsižvelgiama į racionalaus teritorinio išdėstymo kriterijus. Naudojimosi tvarkos plane, matyti, kad bendraturčiams priskirtos dalys yra vientisos, kiek įmanoma taisyklingos formos, dalys suformuotos tokiu būdu, kad tiek nustatytomis Žemės sklypo 1 dalimis, tiek ir juose esančiais statiniais būtų galima racionaliai ir patogiai naudotis.
37. Ieškovo alternatyviu ieškinio reikalavimu siūloma tvarka labiausiai atitinka faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijų, kadangi ieškovas faktiškai jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančia žemės sklypo 1 dalimi panašiu būdu naudojo nuo pat nuosavybės teisių atkūrimo (2002 metais).
38. Be to, ieškovas dėjo maksimalias pastangas tam, kad tarpusavio nuolaidų būdu būtų surastas kompromisinis visų bendraturčių interesus tenkinantis naudojimosi tvarkos variantas. Tuo tarpu, atsakovė siūlė tik tokius variantus, kurie reiškia akivaizdžią bendraturčių interesų disproporciją ieškovo nenaudai.
39. Nesutinka su teismo išvadomis, kad ieškovas pripažino priešieškinį, kadangi ieškovas siekė surasti kompromisinį visoms šalims priimtiną naudojimosi tvarkos nustatymo variantą. Ieškovas padarė nuolaidą šiame sklype atsakovėms pasiūlydamas tokį patį naudojimosi tvarkos nustatymo variantą, kokio pageidavo atsakovės.
40. Ieškovo alternatyviu ieškinio reikalavimu siūloma nustatyti naudojimosi tvarka yra kompromisinė, reiškianti ženklias ieškovo nuolaidas atsakovių atžvilgiu bei išreiškianti pusiausvyrą tarp bendraturčių interesų, todėl teismas turėjo ją pripažinti kaip tinkamiausią..
41. Mano, jog teismas buvo šališkas ir bendroje žemėje pastatytiems statiniams taikė skirtingus kriterijus ir ne vienodai aiškino jų atžvilgiu galiojusias teisės normas. Atsakovės statinys buvo pastatytas bendrosios nuosavybės teise priklausančioje žemėje ieškovo naudojamoje žemės sklypo dalyje, todėl jis privalėjo teismo būti pripažintas neteisėtu, o atsakovė įpareigota jį nugriauti, tačiau teismas padarė priešingai, todėl nesivadovavo įstatymu, kuriuo privalėjo vadovautis.
Žemesnės instancijos teismas
42. Atsakovės veiksmai, kai išgręžiant vandens gręžinį prie ieškovui priklausančios namo dalies, sudaromos sąlygos nustatyti atsakovei maksimaliai palankią naudojimosi tvarką, yra akivaizdžiai nesąžiningi ir reiškia piktnaudžiavimą bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis. Teismas traktuodamas tokius veiksmus priešingai, formuoja ydingą praktiką, pagal kurią bendraturčiai, siekdami jiems palankesnės naudojimosi tvarkos nustatymo, piktnaudžiautų tokių gręžinių ar panašių statinių įrengimu. Pagal tokią logiką ieškovas taip pat galėtų išgręžti gręžinį greta atsakovės namo dalies, tokiu būdu užsitikrindamas, kad jam teisminiu būdu būtų nustatyta ženkliai palankesnė naudojimosi tvarka.
43. Pažymi, kad atsakovės teisei naudotis gręžiniu negali būti suteikiamas prioritetas, lyginant su ieškovo teise į racionalaus ir pakankamo dydžio žemės sklypo 1 dalį, užtikrinančią patogiu tiek pačios žemės, tiek ir gyvenamojo namo dalies naudojimą.
44. Tenkindamas atsakovės priešieškinį dėl ieškovo ūkinio pastato nugriovimo teismas neatsižvelgė į tai, kad šis statinys buvo pastatytas teisėtai, t. y. turint bendraturčių rašytinius sutikimus. Byloje buvo pateikti atsakovių sutikimai, kad ieškovas statytų ūkio pastatą bendro naudojimo žemėje. Nesutinka su teismo pozicija, kad šie sutikimai duoti ne tam statiniui. Teismas, stengėsi padėti pagrįsti atsakovėms jų poziciją, todėl išgalvojo aplinkybes, kurios nėra nurodytos rašytiniuose dokumentuose juos interpretuodamas išimtinai atsakovių pozicijai pagrįsti.
Šalies argumentai
45. Be to apeliaciniu skundu ieškovas V. K. prašo Utenos apylinkes teismo Utenos rūmų 2020-02-28 papildomą sprendimą pakeisti ir sumažinti L. J. priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Mano, kad atsakovei yra priteista per didelė pinigų suma. Nors teismas ir nustatė, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalaus rekomenduotino priteisti išlaidų dydžio, tačiau šiuo atveju būtina atsižvelgti į tai, jog byloje iš esmės buvo sprendžiamas naudojimosi tvarkos žemes sklypu nustatymo neturtinis ginčas, todėl pirmosios instancijos teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra laikytina aiškiai per didele, neatitinkančia protingumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimų, todėl ji turėtų būti atitinkamai mažintina.
Atsiliepimas
46. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovės L. J. ir R. L. prašo ieškovo apeliacinius skundus atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog su ieškovo apeliaciniu skundu nesutinka, kadangi šis grįstas vien melagingų, bylos nagrinėjimo metu rašytiniais įrodymais ir paties ieškovo liudytojų paneigtų aplinkybių kartojimu, ieškovo subjektyvia nuomone, faktinių ir teisinių aplinkybių interpretacijomis. Apeliantas nenurodo jokių pirmosios instancijos teismo padarytų procesinės ar materialinės teisės normų pažeidimų, todėl teisingo ir pagrįsto teismo sprendimo keisti, ar juo labiau naikinti nėra jokio pagrindo.
47. Nurodo, jog ieškovo reikalavimų neįmanoma tenkinti, t. y. nustatyti naudojimosi žemės sklypais tvarką, pagal realybės neatitinkančias nuosavybės dalis ir pagal suformuluotų reikalavimų neatitinkančius planus, jau nekalbant apie nuosavybės dalių perskirstymą ieškovo pageidavimu.
48. Nesutinka su apeliantų argumentais, kad atsakovės dėl žemės naudojimo tvarkos nustatymo buvo nenuoseklios, kadangi patikslinimas priešieškinio buvo tik dėl to, kad buvo sudaryta mainų sutartis, po kurios pasikeitė atsakovių nuosavybės dalys žemės sklypuose. Tuo tarpu ieškovas reikalavimus iš viso tikslino net keturis kartus, modifikuodamas reikalavimų dalyką, ieškovo anksčiau reikalaujamos skirti naudoti dalys neatitiko nuosavybės dalių, 2019-07-17 patikslintu ieškiniu ieškovas prašo nustatyti naudojimosi tvarką keliems objektams, juos susiedamas taip, lyg tai vis dar būtų vienas daiktas: ieškovas viename žemės sklype reikalauja jam suteikti naudotis net 18 arų daugiau žemės, nei jam priklauso pagal idealiąją dalį, „kompensuodamas“ tai visiškai atskiro, savarankiško nekilnojamojo turto objekto plotu.
49. Nesutinka su apelianto argumentais, kad jis visuomet naudojosi jo prašoma jam nustatyti dalimi žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje buvo pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad ieškovas savo malkinę pasistatė atsakovės naudojamoje žemės sklypo dalyje Niekas, išskyrus ieškovo savavališkai 2017-2018 metų sandūroje pastatytą malkinę nepatvirtina ten buvus jo faktiškai naudojama žemės sklypo dalimi. Ne atsakovės „sugalvojo“ naudojimosi tvarką, pagal kurią ieškovas naudojo 6 arus žemės prie namo, tokią naudojimosi tvarką savo laiku pasiūlė pats ieškovas, tokią naudojimosi tvarką palaikė šalys kelis dešimtmečius, pradedant dar iki žemės atkūrimo ir įteisinimo 2002 m.
50. Ieškovo argumentas, kad po kadastrinių matavimų buvo iš vieno suformuoti du žemės sklypai, be to, tarp atsakovės ir trečiojo asmens buvo sudaryta mainų sutartis (nors mainų sutartis buvo sudaryta tarp atsakovių), t. y. 2019 m. susiformavo visiškai skirtingi žemės turtiniai vienetai, nei egzistavo iki tol, todėl vadovautis nusistovėjusia tvarka teismas negalėjo, yra formalistinis ir prieštaringas.
Žemesnės instancijos teismas
51. Ieškovas cituoja iš bylų konteksto ištrauktas kasacinio teismo formuluojamas naudojimosi daiktais tvarkos nustatymo taisykles ir iškreipdamas šios bylos situaciją jas kažkodėl išimtinai interpretuoja savo naudai. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje patvirtino faktiškai nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypais tvarką, kuri atitinka racionalumo, ekonomiškumo, adekvatumo nuosavybės dalims (tiksliau, nagrinėjamu atveju – visiško sutapimo), privatumo, socialinės taikos ir proporcingumo bei kitiems kriterijams.
Šalies argumentai
52. Ieškovas nurodo, kad jam suteiktas plotas „pernelyg mažas“, kad jis „užspeistas į kampą“, kad įgyja „minimalų kiemelį“ ir tai pažeidžia jo teisėtus lūkesčius ir pan. Visi ieškovo argumentai dėl nepakankamo jam prie namo tenkančio žemės sklypo ploto yra grįsti vien jo subjektyvia nuomone, nes priešingu atveju liktų teigti, kad valstybė nustato 3-6 kartus mažesnius žemės sklypo plotus, pažeisdama gyventojų teisių į privatumą ir t. t. Be to, ieškovas sąmoningai ar ne „pamiršta“, kad tame pačiame žemės sklype, be jam priskirtų naudotis 6,07 arų aplink namą, jam už kelių metrų dar priklauso 43 arai.
53. Kadangi atsakovo reikalavimai dėl naudojimosi tvarkos buvo atmesti, teismas pagrįstai tenkino L. J. reikalavimą dėl savavališkai ieškovo atsakovės naudojamoje žemės sklypo dalyje pastatytos malkinės pašalinimo, taip pat pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl tariamai neteisėto artezinio gręžinio ir jo registracijos.
54. Pažymi, kad pagal atsakovės reikalavimą malkinė nebūtinai turi būti nugriauta, t. y. atsakovės pažeistos teisės bus apgintos ir perkėlus malkinę į ieškovo naudojamą žemės sklypo dalį, kadangi malkinė yra be pamatų, ji gali būti tiesiog perkelta į kitą vietą.
55. Atskirai paimta ieškovo versija, neva L. J. pradėjo statyti (2015 metais) artezinį gręžinį tokiu būdu iš anksto rengdamasi nustatyti tokią žemės sklypo naudojimosi tvarką, kuri maksimaliai sumažintų ieškovui priskirtiną žemės sklypo dalį yra absurdiška.
56. Atmestini ir ieškovo argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Būtina atsižvelgti į aplinkybę, kad šioje byloje buvo sujungtos tris skirtingos civilinės bylos ir tokiu būdu akumuliuotos trijų bylų teisinės pagalbos išlaidos. Pats ieškovas pripažįsta, kad jos neviršija rekomenduojamų dydžių, t. y. ieškovo pretenzijos grįstos vien jo subjektyvia nuomone. Be to, į byla buvo pateikta bylinėjimosi išlaidų detalizacija, kuri patvirtina, kad kiekvieno procesinio dokumento rengimo įkainiai yra ženkliai mažesni už patvirtintus maksimalius dydžius. Teismas įvertino ir bylų nagrinėjimo trukmę, apimtis, atsakovių atstovo vykimo į teismo posėdžius atstumus (iš Klaipėdos į Uteną) ir dažnumą (byloje vyko 7 teismo posėdžiai).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliaciniai skundai netenkintini.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
57. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovo V. K. apeliaciniais skundais, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
Dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. vasario 10 d. sprendimo
58. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui ir atsakovėms L. J. bei R. L. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė du žemės sklypai: 0,9373 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir 0,7647 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu Utenos r., Tauragnų sen., Rūgšteliškio k. 2019-04-29 atsakovės L. J. ir R. L. sudarė Mainų sutartį Nr. DM-2439, įregistruotą 2019-04-30 Nekilnojamojo turto registre, pagal kurią apsikeitė turimomis žemės sklypų dalimis. Po žemės sklypų dalių mainų sutarties tarp atsakovių sudarymo 0,7647 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkams nuosavybės teise priklauso: ieškovui V. K. – 4003/7647 dalys, atsakovei L. J. - 139/7647 dalys, R. L. – 3505/7647 dalys, 0,9373 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkams nuosavybės teise priklauso tokiomis dalimis: ieškovui V. K. – 4907/9373 dalys, atsakovei L. J. - 4466/9373 (arba 638/1339) dalys, atsakovė R. L. šiame žemės sklype nuosavybės teise žemės nebeturi.
59. Pirmosios instancijos teismas nustatė naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal atsakovės pateiktą matininko J. D. parengtą naudojimosi žemės sklypais planais bei įpareigojo ieškovą V. K. per mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai pastatytą malkinę.
60. Apeliantas nesutinka pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, motyvuodamas tuo, kad ieškovas laikėsi vieningos pozicijos dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo, teismas neatsižvelgė į teismų praktiką, nustatyta naudojimosi tvarka pažeidžia bendraturčių interesų pusiausvyrą.
61. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad nagrinėjant bendraturčių ginčus dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, teismas turi pareigą priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekiant užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, svarbią reikšmę turi nusistovėjusi faktinė žemės sklypo naudojimosi tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-291/2007, 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-695/2019). Tuo atveju, jeigu faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, taip naudojantis žeme kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tarp bendraturčių iki tol teisminių ginčų nekilo, šios tvarkos keitimas gali sukelti, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, daugiau negatyvių, negu pozityvių padarinių, pvz., esamos mini infrastruktūros (sodų, daržų, želdinių, tvorų, mašinų stovėjimo vietų ir kt.) keitimą. Dėl to, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai.
62. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjantis teismas ne tik turi teisę, bet ir privalo atsižvelgti į faktinio naudojimo tvarką kaip vieną iš esminių kriterijų sprendžiant dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į ieškovo ir atsakovės L. J. siūlomus naudojimosi žemės sklypais planus, nustatęs šalių faktiškai naudotas ir naudojamas žemės sklypo dalis, pagrįstai nustatė žemės sklypų naudojimosi tvarką.
63. Nesutiktina su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik atsakovės L. J. pozicija dėl žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo, o jo nepagrįstai ignoravo. Pirmosios instancijos teismas vertino apelianto bei liudytojų A. P. M. ir E. K. parodymus, tačiau rėmėsi ne tik jais, bet ir kt. bylos įrodymais. Vien tai, kad teismas dėl nusistovėjusios faktinės naudojimosi sklypu tvarkos padarė priešingą išvadą nei siekė patvirtinti apeliantas, negali būti vertinama, kaip įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimas.
64. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017 ir kt.).
65. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas savo malkinę ginčo sklype pasistatė tik 2017 m. – 2018 m., o iki tol toje vietoje buvo atsakovės sodinukai, vaikams sūpynės, smėlio dėžė. Šias aplinkybes patvirtina ne tik byloje esančios fotonuotraukos, elektroninio laiško turinys, SMS žinutės, bet ir byloje apklausti atsakovės kviesti liudytojai, atsakovė R. L.. 2017 m. lapkričio mėn. - 2018 m. sausio mėn šalių bandymas per atstovus taikiai išspręsti žemės naudojimosi tvarką patvirtina, kad atsakovas ginčo sklype malkinės nebuvo pasistatęs, o tik nurodęs, jog yra toje vietoje parkavęsis automobilį. Apelianto nurodomas liudytojas A. P. M. nieko konkretaus negalėjo pasakyti dėl bendrasavininkų susiklosčiusios faktinės žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Be to, iš registro duomenų matyti, kad ieškovo nurodytoje jo naudojamoje sklypo dalyje atsakovė dar 2015 metais įsirengė ir įregistravo artezinį šulinį. Liudytoju apklaustas ieškovo sūnus patvirtino, kad vieta, kur buvo supynės, dar iki malkinės pastatymo naudojosi būtent atsakovė L. J.. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad apeliantas neįrodė, jog jis faktiškai naudojosi tokia žemės sklypo dalimi, kokią nurodo savo pateiktame naudojimosi tvarkos plane, bei nepažeidė nutarties 64 p. nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių.
66. Nesutiktina su apelianto argumentais, kad jam prie gyvenamojo namo dalies yra suteikiamas naudotis pernelyg mažas plotas žemės sklypo (6 arai), dėl ko jis negali patogiai ir racionaliai naudotis gyvenamąją namo dalimi. Pripažintina, kad esant faktinei naudojimosi žemės sklypu tvarkai tarp bendraturčių, kuri yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, ir dėl kurios ilgą laiką nekilo ginčų, šios tvarkos keitimas gali sukelti, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, daugiau negatyvių negu pozityvių padarinių, pvz., esamos mini infrastruktūros (sodų, daržų, želdinių, tvorų, mašinų stovėjimo vietų ir kt.) keitimą ir pan.
67. Apeliantas dėl per mažo žemės sklypo skiriamo prie jo gyvenamojo namo dalies remiasi Nekilnojamų kitos paskirties valstybės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis apie išskiriamą savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingą atskirą žemės sklypo dalį. Tačiau šiuo atveju sutiktina su atsakovės argumentais, kad Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, kuriame 9 priedo 3 punkte numatyta, kad „Projektuojant, statant naują statinį, rekonstruojant statinį ar keičiant statinio paskirtį, Namui skirtas žemės sklypas negali būti mažesnis kaip 400 kv. m, o vienbučio blokuoto užstatymo tipo kiekvienam Namui skirtas sklypas (ar jo dalis) – ne mažesnis kaip 200 kv. m., nuostatos paneigia minėtą ieškovo nurodytą jo teisių pažeidimą dėl pernelyg mažo plotyo statinio daliai eksploatuoti. Akivaizdu, kad apeliantui skiriamas 6 arų žemės sklypas prie gyvenamojo namo dalies yra visiškai pakankamas ir neriboja atsakovo teisių daugiau nei būtina, siekiant užtikrinti kitų bendrasavininkų teises. Be to, kaip patvirtina bylos duomenys, apeliantas gali laisvai naudotis savo namo dalimi, privažiuoti prie jos, turi vidinį kiemą prie šios dalies.
68. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės pateiktas projektas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo labiau atitinka proporcingumo ir visų bendraturčių interesų pusiausvyros principus, t.p. jau nusistovėjusią faktinę naudojimosi sklypu tvarką, ką pagrįstai pripažino ir pirmosios instancijos teismas.
69. Apelianto argumentai, kad teismas negalėjo vadovautis nusistovėjusia žemės sklypo naudojimosi tvarka, nes būtent 2019 metais buvo suformuoti žemės sklypai, pasikeitė atsakovių žemės sklypo dalys, atmestini kaip nepagrįsti. Ta aplinkybė, kad iš vieno sklypo buvo naujai suformuoti du žemės sklypai, neturi esminės įtakos ilgametei faktinei naudojimosi žeme tvarkai. Sklypo padalijimas nepakeitė šalių nusistovėjusios naudojimosi žemės sklypu tvarkos. O aplinkybė, kad atsakovės susimainė žemės sklypo dalimis pagal jų naudojimą, tik patvirtina minėtą faktinę nusistovėjusią žemės naudojimo tvarką.
70. Apelianto argumentai, kad yra pažeidžiama jo nuosavybė, jo turima turto vertė sumažėjo yra deklaratyvūs, niekuo nepagrįsti. Priešingai negu nurodo apeliantas, teismas nustatydamas naudojimosi žemės sklypu tvarką atsižvelgė būtent į turimas kiekvieno bendraturčio žemės sklypo dalis.
71. Nesutiktina su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas jo atžvilgiu, nes skirtingai vertino artezinio gręžinio ir malkinės pastatymą. Bylos duomenimis nustatyta, kad gręžinys buvo pradėtas ir baigtas statyti 2015 metais, iš bendrasavininkų nebuvo gautos pretenzijos ir gręžinys yra įregistruotas VĮ Registrų centre. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas.“ 3 priedo 1.1. punktą žemės sklypas nepatenka į šiame punkte nurodytų teritorijų sąrašą, todėl statant I grupės nesudėtingus statinius, neprivaloma rengti projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Savininkų sutikimas nelaikomas statybą leidžiančiu dokumentu, o statyba be sutikimo nelaikoma savavališka, kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas. Dėl to artezinis gręžinys nelaikytinas savavališka statyba.
72. Tuo tarpu dėl apelianto pastatytos malkinės nuo pat jos pastatymo pradžios atsakovė L. J. reiškė pretenzijas (el. bylos 2 t. b. l. 12, 5 t. b. l. 9). Iš fotonuotraukų matyti, kad toje vietoje kur buvo supynės, smėlio dėžė, apeliantas viską nugriovė ir pastatė malkinę, kuri VĮ Registrų centre nėra įregistruota. Tokie apelianto veiksmai pažeidė L. J. interesus. Nors apeliantas ir nurodo, kad 2004 metais yra gavęs bendrasavininkų sutikimą dėl statybos, tačiau, kaip patvirtina bylos duomenų visetas, šis sutikimas buvo suteiktas ūkiniam pastatui - svirnui statyti kitoje vietoje, o ne malkinei vietoje, kurioje ją pastatė apeliantas. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad malkinės statyba laikytina neteisėta.
Dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. vasario 28 d. papildomo sprendimo
73. Apeliantas nurodo, jog nesutinka su teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma ir mano, kad šios išlaidos turi būti sumažintos atsižvelgiant į tai, jog iš esmės byloje buvo sprendžiamas neturtinis ginčas – naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.
74. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apelianto argumentais. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šioje byloje buvo sujungtos trys skirtingos bylos, kuriose atsakovė L. J. patyrė 6025 Eur (viso buvo sumokėta 7025 Eur, tačiau 1000 Eur atstovavimo išlaidų priteista 2019 m. balandžio 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-80-228/2019) atstovavimo išlaidas.
75. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, pagal kurį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas atlygina bylą pralaimėjusi šalis. Jei ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidų atlyginimui taikomas patenkintų ir atmestų reikalavimų dalių proporcingumo principas (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
76. Kaip matyti, atsakovės L. J. priešieškiniai patenkinti, tai yra patenkintas atsakovės L. J. priešieškinis dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo bei patenkintas atsakovės L. J. priešieškinis dėl valdymo pažeidimų pašalinimo, ieškovo gi reikalavimai buvo atmesti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš ieškovo atsakovės L. J. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
77. Kaip nurodo ir pats apeliantas, atsakovės L. J. patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių. Byloje pateikta bylinėjimosi išlaidų detalizacija patvirtina, kad kiekvieno procesinio dokumento rengimo įkainiai yra ženkliai mažesni už patvirtintus maksimalius dydžius. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad byla yra sudėtinga, kadangi atsakovės atstovas šioje byloje parengė priešieškinius, teikė atsiliepimus į ieškinį ir atsiliepimus į patikslintus ieškovo priešieškinius (ieškovas ieškinį dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypais nustatymo tikslino 4 kartus), teikė atsiliepimus į du ieškovo atskiruosius skundus (skundai apeliacinio teismo netenkinti), teikė prašymus, įrodymus byloje, teikė patikslintą priešieškinį, kurio patikslinimas buvo parengtas po kadastrinių matavimų įregistravimo, taip pat atstovavo atsakovę teismo posėdžiuose.
78. Atsižvelgus į nutarties 76 p. nurodytas aplinkybes apie bylos pobūdį, aplinkybė, kad byloje buvo sprendžiamas neturtinis ginčas, nesudaro pagrindo mažinti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Apeliantas nenurodė kito pagrindo, kuriuo remiantis turėtų būti mažinamos bylinėjimosi išlaidos.
79. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, teisėjų kolegija šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.
80. Atmetus ieškovo V. K. apeliacinius skundus, iš apelianto atsakovei L. J. priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinius skundus surašymą. Atsakovės prašomos priteisti 1 500 Eur išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, todėl priteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. vasario 28 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo V. K. atsakovės L. J. naudai 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) advokato atstovavimo išlaidų.