- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-15
- Bylos Nr.
- 2YT-6343-1130/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00476-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erlandas Stanislovaitis
- Pareiškėjas
- N. T.
- Suinteresuotas asmuo
- V. F., L. N., V. M., E. T., Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko
- Kategorijos
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
V. M., E. T. ir suinteresuoto asmens Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, atstovui nedalyvaujant,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje V. F., L. N., V. M., E. T., Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. R., gim. (duomenys neskelbtini), priėmė visą savo mirusios motinos J. T., gim. (duomenys neskelbtini) paliktą palikimą – gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esantį (duomenys neskelbtini), ir kitą turtą, buvusį jos motinos nuosavybėje.
Pareiškėja pareiškime nurodė, taip pat teisme paaiškino, kad jos tėvai yra K. T. (K. T.), gim. (duomenys neskelbtini), ir J. T., gim. (duomenys neskelbtini), jų santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, kad tėvų santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra V. T. (po santuokos sudarymo – F.), (duomenys neskelbtini) – L. T. (po santuokos sudarymo – N.), (duomenys neskelbtini) – I. T., (duomenys neskelbtini) – pati pareiškėja, (duomenys neskelbtini) – Z. T. (po santuokos sudarymo – R.). Pareiškėja pažymėjo, kad jos tėvas mirė (duomenys neskelbtini), o motina – (duomenys neskelbtini). Pareiškėja paaiškino, kad brolis I. T. mirė (duomenys neskelbtini), jis turėjo dukrą V. T., gim. (duomenys neskelbtini) (po santuokos sudarymo – M.) ir dukra J. T., gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, kad santuokos metu pareiškėjos tėvai įsigijo gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, (duomenys neskelbtini), po jos tėvo K. T. mirties jo paliktą palikimą t.y. ½ dalį gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), priėmė jos motina J. T.. Pareiškėja pažymėjo, kad po jos tėvo mirties name gyveno tik jos motina J. T. ir sesuo Z. R.. Pareiškėja paaiškino, kad sesuo (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su V. R., bet vėliau santuoka buvo nutraukta, santuokos metu jie vaikų neturėjo. Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina J. T. ir po jos mirties liko palikimas – minėtas gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais ir kitas turtas, po savo motinos J. T. mirties, jos sesuo Z. R. viena pradėjo faktiškai valdyti turtą iki mirties priklausiusį jos motinai J. T., rūpinosi turtu kaip savo turtu (gyveno name, tvarko ūkį, prižiūrėjo motinai priklausantį aukščiau paminėtą namą, faktiškai viena juo disponavo), tačiau dėl paveldėto turto priėmimo, iškart po pareiškėjos motinos mirties, į notarą nieks nesikreipė, testamento jos motina nepaliko. Pareiškėja pažymėjo, kad sesuo Z. R. norėjo teisiškai įforminti paveldėto turto valdymą, bet dėl savo teisinio neišprusimo paveldėjimo klausimais, nes galvojo, kad visas turtas po savo motinos jai atiteks automatiškai, nes kiti paveldėtojai atsisako priimti pareiškėjos motinai priklausantį turtą, todėl teisės nustatytais terminais tai padaryti nespėjo, nes (duomenys neskelbtini) mirė. Pareiškėja nurodė, kad po savo sesers Z. R. mirties ji (pareiškėja) viena, per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą, kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo po jos mirties, kiti paveldėtojai atsisakė priimti palikimą po Z. R. mirties, tačiau kai ji kreipėsi į notaro biurą, kad gautų paveldėjimo teisės liudijimą, jai buvo paaiškinta, kad ji turi pateikti teismo patvirtintą juridinį reikšmę turintį faktą, kad būtent jos sesuo Z. R. faktiškai priėmė ir faktiškai pradėjo valdyti visą savo mirusios motinos J. T. palikimą. Pareiškėja paaiškino, kad juridinės reikšmės turintis faktas, kad būtent Z. R. faktiškai priėmė visą savo mirusios motinos J. T. paliktą palikimą, jai reikalingas tam, kad jai būtų notariškai įformintas palikimas ir išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą po jos sesers Z. R. mirties. Pareiškėja pažymėjo, kad šiuo metu nėra jokių ginčų dėl to, kad būtent Z. R. priėmė palikimą po savo motinos J. T. mirties.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo E. T. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prašė pareiškimą tenkinti ir bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Suinteresuoti asmenys V. F., L. N., V. M. per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, atsiliepime į pareiškimą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra atstovui nedalyvaujant.
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo V. F. nurodė, kad su pareiškimu sutinka, paaiškino, kad Z. R. yra jos sesuo (gimusi (duomenys neskelbtini)), kuri iki mamos mirties gyveno (duomenys neskelbtini) kartu su mama, po mamos mirties sesuo priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti, nes po mamos mirties liko gyventi name, esančiame (duomenys neskelbtini).
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo L. N. nurodė, kad su pareiškimu sutinka, paaiškino, kad jos tėvas gimė (duomenys neskelbtini) metais, mama (duomenys neskelbtini) metais, taip pat pažymėjo, kad jos sesuo Z. R. iki mamos mirties gyveno kartu su mama (duomenys neskelbtini), po mamos mirties sesuo liko gyventi tame pačiame name ir faktiškai po mamos mirties pradėjo valdyti mamos turtą. Pažymėjo, kad kai mama mirė, sesuo jau buvo išsiskyrusi su savo sutuoktiniu. S. Z. R. vaikų neturėjo. L. N. papildė, kad jos žiniomis brolio dukros E. T. ir V. M. nepretenduoja į palikimą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalimi palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Analogiška nuostata buvo įtvirtinta 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje. Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalį, šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Tuo tarpu iki naujojo (2000 m.) CK įsigaliojimo, tokiems veiksmams atlikti buvo skirtas 6 mėnesių terminas (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-152/2006). Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad sprendžiant dėl palikimo priėmimo faktinio valdymo svarbu ir tai, ar šiuos veiksmus įpėdinis atliko per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, 2010-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2010, kt.).
Nustatyta, kad pareiškėjos tėvai yra K. T. (K. T.), gim. (duomenys neskelbtini), ir J. T., gim. (duomenys neskelbtini), kurie be pareiškėjos turėjo dar keturis vaikus – dukrą V. T. (po santuokos sudarymo – F.), gim. (duomenys neskelbtini), dukrą L. T. (po santuokos sudarymo – N.), gim. (duomenys neskelbtini) sūnų I. T., gim. (duomenys neskelbtini), mirusį (duomenys neskelbtini), bei dukrą Z. T. (po santuokos sudarymo – R.), gim. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu pareiškėjos tėvai įgijo gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini) (b. l. 38). Pareiškėjos tėvas K. T. mirė (duomenys neskelbtini), o motina J. T. – (duomenys neskelbtini). 2019 m. balandžio 26 d. (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarė M. M. paliudijo, kad po J. T., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties duomenų apie paveldėjimo bylos sudarymą nėra. Po motinos J. T. mirties pareiškėjos sesuo Z. R. liko gyventi motinai priklausančiame name, paėmė motinos paliktą turtą savo valdžion, toliau naudojosi bei rūpinosi visu turtu, prižiūrėjo namų valdą. Pareiškėja ir visi suinteresuoti asmenys, dalyvavę teismo posėdyje, patvirtino, kad Z. R. pradėjo mirusios motinos turtą valdyti kaip savo iš karto po palikėjos mirties. Jokie asmenys nepareiškė prieštaravimų dėl Z. R. teisės paveldėti savo motinos J. T. turtą, pradėjus faktiškai jį valdyti, nepraleidus įstatymo nustatyto šešių mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas teismas konstatuoja, kad Z. R. per įstatymo nustatytą terminą išreiškė valią priimti savo motinos J. T., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Teismas, daro išvadą, kad yra pagrindas pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. R. po savo motinos J. T., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjos N. T. pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. R., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.