- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-08-07
- Bylos Nr.
- 2-3373-1178/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-00580-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Jasmontienė
- Ieškovas
- S. G.
- Atsakovas
- V. G.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovui V. G. dėl priteisto išlaikymo vaikui pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė pateikė ieškinį atsakovui V. G., kuriuo prašo pakeisti Joniškio rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1324-874/2010 priteistą išlaikymo dydį iš V. G. savo nepilnamečiam vaikui E. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), nustatant išlaikymą po 305 Eur (tris šimtus penkis eurus) per mėnesį pradedant nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, pinigus iki einamojo mėnesio 15 d. sumokant vaiko motinai S. G., kuri vaiko pinigines lėšas tvarkys uzufrukto teise išimtinai vaiko interesais. Taip pat prašoma iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog. Joniškio rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 30 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1324-874/2010, kuriuo nutraukė tarp ieškovės ir atsakovo sudarytą santuoką, nustatė dukros E. G., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove ir priteisė išlaikymą kiekvieną mėnesį po 300 Lt (tris šimtus litų) iki vaiko pilnametystės. Prašo pakeisti priteistą išlaikymo vaikui dydį, kadangi pasikeitė vaiko poreikiai ir pakeitus išlaikymo dydį bus tvirčiau apsaugoti vaiko interesai. Nuo išlaikymo priteisimo momento, padidėjo vaiko poreikiai. Išaugo maisto, drabužių, mokymosi priemonių, komunalinių paslaugų ir kitos kainos, atsirado papildomos išlaidos, susijusios su mokslu, papildomu ugdymu, išlaikymu, kurių nebuvo išlaikymo priteisimo metu, pasikeitė šalies ekonominė padėtis. Taikiai su atsakovu dėl išlaikymo padidinimo susitarti nepavyko. Iš atsakovo prašo priteisti 305 Eur, t. y. pusę minimalios mėnesinės algos. Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ieškovei mokama 96,25 Eur išmoka vaikui kas mėnesį, tačiau mano, jog šia suma neturėtų būti mažinamas iš atsakovo priteistinas atlyginimo dydis.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad negali mokėti didesnės, nei Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimu priteistos išlaikymo sumos, kadangi jis gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), jis gauna nedidelį darbo užmokestį, yra sukūręs atskirą šeimą, turi skolinių įsipareigojimų.
Šalies argumentai
4. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad į teismą dėl dukrai priteisto išlaikymo dydžio kreipėsi todėl, kad nuo 2010 metų, kai iš atsakovo vaikui išlaikyti buvo priteista po 87,57 Eur, iš esmės pasikeitė ir vaiko poreikiai, ir ekonominė padėtis šalyje. Atsakovo mokamos sumos nepakanka patenkinti dukros poreikius. Pažymėjo, jog atsakovas nuo išlaikymo priteisimo momento niekada nevykdė pareigos indeksuoti priteistą išlaikymą – visus tuos metus ir mokėjo tik po maždaug 88 Eur. Ieškovė nurodė, kad šiuo metu dėl sveikatos būklės nebedirba, gauna nedarbo išmoką, kuri nuolat mažės. Dukrai išlaikyti reikia ne mažesnės nei minimalioji mėnesinė alga sumos, kadangi šiuo metu mergaitė mokosi (duomenys neskelbtini), todėl kas mėnesį reikia skirti 30 Eur sumokėti už bendrabutį, 4 Eur į vieną pusę dukra moka už autobuso bilietą grįžti į namus (grįžta kiekvieną savaitgalį), 60 Eur per savaitę ieškovė skiria dukros maistui (duomenys neskelbtini), taip pat perka maistą, kurį mergaitė išsiveža į mokymo įstaigą, 38 Eur skiria dukros teniso būreliui, 40 Eur – dramos būreliui, 200 Eur sumokėjo už dantų gydymą, nemažą išlaidų dalį sudaro ir išlaidos higienos prekėms, rūbams, pramogoms ir pan. Pažymėjo, jog dukros dantimis gydyti ateityje reikės daugiau išlaidų. Nurodė, kad ieškovės gaunamų pajamų nepakanka išlaikyti save ir dukrą, todėl jai padeda artimieji. Ieškovė taip pat paaiškino, kad dukra 2022 m. buvo išvykusi pas atsakovą į (duomenys neskelbtini), ten pabuvo apie 4 mėnesius, tačiau grįžo atgal, nes mergaitei nebuvo sudaryta tinkamų sąlygų gyventi ir mokytis. Ieškovė nurodė per mėnesį skirianti 160 Eur paskolai apmokėti, taip pat nemažą dalį išlaidų sudaro komunaliniai mokesčiai ir išlaidos maistui. Mano, jog atsakovas privalo mokėti pusę dukrai išlaikyti reikalingos sumos, t. y. 305 Eur.
5. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo. Taip pat nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Teismas, įvertinęs, jog teismo šaukimas į parengiamąjį posėdį atsakovui įteiktas tinkamai (atsakovas elektroniniu paštu patvirtino gavęs ir 2024 m. gegužės 17 d. nutartį, ir teismo šaukimą), taip pat atsižvelgęs į tai, kad Tauragės apylinkės teismas 2024 m. gegužės 17 d. nutartyje išaiškino, jog jeigu į parengiamąjį teismo posėdį neatvyksta atsakovas, teismas gali bylą išnagrinėti jam nedalyvaujant, nutarė bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Faktinės aplinkybės ir byloje kilusio ginčo esmė
6. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė S. G. ir atsakovas V. G. yra nepilnametės E. G., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Joniškio rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1324-874/2010 buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka, po santuokos nutraukimo dukros gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, pagal teismo patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių atsakovas įsipareigojo mokėti po 87,57 Eur (300 Lt) kas mėnesį mokamų išmokų dukrai išlaikyti iki dukros pilnametystės.
7. Ieškovė šioje byloje reiškia reikalavimą atsakovui dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, prašydama išlaikymo sumą nuo 87,57 Eur padidinti iki 350 Eur per mėnesį.
8. Atsakovas nesutinka su ieškiniu. Atsiliepime į ieškinį nurodė negalintis mokėti didesnės sumos, kadangi gauna nedidelį darbo užmokestį ir turi skolinių įsipareigojimų.
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo
9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).
10. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio antrąją dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Taigi teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).
11. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
12. Iš bylos duomenų ir ieškovės teiktų paaiškinimų matyti, kad Joniškio apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. sprendimas priimtas kai šalių sūnus buvo (duomenys neskelbtini) amžiaus. Šiuo metu vaikui jau yra (duomenys neskelbtini) metų, ji lanko mokyklą kitame mieste, teniso ir dramos būrelius, todėl tai objektyviai padidino jo poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų sumą. Iš ieškovės paaiškinimų nustatytą, kad šiuo metu yra patiriamos išlaidos vaiko maistui, ugdymo priemonėms, rūbams ir avalynei, higienos prekėms, dantų gydymui, atitinkamų išlaidų reikalauja ir vaiko dalyvavimas sporto užsiėmimuose, leidžiant laisvalaikį. Būtina įvertinti ir tai, kad nuo Joniškio rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. sprendimo priėmimo šiuo metu yra praėję beveik 14 metų, per šį laikotarpį ne tik padidėjo prekių ir paslaugų kainos, bet ir pasikeitė vaiko amžius, jo poreikių pobūdis, todėl šios aplinkybės taip pat objektyviai lemia padidėjusius vaiko poreikius ir išlaidas jiems patenkinti. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad byloje yra įrodytos faktinės aplinkybės dėl papildomų vaiko išlaikymo išlaidų atsiradimo, todėl tai sudaro pagrindą spręsti klausimą dėl iš atsakovo priteisto išlaikymo dydžio padidinimo (CK 3.201 straipsnis).
13. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad šalių nepilnametės dukros poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga apie 708 Eur suma bei teismo posėdžio metu detaliai paaiškino kokie mergaitės poreikiai būtų patenkinti jos išlaikymui skiriant minėtą sumą (sprendimo 4 punktas). Įvertinęs nurodytų išlaidų rūšį ir jų dydį, teismas pripažįsta, jog ieškovės nurodytos išlaidos iš esmės atitinka vaiko amžių, jo poreikius ir nėra aiškiai per didelės ar nepagrįstos. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius, tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas). Vadinasi, šiuo atveju teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog ieškovė neįrodė dukros poreikiams patenkinti reikalingos sumos dydžio pagrįstumo. Atsakovas neginčijo ieškovės nurodytų išlaidų dydžio ir jų pagrįstumo. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, ieškovės pateiktą išlaidų pagrindimą, atsižvelgdamas į vaiko amžių, prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, teismas konstatuoja, jog šalių nepilnametei dukrai išlaikyti per mėnesį šiuo metu yra reikalinga apie 708 Eur suma.
14. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Atsižvelgiant į šiuos kasacinio teismo išaiškinimus, taip pat įvertinus tai, kad išmoka vaikui pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą šiuo metu sudaro 96,25 Eur, sprendžiant klausimą dėl atsakovo teiktino išlaikymo dydžio, laikytina, jog sūnaus poreikiams per mėnesį tėvai privalo skirti apie 612 Eur (708 Eur – 96,25 Eur = 612 Eur).
15. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
16. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovė šiuo metu dėl sveikatos būklės nedirba, gauna 800 Eur dydžio nedarbo išmoką, kuri palaipsniui mažės. Ieškovės vardu registruotas 0,2999 ha žemės sklypas (įregistruota sąlyga turto perleidėją V. S. išlaikyti iki gyvos galvos), gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, garažas, šiltnamis ir kiti inžineriniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini). Jos vardu registruotų transporto priemonių nėra. Ieškovė paaiškino, kad pragyventi jai padeda artimieji.
17. Atsakovas įrodymų apie savo turtinę padėtį į bylą nepateikė, nors teismas 2024 m. gegužės 17 d. nutartimi išaiškino atsakovui pareigą pateikti atsiliepime nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus ir įrodymus apie savo turtinę padėtį. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad per savaitę gauna apie 380 svarų sterlingų, iš šių pajamų moka paskolą, daugiau skirti dukros išlaikymui negali.
18. Spręsdamas klausimą dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas dėl objektyvių priežasčių negali dirbti ir gauti pajamų, iš kurių galėtų teikti dukrai reikalingo dydžio išlaikymą. Priešingai, atsakovas patvirtino dirbantis ir gaunantis pajamas. Byloje taip pat nėra duomenų apie atsakovo turimus sveikatos sutrikimus, dėl kurių jis neturėtų realių galimybių ieškoti geriau apmokamo darbo, jeigu jo gaunamos pajamos nėra pakankamos skirti vaikui reikalingo dydžio išlaikymą. Atsižvelgtina ir į tai, kad šalių nepilnametis vaikas šiuo metu faktiškai gyvena su ieškove, atsakovas yra nusišalinęs nuo bendravimo su juo, neprisideda prie padidėjusių dukros poreikių tenkinimo, todėl ieškovei neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
19. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, byloje esančius įrodymus apie ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį bei jų dukros poreikius, vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, yra pagrindas ieškinį tenkinti, padidinti Joniškio rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 30 d. sprendimu iš atsakovo priteistą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai E. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), išlaikyti po 305 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Šalių nepilnamečiui dukrai išlaikyti skiriamas lėšas ieškovei ir toliau pavestina tvarkyti uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
20. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
21. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys tenkintas visiškai.
22. Ieškovė pagal įstatymą yra atleista nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktas, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje ieškovė pareiškė turtinio pobūdžio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Ieškinio suma remiantis CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu apskaičiuotina pagal bendrą prašomų padidinti išmokų už keturis mėnesius (šalių dukrai (duomenys neskelbtini) sukanka 18 metų) sumą ir sudaro 869,72 Eur ((305 Eur – 87,57 Eur) x 4 mėn.), todėl visiškai patenkinus ieškinį, valstybei iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, t. y. 29 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 – 270, straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Pakeisti Joniškio rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1324-874/2010 iš atsakovo V. G. priteistą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo V. G. po 305 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nepilnametei E. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), išlaikyti nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. (duomenys neskelbtini), iki vaiko pilnametystės, pinigus iki einamojo mėnesio 15 d. sumokant vaiko motinai S. G., išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Pavesti ieškovei S. G. nepilnametės dukros E. G. išlaikymo lėšas tvarkyti uzufrukto teise.
Iš atsakovo V. G. priteisti 29 Eur (dvidešimt devynis eurus 0 ct) žyminio mokesčio valstybei. Žyminis mokestis turi būti sumokėtas į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT427230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: žyminis mokestis.
Sprendimą vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.