- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-18
- Bylos Nr.
- e2A-695-861/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00479-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donata Kravčenkienė
- Pareiškėjas
- A. Z.
- Suinteresuotas asmuo
- R. S., N. D., L. D., T. Z., E. K., VĮ „Turto bankas“
- Kategorijos
- 3.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Donata Kravčenkienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkė teismo 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. Z. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. S., N. D., L. D., T. Z., E. K., VĮ „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo motina S. Z. po savo motinos V. S. mirties, palikimą priėmė faktiškai pradėjusi jos turtą valdyti.
2. Nurodo, kad pareiškėjo mamos mama V. S. gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), susilaukė trijų vaikų pareiškėjo mamos S. Z., mirusios (duomenys neskelbtini), D. D., mirusios (duomenys neskelbtini), R. S. gimusio (duomenys neskelbtini). V. S. nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas (butas) esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Butas). Po V. S. mirties (duomenys neskelbtini) nei vienas iš jos vaikų nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, todėl Butas iki šiol priklauso mirusiajai V. S.. Pareiškėjo mama po mamos mirties nors ir nesikreipė dėl palikimo priėmimo pas notarą, tačiau palikimą priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti. Pareiškėjo mama mokėjo už elektros energiją sunaudojamą Bute. Bute nuolat gyveno su savo sutuoktiniu R. Z. ir pareiškėju. Pažymėjo, kad V. S. mirė (duomenys neskelbtini), todėl daugumą įrodymų dėl faktiško Buto valdymo nepavyko išsaugoti. Į bylą teikiamas 2007-11-14 aktas, kuriame buvo užfiksuotas suvartojamos elektros energijos kiekis Bute, surašant šį aktą dalyvavo pareiškėjo tėvas, tai patvirtinta aplinkybę, kad Bute nuolat po pareiškėjo senelės mirties gyveno pareiškėjo šeima. Iki palikėjos mirties su ja gyveno pareiškėjo mama ir po jos mirties ji tęsė gyvenimą tame pačiame Bute t. y. gyveno Bute kaip savo name, rūpinosi juo ir prižiūrėjo.
Atsiliepimas
3. Suinteresuoto asmens R. S. prašė pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad pareiškime nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. V. S. pergyveno jos sutuoktinis L. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuris po jos mirties ir liko pagrindiniu minimo buto šeimininku. Šio buto nuosavybės įregistravimo pagrindas yra 1992-03-10 Pirkimo - pardavimo sutartis pagal LR 1991-05-28 Įstatymą Nr. 1-1374, tačiau kadangi jis buvo įsigytas santuokoje, preziumuojama, kad priklausė abiem suinteresuoto asmens tėvams V. S. ir L. S. po1/2 dalį kiekvienam. L. S. mirė (duomenys neskelbtini). 2024-04-03 Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Baltosios Vokės seniūnijos pažymoje, yra nurodyta, kad remiantis namų ūkio knygos įrašu, L. (L.) S. iki mirties gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Todėl, po V. S. mirties būtent jis liko kaip šeimininkas gyventi bute ir faktiniu valdymu priėmė sutuoktinės palikimą. V. S. palikimas atsirado iki įsigaliojant naujajam LR Civiliniam kodeksui, t. y. iki 2001 m. liepos 1 d., todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsniu, pareiškimas esant tokioms aplinkybėms, kurios nėra paneigtos jokiais kitais byloje surinktais įrodymais, tenkinamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d., 587 str. pagrindu. Tai reiškia, jog palikimas turėjo būti priimtas per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pareiškėjas nepateikė į bylą jokių rašytinių S. Z. palikimo priėmimą patvirtinančių įrodymų būtent palikimo atsiradimo laikotarpiui per 6 mėnesius nuo (duomenys neskelbtini). Į bylą yra pateiktas tik 2007-11-14 aktas dėl suvartojamos elektros energijos kiekio bute, kai patikrinimo metu dalyvavo pareiškėjo tėvas. Šis aktas visiškai neįrodo palikimo priėmimo faktiniu valdymu, yra žymiai vėlesnės datos. Be to, bute lankantis skaitliukų tikrinimo darbuotojams, juos įleisti galėjo bet kuris kitas asmuo, kuris tuomet galėjo ten būti. Nurodo, kad Butas, esantis (duomenys neskelbtini), šiuo metu atrodo kaip lūšna, landynė. Jo visiškai niekas neprižiūri, netvarko. Viskas yra apleista, anksčiau čia nuolat lankėsi girtuokliai, asocialūs žmonės. Į butą vanduo netiekiamas. Bute yra prikrauta begalybė daiktų, visur smarvė, tikėtina nėra ir elektros, kadangi pareiškėjas nepateikė nei vieno įrodymo, kad už butą yra mokami komunaliniai mokesčiai. Tokiu būdu, pareiškėjas nepateikė teismui jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad jo motina S. Z. faktiškai priėmė palikimą po savo motinos V. S. mirties per 6 mėnesių palikimo priėmimo terminą, kadangi jų tiesiog neturi, nes faktiniu valdymu palikimą priėmė V. S. sutuoktinis L. S..
4. Suinteresuoti asmenys E. K., L. D., N. D. teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
5. Suinteresuotas VĮ turto bankas prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant ir bylą spręsti teismo nuožiūra.
II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė
6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimu pareiškimą atmetė. Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:
6.1. Teismas nustatė, kad pareiškėjas savo reiškiamą reikalavimą įrodinėja teigdamas, jog pareiškėjo šeima gyveno palikėjai priklausančiame bute iki palikėjos mirties ir liko jame gyventi po palikėjos mirties.
6.2. Teismas pažymėjo, kad palikėja V. S. mirė (duomenys neskelbtini) būdama santuokoje su L. S.. Palikėja V. S. santuokos metu įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šio Buto nuosavybės įregistravimo pagrindas yra 1992-03-10 Pirkimo - pardavimo sutartis pagal LR 1991-05-28 Įstatymą Nr. 1-1374. Teismas nurodė, jog preziumuojama, kad Butas palikėjai priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su jos sutuoktiniu L. S. ir palikėjai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ½ dalis Buto.
6.3. Nustatė, kad palikėją V. S. pergyveno jos sutuoktinis L. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuris po jos mirties ir liko gyventi Bute. Šį faktą patvirtina 2024-04-03 Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Baltosios Vokės seniūnijos pažyma, kurioje nurodyta, kad L. S. iki savo mirties (duomenys neskelbtini) gyveno adresu (duomenys neskelbtini).
6.4. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad nors ir palikėją pergyvenęs jos sutuoktinis liko gyventi Bute, tačiau jis palikėjos palikimo nepriėmė, nes palikimą priėmė palikėjos dukra. Pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai: 2024-03-06 ir 2024-05-03 gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis ir 2007-11-14 atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją sutrikus apskaitos prietaiso darbui aktas Nr. (duomenys neskelbtini), surašytas dalyvaujant S. Z. sutuoktiniui R. Z., niekaip nepatvirtina, kad būtent S. Z. po palikėjos V. S. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti, juolab, kad Bute liko gyventi palikėjos sutuoktinis, kuriam bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė ½ dalis Buto.
6.5. Konstatavo, kad pagrindo tenkinti pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo nėra.
6.6. Pareiškimą atmetus, teismas tenkino suinteresuoto asmenis R. S. prašymas atlyginti jo patirtas 550 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Pareiškėjas A. Z. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimą panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo pareiškimą tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:
7.1. Nurodo, kad palikėją pragyvenęs sutuoktinis gali priimti tik savo palikimo dalį, tačiau tai nereiškia, kad palikėjos vaikai praranda teisę paveldėti. Todėl bet kuriuo atveju teismas daro neteisingas išvadas dėl palikėjos sutuoktinio teisės priimti palikimą po savo sutuoktinės mirties, tokiu būdu yra paneigiama palikėjos vaikų teisė paveldėti turtą.
7.2. Trečiasis asmuo neprieštaravo, kad apelianto pareiškimas būtų tenkinamas (tokią poziciją jis išreiškė teismo posėdžio metu, tačiau tik nesutiko su faktinėmis pareiškimo aplinkybėmis). Todėl teismas šioje byloje galėjo būti pakankamai lankstus ir remiantis teisingumo bei protingumo principais tenkinti apelianto pareiškimą.
7.3. Apeliantas įrodė, kad apelianto mama gyveno name po savo mamos mirties ir juo rūpinosi mokėjo už elektros energiją kol buvo gyva ji pati, o vėliau jos sutuoktinis.
7.4. Teismas buvo šališkas, nesivadovavo teisingumo ir protingumo principais ir esant įpėdiniams priėmė sprendimą šiuo metu beveik bevertį turtą palikti valstybės nuosavybe. Kadangi trečiasis asmuo nurodė, kad jis palikimo po savo tėvų mirties nepriėmė, todėl iš esmės nėra jokių asmenų, kurių teisėti interesai galėtų būti pažeisti jeigu teismas patenkintų apelianto pareiškimą.
7.5. Teismas pažeidė CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti visas esmines bylos faktines aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kadangi nepagrįstai nevertino apelianto į bylą pateiktų įrodymų, akivaizdu, kad teismas nevertino visų įrodymų visumos, neatsižvelgė į tai, kad beveik neįmanoma išsaugoti 1993 m. rašytinių įrodymų, kuriais apeliantas galėtų įrodinėti tai, kad jo mama priėmė palikimą po savo mamos mirties.
7.6. Byloje buvo keliamas klausimas dėl trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, kadangi nėra nurodyta už kokias paslaugas yra mokama, ar mokėjimai yra susiję su nagrinėjama byla. Nurodo, kad mokėjimai buvo daryti trečiojo asmens (A. M.), kuris nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą.
Atsiliepimas
8. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškėjo A. Z. apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Nurodo, kad apeliantui buvo būtina teismui pateikti objektyviais faktais pagrįstus duomenis, patvirtinančius, jog S. Z. per įstatymo nustatytą terminą atliko konkrečius aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos tikrąją valią įgyti nuosavybės teisę į ginčo turtą. Paprastai palikimo priėmimo faktas yra įrodinėjamas konkrečių veiksmų buvimu, jų atlikimu - tai priimto turto tvarkymas, remontas, dažymas, rekonstrukcija, valdymas kaip savo, mokesčių už turto pagerinimą ar jo išlaikymą mokėjimas ir kt.
8.2. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, apeliantas byloje nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog S. Z. po palikėjos V. S. mirties per įstatymo nustatytą terminą atliko konkrečius aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos tikrąją valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Tad apelianto teiginys, jog po palikėjos mirties atsiradusį palikimą priėmė S. Z., faktiškai pradėdama jį valdyti, nėra pagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais, o palikimo priėmimo faktas negali būti laikomas įrodytu. Minėtas teiginys turėtų būti teismo vertintinas kaip deklaratyvaus pobūdžio, kadangi byloje nėra pateikta tai patvirtinančių įrodymų.
9. Suinteresuotas asmuo R. S. atsiliepime į pareiškėjo A. Z. apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Nurodo, kad A. Z. ir jo atstovė bandė teisme įrodinėti, jog R. S. motinos V. S., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą faktiniu valdymu priėmė jos dukra, t. y. pareiškėjo motina S. Z., tačiau šie teiginiai neatitinka tikrovės. Apeliantas nuo pat pradžių, savo pareiškime nutylėjo faktą, kad V. S. pergyveno jos sutuoktinis, t. y. R. S. tėvas L. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuris po V. S. mirties liko pagrindiniu ir vieninteliu buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), šeimininku bei prižiūrėjo ir rūpinosi juo iki pat savo mirties.
9.2. Butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas tik V. S. vardu, tačiau nekilnojamojo turto registro išraše nėra žymos, kad butas yra V. S. asmeninė nuosavybė. Buto nuosavybės įregistravimo pagrindas yra 1992-03-10 Pirkimo – pardavimo sutartis pagal LR 1991-05-28 Įstatymą Nr. I-1374. Butas buvo įsigytas V. S. ir L. S. santuokos metu, todėl preziumuojama, kad priklausė abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise po ½ dalį kiekvienam.
9.3. L. S. mirė (duomenys neskelbtini). 2024-04-03 Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Baltosios Vokės seniūnijos pažymoje, kurią pirmos instancijos teismui pateikė R. S., yra nurodyta, kad remiantis namų ūkio knygos įrašu, L. (L.) S. iki mirties gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Todėl, po V. S. mirties būtent jis liko kaip bendrasavininkas ir šeimininkas gyventi bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) ir faktiniu valdymu priėmė po sutuoktinės mirties likusią ½ buto dalį, t. y. jos palikimą.
9.4. Apeliantas privalėjo pateikti pirmos instancijos teismui įrodymus, kad jo motina S. Z. faktiškai valdė butą kaip savo - per šešių mėnesių laikotarpį nuo V. S. mirties arba bent iki savo mirties, nes pati mirė (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
9.5. Apeliantas apeliaciniame skunde iškraipo faktus, teigdamas, jog suinteresuotas asmuo R. S. neprieštaravo, kad apelianto pareiškimas būtų tenkinamas, kadangi jis viso proceso metu prašė apelianto pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą.
9.6. Nesutiktina ir su apelianto teiginiais, jog pirmos instancijos teismas priėmė skundžiamą sprendimą pažeidžiant įrodymų taisykles reglamentuojančias teisės normas, kadangi būtent pats apeliantas pateikdamas teismui tikrovės neatitinkančias aplinkybes, negalėjo niekaip jų įrodyti ir pagrįsti.
9.7. R. S. pirminį prašymą ir patikslintus prašymus priteisti jo naudai iš apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas kartu su bankiniais mokėjimo pavedimais su paskirtimi „už advokato teisines paslaugas R. S. vardu“ pateikė teismui 2024-09-09, 2024-09-30 ir 2024-11-08, t. y. iki bylos išnagrinėjimo pabaigos (byla buvo išnagrinėta 2024-11-13), kas visiškai atitinka įstatymo reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
Žemesnės instancijos teismas
11. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimas, kuriuo pareiškėjo prašymas atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
12. Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas nustato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2001). Vadovaujantis CPK 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Aiškinant šios įstatymo normos turinį teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktai, išvardyti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne dėl kiekvieno asmens, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-421/2023).
13. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Bet kuris juridinę reikšmę turintis faktas teismine tvarka nustatomas tik esant visoms CPK 444, 445 straipsniuose nustatytoms sąlygoms. Ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys faktai, kurie yra arba turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018).
14. Paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Priėmęs palikimą, įpėdinis įgyja turtinę teisę. Palikimas kaip paveldima turto masė egzistuoja ribotą laiką – iki paveldėjimo procedūrų užbaigimo – nuosavybės teises patvirtinančio dokumento (paveldėjimo teisės liudijimo) išdavimu. Paveldėjimo teisės liudijimas – tai valstybės nustatytos formos dokumentas, kuris patvirtina, kad įpėdinis priėmė palikimą ir įgijo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Paveldėjimo teisės liudijime nurodomi duomenys apie palikėją, įpėdinį (įpėdinius), paveldėjimo pagrindą bei aprašomas palikimą sudarantis turtas, t. y. identifikuojami konkretūs daiktai, kitas turtas ar teisės. Taigi, paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas – tai būdas įpėdiniams formalizuoti savo turimas teises, kad jie galėtų disponuoti konkrečiu paveldėjimo turinį sudarančiu turtu, kaip nuosavybės teisės objektu. Išdavus paveldėjimo teisių liudijimą, pasibaigia paveldėjimo teisių režimas, o įpėdiniai įgyja teisę disponuoti konkrečiu paveldėtu turtu ar jo dalimis. Pirminiame disponavimo paveldėtu turtu etape, kuris tęsiasi iki įpėdinių nuosavybės teisių į paveldėtą turtą įregistravimo viešame registre, įpėdiniai gali disponuoti paveldėtu turtu tarpusavyje susitardami dėl paveldėto turto pasidalijimo (CK 5.70 straipsnio 1 dalimi). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-916/2021).
15. Faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti ir tokiu būdu priėmęs palikimą įpėdinis tampa paveldėto turto savininku nuo palikimo atsiradimo dienos, o nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai (paveldėjimo teisės liudijimas) gali būti įforminti vėliau. Pagal CK 5.66 ir 5.67 straipsnius nuosavybės teisė į paveldimą turtą įforminama paveldėjimo teisės liudijimu, kuris išduodamas suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos. Šiose normose nenustatyta termino, kada vėliausiai gali būti kreipiamasi dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, taip pat nenustatyta nuosavybės teisės pasibaigimo ar išnykimo dėl to, kad nuosavybės teisė per tam tikrą laiką neįforminta. Iš to išplaukia, kad per tris mėnesius faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti ir tuo pagrindu savininku tapęs įpėdinis gali bet kada po trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, o šis turi išduoti įpėdiniui liudijimą, jeigu nėra abejonių dėl faktinio palikimo priėmimo ir jeigu šio fakto niekas neginčija. Kitais atvejais notaras gali neturėti pagrindo įforminti palikimo priėmimą, nes jam kelia abejonių faktas arba yra ginčas dėl fakto. Abi situacijas turi išspręsti teismas. Jis gali nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jeigu yra sąlygos ypatingosios teisenos tvarka nagrinėti bylą (CPK 445 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas registruotinas turtas, įpėdinis, priėmęs palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, negali visa apimtimi įgyvendinti paveldėto turto savininko teisių, kartu ir teisės disponuoti nuosavybės objektu. Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas tokiu atveju yra galimas tik tada, kai teismas nustato palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-285/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020).
16. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėjo motina S. Z. po savo motinos V. S. mirties, palikimą priėmė faktiškai pradėjusi jos turtą valdyti. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė, jog būtent S. Z. po palikėjos V. S. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti. Teismas akcentavo, kad Bute liko gyventi palikėjos sutuoktinis, kuriam bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė ½ dalis Buto. Įvertinęs bylos duomenis, pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo atmetė kaip neįrodytą.
17. Apeliantas su tokiu teismo sprendimu nesutinka, kadangi, pasak apelianto, jis įrodė, kad apelianto mama gyveno name po savo mamos mirties ir juo rūpinosi mokėjo už elektros energiją kol buvo gyva ji pati, o vėliau jos sutuoktinis. Nurodo, kad palikėją pragyvenęs sutuoktinis gali priimti tik savo palikimo dalį, tačiau tai nereiškia, kad palikėjos vaikai praranda teisę paveldėti. Todėl bet kuriuo atveju teismas daro neteisingas išvadas dėl palikėjos sutuoktinio teisės priimti palikimą po savo sutuoktinės mirties, tokiu būdu yra paneigiama palikėjos vaikų teisė paveldėti turtą. Apeliacinės instancijos vertinimu, pareiškėjo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų teisingų išvadų.
18. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad palikėja V. S. mirė (duomenys neskelbtini) būdama santuokoje su L. S.. Palikėja V. S. santuokos metu įgijo ginčo Butą, kurio nuosavybės įregistravimo pagrindas yra 1992-03-10 Pirkimo - pardavimo sutartis, pagal LR 1991-05-28 Įstatymą Nr. 1-1374. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad preziumuojama, jog Butas palikėjai priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su jos sutuoktiniu L. S. ir palikėjai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ½ dalis Buto. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad palikėją V. S. pergyveno jos sutuoktinis L. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuris po jos mirties ir liko gyventi Bute. Minėtą aplinkybę patvirtina 2024-04-03 Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Baltosios Vokės seniūnijos pažyma, kurioje nurodyta, kad L. S. iki savo mirties (duomenys neskelbtini) gyveno adresu (duomenys neskelbtini).
19. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su deklaratyviais apelianto argumentais, jog nors ir palikėją pergyvenęs jos sutuoktinis liko gyventi Bute, tačiau jis palikėjos palikimo nepriėmė, nes palikimą priėmė palikėjos dukra. Apeliantas argumentuodamas savo poziciją nurodo, kad jo pateiktį įrodymai, t. y. 2024-03-06 ir 2024-05-03 gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis ir 2007-11-14 atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją sutrikus apskaitos prietaiso darbui aktas Nr. (duomenys neskelbtini), surašytas dalyvaujant S. Z. sutuoktiniui R. Z., yra pakankami ir patvirtina aplinkybes, jog būtent S. Z. po palikėjos V. S. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad V. S. pergyveno jos sutuoktinis L. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuris po V. S. mirties liko gyventi Bute iki pat savo mirties. Pareiškėjo pateikti duomenys niekaip nepatvirtina aplinkybių, jog pareiškėjo motina S. Z. faktiškai valdė butą kaip savo - per laikotarpį nuo V. S. mirties ir/ar iki savo mirties, t. y. iki (duomenys neskelbtini).
20. Apeliantas taip pat deklaratyviai nurodo, kad trečiasis asmuo neprieštaravo, jog apelianto pareiškimas būtų tenkinamas (tokią poziciją jis išreiškė teismo posėdžio metu, tačiau tik nesutiko su faktinėmis pareiškimo aplinkybėmis). Todėl teismas šioje byloje galėjo būti pakankamai lankstus ir remiantis teisingumo bei protingumo principais tenkinti apelianto pareiškimą.
21. Suinteresuotas asmuo R. S. nurodo, kad apeliantas iškraipo faktus, teigdamas, jog suinteresuotas asmuo R. S. neprieštaravo, kad apelianto pareiškimas būtų tenkinamas, kadangi jis viso proceso metu prašė apelianto pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą.
22. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirstytomis bylinėjimosi išlaidomis. Teigia, kad byloje buvo keliamas klausimas dėl trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, kadangi nėra nurodyta už kokias paslaugas yra mokama, ar mokėjimai yra susiję su nagrinėjama byla. Nurodo, kad mokėjimai buvo daryti trečiojo asmens (A. M.), kuris nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka.
23. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jų atlyginimą priteisiant iš antrosios šalies. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Esminis principas, kuriuo paremtos šios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, yra tas, kad „pralaimėjęs moka“. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020). Be to, toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas turi ir prevencinį pobūdį – skatina asmenis ieškoti ir rinktis alternatyvų ginčo sprendimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-131-378/2019).
24. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškimą atmetus, tenkintinas suinteresuoto asmenis R. S. prašymas atlyginti jo patirtas 550 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurios yra pagrįstos rašytiniais įrodymais.
25. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad suinteresuotas asmuo R. S. prašymą ir patikslintus prašymus priteisti jo naudai iš apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas kartu su bankiniais mokėjimo pavedimais su paskirtimi „už advokato teisines paslaugas R. S. vardu“ pateikė teismui 2024-09-09, 2024-09-30 ir 2024-11-11, t. y. iki bylos išnagrinėjimo pabaigos (byla buvo išnagrinėta 2024-11-13). Aplinkybė, jog mokėjimai buvo daryti A. M., niekaip nepatvirtina apelianto argumentų, jog nėra aišku, už kokias paslaugas yra mokama, ar mokėjimai yra susiję su nagrinėjama byla. Pažymėtina, kad mokėjimo paskirtyje nurodyta, kad paskirtis „už advokato teisines paslaugas R. S. vardu“. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
26. Sprendžiama, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Nenustatyta aplinkybių, dėl kurių šioje byloje turėtų būti nukrypta nuo rungtyniškumo principo, todėl taikytina bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, t. y. kiekviena iš šalių turėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas tinkamai atskleidė ir įvertino visas svarbias bylai faktinės aplinkybes, nurodė, kokie įrodymai pagrindžia teismo padarytas išvadas, pirmosios instancijos teismas įvertino byloje surinktų įrodymų visetą, pasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės. Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
27. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies.
28. Suinteresuotas asmuo R. S. prašo priteisti 250,00 Eur išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, pridėjo apmokėjimą patvirtinantį banko sąskaitos išrašą. Atmetus apeliacinį skundą, suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjo priteisiama 250,00 Eur advokato pagalbos išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apelianto pareiškėjo A. Z. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti suinteresuotam asmeniui R. S., gim. (duomenys neskelbtini), iš pareiškėjo A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 250,00 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.