Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. Č. patikslintą ieškinį atsakovei J. K. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl papildomų įrodymų prijungimo

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

16. Ieškinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu (t. y., iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006).

18. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Tai, kad vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

19. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis ar sutikti su pareikštais reikalavimais (CPK 12 straipsnis, 13 straipsnis). Dėl to teismas nagrinėja pareikštą reikalavimą, vertindamas byloje surinktus įrodymus.

24. Tiek pateiktame patikslintame ieškinyje, tiek ir apklaustas teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog vaiko maitinimui namuose per mėnesį reikalingos išlaidos vidutiniškai sudaro 160 Eur, taip pat dar apie 88 Eur skiriama maitinimui mokykloje. Atsakovė su tokia ieškovo nurodyta suma nesutiko, nurodydama, jog bendros dukters maitinimui reikalingos išlaidos neturėtų viršyti 150 Eur per mėnesį. Sprendžiant dėl šių išlaidų pagrįstumo, teismas pažymi, jog atsižvelgiant į šalių nepilnametės dukters amžių, 3 Eur per dieną suma išlaidoms pietums mokykloje, pripažintina protinga ir pagrįsta. Tokiu atveju, šios išlaidos sudarytų 66 Eur per mėnesį (3 Eur) x 22 darbo dienos per mėnesį). Teismo vertinimu, apie 110-120 Eur sumą galėtų sudaryti išlaidos vaiko maitinimui namuose, todėl teismas protingomis ir pagrįstomis pripažįsta 176-186 Eur per mėnesį išlaidas šalių nepilnametės dukters maitinimui.

25. Teismui pateiktame ieškinyje I. Č. nurodė, jog dukters drabužiams, avalynei per mėnesį yra reikalinga 46 Eur bei pateikė teismui dalies drabužių įsigijimo išlaidas patvirtinančius mokėjimo kvitus. Atsakovė su tokia suma nesutiko ir nurodė, kad daugiausiai dukters drabužiams bei avalynei per mėnesį skirti galima apie 40 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad neretai ne visi drabužių, avalynės ar kitų pirkinių įsigijimo kvitai yra išsaugomi, vertina, jog tikėtina, kad septyniolikos metų paauglės mergaitės aprangos bei avalynės poreikiui patenkinti per mėnesį reikalinga 46 Eur suma. Nors tokia suma nėra reikalinga kiekvieną mėnesį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad vaikas mokykloje nešioja uniformą, yra paauglė, auga (drabužių ir avalynės dydžiai nuolat kinta) ir beveik kiekvieną sezoną yra reikalinga ją aprūpinti tinkamais sezoniniais drabužiais ir avalyne, tikėtina, jog vidutinės mėnesio išlaidos aprangai (drabužiams ir avalynei) per mėnesį sudaro apie 46 Eur.

26. Teismas taip pat būtinomis bei atitinkančiomis protingas, visiems žinomas prekių ir paslaugų kainas, pripažįsta 25 Eur per mėnesį išlaidas septyniolikos metų paauglės higienos priemonėms.

27. Ieškovas į dukters kasmėnesinius poreikius įraukė 6 Eur sumą COVID viruso testams ir paaiškino, jog dukrai mokykloje buvo reikalinga kas du mėnesius savaites atlikti COVID testą, kuris buvo atliekamas Antakalnio poliklinikoje ir kainavo 13 Eur. Už du atliktus testus ieškovas sumokėjo 26 Eur. I. Č. bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškino, jog šiuo metu mokamų testų atlikti nėra reikalinga. Atsakovė nesutiko, kad išlaidos mokamiems COVID testams atlikti, sudarančios 6 Eur per mėnesį būtų įtrauktos į šalių nepilnametės dukters poreikius, tačiau sutiko ½ dalimi prisidėti prie jau patirtų išlaidų pasidalijimo (26 Eur / 2 = 13 Eur). Teismas pažymi, kad pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, asmenims, jaučiantiems COVID viruso simptomus ar turėjusiems aukštos rizikos kontaktą su sergančiu asmeniu – testai yra daromi nemokamai. Teismo posėdžio metu ieškovas patikslino, jog dukters mokykloje nebėra reikalinga kas du mėnesius savo lėšomis atlikti COVID testus, todėl šios išlaidos neįtraukiamos į šalių dukters išlaikymui kas mėnesį reikalingą sumą.

28. Ieškovas ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, jog buities priemonėms (skalbimo priemonėms 6 Eur/mėn., tualetiniam popieriui, kempinėlėms 3,20 Eur/mėn., o taip pat įvairiems ilgalaikio naudojimo daiktams ir smulkiajai buitinei technikai, t. y., puodams, keptuvėms 130 Eur/36 mėn.= 3,60 Eur/mėn., mikseriams ir virduliui 100 Eur/24 mėn. = 4,20 Eur/mėn., peiliams 12 Eur/24 mėn., lygintuvui, sumuštinių kepyklai ir pan.) įsigyti reikalinga suma sudaro apie 22 Eur per mėnesį. Paskutinio teismo posėdžio metu atsakovė savo poziciją pakeitė, nurodydama, kad su šiomis ieškovo nurodytomis išlaidomis visiškai nesutinka. Teismas, atsižvelgdamas į visuotinai žinomas buities prekių kainas, taip pat įvertinęs ieškovo nurodytas aplinkybes, jog nurodytos prekės buvo įsigytos turguje, o taip pat aplinkybę, jog dukra įsigytais daiktais naudojasi (gamina maistą, plaka įvairius kokteilius ir kt.), ieškovo nurodytas išlaidas buities priemonėms įtraukia į šalių nepilnametės dukters poreikius. Atsižvelgdamas į ieškovo nurodytas buities prekių įsigijimo kainas, teismas nurodytą 22 Eur sumą sumažina per pusę iki 11 Eur per mėnesį, kadangi įsigytais daiktais naudojasi ne tik šalių nepilnametė dukra, bet ir ieškovas, todėl jam taip pat turėtų tekti ½ aptartų išlaidų dalis.

29. Remdamasis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, nustatytomis vertinant vaiko poreikius, atsižvelgdamas į tai, kad vaiko išlaikymui skiriamos sumos turi būti adekvačios, skaičiuojamos atsižvelgiant į abiejų šalių finansines galimybes, teismas daro išvadą, kad šalių nepilnamečio vaiko A. Č. poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga apie 530 Eur suma.

30. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymu, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, skiriama ir mokama 1,54 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, 2022 metais sudaranti 73,50 Eur. Teismo vertinimu, kadangi mokamos socialinės išmokos paskirtis yra vaiko poreikių tenkinimas, skiriant šią išmoką vaiko poreikius iš dalies patenkina valstybė ir jų nereikia tenkinti tėvams, todėl vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (2020 m. balandžio 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas).

31. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nustatytas vertinant vaiko poreikius bei įvertinus tėvams teikiamos išmokos vaikui dydį, kuri savo esme yra skirta vaikų poreikių tenkinimui, teismas daro išvadą, kad šalių nepilnamečio vaiko A. Č. poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga apie 456 Eur suma, kurią turėtų skirti abu tėvai.

32. Nuo 2016 m. kovo d., kuomet šalių dukrai buvo dvylika metų ir kuomet Teismo sprendimu buvo pakeista mergaitės gyvenamoji vieta ir nustatyta su tėvu bei priteistas išlaikymas iš motinos po 144,81 Eur, šalių nepilnametė dukra augo, šiuo metu jai yra septyniolika metų, keitėsi jos poreikiai, laisvalaikio praleidimo būdai. Atsižvelgiant į pasikeitusią ekonominę situaciją, kylančias kainas, pagrįstai tikėtina, kad išaugo ir kiti vaiko poreikiai. Teismas daro išvadą, kad 2016 metais nustatytas vaiko išlaikymo dydis nebėra pakankamas vaiko poreikiams patenkinti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog šalių nepilnametės dukters poreikiams patenkinti yra reikalinga apie 456 Eur suma per mėnesį.

33. Tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra lygios, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, turimų išlaikytinių skaičių ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina ir į tėvų turtinę padėtį.

34. Bylos duomenimis ieškovas sveikas, darbingo amžiaus. Šeimą lankiusiems Tarnybos atstovams I. Č. detaliai paaiškino, kad jis dirba batų gamyklos darbininku. Šeimos pajamas per mėnesį sudaro apie 942 Eur (gaunamas darbo užmokestis – 800 Eur, išmoka vaikui – 70 Eur, išlaikymas iš Vaikų išlaikymo fondo – 72 Eur). Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas patikslino, jog šiuo metu yra nutraukęs darbo santykius, registruotas užimtumo tarnyboje, kurioje gauna 238 Eur išmoką, ieško kito darbo (pagalbiniu darbuotoju statybose ar pan.), kur taip pat tikisi uždirbti panašias pajamas. Vadovaujantis VĮ Registrų centras duomenimis, ieškovo vardu registruotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuriam 2012 m. gegužės 17 d. taikytas turto areštas ir apribota disponavimo teisė. VĮ „Regitra“ duomenimis, ieškovas savo vardu registruoto kilnojamojo turto (transporto priemonių) neturi. Bylos duomenimis, ieškovas kitų išlaikytinių neturi.

35. Atsakovė yra sveika, darbingo amžiaus. Vadovaujantis Socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovė verčiasi individualia veikla. Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, jog ji verčiasi pavežėjos veikla, taip pat VšĮ Statybininkų rengimo centre mokosi nekilnojamojo turto brokerio specialybės. Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad iš uždirbtų pinigų atskaičius išlaidas transporto nuomai, kurui, skoloms, atsakovei vidutiniškai pragyvenimui lieka apie 100 Eur, o 2022 m. vasario 11 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad uždirba apie 1100 Eur (neatskaičius mokesčių), tačiau atskaičius mokesčius, sumokėjus automobilio nuomą, lieka apie 400 Eur, iš kurių dar turi mokėti susidariusias skolas. Bylos duomenimis, atsakovė sveikatos problemų, galinčių riboti jos darbingumą, ar kitų išlaikytinių neturi. VĮ Regitra duomenimis, atsakovės vardu nėra įregistruotų transporto priemonių. Vadovaujantis VĮ Registrų centro duomenimis, atsakovės vardu įregistruotas žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra taikyti turto areštai. Atsiliepime į ieškinį atsakovė pažymėjo, kad turi daug kreditorinių įsipareigojimų AB Vilniaus šilumos tinklams, UAB „Naujoji pilaitė“, UAB „Vilniaus vandenys“ ir pan.

36. Spręsdamas dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, teismas atsižvelgia į šalių turtinę padėtį, t. y., nuosavybės teise turimą turtą, gaunamas pajamas bei turimus finansinių įsipareigojimus, taip pat turimų išlaikytinių skaičių. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės, susiję su iš atsakovės turimais finansiniais įsipareigojimais kreditoriams, nepaneigia jos, kaip motinos, asmeninės turtinės pareigos teikti išlaikymą šalių nepilnametei dukrai. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad, esant galimybei taikyti tokį teisinį gynybos būdą, kuris užtikrins, jog bus apsaugoti vaiko interesai, jis turi būti taikomas, nors dėl to atsiradę teisiniai padariniai ir būtų nepalankūs kitiems asmenims, nagrinėjamu atveju – kitiems atsakovės kreditoriams. Teismas taip pat atsižvelgia į aplinkybę, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tam tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, tenka didesnė vaiko priežiūros ir išlaikymo našta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010, 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011), todėl kartu su vaiku negyvenantis tėvas (motina) turi daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo materialiai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovė su nepilnamete dukra visiškai nebendraujam, todėl ieškovui tenka visa vaiko priežiūros ir išlaikymo našta.

37. Teismas pažymi, kad tinkamą išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo teismo padidinti iš atsakovės priteistą nepilnametės dukters išlaikymo periodinėmis išmokomis sumą nuo 144,81 Eur iki 250 Eur per mėnesį. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovė nurodė, jog jos manymu, abi šalys lygiomis dalimis turėtų prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo. Teismui nustačius, kad šalių nepilnametės dukters poreikių patenkinimui per mėnesį yra reikalinga apie 456 Eur suma, atsakovei sutinkant ½ dalimi, tačiau ne didesne nei 180 Eur per mėnesį suma, prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, susijusias su tėvų turtine padėtimi bei kitomis reikšmingomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, jog abu tėvai turėtų lygiomis dalimis prisidėti prie šalių nepilnametės dukters poreikių tenkinimo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies, pakeičiant 2016 m. kovo 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-591-862/2016 nustatytą išlaikymo dydį ir nuo ieškovo kreipimosi į teismą dienos (t. y., nuo 2021 m. liepos 20 d.) iš atsakovės priteisiant išlaikymą nepilnametei dukrai A. Č., sudarantį po 228 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.

38. Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečio vaiko išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoju skiriamas ieškovas I. Č. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimas nukreiptinas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

39. Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

40. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

41. CPK 79 straipsnis numato, jog bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis bei išlaidos, susijusius su bylos nagrinėjimu, kurioms priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

42. Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas buvo patenkintas iš dalies, t. y., 79,09 proc., kadangi buvo prašoma padidinti priteistą išlaikymą 105,19 eurais per mėnesį (nuo 144,81 Eur per mėnesį iki 250 Eur per mėnesį), o išlaikymas padidintas 83,19 Eur per mėnesį (nuo 144,81 Eur per mėnesį iki 228 Eur per mėnesį.

43. Ieškovas nuo žyminio mokesčio už ieškinį dėl išlaikymo pakeitimo (padidinimo) yra atleistas CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovo reikalavimai patenkinti iš dalies, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 29,95 Eur žyminio mokesčio už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo, kuris buvo apskaičiuotas sekančiai: ((228 Eur – 144,81 Eur) x 12 mėn. x 3 proc.).

44. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

45. Bylos nagrinėjimo metu šalys turėjo išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškovas pateikė teismui duomenis apie patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurios sudaro 500 Eur. Atsakovė taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo ir pateikė įrodymus, kad patyrė 400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (patarimo suteikimas, susipažinimas su pateiktais procesiniais dokumentais, rašytinių paaiškinimų parengimas).

46. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, bylos apimtį, šalių patirtos išlaidos advokatų pagalbai apmokėti neviršija rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių. Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t. y., atsakovė ieškovui turi kompensuoti 395,45 Eur (500 Eur x 79,09 proc.). Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo proporcingai atmestų reikalavimų daliai, t. y., ieškovas atsakovei turi kompensuoti 83,63 Eur (400 Eur x 20,91 proc.). Atlikus vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, iš atsakovės ieškovui priteistina 311,81 Eur bylinėjimosi išlaidų.

47. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje sudaro 12,68 Eur. Šios išlaidos priteisiamos iš atsakovės proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai ir sudaro 10,03 Eur (12,68 Eur x 79,09 proc.), o iš ieškovo proporcingai atmestų reikalavimų daliai ir sudarytų 2,65 Eur (12,68 Eur x 20,91 proc.) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad iš ieškovo valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), šios išlaidos iš ieškovo nepriteistinos.

48. Iš viso iš atsakovės valstybės naudai priteistina 39,98 Eur (29,95 Eur žyminio mokesčio + 10,03 Eur pašto išlaidų) bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2016 m. kovo 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-591-862/2016 priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymą periodinėmis išmokomis po 228,00 Eur (du šimtus dvidešimt aštuonis eurus, 00 euro centų) per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (t. y., nuo 2021 m. liepos 20 d.) iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą vykdyti skubiai.

Vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą I. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo I. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 311,81 Eur (tris šimtus vienuolika eurų 81 euro centą) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo I. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 2,65 Eur (du eurus, 65 euro centus) pašto išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 39,98 Eur (trisdešimt devynis eurus, 98 euro centus) žyminio mokesčio ir pašto išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 5660). Mokėjimo kvitą būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt dienų) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.