Utenos apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei I. R.,

žodinio proceso tvarka uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui L. A. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškovė ir jos atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė.

6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė preliminarią rašytinę išvadą byloje, nurodė, kad padidinus priteistą iš atsakovo išlaikymą ir priteisiant ne mažiau nei 250 Eur per mėnesį būtų užtikrinti ne tik būtiniausi vaiko poreikiai, bet ir skiriamas dėmesys jo laisvalaikiui, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Teismo posėdžio metu pateiktą išvadą palaikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

Dėl pagrindo pakeisti nepilnamečiam vaikui priteistą išlaikymą

8. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą), jei iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar nepilnamečių vaikų poreikiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 279 straipsnio 5 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

9. Visų pirma teismas turi įsitikinti pirmiau nurodytų sąlygų ar vienos iš jų buvimu ir tada spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

11. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad yra iš esmės pasikeitusios faktinės aplinkybės (nepilnamečio vaiko poreikiai), sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio klausimą. Nustačius iš esmės pasikeitusius vaiko poreikius, spręstinas išlaikymo dydžio peržiūrėjimo klausimas, t. y. koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas.

Dėl išlaikymo dydžio

12. Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnio 2 dalis). Kai vaiko tėvai gyvena skyrium, jie abu išlaiko pareigą tenkinti savo vaiko poreikius. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

13. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

15. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004, 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

19. Šalies paaiškinimai, patvirtinantys reikalingų išlaidų vaiko išlaikymui, savaime neįrodo vaiko poreikių maistui, higienos prekėms, mokymosi ir ugdymo priemonėms, neformaliajam ugdymui, aprangai, vaiko laisvalaikiui, sveikatos priežiūrai ir palaikymui, atostogoms ir kitiems poreikiams kas mėnesį reikalingų lėšų dydį. Kita vertus, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, sveikatos priežiūra, laisvalaikis ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo bei realaus dydžio ir (arba) įrodytos rašytiniais įrodymais. Kadangi ieškovė vaiko poreikius neįrodinėjo detaliais rašytiniais įrodymais, ieškovės nurodyti vaiko poreikiai vertinami remiantis į bylą pateiktais įrodymais, šalių paaiškinimais, visuotinai žinomomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į tai, ar nurodyti poreikiai yra realūs, ar nurodytos protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti skirtinos sumos.

20. Civiliniame procese teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus, vadovaujantis tikėtinumo taisykle, padarytos išvados nėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2005, CPK 185 straipsnis).

21. Įvertinus nurodytas nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalingas sumas, šalies paaiškinimus, rašytinių įrodymų turinį, daroma išvada, kad ieškovės nurodomos vaikui tenkančios sumos, susijusios su išlaidomis maistui (250 Eur), darželiui (80 Eur), lavinimosi priemonėms (30 Eur), drabužiams, avalynei, kitiems daiktams (100 Eur), vaistams, vitaminams (20 Eur), higienos prekėms (20 Eur), poilsiui, laisvalaikiui (30 Eur), atostogoms (20 Eur), telefonui (10 Eur), būsto išlaikymo išlaidos (40 Eur), iš viso 600 Eur, įvertinus vaiko amžių, yra realios ir protingos, atitinka vaiko geriausius interesus:

21.1. Negali būti ginčo dėl to, kad vaikas turi gautą tinkamą ir kokybišką maistą, dėvėti tinkamus drabužius. Šalių sūnus yra augantis vaikas, vaikui beveik aštuoneri, todėl 250 Eur suma maistui bei 100 Eur per mėnesį drabužiams, avalynei, sportinei aprangai į mokyklą, kitiems daiktams yra laikytina protinga, ne per didele suma.

21.2. Įprastai bent kartą per metus susergama peršalimo ligomis, vaistams ir vitaminams pagrįsta ir protinga pripažįstama 20 Eur suma per mėnesį, kuri taip pat galėtų būti skirta mokamoms gydytojų paslaugoms (pvz., logopedo, oftalmologo, odontologo konsultacijas), jei tokioms poreikis būtų.

21.3. Kiekvieno vaiko būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingi įvairūs higienos reikmenys (šampūnas, muilas (dušo želė), dantų pasta, dantų šepetėlis, rankšluosčiai, patalynė ir pan.), patiriamos išlaidos kirpykloje, įvairioms buities prekėms (skalbimo milteliams ir t.t.), todėl vidutiniškai per mėnesį 20 Eur higienos priemonėms išleidžiama suma pripažįstama protinga ir pagrįsta.

21.4. Nors vaikui pradėjus lankyti mokyklą ieškovė nepatirs ieškinyje nurodytų išlaidų darželiui (80 Eur), tačiau kiekvienais metais vaikas turi būti paruošiamas mokyklai, superkami reikiami daiktai (kuprinė, kompiuteris ir pan.), atsiras poreikis vaiko užklasinei veiklai, įvairiems būreliams, taip pat reikalaujantiems didesnių ar mažesnių išlaidų. Įvertinus ieškovės nurodytą 30 Eur suma per mėnesį lavinimosi priemonėms, kuri vaikui pradėjus lankyti mokyklą galės būti skiriama ugdymo priemonėms (pratyboms bei sąsiuviniams, rašymo priemonėms, kitoms kanceliarinėms priemonėms), šios į vaiko poreikių skaičiuotę įtrauktos sumos pripažįstamos pagrįstomis.

21.5. Atsižvelgiant į vaiko amžių, ne per didelėmis ir pagrįstomis laikytinos nurodytos 30 Eur išlaidos laisvalaikiui ir pramogoms (gimtadienio šventės organizavimui, dovanoms draugų gimtadienių proga, įvairioms rinkliavoms mokykloje, kišenpinigiams, tėvų įprastai duodamiems tokio amžiaus vaikams), bei 20 Eur išlaidos atostogoms, iš kurių galima būtų apmokėti ir stovyklos išlaidas vaikui.

21.6. Užtikrinti vaikui būstą yra tėvų pareiga bei neišvengiamai yra patiriamos su tuo susijusios išlaidos. Taip pat įprasta, kad vaikui reikalingas išmanusis telefonas pokalbiams, žinutėms, naršymui internete, taip pat interneto paslaugos namuose darbui su kompiuteriu. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vaikui tenkanti 40 Eur suma per mėnesį būsto ir 10 Eur ryšio išlaidoms apmokėti, bendra šių išlaidų suma apie 50 Eur per mėnesį, pripažįstama pagrįsta.

22. Tai, kad ne visos ieškovės išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, nereiškia, jog tokios išlaidos nepatiriamos. Be to, šalių vaiko poreikiai, įvertinus jo vystymosi spartą, yra pakankamai kintantys, išlaikymas nepriteisiamas vaiko momentiniam poreikių tenkinimui, visuomet atsiranda papildomų, nenumatytų vaiko poreikių tenkinimo išlaidų (pvz., kuro ar kitų transporto išlaidų, kurių ieškovė atskirai nenurodė), todėl kasdienių, augančio vaiko poreikių vertinimas išimtinai aritmetiškai ir formaliai neatitiktų vaiko poreikių prioriteto principo esmės.

23. Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į vaiko amžių, raidą ir sveikatos būklę, pripažintina pagrįsta ir įrodyta ieškovės nurodyta šalių sūnaus poreikių patenkinimui reikalinga bendra suma – 600 Eur (CPK 185 straipsnis). Šis teismo pripažintas įrodytu vaiko išlaikymo dydis pakankamai ženkliai mažesnė nei vienos MMA dydį, kuris iki 2025 m. sausio 1 d., priklausomai nuo mokestinės naštos, sudarė apie 708 Eur atskaičius mokesčius (924 Eur neatskaičius mokesčių), kas Lietuvos teismų praktikoje pripažintina orientaciniu išlaikymo dydžio nustatymo kriterijumi ir kurių bylose dėl vaiko išlaikymo, nustatant vaiko poreikius, tėvas (motina) nėra įpareigotas įrodinėti teikdamas detalius įrodymus. Nuo 2025 m. sausio 1 d. vienos MMA dydis sudaro net didesnę sumą – apie 744 Eur (1038 Eur, neatskaičius mokesčių).

24. Iš rašytinės bylos medžiagos, ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė turi dar vieną išlaikytinį – (duomenys neskelbtini) m. gimusį sūnų. Ieškovė šiuo metu nedirba, gauna nedarbo socialinio draudimo išmoką, ieškinio pateikimo dienos duomenimis iki 2025 m. liepos mėn. vidutiniškai jai mokama apie 400 Eur nedarbo socialinio draudimo išmoka, 2025 m. rugpjūčio 1-4 d. paskirta mokėti 52,54 Eur išmoka. Ieškovė gauna išmokas vaikams – 2024 m. jų dydis sudarė 305,80 Eur per mėnesį, nuo 2025-01-01 pasikeitus bazinės socialinės išmokos dydžiui šios išmokos turėjo padidėti. Ieškovė yra vieno kambario buto, kuris su šiuo metu yra areštuotas už susidariusius įsiskolinimus, savininkė, ieškovės vardu registruotų transporto priemonių nėra. Nurodė turinti pagrindinį išsilavinimą.

25. Atsakovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Atsakovas jo vardu nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Byloje nėra duomenų apie atsakovo turimus kitus išlaikytinius. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovas kai kuriais 2024 m. mėnesiais dirbo, gaudavo valstybiniu socialiniu draudimu apmokestinamų pajamų (nuo 90,34 Eur iki 804,52 Eur per mėnesį).

26. Pagal byloje esančius duomenis nėra pagrindo teigti, kad kažkurios iš šalių turtinė padėtis būtų geresnė.

27. Atsakovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tėvams į sunkią turtinę padėtį patekus ne dėl objektyvių, nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, o dėl savo nerūpestingo elgesio (šiuo atveju padarytos nusikalstamos veikos), tėvai negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami mažesnio išlaikymo dydžio nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2006 m. rugsėjo 13 d. civilinėje byloje 3K-3-469/2006). Pajamų neturėjimas, negalėjimas gauti pakankamų pajamų dėl atsakovo buvimo laisvės atėmimo vietoje negali būti laikomas teisėtu pagrindu, atleidžiančiu jį nuo pareigos išlaikyti savo nepilnametį sūnų. Baigęs atlikti laisvės atėmimo bausmę atsakovas turės visas galimybes (ir didesnes, nei ieškovė) dirbti ir gauti darbinių pajamų vaikui išlaikyti, susidariusiam išlaikymo įsiskolinimui, jei toks bus, padengti.

28. Tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Nagrinėjamu atveju, nustatant iš atsakovo priteistino išlaikymo dydį, įvertinama tai, kad vaikas gyvena ir laiką leidžia tik su ieškove, kuriai tenka prievolės, susijusios su kasdienių einamųjų poreikių tenkinimu.

29. Iš ieškovės pateiktos informacijos apie priskaičiuotas išmokas bei ieškovės paaiškinimų matyti, kad šalių nepilnamečiam vaikui ieškinio pateikimo dieną buvo mokama 152,90 Eur išmoka pagal Išmokų vaikams įstatymą (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka ir papildoma 1,03 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka dėl sunkios turtinės padėties), nuo 2025-01-01, pasikeitus bazinės socialinės išmokos dydžiui, turi būti mokama 194,60 Eur dydžio išmoka vaikui.

30. Įvertinus byloje esančius duomenis, vaiko poreikius, šalių turtinę padėtį, konstatuojama, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą dėl periodinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui 250 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. 2024 m. gruodžio 16 d., iki vaiko pilnametystės. Įvertinus, kad ieškovės nurodyta vaiko poreikiams tenkinti reikalinga suma yra mažesnė nei orientacinis 1 MMA kriterijus, kuri iki 2025-01-01 buvo apie 708 Eur, o nuo 2025-01-01 yra dar didesnė ir yra apie 744 Eur, nėra pagrindo ieškovės nurodytą vaiko išlaikymo sumą (600 Eur), kurią ieškovė dar sumažino prašydama priteisti iš atsakovo 250 Eur vaiko išlaikymui kas mėnesį, dar papildomai mažinti vaikui valstybės mokamomis išmokomis suma ir mažinti iš atsakovo priteistiną atsakovo išlaikymo dalį. Teismo vertinimu, įvertinus 1 MMA dydį nuo 2025-01-01, ieškovei tenkančią kasdienę vaiko priežiūrą, ieškovės prašomas priteisti 250 Eur dydžio išlaikymas atitiktų tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus.

31. Ieškovė skirtina priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį, ieškovė yra įstatyminis vaiko turto uzufruktorius ir turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą išimtinai jo interesais ir tik vaiko asmeninių poreikių tenkinimui (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

32. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

33. Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

34. Šalims išaiškintina, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35. Šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 79, 93 straipsniai). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

36. Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2024 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio bei kitų bylinėjimosi išlaidų, pagal pateiktą 2025 m. vasario 11 d. patikslintą pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė 235,42 Eur išlaidų advokato užmokesčiui. Už ieškinio turtinio pobūdžio reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo mokėtinas 27 Eur žyminis mokestis ((250 Eur - 150 Eur) x 12mėn.) x3proc.x75proc., ieškinio suma 1200 Eur). Byloje patirta 2,61 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

37. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo valstybei priteistina 5,22 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 27 Eur žyminio mokesčio bei 235,42 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, iš viso valstybės naudai iš atsakovo priteistina 267,64 Eur bylinėjimosi išlaidų CPK 93, 96, 99 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-572-356/2019 patvirtintos taikos sutarties 1.3 punktu iš atsakovo L. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui T. V. (gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) nustatyto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo L. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui T. V. (gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2024 m. gruodžio 16 d., iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui T. V. (gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę J. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo L. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 5,22 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 27 Eur žyminio mokesčio bei 235,42 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Šios sumos turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą banke; išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, įmokos kodas 5662, žyminio mokesčio įmokos kodas 5660, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.