Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-284-934/2024

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-06-06
Bylos Nr.: e2A-284-934/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00316-2023-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danguolė Martinavičienė, Vilija Mikuckienė, Žilvinas Terebeiza
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės ,,Tauropolis“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „YIT Lietuva“

Kategorijos

2.6.10.2Civilinės atsakomybės sąlygos
2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos

Civilinė byla Nr. e2A-284-934/2024Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00316-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 6 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Vilijos Mikuckienės ir Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Tauropolis“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tauropolis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „YIT Lietuva“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Tauropolis“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „YIT Lietuva“ (toliau – atsakovė) 166 635,11 Eur žalos atlyginimą ir 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

2. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė yra statinių, esančių bendrai naudojamame valstybiniame žemės sklype, (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), savininkės. Šalys 2016 m. gruodžio 22 d. susitarė dėl bendradarbiavimo atliekant griovimo ir statybos darbus žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Buvo parengtas administracinio pastato (duomenys neskelbtini) ir administracinio pastato (duomenys neskelbtini) bei gamybinių pastatų (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), griovimo projektas. Atsakovė, atlikdama griovimo darbus, padarė žalą ieškovei priklausantiems objektams: 1) administraciniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) gamybiniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

3. Žala ieškovės pastatams buvo padaryta dėl atsakovės vykdytų griovimo darbų, kadangi atsakovė nevykdė projekte numatytų pareigų bei pažeidė bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atsakovė privalėjo užtikrinti, kad nebūtų pabloginta ieškovės pastatų techninė būklė, o atlikti griovimo darbai nesukeltų neigiamų pasekmių ieškovės valdomiems pastatams, tačiau šių pareigų tinkamai nevykdė. Atsakovė neteisėtai demontavo lietaus nuotekų surinkimo sistemą. Būtent ši aplinkybė lemia ieškovei priklausančių pastatų rūsio patalpų drėkimą ir būtinybę atlikti pamatų hidroizoliaciją. Atsakovė, sutikdama atlyginti dalį ieškovės patirtų nuostolių, iš esmės pripažino savo atsakomybę už kilusią žalą. Atsakovė nėra parengusi ir patvirtinusi su kompensacinių priemonių įgyvendinimu susijusios dokumentacijos, o tai tik papildomai pagrindžia atsakovės akivaizdų nerūpestingumą bei aplaidumą vykdant griovimo darbus.

4. Dėl atsakovės griovimo darbų ieškovės išlaidos sudarė 166 635,11 Eur. Išlaidų faktą patvirtina UAB „Jordis“ 2019 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitos faktūros. Už darbus ieškovė jai yra sumokėjusi. Šalinant atsakovės sukeltą žalą buvo atliekami šie darbai, susiję su pastato hidroizoliacija: 1) teritorijos aptvėrimas; 2) sijų sukalimas su poliakale; 3) medinių skydų montavimas į tarpus tarp atraminių sijų; 4) grunto iškasimas ir pervežimas teritorijoje; 5) sienos paruošimas hidroizoliavimui; 6) sienos hidroizoliavimas; 7) medinių skydų tarp atraminių sijų išmontavimas; 8) grunto užkasimas trambavimas su užvežimu; 9) sijų išmontavimas su poliakale. Šalinant atsakovės sukeltą žalą buvo atliekami šie, su pastato remontu susiję darbai: 1) pažeistų sienų išardymas; 2) statybinių atliekų išvežimas, pridavimas; 3) mūro darbai su papildomu sienų surišimu; 4) vidaus patalpų pelėsio naikinimas; 5) vidinės sienos apdailos atstatymas; 6) stogo remontas; 7) sugadintos skardos atstatymas.

Šalies argumentai

5. Atsakovė UAB „YIT Lietuva“ su ieškiniu nesutiko ir prašė taikyti ieškinio senatį bei atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovei priklausantys pastatai iki griovimo darbų neatitiko esminių statinio reikalavimų, jie stovėjo nenaudojami ir jų būklė buvo labai prasta. Atsakovė 2018 m. gruodžio 12 d. informavo ieškovę apie tai, kad pastatų būklė neigiamai veikia ir kelia pavojų atsakovės vykdomiems darbams. Griaunamas pastatas ir ieškovei priklausantis pastatas, buvo sujungti bendromis sienomis, todėl ieškovė negalėjo nesuprasti, kad atlikus griovimo darbus liks atvirų angų, buvusi bendra pastatų siena bus neapsaugota nuo kritulių poveikio. Griovimo darbai buvo atliekami tam, kad ieškovė galėtų pradėti rekonstrukcijos darbus jai priklausančiuose pastatuose. Šalys nenumatė jokių papildomų po griovimo darbų. Atsakovė atliko griovimo darbus pagal Griovimo projektą ir Technologijos projektą. Įvertino esamą pastatų būklę, įgyvendino priemones, kad nebūtų padaryta žala ieškovės pastatams. Ieškovė nereiškė atsakovei jokių pretenzijų dėl griovimo darbų atlikimo ir (ar) žalos jai priklausantiems pastatams.

6. Rengiant Griovimo projektą, Technologijos projektą ir atliekant griovimo darbus buvo atsižvelgta į tai, kad ieškovei priklausantys pastatai nuo 2006 metų stovi nenaudojami, yra prastos būklės ir atskiru projektu bus restauruojami. Griovimo projekte nurodytos kompensacinės priemonės, kurių, kaip teigia ieškovė, nenumatė atsakovė, yra skirtos užtikrinti konstrukcijų ir grunto stabilumą kaimyniniame sklype ar pastato dalyje.

7. Ieškovės pateikti išlaidas pagrindžiantys dokumentai neįrodo, kad žala atsirado dėl griovimo darbų, jie yra prieštaringi. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad atsakovė, vykdydama griovimo darbus, apgadino ieškovei priklausantį pastatą – buvo išmuštos angos sienoje, atsirado deformaciniai plyšiai, buvo pažeista rūsio perdanga. Taip pat nepagrįstai nurodo, kad šalindama atsakovės padarytus ieškovei priklausančio pastato pažeidimus turėjo atlikti remonto darbus.

8. Ieškovė praleido 3 metų ieškinio senaties terminą. Atsakovė 2018 m. gruodžio 12 d. pateikė ieškovei atsakymą, kad nesutinka su pateikta pretenzija, todėl nuo 2018 m. gruodžio 13 d. skaičiuotinas ieškinio senaties terminas (ieškinys pateiktas 2023 m. liepos 11 d.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Kauno apygardos teismas 2024 m. sausio 30 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.

10. Nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai, šalių atstovų paaiškinimai, leidžia pagrįstai teigti, kad spręstinas klausimas dėl deliktinės, o ne sutartinės atsakomybės, nes šalys sudarė Susitarimą dėl bendradarbiavimo – atsakovė įsipareigojo atlikti griovimo darbus tam, kad ieškovė galėtų pradėti rekonstrukcijos darbus savo pastatuose, bet ne dėl pačių griovimo darbų.

11. Nustatė, kad dar iki įsigyjant šalims ginčo statinius, buvusios šių statinių savininkės UAB „Aludarių development“ užsakymu 2015 metais buvo parengtas Griovimo projektas. Griovimo projekto Aiškinamojo rašto 2 dalyje nurodyta, kad „senieji alaus daryklos pastatai su atramine siena nuo (duomenys neskelbtini) saugomos nekilnojamosios kultūros vertybės ir šiuo projektu negriaunami, saugomi pastatai atskiru projektu, nustatyta tvarka bus restauruojami ir pritaikomi pagal jų naudojimo paskirtį.... Sklypas užstatytas pramoninės ir administracinės paskirties pastatais XIX a. antroje pusėje – XX a. antros pusės „Vilniaus Tauras“ alaus daryklos. Nuo 2006 metų pabaigos gamyba buvo iškelta į Panevėžį ir pastatai stovi nenaudojami, teritorija aptverta ir uždaryta.... Remiantis galiojančiu detaliuoju planu sklypo dalyje bus formuojamas naujas miesto centrinės dalies užstatymas, tam tikslui šiuo projektu demontuojami menkaverčiai, pokariniai, sovietmečio statybos pastatai bei priestatai“. Šalys, atsižvelgdamos į tai, kad UAB „Tauropolis“ perka, o UAB „YIT Kausta“ įsigijo nuosavybėn statinius, esančius (duomenys neskelbtini), sudarė Susitarimą, kuriame, be kitų įsipareigojimų, 10 punktu susitarė, kad tam, jog ieškovė galėtų pradėti rekonstrukcijos darbus jos pastatuose, atsakovė atliks dalies jai priklausančių pastatų griovimo darbus, o ieškovė už tai sumokės atsakovei 45 000 Eur.

12. Atsakovės nugriauti pastatai ir ieškovei priklausantys pastatai, dėl kurių ieškovė kelia reikalavimą byloje, buvo sujungti bendromis sienomis ir bendra stogo danga. Tai, kad ieškovei priklausantys pastatai iki atsakovės pastatų griovimo darbų buvo ilgą laiką nenaudojami, stovėjo apleisti ir prastos būklės, patvirtina byloje esančių įrodymų visuma. Be Griovimo projekto Aiškinamajame rašte pateikiamos informacijos apie pastatų būklę, bloga pastatų būklė užfiksuota ir pačios ieškovės (statytojo) užsakymu UAB „Unicetus“ parengtuose rekonstravimo projekto projektiniuose pasiūlymuose. Detaliau apie ieškovės pastatų būklę, o taip pat ir kapitaliai remontuojant numatomus darbus yra pasisakyta Gamybinio pastato (duomenys neskelbtini), paskirties keitimo į svečių namus kapitalinio remonto projekte, kurio Paveldosaugos dalyje nurodyta, kad erozijos paveiktą rūsių sienų ir skliautų tinką (XX a. II etapo) reikia pašalinti, mūro paviršius remontuoti, atstatant netektis; rūsiai ilgą laiką nenaudojami, bendra rūsių būklė patenkinama, bet sienose ir skliautuose yra daug vėlyvų (XX a. II p.) permūrijimų, plyšių, angų. Tvarkybos darbų projektiniuose sprendiniuose nurodyta, kad „...remontuojamas vidaus sienų tinkas ir dažymas; restauruojamos atkuriant XX a. pr. istorizmo laikotarpio pirmo aukšto langų ir durų angos, pašalinat XX a. II p. etapo primūrijimus ir užmūrijimus“ ir kt. Antstolio I. G. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, nuotraukose užfiksuota šalims priklausančių besiribojančių patalpų būklė dar iki atsakovei atliekant griovimo darbus leidžia teigti, kad ieškovės pastatai buvo prastos būklės (sudrėkusios ir supelijusios sienos, ištrupėjęs tinkas, įskilusios sienos ir kt.). Antstolio A. B. faktinių aplinkybių konstatavimo metu padarytas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota esama pastatų būklė, pastabas apie apžiūrimus objektus teikęs UAB ,,YIT Kausta Būstas“ projektų vadovas R. M., UAB ,,Tauropolis“ direktorius L. S.

13. Nurodė, kad ieškovės pateiktas įrodymų šaltinis (eksperto E. L. 2018 m. spalio 8 d. ekspertinio tyrimo išvadą (toliau – ir išvada)) yra tik vienas iš įrodymų. Teismas, įvertinęs išvadą, remdamasis surinktų įrodymų visuma, nusprendė nesivadovauti joje pateikiamais atsakymais į ieškovės užduotus klausimus, nes E. L. nebuvo perduota visa bylos medžiaga ir jis neatliko pastatų būklės tyrimo, neįvertino visų su ginčo objektu susijusių duomenų, o padarytos išvados remiantis išimtinai ieškovės pateiktais duomenimis.

14. Teismas nusprendė, kad ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, kurie būtų galėję ieškovei lemti prašomą atlyginti žalą (nuostolius). Atkreipė dėmesį, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Byloje nenustačius netinkamo atsakovės veikimo (neteisėtų veiksmų, kaltės), neegzistuoja ir priežastinis ryšys tarp atsakovės atliktų griovimo darbų ir ieškovės turėtų išlaidų vykdant pamatų hidroizoliavimą ir remontuojant likusią bendrą pastatų sieną. Byloje neįrodžius pirmiau nurodytų trijų atsakovės civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, žalos dydis ir faktas nėra teisiškai reikšmingas, nes civilinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos.

15. Nurodė, kad patirtas turėtas išlaidas ieškovė byloje įrodinėjo 2019 m. vasario 7 d. su UAB „Jordis“ sudaryta rangos sutartimi, UAB „Jordis“ 2019 m. balandžio 30 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra (120 194,00 Eur be PVM) bei atliktų darbų aktu Nr. 1 ir UAB „Jordis“ 2019 m. balandžio 30 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra (64 345,00 Eur be PVM) bei atliktų darbų aktu Nr. 2, bei ieškovės banko sąskaitos išrašu, iš kurio matyti, kad ieškovė yra atsiskaičiusi su UAB „Jordis“ už atliktus darbus, t. y. pervedusi 198 039,94 Eur. PVM sąskaitose faktūrose nurodytos sumos nesutampa su ieškovės reikalauja atlyginti žalos suma. Be to, iš atliktų darbų turinio, teismo vertinimu, galima daryti pakankamai tikėtiną išvadą, kad šie darbai patenka į parengtame kapitalinio remonto projekte numatytus darbus, bet ne atsiradusius dėl ieškovės griovimo darbų. Taigi, neįrodytas ir žalos faktas bei dydis. Esant nurodytų aplinkybių visetui teismas nusprendė, kad ieškovė neįrodė atsakovės civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, todėl jos reikalavimus dėl žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus.

16. Pažymėjo, kad bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė apie tai, kad jos teisė pažeista, žinojo jau 2018 m. rugpjūčio 14 d., kai siuntė atsakovei elektroninį laišką su pretenzija dėl patirtos žalos. Atsakovė 2018 m. gruodžio 12 d. pateikė ieškovei atsakymą, nurodžiusi, kad su pretenzija nesutinka. Teismo vertinimu, nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. ieškovė turėjo suvokti savo teisių pažeidimą, tačiau ieškovei ieškinio senaties pradžią skaičiavo nuo 2018 m. gruodžio 12 d., kai ji sužinojo, kad atsakovė nesutinka su reikalaujama žala ir jos neatlygins. Ieškovės nurodomos aplinkybės, kad atsakovės niekada nebuvo pasakyta „ne“, o senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2022 m. lapkričio 29 d., kai buvo baigtos derybos tarp šalių, kurios bylos duomenimis vyko ne dėl šioje byloje reikalaujamos žalos atlyginimo, o dėl ieškovės skolos už atsakovės atliktus griovimo darbus, nesudaro pagrindo kitaip skaičiuoti ieškinio pradžią reikalavimams, pareikštiems atsakovei byloje. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu 2023 m. liepos 11 d., t. y. praleidusi CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą trejų metų terminą.

17. Nurodė, kad teismas neįžvelgia pagrindo ieškovės nurodomas ieškinio senaties termino praleidimo priežastis vertinti kaip teisiškai reikšmingas; jos negali būti vertinamos kaip aplinkybės, sutrukdžiusios ieškovei laiku ginti jos pažeistą teisę reiškiant reikalavimus atsakovei. Todėl, esant atsakovės reikalavimui taikyti ieškinio senatį ir teismui nenustačius priežasčių, sudarančių pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, ieškovės ieškinį atmetė ir dėl to, kad reikalavimai pareikšti praleidus ieškinio senaties terminą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

18. Ieškovė UAB ,,Tauropolis“ (toliau – ir apeliantė) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovės UAB „Tauropolis“ ieškinį, priteisti 166 635,11 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Atsakovė griovimo darbus atliko ne pagal Susitarimo 10 punktą, o išimtinai vadovaudamasi savo poreikiais, t. y., vystydama daugiabučių namų, adresu (duomenys neskelbtini) kvartalą. Tai patvirtina pati atsakovė savo procesiniuose dokumentuose, taip pat pateikiama Techninį projektą.

18.2. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad neturi teisės reikalauti atlyginti atsakovės atliktais griovimo darbais sukeltos žalos, kadangi šalys Susitarime nesitarė dėl griovimo darbais sukeltos žalos atlyginimo. Apeliantė pagrįstai tikėjosi, kad atsakovė griovimo darbus vykdys teisėtai, nepažeisdama Griovimo projekte numatytų reikalavimų, bei apeliantės teisių ir teisėtų interesų.

18.3. Nors atsakovė civilinės bylos nagrinėjimo metu nepagrįstai nurodė, kad apeliantė ketino savo statinius rekonstruoti, todėl jai nebuvo svarbus statinių išsaugojimas, tačiau priešingai nei teigė atsakovė, apeliantė atliko statinių kapitalinio remonto darbus pagal 2021 metų gamybinio pastato, paskirties keitimo į svečių namus kapitalinio remonto projektą, o ne rekonstrukcijos darbus. Statinių būklė iki griovimo darbų nebuvo kritinė ar avarinės būklės, jie galėjo būti naudojami pagal tikslinę paskirtį. Be to, byloje surinktų faktinių duomenų bei įrodymų visuma pagrindžia, kad apeliantė skubos tvarka šalino statinių avarinę būklę, dėjo maksimalias pastangas, jog būtų išvengta dar didesnio masto žalos ar net statinių sugriuvimo.

18.4. Apeliantė 2018 m. rugpjūčio 14 d. kreipėsi į atsakovę su pretenzija ir detalizavo, kokią žalą dėl jos atliktų griovimo darbų patyrė kiekvienas iš statinių ir atitinkamai reikalavo imtis skubių priemonių šalinant griovimo darbais sukeltus padarinius. Apeliantei, kaip ir bet kokiam protingam, apdairiam ir rūpestingam savininkui, buvo ir yra svarbi jo nekilnojamojo turto būklė, todėl apie atsakovės griovimo darbais sukeltą žalą ji nedelsiant informavo atsakovę, fiksavo pažeidimus pasitelkdama antstolį A. B., bendravo su atsakove, siekdama susitarti dėl sukeltos žalos pašalinimo (kompensavimo). Turėdama pagrįstą lūkestį, kad atsakovė, pripažinusi žalos faktą, geranoriškai atlygins patirtas griovimo darbais sukeltos žalos pašalinimo išlaidas.

18.5. Teismas klaidingai įvertino apeliantės 2022 m. lapkričio 4 d. elektroninį laišką dėl 2022 m. rugsėjo 21 d. derybų metų aptartų klausimų, kuriuo ji atsakovei siuntė Susitarimo dėl pamatų izoliavimo darbų projektą. Teismas sprendime nepagrįstai darė išvadą, kad tiek šis elektroninis laiškas, tiek ir apeliantės komunikacija su atsakove 2018 m. rugsėjo 17 d. ir 2018 m. spalio 1 d. dėl pamatų hidroizoliacijos darbų neva patvirtina, jog ji žinojo ir suprato, jog atsakovei nugriovus pastatus, vidinė pamatų siena tampa išorine ir numatė būtinybę atlikti pamatų hidroizoliaciją. Ši išvada prieštarauja logikai ir faktinei tikrovei, nes 2022 metų rudenį vykusių derybų metu atsakovė reiškė reikalavimą dėl statinių hidroizoliacijos darbų iš vakarinės statinių pusės, kuri iki šiol buvo užstatyta jos statiniais.

18.6. Civilinės bylos medžiaga patvirtina ne tik tai, kad atsakovės neteisėti veiksmai lėmė žalos apeliantės statiniams atsiradimą, tačiau ir tai, jog ji pripažino savo veiksmais apeliantės statiniams sukeltos žalos faktą bei sutiko atlyginti dalį patirtos žalos likvidavimo išlaidų bei pateikė statiniams sukeltos žalos šalinimo sąmatą su konkrečia atliktinų darbų sąmata.

18.7. Teismas nepagrįstai konstatavo apeliantės statinius esant kritinės būklės nors civilinėje byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti vienareikšmę išvadą, kad statiniai nebuvo kritinės būklės, o priešingai – galėjo ir yra eksploatuojami pagal tikslinę jų paskirtį. Darydamas tokią išvadą, teismas rėmėsi išimtinai atsakovės nepagrįstais teiginiais bei civilinėje byloje surinktų duomenų subjektyviomis interpretacijomis, kurios prieštarauja faktinei tikrovei. Atsakovė savo poziciją apie netinkamą statinių būklę grindė pateiktais antstolio I. G. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, nuotraukomis bei vaizdo įrašais. Taip pat atsakovė į bylą teikė ištraukas iš apeliantės parengtų pastato rekonstrukcijos prieš projektinių pasiūlymų bei kapitalinio remonto projekto, kurios neva turėtų pagrįsti apeliantės statinių netinkamą būklę iki atliktų griovimo darbų. Tačiau nei viename iš nurodytų dokumentų nėra konstatuota, kad statinių būklė yra kritinė ar pastatai negali būti naudojami pagal tikslinę jų paskirtį. Atsakovės į bylą pateiktame 2017 m. gruodžio 11 d. antstolio I. G. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole pateiktos nuotraukos niekaip nepagrindžia įrodinėjamos aplinkybės, jog apeliantės statiniai iki griovimo darbų buvo kritinės būklės.

18.8. Be kita ko, nė vienoje antstolio užfiksuotoje nuotraukoje nėra užfiksuoti statinių eksploataciniai požymiai, priešingai nei antstolio A. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose, kuriuose antstolis fiksavo faktines aplinkybes iš karto po to kai paaiškėjo, jog atsakovės griovimo darbai sukėlė žalą apeliantės statiniams. Būtent į bylą pateiktuose antstolio A. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose matyti statinių pažeidimai, atsakovės atliktais griovimo darbais sukeltos statinių avarinės būklės požymiai. Nors rekonstrukcijos apeliantė nevykdė, tačiau net ir parengtuose rekonstrukcijose projektiniuose pasiūlymuose buvo numatyta svarba išsaugoti pastatų fasadus. Avarinė statinių būklė buvo nulemta išimtinai atsakovės atliktų griovimo darbų, tai patvirtina tiek civilinėje byloje surinkti faktiniai duomenys, tiek rašytiniai įrodymai, tai pagrįstai ir motyvuotai konstatuota ir teismo eksperto E. L. ekspertinio tyrimo išvadoje. Aplinkybę, kad išimtinai po atliktų griovimo darbų statiniai tapo avarinės būklės konstatavo ir atsakovė 2018 m. gruodžio 12 d. rašte.

18.9. Apeliantės nuomone, teismas klaidingai įvertino ir apeliantės pateiktus dėl atsakovės atliktų griovimų darbų atsiradusią žalą pagrindžiančius įrodymus. Apeliantė procesiniuose dokumentuose detalizavo, kad siekdama užtikrinti tinkamą naudojimąsi nekilnojamuoju turtu bei užkardyti dar didesnio masto žalos statiniams atsiradimą, ji buvo priversta pašalinti atsakovės padarytą žalą savo pačios lėšomis. Griovimo darbais nulemta administracinio pastato ir gamybinio pastato avarinė būklė buvo šalinama atliekant pastatų pamatų hidroizoliavimo darbus bei sugadintų sienų ir stogo remonto (atstatymo) darbus, pagal UAB „Jordis“ atstatymo darbų sąmatą. Atstatymo darbai buvo vykdomi pagal 2019 m. vasario 7 d. apeliantės ir rangovo UAB „Jordis“ sudarytą rangos sutartį. Atstatymo darbų vertė sudarė 166 635,11 Eur, neįskaitant PVM. Už darbus ir medžiagas, sunaudotas šalinant atsakovės sukeltą žalą, apeliantė yra atsiskaičiusi su UAB „Jordis“.

18.10. Apeliantei priklausantys statiniai, kuriems buvo atlikti avarinės būklės grėsmės likvidavimo darbai yra įregistruoti Kultūros vertybių registre. Siekdama išsaugoti statinių vertingąsias savybes, apeliantė privalėjo skubos tvarka atlikti avarinės grėsmės likvidavimo darbus, turėdama aiškų lūkestį, jog vėliau šių darbų išlaidas atsakovė, kuri sutiko ir pripažino sukėlusi žalą statiniams, atlygins. Siekdama paneigti bet kokias atsakovės keliamas prielaidas dėl statiniams atliktų avarinės grėsmės šalinimo darbų, apeliantė pateikė rangos sutarties pagrindu atliekamų pastatų pamatų hidroizoliavimo bei sugadintų sienų ir stogo remonto (atstatymo) darbų nuotraukas su metaduomenimis, kurios galutinai ir nenuginčijamai patvirtino šių darbų faktą bei apimtis. Kartu su prašymu dėl papildomų rašytinių įrodymų pridėjimo apeliantė pateikė detalius paaiškinimus dėl atliktų darbų apimties, be kita ko, paaiškino, jog atliekant pastatų avarinės būklės darbus UAB „Jordis“ taip pat atliko ir papildomus darbus, nurodytus atliktų darbų akte Nr. 2, todėl bendra sąskaitose nurodyta suma yra didesnė, nei lokalinėje sąmatoje, tačiau išlaidų už šiuos papildomus darbus atlyginimo ieškiniu apeliantė nereikalavo.

18.11. Apeliantės nuomone teismas nepagrįstai pripažino atsakovės veiksmuose neegzistuojant civilinės atsakomybės sąlygų. Atsakovė, atlikdama griovimo darbus, nevykdė Projekte numatytų reikalavimų bei pažeidė bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Griovimo projekto aiškinamajame rašte numatyta, jog: „ardant konstrukcijas vietose, kur pastato dalies konstrukcijos – šalia gretimo liekančio pastato, turi būti užtikrinta, kad nebūtų pažeistos trečiųjų asmenų teisės, t. y. numatyti kompensacines priemones, kurios užtikrintų esamų konstrukcijų ar grunto stabilumo kaimyniniame sklype ar pastato dalyje“. Griovimo projekto aiškinamojo rašto 3.7.1 punktas nustatė, kad: „Statinys turi būti griaunamas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad griovimo darbų metu trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas“. Taigi, atsakovė privalėjo užtikrinti, kad nebūtų pabloginta trečiųjų asmenų, šiuo atveju apeliantės pastatų techninė būklė.

Atsiliepimas

18.12. Nors atsakovė atsiliepime į ieškinį teigia, kad įgyvendino priemones, jog nebūtų padaryta žala pastatams, t. y. Griovimo projekte ir Technologijos projekte numatė, kad prie apeliantei priklausančių pastatų 5 metrų atstumu griovimo darbai bus atliekami rankomis, tačiau civilinėje byloje surinktų faktinių duomenų bei rašytinių įrodymų visuma suponuoja priešingą išvadą, t. y., kad atsakovė nesilaikė Griovimo projekte ir Technologijos projekte numatytų reikalavimų, todėl atlikus griovimo darbus buvo sukelta žala statiniams.

18.13. Kartu su prašymu dėl rašytinių įrodymų pridėjimo apeliantė teismui pateikė atsakovės atliekamų griovimo darbų nuotraukas ir vaizdo įrašus. Šie įrodymai, jos įsitikinimu, patvirtina, kad atsakovė pažeidė Griovimo projekto sprendinius – darbai buvo atliekami ne rankomis, o naudojant griovimo darbų techniką. Be to, apeliantė į bylą pateikė ir atsakovės griovimo darbais sukeltos žalos papildomas nuotraukas ir vaizdo įrašus. Šie papildomai pateikti įrodymai patvirtina, kokio mąsto žalą patyrė statiniai dėl aplaidaus ir neteisėto atsakovės veikimo vykdant griovimo darbus. Faktiniai bei rašytiniai leidžia daryti vienareikšmę išvadą, kad būtent atsakovės neteisėti veiksmai lėmė žalos atsiradimą statiniams.

18.14. Atsakovė tik deklaratyviais teiginiais įrodinėjo, kad griovimo darbai 5 metrų atstumu prie statinių buvo vykdomi rankomis (toks reikalavimas buvo įtvirtintas atsakovės griovimo darbų technologijos projekte). Nei viename atsakovės atliekamų griovimo darbų vaizdo įraše ar nuotraukose nėra matomi griovimo darbus rankomis atliekantys darbuotojai visuose vaizdo įrašuose ir nuotraukose su apeliantės statiniais besiribojančių atsakovės statinių griovimo darbus atliko išimtinai griovimo darbams skirta technika, kurios poveikis ir sukėlė žalą. Griovimo darbus atlikti rankiniu būdu nebuvo ir techninių galimybių, nes nebuvo pastolių, kurių pagalba griovimo darbai galėtų būti atliekami rankomis.

18.15. Apeliantė žalą konstatavo net 3 kartus, pasitelkdama antstolį A. B., kuris užfiksavo statinių faktinę būklę iškart po to, kai atsakovei vykdant jai priklausančių statinių griovimo darbus buvo sukelta žala. Antstolis 2018 m. gegužės 21 d. sudarė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuotos apeliantės statinių apgadinimo aplinkybės bei padarytos 8 nuotraukos. Apeliantei 2018 m. liepos 2 d. teko fiksuoti papildomas aplinkybes, susijusias su statiniams atsiradusia žala. Antstolio A. B. 2018 m. liepos 2 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole antstolis konstatavo šias aplinkybes bei statinių lauko ir vidaus sienų pažeidimus (įtrūkimus, įskilimus) užfiksavo nuotraukomis. Apeliantei 2018 m. liepos 16 d. ir toliau teko fiksuoti naujai paaiškėjusias aplinkybes. Antstolis A. B. 2018 m. liepos 16 d. konstatavo faktines aplinkybes, užfiksavo statinių faktinę būklę nuotraukose bei sudarė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuojama statiniams atsakovės griovimo darbais sukeltos žalos mastas – patalpų viduje sunešto (dar drėgno) grunto sluoksnis, drėkstančios lubos, sienos, balos patalpų viduje.

18.16. Siekdama nustatyti, kad statiniams padarytą žalą sukėlė atsakovės atlikti veiksmai, apeliantė kreipėsi į E. L. dėl ekspertinės išvados pateikimo. Išvadoje ekspertas nustatė, kad atsakovė neteisėtai demontavo lietaus nuotekų surinkimo sistemą. Projekte nurodyta, kad lauko inžineriniai tinklai nėra griaunami. Ekspertas taip pat nustatė, kad dėl lietaus nuotekų surinkimo sistemos demontavimo yra neišspręstas lietaus nuotekų nuvedimas žemės sklypo C dalyje bei neatlikta UAB „Tauropolis“ pastatų rūsių hidroizoliacija, todėl drėksta UAB „Tauropolis“ gamybinio ir administracinio pastato rūsių sienos iš pietinės pusės. Išvadoje ekspertas taip pat nustatė, jog: „Besiribojančių pastatų vietose nesutvarkyti parapetai ir stogo danga, išmuštos angos sienose, deformuotos sienos (administracinio pastoto viršutiniame aukšte atsiradę deformaciniai plyšiai), pažeista rūsio perdanga, paaukštintas (apie 90 cm) žemės lygis ties pastatu. Taip pat nesutvarkytos likusių ir buvusių sienų sandūrų vietos po griovimo darbų“.

18.17. Byloje surinkti duomenys taip pat patvirtina, kad pati atsakovė suvokė, jog griovimo darbus atliko neteisėtai. Šalims komunikuojant elektroniniu paštu apeliantė prašė atsakovės pateikti Griovimo darbų technologijos projektą ir Griovimo darbų statybos darbų žurnalą, nurodydama, jog šie dokumentai reikšmingi siekiant įvertinti ar buvo laikomasi technologijos reikalavimų ir ar nebuvo pažeistos trečiųjų asmenų (apeliantės) teisės. Atsakovė kategoriškai atsisakė pateikti šiuos dokumentus, nenurodydama objektyvių atsisakymą pagrindžiančių motyvų, o 2018 m. rugpjūčio 24 d. elektroniniame laiške nurodydama, jog laukia padarytos žalos turtui vertinimo, kad galėtų toliau derinti žalos atlyginimo procedūras. Teismas neatsižvelgė šiuos detalius faktinius duomenis bei rašytinius įrodymus, kurie patvirtina aplinkybę, jog atsakomybę dėl kilusios žalos prisiėmė būtent atsakovė.

18.18. Be to, kaip matyti iš kartu su apeliantės atsiliepimu į atsakovės prašymą pateiktų įrodymų šalių derybų metu 2022 m. spalio 21 d. atsakovės atstovas nekilnojamojo turto projekto vadovas A. P. elektroniniu paštu apeliantės atstovams persiuntė atsakovės parengtą pastatų sugadintų sienų ir stogo remonto darbų sąmatą. Atsakovės atstovas A. P. aiškiai deklaravo, kad atsakovė pripažįsta apeliantės išlaidas pagal 2022 m. spalio 21 d. atsakovės atsiųstą sąmatą 2022 m. lapkričio 9 d. elektroniniame laiške. Atsakovės parengtoje sąmatoje buvo apskaičiuoti statinių sugadintų sienų remonto darbai, taip pat įtraukti ir stogo tvarkymo darbai. Atsakovė, parengusi sąmatą, pateikė ją apeliantei, nurodydama, jog sutinka atlyginti 19 291,80 Eur sumą. Tai reiškia, kad atsakovė pripažino atsakomybę dėl pastatams sukeltos žalos ir patvirtino, jog visi šioje sąmatoje nurodyti darbai yra būtini, siekiant atstatyti statinių avarinę būklę. Šalys, siekdamos rasti taikų sprendimą, visuose tarpusavio ginčuose ruošė ir derino susitarimą, kuriame, be kita ko, buvo sprendžiamas ir apeliantei padarytas žalos atlyginimo klausimas. Minėtame Susitarimo projekte atsakovės atstovai pateikė savo komentarus dalyje dėl apeliantės statiniams sukeltos žalos atlyginimo, nurodydami, jog buvo parengę sąmatą.

18.19. Teismas klaidingai konstatavo, kad apeliantė praleido ieškinio senaties terminą ieškiniui pareikšti. Apeliantė procesiniuose dokumentuose detalizavo šalių derybų chronologinę eigą, taip pat pateikė rašytinius įrodymus, kurie pagrindžia, kad atsakovė pripažįsta statiniams sukeltą žalą bei apeliantės patirtas išlaidas, šalinant griovimo darbais statiniams sukeltus padarinius. Atsakovė suklaidino teismą, nepagrįstai teigdama, kad 2022 m. rugsėjo mėnesį šalių pradėtose derybose nebuvo sprendžiamas klausimas dėl statiniams sukeltos žalos atlyginimo. Apie tai, kad jos teisės yra pažeistos ir dėl šių teisių pažeidimo apeliantė yra priversta kreiptis į teismą su ieškiniu objektyviai galėjo sužinoti tik nuo šalių derybų pabaigos – 2022 m. lapkričio 29 d., kuomet pati atsakovė informavo apie derybų dėl taikaus abipusių ginčų išsprendimo (tame tarpe ir dėl žalos atlyginimo) pabaigą.

19. Atsakovė UAB ,,YIT Lietuva“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

19.1. Apeliantės argumentas, kad atsakovė turėjo įsipareigojimą griovimo darbus atlikti per vienerių metų laikotarpį, t. y. vėliausiai iki 2016 m. gruodžio 22 d., tačiau darbai buvo atlikti tik 2018 m. balandžio-birželio mėn., todėl atsakovė griovimo darbus atliko ne pagal Susitarimo 10 punktą yra nepagrįstas, kadangi Susitarimo 11 punktas nustato, jog jeigu atsakovė neįvykdo Susitarimo 10 punkte numatyto įsipareigojimo per vienerius metus apeliantė turi teisę atlikti šiuos griovimo darbus savo jėgomis ir lėšomis. Taigi, Susitarime šalys nenustatė, kad tuo atveju, jeigu atsakovė nenugriauna pastatų per vienerius metus, apeliantei griovimo darbai nėra reikalingi.

19.2. Klaipėdos apygardos teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-418-460/2023 pagal atsakovės ieškinį apeliantei dėl piniginio reikalavimo, atsiradusio iš Susitarimo 10 punkto. Šalys sudarė taikos sutartį, 2023 m. kovo 15 d. nutartimi teismas ją patvirtino ir bylą nutraukė. Apeliantė remiantis minėta taikos sutartimi sumokėjo atsakovei už griovimo darbus Susitarimo 10 punkte nustatytą kompensaciją – 45 000 Eur. Taigi, nurodytos aplinkybės ir įrodymai patvirtina, kad atsakovė atliko griovimo darbus pagal šalių sudaryto Susitarimo 10 punktą, o apeliantė už juos sumokėjo. Be to, apeliantė nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu neginčijo fakto, kad atsakovė atliko griovimo darbus pagal šalių sudarytą Susitarimą.

19.3. Nors apeliantė teigia, kad atsakovė savo procesiniuose dokumentuose patvirtino, jog griovimo darbus atliko savo poreikiams, tačiau nurodytame atsiliepimo į ieškinį punkte yra kalbama apie lauko inžinerinių tinklų iškėlimą, todėl nėra aišku, kaip šis faktas patvirtina apeliantės nurodyta aplinkybę. Be to, šalys įtvirtino atsakovės pareigą nugriauti jai priklausančius pastatus, todėl, kad apeliantė ketino vykdyti jai priklausančių pastatų rekonstrukcijos darbus, o atsakovė Susitarimo pasirašymo metu dar nežinojo, kada pradės vykdyti statybos darbus. Atsakovė atliko ne vieno statinio griovimo darbus, todėl nėra aišku kaip griovimo organizavimo dalis, esanti Techniniame projekte, paneigia Susitarimo 10 punkte nustatytą atsakovės įsipareigojimą nugriauti jai priklausančius statinius tam, kad apeliantė galėtų pradėti rekonstrukcijos darbus.

Šalies argumentai

19.4. Apeliantė apeliaciniame skunde nepagrįstai nesutinka su teismo sprendime padaryta išvada, kad ji neturi teisės reikalauti atlyginti atsakovės atliktais griovimo darbais sukeltos žalos, kadangi šalys Susitarime nesitarė dėl griovimo darbais sukeltos žalos atlyginimo. Priešingai nei teigia apeliantė, teismas nurodė, kad apeliantės bei atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytos faktinės aplinkybės, taip pat aplinkybės nustatytos bylos nagrinėjimo metu, leidžia spręsti, kad apeliantė suprato ir negalėjo nesuprasti, jog atsakovei atlikus griovimo darbus sienoje, kuri jungė bendrus pastatus, liks atvirų angų, ji nebus apsaugota nuo kritulių poveikio, o bendrą stogo konstrukciją po griovimo darbų teks apeliantei tvarkyti. Susitarime šalys susitarė tik dėl griovimo darbų, tačiau nebuvo jokio susitarimo dėl po griovimo likusios stogo dalies sutvarkymo. Susitarime buvo numatyti tik griovimo darbai ir nenumatyti jokie remonto darbai po griovimo darbų.

19.5. Iki griovimo darbų pradžios apeliantės ir atsakovės pasamdyti antstoliai atliko pastatų apžiūrą ir dėl to byloje ginčo nėra. Atliekant apžiūrą dalyvavo ir apeliantės direktorius. Apeliantės byloje pateiktame A. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo vaizdo įraše atsakovės atstovas R. M. ant stogo rodo apeliantės direktoriui griovimo ribą. Aiškiai matosi, kad parapetų nėra, o stogo danga bendra. Taigi, apeliantė suprato, kad, atsakovei atlikus Susitarime nurodytus griovimo darbus, reikės savo jėgomis ir lėšomis įrengti parapetus ir sutvarkyti stogo dangą.

19.6. Iki griovimo darbų pradžios apeliantė taip pat žinojo, kad griaunamoje dalyje yra bendras lietvamzdis, kuris bus nugriautas. Įraše matosi, kad lietvamzdis yra griaunamo pastato dalyje. Taip pat užfiksuota, kad lietvamzdžiai nėra niekur pajungti, dalis lietvamzdžių buvo nupjauti. Angos sienose taip pat buvo iki atliktų griovimo darbų ir tai įrodo apeliantės byloje pateikti antstolio A. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo vaizdo įrašai. Taigi, angos, durys ir praėjimai buvo iki griovimo darbų. Todėl apeliantė suprato, kad nugriovus atsakovei priklausančius pastatus jos liks buvusioje bendroje sienoje.

19.7. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad atsakovė civilinės bylos nagrinėjimo metu teigė, jog ji ketino savo statinius rekonstruoti, todėl jai nebuvo svarbus statinių išsaugojimas ar kilsianti žala, nors atsakovė akcentavo, kad apeliantė užsakė tik griovimo darbus, o jokių kitų darbų neužsakė ir tai atliko todėl, kad Susitarimo pasirašymo metu ketino vykdyti rekonstrukcijos darbus ir buvo parengusi rekonstrukcijos priešprojektinius pasiūlymus, o vėliau planavo atlikti kapitalinį remontą ir parengė kapitalinio remonto projektą.

19.8. Priešingai nei teigia apeliantė, sprendžiant atsakovės deliktinės atsakomybės klausimą, apeliantės ketinimai atlikti rekonstrukcijos ir (ar) kapitalinio remonto klausimą yra svarbūs, kadangi: 1) būtent dėl apeliantės ketinimo atlikti rekonstrukcijos darbus šalys susitarė nugriauti statinius; 2) rekonstrukcijos priešprojektiniai pasiūlymai ir kapitalinio remonto projektas, be kitų byloje esančių įrodymų, patvirtina apeliantės statinių būklę, buvusią iki griovimo darbų. Apeliantės parengtuose rekonstrukcijos priešprojektiniuose pasiūlymuose nurodyta, kad nuo 2006 metų pastatai stovi nenaudojami, esamų pastatų fasadai turi būti renovuojami, sovietiniai antstatai demontuojami, vietoje jų projektuojami nauji, atkuriamos pastatų vidinės erdvės, kurios po sovietmečio rekonstrukcijos buvo sunaikintos. Apeliantės parengtame kapitalinio remonto projekte nurodyta, kad rūsių sienų ir skliautų tinkas paveiktas erozijos, jį reikia pašalinti, mūro paviršius reikia remontuoti atstatant netektis, rūsiai ilgą laiką nenaudojami, bendra rūsių būklė patenkinama, bet sienose ir skliautuose yra daug vėlyvų permūrijimų, plyšių, angų. Apeliantės parengtame kapitalinio remonto projekte taip pat nurodyta, kad vidaus sienų tinkas turi būti remontuojamas ir dažomas, rūsio sienų ir skliautų paviršius turi būti restauruojamas pašalinant druskų pažeistą tinką. Taip pat, kad kapitalinio remonto projekto tikslas – suremontuoti vietomis blogos būklės pastatą, ilgą laiką pastatas buvo neeksploatuojamas ir buvusios šildymo ir vėdinimo sistemos išardytos. Taigi, byloje esantys įrodymai patvirtina faktą, kad iki griovimo darbų apeliantei priklausantys pastatai buvo blogos būklės.

19.9. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad skubos tvarka šalino statinių avarinę būklę, dėjo maksimalias pastangas tam, jog būtų išvengta dar didesnio masto žalos ar net statinių sugriuvimo. Atsakovė atliko pastatų, besiribojančių su apeliantei priklausančiais pastatais, griovimo darbus laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 7 d. iki 2018 m. birželio 19 d., o apeliantė kreipėsi į atsakovę dėl žalos atlyginimo 2018 m. rugpjūčio 14 d. Pagal apeliantės pateiktas sąskaitas ir atliktų darbų aktus UAB „Jordis“ jos užsakymu darbus atliko 2019 m. balandžio 13 d. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, ji atliko darbus ne skubos tvarka, o praėjus beveik metams po atliktų griovimo darbų.

19.10. Teismo posėdžio metu teismui paklausus, kodėl atsakovė privalėjo atlikti hidroizoliaciją, apeliantė nurodė, kad buvo išardyti inžineriniai tinklai. Teismui patikslinus, ar pastatų hidroizoliaciją reikėjo atlikti dėl to, kad buvo išardyti inžineriniai tinklai, apeliantė pradėjo cituoti eksperto išvadą. Taigi, nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo proceso metu apeliantė nepateikė jokio atsakymo, kodėl atsakovė privalėjo atlikti hidroizoliacijos darbus bei, kodėl, prašydama leidimo atlikti hidroizoliacijos darbus, apeliantė nepareikalavo iš atsakovės atlyginti šių darbų išlaidų.

19.11. Iki atsakovės atliktų griovimo darbų žemės lygis sklype buvo su dideliu nuolydžiu į apeliantės pastatus ir vandens nutekėjimas niekaip nebuvo išspręstas. Visus darbus žemės sklype, įskaitant žemės lygį, atsakovė atliko pagal suderintą projektinę dokumentaciją. Projektai buvo patikrinti, išduotas statybos leidimas. Dėl atsakovei išduoto statybą leidžiančio dokumento teisėtumo apeliantė kreipėsi į teismą ir Vilniaus apygardos administracinis teismas pripažino, kad statybą leidžiantis dokumentas apeliantės interesų nepažeidė.

19.12. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad apeliantė kreipėsi į ją dėl leidimo atlikti hidroizoliacijos darbus 2018 m. rugsėjo 17 d., šalių susirašinėjimas dėl hidroizoliacijos vyko ilgą laiką. Nors apeliantė teigia, kad hidroizoliacijos darbus atliko 2019 m. balandžio 13 d., tačiau tik 2022 m. lapkričio 4 d. siuntė atsakovei susitarimą dėl hidroizoliacijos darbų atlikimo, taigi nėra aišku kokius hidroizoliacijos darbus apeliantė atliko 2019 m. balandžio 13 d.

19.13. Apeliacinio skundo teiginiai, kad atsakovė pripažino savo veiksmais statiniams sukeltos žalos faktą bei sutiko atlyginti dalį apeliantės patirtos žalos yra nepagrįsti įrodymais.

19.14. Priešingai nei teigia apeliantė, teismas skundžiamame sprendime nėra konstatavęs, kad apeliantės pastatai yra kritinės būklės. Nors apeliantė nurodo, kad po atliktų pastatų griovimo darbų statiniai tapo avarinės būklės, tačiau byloje nėra tai pagrindžiančių įrodymų. Statinių avarinė būklė gali būti nustatoma tik eksperto, o byloje nėra pateikta statinių avarinės būklės ekspertizės išvada.

19.15. Byloje esantys įrodymai pagrindžia, kad apeliantės statiniai iki griovimo darbų turėjo defektus, kuriuos ji nurodo kaip žalą, atsiradusią po griovimo darbų. Grįsdama teiginį, kad defektai, kurių šalinimo išlaidas reikalauja atlyginti apeliantė, atsirado atliekant griovimo darbus, apeliantė rėmėsi išimtinai eksperto E. L. išvada, tačiau joje nėra nurodyta, kad statinių defektai atsirado dėl atsakovės netinkamai atliktų griovimo darbų. Be to, kaip teisingai nurodė teismas, viena vertus, išvada yra tik vienas iš įrodymų ir didesnės įrodomosios galios neturi. Kita vertus, išvada yra subjektyvi jo asmeninių patirčių ir nuomonės išraiška, kuri neįrodo atsakovės neteisėtų veiksmų egzistavimo. Ekspertas neatliko išsamaus pastatų būklės tyrimo, neįvertino visų su ginčo objektu susijusių duomenų.

19.16. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad teismas klaidingai įvertino civilinės bylos medžiagą ir detalius apeliantės paaiškinimus, todėl skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatavo, kad apeliantė neįrodė žalos fakto ir jos dydžio, tačiau nenurodė kokią civilinės bylos medžiagą ir paaiškinimus klaidingai įvertino. Apeliantė nėra pateikusi paaiškinimų, kodėl skiriasi bendra UAB „Jordis“ atliktų darbų kaina (184 539,08 Eur be PVM), apeliantės pervesta UAB „Jordis“ suma (198 039,94 Eur be PVM) ir reikalaujama priteisti žalos suma (166 635,11 Eur). Nors apeliantė nurodė, kad UAB „Jordis“ atliko papildomų darbų už 9 824,11 Eur be PVM sumai, tačiau skirtumas tarp UAB „Jordis“ atliktų darbų ir UAB „Jordis“ sumokėtų sumų sudaro 31 404,83 Eur. Apeliantės nurodoma suma be papildomų darbų yra 174 715,00 Eur be PVM, o reikalaujama suma – 166 635,11 Eur. Taigi, skirtumą tarp apeliantės nurodytos sumos be papildomų darbų ir reikalaujamos sumos sudaro 8 079,89 Eur. Kadangi apeliantė nepaaiškino šių skirtumų, teismas pagrįstai padarė išvadą, kad apeliantės pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos sumos nesutampa su reikalaujama atlyginti žalos suma.

19.17. Nors apeliantė kategoriškai nesutinka su teismo išvadomis, kad neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, kurie būtų galėję lemti ieškiniu reikalaujamą atlyginti žalą, tačiau vien tai, jog apeliantė nesutinka su teismo išvadomis, nėra pagrindas teismo sprendimui pakeisti ar panaikinti. Rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Taigi, apeliantė, teigdama, kad jos reikalaujamą atlyginti žalą sukėlė atsakovės veiksmai, privalėjo pateikti tai pagrindžiančius įrodymus. Iš byloje esančių faktinių aplinkybių ir įrodymu akivaizdu, kad ji nepateikė objektyvių įrodymų, pagrindžiančių atsakovės deliktinės atsakomybės sąlygas.

19.18. Priešingai nei teigia apeliantė, atsakovė atliko griovimo darbus pagal Griovimo projektą ir Technologijos projektą. Griovimo projektą parengė atestuotas statinio projekto vadovas. Griovimo darbus atliko atestuotas rangovas. Griovimo darbų techninę priežiūrą atliko techninis prižiūrėtojas. Iš įrašų griovimo darbų žurnaluose techninė priežiūra neturėjo jokių pastabų dėl griovimo darbų. Griovimo darbų atlikimo metu apeliantė nereiškė atsakovei pretenzijų dėl griovimo darbų atlikimo ir (ar) žalos jai priklausantiems pastatams.

19.19. Nėra suprantama kaip byloje pateiktos nuotraukos ir vaizdo įrašai įrodo apeliantės teiginį, kad 5 metrų ir mažesniu atstumu nuo esamų negriaunamų apeliantės pastatų, griovimo darbai nebuvo atliekami rankiniu būdu. Taip pat nėra aišku kaip atsakovės didesniu nei 5 metrų atstumu nuo apeliantės pastatų atliekami griovimo darbai statybine technika pažeidė Griovimo projekto sprendinius. Apeliantės byloje pateiktose nuotraukose yra užfiksuota statybinė technika, atliekanti atsakovei priklausančių pastatų griovimo darbus žymiai didesniu atstumu nei 5 metrai nuo apeliantei priklausančių pastatų. Apeliantės byloje pateiktuose vaizdo įrašuose statybinė technika atlieka atsakovei priklausančių pastatų griovimo darbus taip pat žymiai didesniu atstumu nei 5 metrai nuo apeliantei priklausančių pastatų. Be to, Griovimo darbų projekte numatyta, kad mūrinės sienos griaunamos ekskavatoriumi, betoninės grindys ardomos hidrauliniais kūjais ir ekskavatoriumi. Griovimo darbų technologijos projekte griovimo darbams rekomenduojama naudoti vikšrinį ekskavatorių su ilgąja strėle su kaušu ir keičiama specializuota griovimo įranga: hidraulinės žirklės, hidraulinis trupintuvas, hidraulinis plaktukas. Kaip matyti iš apeliantės pateiktų nuotraukų ir vaizdo įrašų atsakovė atliko griovimo darbus ekskavatoriumi su kaušu ir hidraulinėmis žirklėmis atstumu, didesniu nei 5 metrai nuo apeliantės pastatų, t. y. taip kaip ir numatyta Griovimo darbų projekte ir Technologijos projekte. Nei ieškinyje, nei teismo posėdžio metu apeliantė neteigė, kad atsakovė pažeidė griovimo projekto reikalavimą atlikti griovimo darbus prie apeliantės pastatų didesniu nei 5 metrų atstumu. Šį pažeidimą apeliantė pirmą kartą nurodė tik 2023 m. lapkričio 16 d. prašyme teismui.

Atsiliepimas

19.20. Atsakovė nesutinka su apeliantės teiginiais, kad aplinkybė, jog atsakovė nepateikė Griovimo darbų technologijos projekto ir griovimo darbų statybos darbų žurnalo patvirtina, kad atsakovė pati suvokė, jog griovimo darbus atliko neteisėtai, nesilaikydama Griovimo projekto reikalavimų. Apeliantė nepateikė argumentų kaip tai yra susiję su deliktinės atsakomybės sąlygomis. A. P. elektroniniame laiške apeliantės direktoriui nurodė, kad jeigu ekspertui trūksta medžiagos, jis turėtų sukonkretinti užduotį. Po šio laiško nei apeliantė, nei ekspertas į atsakovę nesikreipė. Be to, atsakovė neprivalėjo pateikti Technologijos projekto ar statybos darbų žurnalų, juo labiau kad apeliantė reikalavo juos pateikti tuo metu kai griovimo darbai dar nebuvo baigti. Kaip matyti iš apeliantės pateikto šalių susirašinėjimo ji kreipėsi į atsakovę 2018 m. rugpjūčio 23 d., o atsakovė griovimo darbus atliko nuo laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 7 d. iki 2019 m. rugsėjo 13 d., todėl negalėjo pateikti nurodytų dokumentų apeliantei, jie privalėjo būti statybvietėje. Apeliantė galėjo bet kuriuo metu kreiptis į atsakovę ir atvykti susipažinti su nurodytais dokumentais statybvietėje, tačiau to nepadarė.

19.21. Elektroninis laiškas, kuriame atsakovė nurodė, jog laukia padarytos žalos apeliantės turtui vertinimo, kad galėtų toliau derinti žalos atlyginimo procedūras, atsiųstas 2018 m. rugpjūčio 24 d., t. y. buvo gautas kai atsakovė dar tik aiškinosi reikalaujamos atlyginti žalos aplinkybes. 2018 m. gruodžio 12 d. atsakovė, išsiaiškinusi visas aplinkybes, nurodė, kad nesutinka su reikalaujama žala. Apeliantės nurodyta 2022 m. spalio 21 d. sąmata taip pat niekaip nepagrindžia jos teiginio, kad atsakovė prisiėmė atsakomybę dėl žalos, nes sąmatą jos atstovas apeliantei atsiuntė tik palygindamas jos nurodytas sumas su UAB „Sistela“ parengtais įkainiais. Ieškovo nurodytas 2022 m. lapkričio 9 d. laiškas yra atsakymas į apeliantės pateiktą susitarimo projektą, kuriame atsakovės atstovas aiškiai nurodė, kad šalys ir toliau lieka prie savo derybinių pozicijų. Laiške taip pat aiškiai nurodyta, kad nepasiektas susitarimas dėl apeliantės atsiradusių naujų sąlygų. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė atsakovė neprisiėmė atsakomybės dėl reikalaujamos žalos.

19.22. Nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu apeliantė negalėjo nurodyti, kur ir kokiame pastate buvo sukelta žala. Teismo posėdžio metu atsakovei paklausus, kur ir kokiame pastate buvo žala, apeliantė nurodė, kad žala nurodyta ieškinio prieduose Nr. 5 ir 6. Ieškinio priedas Nr. 5 yra sąmata, kurioje tik išvardyti darbai, tačiau joje nėra informacijos apie konkrečią žalą. Priede Nr. 6 pateiktose sąskaitose ir aktuose taip pat yra išvardyti darbai, tačiau taip pat nėra informacijos apie žalą.

19.23. Nors apeliantė byloje pateikė neva atsakovės atliktų griovimo darbų nuotraukas ir vaizdo įrašus, tačiau nepaaiškino kaip jie yra susiję su atsakovės atliktais griovimo darbais. Nėra aišku kur ir kada daryti nurodyti vaizdo įrašai, kaip šiuose vaizdo įrašuose užfiksuota žala yra susijusi su atsakovės atliktais griovimo darbais. Pirmajame įraše yra nufilmuotas vidury lubų esantis nupjautas vamzdis, iš kurio bėga vanduo. Tai įrodo, kad atsakovė negalėjo nupjauti nurodyto vamzdžio griovimo darbais, kadangi neatliko griovimo darbų pastatuose. Be to, tai įrodo, kad apeliantės pastatai buvo neprižiūrėti. Antrajame įraše yra nufilmuota neužtaisyta anga pro kurią į patalpas patenka vanduo. Iki griovimo darbų bendroje sienoje tarp nugriautų atsakovės pastatų ir apeliantei priklausančių pastatų buvo daug angų ir apeliantė nesiėmė jokių priemonių jas užtaisyti. Antstolis A. B. 2018 m. gegužės 21 d. konstatavo, kad rūsio patalpoje, pažymėtoje plane R-1, patalpos gale, viršutinėje jos dalyje matyti pramušta anga. Tačiau 2018 m. liepos 16 d. antstolis konstatavo, kad ši anga buvo užtaisyta. Visi kiti defektai, konstatuoti apeliantės nurodytuose antstolio A. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose yra arba buvę iki atliktų griovimo darbų, arba susiję su nurodytomis angomis buvusioje bendroje sienoje, kurios atlikus griovimo darbus liko neapsaugotos nuo kritulių poveikio. Antstolio protokoluose nėra nurodyta kada atsirado nurodyti defektai taip pat nėra konstatuota kas dėl jų kaltas.

19.24. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad eksperto parengtoje išvadoje konstatuojama konkreti administraciniam bei gamybiniam pastatui padaryta žala bei daroma išvada, jog žala atsirado dėl atsakovės veiksmų atliekant griovimo darbus, tačiau ekspertas pastatus apžiūrėjo praėjus daugiau kaip dviem mėnesiams nuo griovimo darbų pabaigos, ekspertas nepateikia išvados, kada atsirado nurodyti pažeidimai. Ekspertas netyrė ir nevertino apeliantės parengtų rekonstrukcijos projektinių pasiūlymų, kapitalinio remonto projekto, kuriuose nurodyta prasta pastatų būklė. Ekspertui nebuvo pateiktas atsakovės parengtas Techninis projektas, pagal kurį sudarytas Susitarimas. Ekspertas netyrė ir nevertino pastatų būklės iki griovimo darbų ir tyrimo metu. Išvadoje nėra pateikta argumentų, kodėl ekspertas padarė išvadą, kad besiribojančių pastatų griovimo darbai yra pastatų patirtos žalos priežastis. Nėra aišku, kodėl ekspertas daro išvadą, kad paaukštinus žemės lygį būtent atsakovė privalėjo įrengti gruntu užpiltos sienos hidroizoliaciją bei nuogrindą apsaugant sienas nuo žalingo kritulių poveikio. Nėra aišku, ties kokiu pastatu yra paaukštintas žemės lygis. Be to, atsakovė įrengė laikiną nuogrindą ir tai užfiksuota išvadoje.

19.25. Nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad teismas neapgrįstai atmetė ieškinį, taikydamas ir ieškinio senatį. Byloje esantys įrodymai bei pati apeliantė patvirtino aplinkybę, kad sužinojo apie žalą 2018 m. rugpjūčio 14 d. Kadangi ieškiniams dėl padarytos žalos atlyginimo taikytinas sutrumpintas trijų metų ieškinio senaties terminas, ieškinio senaties terminas šioje byloje vėliausiai suėjo 2021 m. gruodžio 13 d. Apeliantė į teismą kreipėsi tik 2023 m. liepos 11 d., t. y. praėjus penkeriems metams nuo sužinojimo apie žalą dienos. Taigi, apeliantė kreipėsi į teismą suėjus ieškinio senaties terminui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

20. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

21. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.

22. Nagrinėjamoje byloje sprendžiami pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas apeliantės ieškinys dėl žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimai.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

23. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė: 1) atsakovės atstovo nekilnojamojo turto projekto vadovo A. P. 2022 m. spalio 21 d. elektroninį laišką su siunčiama apeliantės statinių remonto darbų sąmata; 2) atsakovės siųstos 2021 m. gegužės 11 d. apeliantės pastatų remonto darbų sąmatos metaduomenys.

24. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

25. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktų dokumentų turinį, atsižvelgdama į tai, kad jie susiję su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis (ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, kuriais buvo padaryta apeliantės prašoma atlyginti žala), taip pat, kad atsakovė turėjo galimybę susipažinti su apeliantės pateiktais duomenimis, pateikti savo nuomonę dėl jų, nenustačiusi apeliantės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, nutaria priimti pateiktus naujus įrodymus ir juos vertinti kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.

Dėl esminių faktinių aplinkybių

27. Tarp apeliantės ir atsakovės 2016 m. gruodžio 22 d. buvo sudarytas susitarimas (toliau – Susitarimas), kuriame, be kita ko, susitarta dėl bendradarbiavimo atliekant griovimo ir statybos darbus žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 11–13).

28. Susitarimo 10 punkte šalys susitarė, kad atsakovė ne vėliau kaip per vienerius metus nuo Susitarimo pasirašymo dienos įsipareigoja nugriauti dalį statinių, tam, jog apeliantė galėtų pradėti rekonstrukcijos darbus jos įsigytuose pastatuose. Apeliantė už tai įsipareigojo sumokėti atsakovei kompensaciją – 45 000 Eur. Pagal Susitarimo 11 punktą, tuo atveju jei atsakovė neįvykdo Susitarimo 10 punkte numatyto įsipareigojimo per vienerius metus nuo Susitarimo pasirašymo dienos, apeliantė turi teisę atlikti griovimo darbus savo jėgomis ir lėšomis, o atsakovė įsipareigoja pasirašyti visus su griovimo darbais susijusius sutikimus ir (ar) dokumentus bei atlikti kitus veiksmus, būtinus tinkamam pastato griovimo darbų atlikimui. Tokiu atveju apeliantė nemoka atsakovei Susitarimo 10 punkte nurodytos sumos (1 t., b. l. 11–13).

29. Remiantis Susitarimo 10 punktu, atsakovė laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 7 d. iki 2019 m. rugsėjo 13 d. atliko griovimo darbus (2 t., b. l. 31) ir pateikė apeliantei atliktų darbų aktą ir PVM sąskaitą faktūrą 54 450 Eur sumai (2 t., b. l. 66–67).

30. Antstolis I. G. 2017 m. gruodžio 11 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, dalyvaujant patalpų savininkėms, nuotraukose bei vaizdo įraše užfiksavo besiribojančių patalpų būklę iki griovimo darbų (2 t., b. l. 16–31). Ieškovė taip pat pasitelkė antstolį A. B., kuris 2017 m. gruodžio 11 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu konstatavo ieškovei priklausančių patalpų faktinę būklę (1 t., b. l. 101).

31. Apeliantė 2018 m. rugpjūčio 14 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl griovimo darbais padarytos žalos atlyginimo. Nurodė, kad padaryta žala administraciniam pastatui: perskelta pastato siena, dėl neužtaisytos angos rūsyje plūsta vanduo, užtvindytas pirmas aukštas, dėl griovimo metu nuplėštos stogo dangos sudrėko ir supelijo pastato sienos, nugriautų pastatų teritorijoje neatliktas lietaus nuvedimas, drenažas, hidroizoliacija tam, jog būtų apsaugoti paveldui priklausantys rūsiai nuo drėgmės. Nurodė, kad padaryta žala gamybiniam pastatui: įgriautos rūsio lubos, nugriovus šalia esančius pastatus pradėjo drėkti rūsių sienos ir formuotis pelėsis, neatliktas lietaus nuvedimas, drenažas, hidroizoliacija ir kiti darbai tam, jog būtų apsaugoti paveldui priklausantys rūsiai nuo drėgmės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašė imtis skubių priemonių žalai pašalinti. Pažymėjo, kad preliminarus darbų, reikalingų pašalinti žalą, dydis 200 000 Eur (2 t., b. l. 32–35).

32. Apeliantė 2018 m. rugpjūčio 23 d. elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovę prašydama pateikti: 1) griovimo darbų technologijos kopiją; 2) griovimo darbų statybos darbų žurnalų kopiją; 3) atsakovės statomų daugiabučių technologinį ir darbo projektą su visomis dalimis (6 t., b. l. 90–94).

33. Atsakovė 2018 m. rugpjūčio 24 d. elektroniniu laišku paaiškino, kad griovimo darbų projektą apeliantė turi. Atkreipė dėmesį, kad Susitarimu nėra įsipareigojusi teikti apeliantei statybos darbų žurnalus, Techninį projektą ir Technologijos projektą. Nurodė, kad kaip susitikimų metu buvo sutarta, atsakovė laukia padarytos žalos turtui vertinimo, kad galėtų toliau derinti žalos atlyginimo procedūras. Pažymėjo, kad tuo atveju jei ekspertui trūksta medžiagos žalai įvertinti, jis turėtų sukonkretinti užduotį (6 t., b. l. 90–94).

34. Apeliantė 2018 m. rugsėjo 17 d. elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovę dėl hidroizoliacijos darbų. Paaiškino, kad administracinio ir gamybinio pastatų rūsiams reikalinga hidroizoliacija, nes nugriovus šalia jų esančius pastatus, išardžius kietus pagrindus, išardžius buvusią lietaus surinkimo sistemą, lietaus vanduo geriasi į gruntą ir į pastatų rūsio sienas. Nurodė, kad kaip buvo tartasi, nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d., apeliantė, reaguodama į susidariusią situaciją planuoja atlikti pastatų pamatų hidroizoliacijos darbus, todėl prašo leidimo numatytu laikotarpiu suteikti teisę apeliantės rangovams naudojantis C sklypo dalimi atlikti hidroizoliacijos darbus. Apeliantė 2018 m. spalio 2 d. laišku persiuntė atsakovei pastatų pamatų hidroizoliacijos projektą. Tarp šalių vyko darbų grafiko derinimas (2 t., b. l. 36–39).

35. Siekdama pagrįsti griovimo darbais padarytą žalą, apeliantė kreipėsi į teismo ekspertą E. L., kuris 2018 m. spalio 8 d. parengtoje išvadoje konstatavo, kad besiribojančių pastatų griovimo darbai yra pastatų patirtos žalos priežastis. Apeliantė, šalindama atsakovės sukeltą žalą, patyrė 166 635,11 Eur nuostolius (1 t., b. l. 103–124).

36. Atsakovė 2018 m. gruodžio 12 d. pateikė apeliantei atsakymą, kuriame nurodė, kad su apeliantės pateikta pretenzija nesutinka. Pažymėjo, kad Susitarime numatytus griovimo darbus įvykdė apeliantės užsakymu. Jokių papildomų darbų sudarant Susitarimą apeliantė neužsakė. Prieš griovimo darbų pradžią antstolis I. G., dalyvaujant atsakovės bei apeliantės atstovams, apžiūrėjo besiribojančių pastatų būklę ir 2017 m. gruodžio 11 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksavo, kad apeliantei priklausančių pastatų pietinėje pusėje lietaus nuotekų sistemos nebuvo, antžeminių pastatų ir rūsių sienos šlapo ir iro, administracinio pastato sienos buvo įskilusios iki atsakovės griovimo darbų pradžios. Griovimo darbų vykdymo metu įgriautą rūsio perdangą ir pažeistą stogo dangą atsakovė atstatė. Atkreipė dėmesį, kad esama pastatų būklė kelia pavojų atsakovės vykdomiems darbams, daugiabučių gyvenamųjų namų projekto vystymui ir trečiųjų asmenų saugumui (nesutvarkyta lietaus nuvedimo sistema, lietaus vanduo nuo pastatų patenka apeliantės sklypo dalį, dėl netinkamai eksploatuojamų pastatų yra grėsmė konstrukcijų dalims užkristi ant šalia esančių žmonių (2 t., b. l. 40–41).

37. Apeliantė 2018 m. gruodžio 21 d. raštu dėl PVM sąskaitos faktūros grąžinimo informavo, kad gavo iš atsakovės atliktų darbų aktą ir PVM sąskaitą faktūrą už 54 450 Eur. Atkreipė dėmesį, kad remiantis Susitarimo 10 punktu apeliantė įsipareigojo sumokėti 45 000 Eur kompensaciją. Pažymėjo, kad prašoma apmokėti suma viršija Susitarime nurodytą sumą, todėl grąžina atsakovei jos pateiktą PVM sąskaitą faktūrą (2 t., b. l. 65).

38. Apeliantė 2019 m. gruodžio 6 d. kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl anksčiau pateiktų pretenzijų. Joje, be kita ko, nurodė, kad dar 2018 m. lapkričio 19 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovė atsisakė pateikti duomenis apie griovimo technologiją (griovimo technologinę kortelę). Pastatus griovė neatsakingai (tai užfiksuota eksperto ataskaitoje ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose), todėl sukėlė apeliantės valdomų pastatų avarinę būklę. Apeliantė savo lėšomis pašalino padarytą žalą, nuostoliai sudaro 166 635,11 Eur. Apeliantė prašė atsakovės juos atlyginti iki 2019 m. gruodžio 13 d. (2 t., b. l. 62–64).

39. Atsakovė 2022 m. rugsėjo 9 d. elektroniniu laišku kreipėsi į apeliantę su pasiūlymu pradėti derybas. Kartu su elektroniniu laišku atsiųstame 2022 m. rugsėjo 2 d. rašte nurodė, kad nors atliko griovimo darbus ir pateikė sąskaitą bei atliktų darbų aktą, tačiau apeliantė, remiantis Susitarimo 10 punkte nustatyta tvarka, po to kai atsakovė įvykdė Susitarime numatytus įsipareigojimus, neatliko mokėjimo. Atsakovė taip pat kreipėsi į apeliantę dėl Susitarimo 6 punkte numatytų įsipareigojimų, tačiau susitarimas tarp šalių nebuvo pasiektas, todėl vadovaudamasi Susitarimo 17 punktu, atsakovė kreipiasi į apeliantę su pasiūlymu pradėti spręsti ginčą nurodytais klausimais derybų keliu (6 t., b. l. 74).

40. Atsakovė 2022 m. lapkričio 9 d. elektroniniame laiške apeliantei nurodė, kad per visą derybų laikotarpį šalims nepavyko pažengti į priekį, t. y. šalys ir toliau lieka prie savo derybinių pozicijų ir argumentų kompensacijos už griovimą mokėjimo ir apeliantės patirtos žalos dydžio pripažinimo klausimais. Taip pat nepasiektas susitarimas apeliantės pageidavimu atsiradusių naujų sąlygų įtraukimo ir atsakovės atsakomybės. Pažymėjo, kad netikslinga organizuoti susitikimus ir mato galimybę susitarti su apeliante, tačiau tik esant šioms sąlygoms: 1) atsakovė pripažįsta apeliantės išlaidas pagal 2022 m. spalio 21 d. atsiųstą sąmatą (atkreipia dėmesį, kad taip pat yra patyrusi nuostolių ir dėl to kreipėsi į apeliantę su pretenzijomis, tačiau siekiant susitarti atsisakė šių reikalavimų); 2) Susitarime nėra atsakovės atsakomybės dėl insoliacijos. Kitas susitarimo sąlygas paliekant. Informavo, kad lauks apeliantės sprendimo iki 2022 m. lapkričio 15 d. Po šio termino kreipsis į teismą (6 t., b. l. 95). Atsakovė 2022 m. lapkričio 29 d. elektroniniu laišku informavo apeliantę, kad derybų metu šalims nepavyko susitarti, todėl derybos yra baigtos (6 t., b. l. 96).

41. Kadangi susitarimas nebuvo pasirašytas, apeliantė, siekdama apginti savo teises, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl atsakovės neteisėtai atliktų statinių griovimo darbų ir žalos atlyginimo. Pareikštu ieškiniu prašė atsakovei taikyti deliktinę atsakomybę.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

42. Pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, konstatavo, kad apeliantės prašoma atlyginti žala nėra susijusi su sutartiniais santykiais, kadangi šalys Susitarimą sudarė dėl bendradarbiavimo, bet ne dėl pačių griovimo darbų, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 51 dalyje ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 ,,Statinio statybos rūšys“ 7 punkte. Atsižvelgiant į tai, nusprendė, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo ne sutartinės, o deliktinės civilinės atsakomybės pagrindu. Ginčo dėl šių aplinkybių tarp šalių nekilo, o ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo susiklosčiusią situaciją vertinti kitaip, nei ji buvo įvertinta pirmosios instancijos teismo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju ginčui išspręsti taikytina deliktinė civilinė atsakomybė, jeigu nustatomos visos jos sąlygos, todėl toliau šioje nutartyje bus aptariamos deliktinės atsakomybės sąlygos atsakovės atsakomybei kilti.

Dėl atsakovės (ne)teisėtų veiksmų

43. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės. Tais atvejais, kai atsakovo atsakomybė kyla su kalte, įrodžius atsakovo veiksmų neteisėtumą, subjektyvioji neteisėtumo sąlygos pusė – kaltė preziumuojama. Taigi, apeliantė, prašydama taikyti deliktinę atsakomybę, visų pirma turėjo pareigą įrodyti atsakovės veiksmų neteisėtumą (CPK 178 straipsnis).

44. Veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą.

45. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą. Jeigu tokiu elgesiu sukeliama žalos kitam asmeniui, tai yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo. Taigi taikant generalinio delikto taisyklę, iš esmės yra tik trys civilinės atsakomybės sąlygos: asmens kaltė, kuri apima ir neteisėtus veiksmus, taip pat žala bei neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinis ryšys. Nustačius, kad asmuo pažeidė bendro pobūdžio atsargumo ir rūpestingumo pareigą, to pakanka kaltei ir neteisėtiems veiksmams, kaip civilinės atsakomybės sąlygoms, konstatuoti.

46. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017).

47. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

48. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino atsakovės veiksmuose neegzistuojant civilinės atsakomybės sąlygų. Nurodo, kad byloje surinktų faktinių bei rašytinių įrodymų visuma leidžia pagrįstai ir vienareikšmiškai teigti, jog atsakovė nesilaikė ne tik Griovimo projekto reikalavimų, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai ir atidžiai vykdant griovimo darbus ir šie atsakovės neteisėti veiksmai lėmė, jog apeliantė patyrė žalą. Apeliantė atsakovės veiksmų neteisėtumą grindžia Griovimo projekto 3.2 ir 3.7.1 punktų dalyse nurodytų reikalavimų nevykdymu bei apeliantės pasitelkto eksperto E. L. parengtoje išvadoje nustatytomis aplinkybėmis. Teigia, kad atsakovė nenumatė ir neįgyvendino priemonių, jog griovimo darbais nebūtų padaryta žala apeliantės pastatams. Taip pat, kad byloje pateiktas susirašinėjimas tarp šalių įrodo, jog atsakovė pripažino savo kaltę. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais.

49. Bylos duomenimis nustatyta, kad Griovimo projektas buvo parengtas buvusios statinių savininkės UAB ,,Aludarių development“ dar prieš apeliantei ir atsakovei įsigyjant statinius žemės sklype (1 t., b. l. 14–100). Griovimo projekto 3.2 punkte buvo nustatyta, kad ,,<...> Ardant konstrukcijas vietose, kur pastato dalies konstrukcijos – šalia gretimo liekančio pastato, užtikrinti, kad nebūtų pažeistos trečiųjų asmenų teisės, t. y. numatyti kompensacines priemones, kurios užtikrintų esamų konstrukcijų ir grunto stabilumą kaimyniniame sklype ar pastato dalyje. Užtikrinti, kad ardomos pastato dalys nepatektų už statybvietės ribų. Griovimo darbus šalia esamų išsaugomų konstrukcijų vykdyti rankomis, nepažeidžiant Konstrukcijų <...>“ (1 t., b. l. 82). To paties Griovimo projekto 3.7.1 punkte buvo nustatyta, kad statinys turi būti griaunamas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad griovimo darbų metu trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Viena iš šių sąlygų yra: statinių esamos techninės būklės nepabloginimas (1 t., b. l. 87).

50. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad Griovimo darbai buvo atlikti remiantis Griovimo projektu (1 t., b. l. 14–100) ir Technologijos projektu (2 t., b. l. 94). Kaip matyti iš įrašų Statybos darbų žurnale, griovimo darbų techninę priežiūrą atliko techninis prižiūrėtojas, kuris dėl griovimo darbų nepateikė jokių pastabų (4 t., b. l. 50-61). Kaip matyti iš Griovimo projekto turinio, jį rengiant buvo atsižvelgta į pastatų kultūrinę vertę (1 t., b. l. 80). Rengiant Technologijos projektą buvo atsižvelgta į tai, kad žemės sklype yra kito savininko esami statiniai sujungti su griaunamais pastatais. Pažymėta, kad šių pastatų būklė prasta, savininkas juos numato rekonstruoti. Atsižvelgiant į trečiųjų asmenų interesus, kaip ir Griovimo projekte numatyta, kad statiniai turi būti griaunami, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad griovimo darbų metu ir nugriovus statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Taip pat, kad griovimo darbai vykdomi rankiniu būdu 5 m atstumu nuo esamų negriaunamų apeliantei priklausančių pastatų (2 t., b. l. 114).

51. Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo apeliantė, byloje esančių faktinių duomenų visuma nesudaro pagrindo daryti vienareikšmę išvadą, kad atsakovė, atlikdama griovimo darbus, nesilaikė Griovimo projekte ir Technologijos projekte numatytų reikalavimų. Nors apeliantė akcentuoja, kad pateiktos nuotraukos bei vaizdo įrašai patvirtina, jog atsakovė, atlikdama griovimo darbus, naudojosi statybine technika ir nesilaikė 5 m atstumo, tačiau šios aplinkybės neįrodo veiksmų neteisėtumo fakto. Pirma, Griovimo ir Technologijos projektuose buvo numatyta, kokią techniką rekomenduojama naudoti atliekant griovimo darbus (pvz., denginio plokštės, sąramos ir sijos išmontuojamos kranu, mūrinės sienos griaunamos ekskavatoriumi, betoninės grindys ardomos hidrauliniais kūjais ir ekskavatoriumi (1 t., b. l. 82); griovimo darbams naudoti vikšrinį ekskavatorių su ilgąja strėle su kaušu ir keičiama specializuota griovimo įranga: hidraulines žirkles, hidraulinį trupintuvą, hidraulinį plaktuką (2 t., b. l. 129–130)). Antra, apeliantės teismui kartu su 2023 m. lapkričio 16 d. prašymu pateiktame vaizdo įraše (DOK-28143) užfiksuota, atsakovė atliko griovimo darbus ekskavatoriumi su kaušu ir hidraulinėmis žirklėmis, laikydamasi atstumo nuo pastatų, o duomenų, kad laikytasi neleistino atstumo, ieškovė nepateikė. Trečia, Statybos darbų žurnale nėra techninio prižiūrėtojo pastabų dėl griovimo darbų (žr. šios nutarties 50 punktą). Taigi, remiantis apeliantės nurodytais argumentais, teisėjų kolegija neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė atlikdama griovimo darbus nesilaikė Griovimo projekto ar Technologijos projekto reikalavimų.

52. Vien tai, kad atsakovė apeliantei nepateikė Griovimo ir Technologijos projektų, nepatvirtina, jog atsakovė griovimo darbus atliko neteisėtai. Remiantis byloje pateiktais duomenimis, nustatyta, kad tuo metu kai apeliantė kreipėsi dėl Technologijos projekto ir griovimo darbų statybos darbų žurnalo pateikimo buvo vykdomi griovimo darbai (žr. šios nutarties 29 punktą), be kita ko, apeliantei buvo nurodyta, jog ekspertizę atliekanti bendrovė dėl detalesnės informacijos gali kreiptis tiesiogiai, t. y. atvykti susipažinti su dokumentais į statybvietę (6 t., b. l. 91–92), tačiau duomenų, kad apeliantė ar jos pasitelktas ekspertas buvo nuvykę, byloje pateikta nebuvo.

53. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad apeliantė suprato ir negalėjo nesuprasti, jog atsakovei atlikus griovimo darbus sienoje, kuri jungė bendrus pastatus, liks atvirų angų, ji nebus apsaugota nuo kritulių poveikio, o bendrą stogo konstrukciją po griovimo darbų teks tvarkyti pačiai apeliantei. Minėta (žr. šios nutarties 30 punktą), kad iki griovimo darbų pradžios, besiribojančios patalpos buvo apžiūrėtos dalyvaujant tiek apeliantės, tiek ir atsakovės atstovams, o jų būklė užfiksuota byloje pateiktuose faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose, nuotraukose bei vaizdo įrašuose. Pavyzdžiui, kaip matyti iš byloje pateikto antstolio A. B. faktinių aplinkybių konstatavimo metu padarytų vaizdo įrašų Nr. 00459, 00460 (DOK-23855), atsakovės atstovas ant stogo rodo kurie pastatai bus griaunami, taip pat bendrą ribą ties kuria bus griaunamas vienas iš pastatų, taigi kaip pagrįstai nurodė atsakovė, apeliantės atstovas galėjo suprasti, jog nugriovus vieną iš pastatų, likusio pastato stogo dangą teks tvarkyti. Antstolio A. B. faktinių aplinkybių konstatavimo metu padarytame vaizdo įraše Nr. 00468 (DOK-23855), užfiksuotas gamybinio pastato antras aukštas, apeliantės atstovas paaiškina, kad tam tikros konstrukcijos nugriovus vieną iš pastatų išsiims, todėl teks tai sutvarkyti. Kaip matyti, antstolio A. B. faktinių aplinkybių konstatavimo metu padarytuose vaizdo įrašuose Nr. 00458, 00463, 00473, 00474 (DOK-23855) taip pat užfiksuoti ir aptariami nupjauti lietvamzdžiai, matomas lietvamzdis, kuris yra griaunamo pastato dalyje, taip pat matomos įvairios angos, durys ir praėjimai, aptariamos ir rodomos sienos kurios bus griaunamos. Vaizdo įrašuose Nr. 00463, 00464, 00469 (DOK-23855) matosi skilimai sienose, sudrėkusios lubos. Pažymėtina, kad Susitarime taip pat nėra atsakovės įsipareigojimo atlikus griovimo darbus imtis priemonių apsaugoti sieną, kuri jungė bendrus pastatus ar atlikti papildomus darbus. Taigi, byloje pateiktų duomenų visuma, įrodo, kad apeliantė neabejotinai žinojo ir turėjo suprasti, jog atsakovei nugriovus pastatus, vidinė pamatų siena taps išorine, todėl teks atlikti atitinkamus darbus, siekiant išvengti neigiamo aplinkos poveikio jai priklausančiam pastatui.

54. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad po griovimo darbų apeliantė nesiruošė hidroizoliacijos darbų atlikti pati. Kaip matyti iš byloje pateikto apeliantės 2018 m. rugsėjo 17 d. elektroninio laiško turinio (žr. šios nutarties 34 punktą), prašė atsakovės suteikti galimybę juos atlikti, šalys derino apeliantės ketinamus atlikti hidroizoliacijos darbus. Apeliantė 2022 m. lapkričio 4 d. elektroniniu laišku dėl 2022 m. rugsėjo 21 d. derybų metų aptartų klausimų siuntė atsakovei Susitarimo dėl pamatų izoliavimo darbų projektą (2 t., b. l. 138). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas nei viename iš byloje esančių rašytinių įrodymų nėra nurodyta, kad pamatų hidroizoliacijos darbai bus atliekami atsakovės sąskaita, dėl to, kad ji netinkamai atliko griovimo darbus. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantė neįrodė, jog atsakovė būtų įsipareigojusi savo lėšomis atlikti pamatų hidroizoliaciją.

55. Aplinkybę, kad apeliantei priklausantys pastatai iki griovimo darbų buvo ilgą laiką nenaudojami, stovėjo apleisti ir prastos būklės, patvirtina byloje esančių įrodymų visuma: Gamybinio pastato paskirties keitimo į svečių namus kapitalinio remonto projektas (2 t., b. l. 257, 259, 260); antstolio I. G. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nuotraukos (2 t., b. l. 16–31); antstolio A. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo vaizdo įrašai (DOK-23855). Nors apeliantė nurodo, kad žalą konstatavo ne vieną kartą, pasitelkdama antstolį A. B., kuris užfiksavo statinių faktinę būklę iškart po to, kai atsakovei vykdant jai priklausančių statinių griovimo darbus buvo sukelta žala, tačiau kaip matyti iš jos byloje pateiktų antstolio A. B. 2018 m. gegužės 21 d. (5 t., b. l. 10–15), 2018 m. liepos 2 d. (5 t., b. l. 16–29), 2018 m. liepos 16 d. (5 t., b. l. 30–43) faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų, dalis juose užfiksuotų po griovimo darbų nustatytų defektų (skilimai sienose, angos, įtrūkimai, drėkstančios sienos, išplauto grunto sluoksnis rūsyje), buvo matomi dar prieš atliekant griovimo darbus (žr. šios nutarties 56 punktą), o kiti, galimai naujai atsirado dėl to, kad apeliantė iškart po griovimo darbų nesiėmė jokių priemonių bendrai sienai apsaugoti nuo neigiamo aplinkos poveikio (pvz., kritulių ir pan.). Atsižvelgdama į tai, kad byloje pateikti įrodymai pagrindžia, jog apeliantei priklausančių pastatų būklė iki griovimo darbų buvo prasta, o apeliantės pateikti įrodymai šios aplinkybės nepaneigia, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantė neįrodė, jog apeliantė patyrė žalą būtent dėl atsakovės atliktų griovimo darbų.

56. Nors apeliantė, teigdama, kad būtent atsakovės atlikti griovimo darbai lėmė jai priklausančių statinių avarinę būklę, taip pat remiasi E. L. 2018 m. spalio 8 d. išvada, kurioje konstatuota, jog besiribojančių pastatų griovimo darbai yra pastatų patirtos žalos priežastis, tačiau, viena vertus, kaip matyti iš išvados priedų sąrašo (1 t., b. l. 104–105), ekspertas netyrė ir nevertino Technologijos projekto bei kitų ginčo nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių. Kita vertus, kaip matyti iš išvados turinio, joje aptariama besiribojančių statinių būklė po griovimo darbų, tačiau nevertinama jų būklė iki griovimo darbų (1 t., b. l. 103–123). Be kita ko, išvadoje nėra konstatuota, kad žala atsirado atliekant griovimo darbus. Atsižvelgdama į tai, remiantis vien išvada, nėra pagrindo konstatuoti žalos padarymo fakto bei jos dydžio.

57. Apeliantė taip pat remiasi argumentu, kad teismas neatsižvelgė į detalius faktinius duomenis bei rašytinius įrodymus, kurie patvirtina aplinkybę, jog atsakovė derybų metu prisiėmė atsakomybę dėl apeliantei kilusios žalos. Nors, pasak apeliantės, atsakovė 2018 m. rugpjūčio 23–24 d. šalims komunikuojant elektroniniu paštu, nepateikė Technologijos projekto ir griovimo darbų statybos darbų žurnalą, nes suvokė, jog griovimo darbus atliko neteisėtai, tačiau kaip ir minėta (žr. šios nutarties 52 punktą), šie dokumentai nebuvo pateikti dėl objektyvių priežasčių, t. y. tuo metu vis dar vykdomų griovimo darbų, o apeliantė ar jos atstovai turėjo galimybę su jais susipažinti atvykę į statybvietę. Iš atsakovės 2018 m. rugpjūčio 24 d. elektroninio laiško turinio (žr. šios nutarties 33 punktą) nustatyta, kad jame nėra atsakovės įsipareigojimo prisiimti atsakomybę už ieškovės nurodytą žalą, jame informuojama apeliantė apie tai, jog laukia padarytos žalos vertinimo, kad galėtų nutarti kaip spręsti susidariusią situaciją, be kita ko, 2018 m. gruodžio 12 d. atsakyme į apeliantės pretenziją (žr. šios nutarties 36 punktą) aiškiai nurodė, kad nesutinka su reikalaujama atlyginti žala. Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad atsakovės vadovas 2022 m. spalio 21 d. elektroniniu laišku persiuntė parengtą apeliantės pastatų sugadintų sienų ir stogo darbų sąmatą, taip pat nepagrindžia, kad atsakovė prisiėmė atsakomybę dėl žalos. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad sąmata apeliantei buvo nusiųsta tik siekiant palyginti apeliantės nurodytas sumas su UAB „Sistela“ parengtais įkainiais, tačiau neprisiėmė atsakomybės už apeliantės prašomą atlyginti žalą (2023 m. lapkričio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 2 val. 36 min. 37 sek. – 2 val. 41 min. 10 sek.). Apeliantės nurodomas 2022 m. lapkričio 9 d. atsakovės elektroninis laiškas yra atsakymas į apeliantės pateiktą susitarimo projektą, be to, kaip matyti iš jo turinio, jame atsakovė nurodė, jog nepasiektas susitarimas dėl atsiradusių naujų sąlygų (žr. šios nutarties 40 punktą).

58. Apibendrindama aukščiau pateiktus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų bei kaltės, todėl neegzistuoja ir priežastinis ryšys tarp atsakovės atliktų griovimo darbų ir apeliantės išlaidų pamatų hidroizoliacijos darbams bei sugadintų sienų ir stogo remontui (atstatymo). Vien tai, kad apeliantė nesutinka su teismo atliktu byloje esančių įrodymų vertinimu, juos interpretuoja kitaip, nesutinka su teismo išvadomis, nesudaro pagrindo konstatuoti įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimą.

59. Nors nustačius (žr. šios nutarties 58 punktą), kad nebuvo įrodyti atsakovės neteisėti veiksmai, kitų civilinės atsakomybės sąlygų vertinimas teisiniu požiūriu nėra reikšmingas, tačiau teisėjų kolegija, vertindama apeliantės apeliacinio skundo argumentus dėl žalos padarymo fakto ir dydžio, sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog apeliantė neįrodė ir šios civilinės atsakomybės sąlygos – žalos. Todėl teisėjų kolegija papildomai toliau pasisako ir dėl šios civilinės atsakomybės sąlygos.

60. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik dėl to, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. apsiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270-915/2018, 28 punktas).

61. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, jog jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, reiškia, kad kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi pasyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-227-916/2018, 46 punktas).

62. Nagrinėjamu atveju apeliantė patirtą žalą įrodinėjo: 1) 2019 m. vasario 7 d. su UAB „Jordis“ sudaryta rangos sutartimi (5 t., b. l. 44–48); 2) UAB „Jordis“ 2019 m. balandžio 30 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) (120 194 Eur be PVM) bei atliktų darbų aktu Nr. 1 (1 t., b. l. 126–127); 3) UAB „Jordis“ 2019 m. balandžio 30 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) (64 345,08 Eur be PVM) bei atliktų darbų aktu Nr. 2 (1 t., b. l. 128–129); 4) banko sąskaitos išrašu, iš kurio matyti, kad apeliantė yra atsiskaičiusi su UAB „Jordis“ už atliktus darbus, t. y. pervedusi 198 039,94 Eur be PVM.

63. Visų pirma, nors apeliantė, nesutikdama su skundžiamu sprendimu, teigia, kad teismas klaidingai įvertino apeliantės pateiktus žalą pagrindžiančius įrodymus, tačiau nepagrindė, kokius konkrečiai įrodymus teismas netinkamai įvertino. Iš ieškovės pateiktų įrodymų, kuriais įrodinėjama žala (žr. šios nutarties 62 punktą), nustatyta, kad bendra apeliantės pateiktų atliktų darbų aktų suma – 184 539,08 Eur be PVM, nors apeliantė prašo atlyginti – 166 635,11 Eur. Taigi, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, PVM sąskaitose faktūrose nurodyta suma nesutampa su prašoma priteisti žalos suma. Nors apeliantė paaiškino, kad atliekant pastatų avarinės būklės darbus UAB „Jordis“ taip pat atliko ir papildomus darbus, nurodytus atliktų darbų akte Nr. 2 (1 t., b. l. 129), todėl bendra sąskaitose nurodyta suma yra 9 824,11 Eur didesnė, nei lokalioje sąmatoje (1 t., b. l. 125), tačiau iš bendros UAB ,,Jordis“ sumokėtos sumos atėmus prašomą priteisti sumą (198 039,94 Eur – 166 635,11 Eur), matyti, jog skirtumas tarp apeliantės UAB „Jordis“ sumokėtos sumos ir reikalaujamos priteisti iš atsakovės sumos yra ne 9 824,11 Eur, o 31 404,83 Eur. Trečia, tiek apeliantės pateiktame atliktų darbų akte Nr. 1, tiek ir Nr. 2, nurodyta, kad darbai buvo atlikti gamybiniame ir administraciniame pastatuose, todėl nėra galimybės identifikuoti, kokiame pastate, kokie konkrečiai darbai buvo atlikti. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliantė taip pat neįrodė žalos fakto bei dydžio.

Dėl ieškinio senaties termino

64. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinį taikydamas ieškinio senatį. Nurodo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nuo žalos atsiradimo dienos šalys ne kartą vedė derybas, siekdamos kompleksiškai išspręsti visus tarpusavio ginčus, įskaitant ir klausimą dėl atsakovės atliktais griovimo darbais statiniams sukeltos žalos atlyginimo, todėl apie tai, jog jos teisės yra pažeistos, apeliantė objektyviai galėjo sužinoti tik nuo šalių derybų pabaigos – 2022 m. lapkričio 29 d.

65. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis); jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).

66. Kadangi ieškinio senaties pabaiga reiškia teisės į pažeistos teisės gynimą pabaigą, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kada šis terminas prasideda. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą, ieškinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos; teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau, tačiau pastarąją aplinkybę jis turi įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-469/2023, 22 punktas).

67. Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad vidinis teisės pažeidimo suvokimas tiesiogiai susijęs su pačiu asmeniu, konkreti diena, kada asmuo sužinojo apie teisės pažeidimą, nustatoma pagal to asmens nurodymą ir savo teiginiams, kada sužinojo apie teisės pažeidimą, pagrįsti ieškovas turi pateikti įrodymus (CPK 178 straipsnis). Tačiau teismas negali apsiriboti vien tik ieškovo paaiškinimu ir tais atvejais, kai atsakovas ginasi ieškinio senaties terminu, o ieškovas tvirtina, jog apie savo subjektinės teisės pažeidimą sužinojo ne paties pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai ir jo nurodytas kokias nors aplinkybes reikia vertinti pagal kitų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis). Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pačioms aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, jog jo teisė pažeista. Taigi, subjektyvusis sužinojimo apie tam tikrą įvykį, su kuriuo ieškovas sieja savo teisių pažeidimą, momentas nustatomas kiekvienu atveju individualiai įvertinant ne tik ieškovo teiginius apie tam tikrą sužinojimo laiką ir aplinkybes, tačiau taip pat taikant protingo, rūpestingo bei atidaus asmens standartą ir tiriant, ar apie nurodomą įvykį tokį standartą atitinkantis asmuo turėjo (galėjo) sužinoti anksčiau. Nustatant šias aplinkybes taip pat būtina atsižvelgti ir į konkretaus ieškovo charakteristiką – patirtį, išsilavinimą, galimybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-469/2023, 23 punktas).

68. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė 2018 m. rugpjūčio 14 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl griovimo darbais padarytos žalos atlyginimo (žr. šios nutarties 31 punktą). Atsakovė 2018 m. gruodžio 12 d. pateikė apeliantei atsakymą, kuriame nurodė, kad su apeliantės pateikta pretenzija nesutinka (žr. šios nutarties 36 punktą). Apeliantė kreipėsi į teismą su ieškiniu 2023 m. liepos 11 d. Apeliantė neneigia, kad apie žalą jai buvo žinoma 2018 m. rugpjūčio 14 d.

69. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, taip pat nurodytas aplinkybes (žr. šios nutarties 68 punktą), neturi pagrindo nepritarti pirmosios teismo išvadai, kad vėliausiai apeliantei apie jos teisių pažeidimą tapo žinoma 2018 m. gruodžio 12 d., t. y. atsakovei atsakyme į pretenziją aiškiai nurodžius, jog neketina atlyginti apeliantės prašomos žalos. Nors apeliantė remiasi argumentu, kad tarp šalių 2022 m. rugsėjo 9 d. buvo pradėtos derybos, kuriomis buvo siekiama kompleksiškai išspręsti visus klausimus, tačiau, viena vertus, šalių inicijuojamos derybos savaime nėra svarbi priežastis atnaujinti ieškinio senaties terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-943/2023). Kita vertus, kaip matyti iš kartu su 2022 m. rugsėjo 9 d. elektroniniu laišku apeliantei pateikto 2022 m. rugsėjo 2 d. rašto turinio (žr. šios nutarties 39 punktą) derybos buvo pradėtos ne dėl žalos apeliantei atlyginimo, o dėl apeliantės skolos už griovimo darbus atsakovei ir infrastruktūros pagerinimo išlaidų dalies atlyginimo. Šią aplinkybę taip pat patvirtina byloje pateikti 2022 m. rugsėjo 21 d. ir 2022 m. spalio 13 d. Derybų dėl kompensacijos už nugriautus statinius ir palūkanų mokėjimo protokolai, kuriuose nurodyti susitikimų metu aptarti klausimai bei atsakovės 2022 m. rugsėjo 28 d. raštas dėl 2022 m. rugsėjo 21 d. derybų metu aptartų klausimų (6 t., b. l. 75–78). Minėta (žr. šios nutarties 57 punktą), kad byloje pateikti duomenys neįrodo, kad atsakovė ne kartą prisiėmė atsakomybę dėl apeliantės statiniams sukeltos žalos. Be kita ko, derybos buvo pradėtos jau suėjus trejų metų ieškinio senaties terminui dėl žalos atlyginimo (senaties terminas suėjo 2021 m. gruodžio 13 d., derybų pradžia 2022 m. rugsėjo 9 d.).

70. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes (žr. šios nutarties 69 punktą), teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ieškinio senaties momentą ir pagrįstai pažymėjo, jog apeliantės nurodomos ieškinio senaties termino praleidimo priežastys, negali būti vertinamos sudarančios pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti.

Dėl procesinės bylos baigties

71. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reguliuojančias civilinės atsakomybės teisinius santykius, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigas civiliniame procese. Apeliantei neįrodžius atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. neteisėtų atsakovės veiksmų, žalos padarymo fakto ir dydžio, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jos ieškinį atmetė. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo kitaip vertinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

72. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, (peticijos Nr. 18390/91); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022 29 punktas).

Dėl bylinėjimo išlaidų priteisimo

73. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio.

74. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytų maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

75. Atmetus apeliantės UAB ,,Tauropolis“ apeliacinį skundą, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 ir 302 straipsniai).

76. Atsakovė UAB ,,YIT Lietuva“ byloje nepateikė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas ar įrodymų, pagrindžiančių patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovei klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Danguolė MartinavičienėVilija MikuckienėŽilvinas Terebeiza