Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo B. A. ieškinį atsakovei K. A. dėl prievolės išlaikyti nepilnametį vaiką pripažinimo įvykdyta, išieškojimo veiksmų nutraukimo ir kompensacijos priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių ir apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tretieji asmenys byloje – antstolė Jūratė Blažienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje sprendžiami prievolės išlaikyti vaiką įvykdymo, kompensacijos už ieškovo įvykdytą atsakovės prievolę nurodytais laikotarpiais priteisimo, antstolės Jūratės Blažienės piniginių lėšų išieškojimo vykdymo iš ieškovo nutraukimo ir nepagrįstai antstolės Jūratės Blažienės išieškotų piniginių lėšų iš atsakovės priteisimo ieškovo naudai klausimai.

Ieškovas ir atsakovė (duomenys neskelbtini). susilaukė dukters E. A. (1 t., el. b. l. 38).

Ieškovas ir atsakovė civilinėje byloje pagal atsakovės K. K. (A.) ieškinį ieškovui B. A. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, sudarė ir teismui tvirtinti pateikė taikos sutartį, kurią teismas 2016 m. spalio 24 d. nutartimi patvirtino (civilinė byla Nr. 2-2228-759/2016). Sutartyje susitarė, kad nepilnametės dukters E. A., gimusios (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su vaiko motina K. K. (A.), nustatyta ieškovo pareiga teikti išlaikymą nepilnametei dukrai E. A., po 135 (vieną šimtą trisdešimt penkis) eurus per mėnesį nuo 2016 m. rugsėjo 16 d. iki jos pilnametystės ir nustatyta bendravimo tvarka (3 t., el. b. l. 49 - 50).

Tarp šalių iš esmės nėra ginčo, kad šalys kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį nuo dukters gimimo ((duomenys neskelbtini)) iki 2023 m. spalio 18 d., išskyrus laikotarpius kada atsakovė gyveno atskirai (2017 m. atsakovė kelias savaites gyveno atskirai su dukra; 2021 m. atsakovė gyveno atskirai be dukros 1 mėnesio laikotarpį; 2022 m. atsakovė gyveno atskirai be dukros 2022 m. liepos – 2023 m. gegužės mėnesiais (9 mėnesius) ir ieškovas apie 6 mėnesius buvo išvykęs dirbti į užsienį 2016 m. rudenį – 2017 m. pavasarį (2024 m. spalio 15 d. parengiamojo teismo posėdžio įrašas nuo 17 min. 00 sek. iki 21 min. 10 sek.). Abi šalys – ieškovas ir atsakovė skirtingai vertina to pačio laikotarpio faktines aplinkybes. Ieškovo teigimu, gyvenant kartu, ieškovas prisidėjo prie šeimos išlaikymo. Atsakovė šias aplinkybes neigia, nurodydama, kad nors ir gyveno kartu, tačiau, jos teigimu, ieškovas prie šeimos išlaikymo neprisidėjo, nes dirbo nereguliariai ir turėjo skolų.

Ieškovas ir atsakovė 2020 m. liepos 25 d. sudarė santuoką (1 t., el. b. l. 30). 2023 m. gruodžio 12 d. atsakovė kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo (3 t., el. b. l. 68 - 72). Santuoka buvo nutraukta 2024 m. rugpjūčio 26 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimu (e2-1024-1104/2024).

Atsakovė kreipėsi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą, 2016 m. lapkričio 21 d. nutartimi atsakovės prašymas buvo patenkintas ir vykdomąjį raštą buvo nutarta išduoti. Vykdomasis raštas atsakovei buvo išduotas 2016 m. lapkričio 29 d. (vykdomoji byla Nr. 0086/24/00256 b. l. 2-3). 2017 m. vasario 14 d. antstolės Jūratės Blažienės patvarkymu vykdomoji byla buvo užbaigta ir vydomasis dokumentas buvo grąžintas išieškotojai jos pačios prašymu (vykd. b. l. 6). 2024 m. vasario 6 d. atsakovė kreipėsi į antstolę ir paprašė išieškoti skolą iš ieškovo iki 2023 m. spalio 18 d. (vykd. b. l. 7). 2024 m. vasario 6 d. antstolė patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti (vykd. b. l. 10; civ b. 1 t., el. b. l. 40). 2024 m. spalio 18 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo duomenimis iš 11826,90 įsiskolinimo liko išieškoti 10793,05 Eur ir 863,43 Eur vykdymo išlaidų (vykd. b. l. 42).

Ieškinys tenkintinas iš dalies

CK 3.155 straipsnio 2 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Įstatymo leidėjas įtvirtino tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnis).

Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Nors teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia, tačiau įstatyme nustatytas ribojimas išlaikymo skolai priteisti, t. y. išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Išlaikymo skola, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).

Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodo, kad išlaikymo įsiskolinimo išieškojimas ir kiti vykdymo proceso klausimai turėtų būti sprendžiami vykdymo proceso ribose ir bylų dėl antstolio veiksmų proceso ribose. Ieškovas šiomis savo procesinėmis teisėmis nesinaudoja, o kreipiasi į teismą, apeidamas minėtą procesą.

Teismas su tokia atsakovės pozicija nesutinka ir remdamasis teismų praktika pažymi, kad teismo sprendimų vykdymo funkcijas atlieka antstolis, t. y. valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra pavedusi atlikti vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo sprendimą vykdantis antstolis pagal savo kompetenciją neturi teisės nesant vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkančio asmens sutikimo, sumažinti vaikui priteisto išlaikymo įsiskolinimo sumą, t. y. antstolis neturi teisės atlikti procesinius veiksmus, kurie keistų bylos šalių materialines teises ir pareigas ar materialinio santykio turinį, tokią teisę turi tik pačios šalys, jų atstovai arba teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016). Taigi atlikti procesinius veiksmus, kurie keistų bylos šalių materialines teises ir pareigas ar materialinio santykio turinį, turi tik pačios šalys, jų atstovai arba teismas (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2890-232/2018). Nagrinėjamu atveju ieškovas, pašydamas pripažinti, kad už laikotarpį 2017-02-14 iki 2023-10-18, 11 826,90 Eur sumai įvykdė prievolę išlaikyti nepilnametę dukrą, ir taip prašo pripažinti aplinkybę, kuri keistų bylos šalių materialines teises ir pareigas. Taigi ieškovo ieškinyje nurodyto reikalavimo antstolis negalėtų spręsti, tai nėra sprendimo vykdymo proceso dalykas, ieškinyje keliamas klausimas turi būti nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka.

Ieškovas patikslintame ieškinyje bei teismo posėdžio metu nurodė, kad 2017 m. pradedant bendrą gyvenimą kartu su atsakove nedėjo pastangų panaikinti 2016 m. spalio 24 d. teismo patvirtintos taikos sutarties dėl teisinių žinių stokos, tačiau atkreipė dėmesį, kad prieš pradedant gyventi kartu su atsakove iškėlė sąlygą, kad atsakovė panaikintų patvirtintą sutartį ir priteistą išlaikymą vaikui, kadangi jis dukrą aprūpindavo visais reikiamais daiktais ir nuolat ja rūpinosi. Pradėdama bendrą gyvenimą atsakovė prižadėjo, kad gyvenant kartu, šeimoje ir vedant bendrą ūkį, ji atsisakys sutartimi patvirtinto išlaikymo dukrai (3 t., el. b. l. 2). Tokį ieškovo argumentą iš dalies patvirtina byloje esantys įrodymai. Teismui 2016 m. spalio 24 d. patvirtinus šalių taikos sutartį, atsakovė kreipėsi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą, 2016 m. lapkričio 21 d. nutartimi atsakovės prašymas buvo patenkintas ir vykdomąjį raštą buvo nutarta išduoti. Vykdomasis raštas atsakovei buvo išduotas 2016 m. lapkričio 29 d. (vykdomoji byla Nr. 0086/24/00256 b. l. 2-3). 2017 m. vasario 14 d. antstolės Jūratės Blažienės patvarkymu vykdomoji byla buvo užbaigta ir vykdomasis dokumentas buvo grąžintas išieškotojai jos pačios prašymu (vykd. b. l. 6). Atsakovė dėl išieškojimo į antstolę kreipėsi tik 2024 m. vasario 6 d., t. y. po septynerių metų, nutraukus bendrą gyvenimą su ieškovu ir 2023 m. gruodžio 12 d. kreipusis į teismą su ieškiniu dėl santuokos su ieškovu nutraukimo dėl jo kaltės, dukros gyvenamą vietą nustatant su ieškovu ir priteisiant išlaikymą dukrai iš atsakovės.

Nors šalių sudaryta sutartis liko galioti, tačiau atsakovės vykdomojo dokumento susigrąžinimas ir vykdomosios bylos užbaigimas pradėjus kartu gyventi su ieškovu rodo jos pasikeitusią poziciją dėl išlaikymo teikimo būdo. Pažymėtina, kad kiekviena šeima turi teisę savarankiškai spręsti, kaip paskirstyti savo pajamas, bendru sutarimu nustatyti vaikų išlaikymo formą ir tvarką. Iš atsakovės sprendimo užbaigti vykdomąją bylą galima daryti išvadą, kad pasikeitus aplinkybėms ir atsakovei pradėjus su ieškovu gyventi šeimyninį gyvenimą ir vesti bendrą ūkį, ji pati priėmė sprendimą atsisakyti priverstinio išlaikymo išieškojimo ir dukrą išlaikyti su ieškovu kartu vedant bendrą ūkį. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad atsakovė visą bendrą gyvenimo ir santuokos laikotarpį dėl dukros išlaikymo išieškojimo nesikreipė, tai yra dukros išlaikymą laikė tinkamu (ir galiausiai sutiko, kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu), o kreipėsi į antstolę tik pati pradėjusi mokėti išlaikymą dukrai. Ši aplinkybė vertintina įrodymų visumos kontekste ir patvirtina atsakovės išreikštą valią, jog ieškovui pretenzijų dėl išlaikymo už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 14 d. neturi.

Teismas pastebi, jog šalių susitarimas dėl dukros gyvenamosios vietos ir išlaikymo teikimo teisme buvo patvirtintas 2016 m. spalio 24 d. Atsakovė kreipėsi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą, 2016 m. lapkričio 21 d. nutartimi atsakovės prašymas buvo patenkintas ir vykdomąjį raštą buvo nutarta išduoti. Vykdomasis raštas atsakovei buvo išduotas 2016 m. lapkričio 29 d. 2017 m. vasario 14 d. antstolės Jūratės Blažienės patvarkymu vykdomoji byla buvo užbaigta ir vykdomasis dokumentas buvo grąžintas išieškotojai jos pačios prašymu, tačiau 2024 m. vasario 6 d. atsakovė kreipėsi į antstolę ir paprašė išieškoti skolą iš ieškovo iki 2023 m. spalio 18 d. Tokiu būdu, kadangi vykdomasis raštas buvo išduotas anksčiau, negu iš esmės pasikeitė aplinkybės – šalys pradėjo vesti bendrą gyvenimą, o 2020 m. liepos 25 d. sudarė santuoką, teismas, išduodamas vykdomąjį raštą, šių aplinkybių negalėjo įvertinti, ieškovas neturėjo galimybės dėl šių aplinkybių duoti paaiškinimų, todėl teismas laikosi pozicijos, išlaikymo (ne)teikimo klausimas gali būti peržiūrėtas.

Atsakovės atstovo teismui pateiktuose dokumentuose ir baigiamosiose kalbose nurodyti argumentai, kad šioje byloje būtina vadovautis teismų praktika, pagal kurią dėl tiesioginio išlaikymo (išlaidų) kaip pagrindo sumažinti išlaikymo skolą galimumo tik esant išieškotojo sutikimui ir kt. teismo vertinimu neturi pagrindo. Teismas su šiuo atsakovės atstovo argumentu nesutinka ir atkreipia dėmesį, kad šios bylos faktinės aplinkybės skiriasi iš esmės. Šioje byloje, priešingai nei nurodytose atsakovės atstovo, šalys po susitarimo dėl išlaikymo vedė bendrą ūkį ir susituokė, taigi faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi. Kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vienoje byloje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas kaip teismo precedentas gali būti taikomas kitoje byloje tik tada, kai pastarosios nagrinėjamos bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios tos pačios teisės taikymą, yra tapačios arba iš esmės panašios, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Taigi, pagrindinis kriterijus, lemiantis jau išnagrinėtoje byloje priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo kaip precedento taikymą, yra esminės faktinės bylos aplinkybės, kurių buvimas lemia teisinių santykių kvalifikavimą ir atitinkamų teisės normų taikymą. Teismui konkrečioje nagrinėjamoje byloje nenustačius esminių jos faktinių aplinkybių, kitoje byloje priimto teismo sprendimo kaip precedento taikymas yra negalimas, nes tai neatitiktų teismo precedento taikymo sąlygų (2020 m. vasario 12 d. LAT nutartis civ. b. Nr. 3K-3-3-701/2020)

Dėl išlaikymo prievolės (ne)pripažinimo įvykdyta

Ieškovas ir atsakovė civilinėje byloje pagal atsakovės K. K. (A.) ieškinį ieškovui B. A. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, sudarė ir teismui tvirtinti pateikė taikos sutartį, kurią teismas 2016 m. spalio 24 d. nutartimi patvirtino. Sutartyje susitarė, kad nepilnametės dukters E. A., gimusios (duomenys neskelbtini)., nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su vaiko motina K. K. (A.), nustatyta ieškovo pareiga teikti išlaikymą nepilnametei dukrai E. A., po 135 (vieną šimtą trisdešimt penkis) eurus per mėnesį nuo 2016 m. rugsėjo 16 d. iki jos pilnametystės ir nustatyta bendravimo tvarka.

Šalys neneigia fakto, jog 2017-2023 metais gyveno kartu. Pažymėtina, kad kiekviena šeima turi teisę savarankiškai spręsti, kaip paskirstyti savo pajamas, bendru sutarimu nustatyti vaikų išlaikymo formą ir tvarką, todėl kritiškai vertintini atsakovės pasisakymai dėl atskirų finansų vedimo bendro gyvenimo metu. Atsakovės teigimu, ji gaudama kas mėnesį kiek didesnį darbo užmokestį už ieškovą pilnai išlaikydavo šeimą viena – pirko maistą, mokėjo buto mokesčius, išlaikė dukrą, kartais mokėjo už ieškovo skolas. Nors atsakovė ir teigė, kad pajamos ir finansai buvo leidžiami atskirai, kad ieškovas turėjo daug skolų ir mokėjo paskolas, tačiau atsakovė nurodo, kad ir ji pati neišskirdavo nė vieno vaiko, tai yra, rūpindavosi ir kitais ieškovo vaikais, ieškovo mama, pas kurią su ieškovu gyveno (2025 m. sausio 30 d. posėdžio įrašas 52 min. 25 sek. – 56 min. 30 sek.).

Nors šalys aiškiai nenurodė, tačiau tikėtina, kad automobilis, už kurį paskolą mokėjo ieškovas, buvo naudojamas šeimos poreikiams. Kaip teismo posėdžio pripažino atsakovė, dukrą pas gydytojus visada veža ieškovas. Dukros sveikatos būklė prižiūrima ir ji gydoma Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose. Pagal poreikį, į minėtą kliniką dukrą ieškovas veža kartą, ar du kartus per metus (3 t., el. b. l. 44; medicinos dokumentų išrašas, DOK-65746 priedas). Ieškovo vertinimu, dukros vežimas medicininei priežiūrai, įskaitant pačios kelionės, parkavimo, maisto ir kitas išlaidas kainuoja iki 100 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kritiškai vertintini atsakovės teiginiai dėl ieškovo neprisidėjimo prie šeimos išlaikymo. Atsakovė pripažįsta, kad ji, kaip ir ieškovas, taip pat turėjo skolų, mokėjo paskolas. Pats paskolų buvimo faktas savaime nepaneigia nei atsakovės, nei ieškovo indėlio į šeimos biudžetą, nei ieškovas, nei atsakovė nenurodė, kad paskolos būtų panaudotos nesusijusiais su šeimos poreikiais tikslais.

Liudytojos N. K., V. P. patvirtino, kad buvo bendras šeimos biudžetas, kad šalys vedė bendrą ūkį. Liudytoja R. Č. patvirtino, kad šalys skolinosi iš jos pinigų kartu kaip šeima. Liudytoja N. S. ir M. V. nurodė, kad ieškovas rūpinosi dukra, pirkdavo maistą ir kitus pirkinius. Liudytojos E. A. nurodytos aplinkybės taip pat patvirtina aukščiau paminėtų liudytojų nurodytas aplinkybes. E. A. nurodė, kad ją pas gydytojus veža ieškovas, jis pirkdavo maistą ir kitus daiktus, taip pat yra pirkęs kvepalų, mokyklos priemonių, rūbų.

Įvertinus šalių nurodytas ir liudytojų patvirtintas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovė byloje nenurodė, kokie nepilnametės dukros poreikiai nebuvo patenkinti ir, kad ji tuos poreikius tenkino tik iš savo lėšų. Byloje yra pakankamai įrodymų, kad ieškovas aptariamu laikotarpiu prisidėjo prie dukros išlaikymo. Ieškovas 2017-2023 m. dirbo, gavo pajamas, tai patvirtina į bylą pateikti dokumentai – pažymos apie gautą darbo užmokestį, banko sąskaitos išrašai (3 t., el. b. l. 11 – 24; 26 – 31; 58 – 65; 73 - 77). Ieškovo pateikti mokėjimų dokumentai patvirtina, kad ieškovas prisidėdavo ir prie komunalinių paslaugų apmokėjimo (3 t., el. b. l. 35 – 36; 38 – 41; 46). Tokiu būdu, daroma išvada, kad faktinių aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų, surinktų šalių ir jų atstovų pagalba, visuma nepatvirtina, kad šalims gyvenant kartu, ieškovas nepilnametei dukrai neteikė išlaikymo. Aplinkybių ir įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad šalių turimos pajamos buvo naudojamos bendrai šeimos išlaikymui. Byloje nėra pagrįstų duomenų, kad ieškovo teiktas išlaikymas buvo nepakankamas.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas pripažįsta, jog vadovaujantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisingumo ir protingumo principais ieškovas prievolę išlaikyti nepilnametę dukrą E. A. pagal 2016-10-24 Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį laikotarpiu nuo 2017-02-14 iki 2023-10-18 įvykdė. Kadangi teismas ieškovo prievolę išlaikyti nepilnametę dukrą E. A. laiko įvykdyta, ieškovo reikalavimas nutraukti antstolės Jūratės Blažienės piniginių lėšų išieškojimo vykdymą iš ieškovo B. A. dėl jo prievolės išlaikyti nepilnametę dukrą E. A. pagal 2016-10-24 Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį laikotarpiu nuo 2017-02-14 iki 2023-10-18 yra tenkinamas.

Dėl kompensacijos priteisimo

Ieškovas ieškinyje nurodo, kad nurodytais laikotarpiais atsakovė buvo palikusi šeimą ir jis nepilnametę dukterį išlaikė vienas, todėl reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovės K. A. 2 200 Eur dydžio kompensaciją už ieškovo B. A. įvykdytą atsakovės, K. A. prievolę teikti išlaikymą dukrai šiais laikotarpiais: 2017 m. 1 mėn.; 2021 m. 1 mėn., 2022 m. nuo 2022-07-25 iki 2023-05.

Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal teismo 2016 m. spalio 24 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį buvo susitarta dėl 135 eurų dydžio išlaikymo; 2024 m. rugpjūčio 26 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimu nustatytas 180 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimties eurų) dydžio išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnametei dukrai E. A.. Ieškinyje ieškovas prašo priteisti 2 200 Eur dydžio kompensaciją už ieškovo įvykdytą atsakovės prievolę teikti išlaikymą už 2017 m. 1 mėn.; 2021 m. 1 mėn., 2022 m. nuo 2022-07-25 iki 2023-05 (11 mėn., per mėnesį 200 Eur). Teismo vertinimu, ieškovo prašymas priteisti 200 Eur dydžio kompensaciją už mėnesį iš atsakovės, neatitinka teisingumo ir protingumo principų, nes nuo 2017-02-14 iki 2023-10-18 ieškovas pats vykdė prievolę teikti 135 Eur dydžio išlaikymą dukrai, o ir vėliau, 2024 m. rugpjūčio 26 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimu nuo 2023 m. gruodžio 22 d. buvo nustatytas 180 Eur dydžio išlaikymas dukrai, kurį turi teikti atsakovė.

Kita vertus, ieškovo prašoma išlaikymo kompensacija, vadovaujantis CK 3.200 straipsniu, laikytina išlaikymo įsiskolinimu ir, kaip teisingai patikslintame ieškinyje nurodo ieškovas, išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kadangi, vadovaujantis LITEKO duomenimis, ieškovas ieškinį pareiškė 2024 m. liepos 8 d., todėl išlaikymo įsiskolinimas iki 2021 m. liepos 8 d. negali būti priteisiamas. Be to, ieškovas prašo priteisti kompensaciją už 2017 m. vieno mėnesio laikotarpį, nors pats pripažino, kad tuo metu gyveno atskirai nuo atsakovės ir vaikas gyveno ne su juo, o su atsakove.

Atsakovė neginčija fakto, kad 2021 m. 1 mėn., 2022 m. nuo 2022-07-25 iki 2023-05 (11 mėn.) gyveno atskirai, tačiau nurodo, kad ji buvo priversta gyventi atskirai dėl ieškovo elgesio. Ieškovas šias aplinkybes neigia, tačiau į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovui už 2022 m. rugpjūčio 31 d. įvykį 2022 m. rugsėjo 5 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 str. 2 d. (viešosios tvarkos pažeidimas) (3 t., el. b. l. 199).

Atsakovė nurodo, kad atskirai gyvendama su ieškovu, pas jį gyventi likus nepilnametei dukrai, šiai teikė išlaikymą, materialiai rėmė dukrą, perdavinėjo pinigus jos išlaikymui, pervedinėjo ir į jos banko sąskaitą, nupirkdavo ir perduodavo jai maisto produktų, kuriais maitinosi ir pats ieškovas, dukrai drabužius, avalynę ir kitus buities reikmenis pirko išskirtinai atsakovė. Atsakovė į bylą pateikė šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus – banko sąskaitos išrašus, kvitus (3 t., el. b. l. 110 – 135; 51, 66, 67, 78 – 82; 88 - 128). Ieškovas, patikslintame ieškinyje vertindamas atsakovės pateiktus įrodymus pripažino, kad pagal atsakovės pateiktus mokėjimo nurodymus, atsakovė į dukros banko sąskaitą iki 2023 metų gruodžio mėn., pervedė 932,50 Eur. O kartu su išlaidomis prekybos centruose, aprangos ir avalynės pirkimu, atsakovė dukrai išleido 2 325,85 Eur (3 t., el. b. l. 5). Ieškovas nurodo, kad ši suma yra mažesnė, negu atsakovės gautos dukros išmokos. Teismas atkreipia dėmesį, kad ne visų išlaidų įrodymus atsakovė galėjo pateikti į bylą, be to, dalį išlaikymo, kaip patvirtina liudytojų A. N., N. K., R. Č., V. P. parodymai, atsakovė teikdavo dukrai tiesiogiai, duodama pačiai dukrai nemažas pinigų sumas (50 – 120 Eur), pirko dukrai rūbus, avalynę, baldus. Nors dukra E. A. nurodė, kad atsakovė duodavo liudininkei ne savo, o vaiko pinigus, kad atsakovė padėdavo grynais pinigais nedidelėmis sumomis – 5, 10, 15, 20 Eur, atsakovė nieko nepirkdavo, šie parodymai vertinami kritiškai, nes nepilnametė pati duodama parodymus pripažino, kad ieškovas su ja kalbėjo ir nurodė, kaip reikia atsakyti į klausimus. Bet net ir būdama nusiteikusi prieš atsakovę E. A. pripažino, kad atsakovė batus pirkdavo, į mėnesį vieną kartą kai gyveno kartu, taip pat, kad atsakovė pirko ir kitus daiktus, rūbus, kosmetiką.

Šias aplinkybes patvirtino ir pats ieškovas, 2025 m. sausio 30 d. posėdžio metu nurodęs, kad atsakovei išėjus iš namų ieškinyje nurodytais laikotarpiais su vaiku susitikdavo, vaikui pinigų duodavo, nors jo vertinimu nedidelėmis sumomis. Be to, ieškovas nurodė, kad atsakovė nupirkdavo prekių iš darbovietės (UAB „Senukai“), kartais susitikdavo su dukra, nusiveždavo ir apipirkdavo kitose parduotuvėse (prekybos centre Eifelis). Ieškovas nežino, kaip dažnai tai vykdavo, nes apie tokius susitikimus ieškovas nežinodavo, to jam nepasakodavo ir dukra, taigi ieškovas pripažino, kad negali tiksliai įvertinti, kiek lėšų atsakovė skirdavo dukrai.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pagal teismo 2016 m. spalio 24 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį nepilnametės E. A. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove ir ši neprivalėjo teikti išlaikymo pinigais gyvendama atskirai, taip pat atsižvelgdamas į aukščiau aptartus įrodymus, vertina, kad atsakovė nurodytais laikotarpiais gyvendama atskirai prisidėjo prie nepilnametės dukros E. A. išlaikymo ir daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės K. A. 2 200 Eur dydžio kompensaciją už ieškovo B. A. įvykdytą atsakovės, K. A. prievolę teikti išlaikymą dukrai laikotarpiais: 2017 m. 1 mėn.; 2021 m. 1 mėn., 2022 m. nuo 2022-07-25 iki 2023-05 yra nepagrįstas.

Dėl reikalavimo (ne)priteisti nepagrįstai išieškotas pinigines lėšas

Ieškovas pateikė reikalavimą priteisti iš atsakovės K. A. ieškovo B. A. naudai nepagrįstai antstolės Jūratės Blažienės išieškotas pinigines lėšas. Teismas, atsižvelgdamas į reikalavimo formuluotę, vertina, kad ieškovas prašo šias lėšas grąžinti CK 6.237 straipsnio pagrindu, kaip be pagrindo įgytą turtą. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis.

Pagal CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punktą negali būti išreikalaujamos kaip be pagrindo įgytos sumos, be pagrindo išmokėtos kaip išlaikymas, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaidos. Todėl, sprendžiant reikalavimo dėl išlaikymo lėšų kaip nepagrįsto praturtėjimo grąžinimo pagrįstumą, reikšmingos aplinkybės dėl išlaikymo lėšų gavėjo veikimo sąžiningumo.

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šiuo atveju ieškovas iškėlė materialinį reikalavimą (priteisti nepagrįstai išieškotas pinigines lėšas), taigi pačio reikalavimo, atitinkamai ir jį pagrindžiančių aplinkybių (tarp kitų ir atsakovės nesąžiningumo) įrodinėjimo našta tenka ieškovui (CPK 178 straipsnis).

Ieškovas nenurodė jokių faktinių aplinkybių, patvirtinančių atsakovės nesąžiningumą ir nepateikė jokių įrodymų, kurie rodytų, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai gaudama ir naudodama išieškotas lėšas. Priešingai, pats ieškovas skaičiuodamas savo indėlį į vaiko išlaikymą atskiro su atsakove gyvenimo laikotarpiais skaičiavo didesnes pinigų sumas negu buvo susitaręs su atsakove 2016 m. teismo patvirtintoje taikos sutartyje. Taikos sutartyje šalių sutartas išlaikymo dydis sudarė 135 Eur, tuo tarpu ieškovas patikslintame ieškinyje laikėsi pozicijos, kad vaiko poreikių tenkinimui reikalinga didesnė nei 800 Eur dydžio suma ir iš atsakovės reikalavo po 200 Eur per mėnesį. Dėl nurodytų priežasčių ieškovo reikalavimas dėl nepagrįstai antstolės Jūratės Blažienės išieškotų piniginių lėšų iš atsakovės K. A. priteisimo ieškovo B. A. naudai yra atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas už ieškinį sumokėjo 50 Eur dydžio žyminį mokestį (2024 m. liepos 15 d. UAB Maxima Lt kvitas,3 t., el. b. l. 138). Ieškovas taip pat sumokėjo viso 300 Eur už atstovo teisinę pagalbą (4 t., el. b. l. 59).

Atsakovė sumokėjo 500 Eur už atstovo teisines paslaugas (2024 m. spalio 14 d., ir 2024 m. lapkričio 18 d., 3 t., el. b. l. 170 teismui pateikti kvitai).

Be to, teismas patyrė 98,49 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų (užmokestis psichologui, (4 t., el. b. l. 61).

Byloje buvo pareikšti keturi ieškinio reikalavimai. Teismas patenkino pirmą ir antrą ieškovo ieškinio reikalavimus, už kuriuos mokamas 266+111=377 Eur. Todėl ši suma priteisiama iš atsakovės. Teismas atmetė trečią ir ketvirtą ieškovo reikalavimus, už kuriuos mokamas 50+30=80 Eur, todėl ši suma priteisiama iš ieškovo. Atsižvelgiant į tai, kad dalį žyminio mokesčio ieškovas yra sumokėjęs – 50 Eur, iš jo priteisiama 30 Eur.

Atsižvelgdamas į tenkintų reikalavimų dydį bei vadovaudamasis proporcingumo ir teisingumo kriterijais, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė ieškovui iš atsakovės priteisdamas 76,99 proc. atstovavimo išlaidų, o iš ieškovo atsakovei – 23,01 proc. turėtų atstovavimo išlaidų.

Taigi ieškovui iš atsakovės priteistina 230,97 Eur bylinėjimosi išlaidų (300 Eur x 76,99 proc.), o iš ieškovo atsakovei priteistina 115,05 Eur bylinėjimosi išlaidų (500 Eur x 23,01 proc.) atlyginimo. Vadovaujantis ekonomiškumo principu iš ieškovui priteistina skola mažintina 230,97 Eur- 115,05 Eur iš ieškovo atsakovei priteistina suma, ieškovui iš atsakovės priteisiant susidariusį skirtumą 114,95 Eur.

Iš ieškovo priteistini 22,67 Eur, iš atsakovės priteistini 75,82 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, už psichologės paslaugas.

Teismas nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl jos nepriteisiamos.

Šioje byloje 2024 m. lapkričio 4 d. teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės sustabdyti išieškojimo vykdymą iš B. A. pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-2228-759/2016 vykdomojoje byloje 0086/24/00256 iki teismo sprendimo priėmimo sprendimui įsiteisėjus naikintinos (CPK 150 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268–270, 385 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 straipsnio 2 dalimi, 3.192, 3.194 ir 3.200 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad ieškovas B. A., a. k. (duomenys neskelbtini) prievolę išlaikyti nepilnametę dukrą E. A., gimusią (duomenys neskelbtini)., kilusią pagal 2016-10-24 Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį, laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 14 d. iki 2023 m. spalio 18 d., sumai 11 826,90 Eur, įvykdė.

Nutraukti antstolės Jūratės Blažienės piniginių lėšų išieškojimo vykdymą iš ieškovo B. A., a. k. (duomenys neskelbtini), dėl įvykdytos prievolės išlaikyti nepilnametę dukrą E. A.. gimusią (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 14 d. iki 2023 m. spalio 18 d.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovui B. A. iš atsakovės K. A. 114,95 Eur (vieno šimto keturiolikos eurų 95 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš ieškovo B. A. 30 Eur (trisdešimt eurų) žyminio mokesčio valstybei (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovės K. A. 377 Eur (tris šimtus septyniasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio valstybei (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš ieškovo B. A. 22,67 Eur(dvidešimt dviejų eurų 67 ct) ir atsakovės K. A. 75,82 Eur (septyniasdešimt penkių eurų 82 ct), iš viso 98,49 Eur (devyniasdešimt aštuonis eurus 49 ct) teismo patirtas išlaidas psichologės paslaugoms apmokėti. Šios išlaidos mokėtinos į Vilniaus regiono apylinkės teismo sąskaitą (duomenys neskelbtini). Atliekant pavedimą, mokėjimo paskirtyje nurodyti byloje dalyvaujančius asmenis, bylos numerį, mokėjimo paskirtį – už psichologės paslaugas.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo šioje byloje 2024 m. lapkričio 4 d. teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones sustabdyti išieškojimo vykdymą iš B. A. pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-2228-759/2016 vykdomojoje byloje 0086/24/00256 iki teismo sprendimo priėmimo.

Sprendimui įsiteisėjus sprendimo nuorašą išsiųsti antstolei Jūratei Blažienei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.