- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-22
- Bylos Nr.
- e2S-2890-232/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31424-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Ieškovas
- E. P.
- Atsakovas
- I. B.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo E. P. ieškinį atsakovei I. B. dėl pripažinimo, kad prievolė iš dalies įvykdyta, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti, kad ieškovo prievolė išlaikyti savo nepilnamečius vaikus G. P. ir M. P. 2017 m. rugpjūčio 14 d. buvo iš dalies įvykdyta ir įsiskolinimas vaikų išlaikymui nurodytai dienai buvo 305 Eur; pripažinti, kad už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. gegužės 17 d., kol G. P. gyveno kartu su savo tėvu E. P., pastarasis neturėjo prievolės mokėti atsakovei už vaikų išlaikymą.
2. Nurodė, kad šalys, nesudarę santuokos, (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros M. P., (duomenys neskelbtini) sūnaus G. P.. 2009 m. gegužės mėnesį šalys nustojo kartu gyventi. Vaikai liko gyventi su ieškove, kuri viena rūpinosi jų priežiūra ir išlaikymu. 2014 m. tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovo mokamo (sumokėto) atsakovei išlaikymo vaikams dydžio bei išlaikymo įsiskolinimo. Ginčas buvo baigtas taikos sutartimi, kurią patvirtino Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. N2-8356-127/2014). Taikos sutartimi buvo patvirtintas išlaikymo įsiskolinimas (700 Lt) ir susitarta, kad kiekvienam nepilnamečiui vaikui išlaikyti išlaikymas bus mokamas periodinėmis išmokomis po 500 Lt iki vaikai sulauks pilnametystės.
3. Paaiškino, kad atsakovė pateikė antstoliui vykdomąjį dokumentą dėl 4 071 Eur įsiskolinimo už vaikų išlaikymą, o antstolis D. B. 2017 m. spalio 16 d. priėmė patvarkymą dėl vykdymo veiksmų, kuriuo buvo areštuota ieškovui priklausanti nekilnojamojo turto dalis bendrame turte. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. N2-8356-127/2014 patvirtino ieškovo ir atsakovės taikos sutartį, kuria nustatyta, kad ieškovo išlaikymo įsiskolinimas yra 700 Lt, ieškovas įsipareigojo nepilnamečiams vaikams teikti išlaikymą mokamą periodinėmis išmokomis po 500 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui iki vaikai sulauks pilnametystės. Teigė, kad sūnus G. P. nuo 2017 m. rugsėjo 28 d. iki 2018 m. gegužės 17 d. gyveno su ieškovu, todėl išlaikymas atsakovei už nepilnamečius vaikus nebuvo mokamas, išlaikymo įsiskolinimo suma perduota antstolio vykdymui yra neteisinga.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 18 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
5. Nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartimi patvirtinta ieškovo ir I. B. taikos sutartis, kurios 1 – 3 punktuose nurodyta, kad E. P. savo nepilnametės dukters M. P. išlaikymui skirs po 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki dukra sulauks pilnametystės, teikiamą išlaikymą indeksuojant vyriausybės nustatyta tvarka, pinigus iki einamojo mėnesio 10 dienos pervesdamas į vaiko motinos I. B. sąskaitą; E. P. savo nepilnamečio sūnaus G. P. išlaikymui skirs po 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki sūnus sulauks pilnametystės, teikiamą išlaikymą indeksuojant vyriausybės nustatyta tvarka, pinigus iki einamojo mėnesio 10 dienos pervesdamas į vaiko motinos I. B. sąskaitą. Šalys patvirtino, kad taikos sutarties sudarymo dieną, vaikų išlaikymo įsiskolinimas yra 700 Lt – po 350 Lt kiekvienam vaikui. Nutartis įsiteisėjo 2014 m. kovo 5 d.
Šalies argumentai
6. Nurodė, kad 2015 m. kovo 27 d. E. P. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su skundu dėl antstolio D. B. veiksmų ir nurodė, kad 2015 m. vasario 26 d. patvarkyme dėl skolos išieškojimo Nr. 0035/15/00067 nurodyta įsiskolinimo suma neatitinka realaus skolininko įsiskolinimo išieškotojai I. B.. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-18193-861/201 skundas atmestas. Nutartis įsiteisėjo 2015 m. balandžio 29 d.
7. 2018 m. sausio 1 d. E. P. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą dėl antstolio D. B. veiksmų, kuriuo prašė panaikinti 2017 m. lapkričio 24 d. antstolio D. B. patvarkymą Nr. S-2017002972, 2017 m. spalio 13 d. Turto arešto aktą Nr. S-17-35-19751 bei kuriame nurodė, kad antstolio kontoroje yra priimtas vykdyti išieškotojos I. B. pateiktas vykdomasis dokumentas dėl 4 071 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimo iš skolininko E. P.. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-4965-595/2018 E. P. skundą atmetė. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs E. P. atskirąjį skundą dėl 2018 m. sausio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-4965-595/2018, ieškovo E. P. skundą atmetė, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. nutartį paliko nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas nurodė, kad ieškovas ginčydamas išlaikymo įsiskolinimo dydį pasinaudojo teise skųsti antstolio veiksmus (civilinė byla Nr. 2-18193-861/2015, Nr. e2YT-4965-595/2018, Nr. e2S-1467-560/2018), taigi ieškovo ieškinio reikalavimai jau yra išnagrinėti įstatymų nustatyta tvarka, priimtos teismų nutartys yra įsiteisėjusios ir vykdytinos.
9. Pažymėjo, kad reikalavimas pripažinti ir nustatyti išlaikymo įsiskolinimo dydį pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą yra sprendimo vykdymo proceso dalykas (t. y. konkretų įsiskolinimo dydį pagal įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistas išlaikymo sumas už atitinkamus laikotarpius nustato antstolis) ir ginčo teisenos tvarka nenagrinėtinas.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu ieškovas prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartį ir klausimą dėl ieškinio priėmimo išspręsti iš esmės.
11. Nurodė, kad vykdymo procesą reglamentuojantys teisės aktai tiesiogiai nenumato galimybės skolininkui kelti materialaus pobūdžio reikalavimus, kai kreditorius veikia, piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis. Kilus materialaus pobūdžio ginčui tarp kreditoriaus ir skolininko, toks ginčas iš principo negali būti išspręstas ypatingosios teisenos tvarka. Antstolis, vykdydamas teismo sprendimą, vadovaujasi vykdomuoju dokumentu. Juo nustatoma vykdymo apimtis ir turinys. Antstolis, kaip pareigūnas, atlikdamas pareigas turi neviršyti savo kompetencijos ribų ir priešingai nei šalys civiliniuose santykiuose turi laikytis principo – leidžiama daryti tai, kas tiesiogiai nurodyta įstatymu. Antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo patikrinti ne jo teisėtumą, o tai, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Tiek antstolis, tiek ir teismas, spręsdamas skundus dėl teismo antstolio veiksmų ypatingosios teisenos tvarka, yra apriboti paminėtomis procesinėmis teisės normomis ir neturi nei teisės, nei galimybės išeiti už procesinių normų ribų, t. y. materialaus pobūdžio ginčas, kilęs tarp skolininko ir kreditoriaus vykdymo procese negali būti išspręstas, vadovaujantis vien vykdymo procesą reglamentuojančiomis teisės normomis. Kita vertus, ginčą sprendžiant ypatingosios teisenos tvarka, yra ribojama skolininko teisė teikti įrodymus, apklausti liudytojus ir pan.
12. Nurodė, kad teismas gina pažeistas teises ir jas pripažindamas. Pažeistos teisės pripažinimas negali būti nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarką, bet ginamas, pateikiant ir nagrinėjant ieškinį ieškinine teisena. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-4965-595/2018 neguli būti laikoma pagrindu pripažinti, kad ginčas tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu jau yra išspręstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
14. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo.
15. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį. Esant CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytiems pagrindams, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą nuo ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas pasinaudojo teise ginčyti išlaikymo įsiskolinimo dydį skųsdamas antstolio veiksmus civilinėse bylose Nr. 2-18193-861/2015, Nr. e2YT-4965-595/2018, Nr. e2S-1467-560/2018.
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-8356-127/2014 patvirtino ieškovo ir I. B. taikos sutartį, pagal kurią ieškovas savo nepilnametės dukters M. P. ir nepilnamečio sūnaus G. P. išlaikymui skyrė po 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaikai sulauks pilnametystės, teikiamą išlaikymą indeksuojant vyriausybės nustatyta tvarka, pinigus iki einamojo mėnesio 10 dienos pervesdamas į vaiko motinos I. B. sąskaitą. Šalys patvirtino, kad taikos sutarties sudarymo dieną, vaikų išlaikymo įsiskolinimas yra 700 Lt – po 350 Lt kiekvienam vaikui. Nutartis įsiteisėjo 2014 m. kovo 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 26 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko E. P. išieškotojos I. B. naudai, kurį išieškotoja I. B. perdavė vykdyti antstoliui D. B..
17. Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nustatyti, kad ieškovo prievolė išlaikyti savo nepilnamečius vaikus 2017 m. rugpjūčio 14 d. buvo iš dalies įvykdyta ir įsiskolinimas vaikų išlaikymui nurodytai dienai buvo 305 Eur; pripažinti, kad už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. gegužės 17 d., kol G. P. gyveno kartu su ieškovu, ieškovas neturėjo prievolės mokėti atsakovei už vaikų išlaikymą. Ieškovas pateiktame ieškinyje įrodinėja, kad šalys suderino skolos dydį SMS žinutėmis, bei kad už laikotarpį, kai vienas iš vaikų gyveno su ieškovu, ieškovas neturėjo pareigos mokėti vaikams išlaikymo. Apeliaciniame skunde nurodė, kad nurodyto ginčo negalima išspręsti vadovaujantis vien vykdymo procesą reglamentuojančiomis teisės normomis.
18. Apeliacinis instancijos teismas pažymi, kad teismo sprendimų vykdymo funkcijas atlieka antstolis, t. y. valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra pavedusi atlikti vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo sprendimą vykdantis antstolis pagal savo kompetenciją neturi teisės nesant vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkančio asmens sutikimo, sumažinti vaikui priteisto išlaikymo įsiskolinimo sumą, t. y. antstolis neturi teisės atlikti procesinius veiksmus, kurie keistų bylos šalių materialines teises ir pareigas ar materialinio santykio turinį, tokią teisę turi tik pačios šalys, jų atstovai arba teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016). Taigi atlikti procesinius veiksmus, kurie keistų bylos šalių materialines teises ir pareigas ar materialinio santykio turinį, turi tik pačios šalys, jų atstovai arba teismas. Nagrinėjamu atveju ieškovas, pašydamas pripažinti, kad už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. gegužės 17 d., kol G. P. gyveno kartu su ieškovu, ieškovas neturėjo prievolės mokėti atsakovei už vaikų išlaikymą, prašo pripažinti aplinkybę, kuri keistų bylos šalių materialines teises ir pareigas. Taigi ieškovo ieškinyje nurodyto reikalavimo antstolis negalėtų spręsti, tai nėra sprendimo vykdymo proceso dalykas. Ieškinyje keliamas klausimas turėtų būti nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka.
19. Remiantis Lietuvos teismų informacine sistema Liteko nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2YT-4965-595/2018, kurioje ieškovas skundu dėl antstolio D. B. veiksmų, prašė panaikinti 2017-11-24 antstolio D. B. patvarkymą Nr. S-2017002972, 2017-10-13 Turto arešto aktą Nr. S-17-35-19751. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-29 nutartimi atmetė ieškovo skundą dėl antstolio veiksmų. Nurodytoje byloje teismas nurodė: „Šiuo metu nustatyta, kad išieškotoja pateikė antstoliui duomenis, kad 2017-09-25 išlaikymo įsiskolinimas yra 4071 eurų suma. Pažymėtina tai, kad šis dydis nėra nuginčytas, paneigtas leistinais įrodymais. Pareiškėjo teiginiai skunde, kad jis nėra skolingas, kad vyksta ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, kad sūnus nuo 2017-08-28 gyvena su juo, kad jis vaikams viską perka, taip pat tai, kad su išieškotoja jie turi vienarūšes priešpriešines prievoles dėl išlaikymo vaikams mokėjimo, taigi, mokėjimas vienas kitam yra neprasmingas, neekonomiškas ir neprotingas šiuo atveju neturi įtakos antstolio priimtiems procesiniams sprendimas vykdomojoje byloje. Pareiškėjas nurodo, kad įsiskolinimo nebuvimą patvirtina 2016-06-30 skolų suderinimo aktas, Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotos išieškotojos sms žinutės apie įsiskolinimo dydį, kad įsiskolinimas 2016-12-07 buvo likęs 690 eurų, tačiau kaip minėta, išieškotoja antstoliui 2017-09-25 yra pateikusi duomenis elektroniniu paštu, kad įsiskolinimas sudaro 4071 euro sumą. Kartu išieškotoja antstoliui yra pateikusi ir mokėjimo dokumentus, iš kurių matyti, kiek skolininkas jai yra pervedęs per visą išieškojimo laikotarpį piniginių lėšų. Išieškotoja tiksliai antstoliui yra nurodžiusi skolos likutį, kurį, kaip minėta, pagrindžia jos pateikti mokėjimo dokumentai. Pagrindo abejoti išieškotojos pateiktais duomenimis nėra. Įsiskolinimo dydis nenuginčytas“. Taigi nurodytoje byloje teismas nenustatinėjo įsiskolinimo dydžio.
20. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas prašo nustatyti, kad įsiskolinimo dydis 2017 m. rugpjūčio 14 d. buvo 305 Eur. Taigi prašo nustatyti įsiskolinimo dydį konkrečiai datai, kas nebuvo padaryta nagrinėjant civilines bylas Nr. 2-18193-861/2015, Nr. e2YT-4965-595/2018, Nr. e2S-1467-560/2018 dėl antstolio veiksmų. Nurodytuose bylose teismas taip pat nesprendė, dėl ieškovo prievolės mokėti atsakovei už vaikų išlaikymą, atsižvelgiant į aplinkybę, kad G. P. gyveno kartu su savo tėvu E. P..
21. Nurodytų aplinkybių kontekste, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negalima laikyti, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, netinkamai taikė civilinio proceso normas, todėl priėmė nepagrįstą nutartį, kuri naikintina apeliacine tvarka.
22. Kadangi kompetencija spręsti ieškinio priėmimo klausimą priklauso pirmosios instancijos teismui, todėl ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovo E. P. ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.