Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vita Valeckaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. P. skundą dėl antstolio Dariaus Blizniko veiksmų, suinteresuoti asmenys I. B., antstolis Darius Bliznikas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 442 str. – 443 str., 513 str., 133 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nustatyta, kad antstolis Darius Bliznikas vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-26 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. N2-8356-127/2014 dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko E. P. išieškotojos I. B. naudai. 2017-11-07 skolininkas prašymu antstolio prašė atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, grąžinti jį išieškotojai arba sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje iki kol bus išnagrinėtas šalių ginčas civilinėje byloje Nr. e2-44650-391/2017 dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, prašė informuoti apie vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje. 2017-11-24 antstolis Darius Bliznikas pateikė skolininkui atsakymą į jo prašymus, nurodydamas, kad nėra teisinio pagrindo atsisakyti priimti išieškotojos pateiktą vykdomąjį dokumentą vykdymui bei kad nėra teisinių pagrindų stabdyti vykdomąją bylą ar atidėti joje vykdymo veiksmus. Skolininkas pateikė skundą dėl antstolio 2017-11-24 patvarkymo bei 2017-10-13 Turto arešto akto, apie kurį, kaip teigia, sužinojo tik 2017-11-28 vykusio teismo posėdžio civilinėje byloje Nr. e2-44650-391/2017 metu.

Remiantis CPK 512 str. skundas dėl antstolio veiksmų turi būti paduotas per 20 dienų nuo tos dienos, kurią skundą paduodantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Šiuo atveju skundą pareiškėjas antstoliui dėl 2017-11-24 patvarkymo bei 2017-10-13 Turto arešto akto yra pateikęs 2017-12-21, t.y. praleidęs įstatymo nustatytą 20 dienų terminą skundui pateikti. Tačiau pareiškėjas nėra praleidęs 90 dienų naikinamojo terminą skundui dėl antstolio veiksmų paduoti. Pagal CK 1.117 str. 6 d. naikinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus išnyksta tam tikra civilinė teisė ar pareiga. Naikinamieji terminai negali būti teismo atnaujinti.

Vykdymo proceso tikslas – kuo greičiau ir ekonomiškiau įstatymų nustatyta tvarka įvykdyti sprendimą. Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas antstolis atlieka vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso VI dalies normomis bei jų įgyvendinimo tvarką reglamentuojančia Sprendimų vykdymo instrukcija bei kitais norminiais teisės aktais. Sprendimų vykdymo instrukcijos ir kitų norminių teisės aktų reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims (CPK 583 str. 2 d.). Konkretaus asmens atžvilgiu priimto teismo sprendimo vykdymą garantuoja valstybė. Priverstinio vykdymo veiksmus atlieka antstolis – valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra suteikusi vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas (CPK 634 str. 1, 2 d., Antstolių įstatymo 2 str. 1 d.). Būtent teismo antstolis yra valstybės įgaliotas pareigūnas, priverstinai vykdantis įsiteisėjusius teismo procesinius sprendimus ir prisiimantis atsakomybę, įskaitant ir civilinę, dėl tinkamo priverstinio vykdymo proceso organizavimo, vykdymo proceso teisėtumo, operatyvumo ir pan. principų užtikrinimo vykdymo procese. Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (LR Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.).

Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės normų, todėl visi proceso dalyviai privalo griežtai laikytis LR CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra antstoliui pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 str. 1 d.). CPK 651 str. yra reglamentuota vykdomojo dokumento priėmimo vykdymui tvarka. CPK 651 str. 2 d. yra nurodytos akivaizdžios kliūtys, kurias nustatęs antstolis privalo atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui. Šiuo atveju, kaip ir nurodė antstolis, nustatyta, kad antstoliui išieškotoja I. B. vykdymui 2015-01-19 pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-26 išduotą vykdomąjį raštą Nr. N2-8356-127/2014 dėl išlaikymo išieškojimo. Antstoliui nebuvo pateikta jokių duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kad skolininkas geruoju vykdo 2013-03-04 teismo sprendimą dėl išlaikymo mokėjimo. Antstolis nenustatė jokių kliūčių, kurios būtų pagrindas atsisakyti vykdomąjį dokumentą priimti vykdymui. Kaip ir nurodo antstolis, skolininkas 2015-03-19 buvo pateikęs skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo ginčijo išlaikymo įsiskolinimo dydį, tačiau prieštaravimo ar skundo dėl patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui nebuvo pareiškęs. Teismas 2015-04-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-18193-861/2015 skolininko skundą yra atmetęs, nutartis įsiteisėjusi. Šiuo metu nustatyta, kad išieškotoja pateikė antstoliui duomenis, kad 2017-09-25 išlaikymo įsiskolinimas yra 4071 euro suma. Pažymėtina tai, kad šis dydis nėra nuginčytas, paneigtas leistinais įrodymais. Pareiškėjo teiginiai skunde, kad jis nėra skolingas, kad vyksta ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, kad sūnus nuo 2017-08-28 gyvena su juo, kad jis vaikams viską perka, taip pat tai, kad su išieškotoja jie turi vienarūšes priešpriešines prievoles dėl išlaikymo vaikams mokėjimo, taigi, mokėjimas vienas kitam yra neprasmingas, neekonomiškas ir neprotingas šiuo atveju neturi įtakos antstolio priimtiems procesiniams sprendimas vykdomojoje byloje. Pareiškėjas nurodo, kad įsiskolinimo nebuvimą patvirtina 2016-06-30 skolų suderinimo aktas, Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotos išieškotojos sms žinutės apie įsiskolinimo dydį, kad įsiskolinimas 2016-12-07 buvo likęs 690 eurų, tačiau kaip minėta, išieškotoja antstoliui 2017-09-25 yra pateikusi duomenis elektroniniu paštu, kad įsiskolinimas sudaro 4071 euro sumą. Kartu išieškotoja antstoliui yra pateikusi ir mokėjimo dokumentus, iš kurių matyti, kiek skolininkas jai yra pervedęs per visą išieškojimo laikotarpį piniginių lėšų. Išieškotoja tiksliai antstoliui yra nurodžiusi skolos likutį, kurį, kaip minėta, pagrindžia jos pateikti mokėjimo dokumentai. Pagrindo abejoti išieškotojos pateiktais duomenimis nėra. Įsiskolinimo dydis nenuginčytas. Pagal CPK 18 str. įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas. Kaip minėta, pateikti antstoliui teisingus duomenis yra išieškotojo pareiga (CPK 650 str. 2 d.). Antstolis neturi pareigos nustatyti, tikrinti pateikiamo dokumento vykdymui teisėtumo, pagrįstumo.

Vykdomojoje byloje taip pat nėra duomenų ir įrodymų, kurių pagrindu remiantis CPK 626 str. 1 d., 627 str. antstoliui būtų teisinis pagrindas stabdyti vykdomąją bylą Nr. 0035/15/00067.

Vykdymo procese įstatymas numato privalomąjį vykdomosios bylos sustabdymą šiais atvejais: skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas; skolininkui netekus veiksnumo; iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą; kai skolininkui komerciniam bankui Lietuvos bankas paskiria laikinąjį administratorių; gavęs išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį; kai atnaujinamas apeliacinio skundo padavimo terminas, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus) (CPK 626 str.). Taip pat pagal CPK 627 str. antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus šiais atvejais: kai raštu prašo išieškotojas; skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos; kai skolininkas gydosi ligoninėje; kai paskelbta skolininko paieška (šio Kodekso 620 straipsnis); kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, jeigu liga ne chroniška; teismui išreikalavus vykdomąją bylą.

Pareiškėjas skunde nenurodė pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą stabdyti vykdomąją bylą. CPK nenumato vykdymo veiksmų sustabdymo ar atidėjimo, kai to raštu prašo skolininkas. Civilinė byla, nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme Nr. e2-44650-391/2017 (šių metų numeris Nr. e2-2396-391/2018), kurioje sprendžiamas klausimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, nėra susijęs su vykdomojoje byloje Nr. 0035/15/00067 antstolio vykdomu išlaikymo įsiskolinimo išieškojimu. Taigi, remiantis išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo pripažinti neteisėtu ir naikinti antstolio 2017-11-24 patvarkymą Nr. S-2017002972.

Antstolis Darius Bliznikas vykdymo procese yra areštavęs skolininkui E. P. AB Citadele bankas esančia skolininko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau joje nėra piniginių lėšų. Taip pat antstolis nustatęs skolininko darbo santykius bei su jai susijusias gaunamas darbo pajamas, nustatė, kad skolininko gaunamos mėnesio pajamos yra 48 eurai. Šios sumos nepakanka vykdomam išieškojimui dengti. Todėl remiantis CPK 624 str. 2 d. 1 p., 675 str. 678 str. antstolis areštavo skolininko nekilnojamąjį turtą, nurodydamas turto arešto mastą, - būtent vykdomojoje byloje išieškomą sumą 4071 eurą. Nustatyta, kad antstolis areštavo skolininko nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (13 objektų), turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (5 objektai), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertybinius popierius (100 vnt. akcijų), taip pat aprašė dvi išregistruotas transporto priemones. Kaip matyti, viso turto vertė nėra nurodyta, akte nurodoma kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Kaip minėta, yra nurodytas arešto mastas – 4071 euras.

Vykdymo proceso normos reglamentuoja, kad antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą (CPK 678 str.). Siekiant apsaugoti skolininko ir išieškotojo interesus, areštuotas turtas turi būti įkainojamas. CPK 667 str. 2 d. įtvirtinta norma, nustatanti draudimą antstoliui aprašyti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. CPK 681 str. nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Pažymėtina, kad CPK 681 str. 1 d., kurioje nurodoma, kad antstolis turtą įkainoja jo areštavimo metu, turi būti aiškinama kartu su CPK 678 str. 1 d. 5 p., kuriame nustatyta, jog tuo atveju, kai antstolis arešto metu negali įvertinti areštuojamo turto, turto arešto akte nurodoma, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Taigi CPK 678 str. 1 d. 5 p. nuostata, numatanti areštuojamo daikto vertės nurodymą kaip turto arešto akto turinio reikalavimą, nėra imperatyvi. Jei antstolis arešto metu negali įvertinti areštuojamo turto, turto arešto akte nurodoma, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas (CPK 678 str. 1 d. 5 p.). Taigi praktikoje gali susidaryti situacija, jog nesant galimybės antstoliui turto arešto akto sudarymo metu įvertinti areštuojamo turto, gali būti aprašyta skolininko turto iš esmės daugiau, negu reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, tačiau nesant nustatytai areštuoto turto rinkos vertei, t. y. nepasibaigus areštuoto turto įkainojimui, tai negali sąlygoti antstolio veiksmų neteisėtumo CPK 677 str. 2 d. prasme. Priklausomai nuo nustatytos areštuoto turto rinkos vertės, galimas turto arešto akto koregavimas, taip pat antstolis galės pasinaikinti turto arešto aktą, jeigu bus nustatyta, kad areštuota turto daugiau, nei būtina skolai ir vykdymo išlaidoms šiose vykdomosiose bylose padengti (CPK 675 str. 2 d.). Taigi, šiuo atveju, kadangi antstoliui turto areštavimo metu kilo abejonių dėl turto vertės, todėl antstolis arešto metu neįvertino areštuojamo turto ir pagrįstai CPK 681 str. 1 d. nurodytos įkainojimo procedūros neatliko, o vadovaudamasis CPK 678 str. 1 d. 5 p. turto arešto akte nurodė, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Todėl remiantis teisiniu reglamentavimu bei įvertinus bylos faktines aplinkybes, konstatuotina, kad antstolis 2017-10-13 Turto arešto aktu areštuodamas nurodomą skolininko turtą ir nenurodydamas areštuoto turto vertės, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų dėl turto arešto. Kaip minėta, Turto arešto akte nurodytas turto arešto mastas bei tai, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas.

Taigi, remiantis išdėstytais argumentais, ištyrus bei įvertinus skunde dėstomą pareiškėjo poziciją, susipažinus su vykdomosios bylos duomenimis, teismas laiko, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog antstolio Dariaus Blizniko skundžiami procesiniai veiksmai yra nepagrįsti ir neteisėti. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaujantis išdėstytu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291, 443, 513,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo E. P. skundą dėl antstolio Dariaus Blizniko veiksmų atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.