Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-122-459/2024

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-02-01
Bylos Nr.: e2A-122-459/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-27010-2021-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimonda Andrulienė, Aurimas Brazdeikis, Vilija Valantienė
Atsakovas: D. P.
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „CV Group“
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „TS Vilnius“

Kategorijos

2.6.8.8Sutarčių aiškinimas
2.6.1.0.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.11.16Motorinės transporto priemonės pirkimas-pardavimas
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-122-459/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27010-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8; 2.6.1.0.2.4.1; 2.6.11.16; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 1 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (pirmininkė ir pranešėja), Aurimo Brazdeikio ir Vilijos Valantienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. P. (D. P.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „CV Group“ ieškinį atsakovui D. P. dėl įsigytos transporto priemonės paslėptų defektų šalinimo išlaidų atlyginimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „TS Vilnius“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „CV Group“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 14 223,05 Eur automobilio paslėptų defektų šalinimo išlaidų ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas pateikė atsiliepimą į pareikštą ieškinį, su kuriuo nesutiko, ir prašė jį atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – ieškovei iš atsakovo priteisė 13 180,91 Eur automobilio trūkumų šalinimo išlaidų, 200 Eur nuostolių dėl pretenzijų rengimo ir 1 521,21 bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė.

Žemesnės instancijos teismas

2. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. gegužės 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-984-730/2022 panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 27 d. sprendimą ir grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Šalies argumentai

3. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį tikslino teismo posėdžio metu, prašydama priteisti iš atsakovo 13 180,91 Eur automobilio paslėptų defektų šalinimo išlaidų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2019 m. spalio 14 d. pagal transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Sutartis) iš atsakovo įsigijo automobilį „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Automobilis) už 70 000 Eur. Atsakovas automobilių pardavimo portale www.mobile.de deklaravo, kad parduodamas Automobilis yra be defektų, išskyrus daužimą priekinėje dešinėje pusėje. Ieškovė 2021 m. nutarė Automobilį parduoti, įdėjo skelbimą.

4. Automobilį patikrinus autoservise, paaiškėjo, jog netinkamai atkurtos / neatkurtos Automobilio saugos sistemos, t. y. ne pakeistos, o remontuotos Automobilio dalys, kurių remonto gamintojas nenumato. Nustatyti paslėpti defektai nebuvo matomi ir pastebimi apžiūrint Automobilį plika akimi, tam reikalingos specialios žinios bei įranga, nes elektros (saugos) sistemos ir būtent saugos pagalvės, kabeliai bei laidai įmontuoti ir nėra matomi apžiūrint tik vizualiai. Atsakovas 2021 m. gegužės 4 d. SMS žinute buvo informuotas apie tai, kad Automobilis 2021 gegužės 5 d. bus pristatytas į automobilių dirbtuves rastiems defektams patvirtinti. Atsakovas į pranešimą neatsakė ir į Automobilio apžiūrą neatvyko. Ieškovė 2021 m. gegužės 18 d. atsakovo nurodytu el. paštu (duomenys neskelbtini) išsiuntė atsakovui pretenziją, nurodydama nustatytus Automobilio trūkumus ir siūlydama susitarti taikiai. 2021 m. birželio 11 d. buvo gautas atsakovo atstovo advokato R. M. atsakymas į pretenziją, kuria nesutiko su reikalavimu. Ieškovė nesutikdama su atsakyme į pretenziją išdėstyta nuomone, 2021 m. birželio 14 d. pateikė atsakovui pakartotinę pretenziją. Ieškinio surašymo dieną Automobiliui yra atlikti remonto darbai ir pateikta UAB „Autoekspertų grupė“ PVM sąskaita faktūra 14 223,05 Eur sumos. Ieškovė, žinodama apie tokią Automobilio būklę, būtų prašiusi sumažinti Automobilio kainą arba apskritai nebūtų sudariusi šio sandorio.

Atsiliepimas

5. Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimo išlaidas. Nurodė, kad ieškovė iš jo įsigijo Automobilį, už kurį sumokėjo 48 000 Eur. Atsakovas deklaravo, kad Automobilis parduodamas su defektu – daužimu priekinėje dešinėje pusėje. Ieškovė, prieš pirkdama daužtą Automobilį, nuodugniai jį patikrino – apžiūrėjo, išmėgino, patikrino automobilių servise ir įvertino Automobilio remonto išlaidų sąmatą, tačiau ieškinyje nurodytų Automobilio defektų iki Automobilio perdavimo ieškovei nenustatė. Ieškovė ilgą laiką verčiasi automobilių būklės / istorijos patikra, todėl turi specialiųjų žinių vertinant automobilio būklę ir kokybę. Atsakovo įsitikinimu, ieškovei eksploatuojant Automobilį šis buvo remontuojamas, o visi ieškovės pateiktame defektiniame akte susiję trūkumai yra būtent pačios ieškovės Automobilio eksploatavimo pasekmė. Per tokį ilgą laikotarpį pateiktame defektiniame akte minimų trūkumų ieškovė nebūtų galėjusi nepastebėti, tačiau apie šiuos trūkumus per protingą terminą nepranešė pardavėjui ir jų nenurodė. Ieškovė reiškia reikalavimus dėl atlikto Automobilio remonto, tai galėjo būti ir buvo įvertinta iki sandorio sudarymo. Būtent dėl Automobilio buvusių ir suremontuotų pažeidimų Automobilio kaina buvo perpus mažesnė nei rinkos kaina. Atsakovas pats tokį (prieš tai pažeistą ir vėliau suremontuotą) Automobilį įsigijo ir tokios būklės pardavė ieškovei, tai aiškiai nurodydamas Automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje. Ieškovei, kaip verslo subjektui, buvo žinoma, kad Lietuvoje nėra oficialaus „Tesla“ atstovo, iš kurio būtų galima įsigyti naujų šio automobilių detalių. Ieškovės minimi trūkumai nėra paslėpti ir esminiai, trukdantys Automobilį naudoti pagal tikslinę paskirtį, kadangi Automobilis nuo pirkimo–pardavimo sutarties buvo eksploatuojamas beveik dvejus metus; juo buvo nuvažiuota 21 661 km. Ieškinyje minimi trūkumai yra siejami ne su defektais, tačiau su aplinkybe, jog detalės nebuvo pakeistos naujomis, o buvo remontuotos. Be to, ieškinyje neatribota ir nepaneigta, kad minimi trūkumai atsirado būtent ne po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, o vėliau dėl pačios ieškovės veiksmų. Ieškovė apžiūrėjo ir patikrino Automobilį jai priimtinu būdu, įsitikino Automobilio būkle ir kokybe, tačiau jokių defektų, išskyrus tuos, kurie nurodyti Automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje, nustatyta nebuvo. Visi ieškovės minimi tariami trūkumai buvo matomi vizualiai ir galėjo būti protingai numatomi, atsižvelgiant į ieškovei žinomą Automobilio apgadinimų pobūdį, net ir neturint specialių techninių žinių.

6. Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Automobilio saugos sistemos remonto darbai atsakovo iniciatyva iki jį parduodant ieškovui trečiojo asmens servise vykdomi nebuvo. Atsakovas iškraipo bylos aplinkybes dėl įmonės direktoriaus teiktų paaiškinimų pirmą kartą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Nurodė, kad 2022 m. balandžio 5 d. teismo posėdyje apklausiamas įmonės direktorius E. M. paaiškino, kad jis nepamena ir negali patvirtinti, kad ginčo Automobilis iki pardavimo ieškovei buvo remontuotas UAB „TS Vilnius“. Įmonė per mėnesį atlieka nuo 30 iki 50 automobilių remontą. Ir, jei ginčo Automobilis ir būtų buvęs remontuotas, tai remontuotų saugos elementų įmonė tikrai nedėjo, nes tuo metu įmonė atlikinėjo tik kėbulo remonto ir dažymo darbus, o laikotarpiu iki ginčo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo įmonė tokių darbų iš viso nevykdė, nes tam neturėjo reikiamos įrangos ir specialistų. E. M. nurodė, kad jam ginčo Automobilio remonto faktas iki jo pardavimo ieškovei UAB „TS Vilnius“ nėra žinomas. Galbūt tuo laikotarpiu „Tesla“ automobiliams programuoti reikalingą įrangą turėjo ir darbus atlikinėjo, įskaitant ir AIRBAG saugos sistemų blokų programavimą, tik du meistrai Lietuvoje – vienas Tauragėje, o kitas Kaune, apie tai ir byloja susirašinėjimo žinutės tarp pirkėjo ir pardavėjo. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad neva UAB „TS Vilnius“ remontavo saugos sistemas šiam Automobiliui, yra naujiena. Paaiškino, kad UAB „TS Vilnius“ neturi serviso Kaune ir jokios veiklos minėtame mieste nevykdo. UAB „TS Vilnius“ patikrinusi savo dokumentus nustatė, kad atsakovas Automobilio pateikęs nebuvo, ir su Atsakovu nebuvo sudarytas nei žodinis, nei rašytinis susitarimas dėl Automobilio remonto. Iki Automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo (2019 m. spalio 14 d.) įmonė neturėjo įrangos, kuri leistų vykdyti automobilių saugos sistemų remonto ar keitimo darbus ir tokių darbų įmonė neturėjo galimybės atlikti. Nurodė, kad visi trečiojo asmens atlikti Automobilio remonto darbai yra nurodyti 2021 m. rugsėjo 2 d. remonto sąmatoje Nr. (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė ieškovei iš atsakovo 13 186,91 Eur automobilio „Tesla“ trūkumų šalinimo išlaidų, 200 Eur nuostolių dėl pretenzijų rengimo ir 4 119,60 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė trečiajam asmeniui UAB „TS Vilnius“ iš atsakovo 1 149,50 Eur bylinėjimosi išlaidų; grąžino ieškovei 179 Eur žyminio mokesčio permoką; priteisė valstybei iš atsakovo 6,62 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Teismo pagrindiniai motyvai:

7.1. Teismas nustatė, kad ieškovė 2 metų termino nepažeidė – ieškovė Automobilį iš atsakovo įsigijo 2019 m. spalio 14 d., o pretenziją atsakovui pareiškė 2021 m. gegužės18 d., t. y. po 1,5 metų.

7.2. Teismas pažymėjo, kad 2021 m. gegužės 7 d. UAB „Autoekspertų grupė“ (šiuo metu UAB „TS Vilnius) transporto priemonės apžiūros aktas patvirtina, kad Automobilis buvo parduotas su paslėptais trūkumais netinkamai atkurta / neatkurta automobilio saugos sistema ne pakeistomis, o remontuotomis Automobilio dalimis, kurių remonto gamintojas nenumato. Nustatė, kad sistema veiktų, buvo uždėtas paprastas kabelis, o kad automobilio saugos sistema nematytų klaidos, uždėta varža ir apvyniota izoliacija; remontui panaudotos statybinės medžiagos, dėl to tikėtina, kad atsitikus įvykiui oro pagalvės sėdynėse tinkamai nesuveiks, jei suveiks, tai atplyšusios statybinės, metalinės tvirtinimo juostos gali kelti realų pavojų Automobilyje esantiems ir į įvykį patekusiems žmonėms; šoninės oro pagalvės restauruotos, netinkamai pritvirtintos (ne gamintojo numatytose vietose), kai kur panaudoti statybiniai savisriegiai; priekinės dešinės (užuolaidos) oro pagalvės maišas suplyšęs, tai net esant suveikimui neleistų jai prisipūsti; prietaisų skydelis restauruotas, nors gamintojas tokio pobūdžio remonto nenumato; remontuojant automobilį po eismo įvykio, dėl kurio buvo suveikusios visos oro pagalvės ir sugadinta daug salono apdailos detalių, jos remontuotos, o ne keistos naujomis; remontuojant Automobilį po eismo įvykio, priekinėje ir dešinėje pusėse remontuotos, o ne keistos sugadintos detalės.

7.3. Nurodė, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu ir savo procesiniuose dokumentuose nebuvo nuoseklus. Iš pradžių teigė, kad automobilio trūkumus galėjo paslėpti Ispanijos specialistai prieš jam parduodant automobilį. Vėliau laikėsi pozicijos, kad ieškovo eksploatavimo metu automobilis galbūt patyrė nedraudžiamąjį įvykį, dėl to pats ieškovas galėjo remontuoti automobilį. Dar vėliau atsakovas nurodė, kad vykstant į trečiojo asmens UAB „Autoekspertų grupė“ (šiuo metu UAB „TS Vilnius) servisą (duomenys neskelbtini), oro pagalvės buvo iššovusios (dar nesutvarkytos), o Automobilis važiavo savo eiga.

7.4. Nurodė, kad 2021 m. gegužės 7 d. UAB „Autoekspertų grupė“ transporto priemonės apžiūros akte nurodyti paslėpti Automobilio trūkumai, atsakovo paaiškinimai, kad į trečiojo asmens servisą atsakovas važiavo ginčo Automobiliu dar nesutvarkyta elektronikos, iššovusių oro pagalvių sistema ir neremontuota Automobilio vidaus apdaila, trečiojo asmens vadovo paaiškinimai, kad įmonės servise ginčo Automobiliui nebuvo atlikti jokie elektronikos ir vidaus apdailos remonto darbai, kadangi atsakovo nurodomu laikotarpiu įmonė neteikė tokių paslaugų, neturėjo tam reikalingos įrangos ir specialistų, taip pat aplinkybę, kad ginčo Automobilis ieškovui buvo parduotas suremontuotas, atsakovas automobilių pardavimo portale www.mobile.de deklaravo, kad parduodamas Automobilis yra be defektų, o byloje esanti šalių susirašinėjimo medžiaga patvirtina, kad Automobilis buvo parduotas už 70 000 Eur (o ne pigiau (48 000 Eur), kaip nurodo atsakovas) už jį atsiskaitant tiek grynaisiais pinigais, tiek bankiniu mokėjimu, teismas padarė išvadą, kad vis dėlto Automobilio trūkumai buvo paslėpti Automobiliui esant atsakovo žinioje.

7.5. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad ginčo Automobilis galėjo patirti įvykį ir būti remontuojamas esant ieškovo žinioje, nes tokia atsakovo pozicija akivaizdžiai prasilenkia su logika – ieškovo atstovas pats naudojosi transporto priemone ir vežiojo savo vaikus, todėl mažai tikėtina, kad ieškovas būtų savo naudojamą automobilį remontavęs statybinėmis medžiagomis, kurios esant įvykiui galėtų dar ir sužaloti, o ne apsaugoti, o nusprendus Automobilį parduoti, jį dar kartą remontuotų pagal nustatytą „Tesla“ reglamentą ir dėl to patirtų papildomas išlaidas.

7.6. Teismas įvertino ir atsakovo abejones dėl sąmatoje nurodytų apimties darbų, pvz., automobilio sėdynių keitimas, vidaus durelių ir kitas vidaus apdailos keitimas. Kaip paaiškino byloje trečiojo asmens vadovas, įvykio metu išsprogus visoms oro saugos pagalvėms iš esmės išlaužoma visa vidaus apdaila, todėl jų remontas negalimas, ir šias detales galima keisti tik visa apimtimi. Nagrinėjamu atveju automobilis remontuotas ekonomiškai, keičiant įmanomas detales ne naujomis, tačiau naudotomis, bet nesugadintomis, todėl, teismo vertinimu, 2021 m. rugsėjo 2 d. Remonto sąmatoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti darbai / dalys (išskyrus nurodytas išimtis) buvo būtini, o ieškovės išlaidos pagrįstos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Atsakovas (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo pagrindiniai argumentai:

8.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, kad labai tikėtina, jog automobilis buvo patekęs į eismo įvykį apytikriai 2021 metų pavasarį, ieškovė jį remontavo, tapačius darbus atlikdama minimaliomis sąnaudomis (oro pagalvių remontas, apdailos darbai ir kt., tai yra darbai, kurie yra atliekami vienodai po skirtingų eismo įvykių), o vėliau remonto išlaidas sumanė išsireikalauti iš atsakovo.

8.2. Nurodo, kad aplinkybę, jog automobilis buvo patekęs į eismo įvykį po jo perdavimo ieškovei, patvirtina ir tai, kad ieškovė laiku nepristatė automobilio techninei apžiūrai (praėjus trejiems metams nuo jo pagaminimo).

8.3. Nurodo, kad aplinkybę, jog automobilis, būdamas ieškovės žinioje, buvo patekęs į eismo įvykį, patvirtina sąmatoje nurodomi defektų šalinimo darbai, kurie yra nesusiję su iki pardavimo buvusio įvykio metu patirtais apgadinimais.

8.4. Nurodo, kad neaišku, kodėl ieškovė automobilio pirkimo metu neva detaliai nepasidomėjo automobilio būkle, o prieš parduodama jį nusprendė detaliai ištirti. Paprastai būtent pirkėjas yra suinteresuotas perkamo daikto kokybės patikrinimu, ir būtent pirkėjas tokį patikrinimą inicijuoja. Šiuo atveju ieškovė, o ne potencialus pirkėjas kreipėsi dėl defektų nustatymo, kartu su ja joks potencialus pirkėjas nebuvo atvykęs. Akivaizdu, jog ieškovės kreipimąsi dėl automobilio defektų nustatymo lėmė kiti motyvai.

Žemesnės instancijos teismas

8.5. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino 2021 m. gegužės 7 d. UAB „Autoekspertų grupė“ transporto priemonės apžiūros aktą, nes šiame akte tokio konstatavimo, jog automobilis buvo parduotas su trūkumais, nėra. Minėtame akte nurodyti trūkumai, kurie buvo nustatyti automobilio apžiūros metu, tai yra po pusantrų metų po jo pardavimo. Jokių įrodymų, jog minėti trūkumai buvo automobilio perdavimo pirkėjui (ieškovei) metu, byloje nėra. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog akte nurodyti defektai atsirado iki automobilio pardavimo ieškovei, yra visiškai nepagrįsta, prieštaraujanti bylos duomenims.

8.6. Nurodo, kad ieškovei ne tik buvo žinoma atsakovo nurodyta išsami informacija apie automobilį (kad automobilis po eismo įvykio patyrė reikšmingus pažeidimus), bet ir sudaryta galimybė gauti detalią papildomą informaciją iš automobilį remontavusių meistrų bei duomenų bazių, kuria ieškovė pasinaudojo. Net jei hipotetiškai ieškovė nebūtų susisiekusi su meistrais ir detaliai išsiaiškinusi Automobilio būklės, tai būtų itin didelis pirkėjo neatidumas, kuris šalina pardavėjo atsakomybę.

Atsiliepimas

9. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

9.1. Nurodo, kad apeliantas neginčija pačių defektų ir jų nekvestionuoja, tačiau bando teigti, kad minėtų trūkumų nebuvo Automobilio pardavimo ieškovei metu. Šie apelianto teiginiai prieštarauja objektyviems byloje esantiems rašytiniams įrodymams, byloje apklaustų liudytojų paaiškinimams.

9.2. Nurodo, kad apeliantas kelia niekuo nepagrįstas ir neįrodytas versijas, kad Automobilis buvo patekęs į dar vieną eismo įvykį, kai jis tuo metu priklausė jau ieškovei.

9.3. Pažymi, kad Automobilio galinių durelių ir krovinių skyriaus apdailų nuėmimas ir keitimas buvo reikalingas ne dėl apelianto išgalvoto eismo įvykio, o todėl, kad, siekiant tinkamai suremontuoti Automobilį, buvo būtinas visų vidaus apdailų keitimas. Būtent šie darbai ir nurodyti 2022 m. rugsėjo 2 d. UAB „Autoekspertų grupė“ remonto sąmatoje.

9.4. Nurodo, kad priešingai nei apeliantas, ieškovė yra sąžininga ir jai yra žinomos teisinės pasekmės, Automobilį pardavus trečiajam asmeniui, jei paaiškėtų, jog Automobilis yra su rimtais, užslėptais trūkumais. Atsižvelgiant į tai, Automobilį patikrindama prieš pardavimą (pagal pirkėjo prašymą) siekė įvykdyti įstatymų numatytas pareigas ir sąžiningai parduoti tvarkingą, be užslėptų defektų naudotą automobilį.

9.5. Nurodo, kad automobilio trūkumus nustatė tik po pusantrų metų, kadangi trūkumai buvo užslėpti, automobilio saugumo sistemos užslopintos varžomis, todėl ieškovė neturėjo priežasčių naudojantis automobiliu jį specifiškai patikrinti.

9.6. Pažymi, kad šio ginčo specifika ta, jog automobilis buvo parduotas su užslėptais saugos sistemų ir elektronikos trūkumais, kurių joks pirkėjas (ieškovė) be specialaus tyrimo ir žinių negalėjo nustatyti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarka ir ribos

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

11. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.

12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimo, kuriuo teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl automobilio trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

13. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog 2019 m. spalio 14 d. ieškovė su atsakovu sudarė automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovas automobilių pardavimo portale www.mobile.de deklaravo, kad parduodamas automobilis yra be defektų, išskyrus daužimą priekinėje dešinėje pusėje. 2021 m. gegužės 7 d. UAB „Autoekspertų grupė“ transporto priemonės apžiūros akte nustatyti automobilio defektai: 1) nėra pakeistas oro pagalvių sistemos paro fuse (pirotechninis saugiklis); kad sistema veiktų, uždėtas paprastas kabelis, o kad automobilio saugos sistema nematytų klaidos, uždėta varža ir apvyniota izoliacija; 2) sėdynės po oro pagalvių išsiskleidimo remontuotos, o ne keistos; remontui panaudotos statybinės medžiagos, dėl to, tikėtina, kad atsitikus įvykiui oro pagalvės sėdynėse tinkamai nesuveiks, jei suveiks, tai atplyšusios statybinės, metalinės tvirtinimo juostos gali kelti realų pavojų automobilyje esantiems ir į įvykį patekusiems žmonėms; 3) šoninės oro pagalvės restauruotos, netinkamai pritvirtintos (ne gamintojo numatytose vietose), kai kur panaudoti statybiniai savisriegiai; priekinės dešinės (užuolaidos) oro pagalvės maišas suplyšęs, tai net esant suveikimui neleistų jai prisipūsti; 4) prietaisų skydelis restauruotas, nors gamintojas tokio pobūdžio remonto nenumato; 5) remontuojant automobilį po eismo įvykio, dėl ko buvo suveikusios visos oro pagalvės ir sugadinta daug salono apdailos detalių, jos remontuotos, o ne keistos naujomis; 6) remontuojant automobilį po eismo įvykio, priekinėje ir dešinėje pusėse remontuotos, o ne keistos sugadintos detalės. Minėtame akte konstatuota, kad automobilis parduotas su paslėptais defektais. Ieškovė atsakovą apie automobilio apžiūros laiką ir vietą informavo 2021 m. gegužės 4 d. SMS žinute, tačiau atsakovas 2021 m. gegužės 5 d. į automobilio apžiūrą neatvyko.

14. Iš 2021 m. gruodžio 8 d. Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2021 m. gruodžio 8 d. automobilis neatitiko techninių reikalavimų, o iš 2022 m. kovo 10 d. privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad automobilis jau atitinka techninius reikalavimus. IF P&C Insurance, AS, pažyma patvirtina, kad automobilis nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. iki 2022 m. kovo 4 d. eismo įvykių nepatyrė. Ieškovė 2021 m. gegužės 18 d. pareiškė pretenziją atsakovui dėl paslėptų defektų šalinimo išlaidų atlyginimo, su kuria atsakovas nesutiko. 2021 m. birželio 14 d. ieškovė pareiškė atsakovui pakartotinę pretenziją, į kurią atsakovas atsakymo nepateikė. Iš pateiktos 2021 m. rugsėjo 2 d. UAB „Autoekspertų grupė“ darbų sąmatos nustatyta, kad automobiliui buvo atlikti remonto darbai, susiję su oro pagalvių sistema, už kuriuos ieškovė 2021 m. rugsėjo 6 d. atsiskaitė pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) , AB SEB banko mokėjimo nurodymu Nr. 162 (14 223,05 Eur). Nagrinėjant bylą pirmą kartą pirmosios instancijos teisme, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 27 d. sprendimu iš 14 223,05 Eur bendros ieškovės patirtų automobilio remonto išlaidų sumos atėmė nesusijusių su automobilio eksploatavimo saugumu ir su jų remontu / keitimu susijusių dalių ir darbų kainą, pridėdama PVM (1 042,14 Eur), ir priteisė ieškovui iš atsakovo 13 180,91 Eur sumą. Ieškovas sutiko su šia priteista suma, ją tikslino bylos nagrinėjimo metu žodžiu, sumažindamas ieškinio reikalavimus nuo 14 223,05 Eur iki 13 180,91 Eur.

15. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. gruodžio 15 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 27 d. sprendimą panaikino ir bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas šalių byloje pateiktus rašytinius įrodymus, pagrįstai nustatė faktinę aplinkybę, jog automobilyje buvo sumontuoti saugos sistemų defektus nuslepiantys įrenginiai, tačiau liko neištirta ir nenustatyta, ar šie mechanizmai buvo sumontuoti apeliantui įsigijus automobilį, todėl, teismo vertinimu, dėl automobilio remonto aplinkybių spręstinas klausimas dėl UAB „Autoekspertų grupė“ įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu sudarant galimybę pateikti duomenis, kokie konkretūs darbai buvo atlikti automobiliui „Tesla“.

16. Nagrinėjamu atveju grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, pirmosios instancijos teismas į bylą trečiuoju asmeniu įtraukė UAB „Autoekspertų grupė“ (dabartinis pavadinimas UAB „TS Vilnius“) ir apklausė trečiojo asmens atstovą dėl ginčo automobilio remonto aplinkybių, kuris paneigė atsakovo nurodytas aplinkybes bylą nagrinėjant pirmą kartą pirmosios instancijos teisme. Bylą pakartotinai išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė ieškovei iš atsakovo 13 186,91 Eur automobilio „Tesla“ trūkumų šalinimo išlaidų, 200 Eur nuostolių dėl pretenzijų rengimo ir 4 119,60 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė trečiajam asmeniui UAB „TS Vilnius“ iš atsakovo 1 149,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas nesutikdamas su ginčijamu sprendimu pateikė apeliacinį skundą.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

17. Apeliantas nesutikdamas su ginčijamu sprendimu nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir nevisapusiškai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes, netinkamai ir nesistemiškai įvertino byloje esančius įrodymus.

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas apeliaciniame skunde nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pakartotinai išdėstė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais turi nuspręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjamo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008). Tokiomis įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių taikymo nuostatomis teisėjų kolegija remiasi ir šioje byloje, darydama išvadas apie apelianto nurodytų aplinkybių dėl procesinių teisės normų pažeidimo pagrįstumą įrodymų visumos įvertinimo pagrindu.

20. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neatsižvelgė į tai, jog apeliantas informavo ieškovę apie automobilio defektus. Pažymi, jog defektai galėjo atsirasti ir vėliau, automobilį eksploatuojant ieškovei, kadangi laiku neatlikta automobilio techninė apžiūra ir pretenzijos pareikštos tik po 1,5 metų.

21. Pagal pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus; pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, tai yra kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

22. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, negali sutikti su apeliantu, jog ieškovei buvo žinoma ir pateikta visa informacija apie visus automobilio trūkumus. Šiuo atveju ieškovei pateiktos fotofiksacijos, susirašinėjimo medžiaga patvirtina faktą, jog ieškovė buvo informuota apie vizualius automobilio defektus, tačiau nei fotofiksacijose, nei susirašinėjimo medžiagoje ieškovė nebuvo informuota apie automobilio saugos sistemos remontą. Vizualiai įvertinus fotofiksacijas negalima padaryti išvados, jog automobilio saugos sistemos buvo suveikusios ir ar jau buvo suremontuotos (nematyti sprogusių oro pagalvių). Pažymėtina, kad, sudarant automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, grafoje „transporto priemonės trūkumai“ langelis „vairuotojų ir keleivių saugos sistemos“ nėra pažymėtas, tai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog ieškovė, nebūdama apelianto informuota apie saugos sistemos pažeidimus, nepažymint šio fakto ir automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje, turėjo pagrįstą lūkestį tikėtis, kad viena iš esminių automobilio saugos sistemų – oro pagalvės – yra tinkamai funkcionuojančios.

23. Pažymėtina, kad pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016, 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017). Šiuo atveju 2021 m. gegužės 7 d. UAB „Autoekspertų grupė“ transporto priemonės apžiūros aktas pagrindžia, kad nustatyti automobilio defektai (pirotechninio saugiklio neapkeitimas, varžos sumontavimas, oro pagalvių trūkumai) negalėjo būti vizualiai įvertinti, o ir be to, atlikti darbai – sumontuota varža ir apvyniota izoliacija su tikslu, kad automobilio kompiuterinė sistema nematytų saugos sistemos defektų, teisėjų kolegijos vertinimu, tik pagrindžia faktą, jog tokių trūkumų nustatymas galėjo būti apsunkintas, sąmoningai atliktais esančius defektus slepiančiais darbais. Akivaizdu, jog tokių defektų nustatyti neturint specialių žinių ir (ar) neardant automobilio nėra įmanoma. Ieškovei netinkamai suremontuota saugos sistema ne tik nebuvo akivaizdžiai matoma, bet ir, tikėtina, jos remontas buvo sąmoningai slepiamas uždėjus varžą, dėl to, kaip pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino specialistas E. M., kompiuteris klaidingai suprato, kad viskas gerai, tai yra nerodė sistemos klaidų.

24. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180/2018). Šiuo atveju įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovei nebuvo atskleista visa esminė informacija apie automobilio saugos sistemos trūkumus, esantys trūkumai buvo paslėpti remonto procese, dėl to jų ieškovė vizualiai negalėjo įvertinti, o paslėptų trūkumų pobūdis pažeidė ieškovės interesus, kadangi automobilis be tinkamai funkcionuojančios saugos sistemos nėra saugus eksploatuoti juo keliaujančių asmenų atžvilgiu (CK 6.327 straipsnio 1 dalis).

25. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, kad labai tikėtina, jog automobilis buvo patekęs į eismo įvykį apytikriai 2021 metų pavasarį, ieškovė jį remontavo, tapačius darbus (defektų šalinimo) atlikdama minimaliomis sąnaudomis (oro pagalvių remontas, apdailos darbai ir kt., tai yra darbai, kurie yra atliekami vienodai po skirtingų eismo įvykių), o vėliau po 1,5 metų remonto išlaidas sumanė išsireikalauti iš atsakovo.

26. CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę prezumpciją pardavėjas gali paneigti įrodęs, kad daikto trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, jog pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018, 32 punktas).

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, negali sutikti su apeliantu, jog automobilis jau po perdavimo ieškovei pateko į eismo įvykį ir dėl to buvo remontuojamas. Pažymėtina, kad trečiojo asmens atstovas E. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad į jo įmonę dėl automobilio techninės apžiūros kreipėsi ieškovės darbuotojas A. K., nes norėjo automobilį parduoti. Apžiūros metu buvo nustatyti akte nurodyti automobilio defektai, apie kuriuos A. K. akivaizdžiai nieko nežinojo, nes iš karto pasakė, kad tokio automobilio nebeparduos. Apžiūros metu buvo nustatyta, kad saugos sistemos nebuvo pakeistos pagal teisės aktus ir „Tesla“ automobilio remonto reglamentą, nors „Tesla“ detalių įsigyti įmanoma. „Tesla“ automobilių remonto reglamentas nenumato oro pagalvių remonto. Detalės turi būti ne remontuojamos, o keičiamos naujomis. Nagrinėjamu atveju buvo sudėtos remontuotos oro pagalvės, sutvirtintos neoriginalia juosta. Svarbu tai, kad saugos sistemos buvo užslėptos. Jų būklę buvo galima nustatyti tik atlikus ardymo darbus, nuėmus vidaus apdailos detales po kapotu. Nagrinėjamu atveju trečiojo asmens atstovo paaiškinimai paneigia apelianto teiginius, kad ieškovė automobilio trūkumus nustatė tik po pusantrų metų. Kadangi trūkumai buvo užslėpti, kaip nurodyta UAB „Autoekspertai“ apžiūros akte, automobilio saugumo sistemos užslopintos varžomis, todėl ieškovė neturėjo priežasčių naudojantis automobiliu jį specifiškai tikrinti iki to momento, kol nebuvo nuspręsta automobilio parduoti. Kaip nurodė pati ieškovė savo procesiniuose dokumentuose, automobilį patikrindama prieš pardavimą (pagal pirkėjo prašymą) siekė įvykdyti įstatymų numatytas pareigas ir sąžiningai parduoti tvarkingą, be užslėptų defektų naudotą automobilį.

28. Apelianto argumentai, kad automobilis buvo patekęs į eismo įvykį po jo perdavimo ieškovei, vertintini kaip deklaratyvios niekuo nepagrįstos prielaidos, kadangi byloje pateikta 2022 m. kovo 4 d. P&C Insurance, AS, pažyma patvirtina, kad ginčo automobilis nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. iki 2022 m. kovo 4 d. registruotų eismo įvykių nepatyrė. Apeliantas šių įrodymų nepaneigė.

29. Apeliantas nurodo, kad aplinkybę, jog automobilis buvo patekęs į eismo įvykį po jo perdavimo ieškovei, patvirtina sąmatoje nurodomi defektų šalinimo darbai, kurie yra nesusiję su iki pardavimo buvusio įvykio metu patirtais apgadinimais.

30. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi, kaip paaiškino trečiojo asmens atstovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, eismo įvykio metu išsprogus visoms oro saugos pagalvėms yra iš esmės išlaužoma visa vidaus apdaila, todėl jų remontas negalimas, ir šias detales galima keisti tik visa apimtimi. Nagrinėjamu atveju ginčo automobilis iki pardavimo ieškovei buvo suremontuotas ekonomiškai, keičiant įmanomas detales ne naujomis, tačiau naudotomis, bet nesugadintomis, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, 2021 m. rugsėjo 2 d. Remonto sąmatoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti darbai / dalys (išskyrus nurodytas išimtis) buvo būtini, o ieškovės išlaidos, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, pagrįstos. Taigi ginčo automobilio galinių durelių ir krovinių skyriaus apdailų nuėmimas ir keitimas buvo būtinas siekiant tinkamai suremontuoti automobilį

31. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, nurodė, kad apeliantas į bylą nepateikė jokių įrodymų, pvz., sąmatų, apmokėtų sąskaitų, jog trečiojo asmens servise buvo atliekami elektronikos ar saugos sistemos remonto darbai. Taip pat, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, bylos nagrinėjimo metu ir savo procesiniuose dokumentuose apeliantas nebuvo nuoseklus. Iš pradžių teigė, kad automobilio trūkumus galėjo paslėpti Ispanijos specialistai prieš jam parduodant automobilį. Vėliau laikėsi pozicijos, kad ieškovės eksploatavimo metu automobilis galbūt patyrė nedraudžiamąjį įvykį, dėl to pati ieškovė galėjo remontuoti automobilį. Dar vėliau apeliantas nurodė, kad vykstant į trečiojo asmens UAB „Autoekspertų grupė“ (šiuo metu UAB „TS Vilnius“) servisą (duomenys neskelbtini), oro pagalvės buvo iššovusios (dar nesutvarkytos), o automobilis važiavo savo eiga. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks atsakovo nenuoseklumas tikėtinai pagrindžia apelianto mėginimus nuslėpti tikrąsias aplinkybes, susijusias su nustatytais užslėptais automobilio trūkumais.

32. Atsižvelgiant į apelianto pateiktus nenuoseklius paaiškinimus, byloje surinktų įrodymų visumą, apklaustų asmenų paaiškinimų pagrindu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad automobilio trūkumai egzistavo dar prieš tai, kai jį įsigijo ieškovė.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

33. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, teisėjų kolegija šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį keisti pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

36. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

37. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas 1 597,20 Eur išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Kadangi apeliacinis skundas atmestinas, todėl iš apelianto ieškovei priteistina 1 597,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „CV Group“ , juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo D. P. (D. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 597,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Raimonda AndrulienėAurimas BrazdeikisVilija Valantienė