- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-15
- Bylos Nr.
- e2A-984-730/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27010-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė
- Atsakovas
- D. P.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „CV Group“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Larisos Šimanskienės ir Danutės Žvinklytės, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 dalis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „CV Group“ ieškinį atsakovui D. P. dėl įsigytos transporto priemonės paslėptų defektų šalinimo išlaidų atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 14 223,05 Eur automobilio paslėptų defektų šalinimo išlaidų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad šalys 2019 m. spalio 14 d. sudarė transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė sumokėjusi 70 000 Eur įsigijo iš atsakovo automobilį Tesla X100D. Atsakovas automobilių pardavimo portale www.mobile.de deklaravo, kad parduodamas automobilis yra be defektų, išskyrus daužimą priekinėje dešinėje pusėje. Ieškovė 2021 metais nutarė automobilį parduoti, patalpino skelbimą. Automobilį patikrinus autoservise, paaiškėjo, jog netinkamai atstatytos/neatstatytos automobilio saugos sistemos, tai yra nepakeistos, o remontuotos automobilio dalys, kurių remonto gamintojas nenumato. Nustatyti paslėpti defektai nebuvo matomi ir pastebimi vizualiai apžiūrint automobilį, tam reikalingos specialios žinios bei įranga. Apie tai, kad automobilis 2021 gegužės 5 d. bus pristatytas į automobilių dirbtuves rastiems defektams patvirtinti, atsakovas buvo informuotas 2021 m. gegužės 4 d. SMS žinute. Atsakovas į pranešimą neatsakė ir į automobilio apžiūrą neatvyko. Ieškovė nuo 2021 m. balandžio 20 d. negali naudotis įsigytu automobiliu pagal jo tikslinę paskirtį (automobiliui atliekami paslėptų defektų šalinimo darbai). Ieškinio surašymo dieną automobiliui yra atlikti remonto darbai ir pateikta uždarosios akcinės bendrovės „Autoekspertų grupė“ PVM sąskaita faktūra 14 223,05 Eur sumai. Ieškovė, žinodama apie tokią automobilio būklę, būtų prašiusi sumažinti automobilio kainą arba apskritai nebūtų sudariusi šio sandorio.
Atsiliepimas
2. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kurio su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė iš atsakovo įsigijo automobilį Tesla X100D, už kurį sumokėjo 48 000 Eur. Atsakovas deklaravo, kad automobilis parduodamas su defektu – daužimu priekinėje dešinėje pusėje. Ieškovė, prieš pirkdama automobilį jį apžiūrėjo, išbandė, patikrino automobilių servise bei įvertino automobilio remonto išlaidų sąmatą. Jokių defektų, kurie yra minimi ieškinyje, iki perduodant ieškovei automobilį nustatyta nebuvo. Ieškovė ilgą laiką verčiasi automobilių būklės/istorijos patikra, todėl turi specialiųjų žinių vertinant automobilio būklę ir kokybę. Atsakovo įsitikinimu, ieškovei eksploatuojant automobilį šis buvo remontuojamas, o visi ieškovės pateiktame defektiniame akte susiję trūkumai yra būtent pačios ieškovės automobilio eksploatavimo pasekmė. Per tokį ilgą laikotarpį pateiktame defektiniame akte minimų trūkumų ieškovė nebūtų galėjusi nepastebėti, tačiau apie šiuos trūkumus per protingą terminą nepranešė pardavėjui ir nenurodė. Ieškovė reiškia reikalavimus dėl atlikto automobilio remonto, kas galėjo būti ir buvo įvertinta iki sandorio sudarymo. Būtent dėl automobilio buvusių ir suremontuotų pažeidimų, automobilio kaina buvo perpus mažesnė nei rinkos. Ieškovei, kaip verslo subjektui, buvo žinoma, kad Lietuvos Respublikoje nėra oficialaus Tesla atstovo, iš kurio būtų galima įsigyti naujų automobilių detalių. Ieškovės minimi trūkumai nėra nei paslėpti, nei esminiai, trukdantys automobilį naudoti pagal tikslinę paskirtį. Ieškinyje nurodyti trūkumai yra siejami ne su defektais, tačiau su aplinkybe, jog detalės nebuvo pakeistos naujomis, o buvo remontuotos. Ieškovė apžiūrėjo ir patikrino automobilį jai priimtinu būdu, įsitikino automobilio būkle ir kokybe, tačiau jokių defektų, išskyrus tuos, kurie nurodyti automobilio pirkimo – pardavimo sutartyje, nustatyta nebuvo. Visi ieškovės tariami trūkumai buvo matomi vizualiai ir galėjo būti protingai numatomi ir neturint specialių techninių žinių.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo 13 180,91 Eur automobilio trūkumų šalinimo išlaidų, 200 Eur nuostolių dėl pretenzijų rengimo, 1 521,21 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitą ieškinio dalį atmetė, grąžino ieškovei dalį (148 Eur) sumokėto žyminio mokesčio ir priteisė valstybei iš atsakovo 6,62 Eur pašto išlaidų. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:
4. Dėl automobilio defektų teismas nurodė, kad ieškovė automobilį Tesla iš atsakovės įsigijo 2019 m. spalio 21 d., ir pretenzijas dėl parduoto daikto pareiškė 2021 m. gegužės 18 d.. Ieškovė pateikė 2021 m. gegužės 7 d. automobilio apžiūros aktą, iš kurio matyti, kad dėl defektų visumos neveikia oro pagalvių saugos sistema, o oro pagalvės maišas yra suplyšęs. Apžiūros aktą parengęs specialistas paaiškino, kad saugos sistemos nebuvo pakeistos pagal teisės aktus ir Tesla automobilio reglamente nurodyta tvarka, sumontuota varža, dėl kurio automobilio kompiuteris suprato, jog defektų nėra. Teismas pažymėjo, kad atsakovui buvo siūloma dalyvauti automobilio apžiūroje, tačiau atsakovas atsisakė tai padaryti, šiuo atveju šalių paaiškinimai, automobilio apžiūros aktas ir jį parengusio asmens paaiškinimai pagrindžia, jog ginčo automobilis buvo nesaugus, įvykus eismo įvykiui nebūtų užtikrintas oro pagalvių išsiskleidimas, jis neatitiko kokybės reikalavimų.
5. Dėl automobilio defektų nuslėpimo fakto teismas nurodė, kad ginčo automobilio pirkimo – pardavimo sutartyje buvo nurodyta, kad pažeistas automobilio dešinės pusės priekis. Tokia informacija ieškovei buvo išsakyta ir žodžiu, tačiau pastabos apie netinkamai veikiančią saugos sistemą nebuvo nurodytos. Tokių trūkumų nematyti ir ieškovei pateiktose nuotraukose. Teismas pažymėjo, kad visą eksploatacijos laikotarpį, remiantis draudimo duomenimis ginčo automobilis eismo įvykių nepatyrė, todėl šiuo atveju darytina labiau tikėtina išvada, kad trūkumai atsirado iki ieškovei įsigyjant automobilį. Teismas sprendė, kad atsakovas visų defektų neatskleidė, o saugos sistemos trūkumai galėjo būti pastebėti tik ardant automobilį, jos neįmanoma vizualiai įvertinti. Teismas pažymėjo, kad ant saugos sistemos buvo sumontuota varža, dėl ko kompiuteris nerodė klaidos (rodė, jog su sistema yra viskas gerai). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad atsakovas neatskleidė visų automobilio trūkumų.
6. Dėl automobilio defektų šalinimo išlaidų teismas nurodė, kad ne visos ieškovės prašomos priteisti defektų šalinimo išlaidos yra pagrįstos. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad dalyje sąmatos nurodytos dalys yra skirtos vizualiems estetiniams darbams, todėl teismas sprendė, kad šios dalys reikšmės eismo saugumui neturi. Pažymėjo, kad kai kurios dalys (sparno kronšteinas, vandens bakelis) nėra matomi, neapsunkina automobilio eksploatacijos, todėl atsižvelgdamas į tai, teismas iš bendros ieškovės patirtų remonto išlaidų sumos atėmė aukščiau nurodytų dalių (nesusijusių su automobilio eksploatavimo saugumu) ir su jų remontu/keitimu susijusių darbų kainą, pridėdamas PVM bei ieškovei iš atsakovo parteisiant 13 180,91 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
7. Apeliaciniu skundu apeliantas (atsakovas) prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
7.1. Dėl pirkėjo informavimo apie parduodamo daikto trūkumus nurodo, kad automobilio pirkimo – pardavimo sutartyje buvo nurodyta, kad automobilis yra daužtas, ieškovei buvo pateiktos nuotraukos su automobilio defektais, Ispanijos registro, kuriame užfiksuoti automobilio pažeidimai, išrašas. Pažymi, jog minėtame išraše nurodyta, kad transporto priemonė važiuoti negali, todėl ieškovė turėjo suprasti, kad automobilis eisme dalyvauti negali ir eismo įvykio pažeidimai yra esminiai. Atsakovas nesiverčia automobilio remontu, jo remontą po eismo įvykio patikėjo vieninteliam Tesla automobiliu remontu užsiėmusiam servisui Lietuvoje, kurio kontaktinius duomenis nurodė ieškovei. Pažymi, kad ieškovės veikla yra susijusi su automobiliais, ieškovė turi specialių žinių, todėl galėjo tinkamai įsivertinti perkama automobilį, o apeliantas, kaip pardavėjas, atskleidė visą informaciją apie parduodamą daiktą.
7.2. Dėl automobilio defektų atsiradimo momento nurodo, kad apeliantas įsigijęs daužtą automobilį jį patikėjo taisyti servisui, todėl galimi defektai gali būti neteisingo remonto pasekmė. Pažymi, kad pretenzijos buvo pareikštos tik po 1.5 metų, todėl defektai galėjo būti ir pačios ieškovės netinkamos eksploatacijos pasekmė. Pažymi, jog ieškovės nurodytoje defektų šalinimo sąmatoje ne visos išlaidos yra pagrįstos, dalis detalių nekelia nepatogumo. Teigia, kad šiuo atveju keisti automobilio sėdynių, kadangi jos gali būti remontuojamos pakeičiant jose esančias oro pagalves. Pažymi, jog šiuo atveju defektų šalinimo atlikusi uždaroji akcinė bendrovė „Autoekspertų grupė“ nėra autorizuotas Tesla servisas, jos atliekami darbai neatitinka Teslos gamintojo remonto reglamento ir numatytų reikalavimų. Teigia, jog dalis detalių galėjo būti keičiamos pigesnėmis, tai yra naudotomis.
7.3. Dėl remonto darbus atlikusio asmens neįtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu nurodo, kad teismo sprendimu nustatyta, jog automobilio remonto darbai buvo atlikti nekokybiškai. Šiuos darbus atliko uždaroji akcinė bendrovė „Autoekspertų grupė“. Mano, kad ši bendrovė netinkamai įvykdė remonto darbų atlikimo sutartį, šiam servisui kyla pareiga atlyginti padarytus nuostolius. Aplinkybę, jog praeityje remontavo apeliantui priklausiantį automobilį, patvirtino pats šio autoserviso vadovas. Mano, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, apeliantas įgytų teisę reikalauti iš autoserviso nuostolių atlyginimo, o autoservisas įgis pareigą atlyginti nekokybiškais darbais padarytus nuostolius. Be to, nekokybiškai atliktų remonto darbų fakto konstatavimas turi res iudicata galią, todėl autoservisas jo atžvilgiu iškeltoje byloje nebeturės galimybės gintis įrodinėdamas, jog darbai buvo atlikti kokybiškai.
Atsiliepimas
8. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apelianto apeliacinį skundą, juo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
8.1. Dėl pirkėjo informavimo apie parduodamo daikto trūkumus nurodo, kad šiuo atveju kyla ginčas dėl tų defektų, kurių nebuvo galima vizualiai įvertinti automobilio įsigijimo momentu. Teigia, kad šiuo atveju defektai buvo ne tik paslėpti, tačiau jie buvo šalinami nesilaikant gamintojo rekomendacijų, sumontuojant apgaulės sistemas (montuojant varžas), naudojant statybines medžiagas („savisriegius“). Teigia, kad toks automobilio remontas kelia didelį pavojų šia transporto priemone važiuojančių asmenų atžvilgiu, jų sveikatai ir gyvybei. Teigia, kad po remonto automobilio kompiuterinės sistemos buvo apgautos ir nerodė su tuo susijusių kompiuterio klaidų.
8.2. Dėl automobilio defektų atsiradimo momento nurodo, kad ieškovei nebuvo atskleista, jog automobilį buvo bandoma remontuoti (duomenys neskelbtini), todėl darytina labiau tikėtina išvada, kad apeliantui buvo žinomi automobilio defektai. Apeliantas defektų atsiradimo momentą grindžia subjektyviais argumentais, neteikiant įrodymų ir ar specialių žinių reikalaujančio tyrimo. Dėl sąmatoje nurodytų išlaidų pagrįstumo nurodo, kad apeliantas siekia piktnaudžiauti, taupyti, kai byloje dalyvavęs specialistas paaiškino, jog automobilio remontas yra būtinas, o sėdynės keičiamos kartu su oro pagalvėmis. Pažymi, kad šiuo atveju remontas buvo atliktas naudojant „savisriegius“, o dalys turi būti keičiamos naujomis, kaip ta nurodė byloje liudiję asmenys. Apeliantas (jo atstovas) neteikė duomenų, kad turi atitinkamą mechaninį/ inžinerinį išsilavinimą, verčiasi Tesla automobilių remontu, todėl jo argumentai laikytini subjektyviais.
8.3. Dėl remonto darbus atlikusio asmens neįtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu nurodo, kad teismo sprendimu nėra konstatuoti uždarosios akcinės bendrovės ‚Autoekspertų grupė“ neteisėti veiksmai – netinkamas sutartinių pareigų vykdymas, o tik nurodyta, kad remontas buvo atliktas šios bendrovės. Sutinka su apeliantu, kad tuo atveju jei teismas pasisakytų dėl šio asmens teisų ir pareigų tai turėtų absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, tačiau šiuo atveju minėtos bendrovės veiksmai nebuvo analizuojami, tai yra sutartinių pareigų pagal žodinę automobilio remonto darbų atlikimo sutartį atlikimo klausimai nebuvo šios bylos dalykas. Pažymi, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantas įtraukti šios bendrovės trečiuoju asmeniu byloje neprašė, todėl apelianto argumentai nelaikytini pagrįstais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų
10. Apeliantas apeliacinio skundo 32-33 punktuose nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turi absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Teigia, kad teismo sprendimu konstatuota, jog uždaroji akcinė bendrovė „Autoekspertų grupė“ netinkamai atliko remonto darbus, automobilio defektai pasireiškė, dėl atliktų darbų trūkumo, todėl šiuo atveju kyla uždarosios akcinės bendrovės „Autoekspertų“ civilinės atsakomybės klausimas, o pirmosios instancijos teismas sprendė dėl šio asmens teisių ir pareigų, kadangi faktiškai apeliantas įgyja reikalavimo teisę į nuostolius, dėl netinkamai atlikto automobilio remonto.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas neteisingai pritaikius procesinės teisės normas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nes teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus.
12. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą tuo atveju, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, tačiau toks pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų materialių teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011). Kasacinio teismo praktikoje nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015).
13. Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, tai yra nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018).
14. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas atlikęs byloje esančių įrodymų, šalių paaiškinimų analizę nustatė, kad ieškovei parduodant automobilį, buvo nuslėpta informacija apie automobilio trūkumus – netinkamai veikiančią saugos sistemą, sumontuotą apgaulės sistemą (varžą), nepakeistą pirotechninį saugiklį. Nors apeliantas teigia, kad šiuo atveju remonto darbus atliko uždaroji akcinė bendrovė „Auoekspertų grupė“ dėl ko kyla šios bendrovės civilinės atsakomybės klausimas, tačiau pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas nekonstatavo fakto, jog minėtus darbus (dėl automobilio saugos sistemos apgaulės, pirotechninės dalies trūkumų) atliko būtent uždaroji akcinė bendrovė „Autoekspertų grupė“, kas atliko šiuos konkrečius darbus apskritai nebuvo analizuojama, o ir be to, šalys neginčija ir aplinkybės, kad automobilis iki išgabenant jį į Lietuvos Respubliką taip pat buvo remontuojamas Tenerifėje (pirmosios instancijos teismo sprendimo 7 punktas), taigi priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas nesprendė klausimo dėl uždarosios akcinės bendrovės „Autoekspertų grupė“ teisių ir pareigų, todėl argumentai, kuriais prašoma taikyti CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, atmestini kaip nepagrįsti. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
15. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, nurodo, kad teismas tinkamai neatsižvelgė į tai, jog apeliantas informavo ieškovę apie automobilio defektus, ieškovei buvo žinoma, jog automobilis po eismo įvykio negali dalyvauti eisme. Pažymi, kad apeliantas nėra automobilių remonto profesionalas ir jo remontą patikėjo Lietuvos Respublikoje esančiam vieninteliam Tesla automobilių remonto paslaugas teikiančiam servisui. Pažymi, jog defektai galėjo atsirasti ir vėliau, kadangi pretenzijos pareikštos tipo 1.5 metų. Mano, kad šiuo atveju uždaroji akcinė bendrovė „Autoekspertu grupė“ turėjo būti įtraukta į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu.
16. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad tarp ieškovės ir apelianto 2019 m. spalio 14 d. buvo sudaryta automobilio Tesla pirkimo – pardavimo sutartis. Automobilio pirkimo – pardavimo sutartyje konkretūs automobilio defektai nenurodyti. Skiltyje „Informacija apie įvykius ir trūkumus“ nurodyta – pažeistas dešinės pusės priekis. Grafoje „transporto priemonės trūkumai“ langelis „vairuotojų ir keleivių saugos sistemos“ nėra pažymėtas. Atlikus pateiktą nuotraukų analizę (šalių susirašinėjimo medžiagoje) nustatyta, kad apeliantas ieškovei išsiuntė automobilio nuotraukas, kuris nuotraukose turi kitos spalvos variklio dangtį, matyti kiti užfiksuoti vizualūs trūkumai, tačiau iš pateiktų nuotraukų nesimato, jog automobilio saugos elementai – oro pagalvės būtų sprogusios. Tokių defektų nenurodyta ir susirašinėjimo medžiagoje. Apeliantas taip pat pateikė informacija iš Ispanijos transporto priemonės ataskaitos duomenis, iš kurios matyti, jog transporto priemonė eisme dalyvauti negali.
17. Ieškovė pateikė 2021 m. gegužės 7 d. uždarosios akcinės bendrovės „Autoekspertų grupė“ transporto priemonės apžiūros akto matyti, kad nustatyti automobilio defektai: 1) nėra pakeistas oro pagalvių sistemos paro fuse (pirotechninis saugiklis). Kad sistema veiktų uždėtas paprastas kabelis, o kad automobilio saugos sistema nematytų klaidos, uždėta varža ir apvyniota izoliacija; 2) sėdynės po oro pagalvių išsiskleidimo remontuotos, o ne keistos; 3) šoninės oro pagalvės restauruotos, netinkamai pritvirtintos. Priekinės (dešinės) oro pagalvės maišas suplyšęs, kas net esant suveikimui neleistų jai prisipūsti; 4) prietaisų skydelio panelė restauruota; 5) daug salono apdailos detalių remontuotos, o nekeistos; 6) remontuojant automobilį po eismo įvykio, priekinėje ir dešinėje pusėse remontuotos, o nekeisto sugadintos detalės. Ieškovė šalindama trūkumus aptyrė 14 223,05 Eur remonto išlaidas. IF P&C Insurance AS pateikta pažyma patvirtina, kad automobilis laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. iki 2022 m. kovo 4 d. eismo įvykių nepatyrė.
18. Pagal pirkimo – pardavimo sutartį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus; pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, tai yra kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).
19. Pirmiausia, įvertinus byloje esančius įrodymus negalima sutiki su apeliantu, jog ieškovei buvo žinoma ir pateikta visa informacija apie visus automobilio trūkumus. Šiuo atveju ieškovei pateiktos foto fiksacijos, susirašinėjimo medžiaga, patvirtina faktą, jog ieškovė buvo informuota apie vizualius automobilio defektus, tačiau šiuo atveju nei foto fiksacijose, susirašinėjimo medžiagoje ieškovė nebuvo informuota apie automobilio saugos sistemos remontą. Vizualiai įvertinus foto fiksacijas negalima padaryti išvados, jog automobilio saugos sistemos buvo suveikusios ir ar jau buvo suremontuotos (nematyti sprogusių oro pagalvių). Pažymėtina, kad sudarant automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, grafoje „transporto priemonės trūkumai“ langelis „vairuotojų ir keleivių saugos sistemos“ nėra pažymėtas, kas leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog ieškovė nebūdama apelianto informuota apie saugos sistemos pažeidimus, nepažymint šio fakto ir automobilio pirkimo – pardavimo sutartyje, turėjo pagrįstą lūkestį tikėtis, kad viena iš esminių automobilio saugos sistemų – oro pagalvės - yra tinkamai funkcionuojančios.
20. Pažymėtina, kad pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016, 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017). Šiuo atveju 2021 m. gegužės 7 d. uždarosios akcinės bendrovės „Autoekspertų grupė“ transporto priemonės apžiūros aktas pagrindžia, kad nustatyti automobilio defektai (pirotechninio saugiklio neapkeitimas, varžos sumontavimas, oro pagalvių trūkumai) negalėjo būti vizualiai įvertinti, o ir be to, atlikti darbai – sumontuota varža ir apvyniota izoliacija su tikslu, kad automobilio kompiuterinė sistema nematytų saugos sistemos defektų, teismo vertinimu, tik pagrindžia faktą, jog tokių trūkumų nustatymas galėjo būti apsunkintas, sąmoningai atliktais esančius defektus slepiančiais darbais. Akivaizdu, jog tokių defektų nustatyti neturint specialių žinių ir (ar) neardant automobilio nėra įmanoma nustatyti. Ieškovei netinkamai suremontuota saugos sistema ne tik nebuvo akivaizdžiai matoma, bet ir, tikėtina, jos remontas buvo sąmoningai slepiamas uždėjus varžą, dėl ko, kaip paaiškino specialistas E. M., kompiuteris klaidingai suprato, kad viskas gerai, tai yra nerodė sistemos klaidų.
21. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180/2018). Šiuo atveju įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovei nebuvo atskleista visa esminė informacija apie automobilio saugos sistemos trūkumus, esantys trūkumai buvo paslėpti remonto procese, dėl ko jų ieškovė vizualiai negalėjo įvertinti, o paslėptų trūkumų pobūdis pažeidė ieškovės interesus, kadangi automobilis be tinkamai funkcionuojančios saugos sistemos nėra saugus eksploatuoti juo keliaujančių asmenų atžvilgiu (CK 6.327 straipsnio 1 dalis).
22. Kita vertus, sutiktina su apelianto argumentu, kad šiuo atveju byloje liko neištirtos reikšmingos aplinkybės ar automobilyje sumontuotos saugos sistemų apgaulės mechanizmai buvo sumontuoti jau apeliantui įsigyjant automobilį, ar vėliau jį remontuojant (eksploatuojant) Lietuvos Respublikoje. Kaip matyti iš byloje pateikto Ispanijos transporto priemonės ataskaitos išrašo transporto priemonė buvo išregistruota 2019 m. vasario 11 d., o automobilis ieškovei buvo parduotas jau 2019 m. spalio 14 d.. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad automobilio remonto darbus jį atgabenus į Lietuvos Respubliką atliko uždaroji akcinė bendrovė „Autoekspertų grupė“ (apeliacinio skundo 34 punktas), todėl teismo vertinimu šiuo atveju aktualu nustatyti, ar atliekant automobilio remontą, buvo įvertinti automobilio saugos sistemos įrengimai ir jų būklė, ar šiuo minėta bendrovė atliko saugos sistemos remonto darbus, dėl kokių darbų buvo susitarta remontuojant automobilį.
23. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, tai yra faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas šalių byloje pateiktus rašytinius įrodymus, pagrįstai nustatė faktinę aplinkybę, jog automobilyje buvo sumontuoti saugos sistemų defektus nuslepiantys įrenginiai, tačiau šiuo atveju liko neištirta ir nenustatyta ar šie mechanizmai buvo sumontuoti apeliantui įsigijus automobilį, kas teismo vertinimu turi esminės įtakos sprendžiant klausimą dėl apelianto atsakomybės už šiuos automobilio defektus, todėl šiuo atveju, teismo vertinimu dėl automobilio remonto aplinkybių, spręstinas klausimas dėl uždarosios akcinės bendrovės „Autoekspertų grupė“ įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu sudarant galimybę pateikti duomenis kokie konkretūs darbai buvo atlikti automobiliui Tesla, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ar buvo atliekami saugos sistemos remonto darbai apelianto iniciatyva, dėl šių aplinkybių nutariama pirmosios teismo instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
25. Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes anksčiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą panaikinti visa apimtimi, nes tik ištyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstina dėl byloje visų pareikštų reikalavimų pagrįstumo.
26. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas teismo sprendimas panaikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
27. Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 27 d. panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.