- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-07
- Bylos Nr.
- e2A-1441-560/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19810-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Rūta Burdulienė, Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- A. K. Š.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės, Visvaldo Kazakiūno ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. Š. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl pažeistų teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. balandžio 16 d. raštą ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. gegužės 31 d. raštą, Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 23 d. įsakymo Nr. 2.3-13569-(41) „Dėl Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos piliečių, kurie nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės sąrašo ir kurie iš dalies nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės sąrašo patvirtinimo“ dalį, kuria A. K. Š. buvo įrašytas į nenaudotojų sąrašą, ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos suformuoti A. K. Š. 1,33 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypą Vilniaus miestui po 1996 metų priskirtoje teritorijoje ir / ar Vilniaus rajone bei užbaigti asmeninio ūkio žemės pirkimo-pardavimo procedūrą, sudarant valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį.
2. Nurodė, kad Vilniaus rajono Zujūnų apylinkės tarybos 1994 m. gegužės 11 d. XXI sesijos sprendimu jam buvo skirta 1,00 ha asmeninio ūkio žemės ir vykdant šį tarybos sprendimą ieškovui buvo paženklinti du žemės sklypai: (duomenys neskelbtini) apie 0,40 ha ir (duomenys neskelbtini) apie 0,09 ha. Vilniaus rajono apylinkės teismas tenkino Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Vilniaus regionui skundą ir 1994 m. spalio 17 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 22-790/94, panaikino minėto tarybos sprendimo 1, 2, 3 punktus dėl asmeninio ūkio žemės skyrimo ir įpareigojo Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės tarybą vykdyti Vyriausybės 1994 m. spalio 29 d. nutarimą Nr. 816 „Dėl žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms dalims suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos patvirtinimo“. Vilniaus rajono Zujūnų apylinkės tarybos 1995 m. kovo 16 d. XXIV sesijos sprendimu asmeniniam ūkiui buvo patvirtintas 1 520 ha plotas (nustatytas asmeninio ūkio žemės rezervas) ir ieškovui paskirta 2 ha ploto asmeninio ūkio žemės, kuris apėmė ir pagal Vilniaus rajono Zujūnų apylinkės tarybos 1994 m. gegužės 11 d. XXI sesijos sprendimą ieškovui paženklintus žemės sklypus (duomenys neskelbtini). Anot ieškovo, Vilniaus apskrities valdytojas 1996 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 1679 priėmė sprendimą parduoti ieškovui 1,80 ha asmeninio ūkio žemės (duomenys neskelbtini), ir remiantis šiuo sprendimu ieškovas, gavęs Vilniaus rajono žemės ūkio valdybos mokėjimo pranešimą, 1996 m. gruodžio 6 d. sumokėjo už 1,80 ha asmeninio ūkio žemės. Šis sprendimas yra galiojantis ir turi būti vykdomas. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad Vilniaus apskrities valdytojo administracijos darbuotojo seniūnijoje buvo jam buvo nurodyta, jog pagal asmeninio ūkio žemės rezervą ir pretendentų, pageidaujančių įsigyti asmeninio ūkio žemės kiekį nepakanka žemės pilnai tenkinti visų piliečių prašymus, todėl plotas sumažintas ir ieškovas gali pretenduoti į 1,80 ha asmeninio ūkio žemės. Su tokiu skaičiavimu ieškovas sutiko ir už šį plotą sumokėjo pagal jam pateiktą mokėjimo pranešimą, nepaisant to, kad galėjo pretenduoti į 2,00 ha asmeninio ūkio žemės pagal Vilniaus rajono Zujūnų apylinkės tarybos 1995 m. kovo 16 d. XXIV sesijos sprendimą.
3. Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 2.3-14334-01 teritorijoje prijungtoje Vilniaus miestui po 1995 m. birželio 1 d. ieškovui buvo suprojektuoti du žemės sklypai (duomenys neskelbtini), ir projekto rengimo metu ieškovui buvo žodžiu paaiškinta, kad likęs apmokėtas plotas, dėl kurio dar nesudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, ieškovui bus projektuojamas kitoje vietoje ir ieškovas bus įtrauktas į kitą projektą bei informuotas. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartys nebuvo sudarytos, o perkamas žemės sklypas rengiant žemėtvarkos projektą suprojektuotas kitoje vietoje, negu buvo leistas pirkti žemės sklypas. 2009 m. rugpjūčio 26 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi jam buvo parduoti du asmeninio ūkio žemės sklypai: 800 kv. m ir 3 900 kv. m ploto, viso 0,47 ha. Sudarant šią sutartį buvo nurodyta, kad pirkėjas už perkamus žemės sklypus sumokėjo 1996 m. gruodžio 6 d. AB Lietuvos Žemės Ūkio banke į sąskaitą Nr. 709202, 22,56 Lt valstybės vienkartinėmis išmokomis. Už 1,80 ha ploto žemės sklypą buvo sumokėta 86,4 Lt valstybės vienkartinių išmokų, tačiau atsakovas įvykdė savo įsipareigojimą tik dėl 0,47 ha ploto apmokėtos asmeninio ūkio žemės, o dėl likusios apmokėtos asmeninio ūkio žemės dalies – 1,33 ha (63,84 Lt vertės) pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta.
Šalies argumentai
4. Ieškovas 2011 m. spalio 11 d. ir 2012 m. vasario 20 d. prašymais kreipėsi į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių dėl asmeninio ūkio žemės pardavimo procedūros užbaigimo. Į 2011 m. spalio 11 d. prašymą atsakymas nebuvo gautas, o atsakydamas į 2012 m. vasario 20 d. prašymą Vilniaus rajono skyrius 2013 m. liepos 22 d. raštu informavo ieškovą, kad jo 2012 m. vasario 20 d. prašymas yra persiųstas nagrinėti Vilniaus miesto skyriui pagal kompetenciją. Šiame rašte nurodoma, kad asmeninio ūkio žemės sklypas ieškovui buvo skirtas Vilniaus miesto teritorijoje. Kadangi 1,33 ha ploto apmokėtos asmeninio ūkio žemės pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, ieškovas 2019 m. balandžio 3 d. prašymu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Vilniaus miesto skyrių ir prašė suprojektuoti 1,33 ha ploto asmeninio ūkio žemės bei užbaigti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo procedūrą sudarant valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. NŽT skyrius 2019 m. balandžio 16 d. raštu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, nurodydamas, jog ieškovui negali būti projektuojama ir parduodama likusi apmokėta valstybės vienkartinėmis išmokomis 1,33 ha ploto asmeninio ūkio žemė, nes ieškovas yra įtrauktas į Vilniaus apskrities viršininko (toliau – VAV) 2008 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 2.3-13569-(41) (toliau – įsakymas) „Dėl Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos piliečių, kurie nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės sąrašo ir kurie iš dalies nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės sąrašo patvirtinimo“ nenaudotojų sąrašą. Ieškovas 2019 m. gegužės 20 d. kreipėsi į atsakovę prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 23 d. įsakymo dalį, kuria ieškovas buvo įrašytas į nenaudotojų sąrašą, įpareigoti NŽT Skyrių suformuoti ieškovui 1,33 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir užbaigti asmeninio ūkio žemės pirkimo-pardavimo procedūrą sudarant valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau atsakovė 2019 m. gegužės 31 d. raštu Nr. lSS-1044-(7.5.) atsisakė tenkinti ieškovo prašymą nurodydama, kad dėl įsakymo dalies panaikinimo reikia kreiptis į teismą, o dėl atsisakymo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį nurodė iš esmės tą patį teisinį reglamentavimą kaip ir teritorinis padalinys.
Atsiliepimas
5. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinio reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus. Nurodė, kad tuometės Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės tarybos 1995 m. kovo 16 d. 24 sesijos sprendimu Zujūnų kaime A. Š. šeimai asmeniniam ūkiui skirtas 2,00 ha žemės plotas. Už 1,80 ha žemės plotą suteiktą asmeniniam ūkiui, A. K. Š. sumokėjo valstybės vienkartinėmis išmokomis. Žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“, kuris taikomas ir vykdant žemės reformą po 1995 m. birželio 1 d. priskirtose teritorijose 8 punkte nurodyta, kad žemėtvarkos skyrius sudaro fizinių asmenų, kurie nenaudoja jiems suteiktos žemės pagal paskirtį sąrašą. Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 2.3-13569-(41) „Dėl Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos piliečių, kurie nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės sąrašo ir kurie iš dalies nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės sąrašo patvirtinimo“ buvo patvirtinti piliečių sąrašai, kurie nenaudoja asmeninio ūkio žemės, pilietis Š. A. (eil. Nr. 80) buvo įrašytas į nenaudotojų sąrašą. Ieškovas ieškinyje pats pripažino, jog ginčo sklypo nenaudojo, nes jam jis nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka suteiktas. Teritorijoje, priskirtoje Vilniaus miestui po 1995 m. birželio 1 d., nėra laisvos vietos asmeniniam ūkiui skirtos žemės, kuriame galėtų būti projektuojami žemės sklypai asmeniniam ūkiui. Ieškovui buvo matuojami jo naudojami žemės sklypai asmeniniam ūkiui, kurie ir buvo perduoti, tačiau dėl likusio 1,33 ha ploto ir jo naudojimo vietos Vilniaus miesto skyriuje duomenų nėra ir ieškovas buvo pagrįstai įtrauktas į nenaudotojų sąrašą.
Žemesnės instancijos teismas
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 10 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-396-1014/2021, ieškovo A. K. Š. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos atmetė.
7. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1508-803/2021, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo Vilniaus apylinkės teismui. Apeliacinės instancijos teismas išaiškino, kad nagrinėjamoje byloje būtina iš naujo tirti ir spręsti dėl atsakovės įsipareigojimo parduoti žemę ieškovui įgyvendinimo galimybės pagal Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. lapkričio 20 d. įsakymą Nr. 1679-41, įvertinant apmokėjimo už 1,80 ha žemės sklypo plotą faktą. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymėjo, kad tai, anot atsakovės, jog teisės aktai nenumato „kompensacinio“ asmeninio ūkio skyrimo procedūros, jeigu vienoje teritorijoje nebėra laisvos valstybinės žemės skirtos asmeniniams ūkiams, nereiškia, kad valstybės institucija, priėmusi sprendimą parduoti ieškovui 1,80 ha žemės sklypą, neturi išspręsti šio klausimo teisės aktų nustatyta tvarka, tai yra organizuoti sutartinių santykių pabaigos tinkamą įforminimą, išsprendžiant kompensacijos klausimą ir pan., arba užbaigti procedūrą, sudarant sutartį; kad nors pagal šiuo metu galiojantį Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą iki 2015 m. nėra numatyta laisvos valstybinės žemės, skirtos žemės ūkio veiklai, o ir tokios žemės nėra numatyta dar nepatvirtintame naujajame Vilniaus miesto bendrajame plane, valstybės institucija yra kompetentinga teikti pataisas dėl plano, atsižvelgiant į prisiimtas žemės patikėtinio pareigas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas, bylą išnagrinėjęs iš naujo 2022 m. kovo 15 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.
9. Teismas nurodė, kad Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės taryba 1994 m. gegužės 11 d. 21 sesijos sprendimu ieškovui A. K. Š. Zujūnų kaime asmeniniam ūkiui skyrė 1 ha. Vilniaus apylinkės teismas 1994 m. spalio 17 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 22-790/94, panaikino minėto Buivydiškių apylinkės tarybos 1994 m. gegužės 11 d. 21 sesijos sprendimo 1, 2, 3 punktus, kuriais piliečiams buvo skirta žemė asmeniniam ūkiui, ir įpareigojo Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės tarybą vykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 29 d. nutarimą Nr. 816 ,,Dėl Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms dalims suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos patvirtinimo“. Teismui panaikinus žemės skyrimą asmeniniam ūkiui, Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės taryba piliečiams žemę asmeniniam ūkiui skyrė 1995 m. kovo 16 d. 24 sesijos sprendimu. Šiuo sprendimu ieškovui asmeniniam ūkiui skirtas 2 ha žemės plotas Zujūnų kaime. Vilniaus apskrities valdytojo administracija 1996 m. lapkričio 20 d. priėmė įsakymą Nr. 1679-41 parduoti asmeninio ūkio žemę Vilniaus rajono 48 piliečiams pagal priedą, įskaitant ieškovą (Nr. 43), kuriam parduodama 1,80 ha ploto žemės (duomenys neskelbtini). Ieškovui 1996 m. lapkričio 21 d. pateiktas mokėjimo pranešimas, kuriame nurodyta, kad 1,80 ha žemės sklypo nominali neindeksuota kaina, kuri apskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m gruodžio 6 d. nutarimą Nr. 909 patvirtintą metodiką, yra 2 160 Lt, o tikslinėmis kompensacijomis – 86,40 Lt. Minėta suma buvo nurašyta nuo ieškovo taupomojo banko sąskaitos. Duomenų, jog sklypo pirkimo-pardavimo sutartis dėl sklypo (duomenys neskelbtini) būtų parengta ir sandoris sudarytas, byloje nėra.
10. Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 2.3-10616-41 buvo patvirtintas piliečių, kuriems patvirtintas asmeninio ūkio žemės suteikimas bei naudojamos asmeninio ūkio žemės plotas, sąrašas. Ieškovui minėtu Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 2.3-10616-41 asmeninio ūkio žemės suteikimas ir naudojimas nebuvo patvirtintas. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2013 m. rugsėjo 25 d. rašto Nr. 49SF-(14.49.104.)-1046 nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 3365 Vilniaus rajono ir Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriai buvo įpareigoti patikrinti, ar 1995-03-16 Buivydiškių apylinkės taryba 24 sesijos sprendimu žemę asmeniniam ūkiui suteikė teisėtai ir nustatyta, kad iš 1995 m. kovo 16 d. Buivydiškių apylinkės tarybos 24 sesijos sprendimu piliečių, kuriems suteikta asmeniniam ūkiui žemė, sąrašo net 72 asmenys žemės asmeninam ūkiui iš tiesų nenaudojo, nes žemė jiems ženklinta nebuvo.
11. Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 2.3-13569-(41) ,,Dėl Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos piliečių, kurie nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės sąrašo ir kurie iš dalies nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės sąrašo patvirtinimo“ buvo patvirtinti piliečių sąrašai, kurie nenaudoja asmeninio ūkio žemės, ir ieškovas (eil. Nr. 80) buvo įrašytas į jam 1995 m. kovo 16 d. 24 sesijos sprendimu suteiktos žemės Zujūnų kaime nenaudotojų sąrašą. Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. 2.3-2567-01 „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2004-10-13 įsakymu Nr. 2.3-7690-01 patvirtinto (duomenys neskelbtini) teritorijos, Lietuvos Respublikos 1996-04-24 įstatymu Nr. 1-1304 priskirtos Vilniaus miestui, žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo“ 3 priede nurodytas Vilniaus miesto kadastro vietovės asmenų, pateikusių iki 2007-01-22 prašymus įteisinti naudojamus asmeninio ūkio žemės sklypus (duomenys neskelbtini) sąrašas, kurio 4 punkte nurodytas A. Š. (0,29 ha ir 0,08 ha naudojami asmeninio ūkio sklypai atitinkamai (duomenys neskelbtini)). Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 2.3-14334-(01) „Dėl Vilniaus miesto Pilaitės seniūnijos Vilniaus miesto kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ 1 priede nurodytas asmenų, kuriems vykdant Vilniaus miesto kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą suformuoti žemės sklypai sąrašas, kurio 7 punkte nurodyti patikslinti duomenys, kad A. Š. suformuotas 0,08 ha dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypas (proj. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,39 ha dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypas (proj. Nr. (duomenys neskelbtini)). Valstybinės žemės sklypo 2009-08-26 pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovui buvo parduoti 800 kv. m ir 3900 kv. m asmeninio ūkio žemės sklypai (viso 0,47 ha). Šioje sutartyje (5 p.) nurodyta, kad pirkėjas už perkamus žemės sklypus sumokėjo 1996 m. gruodžio 6 d. AB Lietuvos Žemės Ūkio banke į sąskaitą Nr. 709202, 22,56 Lt valstybės vienkartinėmis išmokomis.
12. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio Vilniaus miesto skyriui 2019 m. balandžio 3 d. ieškovo vardu atstovė pateikė prašymą suprojektuoti 1,33 ha asmeninio ūkio žemės ir užbaigti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo procedūrą. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis Vilniaus miesto skyrius 2019 m. balandžio 16 d. nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 2.3-13569-(41) ,,Dėl Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos piliečių, kurie nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės sąrašo ir kurie iš dalies nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės sąrašo patvirtinimo“ buvo patvirtinti piliečių sąrašai, kurie nenaudoja asmeninio ūkio žemės, ieškovas (eil. Nr. 80) buvo įrašytas į nenaudotojų sąrašą. Dėl to ieškovui negali būti projektuojama ir parduodama likusi apmokėta valstybės vienkartinėmis išmokomis 1,33 ha ploto nenaudojama asmeninio ūkio žemė.
Šalies argumentai
13. A. K. Š. prašymai Vilniaus miesto teritorijoje suprojektuoti ir parduoti 1,3 ha asmeninio ūkio žemės sklypą Nacionalinėje žemės tarnyboje yra nagrinėti ne vieną kartą: Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. vasario 19 d. raštu Nr. 1SS-(7.5.)-438 „Dėl žemės, suteiktos asmeniniam ūkiui, privatizavimo“, taip pat Vilniaus miesto skyriaus 2014 m. vasario 12 d. raštu Nr. 49SFN-(14.49.104.)-156 „Dėl informacijos pateikimo“ ir 2013 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. 49SF-(14.48.104.)-1046 „Dėl informacijos pateikimo“. Vilniaus miesto skyrius 2014 m. vasario 12 d. raštu Nr. 49SF-(14.48.104.)-156 „Dėl informacijos pateikimo“, adresuotu A. K. Š., nurodė, kad ieškovui skirtas 2 ha plotas galėjo būti projektuojamas (duomenys neskelbtini), o ieškovo nurodytas privatus 1,35 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) suformuotas atidalijus jį <...> iš 1,80 ha ploto žemės sklypo (kadastr. Nr. 0101/0167:16), kurį 1996 m. rugsėjo 25 d. sutartimi asmeninio ūkio naudojimui įsigijo pilietis J. S. (teisinis pagrindas 1996 m. rugpjūčio 12 d. įsakymas Nr. 989-41 ,,Dėl asmeninio ūkio žemės pardavimo Vilniaus rajone“). Vilniaus miesto skyrius 2013 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. 49SF-(14.48.104.)-1046 „Dėl informacijos pateikimo“, adresuotu A. K. Š., siųstu tokiu pačiu adresu, kurį nurodė pats pareiškėjas – Sodų g. 6, Zujūnų k., Vilniaus r., be kita ko, pateikė ir ginčijamą Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 23 d. įsakymą Nr. 2.3-13569-(41), kuriuo Š. A. (eil. Nr. 80) buvo įrašytas į nenaudotojų sąrašą. Atsakovės paaiškinimais nustatyta, kad šis raštas nėra grįžęs Nacionalinei žemės tarnybai.
14. Atsakovė teigia, kad yra praleistas ABTĮ 29 straipsnyje įtvirtintas administracinio akto 1 mėnesio apskundimo terminas, kurio nebuvo prašoma atnaujinti. Reikalavimai dėl Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 23 d. įsakymo Nr. 2.3-13569-(41) nuginčijimo reiškiami pažeidus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą, skaičiuotino nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Ieškovui Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 23 d. įsakymas Nr. 2.3-13569-(41) buvo siunčiamas žinomu jo gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini). Nors ieškovas procesiniuose dokumentuose teigia, kad minėtu adresu negyveno ir negavo tuo adresu siųstų dokumentų, tačiau mažai tikėtina, kad ieškovas, kuris kreipėsi 2011 m. spalio 11 d. ir 2012 m. vasario 20 d. su prašymais į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių dėl asmeninio ūkio žemės pardavimo procedūros užbaigimo, nesužinojo apie Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 23 d. įsakymą Nr. 2.3-13569-(41). A. K. Š. prašymai Nacionalinėje žemės tarnyboje nagrinėti ne kartą. Taigi skundžiamo administracinio akto turinys ieškovui turėjo tapti žinomas kur kas anksčiau, negu teigiama ieškovo procesiniuose dokumentuose. Atsižvelgiant į tai teismas sprendė, jog ieškovas praleido ABTĮ numatytą 1 mėn. įsakymo apskundimo terminą, nes ginčydamas Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 23 d. įsakymą Nr. 2.3-13569-(41) į teismą kreipėsi tik 2019 m. liepos 3 d., kai vėliausiai apie jį turėjo sužinoti 2013 metais. Bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme ieškovas nepateikė jokių duomenų, paneigiančių aukščiau apeliacinės instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes ir jų pagrindu padarytas teisines išvadas, kad ieškovas praleido ABTĮ nustatytą 1 mėnesio terminą ginčyti Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 23 d. įsakymą (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškinys teismui pateiktas 2019 m. liepos 3 d., taigi ieškovas taip pat yra praleidęs ir 10 metų terminą administraciniam aktui nuginčyti.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismas nurodė, jog nebuvo išmatuotas ieškovui pagal šios tvarkos 8, 9 punktus suteiktas žemės sklypas asmeniniam ūkiui ir ieškovas negalėjo pradėti jo naudoti bei atitinkamai negalėjo būti sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis. Tačiau jei nurodytos procedūros nebuvo galima įgyvendinti, privalėjo būti įformintas Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. 1679-41 priedo pakeitimas, tačiau tokių duomenų į bylą nėra pateikta. Bet kuriuo atveju, procedūra dėl 1,80 ha žemės asmeniniam ūkiui pirkimo-pardavimo įforminimo pakeitimo ir/ar pabaigos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. kovo 16 d. nutarimo Nr.183 nuostatas neįvyko, tačiau negalima pripažinti, kad ieškovas dėl to prarado subjektinę teisę. Buivydiškių apylinkės tarybos 1995 m. kovo 16 d. priimtas sprendimas suteikti žemę gyventojų asmeniniam ūkiui laikytinas teisėtu, nes buvo priimtas vykdant Vilniaus apylinkės teismo 1994 m. spalio 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 22-790/94. Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. 1679-41 priedas A. K. Š. parduoti 1,80 ha asmeninio ūkio žemę (duomenys neskelbtini), nenuginčytas ir galiojantis. Atsakovė, bylą grąžinus nagrinėti iš naujo, nereiškė priešieškinio. Už 1,80 ha žemės sklypą yra sumokėta. Ieškovas faktiškai naudojo konkretų 1,33 ha žemės sklypą, priimant Buivydiškių apylinkės tarybai 1995 m. kovo 16 d. sprendimą suteikti ieškovui žemę asmeniniam ūkiui, ar Vilniaus apskrities valdytojo administracijai priimant 1996 m. lapkričio 20 d. įsakymą Nr. 1679-41 parduoti ieškovui 1,80 ha asmeninio ūkio žemę (duomenys neskelbtini), ir kad būtent šio fakto (konkretaus žemės sklypo naudojimo) pagrindu būtų priimti minėti administraciniai teisės aktai. Atsakovė neginčija Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1996 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. 1679-41 įgyvendinimo tvarkos, todėl esant galiojančiam įsakymui ir nekylant ginčui dėl valstybinės žemės patikėtinio valios perleisti ieškovui 1,80 ha (už kuriuos jau apmokėta), žemės nenaudojimo aplinkybė neturi poveikio ieškovo suformuluotam ieškinio dalykui – užbaigti sandorio įgyvendinimą.
16. Pareikštas ieškinys negali būti tenkinamas, nes teritorijoje priskirtoje Vilniaus miestui po 1995 m. birželio 1 d. nėra laisvos asmeniniam ūkiui skirtos žemės, kurioje galėtų būti projektuojami žemės sklypai asmeniniam ūkiui. Aplinkybė, kad nėra laisvos asmeniniam ūkiui skirtos žemės, byloje yra nepaneigta. Pagal bylos nagrinėjimo pirmą kartą pirmosios instancijos metu galiojusį Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą iki 2015 m. nebuvo numatyta laisvos valstybinės žemės, skirtos žemės ūkio veiklai (pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio). Žemės reformos žemėtvarkos projektuose suprojektuoti žemės sklypai negali prieštarauti bendrojo plano sprendiniams, žemės sklypo paskirtis nustatoma vadovaujantis pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašu, kurio 3.10 punkte įtvirtina, kad miesto, miestams po 1995-06-01 nustatyta tvarka priskirtose teritorijose esanti žemė, kuri pagal savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens bendruosius planus, detaliuosius planus ar žemės valdos projektus suplanuota naudoti kitai paskirčiai. Nesant ieškovo asmeninio ūkio naudojimo fakto (konkrečios vietos) Nacionalinė žemės tarnyba negalėjo teikti pastabų dėl bendrojo plano korektūros. Asmeninis ūkis formuojamas pagal jo paskyrimą, teisės aktai nenumato „kompensacinio“ asmeninio ūkio skyrimo procedūros, jeigu vienoje teritorijoje nebėra laisvos valstybinės žemės, skirtos asmeniams ūkiams.
17. 1996 m. lapkričio 21 d. ieškovui A. K. Š. buvo pateiktas mokėjimo pranešimas, remiantis kuriuo buvo nustatyta perkamo sklypo (duomenys neskelbtini) kaina - 86,40 Lt. Minėta suma buvo nurašyta iš ieškovo taupomojo banko sąskaitos. Teismas, siekdamas išspręsti klausimą, be kita ko, organizuoti tarp ieškovo ir atsakovo susiklosčiusių sutartinių santykių pabaigos tinkamą įforminimą, išsprendžiant kompensacijos klausimą dėl minėtų pinigų grąžinimo, sudarė galimybes ieškovui tikslinti pareikštus reikalavimus, tačiau ieškovas per teismo nustatytą terminą to nepadarė; teismo 2022 m. vasario 23 d. posėdžio metu ieškovas prašė bylą nagrinėti neišeinant už ieškinio ribų, nespręsti kompensacijos priteisimo, sumokėtų lėšų dalies grąžinimo klausimo, nurodė, kad jis naudosis įstatyme numatyta teise reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo. Byloje yra pareikšti ir reikalavimai dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. balandžio 16 d. rašto Nr. 49SF-931-(14.49.104.), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. gegužės 31 d. rašto Nr. lSS-1044-(7.5.), panaikinimo. Teismas, įvertinęs skundžiamų aktų turinį sprendė, kad jie yra pagrįsti teisės normomis (aiškus teisinis pagrindas), juose nurodomi pagrindiniai faktai (faktinis pagrindas) ir argumentai, įrodymai, motyvų ir argumentų išdėstymas, yra aiškus, pakankamas ir suprantamas. Aplinkybė, kad ieškovas nesutinka su skundžiamų aktų turiniu, savaime nėra pagrindas juos panaikinti. Teismui nenustačius ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų skundžiamų aktų panaikinimo pagrindų, ieškovo reikalavimai buvo netenkinti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
18. Ieškovas A. K. Š. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės 2022 m. kovo 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
19. Nurodo, kad apeliantas neginčija pirmos instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas jo reikalavimas dėl Vilniaus apskrities viršininko 2008-10-23 įsakymo Nr. 2.3-13569-(41) „Dėl Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos piliečių, kurie nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės sąrašo ir kurie iš dalies nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės sąrašo patvirtinimo“ kuriuo Š. A. (eil. Nr. 80) buvo įrašytas į nenaudotojų sąrašą panaikinimo. Šiam reikalavimui ieškovas praleido ABTĮ nustatytą administracinio akto apskundimo terminą. Nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje kilo ginčas dėl ieškovo teisės lengvatine (ne aukciono) tvarka įsigyti valstybinės žemės (1,33 ha). Apeliantas kreipėsi į teismą dėl pažeistų teisių ginimo, siekdamas, kad būtų užbaigta valstybinės žemės ūkio paskirties žemės, teisėtai skirtos asmeniniam ūkiui, pirkimo-pardavimo procedūra sudarant pirkimo-pardavimo sutartį. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagristai nei karto nekonstatavo valstybinių institucijų pareigų, nustatytų teisės aktais, neatlikimo, t. y. ieškovo teisių pažeidimų. Ieškovo atžvilgiu institucija, atstovaujanti valstybę, veikė netinkamai, neatliko pareigų, priskirtų jos kompetencijai. Dėl valstybę atstovaujančios tuometinės institucijos kaltės buvo pažeista ieškovo subjektinė teisė. Valstybinės institucijos neužtikrino, kad Vilniaus rajono Zujūnų apylinkės tarybai priėmus 1995-03-16 XXIV sesijos sprendimą A. K. Š. subjektinė teisė būtų įgyvendinta iki galo. Ieškovui žemės sklypo pardavimo procedūra buvo pradėta, tačiau neužbaigta dėl valdžios institucijų netinkamo veikimo.
20. Ieškovas negalėjo faktiškai naudoti konkretaus 1,33 ha ploto žemės sklypo priimant Buivydiškių apylinkės tarybai 1995 m. kovo 16 d. sprendimą suteikti ieškovui žemę asmeniniam ūkiui, o valstybinės žemės patikėtiniui neįvykdžius jam priskirtų funkcijų. Apie laisvos žemės trūkumą atsakovė prabilo tik ginčą nagrinėjant teisme. Faktiškai sandoris buvo sudarytas, todėl pradėjusi sandorį NŽT jau negali remtis argumentu, kad laisvos valstybinės žemės naudojimo (disponavimo) pagrindai laikytini svarbesniais valstybės prioritetais. Ieškinio patenkinimo atveju 1,33 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas ieškovui galėtų būti suformuotas ir sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis. Ta aplinkybė, jog šiuose žiniaraščiuose nėra informacijos apie laisvą žemę asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje nėra pakankamas pagrindas teigti, kad laisvos žemės asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje nėra ir tai yra kliūtis tenkinti ieškinį. Atsakovė į bylą nepateikė įrodymų, kad asmeniniam ūkiui skirtos teritorijos plotas buvo mažinamas. Atsakovės atstovas bylos nagrinėjimo metu nepatvirtino, kad visoje 1 520 ha asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje yra tik privatūs žemės sklypai.
21. Bendrasis planas nėra skirtas laisvos valstybinės žemės teritorijai nustatyti. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nagrinėjamam ginčui netaikė žemės reformos žemėtvarkos projektų, žemės valdos projektų rengimą reglamentuojančias teisės normas. Apeliantas yra sumokėjęs vienkartinėmis išmokomis už 1,33 ha, todėl teismas visiškai nepagrįstai netenkino reikalavimo įpareigoti atsakovę suformuoti 1,33 ha ploto asmeninio ūkio, kurio paskirtis yra žemės ūkio, žemės sklypą Vilniaus miestui priskirtoje teritorijoje ar Vilniaus rajone ir užbaigti pirkimo-pardavimo procedūrą sudarant sutartį. Ir (duomenys neskelbtini) dalis yra Vilniaus rajone, ir dalis patenka į Vilniaus miestui priskirtą teritoriją. Ieškovas neprašo suteikti jam asmeninio ūkio žemės plotą kitame mieste ar rajone, ieškiniu prašoma užbaigti pirkimo-pardavimo procedūrą Vilniaus miestui priskirtoje teritorijoje ar Vilniaus rajone, t. y. toje teritorijoje, kur buvo skirta asmeninio ūkio žemė. Pagal teisinį reglamentavimą valstybinės žemės pardavimas yra tęstinio pobūdžio procesas, apimantis eilę veiksmų, kurie privalėjo būti atlikti. Netinkamas valstybės institucijų darbuotojų pareigų vykdymas neturėtų sukelti neigiamų pasekmių asmenims, kurių teises ir teisėtus interesus tokie veiksmai (neveikimas) pažeidė.
22. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad apeliantas, kreipdamasis į pirmosios instancijos teismą, savo ieškinyje pripažino faktinę aplinkybę ir nurodė, jog „asmeninio ūkio žemės nenaudojo, nes jam buvo tik suteikta teisė į 2 ha žemės Zujūnų seniūnijoje, šio žemės sklypo vieta nebuvo nurodyta, t. y. suteiktas žemės sklypas nebuvo identifikuotas. Savavališkai pasirinkti žemės sklypo ir pradėti jį naudoti negalėjo, nes tokiais veiksmais galėjo pažeisti kitų žemės naudotojų ar savininkų teises“. Taigi apeliantas pripažįsta, kad ginčo sklypo nenaudojo, nes jam jis nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka suteiktas. Valstybinės žemės patikėtinis teisėtai 2009 m. rugpjūčio 26 d. valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartimi perleido apeliantui du asmeninio ūkio žemės sklypus ir nėra jokio pagrindo naikinti šiuos administracinius aktus bei sandorį. Apeliantas tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde praplečia savo reikalavimo apimtį ir prašo suformuoti asmeninį ūkį Vilniaus miesto/Vilniaus rajono teritorijoje pasirinktinai. Pagal šiuo metu galiojantį Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą iki 2015 m. nėra numatyta laisvos valstybinės žemės, skirtos žemės ūkio veiklai (pagrindinė naudojimo paskirtis - žemės ūkio). Tokios žemės nėra numatyta ir dar nepatvirtintame naujajame Vilniaus miesto bendrajame plane. Ieškovo prašymai Vilniaus miesto teritorijoje suprojektuoti ir parduoti 1,3 ha asmeninio ūkio žemės sklypą Nacionalinėje žemės tarnyboje jau yra nagrinėti ne vieną kartą. Apeliantui buvo aiškiai nurodytas teisinis asmeninio ūkio žemės sklypų suprojektavimo bei perleidimo privačion nuosavybėn reglamentavimas ir priimtas sprendimas neparduoti (ir neprojektuoti) asmeninio ūkio poreikiams nenaudojamo žemės sklypo, tačiau A. K. Š. šių individualių administracinių aktų įstatymų nustatyta tvarka ir terminais nenuginčijo. Apeliantui nepateikus pagrįstų įrodymų, kad buvo pažeisti procesiniame dokumente nurodyti teisės aktai, nėra pagrindo naikinti šių administracinių aktų ir vien jau dėl to apelianto apeliacinis skundas yra atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
23. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
24. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju išsamiai nustatė faktines bylos aplinkybes ir jas išdėstė skundžiamame sprendime, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis proceso koncentruotumo principu, šioje nutartyje jų nekartoja.
25. Byloje ieškovas reikalavo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. balandžio 16 d. raštą ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. gegužės 31 d. raštą, Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 23 d. įsakymo Nr. 2.3-13569-(41) „Dėl Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos piliečių, kurie nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės sąrašo ir kurie iš dalies nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės sąrašo patvirtinimo“ dalį, kuria A. K. Š. buvo įrašytas į nenaudotojų sąrašą ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos suformuoti A. K. Š. 1,33 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypą Vilniaus miestui po 1996 metų priskirtoje teritorijoje ir / ar Vilniaus rajone ir užbaigti asmeninio ūkio žemės pirkimo-pardavimo procedūrą, sudarant valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Apeliaciniu skundu ieškovas nurodo, jog skundžia visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nors iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog pats ieškovas pripažįsta, jog neginčija pirmos instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas jo reikalavimas dėl Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 23 d. įsakymo Nr. 2.3-13569-(41) „Dėl Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos piliečių, kurie nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės sąrašo ir kurie iš dalies nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės sąrašo patvirtinimo“ kuriuo ieškovas (eil. Nr. 80) buvo įrašytas į nenaudotojų sąrašą panaikinimo. Pats apeliantas apeliaciniame skunde sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas šiam reikalavimui praleido ABTĮ nustatytą administracinio akto apskundimo terminą. Taigi, iš apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų matyti, jog iš esmės ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu tik toje dalyje, kurioje teismas netenkino ieškovo reikalavimo užbaigti asmeninio ūkio žemės pirkimo-pardavimo procedūrą, sudarant valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą vertins būtent šioje dalyje.
26. Apeliantas ieškiniu prašė užbaigti asmeninio ūkio žemės pirkimo-pardavimo procedūrą, sudarant su juo valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Valstybės žemės perleidimo santykių reglamentavimas yra grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Valstybės (savivaldybių) žemės perleidimo sandoriai, sudaryti pažeidus viešosios teisės principą – kai valstybės (savivaldybių) turtas įgytas kitaip negu nustatyta imperatyviu reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintą tvarką ir šio reguliavimo tikslus (saugomas vertybes), yra niekiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2011; 2019 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-969/2019, 2020 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-219/2020). Valstybinė žemė gali būti parduodama ar kitaip perleidžiama privačion nuosavybėn griežtai laikantis įstatymų bei juos įgyvendinančių poįstatyminių teisės aktų nustatytos tvarkos Pagal Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 dalį asmeninio ūkio žemė yra tokia žemė, kuri buvo suteikta ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui. Taigi būtinos dvi sąlygos: skyrimas ir naudojimas (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutarties, priimtos administracinėje byloje Nr. eA-155-1062/2021, 51 punktas). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, kurioje laikomasi pozicijos, kad asmuo, išreiškęs savo valią pirkti teisėtai jam skirtą ir jo naudojamą asmeninio ūkio žemės sklypą bei sumokėjęs už jį nustatyto dydžio kainą, apskaičiuotą pagal Vyriausybės nustatytą metodiką, pripažįstamas įgyvendinusiu savo subjektyvinę teisę įgyti žemės sklypą nuosavybėn ir įgijusiu civilinę turtinę teisę sudaryti šio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2006). Šiuo atveju byloje nėra ginčo, jog ieškovas už ketinamą įsigyti asmeninio ūkio žemę yra sumokėjęs. Kaip byloje nurodė Vilniaus apygardos teismas, pirmą kartą nagrinėjęs šią civilinę bylą, atsakovė NŽT neginčija Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1996 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. 1679-41 įgyvendinimo tvarkos, todėl esant galiojančiam įsakymui ir nekylant ginčui dėl valstybinės žemės patikėtinio valios perleisti ieškovui 1,80 ha (už kuriuos jau apmokėta), žemės nenaudojimo aplinkybė neturi poveikio ieškovo suformuluotam ieškinio dalykui – užbaigti sandorio įgyvendinimą.
27. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, jog pirmosios instancijos teismas šio ieškovo ieškinio reikalavimo netenkino ne todėl, jog nustatė, jog ieškovas nesinaudojo ginčo žemės sklypo, o todėl, jog teritorijoje, priskirtoje Vilniaus miestui po 1995 m. birželio 1 d., nėra laisvos asmeniniam ūkiui skirtos žemės, kurioje galėtų būti projektuojami žemės sklypai asmeniniam ūkiui. Apeliantas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas nekonstatavo valstybinių institucijų pareigų, nustatytų teisės aktais, neatlikimo, jog byloje nekonstatuotas ieškovo teisių pažeidimas, tačiau ieškovo nesutikimo su tokia pirmosios instancijos teismo išvada argumentai yra deklaratyvūs - ieškovas į bylą nepateikia įrodymų, kurie paneigtų tokias pirmosios instancijos teismo išvadas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neturėjo pareigos vertinti valstybinių institucijų pareigų, nustatytų teisės aktais, vykdymo ir ar ieškovo teisės buvo pažeistos, kadangi ieškovas ieškinyje tokio reikalavimo, kuriam pagrįsti tokias aplinkybes reikėtų nustatinėti, nereiškė. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog teritorijoje, priskirtoje Vilniaus miestui po 1995 m. birželio 1 d., nėra laisvos asmeniniam ūkiui skirtos žemės, kurioje galėtų būti projektuojami žemės sklypai asmeniniam ūkiui, yra padaryta įvertinus visus byloje surinktus rašytinius įrodymus, atstovų paaiškinimus teismo posėdžio metu. Iš 2017 m. rugpjūčio 28 d. Vilniaus apskrities Vilniaus miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto kadastro vietovėje nustatytų laisvos žemės fondo žemės plotų žiniaraščio (patvirtinto 2017 m. rugsėjo 11 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymu) matyti, kad nėra laisvos žemės asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje. Iš 2020 m. gruodžio 8 d. Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos Buivydiškių kadastro vietovėje nustatytų laisvos žemės fondo žemės plotų žiniaraščio (patvirtinto 2020 m. gruodžio 11 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymu), matyti, kad nėra asmeninio ūkio teritorijoje nustatytų laisvos žemės fondo plotų, nėra laisvos žemės asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje. Taigi, kaip pagrįstai skundžiamame sprendime konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovo ieškinio reikalavimas negali būti tenkinamas, kadangi nėra numatyta jokio žemės sklypo, kuris galėtų būti perduotas ieškovui, kas reiškia, kad net ir tenkinus ieškovo ieškinio reikalavimą, jis praktiškai negalėtų būti įgyvendinamas. Apeliantas nesutinka su tokiu teismo sprendimu, tačiau įrodymų apie laisvos asmeniniam ūkiui skirtos žemės egzistavimą į bylą nepateikia (CPK 197 straipsnio 2 dalis, 12, 178 straipsniai).
28. Minėta, Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1508-803/2021, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo Vilniaus apylinkės teismui. Šioje nutartyje teisėjų kolegija nurodė, kad byloje nebuvo vertinta, kad pati atsakovė (perėmusi valstybinės žemės patikėtino teises) išreiškė valią parduoti 1.80 ha žemės sklypą, o ieškovas yra sumokėjęs už tokio ploto žemės sklypą. Byloje liko neišspręstas klausimas dėl pinigų grąžinimo ir dėl sutartinių santykių įforminimo pagal galiojantį įsakymą. Bylą iš naujo nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas sudarė galimybes ieškovui tikslinti pareikštus reikalavimus (2021 m. liepos 26 d. nutartimi nustatė terminą papildomiems įrodymams, duomenims pateikti, 2021 m. gruodžio 20 d. protokoline nutartimi, ieškovui išreiškus norą gauti kompensaciją pinigais, nustatė 30 dienų terminą patikslintam ieškiniui pateikti), nustatė ieškovui terminą patikslinti ieškinio reikalavimus. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus ieškinyje turi būti nurodomas jo faktinis pagrindas (aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas) bei reikalavimas (ieškinio dalykas). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013). Ieškovas per teismo nustatytą terminą to nepadarė. Ieškovas byloje laikėsi pozicijos, jog šioje byloje ieškinio dalykas yra užbaigti sandorio įgyvendinimą konkrečiu – ieškinyje nurodytu būdu, t. y. sudarant pirkimo - pardavimo sutartį. Ieškovas reikalavo, kad teismas nespręstų kompensacijos priteisimo, sumokėtų lėšų dalies grąžinimo klausimo, teigė, jog jis pats ketina reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo. Teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko (materialaus ieškovo reikalavimo suformulavimas kita žodine išraiška, nekeičiant reikalavimo esmės, nelaikytinas ieškinio dalyko pakeitimu) ir faktinio pagrindo, t. y. negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių šalys nenurodė. Taigi, nors pirmą kartą apeliacine tvarka nagrinėjant bylą buvo nustatyta, jog siekiant iš esmės išspręsti tarp šalių kilusį ginčą byloje, nustačius, jog nėra laisvos valstybinės žemės, kuri galėtų būti skirta ieškovui, yra būtina nagrinėti klausimus dėl ieškovo sumokėtų pinigų grąžinimo, sutartinių santykių įforminimo pagal galiojantį įsakymą, kompensacijos priskyrimo ar žalos atlyginimo, tačiau ieškovui byloje nusprendus šių reikalavimų nereikšti, ieškinio netikslinti, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo šių klausimų spręsti savo iniciatyva. Taigi iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, jog teismas sudarė galimybes ieškovui tikslinti ieškinio reikalavimus, tačiau ieškovas šia savo teise nepasinaudojo.
29. Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06- 01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
30. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais dėl ginčo esmės, todėl daro išvadą, jog ieškovo apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 15 d. sprendimą nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Ieškovo A. K. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.