Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1508-803/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-07-09
Bylos Nr.: e2A-1508-803/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-19810-2019-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
Ieškovas: A. K. Š.
Atsakovas: Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos

Civilinė byla Nr. e2A-1508-803/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19810-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos

: 3.3.1.14; 3.3.1.18; 3.3.1.20.(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. Š. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl pažeistų teisių gynimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas, galutinai suformulavęs ieškinio reikalavimus, kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. balandžio 16 d. raštą Nr. 49SF-931-(14.49.104.) „Dėl asmeninio ūkio žemės dalies suprojektavimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. gegužės 31 d. raštą Nr. 1SS-1044-(7.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“; Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 23 d. įsakymo Nr. 2.3-13569-(41) „Dėl Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos piliečių, kurie nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės sąrašo ir kurie iš dalies nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės sąrašo patvirtinimo“ dalį, kuria A. K. Š. (eil. Nr. duomenys neskelbtini) buvo įrašytas į nenaudotųjų sąrašą; 2) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos suformuoti ieškovui 1,33 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypą Vilniaus miestui po 1996 metų priskirtoje teritorijoje ir/ar Vilniaus rajone ir užbaigti asmeninio ūkio žemės pirkimo – pardavimo procedūrą sudarant valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį.

2. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus rajono Zujūnų apylinkės tarybos 1994 m. gegužės 11 d. XXI sesijos sprendimu jam buvo skirta 1,00 ha asmeninio ūkio žemės ir vykdant šį tarybos sprendimą ieškovui buvo paženklinti du žemės sklypai: (duomenys neskelbtini) – apie 0,40 ha ir (duomenys neskelbtini) – apie 0,09 ha. Vilniaus rajono apylinkės teismas, tenkino Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Vilniaus regionui skundą, 1994 m. spalio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2²-790/94 panaikino minėto tarybos sprendimo 1, 2, 3 punktus dėl asmeninio ūkio žemės skyrimo ir įpareigojo Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės tarybą vykdyti Vyriausybės 1994 m. spalio 29 d. nutarimą Nr. 816 „Dėl žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos patvirtinimo“. Taip pat nurodė, kad Vilniaus rajono Zujūnų apylinkės tarybos 1995 m. kovo 16 d. XXIV sesijos sprendimu asmeniniam ūkiui buvo patvirtintas 1520 ha plotas (nustatytas asmeninio ūkio žemės rezervas) ir ieškovui buvo skirta 2 ha ploto asmeninio ūkio žemės, kuris apėmė ir pagal Vilniaus rajono Zujūnų apylinkės tarybos 1994 m. gegužės 11 d. XXI sesijos sprendimą ieškovui paženklintus žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apskrities valdytojas 1996 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 1679 priėmė sprendimą parduoti ieškovui 1,80 ha asmeninio ūkio žemės (duomenys neskelbtini) ir remiantis šiuo sprendimu ieškovas gavęs Vilniaus rajono žemės ūkio valdybos mokėjimo pranešimą 1996 m. gruodžio 6 d. sumokėjo už 1,80 ha asmeninio ūkio žemės. Pasak ieškovo šis sprendimas yra galiojantys ir turi būti vykdomas. Ieškovas paaiškino, kad Vilniaus apskrities valdytojo administracijos darbuotojo seniūnijoje jam buvo nurodyta, kad pagal asmeninio ūkio žemės rezervą ir pretendentų, pageidaujančiu įsigyti asmeninio ūkio žemės kiekį nepakanka žemės pilnai tenkinti visų piliečiu prašymus, todėl plotas sumažintas ir ieškovas gali pretenduoti i 1,80 ha asmeninio ūkio žemės. Su tokiu paskaičiavimu ieškovas sutiko ir už ši plotą apmokėjo pagal jam pateikta mokėjimo pranešimą, nepaisant to, kad galėjo pretenduoti į 2,00 ha asmeninio ūkio žemės pagal Vilniaus rajono Zujūnų apylinkės tarybos 1995 m. kovo 16 d. XXIV sesijos sprendimą. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 2.3-14334-01 teritorijoje prijungtoje Vilniaus miestui po 1995 m. birželio 1 d. ieškovui buvo suprojektuoti du žemės sklypai (duomenys neskelbtini) kaimuose, ir projekto rengimo metu ieškovui buvo žodžiu paaiškinta, kad likęs apmokėtas plotas, dėl kurio dar nesudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, ieškovui bus projektuojamas kitoje vietoje ir ieškovas bus įtrauktas i sekanti projektą apie ką bus informuotas raštu. Ieškovo teigimu, valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartys nebuvo sudarytos, o perkamas žemės sklypas rengiant žemėtvarkos projektą suprojektuotas kitoje vietoje, negu buvo leistas pirkti žemės sklypas. Ieškovas nurodė, kad 2009 m. rugpjūčio 26 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi jam buvo parduoti du asmeninio ūkio žemės sklypai: 800 kv. m ir 3900 kv. m ploto, viso 4700 kv. m arba 0,47 ha. Sudarant šią sutartį (5 p.) buvo nurodyta, kad pirkėjas už perkamus žemės sklypus sumokėjo 1996 m. gruodžio 6 d. AB Lietuvos Žemės Ūkio banke į sąskaitą Nr. 709202, 22,56 Lt valstybės vienkartinėmis išmokomis. Tokiu būdu už 1,80 ha ploto sumokėtą 86,4 Lt kainą valstybės vienkartinių išmokų instituciją įvykdė savo įsipareigojimą tik dėl 0,47 ha ploto apmokėtos asmeninio ūkio žemės, o dėl likusios apmokėtos asmeninio ūkio žemės dalies – 1,33 ha (63,84 Lt vertės) pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Ieškovas 2011 m. spalio 11 d. ir 2012 m. vasario 20 d. prašymais kreipėsi į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių dėl asmeninio ūkio žemės pardavimo procedūros užbaigimo. Į 2011 m. spalio 11 d. prašymą atsakymas nebuvo gautas, o atsakydamas į 2010 m. vasario 20 d. prašymą Vilniaus rajono skyrius 2013 m. liepos 22 d. raštu Nr. 48 SD-(14.48.104.)-9373 informavo ieškovą, kad jo 2012 m. vasario 20 d. prašymas yra persiųstas nagrinėti Vilniaus miesto skyriui pagal kompetenciją. Šiame rašte nurodoma, kad asmeninio ūkio žemės sklypas ieškovui buvo skirtas Vilniaus miesto teritorijoje. Kadangi 1,33 ha ploto apmokėtos asmeninio ūkio žemės pirkimo- pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, ieškovas 2019 m. balandžio 3 d. prašymu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyrių (toliau – ir Skyrius) ir prašė suprojektuoti 1,33 ha ploto asmeninio ūkio žemės ir užbaigti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo procedūrą sudarant valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, NŽT Skyrius 2019 m. balandžio 16 d. raštu Nr. 49SF-931-(14.49.104.) atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, nurodydamas, jog ieškovui negali būti projektuojama ir parduodama likusi apmokėta valstybės vienkartinėmis išmokomis 1,33 ha ploto asmeninio ūkio žemė, nes ieškovas yra įtrauktas į Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 2.3-13569-(41) (toliau – įsakymas) „Dėl Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos piliečių, kurie nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės sąrašo ir kurie iš dalies nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės sąrašo patvirtinimo“ nenaudotųjų sąrašą. Ieškovas 2019 m. gegužės 20 d. kreipėsi į atsakovę prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 23 d. įsakymo Nr. 2.3-13569-(41) „Dėl Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos piliečių, kurie nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės sąrašo ir kurie iš dalies nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės sąrašo patvirtinimo“ dalį, kuria ieškovas buvo įrašytas į nenaudotųjų sąrašą, įpareigoti NŽT Skyrių suformuoti ieškovui 1,33 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir užbaigti asmeninio ūkio žemės pirkimo-pardavimo procedūra sudarant valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau atsakovė 2019 m. gegužės 31 d. raštu Nr. 1SS-1044-(7.5.) atsisakė tenkinti ieškovo prašymą nurodydama, kad dėl Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 23 d. įsakymo Nr. 2.3-13569-(41) „Dėl Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos piliečių, kurie nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės sąrašo ir kurie iš dalies nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės sąrašo patvirtinimo“ dalies panaikinimo reikia kreiptis į teismą, o dėl atsisakymo sudaryti pirkimo- pardavimo sutartį nurodė iš esmės ta pati teisinį reglamentavimą kaip ir teritorinis padalinis.

Atsiliepimas

3. Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame prašė teismo ieškinio reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus. Nurodė, kad tuometės Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės tarybos 1995 m. kovo 16 d. 24 sesijos sprendimu Zujūnų kaime A. Š. šeimai asmeniniam ūkiui skirtas 2,00 ha žemės plotas. Už 1,80 ha žemės plotą suteiktą asmeniniam ūkiui, A. K. Š. sumokėjo valstybės vienkartinėmis išmokomis. Žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“, kuris taikomas ir vykdant žemės reformą po 1995 m. birželio 1 d. priskirtose teritorijose 8 punkte nurodyta, kad žemėtvarkos skyrius sudaro fizinių asmenų, kurie nenaudoja jiems suteiktos žemės pagal paskirtį sąrašą. Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 2.3-13569-(41) „Dėl Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos piliečių, kurie nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės sąrašo ir kurie iš dalies nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės sąrašo patvirtinimo“ buvo patvirtinti piliečių sąrašai, kurie nenaudoja asmeninio ūkio žemės, pilietis Š. A. (eil. Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo įrašytas į nenaudotųjų sąrašą. Pažymėjo, kad ieškovas ieškinyje pats pripažino, kad ginčo sklypo nenaudojo, nes jam jis nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka suteiktas. Be to atsakovė akcentavo, kad teritorijoje, priskirtoje Vilniaus miestui po 1995 m. birželio 1 d., nėra laisvos vietos asmeniniam ūkiui skirtos žemės, kuriame galėtų būti projektuojami žemės sklypai asmeniniam ūkiui. Nurodė, kad ieškovui buvo matuojami jo naudojami žemės sklypai asmeniniam ūkiui, kurie ir buvo perduoti, tačiau dėl likusio 1,33 ha ploto ir jo naudojimo vietos Vilniaus miesto skyriuje duomenų nėra ir ieškovas buvo pagrįstai įtrauktas į nenaudotųjų sąrašą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 10 d. sprendimu ieškovo A. K. Š. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos atmetė.

5. Teismas nustatė, kad Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės taryba 1994 m. gegužės 11 d. XXI sesijos sprendimu ieškovui A. K. Š. Zujūnų kaime asmeniniam ūkiui skyrė 1,00 ha. Vilniaus apylinkės teismas 1994 m. spalio 17 d. sprendimu (civ. byloje Nr. 2²-790/94) panaikino minėto Buivydiškių apylinkės tarybos 1994 m. gegužės 11 d. 21 sesijos sprendimo 1, 2, 3 punktus, kuriais piliečiams buvo skirta žemė asmeniniam ūkiui ir įpareigojo Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės tarybą vykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 29 d. nutarimą Nr. 816 ,,Dėl Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos patvirtinimo“. Teismui panaikinus žemės skyrimą asmeniniam ūkiui, Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės taryba piliečiams žemę asmeniniam ūkiui skyrė 1995 m. kovo 16 d. XXIV sesijos sprendimu. Šiuo sprendimu ieškovui A. K. Š. asmeniniam ūkiui skirtas maksimalus 2,00 ha žemės plotas Zujūnų kaime. 1996 m. lapkričio 20 d. Vilniaus apskrities valdytojo administracija priėmė įsakymą Nr. 1679-41 parduoti asmeninio ūkio žemę Vilniaus rajono 48 piliečiams pagal priedą, kuriame nurodytas ir ieškovas A. K. Š. (Nr. (duomenys neskelbtini)), kaip pilietis, kuriam parduodama 1,80 ha ploto žemės Pašilaičių kaime. 1996 m. lapkričio 21 d. ieškovui A. K. Š. buvo pateiktas mokėjimo pranešimas, remiantis kuriuo buvo nustatyta perkamo sklypo (duomenys neskelbtini) kaina 86,40 Lt. Minėta suma buvo nurašyta nuo ieškovo taupomojo banko sąskaitos. Duomenų, jog sklypo pirkimo-pardavimo sutartis dėl sklypo (duomenys neskelbtini) būtų parengta ir sandoris sudarytas, byloje nėra. Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 2.3-10616-41 buvo patvirtintas piliečių, kuriems patvirtintas asmeninio ūkio žemės suteikimas bei naudojamos asmeninio ūkio žemės plotas, sąrašas. Ieškovui minėtu Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 2.3-10616-41 asmeninio ūkio žemės suteikimas ir naudojimas nebuvo patvirtintas. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2013 m. rugsėjo 25 d. rašto Nr. 49SF-(14.49.104.)-1046 nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 3365 Vilniaus rajono ir Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriai buvo įpareigoti patikrinti, ar 1995 m. kovo 16 d. Buivydiškių apylinkės taryba XXIV sesijos sprendimu žemę asmeniniam ūkiui suteikė teisėtai ir nustatyta, kad iš 1995 m. kovo 16 d. Buivydiškių apylinkės tarybos XXIV sesijos sprendimu piliečių, kuriems suteikta asmeniniam ūkiui žemė, sąrašo net 72 asmenys žemės asmeninam ūkiui iš tiesų nenaudojo, žemė jiems ženklinta nebuvo. Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 2.3-13569-(41) ,,Dėl Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos piliečių, kurie nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės sąrašo ir kurie iš dalies nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės sąrašo patvirtinimo“ buvo patvirtinti piliečių sąrašai, kurie nenaudoja asmeninio ūkio žemės, ir ieškovas (eil. Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo įrašytas į jam 1995 m. kovo 16 d. 24 sesijos sprendimu suteiktos žemės Zujūnų kaime nenaudotųjų sąrašą.

6. 2019 m. balandžio 3 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio Vilniaus miesto skyriui ieškovo vardu įgaliota atstovė L. G. pateikė prašymą suprojektuoti 1,33 ha asmeninio ūkio žemės ir užbaigti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo procedūrą. 2019 m. balandžio 16 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis Vilniaus miesto skyrius raštu nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 2.3-13569-(41) ,,Dėl Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos piliečių, kurie nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės sąrašo ir kurie iš dalies nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės sąrašo patvirtinimo“ buvo patvirtinti piliečių sąrašai, kurie nenaudoja asmeninio ūkio žemės, pilietis Š. A. (eil. Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo įrašytas į nenaudotųjų sąrašą. Atsižvelgiant į tai, A. K. Š. negali būti projektuojama ir parduodamas likusi apmokėta valstybės vienkartinėmis išmokomis 1,33 ha ploto, nenaudojama asmeninio ūkio žemė.

7. 2019 m. gegužės 20 d. ieškovo vardu įgaliota atstovė L. G. pateikė skundą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriui, prašydama panaikinti 2019 m. balandžio 16 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio Vilniaus miesto skyriaus raštą ir Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 23 d. įsakymo Nr. 2.3-13569-(41) ,,Dėl Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos piliečių, kurie nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės sąrašo ir kurie iš dalies nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės sąrašo patvirtinimo“ dalį, kuria ieškovas įtrauktas į nenaudotųjų sąrašą ir įpareigoti užbaigti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo procedūrą, sudarant pirkimo-pardavimo sutartį.

8. Nacionalinė žemės tarnyba 2019 m. gegužės 31 d. raštu Nr. 1SS-1044-(7.5.) nurodė, kad teritorinio Vilniaus miesto skyriaus rašto naikinti nėra pagrindo, – jis laikytinas informacinio pobūdžio raštu, nes, net ir tuo atveju, jeigu Raštas ir būtų panaikintas, liktų galioti Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. vasario 19 d. raštas Nr. 1SS-(7.5.)-438, Vilniaus miesto skyriaus 2014 m. vasario 12 d. raštas Nr. 49SFN-(14.49.104.)-156 ir 2013 m. kovo 25 d. raštas Nr. 49SF-(14.48.104.)-1046, kurie nustatyta tvarka nenuginčyti. Kadangi šiais pirmiau nurodytais raštais ieškovas buvo informuotas apie sprendimą neparduoti ir neprojektuoti asmeninio ūkio poreikiams naudojamo žemės sklypo, taip pat apie teisės aktus bei dokumentus, kurių pagrindu priimtas administracinis sprendimas, o nuo skunde nurodytų galimų pažeidimų praėjo ženkliai daugiau negu 6 mėnesiai, ieškovo 2019 m. gegužės 20 d. skundą dėl 2019 m. balandžio 16 d. sprendimo ir Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 23 d. įsakymo Nr. 2.3-13569-(41) dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus Nacionalinė žemės tarnyba paliko nenagrinėtą.

9. Teismas nurodė, kad A. K. Š. prašymai Vilniaus miesto teritorijoje suprojektuoti ir parduoti 1,3 ha asmeninio ūkio žemės sklypą Nacionalinėje žemės tarnyboje yra nagrinėti ne vieną kartą: Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. vasario 19 d. raštu Nr. 1SS-(7.5.)-438 „Dėl žemės, suteiktos asmeniniam ūkiui, privatizavimo“, taip pat Vilniaus miesto skyriaus 2014 m. vasario 12 d. raštu Nr. 49SFN-(14.49.104.)-156 „Dėl informacijos pateikimo“ ir 2013 m. kovo 25 d. raštu Nr. 49SF-(14.48.104.)-1046 „Dėl informacijos pateikimo“. Vilniaus miesto skyrius 2014 m. vasario 12 d. raštu Nr. 49SF-(14.48.104.)-156 „Dėl informacijos pateikimo“, adresuotu A. - K. Š., nurodė, kad ieškovui skirtas 2 ha plotas galėjo būti projektuojamas (duomenys neskelbtini), o ieškovo nurodytas privatus 1,35 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) Vilniaus mieste suformuotas atidalijus jį <...> iš 1,80 ha ploto žemės sklypo (kadastr. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį 1996 m. rugsėjo 25 d. sutartimi asmeninio ūkio naudojimui įsigijo pilietis J. S. (teisinis pagrindas 1996 m. rugpjūčio 12 d. įsakymas Nr. 989-41 ,,Dėl asmeninio ūkio žemės pardavimo Vilniaus rajone“). Vilniaus miesto skyrius 2013-09-25 raštu Nr. 49SF-(14.48.104.)-1046 „Dėl informacijos pateikimo“, adresuotu A. - K. Š., siųstu tokiu pačiu adresu, kurį nurodė pats pareiškėjas – (duomenys neskelbtini)., be kita ko, pateikė ir ginčijamą Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 23 d. įsakymą Nr. 2.3-13569-(41), kuriuo Š. A. (eil. Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo įrašytas į nenaudotųjų sąrašą. Atsakovo paaiškinimais nustatyta, kad šis raštas nėra grįžęs Nacionalinei žemės tarnybai.

10. Teismas sprendė, kad tinkamu asmeninio ūkio žemės suteikimo aktu laikytinas pagal ne vėliau kaip iki 1993 m. gruodžio 1 d. pateiktą asmens prašymą ne vėliau kaip iki 1994 m. liepos 1 d. priimtas apylinkės tarybos sprendimas dėl žemės suteikimo asmeniniam ūkiui; nuo 1995 m. gruodžio 20 d. iki 1997 m. liepos 23 d. priimtas apskrities valdytojo sprendimas, patvirtinantis asmeninio ūkio žemės naudojimo teisėtumą; ne vėliau kaip iki 2004 m. gruodžio 31 d. priimtas apskrities viršininko sprendimas, patvirtinantis asmeninio ūkio žemės suteikimą ir fizinio asmens naudojamos žemės plotą.

11. Teismo vertinimu sprendimus suteikti žemę gyventojų asmeniniam ūkiui apylinkių tarybos galėjo priimti tik iki 1994 m. liepos 1 dienos, Buivydiškių apylinkės tarybos 1995 m. kovo 16 d. priimtas sprendimas, kuriuo piliečiams (tame tarpe ir A. K. Š.) asmeniniam ūkiui suteikta žemė, teisiškai prieštaravo jo priėmimo metu galiojusių teisės aktų nuostatoms.

12. Teismas nurodė, kad vertinant, ar žemė asmeniniam ūkiui buvo suteikta pagal įstatymus, turi būti nustatytas jos naudojimo faktas ir įrodyta, kad tokia žemė buvo naudojama pagal paskirtį, naudojimo laikotarpio pradžia, plotas ir kitos reikšmingos aplinkybės, patvirtinančios realų žemės naudojimą pagal paskirtį. Pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas nėra pateikęs duomenų, jog būtų įrašytas į apylinkės ūkines knygas, žemės nuomos mokesčių sąrašus, mokesčių mokėjimo duomenų (pvz. žemės mokesčių kvitų už 1,3 ha žemės), antrinio žemės naudojimo teisės akto ar pan. Ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškovas pripažino, kad asmeninio ūkio žemės nenaudojo, nes šio žemės sklypo vieta nebuvo nurodyta, nepaženklinta. Savavališkai pasirinkti žemės sklypo ir pradėti jį naudoti negalėjo, nes tokiais veiksmais galėjo pažeisti kitų žemės naudotojų ar savininkų teises. Taigi iš esmės pats ieškovas pripažįsta, kad ginčo sklypo nenaudojo.

13. Teismas pažymėjo, kad ieškovui 1,33 ha dydžio asmeninio ūkio žemės suteikimas ir fizinio asmens naudojamos žemės plotas Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 2.3-10616-41 nebuvo patvirtintas, nustačius, kad nebuvo paisyta asmeninio ūkio žemės skyrimo sąlygų: 1,33 ha ploto žemė nebuvo naudojama asmeniniam ūkiui, ką pripažino ir pats ieškovas, akcentuodamas, kad šis žemės plotas jam nebuvo paženklintas ir jis nežinojo, kur naudoti. Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 2.3-10616-41, ieškovas neginčijo.

14. Teismo vertinimu, byloje nesant ginčo dėl to, kad ieškovas iš tiesų (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės faktiškai nenaudojo, kad ši žemė jam nebuvo paženklinta, ieškovas pagrįstai buvo įtrauktas į sąrašą asmenų, nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės.

15. Teismo vertinimu, reikalavimai dėl Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 23 d. įsakymo Nr. 2.3-13569-(41) nuginčijimo reiškiami pažeidus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą, skaičiuotino nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Vilniaus miesto skyrius 2013 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. 49SF-(14.48.104.)-1046 „Dėl informacijos pateikimo“, adresuotu A. K. Š., siųstu tokiu pačiu adresu, kurį nurodė pats pareiškėjas – (duomenys neskelbtini), be kita ko, pateikė ir ginčijamą Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 23 d. įsakymą Nr. 2.3-13569-(41), kuriuo Š. A. (eil. Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo įrašytas į nenaudotųjų sąrašą. Teismas sprendė, kad skundžiamo administracinio akto turinys ieškovui turėjo tapti žinomas kur kas anksčiau, negu teigiama ieškovo procesiniuose dokumentuose.

16. Teismas pažymėjo, kad teisės norminiuose aktuose ieškovui buvo numatyta galimybė (ne pareiga) įsigyti žemės asmeniniam ūkiui iki 2 ha, tačiau nuo šių teisės aktų priėmimo praėjo daugiau nei 20 metų, per kuriuos ieškovas 1,33 ha sklypu asmeniniam ūkiui faktiškai nesinaudojo, kas yra viena iš būtinųjų sąlygų ne aukciono tvarka sudaryti valstybinio žemės ploto pirkimo-pardavimo sandorį, ši aplinkybė ir sąlygoja esamą situaciją. Atsakovė neturi išlikusių duomenų apie A. K. Š. 1995-2008 m. pateikus prašymus suformuoti 1,33 ha žemės plotą. Tik 2011 m. spalio 11 d. prašymu ieškovas kreipėsi į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių, prašydamas ,,nurodyti, kur yra mano likusi 1,3461ha žemė“. 2012 m. vasario 20 d. prašymu ieškovas kreipėsi į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių, prašydamas ,,atstatyti teisėtumą“, teigė, kad ,,<...>1996 metais man buvo skirtas 1,8 ha asmeninio ūkio sklypas, kadastr. skl. 0101 bloke 0167 <...> ir apmokėtas, <...> projektuojant , didesnė dalis žemės sklypo, t. y. 1,4317 ha nusikalstamai iš manęs buvo paimtas ir priskirtas kitam asmeniui. 2009 metais gavus dokumentus, buvo likę 0,39 ha, patikslinus ribas liko 0,3683 ha“ Ieškovas prašė <...> atstatyti man skirto žemės sklypo ribas (1,8 ha)<...>“. 2013 m. liepos 1 d. prašymu ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės žemėtvarkos skyrių, nurodydamas, kad ,,1996 metais Zujūnų seniūnijos sprendimu <...> buvo skirtas 1,8 ha asmeninio ūkio žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), <...>“ prašo paaiškinti, kodėl ,, sklypo didesnė dalis 1,3 ha buvo <...>perduota kitiems asmenims“.

17. Teismo nuomone, nenustačius, kad 1,33 ha asmeninio ūkio žemė ieškovui būtų suteikta teisėtai ir šis plotas būtų naudojamas, nėra pagrindo naikinti administracinių aktų ir įpareigoti sudaryti žemės pirkimo-pardavimo sandorį. Reikalavimas įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos suformuoti A. K. Š. 1,33 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypą Vilniaus miestui po 1996 metų priskirtoje teritorijoje ir/ ar Vilniaus rajone be kita ko, negali būti tenkinamas ir dėl to, jog iš teismo posėdžio metu ir rašytinių atsakovės paaiškinimų nustatyta, kad teritorijoje priskirtoje Vilniaus miestui po 1995 m. birželio 1 d. nėra laisvos asmeniniam ūkiui skirtos žemės, kuriame galėtų būti projektuojami žemės sklypai asmeniniam ūkiui.

18. Teismas pažymėjo, kad į piliečių, perkančių asmeninio ūkio žemę sąrašą, patvirtintą Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 1478-79, ieškovas įrašytas nesant teisinio pagrindo, tai yra tik leidimas pirkti asmeninio ūkio žemę Pašilaičių kaime ir nėra asmeninio ūkio žemės suteikimą patvirtinantis dokumentas – tokio leidimo išdavimas negali būti tapatinamas su sprendimu suteikti asmeninio ūkio žemę piliečiams Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo taikymo prasme. Nėra faktinių duomenų, kad 1,33 ha ploto žemės sklypas buvo įstatymo nustatyta tvarka suteiktas asmeniniam ūkiui, kad suteikus žemės sklypą asmeniniam ūkiui, jo ribos buvo nustatytos, taip pažeidžiant teisės normas, įtvirtintas Žemės reformos įstatyme, 1993 m. lapkričio 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 816 patvirtintoje Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkoje. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorio, prieštaraujančio teisiniams norminiams aktams sudarymas, reikštų sandorio, prieštaraujančio imperatyvioms teisės normoms, sudarymą (CK 1.80 straipsnis). Todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimų ir įpareigoti atsakovę įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos suformuoti A. K. Š. 1,33 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypą Vilniaus miestui po 1996 metų priskirtoje teritorijoje ir/ ar Vilniaus rajone ir užbaigti asmeninio ūkio žemės pirkimo – pardavimo procedūra sudarant valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį.

19. Teismas, įvertinęs skundžiamų aktų turinį, sprendė, kad jie yra pagrįsti teisės normomis (aiškus teisinis pagrindas), juose nurodomi pagrindiniai faktai (faktinis pagrindas) ir argumentai, įrodymai, motyvų ir argumentų išdėstymas, yra aiškus, pakankamas ir suprantamas. Skundžiami aktai neprieštarauja aukštesnes galios teisės aktams, yra priimti subjektų, kurie yra įgalioti teisės aktų nustatyta tvarka priimti sprendimus, o priimant skundžiamus aktus nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą. Aplinkybė, kad ieškovas nesutinka su skundžiamų aktų turiniu, savaime nėra pagrindas juos panaikinti. Nenustačius Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje nustatytų skundžiamų aktų panaikinimo pagrindų, tenkinti ieškovo reikalavimų nėra pagrindo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

20. Ieškovas A. K. Š. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimo, prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas ieškovo naudai. Nurodo šiuos esminius argumentus:

20.1. pirmos instancijos teismas nepagrįstai ignoravo tai, kad Buivydiškių apylinkės tarybos 1995 m. kovo 16 d. sprendimas buvo priimtas vykdant Vilniaus rajono teismo 1994 m. spalio 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2²-790/94. Iš byloje esančio Vilniaus rajono teismo 1994 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2²-790/94 matyti, kad teismas panaikino Buivydiškių apylinkės tarybos 1994 m. gegužės 11 d. XXI sesijos sprendimo 1, 2, 3 punktus ir įpareigojo iš naujo spręsti asmeninio ūkio skyrimo klausimą. Taigi Buivydiškių apylinkės tarybos 1995 m. kovo 16 d. sprendimas nepatenka į Vyriausybės 1993 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 816 patvirtintoje Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms datoms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkoje nustatytų skyrimo terminų reglamentavimą ir yra teisėtas, o šiuo tarybos sprendimu ieškovui suteikta teisė į asmeninio ūkio žemę turi būti ginama;

Žemesnės instancijos teismas

20.2. teismas nustatė, kad ieškovo atžvilgiu dėl 1,33 ha ploto nebuvo parengtas žemės sklypo asmeniniam ūkiui paženklinimo aktas, žemės sklypo planas ir žemės naudmenų eksplikacijos, suvestiniai žemės sklypų asmeniniam ūkiui planai. Tačiau visiškai nepagrįstai sprendė, jog šie dokumentai turėjo būti parengti priimant 1995 m. kovo 16 d. Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės tarybos XXIV sesijos sprendimą, todėl padarė netinkama išvadą, dėl Buivydiškių apylinkės tarybos sprendimo ydingumo, nurodant jog priimant paminėtą sprendimą buvo pažeisti Vyriausybės 1993 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 816 patvirtintos Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos 8,14, 21 punktai;

20.3. priimant Buivydiškių apylinkės tarybos 1995 m. kovo 16 d. XXIV sesijos sprendimą jokių pažeidimų padaryta nebuvo. Visi veiksmai nurodyti Nutarimo Nr. 816 14-20 punktuose atliekami ir dokumentai nurodyti 21 punkte rengiami jau priėmus apylinkės tarybos sprendimą dėl asmeninio ūkio žemės skyrimo. Tokiu būdu pirmos instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kad ieškovo atžvilgiu dėl 1,33 ha ploto nebuvo parengtas žemės sklypo asmeniniam ūkiui paženklinimo aktas, žemės sklypo planas ir žemės naudmenų eksplikacijos, suvestiniai žemės sklypų asmeniniam ūkiui planai patvirtina, kad ieškovo atžvilgių institucija, atstovaujanti valstybę, veikė netinkamai, neatliko pareigų, priskirtų jos kompetencijai teisės aktais pažiedžiant Nutarimo Nr. 816 14-21 punktų reikalavimus, realiai nesuteikė ieškovui galimybės naudotis 1,33 ha ploto asmeninio ūkio žemę. Bylos medžiaga rodo, kad dėl valstybę atstovaujančios tuometinės institucijos kaltės buvo pažeista ieškovo subjektinė teisė, suteikta Buivydiškių apylinkės tarybos 1995 m. kovo 19 d. XXIV sesijos sprendimu;

20.4. asmeninio ūkio teisėtą skyrimą patvirtina teismui pateiktas apylinkės tarybos sprendimas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad apylinkės tarybai priėmus tokį sprendimą reiškia, kad pradėta procedūra, kurios tikslas yra sukurti asmeniui subjektinę, t. y. skirtą tik jam, teisę. Valstybės institucijų pareiga yra užtikrinti, kad procedūra vyks teisės aktų numatyta tvarka iki tol, kol subjektinė teisė bus įgyvendinta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-1012/2006). Pirmos instancijos teismas padarė teisinga išvada, jog žemės naudojimo teisė realiai būtų įmanoma tik pažymėjus (paženklinus) natūroje, kas nebuvo atlikta, t. y. nustatė ieškovo teisių pažeidimą. Todėl esant ieškovo teisės pažeidimui, kad ieškovas negalėjo realiai naudotis jam suteikta asmeninio ūkio žeme, teismas turėjo ginti ieškovo pažeistą teisę;

20.5. nesutiktina su teismo išvada, kad ieškovas pagrįstai buvo įtrauktas į Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 2.3-13569-(41) „Dėl Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos piliečių, kurie nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės sąrašo ir kurie iš dalies nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės sąrašo patvirtinimo“ patvirtinta piliečių, kurie nenaudoja asmeninio ūkio žemės sąrašą vien dėl to, kad jis tos žemės nenaudojo. Pirmos instancijos teismas visiškai nepagrįstai neanalizavo teisinio tokių įsakymų priėmimo reglamentavimo, ir nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-502-1012/06, kuri laikytina precedentu, nes jos faktinės aplinkybės yra tapačios nagrinėjamam ginčui dėl Vilniaus apskrities viršininko įsakymo panaikinimo, kai pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė naudotis jam skirta asmeninio ūkio žeme;

20.6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 (redakcija galiojusi Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 23 d. įsakymo priėmimo metu) 8 punktas nurodo, kad žemėtvarkos skyriai sudaro fizinių asmenų, kurie nenaudojo jiems suteiktos asmeniniam ūkiui žemės pagal paskirtį (yra išvykę gyventi į kitą vietovę, ir ši žemė yra apleista ir nedirbama), sąrašo projektą. Jame nurodoma fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, apylinkės tarybos sprendimo ar apskrities valdytojo įsakymo, kuriuo buvo suteikta žemė asmeniniam ūkiui, data ir numeris, žemės ūkio naudmenų plotas. Taip pat nurodoma apleistos ir nedirbamos žemės sklypų plotas ir jų vieta. Šiame punkte yra išvardintas baigtinis sąrašas priežasčių, dėl kurių tokie šiems piliečiams suteikti sklypai buvo nenaudojami: yra išvykę gyventi į kitą vietovę; ši žemė apleista ir nedirbama. Ieškovui konkretus asmeninio ūkio žemės sklypas, kurį jis būtų galėjęs naudoti, nebuvo suformuotas, todėl nebuvo pagrindo teigti, kad ieškovui suteikta žemė yra apleista ir nedirbama. Be to, ieškovas iki šiol gyvena (duomenys neskelbtini) ir nėra išvykęs į kitą vietovę. Visiškai neaišku, kokiu būdu atsakovė nustatė, jog ieškovui skirta asmeninio ūkio žemė yra apleista ir nedirbama, jei ieškovui suteiktas asmeninio ūkio žemės sklypas nebuvo paženklintas, jam nebuvo parodyta vieta, kur jis gali naudoti jam skirtą asmeninio ūkio žemę;

20.7. iš ginčijamo įsakymo preambules matyti, kad Vilniaus rajono skyrius netikrino asmeninio ūkio žemės naudojimo, nes nėra minima, kad toks patikrinimas buvo atliktas, atsakovė nepateikė patikrinimo aktų. Be to, įsakyme nenurodoma apleistos ir nedirbamos žemės vieta, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 (redakcija galiojusi Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 23 d. įsakymo priėmimo metu) 8 punkto nuostatos. Visa tai patvirtina ginčijamo įsakymo neteisėtumą;

20.8. Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 23 d. įsakymas, kurio patvirtintas Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos piliečių, kurie nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės sąrašas ir kurie iš dalies nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės sąrašas, priimtas pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus nes yra priimtas neištyrus ir neįvertinus faktinius duomenys, neatitinka aukščiau paminėtu teisės aktų nuostatų. Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 23 d. įsakymas taip pat neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio reikalavimų, nes ieškovui net nebuvo pasiūlyta dalyvauti administracinėje procedūroje sudarant asmeninio ūkio nenaudotųjų sąrašą, nebuvo suteikta galimybė duoti paaiškinimus ir argumentus, todėl yra naikintinas apimtimi, kuria ieškovas (eil. Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo įrašytas į nenaudotųjų sąrašą;

20.9. įstatymų leidėjas termino administraciniam aktui apskųsti eigos pradžia sieja su individualaus teisės akto (šiuo atveju skundžiamo įsakymo) paskelbimu ar įteikimu. Pirmos instancijos teismas termino eigos pradžią nustatė nuo Vilniaus miesto skyriaus 2013 m. rugsėjo 25 d. rašto Nr. 49SF-(14.48.104.)-1046 „Dėl informacijos pateikimo“ surašymo dienos. Teismas konstatavo, kad raštas siųstas tokiu pačiu adresu, kurį nurodė pats pareiškėjas, kartu su raštu buvo pateiktas ir ginčijamas Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 23 d. įsakymas Nr. 2.3-13569- (41), kuriuo ieškovas buvo įrašytas į nenaudotųjų sąrašą (t. y. paminėtas rašto prieduose) ir sprendė, kad ieškovas praleido ABTĮ numatytą 1 mėn. įsakymo apskundimo terminą. Tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, kad ginčijamas įsakymas buvo paskelbtas. Atsakovė nebuvo pateikusi jokių įrodymų, kad ieškovui šis raštas buvo siųstas registruota siunta, nes paštas grąžina neįteiktą registruotą korespondenciją siuntėjui. Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 23 d. įsakymas Nr. 2.3-13569-(41) ieškovui nebuvo įteiktas, šį aplinkybė nėra paneigta Vilniaus miesto skyriaus 2013 metų (ieškovas rašto negavo) ir 2014 metų (ginčijamas įsakymas nepridėtas) raštais, todėl ginčijamo įsakymo apskundimo termino ieškovas nepraleido;

20.10. ginčijamas įsakymas buvo įteiktas ieškovui, kai ieškinys jau buvo pateiktas teismui ir buvo sprendžiamas ieškinio priėmimo ir teismingumo klausimas. Apie tai, kad ginčijamą įsakymą reikia apskųsti teismui ieškovas sužinojo tik iš NŽT 2019 m. gegužės 31 d. rašto Nr. 1SS-1044-(7.5.), kuriame buvo nurodyta, jog ginčijamą įsakymą reikia skųsti teismui. Šį raštą ieškovas gavo ne ankščiau, nei 2019 m. birželio 4 d. Ieškinys teismui pateiktas 2019 m. liepos 3 d., t. y. nepraleidus ABTĮ nustatyto 1 mėnesio termino.

20.11. net ir nepanaikinus ginčijamo įsakymo, pagrindinis ieškinio dėl pažeistų teisių ginimo reikalavimas yra dėl pirkimo-pardavimo procedūros užbaigimo sudarant pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovo pareikštam pagrindiniam reikalavimui dėl įpareigojimo sudaryti 1,33 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas. Todėl ieškinio senaties termino ieškovas nepraleido. Valstybinės institucijos, kurių kompetencijai buvo priskirtą paženklinti ieškovui teisėtai skirto asmeninio ūkio žemės sklypą natūroje, taip užtikrinant jam galimybę šia žeme naudotis, bei sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį už žemę jam sumokėjus nustatytą kainą pareigų nevykdymas yra pagrindas ieškovo reikalavimą tenkinti;

20.12. iš byloje esančių laisvos valstybinės žemės fondo žiniaraščių matyti, kad Vilniaus miestui priskirtoje teritorijoje yra laisvos valstybinės žemės fondo žemės tinkamos asmeniniam ūkiui – yra žemės ūkio naudmenų, ir Vilniaus rajono Buivydiškių kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės fondo žiniaraščius, iš kurių taip pat matyti, kad yra laisvos valstybinės žemės fondo žemės tinkamos asmeniniam ūkiui – yra žemės ūkio naudmenų. Taigi ieškinio patenkinimo atvejų 1,33 ha ploto žemės ūkio žemės ieškovui galėtų būti suformuotas ir sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis. Tą aplinkybė, jog šiose žiniaraščiuose nėra informacijos apie laisvą žemę asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje nėra pakankamas pagrindas teigti, kad laisvos žemės asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje nėra. Laisvos valstybinės žemės fondo žiniaraščių paskirtis – fiksuoti kiek laisvos žemės fondo žemės yra po aktualaus žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo;

20.13. žemės sklypo pardavimo ieškovui procedūra nebuvo užbaigta dėl valdžios institucijų netinkamo veikimo (nesuformavo 1,33 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypo, apskritai neorganizavo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo). Tokiu būdų buvo grubiai pažeista ieškovo teisę į tinkamą pirkimo-pardavimo procedūrą, bei teisėtą lūkestį įsigyti iš valstybės asmeninio ūkio žemės sklypą 1,33 ha ploto už kurį jis yra sumokėjęs dar 1996 metais ir kuris jam buvo teisėtai skirtas;

Atsiliepimas

21. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus, pateikė atsiliepimą į ieškovo A. K. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimo, prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

21.1. atsižvelgiant į tai, kad sprendimus suteikti žemę gyventojų asmeniniam ūkiui apylinkių tarybos galėjo priimti tik iki 1994 m. liepos 1 dienos, Buivydiškių apylinkės tarybos 1995 m. kovo 16 d. priimtas sprendimas, kuriuo piliečiams (tame tarpe ir A. K. Š.) asmeniniam ūkiui suteikta žemė, teisiškai prieštaravo jo priėmimo metu galiojusių teisės aktų nuostatoms, tačiau jis laikytinas teisėtu, nes buvo priimtas vykdant Vilniaus apylinkės teismo 1994 m. spalio 17 d. sprendimą civ. byloje Nr. 22-790/94;

21.2. pagal Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 816 „Dėl Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos patvirtinimo“, kuri galiojo ir asmeninio ūkio žemės suteikimo ieškovui metu, 16 ir 17 punktus, žemės sklypai asmeniniam ūkiui prie gyvenviečių matuojami žemėje, kuri pagal nustatytąja tvarką apsvarstytus rajono valdyboje žemės reformos žemėtvarkos projektus numatyta naudoti asmeniniam ūkiui. Nauji žemės sklypai asmeniniam ūkiui po 1994 m. sausio 1 d. turi būti matuojami tik žemėje, kuri iki to laiko buvo naudojama asmeniniam ūkiui, arba laisvoje valstybinio žemės fondo žemėje, kuri numatyta naudoti gyventojų asmeniniam ūkiui pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus;

21.3. prieš skelbiant žemės reformos žemėtvarkos projektą, yra patvirtinamas laisvos valstybinės žemės planas ir žiniaraštis. Nagrinėjamu atveju žiniaraštyje yra pažymėta informacija „Apie asmeninio ūkio teritorijoje nustatytus LŽF plotus“ ir ši eilutė yra tuščia, t. y. nėra laisvų valstybinės žemės plotų skirtų asmeniniams ūkiams, kuriuo buvo tvirtinami laisvos valstybinės žemės plotai pagal jų naudojimo pobūdį). Pritartina sprendime daromai išvadai, kad iš 2020 m. gruodžio 8 d. Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos Buivydiškių kadastro vietovėje nustatytų laisvos žemės fondo žemės plotų žiniaraščio (patvirtinto 2020 m. gruodžio 11 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymu), matyti, kad nėra asmeninio ūkio teritorijoje nustatytų laisvos žemės fondo plotų, nėra laisvos žemės asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje. Todėl teisiškai nepagrįstais laikytini apeliacinio skundo argumentai dėl įrodymų nepatikimumo, juolab, kad ieškovas nepateikia kitokių įrodymų, kurie leistų daryti priešingą išvadą bei paneigti Nacionalinės žemės tarnybos pateiktą informaciją bei sprendime konstatuotus faktus;

Žemesnės instancijos teismas

21.4. pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, kad skundžiamo administracinio akto turinys ieškovui turėjo tapti žinomas kur kas anksčiau, negu teigiama ieškovo procesiniuose dokumentuose. Ieškovas nenurodė aplinkybių, kodėl yra praleistas 1 mėnesio apskundimo terminas, juolab, neprašė jo atnaujinti, atsižvelgiant į tai, laikytina, kad ieškovas pasirinko pasyvų elgesį – neginti savo teisių. Ieškovui, kaip bet kuriam vidutiniškai apdairiam, protingam ir rūpestingam asmeniui (bonus pater familias), turi būti žinoma pareiga nurodyti tinkamą savo adresą korespondencijai, kitu atveju, tokie veiksmai gali sukelti tam tikras teisines pasekmes (pvz. rizika nespėti apskųsti administracinio akto). Nacionalinė žemės tarnyba, rengdama atsakymus į piliečių prašymus, vadovaujasi dokumentų rengimo taisyklėmis ir atsakymą pateikia tokiu būdu kokiu gavo prašymą, bei tokiu adresu koks yra nurodytas prašyme, todėl klaidingo adreso nurodymo teisinės pasekmės (senaties terminas) turi tekti ieškovui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apylinkės teismas 1994 m. spalio 17 d. sprendimu (civilinėje byloje Nr. 2²-790/94) panaikino Buivydiškių apylinkės tarybos 1994 m. gegužės 11 d. 21 sesijos sprendimo 1, 2, 3 punktus, kuriais piliečiams buvo patvirtinta žemė asmeniniam ūkiui ir įpareigojo Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės tarybą vykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 29 d. nutarimą Nr. 816 ,,Dėl Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos patvirtinimo“.

23. Teismui iš dalies panaikinus Tarybos sprendimą, Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės taryba 1995 m. kovo 16 d. 24 sesijos sprendimu patvirtino 1520 ha žemės plotą asmeniniam ūkiui. Šio sprendimo priede Nr. 1 nurodyta, kad A. Š. asmeniniam ūkiui suteiktas 2,00 ha žemės sklypas.

24. Vilniaus apskrities valdytojo administracija 1996 m. lapkričio 20 d. priėmė įsakymą Nr. 1679-41 parduoti asmeninio ūkio žemę Vilniaus rajono 48 piliečiams. Šio įsakyme priede nurodyta, kad ieškovui A. K. Š. parduodamas 1,80 ha žemės plotas, žemės sklypo adresas: (duomenys neskelbtini) žemės sklypo kaina 2160 Lt, o kaina investiciniais čekiais – 88.

25. Ieškovui A. K. Š. 1996 m. lapkričio 21 d. buvo pateiktas mokėjimo pranešimas, kuriame nurodyta, kad už 1,80 ha žemės sklypo nominali neindeksuota kaina, kuri apskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m gruodžio 6 d. nutarimą Nr. 909 patvirtintą metodiką, yra 2160 Lt, o tikslinėmis kompensacijomis – 86,40 Lt (tomas I, b.l.30). Ieškovas nurodė, kad ši suma buvo nurašyta nuo ieškovo taupomojo banko sąskaitos. Byloje dėl to ginčo nebuvo (CPK 12, 178 straipsniai).

26. Ieškovas (apeliantas) paaiškino, kad valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartys nebuvo sudarytos, o perkamas žemės sklypas rengiant žemėtvarkos projektą suprojektuotas kitoje vietoje, negu buvo duotas leidimas pirkti žemės sklypą. Valstybinės žemės sklypo 2009-08-26 pirkimo-pardavimo sutartimi jam buvo parduoti du asmeninio ūkio žemės sklypai: 800 kv. m ir 3900 kv. m ploto, viso 4700 kv. m arba 0,47 ha. Sudarant šią sutartį (5 p.) buvo nurodyta, kad pirkėjas už perkamus žemės sklypus sumokėjo 1996 m. gruodžio 6 d. AB Lietuvos Žemės Ūkio banke į sąskaitą Nr. 709202, 22,56 Lt valstybės vienkartinėmis išmokomis.

27. Apeliantas mano, kad už 1,80 ha ploto žemės sklypą sumokėjo 86,4 Lt kainą, o valstybė įvykdė savo įsipareigojimą tik dėl 0,47 ha ploto apmokėtos asmeninio ūkio žemės, todėl dėl likusios apmokėtos asmeninio ūkio žemės dalies – 1,33 ha (63,84 Lt vertės) pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta.

28. Taigi byloje yra nustatyti šie faktai: a) ieškovui A. K. Š. asmeniniam ūkiui skirtas 2,00 ha žemės plotas, b) Vilniaus apskrities valdytojo administracija priėmė įsakymą ieškovui parduoti 1,80 ha ploto žemės sklypą, kurio adresas: (duomenys neskelbtini); c) ieškovas yra sumokėjęs už žemę 86,40 Lt d) pirkimo – pradavimo sutartis pagal Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. lapkričio 20 d. įsakymą Nr. 1679-41 turinį nebuvo sudaryta, e) ieškovui buvo parduota 0,47 ha valstybei priklausiusios žemės, o apmokėjimas įskaitytas už nurašymą pagal Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. lapkričio 20 d. įsakymą Nr. 1679-41. Ginčo dėl skolos sudarius tokius sandorius nėra.

Dėl įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį dėl 1,33 ha žemės

29. Asmeninio ūkio žemė pagal Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 dalį yra tokia žemė, kuri buvo suteikta ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui. Taigi būtinos dvi sąlygos: skyrimas ir naudojimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-155-1062/2021, 51 punktas).

30. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina tai, kad ieškovas pripažįsta, kad jis nenaudojo 1,33 ha žemės sklypo, nes Vilniaus apskrities valdytojo administracijos įsakymas ieškovui parduoti 1,80 ha ploto žemės sklypą, kurio adresas: (duomenys neskelbtini), nebuvo įgyvendintas. Apeliaciniame skunde ieškovas pakartojo, kad 1,33 ha asmeninio ūkio žemė, kurią jis galėtų naudoti, nebuvo paskirta, o tik priimtas Vilniaus rajono valdybos potvarkis. Paties ieškovo raštai NŽT ir atsakymai į juos įrodo, kad ieškovas negalėjo naudoti 1,33 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypo, kadangi teritorijoje, priskirtoje Vilniaus miestui po 1995 m. birželio 1 d., nėra laisvos vietos asmeniniam ūkiui skirtos žemės, kuriame galėtų būti projektuojami žemės sklypai asmeniniam ūkiui.

31. Pažymėtina ir tai, esant galiojančiam ir nenuginčytam Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. lapkričio 20 d. įsakymui Nr. 1679-41 parduoti asmeninio ūkio žemę Vilniaus rajono 48 piliečiams pagal priedą, kuriame nurodytas ir ieškovas A. K. Š. (Nr. (duomenys neskelbtini)), kaip pilietis, kuriam parduodama 1,80 ha ploto žemės Pašilaičių kaime, tačiau nesant tokio ploto laisvo žemės sklypo, siekiant įforminti susiklosčiusių teisinių santykių pabaigą, Vilniaus apskrities viršininkas 2008 m. spalio 23 d. priėmė įsakymą Nr. 2.3-13569-(41) „Dėl Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos piliečių, kurie nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės sąrašo ir kurie iš dalies nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės sąrašo patvirtinimo“.

32. Minėta, apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, įrodinėja, kad Vilniaus apskrities viršininko įsakymas, kurio patvirtintas Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos piliečių, kurie nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės sąrašas ir kurie iš dalies nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės sąrašas, priimtas pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

33. Teisėjų kolegija nurodo, kad apeliantas neskundė Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir terminais Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 23 d. įsakymo Nr. 2.3-13569-(41) „Dėl Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos piliečių, kurie nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės sąrašo ir kurie iš dalies nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės sąrašo patvirtinimo“. Apeliantui šis dokumentas buvo siunčiamas žinomu jo gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegijos vertinimu, mažai tikėtina, kad ieškovas, kuris kreipėsi 2011-10-11 ir 2012-02-20 su prašymais į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių dėl asmeninio ūkio žemės pardavimo procedūros užbaigimo, nesužinojo apie Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 23 d. įsakymą Nr. 2.3-13569-(41). Pirmosios instancijos teismas senaties termino eigos pradžią nustatė nuo Vilniaus miesto skyriaus 2013-09-25 rašto Nr. 49SF-(14.48.104.)-1046 „Dėl informacijos pateikimo“ surašymo dienos. Taigi ieškovas praleido ABTĮ numatytą 1 mėn. įsakymo apskundimo terminą, nes ginčydamas Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 23 d. įsakymą Nr. 2.3-13569-(41) į teismą kreipėsi 2019 m. liepos 3 d., kai vėliausiai apie jį turėjo sužinoti 2013 metais, be kita ko, kai pats pradėjo inicijuoti kreipimąsi į NŽT nuo 2011 m.

34. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 183 „Dėl asmeninio ūkio pardavimo“ (galiojo iki 1998-04-09) patvirtintos tvarkos 40 punkte reglamentuota, kad Nuosavybės teisės į Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos ir Birštono miestų savivaldybių teritorijose esančią žemę, šių miestų savivaldybių teritorijoms priskirtą po 1995 m. birželio 1 d., atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio nustatyta tvarka ją grąžinant natūra, o jeigu nurodytoji žemė pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirta valstybės išperkamai žemei, už ją valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Minėtose teritorijose nauji žemės ūkio paskirties sklypai neatlygintinai nuosavybėn neperduodami, išskyrus sklypus, naudojamus asmeniniam ūkiui. Taigi, šiame teisės akte yra įtvirtintas imperatyvus reikalavimas įvardytų miestų savivaldybėms po 1995 m. birželio 1 d. priskirtose teritorijose formuoti ir perleisti privačion nuosavybėn tik tuos asmeninio ūkio žemės sklypus, kurie yra naudojami asmeninio ūkio poreikiams.

35. Bet kuriuo atveju, skundžiamas įsakymas yra susijęs su faktu, kad apeliantas buvo įrašytas į piliečių, kurie nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės sąrašą, nes tiesiog nebuvo žemės, kurią būtų buvę galima naudoti. Ginčas dėl jo turinio negali pakeisti aplinkybės, kad Vilniaus apskrities valdytojo administracijos įsakymas ieškovui parduoti 1,80 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) negalėjo būti įgyvendintas, nes nėra tam laisvos žemės. Jei ieškovas dėl to patyrė žalos, jis gali reikalauti jos atlyginimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nustatyta tvarka.

36. Pasisakant dėl apelianto argumento, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai pripažino Buivydiškių apylinkės tarybos 1995 m. kovo 16 d. sprendimą neteisėtu, nes Buivydiškių apylinkės tarybos 1995 m. kovo 16 d. sprendimas buvo priimtas vykdant Vilniaus rajono teismo 1994 m. spalio 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2²-790/94, nurodytina, kad jis yra iš dalies pagrįstas. Vilniaus rajono teismo 1994 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2²-790/94 rezoliucinėje dalyje yra nustatytas Tarybai įpareigojimas vykdyti Vyriausybės 1994 m. spalio 29 d. nutarimą Nr. 816 (tomas I, b.l.24). Buivydiškių apylinkės tarybos 1995 kovo 16 d. 24 sesijos sprendimu asmeniniam ūkiui patvirtintas 1520 ha žemės plotas (tomas I, b.l.26). Šio sprendimo 2 punkte nurodyta, kad sutinkamai Vilniaus rajono teismo 1994 m. spalio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2²-790/94 suteikiamas žemės sklypo plotas asmenimis, kuriems priklauso iki 3 ha suteikti iki 2,5 ha, iki 2 ha suteikti iki 2 ha, iki 0,30 ha suteikti iki 0,30 ha. Priede nurodyta, kad A. Š. suteikta 2 ha. (tomas I, b.l.27).

37. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad sprendimus suteikti žemę gyventojų asmeniniam ūkiui apylinkių tarybos galėjo priimti tik iki 1994 m. liepos 1 dienos, Buivydiškių apylinkės tarybos 1995 m. kovo 16 d. priimtas sprendimas, kuriuo piliečiams (tame tarpe ir A. K. Š.) asmeniniam ūkiui suteikta žemė, teisiškai prieštaravo jo priėmimo metu galiojusių teisės aktų nuostatoms, tačiau jis laikytinas teisėtu, nes buvo priimtas vykdant Vilniaus apylinkės teismo 1994 m. spalio 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2²-790/94 (CPK 18 straipsnis).

38. Pagal Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 816 „Dėl Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos patvirtinimo“, kuri galiojo ir asmeninio ūkio žemės suteikimo ieškovui metu, 16 ir 17 punktus, žemės sklypai asmeniniam ūkiui prie gyvenviečių matuojami žemėje, kuri pagal nustatytąja tvarką apsvarstytus rajono valdyboje žemės reformos žemėtvarkos projektus numatyta naudoti asmeniniam ūkiui. Nauji žemės sklypai asmeniniam ūkiui po 1994 m. sausio 1 d. turi būti matuojami tik žemėje, kuri iki to laiko buvo naudojama asmeniniam ūkiui, arba laisvoje valstybinio žemės fondo žemėje, kuri numatyta naudoti gyventojų asmeniniam ūkiui pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus.

39. Apeliantas pripažino, kad jis nenaudojo asmeniniam ūkiui 2 ha žemės ploto. Jis tiesiog naudojasi įstatyme numatytu bendru leidimu įsigyti žemę asmeniniam ūkiui. Dar kartą pažymėtina, kad apeliantui nėra priteistas 2 ha žemės sklypo plotas Vilniaus apylinkės teismo 1994 m. spalio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2²-790/94. Buivydiškių apylinkės tarybos 1995 m. kovo 16 d. sprendime nėra nurodyta vietovė, kurioje suteikta 2 ha (tomas I, b.l.27). Šio sprendimo Priede Nr. 1 yra nurodytas sąrašas asmenų, kuriems suteiktas asmeninio ūkio žemės sklypas. Lentelės atskiroje grafoje, kuri sietina su A. K. Š. gyvenamąja vieta, yra įrašas „(duomenys neskelbtini)“, bet šis įrašas nėra padarytas prie skaičiaus 2.00. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisinis pagrindas, su kuriuo ieškovas sieja subjektinę teisę į 1,80 ha valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, nėra konkretus perleidimo sandoris, o leidimas naudotis žeme. Tai įrodo Buivydiškių apylinkės tarybos 1995 m. kovo 16 d. sprendimo turinys, kuriame nurodyta, kad ieškovui „priklauso 2.00“, o tai yra Vyriausybės 1994 m. spalio 29 d. nutarimo Nr. 816 nuostata.

40. Buivydiškių apylinkės tarybos 1995 m. kovo 16 d. sprendimo priedo Nr. 1 kitas įrašas – lentelės grafa „suteikta 2 ha“, yra be jokio lydinčio jį dokumento (pvz., vietovės plano, schemos ir pan.). Pagal tokius dokumentus negalima teigti, kad apeliantui įvyko realius žemės suteikimas pagal šį individualų teisės taikymo aktą.

41. Vilniaus apskrities valdytojo administracija 1996 m. lapkričio 20 d. priėmė įsakymą Nr. 1679-41 parduoti asmeninio ūkio žemę Vilniaus rajono 48 piliečiams pagal priedą, kuriame nurodytas ir ieškovas A. K. Š. (Nr. (duomenys neskelbtini)), kaip pilietis, kuriam parduodama 1,80 ha ploto žemės sklypas adresu: (duomenys neskelbtini).

42. Atsakovė NŽT ginasi nuo ieškinio, remdamas Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punktu, kuriame nustatyta, kad teisę be aukciono pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę Vyriausybės nustatyta tvarka turi asmeninio ūkio žemės naudotojai – jų naudojamus asmeninio ūkio žemės sklypus, taip pat nukreipdama į Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, 2 ir 5 punktus.

43. Teisėjų kolegija nurodo, kad, pirma, NŽT pati pripažino, kad Buivydiškių apylinkės tarybos 1995 m. kovo 16 d. priimtas sprendimas suteikti žemę gyventojų asmeniniam ūkiui apylinkių laikytinas teisėtu, nes buvo priimtas vykdant Vilniaus apylinkės teismo 1994 m. spalio 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2²-790/94. Antra, Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. 1679-41 priedas A. K. Š. parduoti 1,80 ha asmeninio ūkio žemę, kurio adresas: (duomenys neskelbtini), nenuginčytas, galiojantis. Trečia už 1,80 ha žemės sklypą yra sumokėta (tomas I, b.l.30). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija nurodo, kad NŽT gintis nuo ieškinio pasvarstymais, ar apeliantui priklausė žemę įsigyti aukciono, ar be aukciono, jau negali. Esant šiai situacijai, ieškovo teisių ginčiai neturi teisinės reikšmės ir Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 23 d. įsakymas Nr. 2.3-13569-(41) „Dėl Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos piliečių, kurie nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės sąrašo ir kurie iš dalies nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės sąrašo patvirtinimo“. Kitaip tariant, atsakovė NŽT neginčija Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. 1679-41 įgyvendinimo tvarkos, todėl esant galiojančiam įsakymui ir nekylant ginčui dėl valstybinės žemės patikėtinio valios perleisti ieškovui 1,80 ha (už kuriuos jau apmokėta), žemės nenaudojimo aplinkybė neturi poveikio ieškovo suformuluotam ieškinio dalykui – užbaigti sandorio įgyvendinimą.

44. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. 2.3-2567-01 „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2004-10-13 įsakymu Nr. 2.3-7690-01 patvirtinto (duomenys neskelbtini) kaimų teritorijos, Lietuvos Respublikos 1996-04-24 įstatymu Nr. 1-1304 priskirtos Vilniaus miestui, žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo“ 3 priede nurodytas Vilniaus miesto kadastro vietovės asmenų, pateikusių iki 2007-01-22 prašymus įteisinti naudojamus asmeninio ūkio žemės sklypus (duomenys neskelbtini) kaimuose sąrašas, kurio 4 punkte nurodytas A. Š. (0,29 ha ir 0,08 ha naudojami asmeninio ūkio sklypai atitinkamai (duomenys neskelbtini) kaimuose).

45. Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 2.3-14334-(01) „Dėl Vilniaus miesto Pilaitės seniūnijos Vilniaus miesto kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) kaimų žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ 1 priede nurodytas asmenų, kuriems vykdant Vilniaus miesto kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą suformuoti žemės sklypai sąrašas, kurio 7 punkte nurodyti patikslinti duomenys, kad A. Š. suformuotas 0,08 ha dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypas (proj. Nr. 1658-1) ir 0,39 ha dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypas (proj. Nr. 1628-2). Valstybinės žemės patikėtinis 2009 m. rugpjūčio 26 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi perleido ieškovui šiuo du asmeninio ūkio žemės sklypus.

46. Teisėjų kolegija pažymi, kad pats apeliantas savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad iš Vilniaus apskrities valdytojo administracijos darbuotojo seniūnijoje sužinojo, kad pagal asmeninio ūkio žemės rezervą ir pretendentų, pageidaujančiu įsigyti asmeninio ūkio žemės kiekį nepakanka žemės pilnai tenkinti visų piliečiu prašymus, todėl plotas sumažintas ir ieškovas gali pretenduoti į 1,80 ha asmeninio ūkio žemės plotą. Apeliantas patvirtino, kad dėl laisvos žemės trūkumo nebuvo sudarytos valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartys, o perkamas žemės sklypas rengiant žemėtvarkos projektą suprojektuotas kitoje vietoje, negu buvo duotas leidimas pirkti žemės sklypą. Tačiau apeliantas apeliaciniame skunde vėl teigia, kad tai, kad Buivydiškių kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės fondo žiniaraščiuose nėra informacijos apie laisvą žemę asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje, nėra pakankamas pagrindas teigti, kad laisvos žemės asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje nėra.

47. Teisėjų kolegija sutinka ir su NŽT pastebėjimu, kad pateikus į nagrinėjamą bylą rašytinius įrodymus, kad Vilniaus miesto teritorijoje nėra laisvos valstybinės žemės skirtos asmeniniams ūkiams formuoti, ieškovas praplėtė savo ieškinio reikalavimus ir prašė suformuoti asmenį ūkių Vilniaus miesto/Vilniaus rajono teritorijoje pasirinktinai. NŽT dar kartą nurodė, kad „teritorijoje priskirtoje Vilniaus miestui po 1995 m. birželio 1 d. nėra laisvos asmeniniam ūkiui skirtos žemės, kuriame galėtų būti projektuojami žemės sklypai asmeniniam ūkiui“. Paaiškino, kad remiantis Metodika, prieš skelbiant žemės reformos žemėtvarkos projektą, yra patvirtinamas laisvos valstybinės žemės planas ir žiniaraštis. Nagrinėjamu atveju žiniaraštyje yra pažymėta informacija „Apie asmeninio ūkio teritorijoje nustatytus LŽF plotus“ ir ši eilutė yra tuščia, t. y. nėra laisvų valstybinės žemės plotų skirtų asmeniniams ūkiams, kuriuo buvo tvirtinami laisvos valstybinės žemės plotai pagal jų naudojimo pobūdį).Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad aplinkybė, kad nėra laisvos asmeniniam ūkiui skirtos žemės, byloje yra nepaneigta (CPK 197 straipsnio 2 dalis).

48. Atsakovė NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad nėra teisinių sąlygų įpareigoti Vilniaus rajono skyrių skirti asmenį ūkį ieškovui. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad apeliantui Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. 1679-41 pagrindu jau skirta 1.80 ha. Tai, kad, anot atsakovės, teisės aktai nenumato „kompensacinio“ asmeninio ūkio skyrimo procedūros, jeigu vienoje teritorijoje nebėra laisvos valstybinės žemės skirtos asmeniniams ūkiams, nereiškia, kad valstybės institucija priėmusi sprendimą parduoti ieškovui 1.80 ha žemės sklypą, neturi išspręsti šio klausimo teisės aktų nustatyta tvarka, tai yra organizuoti sutartinių santykių pabaigos tinkamą įforminimą, išsprendžiant kompensacijos klausimą ir pan., arba užbaigti procedūrą, sudarant sutartį.

49. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad nors pagal šiuo metu galiojantį Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą iki 2015 m. nėra numatyta laisvos valstybinės žemės, skirtos žemės ūkio veiklai (pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio), o ir tokios žemės nėra numatyta dar nepatvirtintame naujajame Vilniaus miesto bendrajame plane, valstybės institucija yra kompetentinga teikti pataisas dėl plano, atsižvelgiant į prisiimtas žemės patikėtinio pareigas.

50. Taigi apeliantas reiškė reikalavimą užbaigti žemės pirkimo – pardavimo procedūrą, tačiau pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino aplinkybių dėl ieškovo kaip savininko, kuriam jau parduotas 1.80 ha žemės sklypas, teisių. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, turėjo pasisakyti dėl Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. 1679-41 ir jo priedo, pagal kurį A. K. Š. buvo parduotas 1,80 ha žemės sklypas. Šiame priede yra aiški žemės patikėtinio valia perleisti valstybei priklausiusią žemę, todėl, pradėjusi sandorį, NŽT jau negali remtis argumentu, kad laisvos valstybinės žemės naudojimo (disponavimo) pagrindai laikytini svarbesniais valstybės prioritetais. Šiuo argumentu ji galėtų remtis reikšdama priešieškinį nagrinėjamoje byloje, ir nuginčijusi savo pačios valią, spręsti dėl poreikio kitaip naudoti valstybei priklausančią žemę, tame tarpe, argumentuojant viešojo intereso apsaugos principu.

51. Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. lapkričio 20 d. įsakyme Nr. 1679-41 nurodyta, kad jis priimtas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. kovo 16 d. nutarimu Nr.183 „Dėl asmeninio ūkio žemės pardavimo”. Minėto nutarimo 1 punkte nurodyta, kad Žemės pirkimo-pardavimo sutartis sudaroma tik parengus asmeninio ūkio žemės paženklinimo aktą ir suderinus įsigyjamos žemėnaudos išsidėstymą su žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiančiu institutu. Taigi vėliau turėjo būti pradėta ši procedūra. Jei jos nebuvo galima įgyvendinti, privalėjo būti įformintas Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. 1679-41 priedo pakeitimas. Bet kuriuo atveju, procedūra dėl 1.80 ha žemės pirkimo – pradavimo įforminimo pakeitimo ir/ar pabaigos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. kovo 16 d. nutarimo Nr.183 nuostatas neįvyko, tačiau negalima pripažinti, kad ieškovas dėl to prarado subjektinę teisę ir šis klausimas negali būti išspręstas iš esmės pagal valstybės žemės pirkimo – pradavimo teisinius santykius reguliuojančias normas.

52. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantas teigia, kad yra sumokėjęs už žemę, tai yra buvo nurašyta nuo ieškovo taupomojo banko sąskaitos už 1,80 ha ploto žemės sklypą adresu: (duomenys neskelbtini). Tai aiškiai yra nurodyta pačiame mokėjimo pranešime (tomas I, b.l.30). Byloje yra pateikta 2009 m. rugpjūčio 26 d. sutartis Nr. PO 1/2009-541, kurioje nurodyta, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija parduoda, o A. K. Š. su sutuoktine A. Š. perka 800 kv. m ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 3900 kv. m ploto žemės; sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Drauge su perkamais sklypais Pirkėjams bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise pereina sklypuose esantys vandenys, medžių ir krūmų želdiniai, daugiamečiai sodiniai. Sutarties 5 punkte nurodyta, kad pirkėjas už perkamus žemės sklypus sumokėjo 1996-12-06 AB Lietuvos Žemės ūkio banke į sąskaitą Nr. 709202, 22,56 Lt (dvidešimt du litus 56 ct.) valstybės vienkartinėmis išmokomis. Taigi valstybė yra nurašiusi pinigus už 1.80 ha ploto žemę, o pardavusi 0,47 ha. Šis klausimas taip pat iki šiol nėra išspręstas, ir pirmosios instancijos teismas nevertino šios aplinkybės.

53. Taigi nagrinėjamoje byloje būtina iš naujo tirti ir spręsti dėl atsakovės įsipareigojimo parduoti žemę apeliantui įgyvendinimo galimybės pagal Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. lapkričio 20 d. įsakymą Nr. 1679-41, kvalifikuojant ginčo santykius dėl pirkimo – pradavimo, įvertinant apmokėjimo už 1,80 ha žemės sklypo plotą faktą. Tai sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

54. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos dėl teisės į teisingą teismą matyti, kad Konvencijos 6 straipsnio požiūriu gali kilti Konvencijoje įtvirtintų teisių pažeidimo pavojus, kai teismai, nagrinėdami bylas, priima siurprizinius sprendimus tiek įrodymų tyrimo ir vertinimo, tiek teisės taikymo aspektu. Pagal Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintą teisingo bylos nagrinėjimo koncepciją šalys turi teisę į rungtynišką procesą, reiškiančią, kad jos privalo turėti galimybę ne tik pateikti įrodymus savo reikalavimams pagrįsti, bet taip pat teisę žinoti ir komentuoti visus įrodymus ar pastabas, pateiktus siekiant paveikti teismo sprendimą (žr. 1997 m. vasario 18 d. sprendimo byloje Nideröst-Huber prieš Šveicariją, pareiškimo Nr. 18990/91, 24 punktą; 2001 m. gegužės 31 d. sprendimo byloje K. S. prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 29346/95, 21 punktą; 2014 m. kovo 3 d. sprendimo byloje Duraliyski prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 45519/06, 30 punktą; kt). Taigi pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą (rungimosi principo) žmogaus teisių apsaugos požiūriu gali būti svarbu tai, ar proceso šaliai buvo suteikta galimybė pateikti argumentus dėl teisinio aspekto, turėjusio esminę reikšmę bylos rezultatui (žr., pvz., 2005 m. spalio 13 d. sprendimo byloje Clinique des Acacias and Others prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 65399/01, 65406/01, 65405/01 ir 65407/01, 38 punktą; 2006 m. vasario 16 d. sprendimo byloje Prikyan and Angelova, pareiškimo Nr. 44624/98, 42 punktą ir kt.).

55. Teisėjų kolegija nurodo, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo vertinta, kad pati atsakovė (perėmusi valstybinės žemės patikėtino teises) išreiškė valią parduoti 1.80 ha žemės sklypą, o ieškovas yra sumokėjęs už tokio ploto žemės sklypą. Byloje liko neišspręstas nei klausimas dėl pinigų grąžinimo, nei dėl sutartinių santykių įforminimo pagal galiojantį įsakymą. Atsižvelgiant į tai, kad pagal šias aplinkybes apeliacinėje instancijoje byla būtų sprendžiama naujai, o tai reikštų bylos nagrinėjimą iš esmės, būtų apribota teisė į apeliaciją. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

56. Bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos bylą išnagrinėjus iš naujo pirmosios instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

n u ta r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo Vilniaus apylinkės teismui.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Vaclovas PaulikasRūta PetkuvienėInga Staknienė