- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-01
- Bylos Nr.
- e2S-1370-577/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19810-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- A. K. Š.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui
- Kategorijos
- 3.1.2.2.1Rūšinis (dalykinis) teismingumas
- 3.1.2.5Ginčų dėl teismingumo sprendimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylą pagal ieškovo A. K. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. Š. ieškinį atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui dėl pažeistų teisių gynimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. balandžio 16 d. raštą Nr. 49SF-931-(14.49.104.) ir Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. gegužės 31 d. raštą Nr. 1SS-1044-(7.5); Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 23 d. įsakymo Nr. 2.3-13569-(41) „Dėl Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos piliečių, kurie nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės sąrašo ir kurie iš dalies nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės sąrašo patvirtinimo“ (toliau ir – Įsakymas) dalį, kuria Š. A. (eilės Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo įrašytas į nenaudotojų sąrašą; įpareigoti Nacionalinę Žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos suformuoti A. K. Š. 1,33 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypą Vilniaus miestui po 1996 metų priskirtoje teritorijoje ir užbaigti asmeninio ūkio žemės pirkimo-pardavimo procedūrą, sudarant valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 10 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo A. K. Š. ieškinį ir išaiškino ieškovui, kad su ieškiniu jis turėtų kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Teismas nurodė, kad dalis pareikštų reikalavimų (dėl atitinkamo Vilniaus apskrities viršininko įsakymo panaikinimo, NŽT raštų panaikinimo, 1,33 ha sklypo suformavimo) yra administracinio teisinio pobūdžio; kita dalis – civilinio teisinio pobūdžio. Teismo nuomone, vyraujančiais (dominuojančiais) santykiais yra administraciniai teisiniai santykiai. Pažymėjo, kad iš civilinių teisinių santykių kylančių reikalavimų išsprendimas priklausys nuo to, kaip bus išspręsti byloje keliami administracinio teisinio pobūdžio reikalavimai. Be to, teismo vertinimu, išsprendus administracinio pobūdžio reikalavimus byloje gali nelikti šalių ginčo dėl civilinio reikalavimo, nes jį atsisakoma tenkinti vien administracinių aktų, kurių teisėtumas ginčijamas, pagrindu. Taip pat teismas dėl tokio pobūdžio bylų priskirtinumo administraciniam teismui sprendė ir iš administracinių teismų praktikos.
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Ieškovas A. K. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - grąžinti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui, arba kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
3.1. Ieškovas iš esmės siekia pirkimo-pardavimo sutarties dėl 1,33 ha ploto valstybinės žemės sklypo sudarymo ne aukciono tvarka. Nurodė, jog Vilniaus apskrities valdytojas 1996-11-20 įsakymu Nr. 1679 priėmė sprendimą parduoti A. K. Š. 1,80 ha asmeninio ūkio žemės; ieškovas 1996 m. gruodžio 6 d. sumokėjo už asmeninio ūkio žemę pagal Vilniaus rajono žemės ūkio valdybos mokėjimo pranešimą. Teigia, kad minėtas sprendimas yra galiojantis ir turi būti vykdomas. Ieškovas pasirinko savo teisių ginimo būdą, reikšdamas ieškinį bendrosios kompetencijos teisme atsakovui, kaip civilinių teisinių santykių dalyvio - valstybės atstovui; pagrindinis reikalavimas yra parduoti jam 1,33 ha ploto žemės sklypą. Vyraujantys yra civilinio teisinio pobūdžio santykiai - pirkimo pardavimo sutarties sudarymas.
3.2. Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje ne kartą pažymėta, kad valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo (ir nuomos) santykiai, nepaisant pardavimo ir nuomos subjektų teisinio statuso bei to, kad sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose savo pobūdžiu nėra viešasis administravimas.
3.3. Ieškovo keliamame ginče dėl jo teisės įsigyti atitinkamą žemės sklypą ne aukciono tvarka (nors ginčijami taip pat ir atitinkami NŽT raštai, VAV įsakymas), dominuoja ne administraciniai, bet civiliniai teisiniai santykiai. Todėl, ieškovo nuomone, ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
5. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
6. Kaip ir nurodyta skundžiamoje nutartyje, CPK 36 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.
7. Sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui, teisėtumo ir pagrįstumo, kilo abejonių dėl ginčo rūšinio teismingumo, todėl 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi buvo kreiptasi į specialiąją teisėjų kolegiją ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo spręsti (CPK 36 straipsnio 3 dalis).
8. Specialioji teisėjų kolegija 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi nutarė, jog ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.
9. Kaip nurodyta Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje, valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ir nuomos subjektų teisinio statuso bei to, kad sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose savo pobūdžiu nėra viešasis administravimas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-51/2014, 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-119/2015, 2019 m. balandžio 24 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-16/2019 ir jose nurodytą praktiką).
10. Specialiosios teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartyje nurodyta, jog pareikštu ieškiniu taip pat yra kvestionuojami atitinkami viešojo administravimo subjektų veiksmai (neveikimas) atitinkamo žemės sklypo įsigijimo procese, nekeičia kilusio ginčo esmės, t. y. ginčas pagal savo pobūdį yra dėl asmeninio ūkio žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sutarymo. Vadinasi, keliamame ginče dominuoja civiliniai (bet ne administraciniai) teisiniai santykiai.
11. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, t. y. į tai, kad ginčas pagal ieškovo A. K. Š. ieškinį atsakovei NŽT dėl pažeistų teisių gynimo nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (CPK 36 straipsnio 2 dalis), yra pagrindas tenkinti ieškovo atskirąjį skundą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.