Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo G. L. gynėjo advokato Mindaugo Bliuvo skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 14 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Šiaulių apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi tenkino Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus 2019 m. lapkričio 8 d. gautą teikimą dėl nuteistajam G. L. skirtų bausmių subendrinimo ir G. L. subendrintos Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. sausio 31d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nuosprendžiu, ir Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 6 d. nuosprendžiu, paskirtos bausmės ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 5 metai laisvės atėmimo ir 120 MGL bauda. Į bausmę įskaitytos pagal subendrintus nuosprendžius atliktos (įskaitytos) bausmės. Nustatyta, jog Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. nuosprendžiu skirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti privačių juridinių asmenų vadovu atėmimas 4 metus – taikomas visą laisvės atėmimo atlikimo laiką ir 4 metus po to, kai jis baigs atlikti laisvės atėmimo bausmę. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. vasario 5 d.

2. 2020 m. vasario 12 d. Šiaulių apylinkės teisme gautas nuteistojo G. L. gynėjo advokato M. Bliuvo 2020 m. vasario 12 d. prašymas atnaujinti praleistą 2019 m. gruodžio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo nutarties apskundimo terminą. 2020 m. vasario 14 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi nuteistojo G. L. prašymas atnaujinti praleistą nutarties apskundimo terminą buvo atmestas motyvuojant tuo, kad nėra objektyvių aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip svarbios ir objektyviai sutrukdžiusios nuteistajam laiku paduoti skundą.

3.1. Skunde nurodoma, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog G. L. atžvilgiu buvo pradėtos ir atliekamos kelios baudžiamosios bylos, vienoje iki šiol nėra priimti galutiniai procesiniai sprendimai, baudžiamosiose bylose, kuriose paskirtos bausmės subendrintos 2019 m. gruodžio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi, G. L. gynė kitas advokatas, galimai tinkamai nepaaiškinęs jam (G. L.) teismų sprendimų esmės. Teigiama, kad minėtose baudžiamosiose bylose G. L. gynęs kitas advokatas tinkamai ir visa apimtimi galimai neišaiškino savo ginamajam priimtų teismų sprendimų prasmės, esmės ir pasekmių, tokiu būdu G. L. nebuvo užtikrinta tinkama teisinė pagalba, todėl jis, neturėdamas teisinio išsilavinimo, nesuprato ir negalėjo suprasti, kad baudžiamosiose bylose Nr. 1-43-900/2019 bei Nr. 1-23-1002/2019 priimtais nuosprendžiais paskirtos bausmės gali būti subendrintos ir jam gali grėsti reali laisvės atėmimo bausmė.

3.4. G. L. gynėjas pastebi, kad jis apie 2019 m. gruodžio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartį buvo informuotas tik 2020 m. vasario 11 d. ir tik tada G. L. išaiškino nutarties esmę, prasmę ir kylančias pasekmes, todėl, esant nurodytoms aplinkybėms, o būtent G. L. nesuprantant 2019 m. gruodžio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo nutarties esmės ir iš to kylančių pasekmių, o jo gynėjui advokatui apskritai nežinant apie tokią jo ginamojo atžvilgiu priimtą nutartį, priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, nebuvo objektyvių galimybių anksčiau, per įstatyme nustatytą terminą, pateikti skundą dėl priimtos teismo nutarties. Atkreipiamas dėmesys, kad prašymas dėl minėtos nutarties apskundimo termino atnaujinimo buvo pateiktas itin operatyviai, iš karto paaiškėjus aukščiau nurodytoms aplinkybėms, t. y. per vieną dieną (2020 m. vasario 12 d.). Nuteistojo gynėjo vertinimu, yra akivaizdu, kad nurodytos aplinkybės turėjo esminės reikšmės ir įtakos tam, jog G. L. tinkamai ir laiku nepasinaudojo savo teise pateikti skundo, be to, išsamiai įvertinus šias apskundimo termino praleidimo priežastis, atsižvelgus į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, šios priežastys laikytinos svarbiomis. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad sprendžiant dėl praleisto termino atnaujinimo taip pat turi būti vadovaujamasi ir protingumo kriterijais (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-98-211/2019). Be to, svarbu nustatyti ir tai, kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui (Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-159-282/2018).

3.5. Skunde nurodoma, kad neatnaujinus praleisto termino skundui paduoti būtų nepagrįstai ir neproporcingai suvaržoma G. L. teisė į gynybą, pažeidžiami ir teisingumo bei protingumo principai. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu, vienas iš kaltinamojo (nuteistojo) gynybos būdų yra teisė apskųsti teismo priimtus nuosprendžius ir nutartis. Pabrėžiama, jog 2019 m. gruodžio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi G. L. yra paskirta griežčiausia bausmės rūšis – realus laisvės atėmimas, tokiu būdu maksimaliai apribojant nuteistojo teises ir laisves, todėl G. L. turi būti suteikta galimybė išdėstyti argumentus dėl nesutikimo su paskirta realia laisvės atėmimo bausme skundžiant minėtą teismo nutartį.

3.6. Nuteistojo gynėjas pažymi, kad G. L. yra nuteistas tik už nusikalstamas veikas nuosavybei ir finansų sistemai. Pagal teismų praktiką, jei asmens padarytos nusikalstamos veikos nėra susijusios su pavojingais veiksmais labiausiai įstatymų saugomoms ir ginamoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, įvertinus kaltinamo asmens asmenybę, taip pat nusikalstamų veikų padarymo laiką ir trukmę bei vadovaujantis teisingumo principu, paprastai tokiam asmeniui neturėtų būti skiriama reali laisvės atėmimo bausmė. Teigiama, jog įvertinus tai, kad G. L. yra teistas tik už padarytas nusikalstamas veikas nuosavybei ir finansų sistemai, yra dirbantis, legalias pajamas gaunantis asmuo, daroma išvada, kad jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė yra per griežta ir aiškiai prieštaraujanti teisingumo principui. Atsižvelgiant į tai, kad G. L. yra dirbantis asmuo, jam galėtų būti paskirta didesnė bauda, ją įmokant į valstybės biudžetą, kas šiuo atveju tiek visiškai užtikrintų bausmės paskirtį bei teisingumo pricipo įgyvendinimą, tiek būtų racionaliau ir naudingiau visuomenine prasme, priešingai nei realus asmens įkalinimas.

Motyvuojamoji dalis

4. Skundas atmetamas.

5. Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei teismui pateiktą medžiagą, teismas konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. vasario 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl tenkinti nuteistojo G. L. gynėjo advokato skundą ir naikinti šią nutartį nėra jokio pagrindo.

5.1. Baudžiamojo proceso terminams reglamentuoti yra skirtas visas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) VII skyrius, kuris apibrėžia terminų paskirtį, skaičiavimą, jų laikymąsi ir praleisto termino atnaujinimo tvarką. BPK 102 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl svarbių priežasčių praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad terminų laikymasis yra būtina sąlyga proceso veiksmų efektyvumui, todėl BPK nustatyti terminai negali būti laisvai interpretuojami ir pažeidžiami. Sprendžiant termino praleidimo klausimą, būtina užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama suteiktomis teisėmis, todėl reikia atsižvelgti į sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus. Asmuo pats turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai, o svarbios termino praleidimo priežastys yra nuo asmens valios nepriklausančios objektyvios aplinkybės, sutrukdžiusios asmeniui įgyvendinti savo teises ar vykdyti pareigas.

5.2. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties nuorašas G. L. buvo siunčiamas net keletą kartų (2019 m. gruodžio 19 d., 2020 m. sausio 2 d., 2020 m. sausio 14 d.), tačiau, nepavykstant šios nutarties nuorašo įteikti nei G. L., nei jo šeimos nariams, Šiaulių apylinkės teismas paprašė tarpininkauti ir bendradarbiauti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato dėl procesinių dokumentų įteikimo ir Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties nuorašas G. L. buvo įteiktas 2020 m. sausio 28 d. (7 t., b. l. 110–116). Taigi, skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties galėjo būti paduotas per 7 dienas iki vasario 4 d. 24 val., tačiau apylinkės teisme prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti buvo gautas elektroniniu paštu tik 2020 m. vasario 12 d. (7 t., b. l. 121–125, 126). Sutiktina, kad procesinio sprendimo apskundimo galimybė yra viena iš nuteistojo teisių į gynybą turinio elementų, tačiau ši teisė nėra absoliuti ir jos įgyvendinimo tvarką numato BPK. Atkreiptinas nuteistojo ir jo gynėjo dėmesys, kad BPK numatytų procesinių terminų privalo laikytis visi proceso dalyviai be išimčių. Skundo padavimo terminas, priešingai nei mano nuteistojo gynėjas, nėra ir negali būti laikomas tik formalia BPK numatyta sąlyga, kurią proceso dalyviai gali interpretuoti laisvai, todėl įstatymų leidėjas ir numatė galimybes atnaujinti praleistus terminus tik esant svarbioms, objektyvios priežastims, kurių nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, nėra. Pastebėtina ir tai, kad praleisto termino atnaujinimo klausimo sprendimui neturi reikšmės, dėl kokių nusikalstamų veikų yra nuteistas asmuo ir kokios bausmės jam paskirtos, nes, kaip ir minėta, šį klausimą sprendžiant yra svarbiausia nustatyti, ar terminas praleistas dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių.

5.3. Pastebėtina, kad BPK 364 straipsnyje yra numatyta su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimo ir skundų nagrinėjimo tvarka. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad skundai aukštesniajam teismui yra paduodamai per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos, taigi, numatytas nutarties apskundimo terminas yra skirtas būtent pateikti skundą, nesutinkant su priimta nutartimi, o ne per šį terminą kreiptis teisinės pagalbos. Apygardos teismas pažymi, kad šiuo atveju G. L. neturint pakankamai teisinių žinių, nesuvokiant priimto sprendimo esmės, pastarasis galėjo iš karto kreiptis dėl teisinės pagalbos, o ne laukti, kol pasibaigs nutarties apskundimo terminas. Pažymėtina, kad pats G. L. turėjo imtis efektyvių priemonių savo teisėms ir teisėtiems interesams užtikrinti, tačiau jis nesirūpino savo tinkamu teisių įgyvendinimu, nei nuteistasis, nei jo gynėjas nenurodė jokių objektyvių ir svarbių priežasčių, kurios būtų sutrukdžiusios įgyvendinti savo teisę į apeliaciją, arba kodėl nuteistasis negalėjo anksčiau kreiptis dėl kvalifikuotos teisinės pagalbos suteikimo. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistasis G. L., pasirinkdamas nepateisinamą delsimą kreiptis dėl teisinės pagalbos, iš esmės prisiėmė tokio savo elgesio galimai kilsiančias neigiamas teisines pasekmes, t. y. skundo padavimo termino praleidimą.

5.4. Apygardos teismas kaip nepagrįstus ir deklaratyvius laiko nuteistojo G. L. gynėjo skundo argumentus, neva nuteistasis apskundimo terminą praleido nesupratęs priimtos nutarties esmės, reikšmės, nesuprato, dėl kokių bylų ši nutartis priimta, priimto procesinio sprendimo svarbos jam tinkamai neišaiškino buvęs gynėjas bei nutartį įteikę policijos pareigūnai. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties rezoliucinėje dalyje yra aiškiai, suprantamai ir nedviprasmiškai nurodyta, kuriais nuosprendžiais paskirtos bausmės yra subendrinamos, kokia yra G. L. skirta galutinė subendrinta bausmė, taip pat aiškiai nurodyta priimtos nutarties apskundimo tvarka, šioms aplinkybėms suprasti nereikia jokių teisinių žinių, tuo labiau, kad, kaip matyti iš Liteko informacinės sistemos duomenų, G. L. yra jau ne kartą teistas ir jam buvo žinomi apskundimo terminai bei priimamų sprendimų teisinės pasekmės. Be to, kaip jau minėta, nei nuteistasis, nei jo gynėjas nenurodė jokių svarbių priežasčių, kurios būtų sutrukdžiusius laiku nuteistajam įgyvendinti savo teisę apskųsti teismo nutartį. Tuo pačiu pažymėtina, kad policijos pareigūnai, įteikdami nuteistajam nutartį, neturėjo jokios pareigos išaiškinti jam įteiktos nutarties esmės, teisines pasekmes ar apskundimo tvarkos, o nuteistasis, nesuprasdamas priimtos nutarties esmės ir teisinių pasekmių, privalėjo iš karto kreiptis į asmenis, kurie galėtų suteikti jam teisinę pagalbą, tačiau to G. L. nepadarė. Taip pat nepagrįsti nuteistojo gynėjo argumentai, kad Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis nuteistajam G. L. buvo įteikta nedalyvaujant jo gynėjui ir tai laikytina kaip viena iš termino praleidimo priežasčių. Pažymėtina, kad BPK nėra numatyta, kad procesiniai dokumentai yra privalomai įteikiami nuteistajam tik dalyvaujat nuteistojo gynėjui. Apygardos teismas sprendžia, kad nuteistojo G. L. pasirinktas elgesio variantas, delsimas veikti operatyviai rodo, jog termino skundui paduoti praleidimą lėmė išimtinai subjektyvios, nuo paties nuteistojo valios priklausiusios priežastys, todėl skunde nurodomos aplinkybės, neva apskundimo terminas buvo praleistas dėl teisinių žinių trūkumo, nelaikytinos svarbia priežastimi.

5.5. Nesant objektyvių duomenų, kad nuteistasis G. L. terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių, nėra jokio pagrindo skunde išdėstytais motyvais naikinti Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. vasario 14 d. nutartį, nes baudžiamojo proceso teisinis reglamentavimas neturi sudaryti prielaidų baudžiamojo proceso dalyviams piktnaudžiauti procesinėmis ar kitomis teisėmis.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 314 straipsnio 3 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo G. L. gynėjo advokato Mindaugo Bliuvo skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 14 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.