Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Žemesnės instancijos teismas

viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), teistas:

Žemesnės instancijos teismas

3) Ukmergės rajono apylinkės teismo 2004 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 273 straipsnio 1 dalį 30 MGL bauda;

Žemesnės instancijos teismas

5) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (trys veikos), 300 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) 110 MGL bauda;

6) Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį 30 MGL bauda. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 2 dalimi, bauda subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 3 d. baudžiamuoju įsakymu skirta ir nesumokėta bauda ir skirta galutinė 56 MGL (2 108,96 €) bauda, baudą sumokėjo 2017 m. rugpjūčio 24 d.;

7) Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį (trys veikos) ir 222 straipsnio 1 dalį (keturios veikos) 150 MGL (5 649 €) bauda,

8) Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nuosprendį pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 245 straipsnį, 300 straipsnio 1 dalį sumažinta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 120 MGL (4 519,20 €) bauda. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, sumažinta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. nuosprendžiu skirta bausme ir skirta (nustatyta) galutinė 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 120 MGL (4 519,20 €) bauda. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metus 6 mėnesius skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo,

9) Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 186 straipsnio 1 dalį sumažinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 9 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė apėmimo būdu subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu skirta bausme ir skirta (nustatyta) galutinė subendrinta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 120 MGL (4 519,20 €) bauda. Pritaikius Baudžiamojo kodekso 75 straipsnį, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metus 6 mėnesius,

yra kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1-2 dalis, 222 straipsnio 1 dalį ir 245 straipsnį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Žemesnės instancijos teismas

G. L., būdamas UAB „L.“ direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 įstatymo 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, pagal minėto įstatymo 16 straipsnio 2 dalį būdamas atsakingas už apskaitos registrų formos, turinio ir skaičiaus nustatymą pagal poreikius, nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 29 d. apgaulingai tvarkė UAB „L.“ buhalterinę apskaitą, o būtent: UAB „L.“ apskaitos registruose - apyvartos žiniaraščiuose sąskaitose Nr. 2710 ir 2711 „A/s litais DnB bankas“ (priedo prie 2017 m. rugsėjo 7 d. specialisto išvados 19-20 psl.), Nr. 272 „Kasa“ (priedo prie 2017 m. rugsėjo 7 d. specialisto išvados 6 psl.), Nr. 2435 „Atskaitingi asmenys“ (priedo prie 2017 m. rugsėjo 7 d. specialisto išvados 18 psl.), Nr. 241 „Pirkėjų įsiskolinimai“ (priedo prie 2017 m. rugsėjo 7 d. specialisto išvados 3-5 psl.), Nr. 443 „Skolos tiekėjams“ (priedo prie 2017 m. rugsėjo 7 d. specialisto išvados 7-10 psl.) neregistravo lėšų operacijų, vykusių UAB „L.“ sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, reikalaujančias į apskaitą įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius, dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „L.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2016 m., t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje.

G. L. buvo kaltinamas tuo, kad, būdamas UAB „E.“ direktoriumi ir UAB „B.“ faktiniu direktoriumi, nes rūpinosi visa bendrovės veikla bei buhalterinės apskaitos organizavimu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, bet ne vėliau kaip 2015 m. vasario 10 d., atstovaudamas UAB „B.“ bei iš anksto žinodamas, kad du vilkikus IVECO, kurių identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), neatsiskaitys UAB „B.“ vardu, nes bendrovė neturėjo pakankamai lėšų įsipareigojimams vykdyti, kad įgyja UAB „E.“ naudai ir neatsiskaitys UAB „E.“ vardu, nes vilkikai, juos įgijus iš UAB „B.“, neįtraukti į šios bendrovės buhalterinę apskaitą, susitarė su Latvijos Respublikoje registruota bendrove SIA „S.“ dėl dviejų vilkikų IVECO, kurių identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pirkimo už 24 000 €. Pagal šį susitarimą Latvijos Respublikos bendrovė SIA „S.“ parengė 2015 m. vasario 10 d. sąskaitas faktūras SV Nr. 60 ir Nr. 61. G. L. pasirašė 2015 m. vasario 10 d. sąskaitas faktūras SV Nr. 60 ir Nr. 61 bei pagal jas įgytus du vilkikus 2015 m. vasario 11 d. įregistravo VĮ „Regitra“ Šiaulių filiale UAB „B.“ vardu. Tęsdamas nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, bet ne vėliau kaip 2015 m. kovo 17 d., G. L. parengė dvi transporto priemonių pirkimo - pardavimo sutartis, jose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „B.“ už 36 000 € parduoda du vilkikus IVECO, kurių identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), UAB „E.“, bet juos perleido UAB „E.“ neatlygintinai, nes realiai UAB „E.“ 2015 m. kovo 17 d. transporto priemonių pirkimo - pardavimo sutartyse nurodytų pinigų UAB „B.“ nesumokėjo. Tokiu būdu apgaule UAB „E.“ naudai įgijo didelės 24 000 € vertės turtą, t. y. kaltintas tuo, jog padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

G. L. buvo kaltinamas tuo, kad, būdamas UAB „E.“ direktoriumi, nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, o būtent: nuo 2016 m. kovo 17 d. įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1041-773/2015 (bylos numeris nurodytas taip, kaip yra originale) 2015 m. kovo 17 d. transporto priemonių pirkimo - pardavimo sutartys, sudarytos tarp pardavėjo UAB „B.“ ir pirkėjo UAB „E.“ dėl dviejų vilkikų IVECO, kurių identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pardavimo, buvo pripažintos negaliojančiomis, pritaikyta restitucija, UAB „E.“ įpareigota grąžinti šias transporto priemones UAB „B.“, bet G. L. jų negrąžino, t. y. kaltintas, jog padarė baudžiamąjį nusižengimą veiką, numatytą BK 245 straipsnyje.

G. L. buvo kaltinamas tuo, kad, būdamas UAB „E.“, registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir UAB „L.“, registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, žinodamas, kad du vilkikus IVECO, kurių identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pagal 2015 m. kovo 17 d. transporto priemonių pirkimo - pardavimo sutartis perleido UAB „E.“ ir šios transporto priemonės nėra UAB „L.“ nuosavybė, taip pat Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2183-773/2015 šioms transporto priemonėms paskirtos laikinosios apsaugos priemonės, žinodamas, kad (Kauno apygardos teismo) 2016 m. vasario 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1041-773/2016 2015 m. kovo 17 d. transporto priemonių pirkimo - pardavimo sutartys, sudarytos tarp pardavėjo UAB „B.“ ir pirkėjo UAB „E.“, buvo pripažintos negaliojančiomis, pritaikyta restitucija ir UAB „E.“ įpareigota šiuos vilkikus grąžinti UAB „B.“, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, bet ne vėliau kaip 2016 m. gegužės 4 d., pasiūlė Vokietijoje gyvenančiam ir individualią veiklą vykdančiam Afganistano piliečiui M. H. N., nežinojusiam apie jo vykdomas nusikalstamas veikas, už 14 500 € įsigyti du vilkikus IVECO, kurių identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). M. H. N. sutikus, G. L. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, bet ne vėliau kaip 2016 m. gegužės 4 d. parengė PVM sąskaitą faktūrą L Nr.160504-1, pardavėju nurodė UAB „L.“, vilkiko IVECO, kurio identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kainą - 7 500 €. M. H. N. 2016 m. gegužės 6 d. pervedė 7 500 € į PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą UAB „L.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). G. L. pristatė vilkiką naudodamasis vežėjo UAB „K.“ paslaugomis. Tęsdamas nusikalstamą veiką, G. L., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, bet ne vėliau kaip 2016 m. gegužės 9 d., parengė PVM sąskaitą faktūrą L Nr.160509-1, joje pardavėju nurodė UAB „L.“, vilkiko IVECO, kurio identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kainą - 7 000 €. M. H. N. 2016 m. gegužės 10 d. pervedė 7 000 € į PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą UAB „L.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). G. L. nepristatė M. H. N. vilkiko ir taip apgaule UAB „L.“ naudai įgijo 7 000 €, t. y. kaltintas, jog padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis G. L. paaiškino, kad turėjo UAB „B.“ akcijų. UAB „B.“ prekiavo kietu kuri ir mediena, skaldytomis malkomis iš Baltarusijos. Per skelbimų portalą „Autoplius“ rado skelbimą apie parduodamus vilkikus. 2015 m. iš Latvijos įmonės SIA „S.“ norėjo įsigyti vieną vilkiką UAB „B.“ vardu. Latvijos įmonės atstovai siūlė pirkti du vilkikus, žadėjo padaryti nuolaidą. Kaltinamasis sandorio sudarymo metu UAB „B.“ vardu už du vilkikus sumokėjo SIA „S.“ grynais arba 8 000 €, arba 20 000 €, trūko 4 000 €. Tiksliau vilkikus pardavinėjo ne latvių įmonė, o R. B., Kaltinamasis sumokėjo pinigus R. B., jo sutuoktinė, dirbanti buhaltere, I. B. išrašė lapelį, kiek paėmė pinigų. Kaltinamasis neberanda šio lapelio arba jam lapelio neperdavė. Pinigų perdavimo faktą galbūt matė R. B.. Byloje, kurioje kaltinamasis buvo nuteistas už 12 000 € pasisavinimą (Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu), ir šioje byloje minėti 12 000 € yra tie patys pinigai.

Pasak kaltinamojo, jis anksčiau nėra matęs liudytojo I. J.. Vilkikų pardavėjas buvo R. B.. Kaltinamasis dokumentuose pasirašė kaip vilkikų pirkėjas (pirkėjo atstovas). Dokumentus pasirašė pas pardavėją kabinete Šiauliuose, buvusioje „D.“ teritorijoje.

Pardavusi vilkikus, latvių įmonė SIA „S.“ išrašė UAB „B.“ sąskaitą faktūrą. 2015 m. vasario 10 d. sąskaitoje faktūroje Nr. 61 pirkėjo UAB „B.“ vardu pasirašė kaltinamasis, 2015 m. vasario 10 d. sąskaitoje faktūroje Nr. 60 – kitas asmuo. Sąskaitose faktūrose nebuvo nustatytas terminas, iki kada UAB „B.“ turėjo galutinai atsiskaityti už vilkikus su SIA „S.“. Buvo žodinis susitarimas, kad kai kaltinamasis (jo vadovaujama įmonė) turės pinigų – atiduos likusią kainos dalį.

Sudarydama pirkimo – pardavimo sandorį, UAB „B.“ galėjo atsiskaityti su SIA „S.“ iš karto, bet tada UAB „B.“ būtų pritrūkusi apyvartinių lėšų. Iš verslininkiško gobšumo kaltinamasis manė, kad pardavėjai dalies pinigų gali palaukti ilgiau, planavo atsiskaityti iš vėliau uždirbtų lėšų. Kaltinamasis norėjo vykdyti veiklą su vilkikais, bet paaiškėjo, kad vieno vilkiko techninė būklė prasta. Reiškė SIA „S.“ pretenzijas, bet latvių įmonė apie tai nenorėjo kalbėti.

Samdyta UAB „B.“ direktorė dėl esą neteisėto atleidimo iš darbo padavė buvusį darbdavį į teismą. Baimindamasis, kad UAB „B.“ gali turėti teisinių problemų, kad lėšos banko sąskaitoje gali būti areštuotos, kaltinamasis UAB „B.“ ūkinę komercinę veiklą perkėlė į kitą savo vadovaujamą įmonę – UAB „E.“. UAB „B.“ toliau vertėsi medienos iš Baltarusijos pirkimu ir pardavimu. UAB „E.“ prekiavo kietu kuru iš Rusijos. 2015 m. vasario ar kovo mėnesį UAB „E.“ iš UAB „B.“ įsigijo abu vilkikus ir teikė UAB „B.“ medienos pervežimo paslaugas. Galėjo būti, kad UAB „B.“ perleido vilkikus UAB „E.“ už 36 000 €. UAB „E.“ neatsiskaitė su UAB „B.“. Lėšas investavo pirkti medieną, trūko apyvartinių lėšų. Perleisdamas vilkikus, sąmoningai nesiekė išvengti atsiskaityti su Latvijos įmone.

Kaltinamasis galėjo išrašyti ir atspausdinti 2015 m. vasario 10 d. įgaliojimą N. T., o šis - tik pasirašyti. Pirkėjo UAB „E.“ vardu 2015 m. kovo 17 d. transporto priemonių pirkimo - pardavimo sutartyse pasirašė galbūt kuris nors iš UAB „B.“ dirbusių vairuotojų. Kai formino mašiną, dalyvavo R. A.. Nemano, kad jis (kaltinamasis) būtų už ką nors pasirašęs. Neprisimena, kas išrašė įgaliojimą R. A. veikti juridinio asmens vardu.

Krovininiai automobiliai iš pradžių buvo registruoti UAB „B.“ vardu. Po to VĮ „Regitra“ juos išregistravo ir kaltinamasis pagal pirkimo - pardavimo sutartį perrašė vilkikus UAB „E.“ vardu. Nors perleisdama vilkikus UAB „E.“, UAB „B.“ nebuvo (galutinai) atsiskaičiusi su latvių įmone, bet tai netrukdė perleisti vilkikus. Tuo metu mašinos priklausė UAB „B.“, jos nebuvo areštuotos, nebuvo apribotos (nuosavybės) teisės ir jis (kaltinamasis) turėjo teisę jas perleisti UAB „E.“. Kaltinamasis tikėjosi, kad UAB „E.“ uždirbs pinigų ir sumokės už vilkikus UAB „B.“, o UAB „B.“ – SIA „S.“.

Galėjo būti, kad viena įmonė (UAB „B.“, UAB „E.“) skolindavosi lėšų iš kitos. Tokia „keitimosi pinigais karuselė“ sukosi 4-5 mėnesius, kol kaltinamąjį (2015 m.) liepos 8 d. priverstinai paguldė į psichiatrinę ligoninę. Jam konstatuota sunki depresija. Iki šiol kiekvienais metais periodiškai yra gydomas ligoninėje, diagnozės nekeitė.

2015 m. vasarą kaltinamasis sužinojo, kad SIA „S.“ padavė į teismą UAB „B.“ ir UAB „E.“ dėl (vilkikų pirkimo - pardavimo) sutarčių negaliojimo (pripažinimo negaliojančiomis, actio Pauliana), reikalaudama priteisti 24 000 € skolą ir taikyti restituciją tarp UAB „B.“ ir UAB „E.“. Kaltinamasis su vilkikais dirbo iki 2015 m. rugsėjo. 2015 m. rugsėjį antrą kartą gulėjo ligoninėje ir sužinojo, kad vilkikai areštuoti.

Kaltinamajam besigydant ligoninėje, UAB „E.“ buvo atliktas mokestinis patikrinimas. Kadangi (nustatytu laiku) nepateikė dokumentų, mokesčių inspekcija atėmė PVM mokėtojo kodą. Išėjęs iš ligoninės, kaltinamasis prašė grąžinti PVM mokėtojo kodą, bet sulaukė neigiamo atsakymo. UAB „E.“ ūkinė komercinė veikla (faktiškai) nutrūko: neliko vairuotojų, mašinos stovėjo.

2015 m. pabaigoje UAB „B.“ iškelta bankroto byla ar ji buvo likviduota.

Kauno apygardos teismas (2016 m. vasario 15 d.) sprendimu vilkikų pirkimo - pardavimo sutartis tarp UAB „E.“ ir UAB „B.“ pripažino negaliojančiomis ir UAB „E.“ turėjo grąžinti vilkikus bankrutavusiai ar likviduotai UAB „B.“, o ši turėjo grąžinti juos SIA „S.“. Kol nepanaikintas areštas vilkikams, UAB „E.“ negalėjo įvykdyti sprendimo grąžinti vilkikus UAB „B.“. Kadangi UAB „B.“ buvo likviduota, kaltinamasis, kaip UAB „E.“ direktorius, niekada nebegalės įvykdyti sprendimo. UAB „B.“ bankroto administratorius net nežinojo apie tokį dalyką (sprendimą). Prašė Kauno apygardos teismo nuimti laikinąsias apsaugos priemones, bet teismas šį prašymą atmetė.

(Ieškovas, išieškotojas) SIA „S.“ 2016 m. taip pat bankrutavo. Nežino, ar buvo pradėta vykdomoji byla. Antstoliai nesikreipė į jį reikalaudami įvykdyti Kauno apygardos teismo sprendimą.

Kaltinamasis neturėjo nei noro, nei jėgų dirbti UAB „E.“. 2015-2016 m. įsigijo UAB „L.“ akcijų ir tapo jos direktoriumi (2017 m. balandį UAB „L.“ akcijas pardavė). UAB „E.“ lėšos banko sąskaitoje buvo areštuotos (įšaldytos) kitoje nei su SIA „S.“ susijusioje civilinėje byloje, todėl UAB „E.“ negalėjo jomis disponuoti (pervesti pinigų). Nenorėdamas, kad pinigai už vilkikus pakliūtų į areštuotą banko sąskaitą, sugalvojo, jog geriausia būtų, jei UAB „E.“ parduotų vilkikus UAB „L.“, o UAB „L.“ parduotų vilkikus ir galėtų gauti bei naudotis už vilkikus gautais pinigais. Žinojo, kad perleistini vilkikai nebuvo įregistruoti VĮ „Regitra“, kad Kauno apygardos teismo sprendimas nebuvo pateiktas VĮ „Regitra“ perregistruoti vilkikų nuosavybę. Kitų transporto priemonių UAB „E.“ nepardavinėjo: miškovežis senas, niekam nereikalingas. Suprato, kad jei parduodant vilkikus būtų reikėję kreiptis į oficialias institucijas, jos būtų užkirtusios kelią sandoriams (dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių).

Žemesnės instancijos teismas

Kaltinamasis (tuo metu įtariamasis) G. L. ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. spalio 23 d. ir 2017 m. lapkričio 23 d. (4 t., b. l. 183-184, 197) paaiškino, kad, būdamas UAB „B.“ faktinis direktorius ir savininkas, UAB „E.“ direktorius ir savininkas, apgaule UAB „E.“ naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą - Latvijos Respublikoje registruotos SIA „S.“ priklausančius du vilkikus IVECO, kurių identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 24 000 €. Tikslių datų neatsimena, viskas teisingai nurodyta pranešime apie įtarimą. Žinojo apie Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimą, kuriuo 2015 m. kovo 17 d. transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartys, sudarytos tarp pardavėjo UAB „B.“ ir pirkėjo UAB „E.“ dėl vilkikų IVECO, pripažintos negaliojančiomis. Spendimo neįvykdė, vilkikų negrąžino. Vilkikas IVECO, kurio identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), turėjo būti grąžintas pardavėjui UAB „B.“, bet pirkėjas UAB „E.“ PVM sąskaitos faktūros Nr. 160509-1 pagrindu jį perleido kitam pirkėjui UAB „L.“, o UAB „L.“ už 7 000 € pardavė vilkiką M. H. N. ir gavo pinigus. Sudarant pirkimo – pardavimo sutartį dėl vilkiko, kurio identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), vilkikas buvo „Vilniaus IVECO servise“, Rodūnios kelias, tikslaus adreso nežino. Šį automobilį M. H. N. savo lėšomis turėjo pasiimti (iš serviso), bet nepasiėmė. Kadangi M. H. N. dėl pirmo vilkiko būklės reiškė pretenzijas, G. L. grąžino jam 1 900 € iš 7 000 €. UAB „L.“ su visais buhalteriniais dokumentais, kurių nebuvo išėmusi policija, 2017 m. vasario mėnesį pardavė, neatsimena kam. Pripažįsta, kad būdamas UAB „L." direktoriumi netinkamai organizavo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Nusikalstamą veiką įvykdė, nes norėjo, kad nors viena jo įmonė veiktų pelningai, labai gailisi, bet nieko nebegali ištaisyti. Negali įvykdyti teismo spendimo atiduoti vilkiką IVECO, kadangi SIA „S." ir "B.“ yra likviduotos.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. H. N. parodė (1 t., b. l. 8; 4 t., b. l. 97-98), kad gyvena ir dirba Vokietijos Respublikoje. Užsiima krovininių automobilių prekyba. 2016 m. gegužės mėnesio pirmomis dienomis socialiniame tinklapyje Autoplius.lt rado skelbimą apie parduodamą balninį vilkiką Iveco Stralis. Skelbime nurodyta, kad pardavėjas yra UAB „L.“, direktoriaus G. L. telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Paskambinus minėtu telefonu, atsiliepė vyras ir paaiškino, kad parduodamas balninis vilkikas Iveco Stralis yra 2008 m. laidos. Su UAB „L.“ direktoriumi sutarė, kad jis (M. H. N.) į nurodytą banko sąskaitą perves 7 500 €, o direktorius nurodytam pervežėjui pakraus pervežti į Vokietijos Respubliką nupirktą automobilį. M. H. N. 2016 m. gegužės 6 d. į nurodytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 7 500 € ir susisiekė su UAB „K.“. G. L. nupirktą balninį vilkiką pristatė UAB „K.“, o UAB „K.“ atgabeno vilkiką į Vokietiją. Kai automobilis (pirmasis vilkikas) buvo gabenamas į Vokietiją, jam (M. H. N.) į mobiliojo ryšio telefoną paskambino direktorius G. L. ir pasakė, kad turi parduoti dar 3 Iveco Stralis 2008 m. laidos balninius vilkikus. Su G. L. susitarė, kad visus automobilius nupirks po 7 000 €, jis (pardavėjas) pristatys prekes į UAB „K.“ pervežti į Vokietijos Respubliką. M. H. N. 2016 m. gegužės 10 d. į G. L. nurodytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 7 000 €, tačiau (antrasis) automobilis nebuvo pristatytas į UAB „K. E.“ pervežti. Paskambinus G. L. nurodytu telefonu, jis prižadėdavo kitą dieną pristatyti automobilį į UAB „K.“, vėliau telefonu neatsiliepdavo. Bendraujant SMS žinutėmis, pardavėjas atsisako susitikti dėl automobilio pervedimo. M. H. N. skambino telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), kur yra nurodytas UAB „L.“ buveinės adresas, tačiau atsiliepusi moteris paaiškino, kad tai yra ne bendrovės, o jos (moters) adresas. Minėta moteris aiškino, kad ji yra buhalterė ir tvarkė UAB „L.“ apskaitą, kad G. L. yra labai nesąžiningas ir linkęs sukčiauti. Iki 2016 m. gruodžio 21 d. neatgavo nei balninio vilkiko, nei pinigų.

Nesulaukęs nupirkto (antro) automobilio, M. H. N. (2016 m.) liepos ar rugpjūčio mėnesį atvyko į Lietuvą. UAB „K.“ sužinojo, kad pirmąjį automobilį, kuris buvo pristatytas pervežti, pristatė G. L. tėvas, kuris gyvena A(duomenys neskelbtini). M. H. N. nuvyko minėtu adresu. Senyvo amžiaus vyras prisistatė G. L. tėvu ir paaiškino, kad (antras) automobilis remontuojamas Vilniuje, davė naują G. L. telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Paskambinus G. L. (nauju) telefonu (telefono Nr.), šis liepė vykti į Vilnių, kur bus suremontuotas ir atiduotas (antras) balninis vilkikas Iveco Stralis. G. L. žadėjo pasakyti autoserviso adresą, kai M. H. N. bus Vilniuje, kad galėtų susitikti. M. H. N. nuvykus į Vilnių, paskambino G. L. ir pasakė, kad susitikti negali, nes jis (G. L.) darbo reikalais yra išvykęs į Baltarusijos Respubliką. Tuomet M. H. N. suprato, kad yra apgaudinėjamas. Paskambino G. L. telefonu ir pasakė, kad kreipsis į policiją G. L. pasakė, kad perves (grąžins) jo sumokėtus pinigus į banko sąskaitą, ir elektroniniu laišku atsiuntė lėšų (4 500 €) pervedimo nurodymą, tačiau M. H. N. pinigų negavo. Vėliau G. L. pervedė 750 €. Kadangi G. L. telefonu vėl neatsiliepė, M. H. N. 2016 m. gruodžio 20 d. vėl nuvyko pas G. L. tėvą adresu (duomenys neskelbtini). G. L. tėvas nurodė, kad nežino, kur yra jo sūnus nei jo telefono numerio.

Teisiamajame teismo posėdyje liudytojas I. J. parodė, kad turi vidurinį išsilavinimą, yra MB „E.“ vadovas. Anksčiau turėjo (buvo vadovas ir akcininkas) šias įmones: UAB „L.“, UAB „D.“, UAB „M.“, įmonę Latvijoje. Visų turėtų įmonių veikla buvo panaši. SIA „S.“ įsigijo 2013-2014 m. Liudytojas buvo vienintelis SIA „S.“ darbuotojas. SIA „S.“ prekiavo sunkvežimiais, automobilių detalėmis, užsiėmė automobilių nuoma. SIA „S.“ turėjo nuosavą sunkvežimių aikštelę, bet, kiek pamena, jokių transporto priemonių, kitokio turto neturėjo. Liudytojas surasdavo, kas parduoda prekę A, tada ieškodavo, kas nupirktų tą prekę, skirtumas atitekdavo SIA „S.“ kaip tarpininkui tarp pirkėjo ir pardavėjo. Transporto priemones parduodavo ES šalyse. Klientų ieškojo įvairiais būdais: internetu, per pažįstamus, pavardžių negali nurodyti. O gal SIA „S.“ turėjo 10-15 transporto priemonių, kurių vertė apytiksliai 200 000 €.

Liudytojas I. J. kaip SIA „S.“ vadovas su G. L. turėjo kažkokį sandėrį, tačiau nepamena kokį. Ikiteisminio tyrimo metu jam rodė dokumentus, ant kurių buvo liudytojo parašai, kas rodo, kad sandėriai tikrai buvo, tačiau nepamena kokie. Kiek žino, buvo kažkokių nesklandumų su atsikaitymu. Atsiskaitymo sąlygos būdavo nurodytos pirkimo - pardavimo sutartyje. Su kiekvienu klientu būdavo atskiri žodiniai susitarimai. Su vienais sutardavo, kad atsiskaitys per 1-2 mėnesius, kiti atsiskaitydavo dalimis. Šiuo atveju pirkėjas (UAB „B.“) turbūt turėjo atsikaityti per 30 d.? Tai - standartinė tvarka, kuri galioja ES. Žmogus turi žinoti, per kiek dienų turi atsiskaityti, nes yra direktyva. Žodinis susitarimas - taip pat susitarimas. Jei liudytojas I. J. kreipėsi į teismą, vadinasi, atsiskaitymo terminai buvo praėję. Teismas turėjo išnarplioti situaciją. Prieš parduodamas prekę, liudytojas tikrindavo įmonių veiklą, mokumą internetu svetainėje www.rekvizitai.lt. Bet šiaip liudytojas save laiko patikliu žmogumi.

G. L. liudytojui I. J. kažkur, gal bare, matytas. R. B. – girdėtas. Pasitaikydavo ir tokių sandėrių, kai liudytojas I. J. surašydavo kitam asmeniui leidimą – įgaliojimą parduoti transporto priemonę, jei jis negalėdavo. Nors vilkikai „Iveco Magirus“ nėra labai graibstoma prekė, liudytojas I. J. neprisiminė, kiek (kokie) asmenų jais domėjosi, už kiek pardavė, kokia suma buvo nurodyta pirkimo - pardavimo sutartyje, kurioje vietoje pasirašė su vilkikų pardavimu susijusius dokumentus, kas atvarė du vilkikus į Lietuvą, kur tie vilkikai buvo prieš tai ir kitų aplinkybių. Kartais automobilius laikydavo mokamose aikštelėse Latvijoje ir Lietuvoje. SIA „S.“ savo automobilių aikštelės neturėjo. Nepamena, ar vyko į VĮ „Regitra“ registruoti ar išregistruoti tų dviejų vilkikų. Greičiausiai nevyko. Šiaulių nepažįsta, bet žino, kad VĮ „Regitra“ (Šiauliuose) yra į Radviliškio pusę.

Liudytojas I. J. neprisiminė, kokius dokumentus pasirašė parduodamas šiuos du vilkikus „Iveco Magirus“. Įprastai pasirašo pirkimo - pardavimo sutartis. Jei pardavimą vykdo kitas žmogus, tai pas notarą tvarkomas įgaliojimas. Liudytojui I. J. parodžius 2015 m. vasario 10 d. sąskaitas Nr. 60 ir 61 (2 t.., b. l. 119-131), liudytojas I. J. nurodė, kad jose esantys parašai yra panašūs į jo. Parašai yra ant SIA „S.“ naudotų dokumentų šablono (blankų). Sąskaitose galėjo pasirašyti arba liudytojas I. J., arba jo įgaliotas asmuo - svetimi asmenys to padaryti negalėjo. Liudytojas I. J. negalėjo paaiškinti, kodėl pirkėjo (UAB „B.“) atstovo parašai ant sąskaitų Nr. 60 ir 61 skiriasi. Siūlė teismui skirti atlikti parašų ekspertizę ir išsiaiškinti.

Liudytojas I. J. negalėjo papasakoti apie civilinę bylą, kuri buvo nagrinėjama dėl šių vilkikų. Tam yra teisininkai, advokatai. Nepamena civilinio ieškinio sumos – gal 30 000 € ar 40 000 €? Nepamena, kaip baigėsi civilinė byla, nes pardavė SIA „S.“ (įmonės akcijas).

Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. rugsėjo 14 d. liudytojas I. J. parodė (4 t., b. l. 160-161), kad 2014 m. rudens pabaigoje įsigijo SIA „S.“. Įmonę įsigijo su tikslu vykdyti komercinę veiklą – prekiauti sunkvežimiais. Kai įsigijo latvišką įmonę, dirbo vadybininku ryšio pardavimo paslaugas teikiančioje įmonėje. Tuo pat aktyviai ieškojo transporto priemonių klientų, t. y. organizavo SIA „S.“ veiklą. 2014 m. pabaigoje – 2015 m. pradžioje pavyko sudaryti kelis transporto priemonių pirkimo – pardavimo sandorius, įskaitant kelių vilkikų IVECO. Praėjo daug laiko, todėl neatsimena, ar jis asmeniškai bendravo su UAB „B.“ atstovu dėl transporto priemonių pardavimo, ar pažįsta G. L. ir R. B., kas pasirašė 2015 m. vasario 10 d. sąskaitose Nr. 60 ir Nr. 61; ar (jeigu taip – kaip ir kada) pirkėjas atsiskaitė su SIA „S.“, su kokiais fiziniais ir/ar juridiniais asmenimis turėjo teisminių ginčų Lietuvoje.

Teisiamajame teismo posėdyje liudytojas N. T. parodė, kad dirbo G. L. vadovaujamoje UAB „Š.“ ir G. L. pasiūlė tapti UAB „B.“ direktoriumi, žadėjo priedą prie atlyginimo (kurį liudytojas gavo dirbdamas UAB „B.“). Liudytojas N. T. buvo fiktyvus UAB „B.“ direktorius - G. L. turėjo „visus įgaliojimus“ (generalinį įgaliojimą (veikti UAB „B.“ vardu).

Liudytojas N. T. UAB „B.“ direktoriaus pareigas ėjo neilgai, jokių sprendimų nepriiminėjo. Nežino, kokią ūkinę, komercinę veiklą vykdė UAB „B.“, kur buvo šios įmonės buveinė. Jis su G. L. tik pora kartų nuvažiavo į banką: vieną kartą atidaryti banko sąskaitą ir pasiimti grynųjų pinigų, kitą kartą – atsiimti banko kortelę. Liudytojas N. T. banke perduodavo G. L. išgrynintus pinigus, išgrynintų pinigų sumų neatsimena. Taip pat neatsimena, ar pinigų perdavimas būdavo fiksuojamas, kokiam tikslui išleidžiami išgryninti pinigai. Neatsimena, kur laikė banko kortelę, ar ją kam nors perdavė.

UAB „B.“ dalyvavo teisminiuose ginčuose – liudytojas N. T. iš teismo gavo kažkokius dokumentus. Juos parodė G. L.. Neatsimena, dėl ko, tarp kokių subjektų kilo ginčas teisme.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas N. T. parodė (4 t., b. l. 145-147), kad G. L. paprašė liudytojo tapti fiktyviu UAB „B.“ direktoriumi ir savininku, nes jis (G. L.) turėjo skolų ar panašiai ir jo sąskaitos buvo areštuotos, o G. L. reikėjo atsidaryti banko sąskaitą, kad galėtų gauti pinigų. Nuo 2015 m. sausio 13 d. G. L. fiktyviai įdarbino liudytoją UAB „B.“ direktoriumi. Tuo metu liudytojas dirbo UAB „Šiaulių kuras“ lentpjūvėje prie medienos darbininku. Už tai, kad liudytojas taptų fiktyviu UAB „B.“ direktoriumi ir savininku, G. L. siūlė papildomai sumokėti prie UAB „Šiaulių kuras“ gaunamos algos. Kadangi liudytojui tuo metu labai reikėjo papildomų pinigų, sutiko tapti fiktyviu UAB „B.“ direktoriumi. Nors ir buvo įformintas direktoriumi, realiai UAB „B.“ nedirbo. G. L. prašymu liudytojas UAB „B.“ vardu atidarė banko sąskaitą, vieną kartą G. L. nurodymu nuo sąskaitos nuėmė kažkiek pinigų, o paskui G. L. pasiėmė banko kortelę ir ja naudojosi (savo nuožiūra). Liudytojas baigė pagrindinę ir profesinę mokyklas. Visada dirbo paprastus darbus, vadovavimo patirties neturi, neįsivaizduoja, kaip kuriamos, likviduojamos bendrovės, kaip organizuojamas darbas bendrovėse. Liudytojas N. T. nežinojo ir nesuprato, kad G. L. buvo suplanavęs tokiu būdu daryti nusikalstamas veikas. Kol buvo UAB „B.“ direktoriumi, G. L. su juo niekada nieko nederino, viską joje organizavo savarankiškai. Nieko nežino apie UAB „B.“ ketinimą įsigyti du vilkikus IVECO, nepasirašinėjo jokiuose dokumentuose, susijusiuose su vilkikų įsigijimu ar perpardavimu. Apie tai, kad UAB „B.“ buvo įsigijusi kažkokius automobilius, kuriuos vėliau pardavė UAB „E.“, liudytojas sužinojo iš 2016 m. vasarą gauto Kauno apygardos teismo sprendimo. Pateiktame parodyti 2015 m. vasario 10 d. įgaliojime, penkiuose kasos išlaidų orderiuose esantys parašai yra ne liudytojo N. T..

Teisiamajame teismo posėdyje liudytojas R. B. parodė, kad pažįsta G. L.. Susipažinome, kai G. L. prieš maždaug 5 metus komiso pagrindais pirko iš liudytojo transporto priemones. Parduodant komiso pagrindais, automobilio savininkas nustato minimalią kainą, o jei liudytojas randa, kas nuperka brangiau, skirtumas tarp pardavėjo nustatytos kainos ir liudytojo nustatytos kainos atitenka liudytojui. Kuo brangiau parduoda, tuo didesnius komisinius gauna. Liudytojas R. B. neturi (rašytinės) komiso sutarties su Latvijos įmone.

Automobiliai, kuriuos nupirko G. L., priklausė Latvijos įmonei. Latvijos įmonės vadovas vardu Andris, pavardės nepamena. (Iki kreipėsi G. L.) tie du vilkikai liudytojo R. B. naudojamoje aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini), buvusiame „D.“ kieme, stovėjo apie 1-1,5 mėnesio. G. L. sakė, kad skelbimą apie parduodamus automobilius rado internete. Po pokalbio telefonu G. L. atvyko į aikštelę lyg po dviejų dienų, o gal net tą pačią dieną. G. L. prisistatė G.. Liudytojas R. B. neprašė G. L. pateikti dokumentus, kad įsitikintų jo asmens tapatybe. G. L. minėjo, kad dirba su biokuru, mediena. Kartu atvyko dar vienas žmogus, vairuotojas. Vairuotojas apžiūrėjo, ar (parduodami) automobiliai techniškai tvarkingi, t. y. užkūrė automobilius, pavažiavo, klausė apie mašinų techninę būklę.

Liudytojo R. B. naudojamoje aikštelėje G. L. buvo gal du kartus: vieną kartą apžiūrėjo automobilius, kitą kartą nupirko. Iš pradžių G. L. kalbėjo, kad pirks keturis vilkikus, bet nupirko du. Antrą kartą G. L. į aikštelę atvyko su kitu žmogumi. Tas žmogus turėjo nuvaryti mašiną į VĮ „Regitra“ ir parvaryti į (pirkėjo) įmonę. Nežino, ar G. L. turi teisę vairuoti sunkvežimius. Liudytojas R. B. neprisiminė, kas nuvairavo automobilius iš aikštelės į VĮ „Regitra“. Būna, kad aš kartais randa ir pasikviečia kokį žmogų. Dabar ir VĮ „Regitra“ atstovai atvažiuoja į aikštelę.

Latvijos įmonės atstovas atvyko į VĮ „Regitra“, liudytojas R. B. suvedė pardavėją su pirkėju ir išvažiavo. Automobiliai pas liudytoją R. B. aikštelėje atsirado turbūt pasirašius automobilių perdavimo aktą.

Latviai buvo informuoti apie įmonę, kuri perka jų automobilius, todėl į VĮ „Regitra“ turbūt atvežė paruoštas sąskaitas. Liudytojas R. B. nematė, kokius dokumentus ir ką juose rašė G. L. ir Latvijos įmonės atstovas, būdami VĮ „Regitra“. Kadangi vilkikus pardavinėjo latviai, tai Latvijos įmonės atstovai ir turėjo pasirašyti (ant sąskaitos). Sandoryje dalyvavo trys šalys. Pirkimo - pardavimo sandoris (galėjo būti) įformintas pagal latvių įmonės įgaliojimą.

Liudytojas R. B. neprisiminė įmonės, kuri pirko vilkikus, pavadinimo. Nežino, kaip G. L. susijęs su įmone „... fuel“. G. L. pateikė kažkokius dokumentus, nes liudytojas R. B. latvių įmonei perdavė (pirkėjo) duomenis, kad ruoštų sąskaitą faktūrą. Nežino, ar G. L. turėjo įmonės anspaudą. Greičiausiai turėjo, nes be antspaudų dokumentai VĮ „Regitra“ „nepareina“.

Liudytojas R. B. nežinojo, kur tuo metu buvo tas žmogus, kuris atvyko su G. L. (vairuotojas).

Liudytojas R. B. neigė, kad G. L. už du vilkikus jam grynais sumokėjo 20 000 € (iš 24 000 €). Kiek pamena, G. L. VĮ „Regitra“ pinigų lyg neturėjo. Latviai liudytojui R. B. sakė, kad G. L. su jais nė kiek neatsiskaitė, todėl liudytojas R. B. komisinių už parduotas prekes negavo.

Atsiskaitymo sąlygos derinamos individualiai su kiekvienu pirkėju. G. L. turėjo atsiskaityti (su Latvijos įmone) per 2-3 dienas. Kiek pamena, tokias atsiskaitymo sąlygas pasiūlė G. L.. G. L. lyg minėjo, kad nori „lizinguoti“ automobilius. Latviai sutiko su jo pasiūlymu. Liudytojas R. B. nežinojo, ar ši atsiskaitymo sąlyga buvo įrašyta dokumentuose.

Po 3 dienų, nesulaukę apmokėjimo, latviai pradėjo skambinti liudytojui R. B.. Jis (R. B.) ieškojo G. L., bet negalėjo jam prisiskambinti. Po kurio laiko latviams pasiūlė kreiptis į teismą ir taip išsiieškoti pinigus. Latviai kaltino liudytoją R. B., kad surado nemokų klientą. Liudytojas R. B. nepamena, ar tikrino G. L. (jo atstovaujamos įmonės) mokumą. Dabar, prieš bendraudamas su pirkėju, pasižiūri UAB „C.“ informaciją.

Liudytojas R. B. davė latviams advokato A. D. duomenis. Į kontorą atvyko Latvijos įmonės atstovas A., su kuriuo liudytojas R. B. visada bendraudavo. Kiek žino, advokatas lyg ruošė ieškinį.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. B. parodė (4 t., b. l. 142-143), kad vadovauja UAB „B.“, verčiasi sunkvežimių, priekabų ir kitų transporto priemonių prekyba. 2015 m. pradžioje į jo turimą transporto priemonių pardavimo aikštelę (duomenys neskelbtini), atvyko G. L.. G. L. ieškojo pirkti dviejų IVECO markės vilkikų, nes anksčiau turėjo panašaus modelio vilkikų. Liudytojas tuo metu tokių mašinų neturėjo, tačiau žinojo, kad Latvijoje registruota SIA „S.“ gali turėti tokių automobilių. Liudytojas telefonu susisiekė su atstovais iš SIA „S.“ ir sutarė, kad jie parduodamus vilkikus atvarys į jo aikštelę (duomenys neskelbtini). Latvių įmonės atstovai vilkikus atvarė kitą ar dar kitą dieną. G. L. juos apžiūrėjo ir VĮ „Regitra“ įformino vilkikų pirkimo – pardavimo sutartis. Liudytojas nežino konkrečių sandorio aplinkybių, susijusių su kaina, atsiskaitymu. Kiek pamena, G. L., sudarydamas vilkikų pirkimo – pardavimo sutartis, veikė UAB „B.“ vardu. Vėliau iš Latvijos įmonės atstovo Andrio liudytojas sužinojo, kad G. L. vengia atsiskaityti, neatsiliepia telefonu. Liudytojui taip pat nepavyko rasti G. L., G. L. neatsiliepinėjo jokiais liudytojui žinomais telefonų numeriais. Latvijos įmonės atstovui liudytojas pasiūlė kreiptis teisinės pagalbos į jo pažįstamą advokatą Lietuvoje.

Teisiamajame teismo posėdyje liudytojas R. B. parodė, kad G. L. yra buvęs jo darbdavio UAB „E.“ (darbdavio atstovas). G. L. pakvietė jį apžiūrėti, ar vilkikai techniškai tvarkingi. Į „D.“ aikštelę liudytoją R. B. atvežė jo sutuoktinė. Jis apėjo aplink mašinas, užvedė jas, apžiūrėjo padangų būklę, pavažiavo. Viskas atrodė tvarkinga. Be liudytojo R. B., aikštelėje buvo G. L. ir vilkikų pardavėjas. Jie kalbėjosi lietuviškai, be akcento. Daugiau asmenų nebuvo. Liudytojas R. B. matė žmogų, kuris išėjo iš posėdžių salės prieš pietų pertrauką (liudytoją I. J.). Pasak liudytojo R. B., jam aikštelėje apžiūrint vilkikus, liudytojo I. J. nebuvo.

Į VĮ „Regitra“ (Šiaulių filialą) vieną vilkiką nuvarė liudytojas R. B., kitą – pardavėjas. G. L. į VĮ „Regitra“ vyko lengvuoju automobiliu. Kol G. L. ir vilkikų savininkas VĮ „Regitra“ Šiaulių filiale pasirašė dokumentus, jis (liudytojas R. B.) laukė automobilyje. Matė, kad jie pasirašinėjo dokumentus. Nematė, ar G. L. mokėjo pinigus (už automobilius).

Po to vieną vilkiką „Iveco Stralis“, t. y. tą, kuris buvo techniškai tvarkingas, liudytojas R. B. parsivarė namo, kad galėtų su juo dirbti. Su šiuo vilkiku važinėjo ir R. A.. Su kitu vilkiku, kuris, pasirodo, turėjo techninių problemų, važinėjo kitas vairuotojas.

Kol buvo darbo, liudytojas R. B. dirbo su miškovežiu. Tai- - tas pats vilkikas, tik su miškovežio priekaba. Su vilkiku dirbo 2 mėn. nuo 2016 m. pradžios. Vėliau nebebuvo darbo ir liudytojas R. B. išėjo iš UAB „E.“.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. B. parodė (4 t., b. l. 153-155), kad 2015 m. vasario mėnesį (tikslios dienos nepamena) įsidarbino vairuotoju pas G. L.: iš pradžių – UAB „Š.“, paskui - UAB „E.“. UAB „E.“ vadovavo G. L., nors oficialiai jo vadove buvo G. L. sutuoktinė L. L.. Tikslaus laiko nepamena, galėtų būti 2015 m. vasario ar kovo mėnesį, G. L. nurodė vykti į netoli „S.“ esančią teritoriją (duomenys neskelbtini), kurioje G. L. ketino pirkti du vilkikus Iveco. G. L. taip pat buvo ten nuvykęs ir prašė liudytojo įvertinti vilkikų būklę. Liudytojas apžiūrėjo vilkikus, paaiškino G. L. apie jų būklę. G. L. nusprendė pirkti vilkikus. Iš aikštelės vilkikai nuvaryti į VĮ „Regitra“. Liudytojas vairavo vieną iš vilkikų, o kitą galbūt vairavo juos aprodęs asmuo. Nei aikštelėje, nei VĮ „Regitra“ liudytojas nematė, kad G. L. būtų pasirašinėjęs kokius nors dokumentus, pirkimo – pardavimo sutartis, mokėjęs pinigus. Yra įsitikinęs, kad vilkikus įsigijo UAB „E.“. Liudytojas vairavo vilkiką, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini). G. L. nurodymu jis su vairuojamu vilkiku ir priekaba iš įvairių vietų pasikraudavo medienos ir veždavo į nurodytą vietą. Išeidamas iš darbo, liudytojas vilkiką Iveco paliko G. L. priklausančioje aikštelėje Šiauliuose. Kitą vilkiką vairavo R. A..

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. A. parodė (4 t., b. l. 149-151), kad nuo 2015 m. kovo mėnesio, tikslios dienos nepamena, įsidarbino UAB „E.“ vairuotoju. UAB „E.“ vadovavo G. L., nors oficialiai jo vadove buvo G. L. sutuoktinė L. L.. Dirbdamas vairuotoju, liudytojas vairavo vilkiką IVECO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jo kolega V. Y. vairavo vilkiką IVECO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). G. L. nurodymu liudytojas su vairuojamu vilkiku ir priekaba iš įvairių vietų pasikraudavo medienos ir veždavo į nurodytą vietą. Prisimena atvejį, kai ties Vilniumi vilkikui IVECO, valst. Nr. 719, „užkalė“ variklis ir jis kurį laiką buvo remontuojamas Vilniuje. Netrukus liudytojas išėjo iš darbo UAB „E.“ ir nežino, ar šį automobilį suremontavo.

Liudytojui R. A. pateiktose (2015 m. kovo 17 d.) pirkimo – pardavimo sutartyse esantys rankraštiniai įrašai „R. A.“ parašyti, panašu, jo ranka, tačiau parašas greta jų tikrai ne jo. Neprisimena, kad būtų pasirašinėjęs ar pildęs panašius dokumentus. L. L. vardu 2015 m. kovo 16 d. surašytame įgaliojime (2 t., b. l. 126, 139) esantis parašas taip pat ne jo. Oficialiai liudytojo darbo pradžia UAB „E.“ nurodyta 2015 m. kovo 16 d., bet realiai jis šioje įmonėje pradėjo dirbti po to, kai vilkikai buvo įregistruoti bendrovės vardu, bendrovė turėjo šių automobilių registracijos liudijimus, techninės apžiūros korteles ir draudimus. Iš R. B. žino, kad pastarasis dalyvavo perkant vilkikus, pravarant techninę apžiūrą, galbūt ir apdraudžiant.

Teisiamajame teismo posėdyje liudytoja S. V. parodė, kad su G. L. susipažino, kai jis 2015 m. perpirko UAB „L.“ akcijas. Liudytoja S. V. (tiksliau - UAB „D.“, kurioje liudytoja S. V. dirbo buhaltere) nuo 2013 m. pabaigos iki 2015 m. pabaigos ar 2016 m. pradžios teikė UAB „L.“ buhalterinės apskaitos paslaugas. Bendradarbiavimas nutrūko dėl UAB „L.“ įsiskolinimo už paslaugas. 2017 m. bendradarbiavimą atnaujino. Per tą laiką su G. L. liudytoja S. V. susitiko 4-5 kartus. Dokumentai atkeliaudavo per siuntų skyrius, bendraudavo elektroniniu paštu, SMS pranešimais.

Kol liudytoja S. V. (tiksliau - UAB „D.“, kurioje liudytoja S. V. dirbo buhaltere) teikė G. L. (jo vadovaujamai UAB „L.“) buhalterinės apskaitos paslaugas, jis (UAB „L.“) vilkių neturėjo. Liudytoja nežino, iš kur šita turtas (vilkikai) atsirado UAB „L.“. Apie tai, kad vilkikai buvo parduodami į Vokietiją, liudytoja S. V. sužinojo, kai pas ją į namus, kurioje yra registruota UAB „D.“ buveinė, adresu (duomenys neskelbtini), atvyko daryti kratą. Pareigūnai pasiėmė visus UAB „L.“ finansinius dokumentus. Po kratos liudytojai S. V. parodė vilkikų pardavimo sąskaitas. Apie jų pirkimą ji nieko nežinojo.

G. L. 2017 m. pradžioje atvyko pas liudytoją S. V. į įmonę (duomenys neskelbtini) ir atvežė vieną labai apvėluotą sąskaitą, prašė įtraukti ją į apskaitą. Sąskaita turbūt buvo susijusiu su vilkikais. Liudytoja S. V. sutiko įtraukti šią sąskaitą į apskaitą, nes mokesčių atžvilgiu ji ne buvo pavėluota, tik praėjo nemažai laiko nuo to mėnesio, kai ji buvo išrašyta. Pagal Pelno mokesčio įstatymą sąskaitą į apskaitą reikia įtraukti per 30 d., pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą - per 4 mėn. Šiuo atveju abu terminai jau buvo praėję. Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą terminas dar nebuvo praėjęs, nes (2017 m. pradžioje) nuo 2016 m. pabaigos dar nebuvo praėję 4 mėnesiai. - Pagal UAB „L.“ ir „D.“ paslaugų teikimo sutartį sąskaitas UAB „L.“ turėjo pateikti iki kito mėnesio 10 d., o dėl pridėtinės vertės mokesčio deklaravimo - iki balandžio 25 d.

Vėluojančių (UAB „L.“) sąskaitų būdavo visada. Jei sąskaita vėluoja 1-2 mėnesius, jau nėra skirtumo, kada įtraukti, nes ji jau vis tiek pavėluota. Kiekvieną kartą gaudavo storus paketus sąskaitų. Liudytojos S. V. vedamuose registruose atsispindėjo tik tai, kokius dokumentus pateikdavo G. L.. Nematė lėšų judėjimo (UAB „L.“ vardu atidarytose) banko sąskaitose.

Liudytoja S. V. nežino, kas tvarkė buhalterinę apskaitą 2016 m., kai UAB „D.“ nutraukė bendradarbiavimo sutartį su UAB „L.“. Neturėjo 2016 m. banko išrašų, todėl negalėjo tinkamai tvarkyti UAB „L.“ buhalterinės apskaitos registro. Nepamena, ar buvo sutvarkyti UAB „L.“ buhalteriniai dokumentai už 2015 m. G. L. (pavėluotai) pateikta sąskaita, susijusi su vilkikų pardavimu, į apskaitą įtraukta tik kaip debitorinis įsiskolinimas. Tai nevisiškas registro užpildymas.

Liudytojai S. V. kažkas, kalbėdamas rusiškai, skambino ir klausė, kur yra vilkikai. Kadangi liudytoja nieko nežinojo apie vilkikus, siūlė pašnekovui skambinti direktoriui G. L..

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. V. parodė (4 t., b. l. 121-123, 135-137), kad įsteigė UAB „L.“ ir (2013 m. spalio 3 d., 4 t., b. l. 124-124) bendrovės akcijas pardavė D. L.. UAB „D.“, kuriai atstovauja direktorė S. V. (4 t., b. l. 126-130), 2014 m. lapkričio 28 d. su UAB „L.“ sudarė buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį. 2016 m. balandžio 10 d. buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartis sustabdyta ir atnaujinta 2016 m. gruodžio 12 d. iki 2017 m. sausio 31 d. (4 t., b. l. 125). G. L., atrodo, 2017 m. vasario 20 d. apie 19 val. atvyko pas liudytoją S. V. ir pateikė UAB „L.“ vardu 2016 m. gegužės 4 ir 9 d. išrašytas PVM sąskaitas faktūras Serija L Nr. 160504-1 ir Nr. 160509-1 dėl transporto priemonių IVECO Stralis pardavimo. G. L. prašė įtraukti sąskaitas faktūras į UAB „L.“ buhalterinę apskaitą, nes tik dabar rado minėtas PVM sąskaitas faktūras. Liudytoja S. V. G. L. nepaaiškino, kad pagal Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 12 straipsnio 4 dalį ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys apskaitos registruose registruojami ne vėliau kaip per 4 mėnesius. Liudytoja S. V. nežino, ar G. L. žinojo tokią įstatymo nuostatą, bet buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartyje nurodyta, jog sąskaitas faktūras už praėjusį mėnesį reikia pateikti iki einamojo mėnesio 10 d. Liudytoja S. V. nežino, kas parengė minėtas PVM sąskaitas faktūras, apie transporto priemonių IVECO Stralis įsigijimą UAB „L.“ vardu ir pardavimo aplinkybes. 2016 m. vasarą liudytojai S. V. skambino rusiškai su akcentu kalbantis vyras, bet ji nesuprato, ką šis sako ir ko iš jos nori.

Šiaulių apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialistė D. Požėlaitė 2017 m. rugsėjo 7 d. išvadoje Nr. 40-(U-128)-IS1-810-(13.2) (4 t., b. l. 78-88) nurodė, kad:

- UAB „L.“ skolingas M. H. N. 5 100 € (7 000 € sumokėti pinigai - 1 900 € grąžinti pinigai), nes nepristatė prekės;

- pagal UAB „L.“ vardu atidarytą AB DNB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) EUR išrašą UAB „L.“ iš M. H. N. gauta 14 500 € suma panaudota taip: 2016 m. gegužės 6 d. pervesta 7 499 € į UAB „L.“ vardu atidarytą AB DNB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) EUR, 2016 m. gegužės 27 d. pervesta 4 000 € AAB „T.“ (O.) už prekes, 2 940 € pervesta atsiskaitymui su tiekėjais ir nurašyta 53,91 € banko mokesčių;

- pagal UAB „L.“ vardu atidarytą AB DNB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) EUR išrašą 2016 m. gegužės 6 d. į banko sąskaitą pervesta 7 499 € iš UAB „L.“ vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) EUR panaudota taip: 2016 m. gegužės 10-17 d. išimta grynais pinigais 7450 €, nurašyta 53,91 € banko mokesčių ir 18,35 € sumokėta už prekes ir paslaugas.

Negalima nustatyti, kur panaudoti išimti gryni pinigai, nes 7 450 € suma neregistruota UAB „L.“ apskaitos registruose - apyvartos žiniaraščiuose: sąskaitoje Nr. 272 kasa ir sąskaitoje Nr. 2435 atskaitingi asmenys;

- pagal kryžminio patikrinimo metu gautą UAB „L.“ vardu atidarytą AB DNB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) EUR išrašą banko sąskaitoje nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 29 d. vyko lėšų judėjimas, t. y. gauta 97 820,78 € įplaukų (pervesta iš kitos UAB „L.“ vardu atidarytos banko sąskaitos, gauti apmokėjimai iš kitų ūkio subjektų už prekes ir kt.) ir pervesta 97 522,05 € (pervestos lėšos ūkio subjektams už prekes ir paslaugas, išimti gryni pinigai ir kt.);

- pagal kryžminio patikrinimo metu gautą UAB „L.“ vardu atidarytą AB DNB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) EUR išrašą banko sąskaitoje nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 29 d. vyko lėšų judėjimas, t. y. gauta 117 669,31 € įplaukų (pervesta iš kitos UAB „L.“ vardu atidarytos banko sąskaitos, įnešta grynais pinigais ir kt.) ir pervesta 117 669,31 € (pervestos lėšos ūkio subjektams už prekes ir paslaugas, išimti gryni pinigai ir kt.);

- ištyrus UAB „L.“ 2016 m. apskaitos registrus-apyvartos žiniaraščius: sąskaitą Nr. 2710 a/s litais DnB bankas ir sąskaitą Nr. 2711 a/s litais Dnb bankas-kortelė, nustatyta, kad apskaitos registruose-apyvartos žiniaraščiuose: sąskaitoje Nr. 2710 ir sąskaitoje Nr. 2711, neregistruotos piniginių lėšų apyvartos, vykusios UAB „L.“ vardu atidarytose banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) EUR ir Nr. (duomenys neskelbtini) EUR nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 29 d.

Ištyrus UAB „L.“ 2016 m. apskaitos registrus-apyvartos žiniaraščius: sąskaitą Nr.272 kasa ir sąskaitą Nr. 2435 atskaitingi asmenys, nustatyta, kad 2016 m. apskaitos registruose- apyvartos žiniaraščiuose: sąskaitoje Nr.272 ir sąskaitoje Nr. 2435, nebuvo registruotos grynų pinigų operacijos (grynų pinigų išėmimas ir grynų pinigų įnešimas), vykusios UAB „L.“ vardu atidarytoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) EUR nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 29 d.

Ištyrus UAB „L.“ 2016 m. apskaitos registrus-apyvartos žiniaraščius: sąskaitą Nr. 241 pirkėjų skolos ir sąskaitą Nr. 443 skolos tiekėjams, nustatyta, kad 2016 m. apskaitos registruose- apyvartos žiniaraščius: sąskaitoje Nr. 241 ir sąskaitoje Nr. 443, nebuvo registruoti atsiskaitymai su tiekėjais ir pirkėjais vykusieji UAB „L.“ vardu atidarytose banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) EUR ir Nr. (duomenys neskelbtini) EUR nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 29 d.

UAB „L.“, tvarkydama 2016 m. buhalterinę apskaitą, nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, nes į apskaitą įtraukti ne visi ūkinių operacijų duomenys, susiję su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžių arba struktūra, ir 16 straipsnio 2 dalies, nes UAB „L.“ apskaitos registruose - apyvartos žiniaraščiuose: sąskaitoje Nr. 272 kasa, sąskaitoje Nr. 2710 ir Nr. 2711 a/s litais DnB bankas, sąskaitoje Nr. 2435 atskaitingi asmenys, sąskaitoje Nr. 241 pirkėjų įsiskolinimai, sąskaitoje Nr. 443 skolos tiekėjams, neregistravo lėšų operacijų, vykusių UAB „L.“ banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 29 d., todėl negalima iš dalies nustatyti UAB „L.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros 2016 m.

Šiaulių apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialistė D. Požėlaitė paaiškinimuose (4 t., b. l. 91-92) nurodė, kad grynųjų pinigų gavimas ir panaudojimas įmonėje turi būti registruojami apskaitos registruose „Kasa“ ir „Atskaitingi asmenys“. Tai nustato Lietuvos Respublikos buhalterinės įskaitos įstatymo 16 straipsnio 1 dalis. Negali nustatyti ir atsakyti į klausimą, ar atskaitingas asmuo G. L. 7 450 € panaudojo įmonės veikloje, ai įmonė jam skolinga ar jis, kaip atskaitingas asmuo, yra skolingas įmonei, nes ne visos įmonės vykdytos ūkinės operacijos buvo fiksuojamos apskaitoje.

Jei atskaitingas asmuo panaudojo daugiau grynų pinigų, nei išmokėta iš įmonės kasos, t. y. pirko prekes iš savo asmeninių lėšų, tai turi būti registruojama „Avansinėje apyskaitoje“ ir apskaitos registre „Atskaitingi asmenys“. Kadangi atliekant tyrimą UAB „L.“ nepateikė atskaitingo asmens avanso apyskaitų ir apskaitos registro: sąskaitos Nr. 2435 atskaitingi asmenys apyvartos žiniaraščio, už 2016 m., todėl nėra galimybės nustatyti, kiek atskaitingas asmuo įmonės veikloje panaudojo asmeninių lėšų, kaip G. L. nurodo 2017 m. spalio 23 d. apklausoje.

Teisiamajame teismo posėdyje Šiaulių apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialistė D. Požėlaitė papildomai paaiškino, kad pagal banko sąskaitos išrašą įmonės buhalteris atitinkamuose įmonės buhalteriniuose apskaitos registruose veda (daro) dvigubus įrašus debete ir kredite. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnis 1 dalis sako, kad visos ūkinės operacijos turi būti registruojamos apskaitos registruose. Jei į banko sąskaitą įnešami gryni pinigai, jie turi būti nurašyti kasos knygoje arba kasos registruose. Lygiagrečiai tie patys veiksmai atliekami, jei pinigai išimami iš banko sąskaitos. Grynus pinigus apskaito atskaitingas asmuo arba apskaitomi kasos registruose.

Sumos už prekes apskaitomos pirkėjų skolų apskaitos registre. Mokant tiekėjams iš banko sąskaitos, apskaitoma tiekėjo apskaitos registre. Viskas turi būti įtraukta į apskaitos registrą. Banko sąskaitos išrašas yra pirminis dokumentas, kuris apskaitomas apskaitos registruose. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje iš jų vedami likučiai ir iš apskaitos registrų sudaromos finansinės atskaitomybės formos.

Nors banko sąskaitos išraše matoma, iš kur gautos, kam pervestos lėšos, bet visa tai turi būti perkelta į apskaitos registrus, naudojant dvigubą įrašą debetą ir kreditą. Apskaitos registruose ataskaitiniuose laikotarpiuose yra, pvz., kasos likutis laikotarpio pradžioje, tada kasos įplaukos ir išlaidos ir kasos likutis laikotarpio pabaigoje. Matosi, kiek turėjo grynųjų pinigų kasoje, kiek buvo pas atskaitingą asmenį, kiek lėšų panaudojo, kiek nepanaudojo. Laikotarpio pabaigoje išvedamas likutis ir matoma, kiek įmonė skolinga atskaitingam asmeniui ar atskaitingas asmuo įmonei.

Taip pat ir su pirkėjų skolomis: koks buvo skolos likutis laikotarpio pradžioje, kiek parduota prekių, kiek atsikaityta ir išvedamas likutis laikotarpio pabaigoje. Analogiška apskaita su tiekėjais. Metų gale iš buhalterinės apskaitos registrų yra sudaromas balansas. Banko sąskaitos išrašas yra pirminis dokumentas, pagal kurį yra formuojami apskaitos registrai.

Nesant buhalterinės apskaitos registrų, specialistas buhalterinės apskaitos nesudaro. Yra pirminiai apskaitos dokumentai – pirkimai, pardavimai, apskaitos dokumentai, atskaitingos asmens pirkimo sąskaitos, pinigų mokėjimo dokumentai. Viskas surašoma į apskaitos registrą: banko apskaitos registras, kasos apskaitos registras, pirkėjų tiekėjų skolos apskaitos registras, pajamų, sąnaudų apskaitos registras vedamas dvigubu įrašu debetu ir kreditu. Atskaitinio laikotarpio pabaigoje yra išvedami likučiai, iš jo yra sudaromas finansinės atskaitomybės dokumentai: balansas ir pelno nuostolio ataskaita. Turint šią informaciją, galima patikrinti, ar visos vykstančios bankinės operacijos yra fiksuojamos apskaitoje. Šiuo atveju šalia pirminių buhalterinių dokumentų nepateikti būtini gretutiniai dokumentai, pagal kuriuos būtų galima nustatyti trūkstamus duomenis.

Bylos duomenimis (3 t., b. l. 24-27; t. 6, b. l. 61), SIA „S.“ įregistruota 2013 m. birželio 19 d. Latvijoje. Akcininkas – I. J. iš Lietuvos. Ekonominė veikla sustabdyta 2016 m. gruodžio 22 d., nutraukta – 2017 m. vasario 23 d. SIA „S.“ 2017 m. birželio 1 d. likviduota.

Juridinio asmens duomenyse (3 t., b. l. 28-32) nurodyta, kad UAB „B.“ įsteigta 2014 m. liepos 7 d. UAB „B.“ nuo 2014 m. rugpjūčio 22 d. iki 2015 m. sausio 21 d. vadovavo A. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuo 2015 m. sausio 21 d. iki 2016 m. spalio 21 d. - N. T..

2015 m. sausio 13 d. akcijų pirkimo - pardavimo sutartyje (4 t., b. l. 18) teigiama, kad N. T. iš A. Š. įsigijo 100 vnt. UAB „B.“ paprastųjų vardinių akcijų.

N. T., vienintelis UAB „B.“ akcininkas, 2015 m. sausio 13 d. sprendimu (4 t., b. l. 19) nuo 2015 m. sausio 13 d. paskyrė save šios įmonės direktoriumi.

N. T. dirbo UAB „B.“ nuo 2015 m. vasario 3 d. iki 2015 m. balandžio 21 d. (3 t., b. l. 33).

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialistės 2016 m. spalio 26 d. išvadoje dėl UAB „E.“ ūkinės finansinės veiklos Nr. 5-4/81 teigiama, kad [...] juridinio asmens registre nurodyta, kad G. L. nuo 2015 m. balandžio 9 d. iki 2016 m. kovo 31 d. buvo UAB „E.“ vadovas (3 t., b. l. 158).

2014 m. UAB „E.“ užsiėmė apskaitos, buhalterijos ir audito veikla, konsultavo mokesčių klausimais.

S. V. 2013 m. rugsėjo 26 d. įsteigė UAB „L.“ (2 t., b. l. 50-51).

Juridinio asmens duomenyse (2 t., b. l. 35-38) nurodyta, kad nuo 2013 m. rugsėjo 26 d. iki 2017 m. vasario 28 d. UAB „L.“ buveinė buvo registruota adresu (duomenys neskelbtini). Nuo 2013 m. rugsėjo 26 d. iki 2017 m. vasario 28 d. nurodė tokius kontaktinius duomenis: e-paštas – (duomenys neskelbtini); mobiliojo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 35-38, 70-71). Nuo 2017 m. vasario 28 d. UAB „L.“ buveinė registruota adresu (duomenys neskelbtini), ir pakeistas e-pašto adresas į (duomenys neskelbtini).

Juridinio asmens duomenyse (2 t., b. l. 35-38) nurodyta, kad G. L. nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2017 m. kovo 6 d. buvo UAB „L.“ akcininkas. G. L., vienintelis UB „L.“ akcininkas, 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimu (2 t., b. l. 59, 74) skyrė save UAB „L.“ direktoriumi nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. Juridinio asmens duomenyse (2 t., b. l. 35-38) nurodyta, kad G. L. nuo 2015 m. rugsėjo 16 d. iki 2017 m. kovo 6 d. buvo UAB „L.“ direktorius (vienasmenis atstovavimas). Sodros duomenimis (2 t., b. l. 39-40), G. L. dirbo UAB „L.“ nuo 2015 m. rugsėjo 17 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. ir 2016 m. gruodžio 1 d.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis (5 t., b . l. 104-105), G. L. dirbo UAB „E.“ nuo 2015 m. balandžio 3 d. iki 2015 m. spalio 1 d., UAB „L.“ - nuo 2015 m. rugsėjo 17 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. ir nuo 2016 m. gruodžio 1 d. (nėra duomenų apie darbo santykių pabaigą), UAB „Š.“ - nuo 2016 m. birželio 29 d. iki 2016 m. rugpjūčio 4 d.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis (6 t., b . l. 71-82), R. A. dirbo UAB „E.“ nuo 2015 m. kovo 16 d. iki 2015 m. spalio 1 d.; R. B. – nuo 2015 m. kovo 16 d. iki 2015 m. spalio 18 d.

Iš UAB „B.“ atsiskaitomosios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytos AB SEB, išrašo nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d. (6 t., b. l. 12-20) nustatyta, kad pradinis likutis – 13 077,09 €, iš viso įplaukų – 106 389,30 €, iš viso išlaidų – 119 466,39 €, galutinis likutis – 0,00 €. N. T. 2015 m. vasario 6 d. išmokėti grynais pinigais 12 000 €. Komisinis mokestis už grynųjų pinigų išmokėjimą – 96 €.

Iš UAB „E.“ atsiskaitomosios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytos AB SEB, išrašo nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d. (6 t., b. l. 22-26) nustatyta, kad pradinis likutis – 3 348,96 €, iš viso įplaukų – 88 121,99 €, iš viso išlaidų – 42 582,10 €, galutinis likutis – 48 888,85 €.

Žemesnės instancijos teismas

UAB „B.“ 2015 m. vasario 28 d. už pastarąjį mėnesį iš tiekėjų gavo 87 598,39 €, tiekėjams sumokėjo 59 914,452 €, pervesta į/iš sąskaitos – 0,00 €, nurašyta kortele – 29 800 €, kasos išlaidų orderis (2015 m. vasario 6 d. N. T., taip pat žr. 6 t., b. l. 12) – 12 000 €. UAB „E.“ 2015 m. vasario 12 d. grąžino UAB „B.“ 9 000 € paskolą (taip pat žr. 6 t., b. l. 22). UAB „B.“ grąžintą 9000 € paskolą panaudojo apmokėti teikėjų sąskaitas.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismas 2016 m. gruodžio 28 d. nutartimi BUAB „B.“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.