Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. A. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys S. A. (S. A.), O. A. (O. A.), A. B., valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu, pareiškėja pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė V. A. Pareiškėja yra V. A. sutuoktinė. VĮ „Registrų centro“ duomenimis V. A. ir pareiškėjai O. A. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 39/100 buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Iš pateiktų gimimo liudijimų nustatyta, jog pareiškėja ir V. A. turi sūnus S. A., O. A., ir dukrą A. B. (buvusi A.), kurie įtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis. Suinteresuoti asmenys nurodė, jog į palikimą nepretenduoja, neprieštarauja pareiškėjos, jų mamos, prašymui atnaujinti terminą palikimui priimti. Pareiškėjos paaiškinimais dėl palikimo priėmimo laiku nesikreipė dėl teisinių žinių stokos, manydama, kad palikimą privalo priimti po pusės metų.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje akcentuota ir tai, kad teismas turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e2S-335-436/2018).

Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos objektyvios, t. y. nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, jei asmuo, sužinojęs apie savo teisę, dėl kurios įgyvendinimo praleistas terminas, nedelsdamas, t. y. per protingus terminus, kreipiasi į teismą dėl termino atnaujinimo. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011).

Pareiškėja nurodo, kad po sutuoktinio mirties į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė dėl teisinių žinių stokos, manydama, kad palikimą turi priimti po pusės metų, manė, jog palikimas pereina iš karto jai neatliekant procedūrų. Terminas palikimui priimti praleistas nežymiai. Duomenų, jog būtų užvesta paveldėjimo byla nėra. Suinteresuoti asmenys prieštaravimų jog pareiškėjai būtų atnaujintas terminas palikimui priimti neteikė, todėl nėra pagrindo manyti, kad atnaujinus terminą palikimui priimti, kiltų grėsmė kitų asmenų teisėms ir interesams. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėjos nurodytos termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir šis terminas atnaujintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 578 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai O. A., a. k. (duomenys neskelbtini), terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjo V. A. (V. A.), a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priimti.

Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.