Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7; 1.1.8.6.2; 1.1.9.1; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.25.5; 2.1.16.1.7; 2.1.16.1.8; 2.1.16.1.10 2.1.16.1.14; 2.3.4.3; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2;

2.12.2.3; 2.12.2.8.

2026 m. balandžio 2 d.

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Č. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis VšĮ (duomenys neskelbtini) – pagalbiniu slaugos darbuotoju, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Č. G. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent:

jis, 2026 m. kovo 4 d., apie 17.34 val., Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., kelyje Nr. 2812, (koordinatės – (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,48 promilės etilo alkoholio koncentracija,

t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju Č. G. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, sutiko, kad byla būtų baigta pagreitinto proceso tvarka. Paaiškino, kad automobilis „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso jam, tačiau jo dar nespėjo prisiregistruoti savo vardu. Automobilį maždaug prieš porą savaičių nusipirko, jis dar Lietuvoje neregistruotas. Automobilį nusipirko iš Vokietijos, jį atvežė žmogus. Automobilis yra su vokiškais valstybiniais numeriais. Pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį, sutartis liko automobilyje, atsiėmus automobilį, galės sutartį atsiųsti el. paštu. Teisę vairuoti automobilį jis turi, niekada nebuvo praradęs. 2026 m. kovo 3 d. buvo (duomenys neskelbtini), ten vienas vartojo alkoholį. Ten jo gimtinė, tai yra mamos namas, dabar ten niekas negyvena. Gėrė degtinę, alų, išgėrė nemažai. Liko ten nakvoti. Sekančią dieną, tai yra 2026 m. kovo 4 d., sugyventinė atvyko jo pasiimti ir parsivežė namo, alkoholio ryte negėrė. Apie pietus, susipyko su sugyventine dėl asmeninių dalykų. Tikslaus laiko neįvardys, galimai apie 16:30-17.00 val., sėdo už minėto automobilio vairo. Tuo metu jautėsi blaivas, nes alkoholio tą dieną nevartojo. Nuvažiavo į parduotuvę, esančią Paberžės k., Vilniaus r. sav. Automobilyje buvo vienas. Nusipirko butelį degtinės (kokia talpa buvo, neatsimena, taip pat nepamena ir pavadinimo). Atsimena, kad degtinę išgėrė automobilyje, kurioje vietoje tiksliai, nepamena, galimai kažkur buvo sustojęs. Ar išmetė butelį, ar jis liko automobilyje, neatsimena. Išgėręs degtinę, vienas išvažiavo vėl į (duomenys neskelbtini), norėjo važiuoti vėl į savo sodybą. Važiuojant keliu, ties (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus r. sav., nebesuvaldė automobilio, jį „sumėtė“, nepavyko išvairuoti automobilį. Kiek pamena, užvažiavo ratais ant dešinio kelkraščio, tuomet jį „sumėtė“, bandė ištiesinti automobilį ir tuomet su automobiliu nuvažiavo nuo kelio. Kaip ten viskas tiksliai įvyko, jis neatsimena, negali atsakyti į šiuos klausimus. Pamena, kad automobilis gulėjo ant vairuotojo pusės šono, griovyje. Jam buvo šokas, neatsimena tiksliai įvykio sekos, nežino, ar buvo praradęs sąmonę. Atsimena, kad su kojomis daužė priekinį langą ir galimai pro jį išlipo. Pamena, kad šalia jo sustojo automobilis, buvo du vyrai, paprašė jų, kad iškviestų jam medicininę pagalbą. Į įvykio vietą atvyko greitoji medicinos pagalba ir policija. Pareigūnai dar spėjo patikslinti įvykio aplinkybes. Prisipažino pareigūnams, kad vartojo alkoholį ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio vairavo automobilį. Pareigūnai alkotesteriu du kartus patikrino jo blaivumą, sutinka, kad galėjo pripūsti 2.48 promilių, su parodymais nesiginčijo ir nesiginčija. Po medikų apžiūros buvo išvežtas į Respublikinę Vilniaus universitetine ligoninę, ten buvo iki šiandien paguldytas neurochirurgijos skyriuje. Ligoninėje buvo stebimas, jokių operacijų jam nedarė. Jam nustatytas (duomenys neskelbtini) lūžis, (duomenys neskelbtini) skeveldrinis lūžis. Turės gydytis ambulatoriškai. Dėl to, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, jis nuoširdžiai gailisi, nėra teistas, todėl prašys, kad leistų už jį laiduoti (b. l. 69-71).

Teismo posėdyje kaltinamasis Č. G. nurodė, kad supranta kuo yra kaltinamas. Kaltę pripažino ir sutiko teismui duoti parodymus. Parodė, kad po įvykio dar yra nedarbingume. Paaiškino, kad nuvyko į vienkiemį, atliko po žiemos ūkio darbus, būdamas ten, išgėrė, nakvojo, kitą dieną sugyventinės paprašė, kad atvažiuotų pasiimti jį. Išvažiavo antradienio vakare, tai trečiadienį jį parsivežė namo. Nuvyko namo ir namie dar užsinorėjo išgerti. Apie 13 val., jis pabuvo namie, tada susipyko su sugyventine. Pykosi, dėl to, kad jis norėjo eiti alkoholio nusipirkti. Jo sugyventinė norėjo neleisti jam eiti į parduotuvę. Parodė, kad kai jis įsėdo į automobilį, sugyventinė buvo namie, jis pasakė, kad eis pėsčiomis, bet sėdo į mašiną. Nuvairavo su mašina, pirko alkoholio ir nusprendė nuvažiuoti į savo vienkiemį. Išgėrė gal pusę butelio degtinės pakeliui. Važiuodamas, nesuvaldė automobilio, įvažiavo į griovį nuo kelio. Pradėjo mėtyti automobilį į vieną pusę, užkliuvo ratai, metė į kitą pusę. Griovys 2 metrai, jam rodės, kad automobilis buvo ant šono. Išlindo iš automobilio, galvojo, kad per išdaužtą stiklą išlipo, bet per maža anga, tai greičiausiai per duris išlipo. Per tą smūgį nejautė kaip ten viskas vyko, nežino, ar sąmonę buvo praradęs. Nurodė, kad atėjo du vyrai, paprašė jų, kad iškviestų greitąją, jam buvo bloga. Kartu iškvietė ir policiją. Atvažiavo greitoji ir policija, davė pūsti, viską papasakojo, įpūtė 2,48 prom. Du kartus pūtė. Išvežė jį į Lazdynų ligoninę, nustatė (duomenys neskelbtini) lūžius ir (duomenys neskelbtini) lūžius. Teigė, kad jis pirko mašiną, bet dar nespėjo įregistruoti. Pirko prieš porą savaičių, sutartis sausio mėnesį surašyta. Nespėjo įregistruoti, nes dirba. Paaiškino, kad sugyventinė sužinojo apie įvykį, nes jo telefonas buvo paliktas namie, gal vyrukai, gal policija paskambino jai, nepaklausė jos. Nurodė, kad sugyventinė buvo šokiruota jo poelgio, kaip ir avarija, neklykė, nerėkė, jis pasakė, kad yra kaltas, kad padarė kvailystę didelę. Sugyventinė įvertino jo poelgį blogai, nusikaltimas padarytas. Teigė, kad čia jo sugyventinės tėvų namas, (duomenys neskelbtini) g. mašina stovėjo prie namų. Gal ir galėjo ji matyti, kad jis sėda prie vairo, bet vis tiek sustabdyti negalėtų. Nepasakytų, kad jis buvo visai blaivas, nes, būdamas vienkiemyje, gėrė nemažai alkoholio. Nurodė, kad Ž. V. jo sugyventinė, ji gali daryti jam įtaką, jie turi planų ateičiai, jų vaikai pažįstami. Jos išsilavinimas irgi vidurinis. Paaiškino, kad jie pasitaria, priima planus, daro remontus, priima kartu sprendimus, kiekvienas pareiškia nuomonę, jie sprendžia abu. Norėjo klausyti, bet nepaklausė iki galo, jam svarbi jos nuomonė. Ji dirba slaugytoja (duomenys neskelbtini). Teigė, kad pirmas toks atvejis, nebuvo pas juos ginčų. Nenori net galvoti apie pasikartojimą, jis žino, kad padarė labai blogą poelgį, nenori jo kartoti. Jis būna išgeria porą stikliukų, nes fizinis darbas sunkus. Jis neturi priklausomybės alkoholiui, jis dirba visą laiką. Nurodė, kad su sveikata buvo problemų, keitė jam klubo sąnarį ir stuburo operaciją darė. Tėvas ne savo mirtim mirė, mama jam ant rankų mirė, tam pačiam vienkiemyje. Jo planas toliau dirbti, jis pagalbinis slaugos darbuotojas. Paaiškino, kad automobilis atgabentas į (duomenys neskelbtini) kaimą. Vienas ratas išsuktas į šoną, sudaužytas kapotas. Policija parašė, kad jis nenaudojamas dabar, jam reikia didelio remonto. Vairuotojo stažas nuo (duomenys neskelbtini) m. Pirmą kartą sustabdytas neblaivus dabar. Gal ir nepapasakojo Ž. apie alkoholį, gal pasakojo, gal ji neišgirdo. Jis jai pasakojo, gal ji neišgirdo jo žodžių, būna, galvoji vieną, ir neišgirdo. Kad jis buvo parduotuvėje, jis turėjo papasakoti, nebuvo reikalo nuslėpti ir nutylėti (b. l. 100 – 102).

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyta šiais įrodymais ir duomenimis:

- liudytojo R. T. (R. T.) parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad šiandieną, tai yra 2026 m. kovo 4 d., maždaug apie 17:20 val., būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), išgirdo automobilio padangų (cypimo) garsą ir po to, iškart išgirdo kaip kažkas atsitrenkė į medžius. Tada iškart išvažiavo ant kelio ir pastebėjo, kad 2812 kelyje, griovyje įvažiavęs lengvasis automobilis Subaru, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ant kurio buvo matomi visapusiški apgadinimai. Privažiavęs arčiau, pamatė, kad minėtas automobilis yra apvirtęs ant dešinio šono ir šalia jo stovėjo vyras, kurio jis asmeniškai nepažįsta. Vyras buvo maždaug (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, (duomenys neskelbtini) cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, šviesių trumpų plaukų, vilkėjo tamsiai mėlynos spalvos striukę su oranžinės spalvos užtrauktukais. Arčiau priėjęs, pamatė, jog ant minėto vyro kairiojo antakio buvo guzas ir šalia guzo buvo žaizda, iš kurios bėgo kraujas. Tada paklausė, kas nutiko, tačiau vyras, dėl patirtų sužalojimų ir streso, jam į klausimą atsakyti negalėjo, tačiau pasakė, kad iš automobilio išlipo pro automobilio stoglangį. Po ko jis padėjo vyrui išlipti iš griovio ir apie eismo įvykį pranešė greituoju pagalbos numeriu 112. Iš pradžių, būdamas su vyru, neįtarė, kad jis gali būti neblaivus, jokio kvapo nejautė, tačiau po kažkiek laiko pamatė, jog šis yra neblaivus, kadangi sunkiai su juo kalbėjo, negalėjo pastovėti vietoje, visada svyravo. Tada jis asmeniškai nuėjo prie automobilio ir įlipo į vidų, kadangi norėjo išjungti automobilio degimą, ir, ištraukęs automobilio raktelius, atidavė juos automobilio vairuotojui. Po to, jis visą laiką prabuvo su vyru iki kol į įvykio vietą atvyko greitosios medicinos pagalba bei policija (b. l. 32 – 34);

- 2026 m. kovo 10 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota policijos pareigūnų „kūno kameromis“ užfiksuotų vaizdo įrašų apžiūra.

Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu: „export-sdndj“, įrašo data – 2026 m. kovo 4 d. Įrašo pradžios laikas: 18:14 val. Įrašo trukmė – 5 min. 16 sek. Atidarius vaizdo įrašą, matoma, kad pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Matosi, kad jau yra atvykusi greitoji medicinos pagalba. Pareigūnai prieina prie medikų automobilio, lauke stovi greitosios pagalbos medikas, kuris nurodo, kad asmuo nulėkė nuo kelio, nurodo, kad girtas. Medikas nurodo, kad asmuo šneka, tačiau reiks vežti į ligoninę. Greitosios pagalbos automobilyje sėdi vyras (tyrimo metu nustatyta, kad tai įtariamasis Č. G.). Pareigūnas tikslina kaip viskas įvyko, vyras neatsako. Pareigūnas klausia, ar asmuo yra išgėręs, Č. G. sako taip. Pareigūnas tikslina, kieno yra vokiškas automobilis, Č. G. nurodo, kad automobilis yra jo, dokumentai visi yra automobilyje. Pareigūnas alkotesteriu patikrina Č. G. blaivumą, pirmu pūtimu nustatytas 2.48 promilių girtumas. Įrašo pabaiga. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „export-js39m“, įrašo data – 2026 m. kovo 4 d. Įrašo pradžios laikas: 18:14 val. Įrašo trukmė: 5 min. 15 sek. Atidarius vaizdo įrašą, matoma, kad yra filmuojamas tas pats įvykis, prieš tai apžiūrėtame vaizdo įraše pavadinimu: „export-sdndj“. Policijos pareigūno „kūno kamera“ yra ant kito pareigūno, todėl pasikartojantys duomenys nebus aprašomi. Matoma, kad pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, kol kitas pareigūnas eina paimti alkotesterio, kitas pareigūnas bendrauja su Č. G.. Pareigūnas paklausia vyro, kada paskutinį kartą jis vartojo alkoholį, Č. G. nurodo, jog maždaug prieš valandą. Pareigūnais patikslina, ką vyras gėrė, Č. G. atsako, kad gėrė degtinę. Č. G. sako, jog normaliai viskas, nesiteisina, nesuvaldė mašinos“. Įrašo pabaiga (b. l. 55-56);

- 2026 m. kovo 4 d. neblaivumo apžiūros aktu, kuriame nurodyta, kad 2026 m. kovo 4 d. Č. G. buvo nustatyti neblaivumo požymiai – nerišli kalba, iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Įvertinta bendra būklė: eiti tiesia linija, pėda po pėdos – negali, stovėdamas, pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) – negali. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 1 valandą, buvo atliktas neblaivumo patikrinimas prietaisu Alcotest 7510, Nr. ARKB-0126, patikros sertifikato Nr. 2430834, ir pirmu tikrinimu, 18.19 val., nustatytas 2.48 prom. girtumas, antru tikrinimu, 18.34 val., nustatytas 2.61 promilių girtumas. Č. G. prisipažino, kad vairavo automobilį Subaru, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, bei su alkotesterio rezultatais sutiko, tačiau neblaivumo nustatymo akto nepasirašė, kadangi po eismo įvykio patirtų sužalojimų buvo išvežtas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę apžiūrai (b. l. 35);

- alkotesterio patikros kvitais, iš kurių matyti, kad 2026 m. kovo 4 d., 18:19 val., Č. G. alkotesteriu ARKB-0126, Nr. 2430834, patikros sertifikato Nr. 2430834, galioja iki 2026 m. birželio 15 d., nustatytas 2.48 promilių girtumas. 2026 m. kovo 4 d., 18:34 val. Č. G. alkotesteriu nustatytas 2.61 promilių girtumas (b. l. 36 – 38);

- 2026 m. kovo 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota tamsiai žalios spalvos lengvojo automobilio Subaru, valstybinis numeris (vokiški) (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini). Automobilis yra nuvažiavęs į griovį, adresu Vilniaus rajonas, 2812 kelias ((duomenys neskelbtini)). Automobilio priekinė dalis nukreipta į (duomenys neskelbtini) kaimo pusę, o galinė dalis nukreipta link (duomenys neskelbtini) kaimo pusės. Automobilis Subaru yra apvirtęs ant dešinio šono, guli griovyje. Matomi visapusiški automobilio kėbulo apgadinimai. Įvykio vietoje nėra gatvės apšvietimo. Salono viduje bendra tvarka nepažeista. Automobilio salono viduje jokių draudžiamų daiktų nerasta. Automobilis Subaru yra paimamas ir išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu Vilnius., Minsko pl. 21. Daugiau įvykiui reikšmingų daiktų ar pėdsakų rasta bei paimta nebuvo. Įvykio vieta nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis (b. l. 13-21);

- 2026 m. kovo 4 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodoma, kad įvykio vietos apžiūra atliekama Vilniaus rajono sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., ( koordinatės (duomenys neskelbtini)). Apžiūrint įvykio vietą, yra matomas tiesus bei horizontalus kelio ruožas, važiavimo kryptimi įrengta po vieną eismo juostą. Apžiūrimoje atkarpoje, dešinėje ir kairėje pusėje – grioviai. Apžiūrima kelio atkarpa nėra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis. Automobilio ir kitų objektų išsidėstymas, išmatavimai užfiksuoti nuotraukose, eismo įvykio schemoje. Po eismo įvykio lengvasis automobilis Subaru, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi apvirtęs ant savo dešinės pusės kėbulo šono, nuvažiavęs nuo kelio tiesiame ruože. Stovi priekine dalimi nukreiptas į kelią „2812“ (b. l. 22-26);

- priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu, pagal kurį 2026 m. kovo 4 d. automobilis „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu Minsko pl. 21, Vilnius (b. l. 40);

- VŠĮ „Emprekis“ duomenimis, kad lengvojo automobilio „Subaru Forester“ (gamybos metai: 2005, variklio galia 92 KW (125 AG)) kaina su PVM – 2570 eurai (b. l. 47);

- informacija apie kelių transporto priemones, pateiktą iš teisėsaugos institucijų naršyklės Eucaris, kuria nustatyta, kad duomenų apie automobilio „Subaru Forester“, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininką, nėra. Automobilis registruotas Vokietijoje (b. l. 41-42);

- Č. G. pateikta 2026 m. sausio 28 d. automobilio „Subaru Forester“, VIN: (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartimi. Iš sutarties nustatyta, kad minėtą automobilį Č. G. už 1800 eurų nusipirko iš H. P. (b. l. 43);

- automobilio registravimo liudijimu (išduoto Vokietijoje), iš kurio matyti, kad automobilis registruotas H. P. vardu (b. l. 44-46);

- 2026 m. kovo 10 d. leidimu atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę, kuriuo Č. G. išduotas leidimas atsiimti jam priklausantį automobilį (b. l. 54);

- 2026 m. kovo 4 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus Reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus tyrėjo Fausto Leleiko tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodoma, 2026 m. kovo 4 d., apie 17:34 val., Vilniaus rajono sav., (duomenys neskelbtini) sen., 2812 kelyje, ties (duomenys neskelbtini) k., ( koordinatės – (duomenys neskelbtini)) Č. G., gim. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (D), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai tikrinimo metu nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra 2,48 promilės etilo alkoholio koncentracija. Vairuotojas Č. G. taip pat sukėlė eismo įvykį, nuvažiuodamas nuo kelio į griovį, po ko su greitosios medicinos pagalbos brigada „r0841“ buvo pristatytas apžiūrai į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Šiais savo veiksmais įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (b. l. 1-5).

Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir teismo išvadų

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nusikalstama veika padaroma veikiant tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas žino, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip elgtis (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-132-935/2021, nutarties 31 punktas). BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali ir baudžiamosios atsakomybės buvimui nereikalauja padarinių atsiradimo (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-315-908/2020, nuosprendžio 13 punktas).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad Č. G., kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo automobilį „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,48 promilės etilo alkoholio koncentracija. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. Č. G. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta ikiteisminio tyrimo apklausto liudytojo parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio parodymai, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys, kita vaizdinė ir rašytinė medžiaga. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama Č. G. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismo vertinimu, nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, jog vairuoja transporto priemonę, būdamas neblaivus, suprato pavojingą šių veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti. Teismas, pagal byloje nustatytas aplinkybes, Č. G. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir kitų klausimų

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisme gautas Ž. V. prašymas atleisti kaltinamąjį Č. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Prašyme nurodyta, jog ji pasižada, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Ji teigia, kad jos sugyventinis Č. G. yra vertas teismo pasitikėjimo, jis yra doras ir sąžiningas, turintis visus reikiamus socialinius įgūdžius. Jis niekada nebuvo teistas, priklausomybės ligų centre nesigydė. Tai pirmas kartas, kai jis vairavo automobilį, būdamas neblaivus. Jis yra atsakingas, pareigingas ir darbštus. Darbovietėje charakterizuojamas teigiamai. Nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, kad padarė šį nusižengimą. Nusikalstama veika žala padaryta nebuvo. Jis įsipareigoja laikytis įstatymų, nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Priklausomybės ligų centre, psichikos sveikatos centre gydytas nebuvo, todėl šie faktai leidžia pagrįstai manyti, kad ši jo padaryta veika yra atsitiktinė, kad jis padarė tinkamas išvadas ir daugiau nedarys naujų nusikalstamų veikų. Ji įsipareigoja daryti teigiamą įtaką jo tolimesniam gyvenimui, nes jie gyvena kartu, kartu praleidžia laisvalaikį, jis klausosi jos nuomonės, jos nuomonė jam yra svarbi. Nurodo, kad ji darbe vertinama teigiamai, yra sąžininga, atsakinga, patikima, niekada nepažeidinėjo įstatymų. Yra dora pilietė, yra tikra, kad taip pat yra verta teismo pasitikėjimo. Atsižvelgdama į padaryto nusižengimo pobūdį, kaltininko asmenybę, pasekmių dėl padarytos nusikalstamos veikos nebuvimą, prašo atleisti Č. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Ji, kaip laiduotoja, įsipareigoja laiduoti už savo sugyventinį, daryti jam teigiamą įtaką (b. l. 92 – 97).

Teismo posėdžio metu apklausta Ž. V. savo prašymą palaikė ir nurodė, kad Č. G. yra jos sugyventinis. Teigė, kad ji jį prižiūrės, kad daugiau nebūtų pažeidimų, ji atsako, kad jis nieko blogo nepadarytų, kad taisyklių nepažeistų. Nurodė, kad ji neteista. Jie gyvena tris metus kartu. Jis negeria, jei baliukas, tai tik simboliškai, nepiktas, nesibara. Ji juo pasitiki, jis klauso jos nuomonės. Paaiškino, kad jie atvažiavo, jis pasakė, kad pastatys mašiną į vietą, bet išvažiavo. Kai parsivežė, išgėręs jau buvo. Jis sodyboje gal su draugais susitiko, kitą dieną ji atvežė jį namo. Jis grįžo namo, namie pabuvo gal 10-15 min., jie tarėsi, kad jis bus dvi dienas sodyboje. Jis pasakė, kad mašiną į vietą pastatys, galvojo, kad į garažą įvarys. Jis nebuvo girtas, kvapas buvo, pagiriotas buvo. Tarp jų namie konflikto nebuvo. Kažkas buvo, kad jis sakė, kad alkoholio norės. Nesusipyko, ji pasisiūlė jam nueiti ir nupirkti. Kiek jie gyvena kartu, jis prisigėręs nebuvo. Kai jis nori išgerti, išvažiuoja ten, kur ankščiau gyveno ir išgeria. Nurodė, kad dabar jis nevažiuos niekur, nes bus su juo, ji neduos raktų ir teisių jis neturės. Teigė, kad ji savo automobilį turi. Jei ji pas vaikus šampano išgeria, tai jis ją namo parveža. Nurodė, kad ji galvoja, kad jis jos klausys. Kalbėjo apie šį įvykį, bet tai gal jam gėda, nenori apie tai kalbėti. Paaiškino, jog jai paskambino iš policijos į jo telefoną. Į įvykio vietą ji nebuvo nuvykusi. Nepagalvojo, kad jis gali išvažiuoti iš kiemo. Negali atsakyti, kodėl leido jam mašiną perstatyti. Nurodė, kad tai pamoka ir jai pačiai. Jai baisu, kad galėjo netekti žmogaus. Taip jis galėjo ir pats mirti, ir numušti kažką. Teigė, kad detaliai jis jai nepapasakojo. Jis išvažiavo, pervažiavo „betonkę“ ir neprisimena kaip įvyko, kad paskui žmones sutiko ir pats kvietė greitąją ir policiją. Šito nepasakojo, kad automobilį sumėtė. Jis pasakė, kad negers daugiau niekada ir už vairo nesės, ji patikėjo. Kai ji sužinojo, kad jį išvežė greitoji, ji paskambino dukrai ir dukra su žentu nuėjo į ligoninę, ji tą dieną jo nematė, jai žentas pranešė apie jo būklę. Kaltinamasis jai sakė, kad neprisimena, ar pirko alkoholio, kai važiavo prie vairo. (duomenys neskelbtini) m. mirė Č. tėvas, o po dviejų metų mirė ir mama (b. l. 101 – 102);

Kaltinamasis ir jo gynėjas teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Prokurorė teisiamojo posėdžio metu taip pat prašė atleisti Č. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, dviejų metų laikotarpiui be užstato ir perduoti jį Ž. V. atsakomybėn.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos nurodo pagrindines sąlygas, kurioms esant galima asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, jeigu asmuo: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 4 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-132-699/2017, Nr. 2K-134-1073/2018, Nr. 2K-196-697/2018, Nr. 2K-176-303/2018). Be to, formuojamoje teismų praktikoje taikydami BK 40 straipsnio nuostatas teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-120-489/2016, Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-184-697/2019).

Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos įstatyme numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį Č. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Vertindamas kaltinamojo asmenybės pavojingumą, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltinamojo antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltinamojo gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys. Č. G. kaltinamas vieno nesunkaus nusikaltimo (BK 11 straipsnio 3 dalis) padarymu, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, atsakomybės nevengė, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto ir davė išsamius parodymus, savo poelgį vertina kritiškai. Kaltinamasis praeityje neteistas (b. l. 60), administracine tvarka per pastaruosius 5 metus baustas vieną kartą, paskirta bauda sumokėta, padarytas nusižengimas nelaikytinas itin šiurkščiu (b. l. 61), dirbantis VšĮ (duomenys neskelbtini) – pagalbiniu slaugos darbuotoju (b. l. 62), darbovietės charakterizuojamas teigiamai (b. l. 95), išsiskyręs. Pažymėtina, kad ir valstybinis kaltintojas baigiamųjų kalbų metu pritarė ir prašė, kad kaltinamojo atžvilgiu būtų taikomas laidavimo institutas. Pagrindo teigti, jog Č. G. yra būdingas neteisėtas elgesys ir asmuo nesilaikys įstatymų bei darys naujas nusikalstamas veikas, nėra. Minėtos aplinkybės, leidžia teismui daryti išvadą, kad padarytą nusikalstamą veiką galima vertinti kaip atsitiktinę, o ne kaip jo susiformavusio nusikalstamo elgesio natūralų rezultatą. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad esminę reikšmę turi ne bausmės griežtumas, bet jos neišvengiamumas, o nurodytų duomenų visuma leidžia spręsti, kad jo pavojingumas dar nėra pasiekęs tokio laipsnio ir jis nėra piktybinis teisės normų reikalavimų pažeidėjas, kurį galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis, todėl yra pagrindas Č. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, Nr. 2K-160/2010, Nr. 2K-305/2011, Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, Nr. 2K-312/2011, Nr. 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-305/2011). Taigi, laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi.

Bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad Ž. V. yra tinkama būti laiduotoja, byloje nėra jokių duomenų, neigiamai charakterizuojančių galimą laiduotoją – Ž. V. yra kaltinamojo sugyventinė, tiek iš kaltinamojo, tiek galimos laiduotojos žodžių matyti, kad jie kartu gyvena 3 metus, dažnai praleidžia laisvalaikį kartu, turi bendrų planų ateičiai, kartu priima sprendimus, todėl darytina išvada, kad jie siejami artimais ryšiais. Kaltinamajam yra svarbi Ž. V. nuomonė, jis jos klauso. Apie įvykį ji sužinojo gavusi skambutį iš policijos, todėl kaltinamasis ir galima laiduotoja turėjo pokalbį apie nagrinėjamą įvykį, jo pasekmes. Nuolatinis tarpusavio bendravimas ir santykių palaikymas laikytinas pakankamu išvadai, kad tarp asmenų esantys santykiai yra stabilūs ir glaudūs, kad Ž. V. gebėtų daryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, jį kontroliuoti. Bylos duomenimis, Ž. V. neteista, administracine tvarka nebausta (b. l. 97), dirbanti VšĮ (duomenys neskelbtini) – slaugytojo padėjėja, darbovietėje charakterizuojama teigiamai (b. l. 96).

Svarbu akcentuoti ir tai, kad Č. G. anksčiau nebuvo padaręs nusikalstamų veikų, susijusių su automobilio vairavimu esant neblaiviam, todėl Ž. V. neturėjo jokio pagrindo įtarti savo sugyventinio galimo tokio elgesio. Taip pat pabrėžtina, kad laidavimo institutas yra taikomas tik tuomet, kai nusikalstama veika jau yra padaryta, tad laiduotojui negali būti priskirtas kriterijus – kaltininko sulaikymas nuo nusikaltimo, už kurį ir yra sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės taikymo/atleidimo klausimas, nes tokiu atveju šio kriterijaus neatitiktų nei vienas laiduotojas. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad Ž. V. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jos, kaip laiduotojos atsakomybę ir kad ji išreiškė sutikimą būti laiduotoja. Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis apie Ž. V. asmenybę, turi pagrindo manyti, kad ji turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojos pareigas, daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, tai daro ir darys. Ji yra verta teismo pasitikėjimo ir yra tinkama būti laiduotoja, nes atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytus reikalavimus.

Teismas, įvertinęs bylos duomenis mano, jog nagrinėjamoje byloje nustatyti visi BK 40 straipsnyje numatyti pagrindai, nes: kaltinamasis Č. G. visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes anksčiau nebuvo teistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, todėl, teismo vertinimu, galima daryti išvadą, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, į kilusias pasekmes, Č. G. asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojos Ž. V. asmenybę ir daro išvadą, jog laidavimas 2 (dviejų) metų terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltinamajam. Laiduotoja per nurodytą laidavimo terminą turės galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir toks laidavimo terminas, įvertinus ankstesnį Č. G. elgesį bei jo asmenybę, yra pakankamas. Teismo vertinimu, pats baudžiamasis procesas leido Č. G. kritiškai įvertinti savo veiksmus ir tai turės įtakos Č. G. kaip prevencinio pobūdžio priemonė, taip pat įvertinus kaltinamojo ir laiduotojos finansinę padėtį, laidavimo užtikrinimui papildomos priemonės, teismo nuomone, nereikalingos, dėl to užstatas neskirtinas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Baudžiamasis įstatymas numato, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamas veikas. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės, turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis šia teise, vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore alkoholio kiekio matuokliu nustatyta 2,48 promilės etilo alkoholio koncentracija. Be to, būdamas neblaivus jis nesuvaldė vairuoto automobilio, nuvažiavo nuo kelio, tokiu būdu sukėlė eismo įvykį ir susižalojo, buvo gydomas ligoninėje. Šios aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra ypač pavojinga, šiurkščiai pažeidžianti kelių transporto eismo saugumo taisykles. Pažymėtina, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika sunkių ar negrįžtamų padarinių nesukėlė tik laimingo atsitiktinumo dėka, o pats kaltinamasis buvo abejingas bet kokiems gresiantiems padariniams. Teismo vertinimu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys sudaro pagrindą kartu su bausme kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo 2026 m. kovo 9 d.

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas pastarojo kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Č. G. nusikalstamą veiką padarė naudodamas transporto priemonę – automobilį „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Be šios transporto priemonės kaltinamasis negalėtų padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl šis automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. BK 72 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Prokurorė baigiamųjų kalbų metu nurodė, jog automobilis įvykio metu buvo sugadintas, yra nevažiuojantis, reikalaujantis didelio remonto, todėl nėra galimybės konfiskuoti paties automobilio. Atsižvelgiant į tai, prašė konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią sumą. Kaltinamojo gynėjas sutiko su tokiu prokurorės prašymu. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, automobilio būklę po eismo įvykio, procesų dalyvių nuomones bei aptartą teisinį reglamentavimą, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas iš kaltinamojo konfiskuoti transporto priemonės – automobilio „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, kuri remiantis išrašu iš VšĮ „Emprekis“ yra 2570 Eur eurų su PVM (b. l. 47). Tokia suma išieškotina iš kaltinamojo.

BK 72⁵ straipsnyje nustatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismas, atsižvelgdamas į bylos medžiagą, t. y. į tai, jog, kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konstatuoja, kad dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose yra skirtinas, įpareigojant tai padaryti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl kitų nuosprendžiu spręstinų klausimų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kuriose nurodyta, jog dėl kaltinamajam Č. G. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valstybės išlaidos sudaro – 40 eurų sumą (b. l. 107–111).

Pagal anksčiau suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą būtino gynėjo dalyvavimo atvejais, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nebuvo priteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015). Tiek tarptautiniais (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punktas), tiek nacionaliniais (Lietuvos Respublikos Konstitucija, BPK 44 straipsnio 8 punktas) įstatymais yra įtvirtinta kiekvieno asmens, kaltinamo nusikaltimo padarymu, teisė gintis pačiam arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jeigu jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje numatyta asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimą), o valstybė privalo užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šią konstitucinę teisę būtų reali. Teisingumo interesai yra įtvirtinti BPK 51 straipsnyje, kuriame yra numatyti atvejai, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas, t. y. šio įstatymo paskirtis yra teisės į gynybą užtikrinimo procesinė garantija tiems asmenims, kurių galimybės pasirūpinti savo teisių ir teisėtų interesų gynyba dėl vienų ar kitų priežasčių baudžiamojo proceso metu yra ribotos. Aiškinamajame rašte dėl BPK 51 ir 106 straipsnių pakeitimų, kurie įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 15 d. akcentuojama, jog tokie pakeitimai priimti tikslu užkirsti kelią piktnaudžiauti baudžiamuoju procesu, kad valstybės garantuojama teisine pagalba nesinaudotų tie, kurie turi galimybių pasikviesti savo gynėją bei siekiant užkirsti kelią baudžiamojo proceso vilkinimui. Rašte, be kita ko, vadovaujamasi ir EŽTT praktika, kurioje akcentuojama, kad sprendžiant dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo svarbūs du aspektai – pirma, asmuo buvo nuteistas; antra, jo turtinė padėtis, t. y. ar jis, atsižvelgiant į turimą informaciją apie jo turtą ir lėšas, gali padengti visas (dalį) valstybės patirtų išlaidų. Taigi ir nauji BPK pakeitimai negali būti laikomi numatančiais pareigą teismui visais atvejais, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus, priteisti iš asmens, pripažinto kaltu, išlaidas valstybės garantuojamai teisinei pagalbai.

Nagrinėjamu atveju teismas, remiantis įstatymu, nustatė privalomą gynėjo dalyvavimą procese, kadangi baudžiamoji byla buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamajam buvo paskirtas ir procese dalyvavo gynėjas advokato padėjėjas Gytis Gaurilčikas. Teismas atsižvelgęs į kaltinamojo Č. G. turtinę padėtį, byloje paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje pažeistų teisingumo ir protingumo principus bei nepagrįstai apsunkintų kaltinamojo padėtį, nes gynėjas procese dalyvavo ne dėl kaltinamojo noro, bet dėl įstatymu pagrįsto teismo sprendimo. Dėl to prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš Č. G. dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo nagrinėjant bylą teisme netenkintinas.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės 2026 m. kovo 9 d. nutarimu (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-06780-26) taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas Č. G. turtui – automobiliui „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nustatant visišką nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant turtą valdyti, juo disponuoti ir naudotis 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. kovo 9 d. iki 2026 m. rugsėjo 9 d. (b. l. 48 – 49), paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atsižvelgiant į tai, kad šiuo nuosprendžiu bus išieškoma automobilio vertė.

Kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 74 – 76) – panaikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus.

Dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas Č. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., vardu (vokas prisegtas prie bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas jį išdavusiai įstaigai – AB „Regitra“.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai išnagrinėti – vokas su CD-R laikmena su pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais (prisegtas prie bylos viršelio) – paliktini saugoti prie bylos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 307 straipsnio 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Č. G. (Č. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Perduoti Č. G. (Č. G.) pagal laidavimą laiduotojos Ž. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybėn be užstato, nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti Č. G. (Č. G.) baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių terminui, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. kovo 9 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš Č. G. (Č. G.) automobilio Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 2570 Eur (du tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt eurų).

Išaiškinti, kad lėšos, atitinkančios konfiskuotinos transporto priemonės vertę, turi būti sumokėtos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6610).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu, Č. G. (Č. G.) skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, įpareigojant tai padaryti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Laikinąjį nuosavybės teisės apribojimą, skirtą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės 2026 m. kovo 9 d. nutarimu (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-06780-26), Č. G. turtui – automobiliui „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nustatant visišką nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant turtą valdyti, juo disponuoti ir naudotis, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 40 eurų priteisimo už kaltinamajam Č. G. (Č. G.) suteiktą teisinę pagalbą, netenkinti.

Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Č. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., vardu, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti jį išdavusiai įstaigai – AB „Regitra“.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su CD-R laikmena su pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Č. G. (Č. G.) kad laidavimo metu jam padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jam padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai Ž. V., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl Č. G. (Č. G.) baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.