Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Vaida Railienė

parengimo nagrinėti bylą teisme metu, susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje S. R. J., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalyje, BK 167 straipsnio 1 dalyje bei BK 168 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose 2019 m. lapkričio 4 d. gauta, 2019 m. spalio 29 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi persiųsta pagal teismingumą, baudžiamoji byla kurioje S. R. J. yra kaltinamas tuo, kad „terorizavo žmogų, neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą ir ją atskleidė bei panaudojo, tai yra: laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio mėnesio iki 2016 m. liepos mėn., prasidėjus skyrybų procesui tarp dukros Ž. M. ir D. M., rinko asmeninius duomenis apie D. M. ir K. Z., turėdamas tikslą K. Z. bei D. M. sukelti stresą, nerimą, baimę ir kitaip terorizuoti. Tyčia sistemingai siuntė D. M., K. Z., jų artimiesiems ir pažįstamiems bei pašaliniams asmenims adresuotus tikrovės neatitinkančius, įvairaus necenzūrinio, įžeidžiančio, šmeižiančio pobūdžio laiškus su atvirai grasinančiais, žmogų bauginančiais, aiškiai nepadoraus turinio žodžiais, frazėmis ir pasisakymais, siekė pažeminti nukentėjusiąją K. Z. bei D. M., laiškuose vartodamas tekstus, kaip: „gerai apmokama kekšė“, „girdėjau kovo 1 d. turėjai atvykti į Vilnių aptarnauti stoties rajoną; Vilniuje klientus aptarnausi į burną kaip ir Budelkiemio rajone“, „kurva“, „paleistuvė“, „ubagė“, „senų vyrų paklodė“, „šeimų ardytoja“, „už seksą išlaikoma jabakų“, „barakuda“, „šliundriško elgesio“, „skambėsit visa giminė Klaipėdoje“, „siūlome parašyti straipsnį apie Klaipėdos paleistuvę K. Z. gyv. (duomenys neskelbtini); ši paleistuvė išardė šeimą; jos sugyventinis motinos Z. vienmetis. Tikėtina, kad abi su juo mylisi“, „visi pažįstami tą kekšę bado pirštais“, „vaikystėje ji neturėjo nei tėvo, nei motinos, augo be tėvų priežiūros, auklėjimo ir meilės“, „apie sugyventinės mokyklinius gabumus ir nuopolius gali papasakoti R. (duomenys neskelbtini)“, „pabėgo iš Klaipėdos į Vilnių, kad vietoje galėtų „obliuot“, „tai kurvai tik 22 m., o alfonsų turėjo krūvas“, „viena tema tiktai liečia abu, t. y. kaip sugulti į lovą“ „paleistuvės telefonas (duomenys neskelbtini), „Vilniuje bus tikras pragaras, pasiruošk, žinok kurvom visur sunku; „be reikalo feisbuxe šlykščią fizionomiją ištrynei, atpažinsim ir taip“, kurie akivaizdžiai žeidė nukentėjusiuosius, vertė pergyventi dėl savo sveikatos ir tokiu būdu sukūrė nukentėjusiesiems bauginančią, keliančią nerimą situaciją, dėl kurios nukentėjusieji jautė nuolatinę baimę, įtampą ir be nukentėjusiųjų sutikimo, neteisėtai, viešai skelbė duomenis apie jų privatų gyvenimą. Tokiu būdu S. R. J., naudodamas psichinę prievartą, sistemingai baugino K. Z. ir terorizavo D. M. bei be sutikimo, neteisėtai rinko ir viešai skelbė informaciją apie privatų šių asmenų gyvenimą.“

Baudžiamoji byla perduodama prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu surašytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, kas trukdo nagrinėti bylą iš esmės.

Kaltinamasis aktas – vienas svarbiausių baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentų, kuris yra išeities pozicija nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, nes juo apibrėžiamos bylos nagrinėjimo teisme ribos. Todėl kaltinamasis aktas turi būti surašytas be esminių trūkumų tiek turinio, tiek formos prasme. Teismų praktikoje laikoma, kad netinkamas veikos kvalifikavimas arba netinkamas nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių aprašymas yra tokie kaltinamojo akto trūkumai, kurie trukdo nagrinėti bylą ir kurie nėra taisomi nagrinėjant bylą teisme. Aprašant veiką turi būti nurodytas ir kaltinamo asmens poelgis, už kurį traukiama baudžiamojon atsakomybėn, ir tą poelgį atitinkantis teisinis terminas, įstatymo leidėjo atskleidžiamas normos dispozicijoje. Kiekvienas nusikalstamos veikos sudėties požymis turi savo turinį, atitinkantį kaltininko poelgį ir šis turinys turi būti aiškiai nurodytas kaltinamajame akte, kad nei teismui, nei kaltinamajam netektų spėlioti dėl požymio turinio. Protingumo, teisingumo, sąžiningumo, onus probandi principai reikalauja, kad prokuroro padarytos klaidos būtų taisomos paties prokuroro (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-337/2006).

Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnis reglamentuoja reikalavimus kaltinamojo akto turiniui. Pagal BPK 219 straipsnio 1 dalies 3 punktą kaltinamajame akte turi būti aprašyta padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai, kitos aplinkybės, svarbios kvalifikuojant veiką pagal baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Tai būtina tam, kad kaltinamas veikos padarymu asmuo žinotų, kokie nusikalstami veiksmai (neveikimas) inkriminuoti, kokie jų padariniai (pasekmės), kokia baudžiamoji atsakomybė numatyta už padarytą veiką ir galėtų tinkamai pasirengti gynybai (Konstitucijos 31 str. 6 d., BPK 10 str.). Byla perduodama prokurorui surašyti naują kaltinamąjį aktą tada, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinimas bus sukonkretintas, patikslintas, taps labiau pagrįstas ir tai padės teismui nustatyti tiesą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139/2006). Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje pabrėžiama bendrosios kompetencijos teismų praktikoje išreikšta kaltinimo pareiškimo reikšmė ir svarba: kaltinimo pareiškimas asmeniui nėra vien formalus prokuroro veiksmas, nustatantis teisminio nagrinėjimo ribas nurodant, kokie duomenys yra pagrindas kaltinti asmenį padarius nusikalstamą veiką; asmeniui pareiškus kaltinimus, yra išreiškiama prokurorų, kaip valstybės pareigūnų, veikiančių valstybės vardu, oficiali pozicija, kad baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių nusikalstamos veikos padarymą (Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimas byloje Nr. 3/2015-13/2015-15/2015).

Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, byla prokurorui gali būti perduodama tik esant trijų sąlygų visumai: kaltinamojo akto turinys neatitinka BPK 219 straipsnyje nurodytų šio procesinio dokumento turinio reikalavimų; kaltinamojo akto trūkumai yra tokie, kurių negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme; kaltinamojo akto trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą (kasacinė nutartis Nr. 2K-222/2013). Kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.) (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas) (kasacinė nutartis Nr. 2K-319/2014). Iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą. Nusikalstama veika turi būti aprašyta išsamiai ir kartu glaustai, nurodant tas faktines aplinkybes, kurios reikšmingos šią veiką kvalifikuoti. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (kasacinė nutartis Nr. 2K-88-942/2016).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad nusikalstamos veikos padarymo vieta yra vieta, kurioje asmuo veikė arba turėjo ir galėjo veikti, arba vieta, kurioje atsirado baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai. Nusikalstamos veikos padarymo vieta turi būti nurodyta pareikštame kaltinime, o ne nustatinėjama teisme, remiantis ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis ar jos ieškoma baudžiamosios bylos medžiagoje. Įstatymų leidėjas pareigą suformuluoti kaltinimą yra numatęs prokurorui, o ne teismui, nes kitaip būtų paneigta ikiteisminio tyrimo, kaip vienos iš baudžiamojo proceso stadijų, esmė. Apie būtinumą nurodyti nusikalstamos veikos padarymo vietą įstatyme nurodoma aiškiai, todėl apie tai iš viso nieko nenurodžius kaltinamajame akte, tai turi būti laikoma esminiu šio akto trūkumu. Net ir tuo atveju, jeigu, prokuroro nuomone, nėra galimybės nustatyti veikos padarymo vietos, apie tai kaltinamajame akte irgi turi būti nurodyta.

Nagrinėjamu atveju kaltinamajame akte nurodyta, kad kaltinamasis tyčia sistemingai siuntė D. M., K. Z., taip pat ir jų artimiesiems ir pažįstamiems bei pašaliniams asmenims adresuotus tikrovės neatitinkančius, įvairaus necenzūrinio, įžeidžiančio, šmeižiančio pobūdžio laiškus su atvirai grasinančiais, žmogų bauginančiais, aiškiai nepadoraus turinio žodžiais, frazėmis ir pasisakymais, siekė pažeminti nukentėjusiąją K. Z. bei D. M., tačiau jame nenurodyta, kada, iš kur ir kam konkrečiai buvo siunčiami laiškai, kada juos gavo adresatai, taip pat, kokio konkretaus turinio laiškai buvo siųsti kiekvienam nukentėjusiajam.

Be to, kaltinime pagal BK 145 straipsnio 2 dalį yra nurodoma, jog S. R. J. kaltinamas tuo, kad jis naudodamas psichinę prievartą, sistemingai baugino nukentėjusiąją K. Z. ir terorizavo D. M., tačiau kaip konkrečiai BK 145 straipsnio 2 dalies prasme pasireiškė bauginimas ir terorizavimas nėra detalizuojama.

Be to, S. R. J. pateiktas kaltinimas pagal dėl BK 167 straipsnio 1 dalį taip pat yra ydingas ir nesuprantamas (BPK 219 straipsnio 3 punktas), nes veika aprašyta taip, kad neįmanoma suprasti kokią, kur ir kokiu būdu informaciją apie nukentėjusiųjų privatų gyvenimą rinko kaltinamasis, nors šie duomenys dėl BK 167 straipsnio 1 dalies sudėties požymių buvimo yra esminiai. Nusikalstamos veikos pagal BK 167 straipsnį dalykas – ne bet kokia informacija, o tokia, kurios turinį sudaro žinios apie privatų gyvenimą: vidiniai asmens šeimos santykiai, kilmė, lytinis, dvasinis, religinis gyvenimas, sveikatos būklė, įpročiai, privatus susirašinėjimas, pokalbiai, privati kompiuteryje saugoma informacija. Privatus gyvenimas neapima dalykų, kurie viešai prieinami arba skelbiami žmogui sutinkant: gimimo data, lytis, išsilavinimas, specialybė, profesija, šeiminė padėtis, nekilnojamasis turtas, dalyvavimas organizacijų veikloje, laisvalaikis ir kt.

Be to, iš kaltinimo pagal BK 168 straipsnio 1 dalį taip pat negalima suprasti, kada, kokiu būdu, kokio konkretaus turinio informaciją, sudarančią žinias apie privatų nukentėjusiųjų gyvenimą, viešai paskelbė kaltinamasis. Šie duomenys dėl BK 168 straipsnio 1 dalies sudėties požymių buvimo taip pat yra esminiai.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinime nurodyta, kad kaltinamasis laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio mėnesio iki 2016 m. liepos mėn., prasidėjus skyrybų procesui tarp dukros Ž. M. ir D. M., rinko asmeninius duomenis apie D. M. ir K. Z., turėdamas tikslą K. Z. bei D. M. sukelti stresą, nerimą, baimę ir kitaip terorizuoti, tačiau susipažinus su bylos medžiaga, matyti, kad laiškai nukentėjusiesiems buvo siunčiami tiek 2017 metais, tiek ir 2018 metais. Be kita ko, ir Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 2018 m. liepos 20 d. rašte nurodė, kad paskutinis laiškas buvo išsiųstas 2018 m. birželio 18 d. ( t. 1, b. l. 108).

Pažymėtina, kad prokuroro pareiga yra išsamiai atlikti ikiteisminį tyrimą, ši pareiga negali būti nepagrįstai perkeliama bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kaltinimą pagrindžiančių papildomų duomenų rinkimas teisme gali užvilkinti bylos nagrinėjimą ir sudaryti prielaidas manyti, kad teismas yra šališkas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111- 677/2016).

Nagrinėjamu atveju darytina vienareikšmiška išvada, kad dėl aptartų kaltinimo trūkumų yra apsunkintas bylos nagrinėjimas teisiamajame posėdyje bei apsunkinta ir kaltinamojo teisė į gynybą. Kaltinamasis turi teisę žinoti, kuo jis konkrečiai kaltinamas. Priešingu atveju gali atsirasti pagrindas konstatuoti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalies, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies bei BPK 44 straipsnio 7 dalies nuostatų pažeidimus. Teismo vertinimu, nurodyti kaltinamojo akto trūkumai, net jei juos ir būtų galima ištaisyti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, trukdytų jos nagrinėjimą, sąlygotų kaltinimo pakeitimą, tikslinimą, dėl to bylos nagrinėjimas teisiamajame posėdyje būtų apsunkintas ir truktų ilgiau.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad kaltinamasis aktas neatitinka baudžiamojo proceso įstatymo, nes jame nenurodytos ar ydingai nurodytos svarbios inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybės, kas trukdo nagrinėti bylą, todėl byla grąžinama prokurorui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 11¹ straipsniu, 232 straipsnio 3 punktu, 234 straipsnio 2 dalimi ir 439-440 straipsniais,

nutaria:

baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamasis S. R. J. kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį, 167 straipsnio 1 dalį ir 167 straipsnio 1 dalį, perduoti prokurorui.

Nutartis per septynias dienas nuo patvirtinto nuorašo gavimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo bet kuriuos to teismo rūmus.