- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-20
- Bylos Nr.
- 1S-110-651/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32970-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalia Kursevičienė
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose 2019 m. lapkričio 4 d. gauta baudžiamoji byla kurioje S. R. J. yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 2 dalyje, BK 167 straipsnio 1 dalyje, BK 168 straipsnio 1 dalyje, o būtent: „terorizavo žmogų, neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą ir ją atskleidė bei panaudojo, tai yra: laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio mėnesio iki 2016 m. liepos mėn., prasidėjus skyrybų procesui tarp dukros Ž. M. ir D. M., rinko asmeninius duomenis apie D. M. ir K. Z., turėdamas tikslą K. Z. bei D. M. sukelti stresą, nerimą, baimę ir kitaip terorizuoti. Tyčia sistemingai siuntė D. M., K. Z., jų artimiesiems ir pažįstamiems bei pašaliniams asmenims adresuotus tikrovės neatitinkančius, įvairaus necenzūrinio, įžeidžiančio, šmeižiančio pobūdžio laiškus su atvirai grasinančiais, žmogų bauginančiais, aiškiai nepadoraus turinio žodžiais, frazėmis ir pasisakymais, siekė pažeminti nukentėjusiąją K. Z. bei D. M., laiškuose vartodamas tekstus, kaip: „gerai apmokama kekšė“, „girdėjau kovo 1 d. turėjai atvykti į Vilnių aptarnauti stoties rajoną; Vilniuje klientus aptarnausi į burną kaip ir B. rajone“, „kurva“, „paleistuvė“, „ubagė“, „senų vyrų paklodė“, „šeimų ardytoja“, „už seksą išlaikoma jabakų“, „barakuda“, „šliundriško elgesio“, „skambėsit visa giminė K.“, „siūlome parašyti straipsnį apie K. paleistuvę K. Z. gyv. (duomenys neskelbtini); ši paleistuvė išardė šeimą; jos sugyventinis motinos Z. vienmetis. Tikėtina, kad abi su juo mylisi“, „visi pažįstami tą kekšę bado pirštais“, „vaikystėje ji neturėjo nei tėvo, nei motinos, augo be tėvų priežiūros, auklėjimo ir meilės“, „apie sugyventinės mokyklinius gabumus ir nuopolius gali papasakoti R. V. gimn.“, „pabėgo iš Klaipėdos į Vilnių, kad vietoje galėtų „obliuot“, „tai kurvai tik 22 m., o alfonsų turėjo krūvas“, „viena tema tiktai liečia abu, t. y. kaip sugulti į lovą“ „paleistuvės telefonas (duomenys neskelbtini)“, „Vilniuje bus tikras pragaras, pasiruošk, žinok kurvom visur sunku; „be reikalo feisbuxe šlykščią fizionomiją ištrynei, atpažinsim ir taip“, kurie akivaizdžiai žeidė nukentėjusiuosius, vertė pergyventi dėl savo sveikatos ir tokiu būdu sukūrė nukentėjusiesiems bauginančią, keliančią nerimą situaciją, dėl kurios nukentėjusieji jautė nuolatinę baimę, įtampą ir be nukentėjusiųjų sutikimo, neteisėtai, viešai skelbė duomenis apie jų privatų gyvenimą. Tokiu būdu S. R. J., naudodamas psichinę prievartą, sistemingai baugino K. Z. ir terorizavo D. M. bei be sutikimo, neteisėtai rinko ir viešai skelbė informaciją apie privatų šių asmenų gyvenimą.“
Žemesnės instancijos teismas
2. Plungės apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 28 d. nutartimi baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamasis S. R. J. kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso (toliau BK) 145 straipsnio 2 dalį, 167 straipsnio 1 dalį ir 167 straipsnio 1 dalį, perdavė prokurorui dėl netinkamai surašyto kaltinamojo akto. Teismas, įvertinęs kaltinamąjį aktą, sprendė, kad jis neatitinka baudžiamojo proceso įstatymo, nes jame nenurodytos ar ydingai nurodytos svarbios inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybės, tai trukdo nagrinėti bylą.
Šalies argumentai
3. Klaipėdos apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. nutartį dėl baudžiamosios bylos Nr. 1-643-995/2019 (prokuratūros Nr. 01-1-32970-19) perdavimo prokurorui ir priimti naują sprendimą - baudžiamąją bylą perduoti nagrinėjimui Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams. Nesutinka su teismu, kad yra visų sąlygų visuma, kad būtų galima grąžinti prokurorui. Nurodo, kad kaltinamojo akto turinys atitinka BPK 219 straipsnyje nurodytų šio procesinio dokumento turinio reikalavimus, nes yra aiškus ir informatyvus. Teigia, kad kaltinime nekeistinos iš esmės nei faktinės bylos aplinkybės, nei veikos kvalifikavimas. Pradėjus nagrinėti bylą teisme ir vis gi iškilus būtinybei kaltinimą patikslinti ar papildyti, tai jis būtų tikslinimas nekeičiant kvalifikavimo ar papildomas, nenurodant iš esmės jokių naujų, ikiteisminio tyrimo metu nežinomų, faktinių aplinkybių.
3.1. Nesutinka, kad netinkamai nurodomas nusikalstamos veikos darymo laikotarpis. Nurodo, kad nors laiškai, kaip nurodė apylinės teismas, buvo siųsti ir 2017-2018 metais, ne tik nuo 2014 m. balandžio mėnesio iki 2017 metų, tačiau kaltinime nurodomas tas laikotarpis ir dėl tų kaltinamojo S. R. J. rašytų laiškų, kurie inkriminuojami jam remiantis ikiteisminio tyrimo metu surinktais objektyviais duomenimis bei pagrįsti specialisto išvada. Veikų epizodai (2017-2018 metų), kurie nebuvo pagrįsti objektyviais ikiteisminio tyrimo duomenimis, S. R. J. nėra inkriminuoti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
4. Prokuroro įsitikinimu, skundžiama apylinės teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina. Nesutinka su teismu, jog kaltinamojo akto trūkumai yra esminiai ir trukdantys bylą nagrinėti teisme. Nurodo, kad kaltinamasis aktas yra aiškus ir informatyvus, o visi netikslumai galės būti patikslinti bylą nagrinėjant teisme.
5. Aukštesniosios instancijos teismas, susipažinęs su kaltinamojo akto turiniu, sutinka su apylinkės teismo išvada, kad jis neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir nustatyti trūkumai yra esminiai, trukdantys bylą nagrinėti teisme.
6. BPK 234 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Pažymėtina, kad pagal BPK straipsnio 3 dalį, esminiais šio Kodekso pažeidimais laikytini tokie pažeidimai, dėl kurių suvaržomos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie kliudo teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. BPK 219 straipsnyje išsamiai išvardyti būtini reikalavimai kaltinamojo akto turiniui bei formai. Kaltinamasis aktas turi būti pakankamai lakoniškas, bet kartu ir informatyvus, t. y. iš jo turi būti aišku, kuo ir kuo remiantis yra kaltinama. Kaltinamajame akte, be formalių jo turinio elementų (nurodytų 1-8 punktuose), kuriuos, be jokių abejonių, taip pat reikia aiškiai nurodyti, svarbiausia yra: 1) aiškiai aprašyti veiką, kurios padarymu yra kaltinama; 2) išvardyti visus duomenis, leidžiančius daryti išvadą, kad tą veiką galėjo padaryti kaltinamajame akte nurodytas asmuo; 3) tiksliai kvalifikuoti veiką, aiškiai nurodant, kokia BK norma (ar normos) už padarytą veiką numato baudžiamąją atsakomybę.
6.1. Konstatuojama, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veika, jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt. – BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas); kai kaltinamajame akte nenurodyti BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, dalis ir (ar) punktas, kai taikomas straipsnis susideda iš dalių ir (ar) punktų (BPK 219 straipsnio 5 punkto pažeidimas), ir kt. Tačiau ne bet koks kaltinamojo akto trūkumas yra pagrindas grąžinti bylą prokurorui. Teisę grąžinti bylą prokurorui suteikia tik toks BPK 219 straipsnio pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą teisme. Tai reiškia, kad byla prokurorui gali būti perduodama esant trijų būtinų sąlygų visumai: pirma, kaltinamojo akto turinys turi neatitikti BPK 219 straipsnyje nurodytų šio procesinio dokumento turiniui keliamų reikalavimų, antra, kaltinamojo akto trūkumai turi būti tokie, kurių nebūtų galima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme, ir, trečia, kaltinamojo akto trūkumai turi trukdyti teismui nagrinėti bylą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65/2007, 2K-146/2012, 2K-480/2012, 2K-222/2013, 2K-415-677/2016). Byla perduodama prokurorui naujam kaltinamajam aktui surašyti, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinimas bus sukonkretintas, patikslintas, taps labiau pagrįstas ir tai padės teismui nustatyti tiesą byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-250/2009, 2K-354/2008, 2K-34-303/2017).
7. Apylinkės teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad kaltinamajame akte nenurodyta nusikalstamos veikos padarymo vieta. Su tokia išvada aukštesniosios instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti. Kaltinamajame akte visiškai nėra nurodyta nusikalstamos veikos darymo vieta. Taip pat sutiktina su apylinkės teismu, kad nėra aiškiai aprašytos veikos, kurių padarymu yra kaltinamas S. R. J..
8. S. R. J. yra kaltinamas trijų veikų, numatytų BK 145 straipsnio 2 dalyje, 167 straipsnio 1 dalyje bei BK 168 straipsnio 3 dalyje, padarymu.
9. Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Iš kaltinamojo akto matyti, kad inkriminuojamas sistemingas K. Z. bauginimas ir D. M. terorizavimas. Apylinkės teismas nurodė, kad aiškiai nėra detalizuota kaip konkrečiai pasireiškė ši veika ir tai nustatė kaip kaltinamojo akto trūkumą. Aukštesniosios instancijos teismas iš esmės sutinka su tokia apylinkės teismo išvada.
9.1. Kaltinime nurodyta, kad S. R. J. sistemingai siuntė D. M., K. Z., jų artimiesiems ir pažįstamiems bei pašaliniams asmenims adresuotus tikrovės neatitinkančius, įvairaus necenzūrinio, įžeidžiančio, šmeižiančio pobūdžio laiškus su atvirais grasinančiais, žmogų bauginančiais, aiškiai nepadoraus turinio žodžiais, frazėmis ir pasisakymais, kuriais buvo siekiama nukentėjusiuosius pažeminti..>>“. Kaltinime nurodytos ir konkrečios frazės iš laiškų. Taigi iš kaltinimo matyti, kad BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyta veika pasireiškė sistemingu tikrovės neatitinkančių, įvairaus necenzūrinio, įžeidžiančio, šmeižiančio pobūdžio laiškų su atvirai grasinančiais, žmogų bauginančiais, aiškiai nepadoraus turinio žodžiais, frazėmis ir pasisakymais, kuriais buvo siekiama nukentėjusiuosius pažeminti, siuntimu. Tačiau įvertinus BK 145 straipsnio 2 dalies dispoziciją, sutiktina su apylinkės teismu, kad nėra pakankamai aiškiai atskleistas šios veikos turinys. Kaltinime nurodyta, kad tokiais veiksmais kaltinamasis terorizavo D. M., tačiau BK 145 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad terorizavimas turi pasireikšti grasinimu susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką, tačiau kaltinime tokie veiksmai visiškai nenurodyti. Be to, nėra tiksliai detalizuotas laiškų siuntimas konkretiems asmenims. Kaltinime tik nurodyta, kad buvo siunčiami laiškai D. M. ir K. Z. artimiesiems, pažįstamiems bei pašaliniams asmenims, tačiau nėra įvardyti kokie tai asmenys, kam konkrečiai ir kokio turinio laiškai buvo siunčiami, ar adresatai šiuos laiškus gavo ir kada juo gavo.
9.2. Skunde prokurorė nurodo, kad nors laiškai buvo siunčiami ir 2017 ir 2018 metais, tačiau dėl šiais laikotarpiais siųstų laiškų, kaltinimas nėra pareikštas, tačiau pastebėtina, kad įvertinus tik kaltinime išrinktas frazes iš laiškų, negalima nustatyti būtent kokiu laikotarpiu laiškai su kaltinime nurodytomis frazėmis buvo siunčiami. Kaltinimas turi būti aiškus ir suprantamas todėl jame turi būti aiškiai nurodyta, iš kokių laiškų kaltinime yra nurodytos frazės, kokiu laikotarpiu jie buvo siunčiami ir kam. Be kita ko, pažymėtina, kad baudžiamosios bylos teismingumas buvo nustatytas pagal paskutinio laišką išsiuntimo vietą, o paskutinis laiškas išsiųstas 2018 m. birželio 18 d.
10. Pagal BK 167 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą. Aukštesniosios instancijos teismas šiuo atveju neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismu, kad šios veikos turinys visiškai nėra atskleistas kaltinime. Kaltinime nurodyta, kad rinko asmeninius duomenis apie D. M. ir K. Z., tačiau nėra nurodyta nei kokią informaciją konkrečiai rinko, nei kokiu būdu tai darė, nei kur, todėl visiškai sutiktina su apylinkės teismu, kad pagal tokį kaltinimą neįmanoma suprasti pačios veikos turinio.
11. Kaltimas pareikštas ir pagal BK 168 straipsnio 1 dalį. Pagal šį straipsnį atsako tas, kas be asmens sutikimo viešai paskelbė, pasinaudojo ar kitų asmenų labui panaudojo informaciją apie kito žmogaus privatų gyvenimą, jeigu tą informaciją jis sužinojo dėl savo tarnybos ar profesijos arba atlikdamas laikiną užduotį, arba ją surinko darydamas BK 165–167 straipsniuose nustatytą veiką. Pagal šį straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla už neteisėtą atskleidimą ar panaudojimą tokios informacijos apie kito žmogaus privatų gyvenimą, kurią kaltininkas gauna: a) teisėtai – sužino dėl savo tarnybos, profesijos ar laikino užduoties atlikimo; b) neteisėtai – surenka darydamas BK 165–167 straipsniuose nurodytus nusikaltimus. Sužinojimas nuo surinkimo skiriasi tuo, kad pirmuoju atveju kaltininkui informacija apie kito žmogaus privatų gyvenimą tampa prieinama dėl jo tarnybos, profesijos ar laikinos užduoties atlikimo, antruoju – dėl jo padarytų asmens privataus gyvenimo neliečiamumą pažeidžiančių nusikalstamų veikų. Kaltinime visiškai nėra atskleistas BK 167 straipsnio turinys, todėl analogiškai neįmanoma nustatyti ir BK 168 straipsnio 1 dalies turinio, t. y. nėra nurodyta, kokią informaciją neteisėtai rinko apie privatų asmens gyvenimą (BK 167sttraisonio 1 dalis), kokiu būdu viešai ją paskelbė. Visiškai nėra atskleistas ir šios nusikalstamos veikos turinys.
12. Iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie jos sudėtį sudarančių požymių buvimą ar nebuvimą. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą. Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad nors ir yra keletas trūkumų kuriuos būtų galima ištaisyti bylą nagrinėjant teisme (tikslinti kaltinamajame akte nurodytas faktines aplinkybes, duomenis apie asmenis ir pan., susijusius su kaltinimu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį), tačiau atsižvelgus į tai, kad yra ne mažai trūkumų atskleidžiant BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, ir visiškai nėra atskleistas BK 167 straipsnio 1 dalies ir 168 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų turinys, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad kaltinamasis aktas neatitinka baudžiamojo proceso įstatymo. Nustatyti kaltinamojo akto trūkumai yra esminiai ir jų negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme, ir jie trukdo teismui nagrinėti bylą.
13. Esant išdėstytiems argumentams, apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad kaltinamasis aktas yra su esminiais trūkumais, kurių negalima ištaisyti bylą nagrinėjant teisme. Šiuo atveju yra pažeisti ir kaltinamojo teisėti interesai, nes kaltinimas nėra aiškus ir pagal jį itin sunku gintis. Dėl to skundžiama Plungės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartis paliktina nepakeista, o Klaipėdos apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu.
nutaria:
atmesti Klaipėdos apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus skundą ir palikti galioti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.