- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-10
- Bylos Nr.
- e2S-657-587/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16640-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- S. P.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-401-435/2021 pagal pareiškėjos S. P. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja S. P. prašė atnaujinti terminą priimti palikimą, atsiradusį po jos sutuoktinio V. P. mirties. Pareiškėja nurodė ir jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad:
1.1. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis V. P.. Sutuoktiniai gyveno Airijoje, ten dirbo. Pareiškėjos žiniomis, jie turto turėjo tik Airijoje. Praėjus 5 mėnesiams po sutuoktinio mirties pareiškėja sužinojo, kad jos sutuoktinis Lietuvos Respublikoje buvo įsigijęs transporto priemonę Land Rover Range Rover, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apie tai pareiškėją informavo sutuoktinio advokatas. Terminas palikimui priimti jau buvo praleistas tada, kai pareiškėja sužinojo apie sutuoktinio vardu registruotą transporto priemonę.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas (toliau – ir VĮ Turto bankas) atsiliepimu į pareiškimą prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) atsiliepimu į pareiškimą nurodė, jog termino atnaujinimui neprieštaraus teismui nustačius, kad į bylą pateikta pakankami įrodymų, jog terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. sausio 25 d. nutartimi pareiškimo netenkino. Teismas nustatė, kad:
1.1. (duomenys neskelbtini) Airijoje mirė pareiškėjos sutuoktinis V. P. (mirties įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), santuokos liudijimas, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėja su sutuoktiniu gyveno ir dirbo Airijoje. Pareiškėjos sutuoktinis V. P. savo vardu Lietuvos Respublikoje buvo užregistravęs transporto priemonę Land Rover Range Rover Sport, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)). Testamentų registro išrašo duomenimis po V. P. mirties dėl jo palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. Pareiškėjai terminas palikimui priimti po sutuoktinio mirties baigėsi 2019 m. liepos 23 d. Pareiškėja nurodo, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių – apie tai, kad jos sutuoktinis Lietuvos Respublikoje turėjo paveldimo turto ji sužinojo tik 2019 m. spalio mėn.
1.2. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjai. Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad, sužinojusi šią aplinkybę, pareiškėja galvojo, kaip elgtis, kol nusprendė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Teismas sprendė, jog ypač svarbi aplinkybė nagrinėjamu atveju yra ta, kad pareiškėja, net ir sužinojusi apie egzistuojantį paveldimą turtą, į teismą kreipėsi praėjus metams – 2020 m. spalio mėn. Priežasčių, kodėl tiek delsė kreiptis į teismą po svarbių aplinkybių pareiškėjai išaiškėjimo, nenurodė.
1.3. Teismas darė išvadą, kad objektyvių kliūčių, trukdžiusių pareiškėjai nustatytu terminu priimti palikėjo palikimą, neegzistavo, terminas palikimui priimti buvo praleistas ne dėl objektyvių ir svarbių priežasčių, todėl prašymą atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėja S. P. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-401-435/2021 ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šias argumentais:
2.1. apeliantė nuoširdžiai teismui išdėstė visas jai žinomas aplinkybes, kaip ji sužinojo apie Lietuvoje esantį jos vyro palikimą. Teismas neteisingai suprato apeliantės nuoširdumą.
2.2. Apeliantė seniai deklaravo išvykimą iš Lietuvos Respublikos, nuolat gyvena bei dirba Airijoje, turi nuolatinį slaugės darbą. Palikėjo mirtis buvo staigi ir netikėta. Apeliantė neturi teisinio išsilavinimo. Apie vyro vardu registruotą transporto priemonę ji sužinojo tik 2019 m. spalio mėnesį. Ji nusprendė tik įsitikinusi palikimo egzistavimu kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo. Apeliantė dėl to 2020 m. liepos 3 d., darbdaviui suteikus jai atostogas, parskrido į Lietuvą, įsitikino, kad palikimas egzistuoja, 2020 m. rugsėjo 10 d. perdavė advokatui dokumentus. Pareiškimas teismui pateiktas 2020 m. spalio 21 d. Apeliantės grįžimo į Lietuvą momentą sąlygojo judėjimo apribojimai visame pasaulyje dėl Covid-19 pandemijos.
2.3. Objektyvios ir labai svarbios priežastys ir kliūtys, trukdžiusios apeliantei nustatytu terminu priimti palikėjo palikimą egzistavo. Covid-19 pandemija ir visuotinis karantinas daugelyje pasaulio šalių neabejotinai sutrukdė apeliantei laiku atvykti į Lietuvą ir pateikti pareiškimą teismui. Termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Apeliantė teisės priimti palikimą laiku nerealizavo dėl sąžiningo suklydimo.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo apeliantės atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Mano, kad pirmos instancijos teismas visapusiškai, pilnai ir objektyviai, ištyręs bei įvertinęs visus byloje esančius įrodymus savo nutartyje motyvuotai nurodė priežastis, dėl kurių apeliantės prašymas negali būti patenkintas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas prašymas atnaujinti įstatyme nustatytą terminą priimti palikimą po palikėjo mirties.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
10. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).
11. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė lėktuvo bilietų rezervacijos kopiją. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pateiktas naujas rašytinis įrodymas patvirtina tik patį lėktuvo bilietų rezervavimo faktą, tačiau nėra teisiškai reikšmingas sprendžiant, ar terminas priimti palikimą buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai prie bylos nepridėtini.
Dėl atskirojo skundo argumentų
12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Įstatymas numato du alternatyvius būdus palikimui priimti. Veiksmai, kuriais priimamas palikimas, turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
13. Apeliantė tiek pareiškime atnaujinti terminą palikimui priimti, tiek atskirajame skunde nurodė, jog apie Lietuvoje esantį palikimą ji sužinojo tik praėjus daugiau kaip 5 mėnesiams po sutuoktinio mirties. Teismas neturi pagrindo netikėti šiomis apeliantės nurodytomis aplinkybėmis, byloje nėra apeliantės teiginius paneigiančių įrodymų. Byloje neginčytinai nustatyta, kad apie palikimo atsiradimą apeliantė sužinojo po to, kai pasibaigė įstatymo nustatytas terminas priimti palikimą.
14. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad ji nuoširdžiai teismui nurodė visas jai žinomas aplinkybes apie tai, kaip ji sužinojo apie Lietuvoje esantį jos vyro palikimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės pozicija, jog sužinojimo apie palikimą momentas nepriklauso nuo apeliantės valios. Tačiau pažymi, kad nagrinėjamu atveju svarbus yra pačios apeliantės elgesys po to, kai ji sužinojo apie po sutuoktinio mirties Lietuvoje atsiradusį palikimą. Apeliantė pareiškime nurodė, kad ji neturėjo objektyvių galimybių pasirūpinti palikimu dėl to, kad ji nuolat gyveno Airijoje, be to, apie palikimą nieko nežinojo. Mano, kad tai yra svarbios aplinkybės. Atskirajame skunde apeliantė nurodė, jog ji pasakė, kad bandys kai tik galės darbe gauti atostogas, nusipirkti bilietus ir grįžti į Lietuvą (kur net neturi gyvenamosios vietos), ir pabandys išsiaiškinti, ar tikrai yra sutuoktinio vardu registruotas automobilis ir tik įsitikinusi, kad tokios aplinkybės egzistuoja ir tai priklauso jai kaip sutuoktinį pergyvenusiai Lietuvos Respublikos pilietei, kreipsis į teismą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo.
15. Teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikant ne vidutinius, o individualius sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-154-378/2017).
16. Minėta, kad byloje nustatyta, jog apeliantė apie po sutuoktinio mirties Lietuvoje atsiradusį palikimą sužinojo jau pasibaigus CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytam 3 mėnesių terminui. Nežinojimas apie palikimą sąlygoja termino jam priimti praleidimą. Tačiau šiuo atveju vien ši aplinkybė nėra pakankama daryti išvadą, jog egzistuoja pagrindas atnaujinti įstatymo nustatytą terminą. Nagrinėjamu atveju teisiškai reikšmingas yra pačios apeliantės elgesys po sužinojimo apie palikimą momento.
17. Įvertinus atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog apeliantė, turėdama apsisprendimo laisvę, nesiekė pati imtis priemonių ar įtakoti aplinkybių, kad turėtų galimybę kuo operatyviau, t. y. anksčiau, nei jai bus suteiktos atostogos, išsiaiškinti palikimo Lietuvoje egzistavimo faktą.
18. Apeliantė nurodė, kad apie palikimą jai pranešė sutuoktinio advokatas. Darytina išvada, jog apeliantė turėjo galimybę ryšio priemonėmis susiekti su kitoje šalyje gyvenančiais ir dirbančiais asmenimis, pavesti jiems atlikti reikalingus veiksmus. Byloje nėra duomenų, kad buvo apribotos jos galimybės negrįžus į Lietuvą imtis priemonių išsiaiškinti palikimo egzistavimo faktą.
19. Konstatuotina, kad apeliantė neįrodė, jog ji iš karto po to, kai sužinojo apie palikimo Lietuvoje atsiradimą, negalėjo tinkamai pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis. Pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo teismui pateiktas tik 2020 m. spalio 21 d., t. y. praėjus metams laiko po to, kai pareiškėja sužinojo apie palikimo atsiradimą. Apeliantės elgesys leidžia spręsti, jog apeliantė visą tą laiką nebuvo pakankamai atidi ir sąžininga, jos valia iš karto po sužinojimo apie atsiradusį palikimą buvo nukreipta į norą įsitikinti, ar tikrai toks palikimas egzistuoja, ir tik po to apsiręsti dėl kreipimosi į teismą. Individualios apeliantės gyvenimo aplinkybės – jos nuolatinė darbo ir gyvenamoji vieta Airijoje – nėra šiuo atveju tos aplinkybės, dėl kurių apeliantė negalėjo tinkamai įgyvendinti savo paveldėjimo teisių.
20. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 25 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.