- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-07
- Bylos Nr.
- e2A-66-943/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00546-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidija Tamošiūnienė, Kazys Kailiūnas, Romualda Janovičienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės statyba“
- Ieškovas
- Akmenės rajono savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Statybų inžinerinės paslaugos“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Kazio Kailiūno ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės statyba“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-705-730/2018 pagal ieškovės Akmenės rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Ukmergės statyba“ ir bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Gora“, atstovaujamai bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Eurobankrotas“ dėl dalies negrąžinto avanso ir palūkanų priteisimo, byloje dalyvaujantis trečiasis asmuo atsakovių pusėje draudimo bendrovės AAA „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Statybų inžinerinės paslaugos“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Akmenės rajono savivaldybės administracija kreipėsi į teismą prašydama priteisti solidariai iš atsakovių BUAB „Gora“ ir UAB „Ukmergės statyba“ 62 321,13 Eur nesugrąžinto išankstinio mokėjimo ir 5 procentus metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovė nurodė, kad ji 2013 m. lapkričio 14 d. paskelbė supaprastintą atvirą konkursą „Gyvenamosios paskirties pastato (įvairių socialinių grupių asmenims), esančio Respublikos g. 28, Naujojoje Akmenėje, kapitalinio remonto darbų pirkimas“ (toliau – konkursas). Su konkurso laimėtoja UAB „Gora“, veikusia 2013 m. lapkričio 25 d. sudarytos jungtinės veiklos sutarties pagrindu kartu su partnere UAB „Ukmergės statyba“, 2014 m. vasario 24 d. buvo pasirašyta sutartis, kurios bendra kaina sudarė 650 036,04 Eur (2 244 444,44 Lt).
3. 2014 m. kovo 18 d. atsakovė UAB „Gora“ ieškovei pateikė išankstinę sąskaitą faktūrą 195 010,81 Eur (673 333,33 Lt) sumai ir „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje (toliau – draudikas) laidavimo raštus šiai sumai.
4. 2014 m. balandžio 14 d. ieškovė atliko dalinį mokėjimą pervesdama atsakovei UAB „Gora“ 144 810,01 Eur (500 000,00 Lt), o 2014 m. balandžio 15 d. – 50 200,80 Eur (173 333,33 Lt), viso ‑ 195 010,81 Eur.
5. Atsakovei UAB „Gora“ vykdant darbus pagal sutartį, iš jai mokėtinų už atliktus darbus sumų, kaip ir numatė sutartis, buvo atliekami 30 procentų dydžio atskaitymai avansui grąžinti (įskaityti). Iš viso iš atsakovei sumokėto avanso buvo įskaityta 36 086,83 Eur (124 600,60 Lt) už pagal sutartį atliktus darbus.
Šalies argumentai
6. Ieškovė nurodė, kad atsakovė UAB „Gora“ įvykdžiusi dalį savo įsipareigojimų pagal sutartį, ėmė nesilaikyti jos sąlygų. Ieškovė ne kartą kreipėsi tiek į atsakovę UAB „Gora“, tiek ir į abi jungtinės veiklos partneres, prašydama nurodyti, dėl kokių priežasčių darbus vėluojama atlikti. Nustačius, kad atsakovės ne tik vėluoja atlikti darbus pagal sutartį, bet ir apskritai objekte darbų nebeatlieka, sutartis nuo 2014 m. gruodžio 15 d. dėl atsakovių kaltės buvo nutraukta.
7. Ieškovė kreipėsi į draudiką dėl likusios avanso sumos, kuri sudarė 158 923,98 Eur (548 732,73 Lt), išmokėjimo, tačiau draudikas informavo ieškovę, kad jis neturi teisinio pagrindo mokėti draudimo išmoką, kadangi laidavimo raštai yra suklastoti ir dėl šio fakto yra pradėtas ikiteisminis tyrimas.
8. Draudikui nepadengus avanso, ieškovė iš atsakovei UAB „Gora“ mokėtinų sumų, kilusių iš kitų sutartinių įsipareigojimų, atliko 62 321,13 Eur (215 182,40 Lt) sumos įskaitymą. Dėl įskaitymo iš atsakovių jokių prieštaravimų pareikšta nebuvo, todėl ieškovė laikė, kad po įskaitymo atsakovių nesugrąžinta išankstinio mokėjimo suma sudaro 96 602,85 Eur (333 550,33 Lt).
Šalies argumentai
9. Atsakovėms negrąžinus likusios dalies avanso, ieškovė Klaipėdos apygardos teismui pateikė ieškinį, prašydama solidariai iš atsakovių priteisti nesugrąžintą išmokėto avanso pagal sutartį dalį – 96 602,85 Eur, 16 900,94 Eur delspinigius ir 5 procentų dydžio metines palūkanas. Atsakovė UAB „Gora“ patikslintu priešieškiniu prašė pripažinti ieškovės atliktą įskaitymą negaliojančiu, taikyti restituciją ir priteisti iš ieškovės 62 321,13 Eur skolą, t. y. ieškovės įskaitytas lėšas. Atsakovė UAB „Ukmergės statyba“ priešieškiniu reiškė reikalavimą pripažinti 2013 m. lapkričio 25 d. jungtinės veiklos sutartį, sudarytą tarp jos ir atsakovės UAB „Gora“, negaliojančia.
Žemesnės instancijos teismas
10. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. birželio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-648-730/2016, be kitų sumų, iš atsakovių solidariai priteisė ieškovei 96 602,85 Eur nuostolių atlyginimą (dalį nesugrąžinto avanso). Atsakovės „UAB „Ukmergės statyba“ priešieškinio netenkino. BUAB „Gora“ reikalavimu ieškovės atliktą įskaitymą 62 321,13 Eur sumai pripažino negaliojančiu ir priteisė iš ieškovės atsakovei 62 321,13 Eur. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. kovo 20 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-648-730/2016 paliko nepakeistą.
11. Ieškovė pažymėjo, jog atsakovė UAB „Ukmergės statyba“ įvykdė Klaipėdos apygardos teismo sprendimą ir pervedė priteistą avanso dalį – 96 602,85 Eur. Ieškovė vykdydama nurodytą teismo sprendimą atsakovei BUAB „Gora“ pervedė 62 321,13 Eur sumą, todėl mano, jog jai yra nesugrąžinta 62 321,13 Eur dalis išmokėto avanso, kurią pareikštu ieškiniu prašo priteisti solidariai iš atsakovių.
12. Atsakovė BUAB „Gora“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Eurobankrotas“ prašė ieškinį palikti nenagrinėtą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės vertinimu, ieškovės pareikštas ieškinys yra tapatus išnagrinėtam Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-648-730/2016.
Šalies argumentai
13. Atsakovė UAB „Ukmergės statyba“ su pareikštu ieškiniu taip pat nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovės manymu, nuostolių atlyginimo klausimas dėl darbų neatlikimo sutarties pagrindu yra išspręstas 2016 m. birželio 6 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu, todėl dar kartą reikalauti atsakomybės iš atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ tuo pačiu pagrindu ieškovė neturi teisės.
Atsiliepimas
14. Atsiliepime atsakovė ginčijo Jungtinės veiklos sutarties, kurios pagrindu ieškovė reiškia solidarų reikalavimą atsakovėms, galiojimą ir nurodė, kad galutinis susitarimas dėl jungtinės veiklos sutarties sudarymo tarp atsakovių nebuvo pasiektas, jungtinės veiklos sutartis atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ įgalioto atstovo nebuvo pasirašyta, tačiau UAB „Gora“ teikdama Akmenės rajono savivaldybės administracijai pasiūlymą, skiltyje „Tiekėjo pavadinimas“ nurodė, kad dalyvauja ūkio subjektų grupė, sudaryta iš UAB „Gora“ ir UAB „Ukmergės statyba“, veikianti jungtinės veiklos sutarties pagrindu.
15. Atsakovės vertinimu, ieškovė, sudarydama sutartį, įsipareigojo mokėti atsakovei UAB „Gora“ tik už tinkamai ir laiku atliktus darbus, tačiau pažeisdama nurodytą sutarties nuostatą, ieškovė sumokėjo avansu 195 010,82 Eur (673 333,33 Lt) už neatliktus darbus, nors ieškovei buvo suteikta tik teisė, bet ne pareiga atlikti išankstinį mokėjimą. Atsakovės manymu, ieškovė nekontroliavo, kaip atsakovė UAB „Gora“ vykdo sutartinius įsipareigojimus ir tai lėmė nuostolių atsiradimą.
Atsiliepimas
16. Atsakovė teigė, kad ji nėra gavusi iš ieškovės ar atsakovės BUAB „Gora“ jokio avanso nei pagal išankstinio mokėjimo sąskaitas, nei kitais pagrindais. UAB „Ukmergės statyba“ vertinimu, ieškovė, teikdama reikalavimą priteisti negrąžintą avanso dalį, neįrodė, kad atsakovei UAB „Ukmergės statyba“ ginčo lėšos – avanso dalis, tikrai buvo sumokėtos (perduotos).
17. Dublikuose į atsakovių atsiliepimus ieškovė papildomai nurodė, kad atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ teiginiai dėl to, kad jungtinės veiklos sutartis tarp UAB „Ukmergės statyba“ ir UAB „Gora“ nebuvo pasirašyta, paneigti įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-648-730/2016 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-121-196/2017.
18. Jungtinės veiklos sutartyje buvo numatyta, kad partneriams santykiuose su perkančiąja organizacija ir darbų užsakovu, t. y. ieškove, atstovaus UAB „Gora“. Tai lėmė, kad avansas buvo pervestas UAB „Gora“ (pagrindiniam / atstovaujančiajam partneriui).
Šalies argumentai
19. Trečiasis asmuo atsakovių pusėje draudimo bendrovės AAA „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje palaikė atsakovių poziciją, kad ieškovė ieškiniu kelia tuos pačius klausimus kaip ir išnagrinėtoje byloje ir šiuo pagrindu prašė ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
20. Trečiasis asmuo UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“ palaikė ieškinio reikalavimus. Paaiškino, kad atliko tarp ieškovės ir atsakovių sudarytos rangos sutarties darbų techninę priežiūrą. Nurodė, kad UAB „Gora“ tinkamai vykdė sutartyje numatytus rangos darbus iki 2014 m. liepos mėnesio. Kuomet darbai ėmė stoti, trečiasis asmuo informavo ieškovę ir ši pareikalavo atsakovės nurodyti, dėl kokių priežasčių darbai neatliekami. Atsakovė UAB „Ukmergės statyba“ tik 2014 m. spalio mėnesį atvyko į rangos objektą ir svarstė ieškovės pasiūlymą perimti teisę atlikti likusius UAB „Gora“ neatliktus darbus. Be to, atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ atstovai dalyvavo ir vėlesniuose susitikimuose, kuriuose buvo sprendžiama dėl neatliktų darbų. Trečiojo asmens įsitikinimu, ieškovė tinkamai įgyvendino savo teises ir įsipareigojimus pagal sutartį, laiku reagavo į netinkamą sutartimi aptartų darbų vykdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
21. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. vasario 5 d. sprendimu tenkino ieškinį iš dalies, priteisė solidariai iš atsakovių 62 321,13 Eur nuostolių atlyginimo (negrąžintas avansas), iš atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ 5 procentus metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos 62 321,13 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2017 m. rugpjūčio 11 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
22. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ginčo dalykas nagrinėjamoje byloje yra Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-648-730/2016 2016 m. birželio 6 d. sprendimu (pripažinus negaliojančiu ieškovės atliktą 2014 m. gruodžio 16 d. įskaitymą) atsakovei BUAB „Gora“iš ieškovės priteista 62 321,13 Eur (avanso) suma.
23. Teismo vertinimu, nors išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-648-730/2016 buvo nagrinėjamas reikalavimas dėl nepanaudotos avanso dalies, kuris buvo grindžiamas juridiniais faktais dėl atsakovių atsakomybės dėl jungtinės veiklos, tačiau nebuvo nagrinėjamas ir išspręstas reikalavimas dėl nepanaudotos, vykdant sutartį 62 321,13 Eur avanso dalies, kurią ieškovė įskaitė.
24. Teismas atsakovės BUAB „Gora“ argumentus, jog civilinėje byloje Nr. e2-648-730/2016 yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, pripažino nepagrįstais, nurodęs, kad nagrinėjamoje byloje reiškiamo ieškinio dalykas ir pagrindai, vertinant juridinius faktus, kuriais jie grindžiami, nėra tapatūs.
25. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis išnagrinėtose civilinėse bylose (Klaipėdos apygardos teismo byloje Nr. e2-648-730/2016 ir Lietuvos apeliacinio teismo byloje Nr. e2A-121-196/2017) nustatytais faktais (prejudiciniais faktais) konstatavo, kad tarp atsakovių 2013 m. lapkričio 25 d. sudaryta jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra galiojanti, iš jos kyla solidarioji atsakovių atsakomybė. Neteisėti ieškovės veiksmai, tiek atsakovei UAB „Gora” išmokant išankstinį mokėjimą, tiek kontroliuojant sutarties vykdymą, nėra įrodyti, todėl teismas ieškovės reikalavimą tenkino ir priteisė iš atsakovių solidariai 62 321,13 Eur negrąžinto avanso. Ieškinio reikalavimo dėl procesinių palūkanų iš BUAB „Gora“ priteisimo netenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
26. Atsakovė UAB „Ukmergės statyba“ apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta iš atsakovių solidariai priteisti 62 321,13 Eur, o iš atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, panaikinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
27. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
27.1. Jungtinės veiklos sutartimi bendrų nuostolių, susijusių su jungtine veikla, paskirstymas tarp šalių nebuvo aptartas, todėl patirti nuostoliai tarp šių partnerių turėtų būti paskirstyti proporcingai, t. y. atsižvelgiant į kiekvieno iš šių partnerių dalies jungtinėje veikloje dydį.
27.2. Byloje esantys įrodymai ir byloje nustatyti faktai (ginčo suma buvo pervesta atsakovei BUAB „Gora“, kuri ieškovei teikė suklastotus dokumentus) patvirtina, kad BUAB „Gora“ jungtinėje veikloje veikė atskirai nuo atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ dėl ko yra pagrindas pripažinti, kad reali jungtinė veikla tarp atsakovių niekada nebuvo vykdoma.
Atsiliepimas
27.3. Atsakovė nesutinka su teismo pozicija remtis Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-648-730/2016 pripažintais faktais, kaip prejudicija, kadangi nurodytoje Klaipėdos apygardos teismo byloje nebuvo keliami klausimai dėl atsakovės BUAB „Gora“ nesąžiningumo ir šios aplinkybės įtakos sprendžiant dėl atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ pareigos solidariai atlyginti ieškovės reikalaujamą priteisti sumą.
27.4. Skundžiamame sprendime nepagrįstai teigiama, kad rangos sutartimi prisiimti įsipareigojimai nebuvo įvykdyti ne dėl tyčinių BUAB „Gora“ veiksmų, bet atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ atsisakymo perimti statybos darbus.
Šalies argumentai
28. Ieškovė Akmenės rajono savivaldybės administracija su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
29. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
29.1. Į Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-648-730/2016 įrodinėjamo dalyko sudėtį, be kitų faktų, įėjo ir materialinio teisinio pobūdžio faktai apie Jungtinės veiklos sutarties galiojimą bei klausimas dėl atsakovių atsakomybės solidarumo, todėl bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas privalėjo remtis civilinėje byloje Nr. e2-648-730/2016 konstatuotais faktais.
29.2. Vieno iš jungtinės veiklos partnerių bankroto pripažinimas tyčiniu nekeičia jungtinės veiklos partnerių civilinės atsakomybės išoriniuose santykiuose, jie išlieka solidariai atsakingais tretiesiems asmenims, todėl atsakovė nepagrįstai kelia reikalavimą vertinti atsakovės BUAB „Gora“ sąžiningumą ir mokumą Jungtinės veiklos sutarties sudarymo ir vykdymo metu.
29.3. Tiek įstatymas, tiek ir atsakovių Jungtinės veiklos sutartis nustatė solidarią atsakovių atsakomybę už atliktus darbus, o atsakovės akcentuojama Jungtinės veiklos sutarties 3.3. punkto nuostata detalizuoja tik jungtinės veiklos partnerių atsakomybės pasiskirstymą tarpusavyje, o ne ieškovės atžvilgiu.
Žemesnės instancijos teismas
29.4. Nepagrįsti skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, pripažino, jog sutartimi prisiimti įsipareigojimai nebuvo atlikti dėl atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ atsisakymo perimti statybos darbus. Teismas tik pasisakė, kad atsakovių civilinės atsakomybės klausimas nebūtų kilęs jei atsakovė UAB „Ukmergės statyba“ kaip Jungtinės veiklos partnerė būtų prisiėmusi prievolę užbaigti darbus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų
30. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis nustato bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas. Nurodyta teisės norma įtvirtina ribotą apeliaciją, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-611/2018, 35 punktas).
31. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-98-969/2018, 33 punktas) , todėl, nepriklausomai nuo to, ar tokie pagrindai nurodyti apeliaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas, savo iniciatyva (lot. ex officio), patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).
Dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo
32. Baigtinis absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų sąrašas įtvirtintas CPK 329 straipsnyje. Procesinius teisės normų pažeidimus, sudarančius prielaidas sprendimui panaikinti, įstatymų leidėjas skirsto į tuos, kurie lėmė neteisingą bylos išsprendimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis), ir tuos, kuriems esant neturi reikšmės faktas, ar dėl jų galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes kyla abejonių dėl paties pirmosios instancijos teismo proceso teisėtumo (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).
33. Pirmuoju atveju neigiamus pažeidimų teisinius padarinius dažnai gali ištaisyti ir apeliacinės instancijos teismas, nes šie pažeidimai patys savaime nesąlygoja tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvimo. Antruoju atveju padarytieji pažeidimai sudaro besąlyginį pagrindą panaikinti sprendimą, grąžinant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Tokiais pažeidimais pripažįstami esminių proceso nuostatų, nustatančių teismo veiklos ribas (teismo sudėtį, kompetenciją, pareigas, pagrindinius bylų nagrinėjimo civiliniame procese principus, užtikrinančius procesines asmenų teises ir t.t.), pažeidimai. Tai reiškia, kad tokiais pažeidimais yra sukeliami neigiami teisiniai padariniai – tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvimas, dėl ko kyla būtinybė šį procesą pakartoti. (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-28-241/2019, 22 punktas).
34. CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Laikoma, kad teismo sudėtis yra neteisėta, jeigu ji neatitinka įstatymo reikalavimų (CPK 62 straipsnis), teismas buvo šališkas (CPK 65, 66 straipsniai), buvo pažeistas draudimas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą (CPK 71 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017, 19 punktas).
35. Reikalavimas, jog bylą išnagrinėtų teisėtos sudėties teismas, yra svarbi asmens teisės į tinkamą teismo procesą įgyvendinimo garantija. Asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą kartu reiškia teisę į tinkamą procesą, kuri užtikrinama, kai šalių ginčą nagrinėja nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teismo nešališkumo principas (lot. nemo judex in causa sua), įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnyje, Teismų įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, CPK 21 straipsnyje, yra vienas iš pamatinių teisės principų, kurio įgyvendinimas užtikrina šalių teisę į teisingą bylos nagrinėjimą.
36. Tais atvejais, kai kyla abejonių dėl teisėjo nešališkumo, jos pašalinamos įvairiomis procesinėmis priemonėmis (pvz., nusišalinimu, nušalinimu). Kartu proceso teisės normos numato atvejus, kai teisėjas negali nagrinėti bylos, nes tai reikštų jo pakartotinį dalyvavimą joje. Šis įstatyme įtvirtintas neleistinumas teisėjui pakartotinai nagrinėti bylą yra susijęs su objektyviojo nešališkumo kriterijaus taikymu („tuo, kaip situacija gali atrodyti iš šalies“). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105-969/2015).
37. CPK 71 straipsnio 1 dalyje nurodyti du atvejai, kai teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą, nes toks dalyvavimas būtų kvalifikuojamas pakartotiniu: 1) kai teisėjas bylą nagrinėjo pirmosios instancijos teisme, tai negali dalyvauti ją nagrinėjant apeliacine ir kasacine tvarka; 2) jeigu teisėjo priimtas sprendimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo panaikintas, tai jis negali šios bylos pakartotinai nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad į CPK 71 straipsnio 1 dalyje nustatytų apribojimų sąrašą patenka ir atvejai, kai tas pats teisėjas nagrinėja bylas, paremtas panašiomis faktinėmis aplinkybėmis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-469-313/2016 37 punktą).
38. Nagrinėjamos bylos atveju susiklostė situacija, kai ieškovė siekdama apginti, vykdant tarp ieškovės ir atsakovių pasirašytą sutartį, pažeistas teises, kreipėsi į teismą. Šio ieškinio pagrindu Klaipėdos apygardos teisme buvo pradėta civilinė byla Nr. e2-648-730/2016. Nurodytoje civilinėje byloje ieškovė prašė priteisti iš atsakovių negrąžintą išankstiniu mokėjimu sumokėtą lėšų dalį, tuo pačiu byloje buvo vertinamas ir atsakovės BUAB „Gora“ priešieškinis dėl ieškovės atlikto įskaitymo pripažinimo neteisėtu. Šią priešieškinio dalį tenkinus, ieškovė, vykdydama Klaipėdos apygardos teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-648-730/2016, grąžino atsakovei įskaitytas lėšas ir šiai sumai, t. y. 62 321,13 Eur pateikė naują ieškinį. Šio ieškinio pagrindu Klaipėdos apygardos teisme buvo pradėta civilinė byla Nr. e2-705-730/2018 ir abi šias nurodytas civilines bylas nagrinėjo ta pati Klaipėdos apygardos teismo teisėja.
39. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą nurodytų ieškinių nekvalifikavo tapačiais (vėlesnio ieškinio dalykas ir pagrindai, vertinant juridinius faktus, kuriais jie grindžiami, nėra tapatūs pirmiau pareikštam ieškiniui), tačiau, akivaizdu, jog jose nagrinėtų klausimų ryšys yra itin artimas – bylose ieškovės ir atsakovių procesiniu statusu dalyvauja tos pačios šalys, ieškinio reikalavimai kildinami iš šalis siejusios rangos sutarties ir jos vykdymo, į vėlesnės bylos nagrinėjimo dalyką įėjo ir anksčiau išnagrinėtos bylos nagrinėjimo dalykas (buvo vertinamas ieškovės veiksmų, kontroliuojant sutarties vykdymą ir atliekant išankstinį mokėjimą, teisėtumas, sprendžiami atsakoves siejusios jungtinės veiklos sutarties galiojimo ir jungtinės veiklos partnerių atsakomybės rūšies klausimai), be to, teisėja nagrinėdama vėlesnę bylą rėmėsi ankstesniame, jos pačios priimtame, sprendime nustatytais faktais kaip prejudicija. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo nesutinkantis su tokiu pirmosios instancijos teismo atliktu prejudicinių faktų vertinimu.
40. Kaip buvo nurodyta aukščiau, teisėjas, procesiniame sprendime pateikęs byloje teisinį vertinimą dėl ginčo situacijos, negali nagrinėti bylos iš naujo. Šis draudimas apima ir atvejus, kai tas pats teisėjas nagrinėja bylas, paremtas panašiomis faktinėmis aplinkybėmis, kaip yra nagrinėjamoje situacijoje. Priešingu atveju galėtų kilti abejonių, ar teisėjas, kartą išreiškęs nuomonę dėl bylos aplinkybių, gali išlikti nešališkas, ir tokia situacija neatitiktų objektyviojo nešališkumo kriterijaus, taigi, nebūtų užtikrinta šalių teisė į tinkamą procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2010).
41. Atsižvelgiant į šioje nutartyje nurodytas aplinkybes ir teismo nešališkumo kriterijus, darytina išvada, kad nurodytos aplinkybės sudaro pagrįstų abejonių dėl bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo nešališkumo. Nagrinėjamu atveju laikytina, kad teisėja ankstesnėje byloje jau buvo pateikusi teisinį vertinimą dėl šalių ginčo (dėl atsakovių jungtinės veiklos galiojimo ir jos šalims kylančios solidarios pareigos atsakyti ieškovei už negrąžintą išankstinio apmokėjimo dalį), tokį teisinį vertinimą pakartojo (panaudojo) nagrinėjamoje byloje, o tai laikytina išankstinės nuomonės turėjimu. Todėl tos pačios teisėjos vėlesnės bylos nagrinėjimas galėjo sukurti prielaidas manymui, kad teisėja ginčo santykių naujoje byloje kitaip negu juos vertino ankstesnėje byloje nevertins.
42. Paprastai organizacinėmis priemonėmis turėtų būti siekiama, kad susijusias bylas nagrinėtų ne tas pats teisėjas, taip užtikrinant CPK 71 straipsnio nuostatų įgyvendinimą. Jei yra abejonių dėl teisėjo nešališkumo, jis privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, o nušalinimas reiškiamas, jeigu teisėjas nenusišalina nuo bylos nagrinėjimo savo iniciatyva. Nagrinėjamu atveju teisėja išnagrinėjo susijusią bylą, dėl ko nebuvo užtikrintos teisės į nešališką teismą garantijos, nes sudarė prielaidas abejoti teismo nešališkumu.
43. Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjo civilinę bylą nesilaikydamas CPK 71 straipsnio 1 dalies. Tai reiškia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas neteisėtos sudėties teismo, todėl naikintinas dėl absoliutaus jos negaliojimo pagrindo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
44. Teisėjų kolegija pažymi, kad, konstatavus CPK imperatyviųjų normų pažeidimą, t. y. kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas (absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą – CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas), kiti teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo teisiniai pagrindai nenagrinėjami.
Dėl bylinėjimosi išlaidų ir žyminio mokesčio
45. Panaikinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, teisėjų kolegija, remdamasi CPK 87 straipsnio 1 dalies 7 punktu, grąžina apeliantei UAB „Ukmergės statyba“ 1 160 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Išaiškinam, jog žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
46. Bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismas šalių patirtų kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, šiuo klausimu turės pasisakyti pirmosios instancijos teismas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 329 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, 87 straipsnio 1 dalies 7 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Ukmergės statyba“, įmonės kodas 182827289, 1 160 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą šešiasdešimt eurų) žyminio mokesčio, sumokėto 2018 m. kovo 5 d. mokėjimo nurodymu Nr. 2772.