Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant skundą padavusio asmens V. K. atstovams advokatui Marijui Veličkai ir advokatei Evelinai Nevulienei,

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje – Kauno teritorinės muitinės atstovei Redai Gervelytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. K. skundą dėl Kauno teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojo K. R. 2024 m. liepos 25 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K. (toliau – ir Pareiškėjas) Kauno teritorinės muitinės (toliau – Institucija) direktoriaus pavaduotojo K. R. 2024 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini) nubaustas už tai, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė) generaliniu direktoriumi ir būdamas atsakingas už Bendrovės atliekamą prekių importavimą, organizuodamas importuotų prekių, deklaruotų KN pozicijose 3401, 3402, 3919, 3920, 3923, 4848 pirkimą, gabenimą, pateikimą muitinės procedūrai įforminti Bendrovės vardu, pažeidė Tarybos Reglamentą 2022-12-16 Nr. 2022/2474, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2014-07-31 Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, 3i straipsnio 3b punktą bei Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ir 7 straipsnio 2 dalį. Tokiu būdu R. K. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 515 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jam paskirta 3000 eurų bauda.

Skundžiamo Nutarimo motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kad V. K. pažeidė LR TSĮ 4 str. 2 d. (būtina imtis veiksmų, privalomų dėl Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų, ir (arba) susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, jeigu dėl to būtų nesilaikoma ar išvengiama Lietuvos Respublikoje įgyvendinamomis tarptautinėmis sankcijomis nustatytų apribojimų ir įpareigojimų), tačiau Nutarimo grafoje „Teisės akto, kurio reikalavimai pažeisti pavadinimas, straipsnis dalis, punktas“ nurodyta, jog V. K. administracinėn atsakomybėn patrauktas už LR TSį 4 str. 1 d. pažeidimą. Vėlgi, dėl dviprasmiškai surašyto Nutarimo, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į veiksmingą teisinę gynybą yra apribota. Protokole ir Nutarime konstatuota, kad nurodytose elektroninėse importo deklaracijose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) šalis siuntėja buvo nurodyta Rusija, o prekių kilmės šalis Kazachstanas. Atsižvelgiant į tai, kad buvo pripažinta, jog prekių, kurių kilmės šalis nurodyta Kazachstanas, importas pagal deklaracijas Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo teisėtas, kyla klausimas, kodėl kiti pervežimai, kurių deklaracijose prekių kilmės šalis taip pat nurodyta Kazachstanas buvo pripažinti kaip pažeidžiantys ANK 515 str.

Iš surašyto Protokolo turinio apskritai nėra aišku, kokį konkrečiai nusižengimą padarė V. K. ir kokie konkretūs jo veiksmai užtraukia jam atsakomybę pagal ANK 515 str. 1 d. Nei pagal vieną deklaraciją prekės nebuvo įvežtos iš Rusijos. Visose nurodytose deklaracijose prekių kilmės šalis nurodyta Kazachstanas. Dėl šio priežasties Nutarime nurodomos faktinės aplinkybės, jog šalis siuntėja buvo Rusija (RU) arba Baltarusija (BY), neatitinka faktinių bylos duomenų.

Viso administracinio nusižengimo tyrimo metu V. K. niekada neneigė, kad UAB (duomenys neskelbtini) savo veiklos vykdyme reikiamas žaliavas, o būtent - įvairias valymo priemones, įsigydavo iš įvairių tiekėjų, kurie pasiūlydavo tiek Rusijos kilmės, tiek kitų šalių kilmės prekes. Aplinkybė, kad 2022 m. importuotų prekių kilmės šalis buvo Rusija, neturi jokios įrodomosios reikšmės nagrinėjamai bylai, kadangi 2022 m. nebuvo nustatyta jokio draudimo dėl UAB (duomenys neskelbtini) įsigyjamų žaliavų. 2022 m. UAB (duomenys neskelbtini) importuodama rusiškos kilmės prekes jokio pažeidimo nedarė. Kaltinimas negali būti grindžiamas prielaida, kad ankstesniais laikotarpiais teisėtai importavus rusiškos kilmės prekes, 2023 m. importuojant analogiškas prekes, kurių kilmės šalis yra Kazachstanas, preziumuojama, kad šios prekės vis tiek yra rusiškos. UAB (duomenys neskelbtini), sekdama įvykius Ukrainoje ir vykdydama ES įvedamas sankcijas, kaip tik atsiribojo nuo prekių pagamintų Rusijoje įvežimo ir jau nuo 2022-06-17 ėmė importuoti savo veiklai reikalingas žaliavas, kurios yra Kazachstano kilmės. Tiekėjai, vykdydami įmonės užsakymus bei nurodymą dėl kilmės šalies, muitinio patikrinimo metu kilus klausimų, pateikė prekių kilmės sertifikatus, kurie įrodo, jog įmonės įsigyjamos prekės nepažeidžia ES numatytų sankcijų. Tiekėjų išrašomose sąskaitose, skirtose UAB (duomenys neskelbtini), taip pat buvo nurodoma, jog prekių kilmės šalis yra Kazachstanas. UAB (duomenys neskelbtini) visada buvo įsitikinusi ir niekada neturėjo pagrindo abejoti, kad įsigyjamos prekės pažeidžia ES numatytas sankcijas.

Pažymėtina, kad teisė aktais įmonei nebuvo nustatyta jokių reikalavimų turėti prekių kilmės sertifikatus ar kitokio pobūdžio dokumentus, atliekant LR muitinės procedūras bei importo metu šiuos dokumentus pateikti muitinei. Po to, kai muitinė pradėjo patikrinimą ir ėmė kelti absoliučiai nepagrįstas prielaidas dėl to, kad yra įvežamos rusiškos kilmės prekės nuo 2023-07-03 UAB (duomenys neskelbtini) savo iniciatyva ir nesant dėl to jokio reikalavimo, prie kiekvieno prekių importo bei įvežant prekes į Europos Sąjungą prideda A formos kilmės sertifikatus, kuriuose pateikiama informacija apie prekių kilmę. Visais atvejais prekės yra išmuitinamos, kas įrodo, kad jokios ES nustatytos sankcijos nėra pažeidžiamos.

Institucija, traukdama administracinėn atsakomybė asmenį už tai, kad jis į Lietuvą įvežė rusiškos kilmės prekes, turėjo surinkti ir objektyviais įrodymais, o ne formaliomis prielaidomis įrodyti, kad prekių kilmės šalis yra Rusija. V. K. pateikus rašytinius įrodymus dėl prekių kilmės, o Institucijai šių įrodymų nepaneigus, nėra pagrindo sutikti, kad administracinio nusižengimo byloje buvo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2023-01-01 iki 2023-03-31 UAB (duomenys neskelbtini) įsivežė rusiškos kilmės prekes (b. l. 3–8).

Nors skunde teigiama, kad prekių kilmė (Kazachstano) yra patvirtinta A formos prekių kilmės sertifikatais, ir tai paneigia Nutarime konstatuotą teiginį, kad importuotų prekių kilmė yra rusiška, tačiau, Kauno teritorinė muitinė pažymi, kad vadovaujantis 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 978/2012 II priedu, Kazachstanas nepriklauso BLS (Bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistema) šalims, todėl A formos kilmės sertifikatai negali būti priimami, ir juo labiau vertinami kaip įrodymai, patvirtinantys prekių kilmę.

Kauno teritorinės muitinės Nutarime visos aplinkybės, turinčios reikšmės V. K. veiksmų kvalifikavimui, buvo ištirtos ir įvertintos tinkamai, pagrįstai konstatuojant jo kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 515 str. (b. l. 16–19).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir byla grąžintina Institucijai tyrimui atlikti.

Vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai nutarime nurodytos nusižengimo padarymo aplinkybės, kaltė, išvados dėl nuobaudos individualizavimo padarytos tik išsamiai ištyrus bylai reikšmingas aplinkybes ir visapusiškai išanalizavus surinktus įrodymus bei įvertinus jų visumą.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad išnagrinėjęs bylą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas priima vieną iš sprendimų. To paties straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, jog gali panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šis sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, Pareiškėjos pateikto skundo motyvus bei teismo posėdžio metu išsakytą poziciją, nustatė aplinkybes, kurios sudaro pagrindą skundžiamą nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti Institucijai trūkumams šalinti. Teismo vertinimu, administracinio nusižengimo tyrimas atliktas neišsamiai, nes jo atlikimo metu nebuvo išnaudotos visos galimos priemonės tikslioms įvykio aplinkybėms nustatyti.

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus bei institucijos atsiliepimo argumentus, išklausęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovų paaiškinimų, įvertinęs kitą surinktą byloje medžiagą, daro išvadą, kad šiuo atveju nėra tinkamai išspręstas V. K. patraukto administracinėn atsakomybėn klausimas, todėl nutarimas turi būti panaikintas ir byla grąžinta institucijai iš naujo spręsti administracinio nusižengimo protokolo surašymo bei nubaudimo klausimus.

Administracinė atsakomybė V. K. atžvilgiu pagal ANK 515 straipsnį grindžiama tuom, jog jis pažeidė Tarybos Reglamento 2022-12-16 Nr. 2022/2474, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2014-07-31 Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje 3i straipsnio 3b punktą, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje buvo panaikintas. Kaltinimas V. K. grindžiamas ne tik panaikinta teisės norma, bet kartu yra neaiškus. Skundžiamame nutarime nurodoma, jog V. K. savo veiksmais nepadarė veikos, kuri aptarta Lietuvos Respublikos Tarptautinių sankcijų įstatymo (toliau – TSĮ) 7 straipsnio 2 dalyje, tačiau ši teisės norma nėra pašalinta iš Nutarimo dalies, kurioje nurodoma, kurio teisės akto reikalavimai pažeisti. Be to, Nutarime nurodoma, jog V. K. pažeidė TSĮ 4 straipsnio 2 dalyje, tačiau iš Nutarimo dalies, kurioje nurodoma, kurio teisės akto reikalavimai pažeisti nurodoma, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė TSĮ 4 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Todėl lieka neaiškūs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pažeisti teisės aktų reikalavimai. Be to, Institucija atsiliepime nurodo, jog yra nepaneigta aplinkybė, jog UAB (duomenys neskelbtini) 2022 metais bei laikotarpiu nuo 2023-01-01 iki 2023-03-31, importavo prekes, pažymėtas tokios pačios serijos pavadinimais, numeriais ir kodais, importuojamų prekių siuntėjas buvo Rusijos įmonė, tai yra dalyvavo tie patys ūkio subjektai. Atsižvelgiant į tai, nurodoma, jog 2022 m. įvežtos prekės ir laikotarpiu nuo 2023-01-01 iki 2023-03-31 įvežtos prekės yra tokios pačios kilmės, nes jų deklaravimo kodai yra tie patys. Tačiau teismo posėdžio metu Institucijos atstovė negalėjo nurodyti, kokiais dokumentais Institucija grindžia šią aplinkybę, jog prekės vežamos būtent iš Rusijos. Kaltinimas, įvežus rusiškos kilmės prekes 2023-01-01 iki 2023-03-31 laikotarpiu, turi būti pagrįstas objektyviais įrodymais, kurių Institucija neįvardino.

Atkreiptinas Institucijos dėmesys, kad teismų praktikoje nuosekliai aiškinama, jog administracinio nusižengimo protokolas turi dvejopą reikšmę, t. y. jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas konkretaus teisės pažeidimo padarymu, taip pat dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokole yra apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tuomet, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys administracinio teisės pažeidimo/nusižengimo bylose Nr. 2AT-40-303/2020, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017, 2AT-84-942/2016 ir kt.). Taip pat pažymėtina, kad ir Institucijos priimtas nutarimas turi atitikti ANK 618 straipsnyje numatytus ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje turiniui keliamus reikalavimus. Vadovaujantis ANK 618 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nutarime turi būti: nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; <...>jų adresai, elektroninio pašto adresai, telefono numeriai; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas. <...> Būtent šiuos reikalavimus atitinkantis ne teismo tvarka bylą nagrinėjančios institucijos nutarimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kartu tik tokius reikalavimus atitinkantis institucijos nutarimas sudaro prielaidas pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, tinkamai įgyvendinti ANK 641 straipsnyje nustatytas pareigas, t. y. patikrinti Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-85-875/2023).

Taigi, norint patraukti V. K. administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 515 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, taip pat ir kaltę (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-6-788/2020). Taigi priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-976/2020, 2AT-57-976/2020, 2AT-68-303/2022).

Atsižvelgiant į tai, kad Nutarime nėra aiškiai suformuluotas kaltinimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kas užkerta kelią administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui žinoti kuo jis kaltinamas, kad galėtų nuo jo gintis, bei į tai, kad kaltinimas grindžiamas prielaidomis, Institucijos nutarimas naikintinas bei administracinė byla grąžintina iš naujo tirti Institucijai, surašiusiai skundžiamą nutarimą.

Pareiškėjo atstovai pateikė prašymą priteisti turėtas išlaidas advokato prielaidos apmokėti administracinio nusižengimo byloje, kurios sudaro 5989,50 Eur. ANK 666 straipsnyje numatyta, jog administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. BPK 105 straipsnyje numatytas proceso išlaidų išieškojimas priklauso nuo to, koks galutinis sprendimas priimamas dėl atsakomybėn traukiamos asmens. Jei asmuo pripažįstamas kaltu, advokato, kuris kaltinamąjį atstovavo pastarojo kvietimu, atstovavimo išlaidos atlygina pats kaltinamasis. Jei asmuo išteisinamas, tokiu atveju šios išlaidos gali būti priteisiamos iš valstybės, ar iš nukentėjusiojo, jei ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal nukentėjusiojo skundą. V. K. atstovo advokato skundas buvo tenkintas iš dalies, jo administracinio nusižengimo byla grąžinta Institucijai, todėl akivaizdu, kad galutinis procesinis sprendimas dėl jo veiksmų nėra priimtas. Taigi, proceso išlaidų išieškojimo klausimas turės būti sprendžiamas priimant galutinį procesinį sprendimą administracinio nusižengimo byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 646 straipsniu, teismas,

nutaria:

pareiškėjo V. K. atstovo skundą tenkinti iš dalies.

Kauno teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojo 2024 m. liepos 25 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti ir administracinio nusižengimo medžiagą grąžinti Kauno teritorinei muitinei, atlikusiai administracinio nusižengimo tyrimą, tirti iš naujo.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.