Šiaulių apygardos teismo nutartis, AN2-85-875/2023

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-09-29
Bylos Nr.: AN2-85-875/2023
Teisminio proceso Nr.: 4-08-3-00027-2023-1
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį)

Teisėjas: Nerijus Masiulis (pirm.)
Institucija: Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas Panevėžio miesto ir rajono PK veiklos skyrius
Advokatai: Solveiga Gečaitė, Gintaras Keliauskas

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-85-875/2023Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00027-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.11.10 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 29 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Nerijus Masiulis,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal asmens, kurio atžvilgiu administracinė teisena nutraukta – G. T. atstovo advokato Gintaro Keliausko, institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovo ir nukentėjusio asmens – R. G. atstovės advokatės Solveigos Gečaitės apeliacinius skundus dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. liepos 24 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo Karolio Meškonio 2023 m. sausio 25 d. nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena ROIK Nr. 22173199435 nutraukta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 591 straipsnio 1 dalies 1 punktų, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.). Administracinio nusižengimo teisena Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate pradėta dėl eismo įvykio, kurio metu G. T., vairuodama transporto priemonę, keisdama važiavimo kryptį, neparodė įspėjamojo posūkio signalo, staigiai stabdė vairuojamą transporto priemonę, sukėlė pavojingą situaciją, dėl ko paskui važiavęs motociklo vairuotojas buvo priverstas staigiai stabdyti vairuojamą motociklą, nugriuvo ir susižalojo. Motociklo vairuotojui nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nutarimu nustatyta ir tai, kad motociklo vairuotojas nepasirinko saugaus atstumo iki priekyje važiavusio automobilio, kuriam stabdant motociklo vairuotojas nesuvaldė savo vairuojamo motociklo ir nuo jo nuvirto, dėl ko apgadintas motociklas, automobilis apgadintas nebuvo.

2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu eismo įvykio metu nukentėjęs R. G., atstovaujamas advokatės Solveigos Gečaitės, apskundė jį teismui, prašydamas panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2023 m. sausio 25 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ir įpareigoti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą iš naujo, bei atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

3. Skundžiama Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. liepos 24 d. nutartimi R. G. skundas tenkintas iš dalies – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato 2023 m. sausio 25 d. nutarimas panaikintas ir byla grąžinta Institucijai, iš Panevėžio AVPK priteista 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų R. G. naudai.

4. Apeliaciniu skundu apygardos teismui asmens, kurio atžvilgiu administracinė teisena nutraukta – G. T. atstovas advokatas Gintaras Keliauskas, prašo: 1) panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. liepos 24 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas.

Šalies argumentai

4.1. Skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai sureikšmino įvykio padarinius – tai, kad eismo įvykio metu nukentėjusiajam R. G. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir dėl to padarė neteisingas išvadas šioje bylioje esant nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, požymių, tačiau teismas visiškai netyrė ir nevertino kitų aplinkybių, pagrindžiančių G. T. veiksmuose nesant nei administracinio nusižengimo, nei nusikalstamos veikos požymių. Akcentavo, jog Institucijos nutarimu teisingai nustatyta eismo įvykio ir jo padarinių atsiradimo priežastis – motociklo vairuotojo R. G. nepasirinktas saugus atstumas iki prieš jį važiavusios transporto priemonės, kurios valdytoja yra G. T.. Pažymėjo ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. birželio 14 d. akto Nr. 11-1289 (23) vienareikšmiškas išvadas, jog motociklo vairuotojas, artėdamas prie priekyje važiuojančio automobilio BMW 525D turėjo pasirinkti tokią distanciją iki jo, kad jeigu automobilis bus stabdomas, spėtų sustabdyti motociklą, kad neatsitrenktų į jį, todėl daroma išvada, kad eismo įvykis kilo ir padariniai atsirado dėl motociklo vairuotojo neatsargumo.

4.2. Pažymi, kad KET 126 punktas nustato vairuotojo pareigą atsižvelgus į greitį laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per 2 sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m., jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. Įvertinus motociklo vairuotojo paaiškinimą važiavus iki 40 km./val. greičiu, jis turėjo išlaikyti atstumą iki priekyje važiuojančio automobilio iki 20 metrų ir netgi eksperto nustatytas 26 km/val. greitis įpareigotų vairuotoją laikytis 13 m atstumo, kas užtikrintų vairuotojo saugumą ir leistų išvengti nepageidaujamų padarinių, o eksperto konstatuotas motociklo-čiuožimas keliu, liečiant metaliniais paviršiais kelio dangą, daugiau kaip 6 metrus, be kita ko, taip pat rodo, jog motociklo vairuotojas elgėsi neapdariai ar/ir būtent jo netinkama avalynė – „šlepetės“ sąlygojo ir apribojo galimybę tinkamai suvaldyti motociklą.

4.3. Be to, liudytoja U. T. patvirtino, jog automobilio stabdymas nebuvo staigus (jokios automobilio stabdymo žymės nėra fiksuotos) ir buvo iš anksto planuotas posūkis į kairę, dėl to buvo priartėta prie važiuojamosios kairės kelio pusės krašto, prieš tai parodžius kairės pusės posūkio signalą, ką patvirtino ir automobilio vairuotoja G. T.. Atstovo teigimu, G. T. ir U. T. parodymų patikimumas, nuoseklumas bei aiškumas patvirtina automobilio vairuotoją G. T. kelių eismo taisyklių nepažeidus.

4.4. Byloje patikimų ir pakankamų įrodymų visuma, anot atstovo, leidžia daryti išvadą, kad padarinių atsiradimo priežastis ir sąlyga yra motociklo vairuotojo neatsargūs, nesaugūs veiksmai, o automobilio vairuotojos G. T. veiksmuose nėra nei administracinio nusižengimo nei baudžiamojo nusikaltimo sudėties (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl pagrindo pradėti baudžiamąją teiseną nėra, o administracinio nusižengimo procedūra turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 dalis).

4.5. Pažymi, kad teismas nepagrįstai suformalizavo procesinius reikalavimus, nurodęs, kad Institucijos tyrimas atliktas neišsamiai. Vertinant Institucijos nutarimą bei atliktus procesinius veiksmus, panaikinto nutarimo pažeidimai yra nežymūs ir formalūs, o papildomas tyrimas neleis pasiekti kitokio kokybinio procesinio rezultato, priešingai, kaip teigiama, bus pažeistas proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principai. Atstovo įsitikinimu visi procesiniai ir leistini veiksmai administracinėje teisenoje atlikti ir surinkta pakankamai įrodymų G. T. veiksmų teisėtumui konstatuoti, juo labiau, kad nuo eismo įvykio praėjo daugiau kaip 14 mėnesių, todėl išnaudotos visos net teorinės procesinės galimybės. Vadovaujantis ANK 593 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama praktika pažymėta, kad įrodymų rinkimas negali būti begalinis, jų rinkimas nėra savitikslis, nes jų turi būti surinkta tiek, kad asmenį būtų galima pripažinti kaltu dėl nusižengimo padarymo, surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų arba priešingai procesas turi būti nutrauktas, jei visos protingos procesinės galimybės išnaudotos, nes nėra ir negali būti įrodinėjama iki begalybės ir nėra būtina atlikti visus įmanomus veiksmus, kurių atlikimas kokybiškai naujų rezultatų negali duoti.

4.6. Cituodamas ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytas teismo sprendimo panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, priėmimo tik išimtiniais atvejais nuostatas, ANK 567 straipsnyje numatytą imperatyvą teismui aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes, ANK 632 straipsnio 1 dalyje numatytą teisę teismui iš esmės atlikti bet kurį BPK XIV skyriaus II, III ir V skirsniuose numatytą proceso veiksmą ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad administracinių nusižengimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta, pažymi teismą ignoravus asmens, kurio atžvilgiu administracinė atsakomybė nutraukta, atstovo advokato prašymus kviesti liudytojus, galinčius patvirtinti ar paneigti bylai reikšmingas aplinkybes.

4.7. Liudytoja U. T. apklausiama teisme, kaip teigiama, patvirtino aplinkybę, jog motociklo vairuotojas pažeidė KET 9 p., 18 p. reikalavimus – neužtikrino saugumo ir nesiėmė priemonių tam, kad būtų saugus važiavimas motociklu ar/ir nekiltų grėsmė kitiems eismo dalyviams, o būtent tai, kad 2022 m. birželio 30 d. (eismo įvykio metu) vairuotojas motociklą vairavo avėdamas netinkamą avalynę (su „šlepetėmis“) bei dėvėdamas netinkamą aprangą (vasarinę – šortai, „maikutė“), kas galimai ir buvo viena iš priežasčių eismo įvykiui kilti ir padariniams atsirasti. Nors 2023 m. gegužės 18 d. paaiškinimuose ir prašymuose raštu, bei teismo posėdžio metu prašyta kviesti liudytojus šioms faktinėms aplinkybės patvirtinti ar paneigti, tačiau teismas šiuos prašymus, anot advokato, ignoravo.

4.8. Pažymėta ir tai, kad R. G. yra (duomenys neskelbtini), kuriam keliami aukštesni elgesio standartai, kuris žinojo ar/ir privalėjo žinoti, bei turėjo pareigą užtikrinti, jog nepasikeistų eismo įvykio aplinkybės (KET 219.2 punktas). Tačiau iš įvykio vietos jis savo motociklą patraukė ir liepė tai padaryti BMW vairuotojai. Toks neteisėtas veiksmas, anot advokato, ypač reikšmingas, kai nukentėjęs asmuo yra pareigūnas, o G. T. – (duomenys neskelbtini), stokojanti gyvenimiškos patirties. Toks pareigūno elgesys, advokato vertinimu, leidžia daryti tam tikras prielaidas, jog tokiu būdu buvo siekiama nuslėpti įvykio pėdsakus bei reikšmingus faktus, patvirtinančius R. G. neteisėtą elgesį ir tiesioginį priežastinį ryšį su eismo įvykiu ir padariniais.

4.9. Skundo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų (už advokato teisines paslaugas) priteisimo grindžiamas ANK 666 straipsnio 1 dalies nuostatomis, sąskaitomis už teisines paslaugas ir teisinių paslaugų sutartimi.

5. Apeliaciniu skundu apygardos teismui institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą – Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. liepos 24 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – palikti galioti Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono PK vyriausiojo tyrėjo 2023 m. sausio 25 d. nutarimą kaip teisėtą ir pagrįstą.

5.1. Institucija nesutinka su teismo išvada, kad nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną priimtas pažeidus imperatyvias įstatymo normas, nesilaikant imperatyvių procedūrinių reikalavimų, dėl ko toks nutarimas negali būti pripažintas teisėtu, o pats tyrimas negali būti pripažintu atliktu išsamiai ir pagal nustatytą tvarką. Teismui konstatavus, kad motociklo vairuotojui R. G. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata ir galimai padaryta BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, Institucijos atstovo vertinimu, šios įvykio aplinkybės, taip pat ir asmuo, atsakingas dėl šios galimai padarytos nusikalstamos veikos, bei kiti aktualūs klausimai turėjo būti vertinami ir nustatomi ne administracinės teisenos tvarka ir ne administracinio nusižengimo bylą tiriančio pareigūno, o kompetentingoms institucijoms ar prokurorui atlikus vertinimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.

5.2. Be to, teismų praktikoje pažymėta, kad tais atvejais, kai eismo saugumo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, sprendžiant priežastinio ryšio klausimus svarbu taikyti būtinosios sąlygos taisyklę ir ja remiantis nustatyti, kurio eismo dalyvio Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga ir buvo susijęs būtinuoju priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas leidžia daryti išvadą, ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Ji nustatoma modeliuojant situaciją tokiu būdu: paeiliui eliminuojamas vieno iš eismo dalyvio KET pažeidimas, paliekant kito eismo dalyvio KET pažeidimą, ir sprendžiama, ar tokiu atveju kiltų eismo įvykis su atsiradusiais padariniais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-31/2012, 2K-47-696/2017, 2K-155-511 /2017, 2K-325-942/2017).

5.3. Nagrinėjamu atveju vertinant automobilio BMW 525D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojos G. T. veiksmus bei jos padarytus KET pažeidimus, buvo nustatyta, kad prieš sukdama į kairę ji iš anksto neįspėjo iš galo važiuojančios transporto priemonės vairuotojo atitinkamos krypties posūkio šviesos signalu, todėl pažeidė KET 82.2 papunkčio reikalavimus. Vertinant motociklo „Yamaha“, valstybinis (duomenys neskelbtini), vairuotojo R. G. veiksmus bei jo padarytus KET pažeidimus, nustatyta, kad vairuodamas motociklą bei artėdamas prie priekyje važiuojančio automobilio BMW525D, jis nepasirinko tokios distancijos iki jo, kad jeigu automobilis bus stabdomas, spėtų sustabdyti motociklą, kad neatsitrenktų į jį, dėl ko minėto automobilio vairuotojai pristabdžius automobilį, vairuojamo motociklo jis nesuvaldė ir griuvo ant kelio dangos. Be to, stabdydamas motociklą, R. G. turėjo jį suvaldyti, kad negriūtų ant kelio dangos. Ėmęsis visų šių veiksmų R. G. turėjo techninę galimybę išvengti šio eismo įvykio. Tokiais savo veiksmais, kaip teigiama, R. G. pažeidė KET 9, 126 punktų reikalavimus.

5.4. Institucija nurodo, kad modeliuojant tiriamo eismo įvykio situaciją dėl automobilio vairuotojos G. T. padaryto KET pažeidimo – įspėjamuoju šviesos signalu iš anksto neįspėjus kitų eismo dalyvių apie planuojamą atlikti manevrą, konstatuotina, kad šis KET pažeidimas pats savaime nebūtų turėjęs įtakos eismo įvykiui kilti ir jo sukeltiems padariniams atsirasti, jeigu motociklo vairuotojas R. G. nebūtų pažeidęs KET 126 punkto reikalavimų, t. y. važiuodamas paskui minėtą automobilį būtų laikęsis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jei ši būtų stabdoma. Be to, R. G. veiksmai – guldžius motociklą ant šono, siekiant išvengti susidūrimo, techniniu požiūriu buvo nepriimtini. Stabdydamas motociklą R. G. turėjo jį suvaldyti, kad negriūtų ant kelio dangos. Ėmęsis visų šių veiksmų motociklo vairuotojas turėjo techninę galimybę išvengti šio eismo įvykio. Esant išdėstytoms aplinkybėms, Institucija konstatuoja, kad eismo įvykio kilimą ir su juo susijusius padarinius akivaizdžiai lėmė ne automobilio BMW525D vairuotojos G. T. padarytas KET 82.2 papunkčio pažeidimas, kai ji prieš atlikdama posūkio manevrą į kairę pusę iš anksto neįspėjo atitinkamos krypties įspėjamuoju posūkio šviesos signalu, tačiau paties motociklo „Yamaha“ vairuotojo R. G. neatsargūs veiksmai, kai artėdamas prie priekyje važiuojančio automobilio BMW525D jis nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jei ši būtų stabdoma, o šio automobilio vairuotojai pristabdžius, vairuojamo motociklo nesuvaldė ir griuvo ant kelio dangos bei susižalojo. Būtent šie motociklo „Yamaha“ vairuotojo R. G. veiksmai, kaip nurodoma, buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti. Šią išvadą, anot Institucijos atstovo, pagrindžia ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. birželio 14 d. ekspertizės akte Nr. 11-1289(23) pateikiamos išvados.

5.5. Pažymėta ir tai, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnio 1 dalį numatyta tam, kas vairuodamas transporto priemonę pažeidė kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o šiuo atveju niekam kitam, išskyrus patį eismo įvykį sukėlusį asmenį, sveikata nebuvo sutrikdyta, todėl baudžiamasis procesas šiuo atveju negalimas. Institucijos atstovo vertinimu, šiuo atveju jokių esminių proceso teisės normų pažeidimų nei atliekant eismo įvykio tyrimo veiksmus, nei priimant Institucijos 2023 m. sausio 25 d. nutarimą, nepadaryta.

Žemesnės instancijos teismas

5.6. Institucija nurodo nesutinkanti ir su teismo sprendimu R. G. naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą iš Institucijos, kadangi šis sprendimas priimtas nenurodant jokio konkretaus įstatyminio pagrindo, todėl laikytinas nepagrįstu. Cituojant ANK 666 straipsnio 2 dalies nuostatas, reglamentuojančias išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą iš valstybės ir savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžeto neišlaikomo subjekto lėšų, nuostatas, BPK 106 straipsnio 3 dalį, nustatančią būtinų ir pagrįstų išlaidų advokatui atlyginimą išteisintam asmeniui, akcentuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos suformuota praktika byloje Nr. 2AT-7-8-976/2023, kurioje atkreiptas dėmesys į tai, jog ANK 666 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta speciali norma, pagal kurią turi būti sprendžiama dėl išlaidų advokatui apmokėjimo, kai administracinio nusižengimo teisena nutraukiama asmeniui dėl to, kad nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių. Tuo tarpu aptariamu atveju administracinio nusižengimo bylos teisena buvo nutraukta ne dėl pareiškėjui R. G. pateiktų ir nepasitvirtinusių kaltinimų. Be to, teismas panaikino Institucijos 2023 m. sausio 25 d. nutarimą ir grąžino bylą tirti iš naujo, taigi šioje byloje galutinis sprendimas nepriimtas, procesas nepasibaigęs, todėl priteisti R. G. 1000 Eur advokato išlaidoms atlyginti nebuvo teisinio pagrindo.

Šalies argumentai

6. Skundu apygardos teismui eismo įvykio metu nukentėjusio R. G. atstovė advokatė Solveiga Gečaitė prašo: 1) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. liepos 24 d. nutartį dalyje dėl 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti ir priteisti R. G. naudai visas dėl atstovavimo pirmosios instancijos teisme patirtas 4000 Eur bylinėjimosi išlaidas; 2) Priteisti 1000 Eur bylinėjimosi išlaidas už šio skundo surašymą pagal tai patvirtinančius dokumentus.

6.1. R. G. atstovė nesutinka su skundžiamu sprendimu dalyje dėl priteistų 1000 Eur bylinėjimo išlaidų ir nurodo atstovaujamąjį patyrus 3000 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už skundo surašymą ir jo atstovavimą viename teismo posėdyje – 2023 m. balandžio 18 d., bei 1000 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti už jo atstovavimą kituose dviejuose teismo posėdžiuose – 2023 m. gegužės 18 d., 2023 m. liepos 10 d., pasirengimą jiems ir surašytus prašymus, bei pateikė teismui tai patvirtinančius dokumentus. Skunde detalizuojamas advokatės pateiktų sąskaitų už R. G. suteiktas paslaugas apskaičiavimas pagal darbo valandų skaičių ir jų įkainį. R. G. atstovės nuomone, skundžiama nutartimi teismas visiškai nepagrįstai bylinėjimosi išlaidas vertino kaip pernelyg dideles ir neadekvačias, nes atsižvelgiant į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytus maksimalius dydžius, kuriomis teismai vadovaujasi priteisiant bylinėjimosi išlaidas ir administraciniame procese, R. G. patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ženkliai mažesnės, nei galėjo būti.

6.2. Skundu nesutinkama ir su teismo vertinimu, jog pagal sprendžiamo klausimo sudėtingumą ir esmę, protingumo kriterijus atitinka 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Akcentuojama, kad byla nebuvo išnagrinėta per vieną teismo posėdį, jų iš viso buvo trys, tokia proceso trukmė nebuvo įtakota nukentėjusiojo perteklinių prašymų, dėl ko procesinis elgesys galėtų būti pripažintas nebūtinu ar pertekliniu. Tai, jog byla nebuvo išnagrinėta per vieną teismo posėdį, pasak atstovės, rodo, jog byla nebuvo nesudėtinga. Nagrinėjamu atveju, kaip teigiama, nebuvo nurodyta jokių pagrįstų argumentų, jog byla nesudėtinga, o nukentėjusiajam priteistinos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti mažintinos, tuo tarpu abstraktūs teiginiai, kad byla nesudėtinga ir priteistos išlaidus nepagrįstos, savaime nesuponuoja galimybės mažinti priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį, nesant akivaizdžių bylinėjimosi išlaidų neprotingumą pagrindžiančių aplinkybių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-858-935/2011).

6.3. Galiausiai akcentuojama, jog atsižvelgiant į administracinio nusižengimo bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, teisinės pagalbos teikimo pobūdį, tam skirtą darbo laiką, bylos rezultatą, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, į tai, kad R. G. patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytų maksimalių dydžių, atitinka protingumo ir sąžiningumo principus, yra pagrįstos, teisėtos, todėl privalo būti atlygintos pilnai, t. y. priteisiant R. G. naudai visas jo turėtas 4000 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

7. R. G. atstovė advokatė Solveiga Gečaitė atsiliepimu į G. T. apeliacinį skundą prašo: 1) G. T. skundo netenkinti ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą dalyje, kuria teismas grąžino bylą Institucijai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą iš naujo; 2). Priteisti R. G. 2000 Eur (turėtų būti – 1000 Eur) bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą pagal tai patvirtinančius dokumentus.

7.1. Atsiliepimu nesutinkama su skundo argumentu teismą nepagrįstai susikoncentravus ir suabsoliutinus vienintelę bylos aplinkybę – eismo įvykio metu nukentėjusiojo patirtą nesunkų sveikatos sutrikdymą ir dėl to visiškai netyrus ir nevertinus kitų reikšmingų aplinkybių, tuo tarpu G. T. veiksmuose nesant nei administracinio nusižengimo, nei baudžiamosios veikos požymių, o kilę padariniai neva niekaip nesusiję priežastiniu ryšiu su G. T. veiksmais. R. G. atstovės vertinimu, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą teismas ne sureikšmino, kaip teigia apeliantė, eismo įvykio pasekmes, o nustatė institucijos padarytus esminius administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo procesinius pažeidimus, dėl kurių administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas teisme nebuvo įmanomas. Kaip teisingai konstatavo teismas, Institucija pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas neperdavusi medžiagos ikiteisminio tyrimo institucijai, privalėjusiai atlikti tyrimą ir spręsti, pradėti ikiteisminį tyrimą ar ne, tačiau pasielgė ne pagal įstatymo reikalavimus ir ne savo kompetencijos ribose, t. y. už ikiteisminio tyrimo instituciją nusprendė, jog ikiteisminis tyrimas nėra tikslingas, nes dėl R. G. nesunkaus sveikatos sutrikdymo yra kaltas jis pats. Teismas, anot atstovės, teisingai nutarė, kad nagrinėjamu atveju jis negali ištaisyti Institucijos padarytų esminių procesinių pažeidimų, t. y. atlikti eismo įvykio tyrimo, rinkti įrodymų už ikiteisminio tyrimo instituciją, todėl teisėtai ir pagrįstai byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo. Šį argumentą, kaip teigiama, patvirtina ir G. T. skundo teiginiai atkreipiant teismo dėmesį į netirtas ir nenagrinėtas eismo įvykio detales, t. y. motociklininko aprangą, galimai turėjusią įtakos ir R. G. patirtų sužalojimų mastui, bei daroma išvada, jog šiuo atveju ikiteisminis tyrimas buvo būtinas, nes tyrimo metu surinkta medžiaga leistų tinkamai bylą nagrinėti ir administracinio nusižengimo tyrimą atliekančiai institucijai ar teismui.

7.2. Ydingą Institucijos atliktą eismo įvykio tyrimą, kaip teigiama atsiliepime, rodo ir tai, kad neatlikus jokio išsamaus eismo įvykio tyrimo, medžiagos neperdavus tirti ikiteisminio tyrimo institucijai, administracinio nusižengimo teisena G. T. atžvilgiu buvo nutraukta, o R. G. atžvilgiu institucijos atliekamas tyrimas, siekiant pagrįsti, kad R. G. yra atsakingas už 2022 m. birželio 30 d. kilusį eismo įvykį ir pasekmes, atliekamas iki šiol. Taigi, Institucija, pilnai ir išsamiai netyrusi eismo įvykio aplinkybių, o nustačiusi, kad padaryta veika turi nusikalstamos veikos požymių, net ir neperdavusi medžiagos tirti ikiteisminio tyrimo institucijai, išskyrė eismo įvykio tyrimą G. T. atžvilgiu ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė, o R. G. atžvilgiu tyrimas tęsiamas iki šiol. Todėl tirdama eismo įvykį ir jo sukeltas pasekmes Institucija nagrinėjo ne įrodymų ir aplinkybių visumą, ir sprendė dėl atsakomybės už eismo įvykį klausimą, o išskyrė eismo įvykio tyrimą į dvi atskiras dalis pagal eismo įvykio dalyvius, iš anksto pasisakydama, jog G. T. nėra atsakinga už eismo įvykį kilimą, tuo tarpu byloje nesant jokių pagrindžiančių įrodymų, kad už eismo įvykį ir jo pasekmes būtų atsakingas R. G., įrodymus pradėjo rinkti tik sprendimą apskundus teismui. Pažymėta, kad institucija eismo įvykio ekspertizę užsakė tik administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau apie ją nebuvo informuotas nei teismas, nei bylos dalyviai, šalims nebuvo sudarytos galimybės užduoti klausimus ekspertui, pasisakyti dėl eksperto kandidatūros, t. y. institucija vienašališkai paskyrė ekspertizę teismo eksperto išvadoms dėl eismo įvykio gauti, o ekspertizė buvo atlikta pagal Institucijos pateiktą eismo įvykio schemą, kurios duomenys, žymėjimai neatitinka eismo įvykio schemos, Institucijos pateiktos teismui administracinio nusižengimo byloje. Daroma prielaida, kad tai padaryta tikslu gauti palankias Institucijai išvadas, jog būtent R. G. yra atsakingas už eismo įvykio kilimą. Dėl šių priežasčių, kaip teigiama, teismas visiškai teisėtai ir pagrįstai nustatė Instituciją pažeidus ANK 592 straipsnio nuostatas, dėl ko tyrimas nebuvo atliktas tinkamai, o šių pažeidimų, net ir apklausęs liudytojus, bei prijungęs prie bylos medžiagos 2023 m. birželio 14 d. teismo eksperto išvadą, galimai parengtą pagal pakeistą eismo įvykio schemą, teismas ištaisyti negalėjo, dėl ko pagrįstai ir teisėtai bylą grąžino Institucijai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą iš naujo.

7.3. Atsiliepimu nesutinkama su G. T. skundo teiginiais, esą tiek Institucija nutarimu, tiek Institucijos atstovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog eismo įvykio ir padarinių priežastis – motociklo vairuotojo R. G. nepasirinktas saugus greitis iki prieš jį važiavusios transporto priemonės, vairuotos G. T.. Nurodoma, jog priešingai nei teigia apeliantė, Institucijos nutarime aiškiai įvardijami ne motociklo vairuotojo, o apeliantės padaryti KET pažeidimai. Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus Vyriausiasis tyrėjas Karolis Meškonis, tirdamas eismo įvykio aplinkybes nustatė, jog priekyje važiavęs BMW automobilis staigiai stabdė keisdamas kryptį. Tą aplinkybę, jog prieš ketindama sukti į kairę posūkio signalo neparodė pripažino ir pati G. T. iškart po eismo įvykio, kas užfiksuota ir tarnybiniame pranešime. Tik teisme, kaip teigiama, apeliantė pakeitė parodymus teigdama, jog posūkio signalą rodė. Daroma išvada, kad apeliantės minimame ir panaikintame institucijos nutarime buvo aiškiai įvardyti apeliantės padaryti KET pažeidimai ir priešingai – jokie byloje esantys įrodymai nepagrindžia, jog saugaus atstumo būtų nesilaikęs motociklo vairuotojas. Atsiliepimu akcentuojama, kad Institucijos nutarimo išvada, jog saugaus atstumo nesilaikė motociklo vairuotojas, pats nugriuvo ir susižalojo, nepagrįsta jokiais įrodymais ir negali būti pripažinta patikimu įrodymu, juolab, kad ir bylos nagrinėjimo teisme metu ekspertizė atlikta pagal eismo įvykio schemą, kuri neatitinka eismo įvykio schemos, sudarytos po eismo įvykio 2022 m. birželio 30 d., nors nurodyta ta pati data. Pažymėta, jog dėl procesinių tyrimo pažeidimų nutarimas ir buvo panaikintas, nes nutarimo išvados neatitinka bylos medžiagos, o įrodymai buvo renkami ne įstatymo nustatytu būdu. Akcentuojama, jog iš Institucijos nutarimo aprašomosios dalies akivaizdu, kad apeliantė privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių eismui (KET 9 p.), tačiau prieš atlikdama manevrą, kuris ir buvo pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti, to nepadarė; apeliantė privalėjo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais prieš sukdama į kairę (KET 82.2. p.), tačiau po eismo įvykio pripažino to nepadariusi; įspėjamieji signalai turėjo būti pradėti rodyti iš anksto, prieš manevrą (stabdymą, susijusį su manevru) (KET 86 p.), tačiau apeliantė to nepadarė; prieš sukdama į kairę vairuotoja privalėjo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto (KET 106 p.), tačiau šių reikalavimų neįvykdė; ji atliko draudžiamus vairuotojui veiksmus – staigiai stabdė vairuojamą transporto priemonę (KET 135.4 p.), nors šis veiksmas nebuvo būtinas eismo saugumui užtikrinti.

7.4. Atkreiptas dėmesys į tai, kad Institucijos vyriausiasis tyrėjas Karolis Meškonis Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekspertizės aktą dėl eismo įvykio pateikė administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant teisme, prieš baigiamąsias kalbas. Iš ekspertizės akto matyti, jog ekspertui buvo paduota ne eismo įvykio dieną – 2022 m. birželio 30 d. pildyta eismo įvykio schema, tačiau 2023 m. gegužės mėnesį papildyta jos versija. Praėjus beveik vieneriems metams nuo eismo įvykio dienos, kaip teigiama, Institucija schemoje neva pažymėjo „Asfaltbetonio dangos įbrėžimų pradžią“ ir „Asfaltbetonio dangos įbrėžimų pabaigą“, nors tokių įbrėžimų anksčiau nebuvo matyti. Be to, teismo eksperto skaičiavimai, atlikti pagal kiekvieną pavasarį atnaujinamą važiuojamosios dalies juostas skiriančią ištisinę liniją, ją perdažant, ir įvykio vietos tikslinimas naujais duomenimis praėjus kone vieneriems metams nuo eismo įvykio, negalėjo atitikti buvusios eismo įvykio metu, todėl ir eksperto skaičiavimai negali būti pripažinti patikimais. Be to, Institucijos klausimai ekspertui suformuluoti išimtinai tik dėl motociklo vairuotojo veiksmų, tačiau ne dėl abiejų eismo įvykyje dalyvavusių asmenų ir jų transporto priemonių, siekiant objektyvaus, nešališko ir visapusiško tyrimo. Todėl daroma išvada, jog byloje nėra patikimų įrodymų, kad motociklo vairuotojas būtų nesilaikę saugaus atstumo iki priekyje jo važiavusios apeliantės ir priešingai, medžiagoje yra pakankamai įrodymų, jog apeliantė pažeidė KET reikalavimus, kurie sąlygojo eismo įvykį.

7.5. Dėl apeliantės skundo argumento apie netinkamą motociklininko aprangą eismo įvykio metu, nurodoma, kad laikydamasis KET 204 punkto reikalavimų, R. G. buvo su šalmu, kurio akių apsaugos stiklas yra tinkama ir pakankama apsauga nuo sužeidimo, todėl R. G. KET taisyklių reikalavimų nepažeidė, o apeliantės minimos motociklininko šlepetės, marškinėliai ir šortai neturėjo įtakos eismo įvykiui kilti. Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad liudytoja U. T. yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens – G. T., kuri teismo posėdžio metu garsiai patarinėjo, ką šiai sakyti, sesuo, todėl tokie liudytojos parodymai vertintini kritiškai.

7.6. Atsiliepiant į apeliantės pažymėtą R. G., kaip policijos pareigūno, pareigą užtikrinti, kad nepasikeistų eismo įvykio aplinkybės, tačiau patraukusio savo motociklą ir nurodžiusio automobilį patraukti apeliantei, nurodyta, kad nesant eismo dalyvių nesutarimų dėl eismo įvykio aplinkybių, nėra būtinybės laikyti transporto priemones eismo įvykio vietoje, ypač eismo piko metu, kai tai trukdo eismui. Be to, “Asfaltbetonio dangos įbrėžimų pradžios“ ir „Asfaltbetonio dangos įbrėžimų pabaigos“ žymos, kurias Institucija, kaip teigiama, papildomai įrašė 2023 m. gegužės 22 d., t. y. praėjus beveik metams po eismo įvykio, eismo įvykio dieną buvo matomi, aiškūs ir tikslūs, o transporto priemonių patraukimas dėl susidariusių spūsčių nei asfaltbetonio dangos įbrėžimų, nei kitų eismo įvykio pėdsakų nepanaikino, juolab, kad pareigūnai eismo įvykio aplinkybes fiksavo pagal esamus duomenis ir pačios G. T. paaiškinimus, nes dėl patirtų sužalojimų R. G. buvo išvežtas į gydymo įstaigą ir negalėjo dalyvauti pareigūnams braižant eismo įvykio vietos schemą. Tuo tarpu prieštaravimų pačios apeliantės ir motociklo vairuotojo parodymuose iškart po eismo įvykio nebuvo ir tik ir teisme apeliantė nurodė stabdžiusi ne taip jau staigiai ir prieš tai parodžiusi posūkio signalą, prieš sukdama būtent į tą įvažiavimą, į kurį ir ketinusi.

Šalies argumentai

7.7. R. G. atstovės nuomone, apeliantės prašymas priteisti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas – 450 Eur sumai apeliaciniame teisme neturėtų būti sprendžiamas, kadangi toks prašymas nebuvo pateiktas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, o bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys dokumentai nepakankamai išsamūs, neaišku, už kokią advokato pagalbą buvo sumokėta ir kokios paslaugos jai buvo suteiktos. Dėl aukščiau nurodytų motyvų G. T. skundas, atstovės vertinimu, yra nepagrįstas, todėl atmestinas ir skundžiama teismo nutartis dalyje dėl bylos grąžinimo Institucijai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą iš naujo, paliktina nepakeista.

Atsiliepimas

8. R. G. atstovė advokatė Solveiga Gečaitė atsiliepimu į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą prašo: 1) Skundą atmesti ir skundžiamą nutartį dalyje, kuria teismas grąžino bylą Institucijai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą iš naujo, palikti nepakeistą; 2) Priteisti R. G. 1000 Eur bylinėjimosi išlaidas pagal tai patvirtinančius dokumentus.

8.1. Atstovė nesutinka su Institucijos skundo argumentu, jog vien ta aplinkybė, kad pačiam KET reikalavimus pažeidusiam ir eismo įvykį sukėlusiam asmeniui buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, nesudaro pagrindo pradėti baudžiamąjį procesą. Atstovė pritaria teismo išvadai, kad Institucija pažeidė imperatyvias įstatymo – ANK 592 straipsnio nuostatas, medžiagos neperdavusi ikiteisminio tyrimo įstaigai, kuri privalėjo atlikti tyrimą ir spręsti pradėti ikiteisminį tyrimą ar ne. Akcentuojama, kad sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą ar ne priima ne administracinį nusižengimą nagrinėjantis pareigūnas, o ikiteisminį tyrimą atliekanti įstaiga, todėl teismas pagrįstai pripažino Instituciją padarius esminius administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo procesinius pažeidimus, dėl kurių bylos nagrinėjimas teisme nebuvo įmanomas. Be to, ir tyrimas, anot atstovės, atliktas netinkamai – Institucija eismo įvykio tyrimą išskyrė į atskirus tyrimus pagal eismo įvykio dalyvius, taip iš anksto pasisakydama, jog G. T. nėra atsakinga už eismo įvykį, o R. G. atsakingas už jį, nesant byloje jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Taipogi Institucija paskyrė užduotį atlikti ekspertizę siekdama ne išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes, atstovės nuomone, o patvirtinti Institucijos poziciją, kad už eismo įvykį atsakingas R. G..

8.2. Atsiliepimu nesutinkama su Institucijos skundo argumentais analizuojant eismo įvykio situaciją ir aplinkybių vertinimu, kad R. G. turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio, o G. T. padarytas KET pažeidimas įspėjamuoju šviesos signalu iš anksto neįspėjus kitų eismo dalyvių apie planuojamą atlikti manevrą, pats savaime nebūtų turėjęs įtakos eismo įvykiui kilti ir jo padariniams atsirasti, jeigu motociklo vairuotojas nebūtų pažeidęs KET 126 punkto reikalavimų, t. y. važiuodamas paskui minėtą automobilį būtų laikęsis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę.

8.2.1. Pirma, G. T. padarė ne vieną KET 82.2 punkte numatyto reikalavimo pažeidimą, o eilę KET pažeidimų. Tyrimo medžiaga nustatyta, jog G. T. prieš ketindama sukti į kairę ne tik neparodė posūkio signalo ir neįspėjo apie ketinamą atlikti manevrą už jos važiuojančias transporto priemones (KET 82.2 p.), kurie turi būti pradėti rodyti iš anksto prieš manevrą (KET 86 p.), tačiau ir staigiai stabdė vairuojamą transporto priemonę keisdama kryptį, t. y. atliko draudžiamus vairuotojui veiksmus – staigiai stabdė vairuojamą transporto priemonę, nors šis veiksmas nebuvo būtinas eismo saugumui užtikrinti (KET 135.4 p.). Be to, prieš sukdama į kairę BMW vairuotoja privalėjo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto (KET 106 p.), tačiau šių reikalavimų neįvykdė. Net ir už vieną KET pažeidimą – neparodžius posūkio signalo prieš sukant, G. T. atžvilgiu, pasak atstovės, turėjo būti taikyta administracinė atsakomybė, nors šiuo atveju administracinė teisena buvo nutraukta net ir pripažinus G. T. padarius šį pažeidimą.

8.2.2. Antra, ne motociklo vairuotojo, o G. T. veiksmai buvo tiesioginė priežastis eismo įvykiui kilti. Pažymėta, kad G. T. padarė ne vieną KET pažeidimą, ir būtent jos padaryti KET pažeidimai sąlygojo eismo įvykio kilimą. Motociklo vairuotojas negalėjo ir neprivalėjo iš anksto numatyti, kad BMW automobilis bus staigiai stabdomas, nebus iš anksto pradėti rodyti atitinkamos krypties (kairiojo posūkio) posūkių šviesos signalai prieš sukant į kairę, prieš manevrą nebus iš anksto pasitraukta prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, kas ir apribojo galimybę motociklo vairuotojui iš anksto numatyti priekyje važiuojančio BMW automobilio daromą manevrą ir važiavimo krypties keitimą. Būtent šios aplinkybės, kaip teigiama, ir lėmė, kad motociklo vairuotojas neturėjo galimybės įvertinti priekyje važiavusios transporto priemonės judėjimo ir iš anksto atitinkamai į tai reaguoti. Todėl nepagrįstai įvertinta, kad motociklo vairuotojas turėjo laikytis tokio saugaus atstumo, kad galėtų išvengti G. T. padarytų KET pažeidimų pasekmių. Daroma išvada, kad priešingai skundo teiginiams, G. T. padarė ne vieną, o eilę KET pažeidimų, ir būtent jos padaryti KET pažeidimai buvo eismo įvykio priežastis. Tuo tarpu Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės išvadoje Nr. 11-1289 (23) atlikti skaičiavimai pagal duomenis, neegzistavusius eismo įvykio metu, t. y. pagal eismo įvykio schemą, neatitinkančią 2022 m. birželio 30 d. eismo įvykio aplinkybių, negali būti pripažinti patikimais, kaip ir eksperto išvada, atlikta vertinant netikslius eismo įvykio duomenis. Be to, Institucija ekspertizę paskyrė savo iniciatyva, neinformavusi teismo, proceso dalyvių, nesudariusi proceso dalyviams galimybės dalyvauti ekspertizės skyrimo procese, pateikti klausimus ekspertui, taip užkertant galimybę pateikti papildomą medžiagą, o ekspertui klausimai suformuluoti išimtinai dėl motociklo vairuotojo R. G. veiksmų įtakos eismo įvykiui kilti.

8.3. Atsiliepimu nesutinkama ir su Institucijos pozicija dėl skundžiama teismo nutartimi R. G. priteistų 1000 Eur bylinėjimo išlaidų iš Institucijos, nurodžius, kad nesant galutinio teismo sprendimo nebuvo teisinio pagrindo priteisti šias išlaidas. Atstovės vertinimu, skundžiamoje teismo nutartyje pagrįstai pažymėta, kad R. G. patirtas bylinėjimosi išlaidas suponavo akivaizdžiai neteisėtas ir nepagrįstas Institucijos sprendimas, o teismas teisingai vadovavosi skundą pateikusio asmens kaip silpnosios šalies, kurio atžvilgiu Institucija priėmė neteisėtą sprendimą, dėl ko šis patyrė bylinėjimosi išlaidas, interesais. Dėl aukščiau nurodytų motyvų Institucijos skundas vertinamas kaip nepagrįstas, todėl atmestinas ir skundžiama teismo nutartis dalyje dėl bylos grąžinimo Institucijai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą iš naujo, paliktina nepakeista.

9. Institucija – Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į G. T. skundą nurodė sutinkanti su apeliantės skunde nurodytais reikalavimais ir mano, kad skundžiama teismo nutartis neteisėta ir nepagrįsta, priimta neįvertinus visų reikšmingų byloje aplinkybių.

Asmens, kurio atžvilgiu administracinė teisena nutraukta, atstovo advokato ir Institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, apeliaciniai skundai netenkinami, nukentėjusio asmens – R. G. atstovės advokatės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

10. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Patikrinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, konstatuotina, kad panaikindamas Institucijos nutarimą ir bylą grąžindamas Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą.

11. Pažymėtina, kad Institucijos priimtas nutarimas turi atitikti ANK 618 straipsnyje numatytus ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje turiniui keliamus reikalavimus. Vadovaujantis ANK 618 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nutarime turi būti: nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; <...> jų adresai, elektroninio pašto adresai, telefono numeriai; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas. Ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje formą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (ANK 618 straipsnio 5 dalis). Būtent šiuos reikalavimus atitinkantis ne teismo tvarka bylą nagrinėjančios institucijos nutarimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kartu tik tokius reikalavimus atitinkantis institucijos nutarimas sudaro prielaidas pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, tinkamai įgyvendinti ANK 641 straipsnyje nustatytas pareigas, t. y. patikrinti Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

12. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. 22173199435 2023 m. sausio 25 d. priimtas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną neatitinka ANK 618 straipsnyje numatytų reikalavimų, keliamų nutarimo turiniui, nes jame nenurodyti jokie asmens, kurio atžvilgiu administracinė teisena nutraukiama, duomenys, nei kito asmens, kurio veiksmai, kaip nurodoma, lėmė eismo įvykio priežastis, duomenys, taip pat ir administracinio nusižengimo kvalifikavimas, o bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės išdėstytos ir įvertintos nemotyvuotai. Nurodant nutarimo esmę apsiribota konstatuojant, jog įvertinus byloje esančius duomenis nustatyta, kad motociklo vairuotojas nepasirinko saugaus atstumo iki priekyje važiavusio automobilio, kuriam stabdant motociklo vairuotojas nesuvaldė savo vairuojamo motociklo ir nuo jo nuvirto, bei eismo įvykio metu nukentėjo pats motociklo vairuotojas, apgadintas motociklas, automobilis neapgadintas. Tačiau iš nutarimo neaišku, kokiais būtent bylos duomenimis grindžiamas šis sprendimas, juolab, kad tame pačiame nutarime išdėstytos įvykio aplinkybės prieštarauja nutarimo išvadoms, nurodžius, kad vairuodama transporto priemonę, keisdama važiavimo kryptį automobilio vairuotoja neparodė įspėjamojo posūkio signalo, staigiai stabdė vairuojamą transporto priemonę, sukėlė pavojingą situaciją, dėl ko paskui važiavęs motociklo vairuotojas buvo priverstas staigiai stabdyti vairuojamą motociklą, nugriuvo ir susižalojo, motociklo vairuotojui nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl šių skundžiamo nutarimo trūkumų, kurių negalima pašalinti skundą nagrinėjant teisme, pirmosios instancijos teismas negalėjo administracinio nusižengimo bylos išnagrinėti iš esmės ir konstatuoti, kad Institucijos priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Nors priimtą nutarimą Institucijos atstovas teisme, be kita ko, grindė ir teismui pateiktu Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. birželio 14 d. aktu Nr. 11-1289 (23), kurio išvadose nurodyta, jog motociklo vairuotojo veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindine sąlyga kilti šiam eismo įvykiui, tačiau pastebėtina, kad skundžiamas Institucijos nutarimas priimtas anksčiau nei atlikta ši ekspertizė, kuri paskirta ir atlikta ne teismo nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje, o kitoje – 07-22-9576822, kurioje procesinis sprendimas dar nėra priimtas ar skundžiamas. Galiausiai, ekspertizė atlikta ne pagal teisme nagrinėjamos medžiagos eismo įvykio vietos schemą, o su papildytais jos duomenimis, kurie neaptarti teismui pateiktoje medžiagoje. Dėl šių priežasčių pateiktą ekspertizės aktą, nors ir dėl to paties įvykio, tačiau surašytą kitoje administracinio nusižengimo byloje, išskirtoje į atskirą tyrimą, vertinti atskirai nuo surinktos medžiagos teismas taipogi neturi pagrindo. Todėl šiuo atveju, apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai nusprendė administracinio nusižengimo bylą perduoti institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą, kadangi būtent Institucija turi įgaliojimus surašyti administracinio nusižengimo protokolus bei priimti nutarimus ir yra atsakinga už duomenų, būtinų įrodyti ir pagrįsti asmens kaltę, surinkimą bei įvertinimą.

13. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, 2022 m. rugpjūčio 29 d. byloje buvo surašytas tarnybinis pranešimas Telšių AVPK Viršininkui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo Nr. 86-PR2-3200 (ANB, b. l. 80), kuriame nurodyta, kad 2022 m. birželio 30 d. įvykusio eismo įvykio metu nukentėjusiam motociklo vairuotojui nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl ko byloje spręstinas klausimas dėl tikslingumo pradėti ikiteisminį tyrimą. Byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. rugpjūčio 17 d. specialisto išvada Nr. pG 1163/2022(04) patvirtina, kad minėto eismo įvykio metu R. G. nustatyti sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tačiau iš Telšių AVPK 2023 m. gegužės 22 d. pranešimo Nr. 86-S-1927 pirmosios instancijos teismui matyti, kad ikiteisminis tyrimas šio tarnybinio pranešimo pagrindu pradėtas nebuvo, o medžiaga Nr. ROIK 22173199435 vėliau perduota Panevėžio AVPK objektyviam ir nešališkam tyrimui atlikti. 2023 m. sausio 25 d. priėmusi nutarimą administracinio nusižengimo bylos teiseną Nr. 22173199435 G. T. atžvilgiu nutraukti Institucija tą pačią dieną surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu Nr. 45-ANR_P-406-2023 motociklo vairuotojui R. G. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalį, tačiau, kaip minėta, kitoje administracinio nusižengimo byloje – Nr. 23195817087, kurioje nutarimas R. G. atžvilgiu iki šiol nepriimtas, ką patvirtino ir Institucijos atstovas, teikdamas paaiškinimus pirmosios instancijos teisme. Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje teismo nutartyje, pagal ANK 592 straipsnio 1 dalies nuostatas Institucijos pareigūnui suformuota imperatyvi pareiga nustačius, jog padaryta veika turi nusikalstamos veikos požymių, motyvuotu nutarimu surinktą medžiagą perduoti ikiteisminio tyrimo institucijai ar prokurorui, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka sprendžia, ar pradėti ikiteisminį tyrimą. Ir tik ikiteisminio tyrimo institucijai ar prokurorui atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą, surinkta medžiaga grąžinama įgaliotai institucijai ir administracinio nusižengimo tyrimas yra tęsiamas (ANK 592 straipsnio 2 dalis). Taigi, prerogatyva vertinti, ar yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą, ar ne, priskiriama ne administracinę teiseną vykdančiam pareigūnui, o prokurorui arba ikiteisminio tyrimo institucijai, o pagrindas tęsti administracinio nusižengimo teiseną yra atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą. Todėl šioje administracinio nusižengimo byloje nustačius, kad vienam iš eismo įvykio dalyvių nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kai eismo įvykio kaltininkas nenustatytas (nutarimas administracinio nusižengimo byloje priimtas tik 2023 m. sausio 25 d., t. y. praėjus pusmečiui nuo naujai paaiškėjusių aplinkybių apie sužalojimo mastą), t. y. nustačius galimai nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalies požymius, privalėjo surinktą medžiagą motyvuotu nutarimu perduoti ikiteisminio tyrimo institucijai ar prokurorui Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka spręsti, ar pradėti ikiteisminį tyrimą, ir tik gavę pranešimą apie ikiteisminio tyrimo pradžią, administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Tačiau šios įstatymo nuostatos nesilaikyta ir apylinkės teismas pagrįstai Institucijos nutarimą sprendė esant nepagrįstą, todėl naikintiną.

14. Aukštesnysis teismas, patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, skundžiamą teismo nutartį ir apeliantų skundų argumentus, pripažįsta, jog apylinkės teismas, išnagrinėjęs skundus dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, ANK nuostatų nepažeidė, skundžiamos nutarties išvados yra motyvuotos ir pagrįstos nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu. Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamos nutarties išvada skundžiamą nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti Institucijai.

15. Skundžiama nutartimi teismas taipogi nutarė R. G. apeliacinio skundo reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai 1000 Eur bylinėjimosi išlaidas iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato. Priteisdamas bylinėjimosi išlaidas teismas nurodė vadovavęsis skundą pateikusio asmens interesais kaip silpnosios šalies, kurios atžvilgiu institucija priėmė netesėtą sprendimą ir dėl to jis turėjo išlaidų. Paminėjo, jog nepaisant to, kad procesinis sprendimas nėra priimtas skundą pateikusį asmenį reabilituojančiais pagrindais, tačiau jas suponavo akivaizdžiai neteisėtas ir nepagrįstas institucijos sprendimas. Akcentuota ir tai, kad jeigu net ir galutiniu procesiniu sprendimu situacija būtų išspręsta R. G. naudai, jis nebūtų pripažintas atsakingu už eismo įvykį ir turėtų nukentėjusiojo statusą baudžiamoje byloje, jis šių administracinėje byloje turėtų išlaidų prisiteisti neturėtų galimybių. Tačiau apygardos teismas negali pritarti šiai apylinkės teismo pozicijai.

16. ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, o 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 591 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant BPK nuostatas. BPK 105 straipsnyje numatytas proceso išlaidų išieškojimas priklauso nuo to, koks galutinis sprendimas priimamas kaltinamo asmens atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju skundžiama apylinės teismo nutartimi R. G. atstovės skundas buvo tenkintas iš dalies, administracinio nusižengimo byla buvo grąžinta Institucijai papildomam tyrimui, todėl nebuvo pagrindo priteisti apeliantui išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Proceso išlaidų priteisimo bei išieškojimo klausimas turės būti sprendžiamas priimant galutinį sprendimą, todėl apylinkės teismo nutartis šioje dalyje naikintina. Tuo pačiu pagrindu netenkinamas ir asmens, kurio atžvilgiu administracinė teisena nutraukta, atstovo advokato apeliacinio skundo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas, šis klausimas šioje byloje paliekamas nenagrinėtas.

17. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal skunde nurodytas aplinkybes, išsamiai ir objektyviai ištyrė ir įvertino administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, todėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. liepos 24 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti nutartį apeliantų skundų motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

pakeisti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. liepos 24 d. nutartį: panaikinti nutarties dalį, kuria iš Panevėžio vyriausiojo policijos komisariato priteista 1000 Eur (vienas tūkstantis eurų) bylinėjimosi išlaidų R. G. naudai.

Likusioje dalyje Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. liepos 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

G. T. atstovo advokato prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas palikti nenagrinėtą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

TeisėjasNerijus Masiulis