- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-28
- Bylos Nr.
- e2-11928-1080/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06882-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dovilė Sadauskaitė
- Ieškovas
- K. L.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Advokatai
- Marius Kuzminovas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo K. L. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas K. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas buvo pripažintas kaltu ir subendrinus bausmes nuteistas 15 metų, bausmę atliekant pataisos namuose, dėl dalies veikų ieškovas buvo išteisintas. Lietuvos apeliacinis teismas pakeitė nuosprendį ir galutinę subendrintą bausmę skyrė 15 metų laisvės atėmimą, atliekant pataisos namuose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti ieškovo kasacinį skundą. Ieškovo teigimu, nors jo kasacinis skundas ir nebuvo priimtas, Lietuvos Aukščiausias Teismas 2018-01-19 nutartyje, išnagrinėjęs kitų nuteistųjų toje pačioje baudžiamojoje byloje kasacinius skundus, konstatavo, kad nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje proceso trukmė dėl kasatorių, skaičiuojant nuo jų sulaikymo 2010 m. vasario 23 d. iki šios kasacinės nutarties priėmimo – 7 metai 11 mėnesių 14 dienų, t.y. beveik aštuoneri metai, o tai pagal EŽTT ir Lietuvos teismų praktikoje traktuojama kaip labai ilga ir gali būti pateisinama tik išskirtiniais atvejais. Ieškovas manydamas, kad teismas, bendrindamas už jam inkriminuojamus nusikaltimus paskirtas bausmes, padarė akivaizdžių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kreipėsi su pareiškimu atnaujinti baudžiamąją bylą. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2019-10-31 nutartimi atmetė ieškovo pareiškimą atnaujinti baudžiamąją bylą. Pažymi, kad baudžiamasis procesas iki kasacinės nutarties priėmimo truko beveik 8 metus, o pasikreipus dėl baudžiamojo proceso atnaujinimo beveik 10 metų, o tai sudaro 2/3 ieškovui paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Vadovaujantis kasacinio teismo ir EŽTT praktika civilinėje byloje nepaneigus neturtinės žalos atsiradimo dėl pernelyg ilgo proceso prezumpcijos, ieškovui nereikia įrodinėti tokios žalos atsiradimo fakto. Teismas vertindamas neturtinės žalos dydį turėtų įvertinti, kad ieškovas labai ilgą laiką gyveno patirdamas nuolatinę įtampą, jausdamas netikrumą dėl savo likimo ir kamuojamas nežinomybės dėl baudžiamojo proceso prie ieškovą baigties. Dėl to pergyveno ir ieškovo artimieji, dėl kurių jis taip pat negalėjo jaustis ramus. Ieškovui sutriko poilsio ir miego ritmas, jautėsi sugniuždytas. Pasak ieškovo, savaime suprantama, kad ir kardomosios priemonės suėmimo sąlygos negali būti prilyginamos laivės atėmimo bausmės atlikimo sąlygoms, tačiau pataisos namuose ieškovas bausmę pradėjo atlikti tik po apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, t.y. vėl patyrė daug fizinių ir dvasinių išgyvenimų, artimą depresinei būsenai. Ieškovas nurodo, kad dėl per ilgo proceso patirtą žalą vertina 15 000 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimu į ieškinį prašo jį atmesti.
4. Nurodo, kad proceso delsimu gali būti apibūdinamas tik toks proceso laikotarpis, kuriuo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba tam tikrų veiksmų atlikimo trukmė laikytina per ilga. Tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas proceso operatyvumo (greitumo) principas nepaneigia ikiteisminio tyrimo pareigos išaiškinti visas reikšmingas tyrimui aplinkybes, imtis reikiamų priemonių, numatytų baudžiamojo proceso normose. Pažymi, kad baudžiamoji byla, kurioje ieškovas pripažintas kaltu, buvo sudėtinga, joje buvo nagrinėjama ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikla. Nepaisant to, kad kiekvienas asmuo turi teisę į greitą procesą, būtina pažymėti, kad toks procesas reikalauja atitinkamo laiko ir yra neįmanomas be visapusiško ir objektyvaus bylos duomenų ištyrimo ir išnagrinėjimo. Pažymi, kad bet kurioje baudžiamojo proceso stadijoje asmuo gali prašyti apginti jo teisę į įmanomai trumpesnį bylos nagrinėjimą, jeigu jis mano, jog yra nepateisinamai delsiama, tačiau ieškovas tokia savo procesine teise nesinaudojo. Teigia, kad ieškovas nenurodė jokių motyvų, kodėl baudžiamasis procesas galėjo pasibaigti anksčiau. Taip pat su ieškiniu nėra pridedami dokumentai, todėl ieškovui nepagrindžiant reikalavimų, atsakovei yra iš esmės sudėtinga atsikirsti į ieškinyje nurodytas aplinkybes. Ieškovas nepagrįstai sureikšmina tik vieną iš teisės į teisingą teismą dalių – proceso trukmę, neįvertindamas to, kad atlikti procesiniai veiksmai nebuvo neteisėti.
5. Teismo posėdžio metu šalys palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmetamas.
6. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu ieškovas pripažintas kaltu pagal BK 249 str. 3 d. , BK 25 str. 4 d. 260 str. 3 d., BK 25 str. 4 d. 135 str. 2 d. 5, 8 p. (V. J. ir M. R. epizodas), BK 25 str. 4 d. 146 str. 2 d. , BK 25 str. 4 d. 263 str. 2 d. (R. D. epizodas), BK 25 str. 4 d. 181 str. 2 d. (M. J. turto prievartavimas), BK 25 str. 4 d. 253 str. 1 d. (T. epizodas), BK 25 str. 4 d. 187 str. 1 d., BK 25 str. 4 d. 129 str. 2 d. 9 p., BK 25 str. 4 d. 146 str. 2 d., BK 25 str. 4 d. 284 str. 1 d., BK 25 str. 4 d. 181 str. 2 d. (M. M. epizodas), BK 25 str. 4 d. 140 str. 1 d. (J. A. epizodas), BK 25 str. 4 d. 253 str. 1 d. (A. K. ginklas) ir galutinė subendrinta bausmė skirta laisvės atėmimas 15 metų, ją atliekant pataisos namuose. Teismas ieškovą iš kaltinimų pagal BK 25 str. 4 d. 253 str. 1 d. (A. Š. ginklas) ir pagal BK 25 str. 4 d. 140 str. 1 d. (S. J. epizodas) išteisino, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
7. Nesutikdamas su nuosprendžiu ieškovas pateikė apeliacinį skundą. Lietuvos apeliacinis teismas 2017-04-26 nuosprendžiu pakeitė nuosprendį ir ieškovui nusikalstamą veiką iš BK 25 straipsnio 4 dalies ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktų (V. J. ir M. R. sužalojimas) perkvalifikavo pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktus; panaikino nuosprendžio dalis, kuria ieškovas pripažintas: kaltu BK 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį (R. D. epizodas), kaltu BK 25 straipsnio 4 dalį ir 263 straipsnio 2 dalį (R. D. epizodas), kaltu BK 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį (M. J. turto prievartavimas), kaltu BK 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį (T. epizodas), kaltu BK 25 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, kaltu BK 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, kaltu BK 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, kaltu BK 25 straipsnio 4 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, kaltu BK 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį (M. M. epizodas), kaltu BK 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį (J. A. epizodas), ir šiose dalyse priėmė naujus išteisinamuosius nuosprendžius bei paskyrė galutinę subendrintą bausmę 15 metų laisvės atėmimą, ją atliekant pataisos namuose. 2017-07-02 ieškovas pateikė kasacinį skundą, kurį Lietuvos Aukščiausias Teismas 2017-07-13 nutartimi atsisakė priimti. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2018-01-09 priėmus nutartį baudžiamoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovas kreipėsi į kasacinės instancijos teismą prašydamas atnaujinti baudžiamąją bylą ir, subendrinus už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, paskirti švelnesnę galutinę bausmę. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2019-10-31 nutartimi ieškovo pareiškimą atmetė.
8. Ieškovas, remdamasis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalimi, Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsniu, kreipėsi į teismą dėl neturtinės žalos, patirtos dėl pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmės atlyginimo. Ieškovo teigimu, jis dėl pernelyg ilgos baudžiamojo proceso teisme trukmės, patyrė neturtinę žalą, kurią prašė priteisti jam iš Lietuvos Respublikos.
9. Kaip yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tinkamą teismo procesą. Šios konstitucinės teisės įgyvendinimas ir apsauga detalizuojami Baudžiamojo proceso įstatyme. BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kiekvieno nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens teisė į tai, kad jo byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką. Tokia įstatymo nuostata yra ir pozityviosios valstybės pareigos pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad asmeniui pareikšto baudžiamojo kaltinimo klausimas turi būti išspręstas per kuo trumpiausią laiką, įgyvendinimas nacionalinėje teisėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-670-378/2015). Kasacinis teismas tokio pobūdžio bylose yra konstatavęs, kad tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės, todėl civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; kt.). Dėl to ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas, o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008; 2012 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-2/2012).
10. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra nurodyta, kad proceso trukmės pagrįstumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į bylos aplinkybes remiantis šiais kriterijais: bylos sudėtingumo, pareiškėjo ir institucijų elgesio ir proceso poveikio pareiškėjui (žr. pavyzdžiui, Philis v. Greece (no. 2), 1997-06-27, § 35 ir Portington v. Greece, 1998-09-23, § 21). Iš esmės tokius pat kriterijus yra nurodęs ir kasacinis teismas: konkrečios bylos sudėtingumas; asmens, dėl kurio vykdytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; valstybės institucijų elgesys, organizuojant bylos procesą; baudžiamajame procese sprendžiamų klausimų reikšmė pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2009; išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). Kiekvienu atveju nurodyti kriterijai taikomi konkrečios bylos aplinkybėms, kurių visuma ir lemia teismo išvadą dėl konkretaus proceso trukmės pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-7/2007).
11. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2018-01-09 nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vertindamas kaltinamųjų A. Š. ir A. K. bausmių sušvelninimo klausimą nurodė, kad baudžiamojoje byloje proceso trukmė dėl kasatorių A. Š. ir A. K., skaičiuojant nuo jų sulaikymo 2010 m. vasario 23 d. iki šios kasacinės nutarties priėmimo, – septyneri metai 11 mėnesių 14 dienų, t. y. beveik aštuoneri metai, o EŽTT ir Lietuvos teismų praktikoje tokia trukmė traktuojama kaip labai ilga ir gali būti pateisinama tik išskirtiniais atvejais. Kasacinis teismas pažymėjo, kad ši baudžiamoji byla iš tiesų yra išskirtinai sudėtinga dėl sunkių nusikaltimų nusikalstamo susivienijimo veikla, kaltinamųjų skaičiaus (32 asmenys), bylos medžiagos kiekį (138 tomai), nuosprendžių apimčių (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apimtis – 480 lapų, apeliacinės instancijos – 197 lapai) ir konstatavo, kad tokio pobūdžio, apimties ir sudėtingumo byloje gali būti pateisinama ir ilgesnė negu įprastai proceso trukmė, tačiau tik tuomet, kai valstybės institucijos tinkamai reaguoja į bylos sudėtingumą ir imasi visų jų turimų pagrįstų priemonių, kad procesas būtų toks operatyvus, kiek įmanoma tokioje byloje. Kasacinės instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju valstybės institucijos tokių priemonių ėmėsi, tačiau pripažintina, kad proceso organizavimas, vertinant jį kaip visumą, apeliacinės instancijos teisme nebuvo visiškai tinkamas (žr. nutarties 18.1, 18.3, 18.4 punktai).
12. Ieškovas niekaip nei ieškinyje, ieškovo atstovas nei bylos nagrinėjimo metu nedetalizavo, neįvardijo, kurie baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu ieškovo atžvilgiu atlikti proceso veiksmai buvo neteisėti, netikslingi, nenurodė, ar konkrečių teisėjų veiksmai ir(ar) elgesys sąlygojo šio proceso tokią trukmę. Nors kasacinis teismas 2018-01-09 nutartyje ir nurodė proceso organizavimas vertinant jį kaip visuma apeliacinės instancijos teisme nebuvo visiškai tinkamas, tačiau neatleidžia ieškovo nuo įtvirtintos pareigos įrodyti sprendimo 9 punkte nurodytas būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas.
13. Iš Lietuvos teismų informacinės Liteko sistemos matyti, kad, kaip ir nurodė kasacinės instancijos teismas, baudžiamojo proceso trukmė ieškovo atžvilgiu ilgesnė nei 7 metai, baudžiamojoje byloje kaltinimai pareikšti 32 asmenims, tarp jų ir ieškovui, kurie buvo kaltinami sunkių, sudėtingų nusikaltimų padarymų veikiant nusikalstamo susivienijimo būdu. Teismui buvo perduoti 138 baudžiamosios bylos tomai. Apeliacinėje instancijoje buvo paduota daugiau nei 20 apeliacinių skundų, nagrinėjant bylą dalyvavo 28 nuteistieji ir jų gynėjai, 2 prokurorai; buvo sprendžiama daug su kardomosiomis priemonėmis susijusių klausimų, kreiptasi teisinės pagalbos į užsienio valstybę, kreiptasi teisinės pagalbos dėl liudytojo apklausos į Vokietiją, su dalyviais dėl jų užimtumo derinamos posėdžių datos, 2016 m. balandžio 15 d. teismo nutartimi byla pripažinta greičiau nagrinėtina (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Iš baudžiamosios bylos proceso matyti, kad bylos dalyviai teisme teikė daug prašymų, o tai taip pat be kita ko sąlygojo ir ilgesnį teisminį procesą.
14. Teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad ieškovo atžvilgiu visas teisminis procesas (tiek pirmoje, tiek apeliacinėje instancijoje) užsitęsė dėl teismo kaltės, o ne dėl objektyvių priežasčių, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į visą šio proceso trukmę, bylos apimtį, kaltinamųjų skaičių, atliekamų procesinių veiksmų byloje, pačių dalyvių elgesį proceso metu. Nėra pagrindo ieškovo nurodytus teismo veiksmus pripažinti neteisėtais ir pažeidžiančiais jo teises ir teisėtus interesus, lėmusiais ieškovui neturtinės žalos atsiradimą.
15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 6 d. nutartyje formuojama teisės taikymo praktika dėl teisės į žalos, padarytos nepateisinamai uždelstu bylos nagrinėjimu, atlyginimą. Valstybė ne tik turi užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių apsaugą nuo kitų asmenų neteisėto kėsinimosi, bet ir jokiu būdu neleisti, kad į jas neteisėtai kėsintųsi, jas pažeistų pačios valstybės institucijos ar pareigūnai. Žmogaus teisių ir laisvių apsaugos srityje ypatinga reikšmė tenka žalos atlyginimo institutui. Vienas iš šiame institute nustatytų žalos atlyginimo atvejų yra specialiai reglamentuojamas žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų pareigūnų veiksmais, atlyginimas. Šios rūšies žalos atlyginimo institutas inter alia suponuoja tai, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, kad valstybės institucija, pareigūnas atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijos, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Padarius išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų pareigūnų veiksmų bylą nagrinėjant teisme, o nesant veiksmų neteisėtumo, negalimas ieškovo reikalavimo dėl tokiais veiksmais padarytos žalos atlyginimo patenkinimas. Procesiniai veiksmai buvo atlikti pagal įstatyme nustatytas procedūras, tuo metu pagrįstai įtariant ieškovą sunkių nusikaltimų padarymu. Teismas pažymi, kad dėl dalies nusikalstamų veikų ieškovas buvo išteisintas. Minėta, byla sudėtinga ir dėl pačių nusikalstamų veikų padarymo mechanizmo, dėl ko ne tik ikiteisminis tyrimas bet ir teismas rinko, tyrė didelį kiekį įvairių duomenų, apklausė asmenis, liudytojus, kreipėsi į užsienį dėl teisinės pagalbos, sprendė didelį kiekį kaltinamųjų prašymų ir skundų. Bylos proceso trukmei įtakos turėjo ir atstovų užimtumas kitose baudžiamosiose bylose, kurios pripažintinos greičiau nagrinėtomis, nes su gynėjais buvo derinami iš anksto visi teismo posėdžiai.
16. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad viso baudžiamojo proceso trukmę teisme pateisina baudžiamosios bylos sudėtingumas.
17. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu pabrėžė, kad kasacinis teismas pripažino, kad procesas apeliacinėje instancijoje buvo vilkinamas. Tačiau, priešingai nei teigia ieškovo atstovas, kasacinės instancijos teismas nekonstatavo viso baudžiamojo proceso (tiek pirmosios, tiek apeliacinėje instancijoje) vilkinimo, o padarė išvadą, jog apeliacinėje instancijoje užsitęsusi bylos nagrinėjimo trukmė nebuvo optimali, proceso organizavimas ne visiškai tinkamas, nepakankamai intensyvus, nepagrįstai ilga proceso trukmė.
18. Ieškovas taip pat neneigia, kad dėl dalies nusikalstamų veikų baudžiamasis procesas jo atžvilgiu buvo pradėtas teisėtai ir pagrįstai. Surinkti objektyvūs duomenys leido pagrįstai manyti, kad ieškovas galimai padarė nusikaltimus, dėl kurių baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota teismui ir baudžiamasis procesas ieškovo atžvilgiu pasibaigė ne visišku ieškovą išteisinančiu pagrindu. Teismas atkreipia dėmesį, kad atsisakius priimti ieškovo kasacinį skundą, nepaisant to, kad buvo teikiamas pareiškimas dėl atnaujinimo, vis dėl to, priešingai nei teigia ieškovas, ieškovo faktinė situacija baudžiamosios baigties atžvilgiu nebuvo blogesnė, nes kasacinis procesas jo atžvilgiu nevyko. Tokiu būdu nėra pagrindo teigti, kad ieškovo atžvilgiu procesas trūko beveik 10 metų.
19. Nagrinėjamu atveju žalos ir jos dydžio nustatymo klausimas nėra aktualus, nes nėra nustatyta atsakovo (teisėjų ar teismo) kaltės, todėl negalima taikyti atsakovės atžvilgiu civilinės atsakomybės.
20. Teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė savo reikalavimo (CPK 178 straipsnis), dėl ko jo ieškinys atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.