Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės, Alonos Romanovienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. K. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, trečiajam asmeniui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 32 958 Eur žalos atlyginimo. Nurodė, kad dėl neteisėtai Plungės prokuratūros pradėto ikiteisminio tyrimo ieškovo atžvilgiu buvo sulaikytas dviem parom nuo 2011-04-27 iki 2011-04-29, ikiteisminis tyrimas ir teisminis procesas tęsėsi 37 mėnesius, nuo 2011-04-27 iki 2014-05-06. Dėl ilgo proceso patyrė sunkius dvasinius išgyvenimus, pašlijo sveikata, pablogėjo reputacija. Ieškovo nuomone, padaryta žala galėtų būti atlyginta, išieškojus neturtinę žalą. Išmokėjus žalą ieškovui, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atgręžtine teise patirtas išlaidas galėtų išsireikalauti iš prokurorių D. R. ir E. K., išieškant iš prokurorės D. R. ¾ sumos, o iš E. K. – ¼ sumos. Nurodė, kad atsakovei Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai kaip aukštesnei institucijai, atsakingai už pavaldžių prokurorų kvalifikaciją, tenka atsakomybė dėl procedūrinių pažeidimų, iškeliant baudžiamąją bylą ir palaikant kaltinimą ieškovo atžvilgiu, nesant jokios ieškovo kaltės. Ir pasibaigus procesui ieškovas patiria neigiamus išgyvenimus. Ieškovą neteisėtai sulaikius, negalėjo dalyvauti dukros gimtadienio šventėje, dėl ko iki šiol išgyvena. Atlyginus neturtinę žalą, iš dalies būtų kompensuotos ir patirtos bylinėjimosi išlaidos. Kad ieškovas nepadarė jokio nusikaltimo ar nusižengimo, konstatavo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Plungės rajono apylinkės teismas 2015-10-20 sprendimu ieškinį atmetė. Teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai, pradedant ir atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, tęsiant ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu, nebuvo neteisėti, ieškovo argumentai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, atlikimo nepagrįstumo ir neteisėtumo yra nepagrįsti. Nurodė, kad ieškovas ieškinyje dėl neturtinės žalos atlyginimo nenurodo aplinkybių, susijusių su sulaikymu ir kardomųjų priemonių paskyrimu, tačiau teikdamas paaiškinimus dėl atsakovo atsiliepimo, nurodė, jog buvo sulaikytas ir kardomosios priemonės paskirtos neteisėtai. Tai, kad išteisinamuoju nuosprendžiu nebuvo konstatuota ieškovo kaltė, nesudaro pagrindo pripažinti kardomųjų ir kitų procesinių prievartos priemonių (laikino sulaikymo, kratos) taikymo ieškovui neteisėtumo. Įvertindamas baudžiamosios bylos duomenis, teismas sprendė, kad ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas teisme vyko intensyviai, baudžiamojo proceso vilkinimo požymių nėra nustatyta, visi ieškovo teisių suvaržymai proceso metu buvo būtini, teisėti ir proporcingi. Nėra pagrindo išvadai, kad teisėsaugos pareigūnai nepakankami rūpestingai ir atsakingai organizavo baudžiamąjį procesą ir taip pažeidė ieškovo teisę į tai, jog jam pareikšto baudžiamojo kaltinimo klausimas būtų išspręstas per kiek įmanomai trumpiausią laiką. Pažymėjo, kad ieškovas nenurodė konkrečių netinkamų ikiteisminio pareigūnų ar teismo veiksmų, organizuojant procesą ar procesinio delsimo laikotarpių. Ieškovo teiginys apie ilgai užsitęsusį procesą yra tik deklaratyvus, nepagrindžiant to konkrečiais tyrimo organizavimo trūkumais. Taip pat nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neįrodė bylą tyrusių ikiteisminių tyrimo pareigūnų, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjų ar baudžiamąją bylą nagrinėjusių teisėjų neteisėtų veiksmų, baudžiamojo proceso ir Konvencijos nuostatų ieškovo atžvilgiu pažeidimo faktas nėra konstatuotas, todėl nėra jokio teisinio pagrindo priteisti ieškovui jo baudžiamojo proceso metu patirtas išlaidas. Ieškovui nesutikus atsakovą Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą pakeisti tinkamu atsakovu Valstybe, ieškinį atmetė ir šiuo pagrindu.

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2015-10-20 sprendimą panaikinti, nušalinti nuo bylos nagrinėjimo Plungės rajono apylinkės teismą, persiųsti bylą kitam teismui įrodymų tyrimui. Nurodo, kad teisėja A. V. privalėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, nes yra suinteresuotas asmuo bylos baigtimi. Nurodo, kad sumenkinta jo reputacija ir toliau menkinama tendencingai straipsniais ir nuotraukomis. Teigia, kad tiek pirmosios instancijos teismo sprendimas, tiek Generalinės prokuratūros viešojo intereso gynėjo atsiliepimas yra niekinis, jam yra padaryta žala, todėl ji turi būti atlyginta visiškai.

Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos, prašo skundą atmesti. Nurodo, kad skunde nepasisakoma dėl esminių pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų pažeidimų. Apelianto prašymas nušalinti Plungės rajono apylinkės teismą po nepalankaus ieškovui teismo sprendimo priėmimo vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Kitoks aplinkybių, įrodymų vertinimas, nei tai atliko aukštesnės instancijos teismas, nekonstatavus šiurkščių ar akivaizdžių baudžiamojo proceso pažeidimų, nesudaro pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį neteisėtais teismo veiksmais.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra prašo skundą atmesti. Nurodo, kad ieškinys pareikštas netrinkamam atsakovui, ne tuo teisiniu pagrindu, neįrodytas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ar teismo veiksmų neteisėtumas.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y., jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria esminei daliai pirmosios instancijos skundžiamame sprendime nurodytų motyvų.

Nustatyta, kad 2011-01-28 Plungės r. PK pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal A. M. pareiškimą, dėl to, kad A. K. 2011-01-26 apie 10 val., dalyvaudamas administracinės bylos nagrinėjime Plungės r. apylinkės teisme, pagrasino A. M., jog nušaus, kad pastoviai naudoja psichologinę prievartą ir terorizuoja, t. y. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 str. 2 d. 2011-03-02 A. K. pranešta apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 str. 1 d., A. K. 2011-04-27 laikinai sulaikytas, 2011-04-29 paleistas. 2011-04-27 A. K. pranešta apie įtarimus dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 str. 1 d., 21 str. 1 d., 25 str. 3 d., 149 str. 2 d. 2011-04-29 A. K. skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje (vieną kartą savaitėje – antradieniais nuo 18-20 val.). 2011-06-23 baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu perduota Plungės r. apylinkės teismui. 2013-05-29 Plungės r. apylinkės teismo nuosprendžiu A. K. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 145 str. 1 d. ir nubaustas 200 MGL bauda, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 21 str. 1 d., 25 str. 3 d., 149 str. 2 d., A. K. išteisintas. 2013-10-17 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu A. K. pagal BK 145 str. 1 d. išteisintas, nesant jo veikoje šios nusikalstamos veikos požymių, kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikinta.

Dėl teismo šališkumo.

Apeliantas argumentuoja, kad pirmosios instancijos teisme bylą išnagrinėjusi teisėja A. V. suinteresuota bylos baigtimi, mano, kad yra pagrindas nuo šios bylos nagrinėjimo nušalinti visą Plungės rajono apylinkės teismą. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Teisėjo konstitucinis statusas suponuoja tokį teisėjo elgesį, kad teisėjas, vykdydamas teisingumą, turi būti nešališkas ir nepriklausomas, paisyti teisingumo ir kitų konstitucinių vertybių, neleisti kilti abejonėms dėl jo nešališkumo. Teismo ir teisėjo nepriklausomumas bei nešališkumas yra preziumuojamas, todėl asmuo, pateikdamas pareiškimą dėl konkretaus teisėjo (teismo) nušalinimo, turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi, reikšdamas nušalinimą. Tinkama teisės į nešališką teismą užtikrinimo garantija yra CPK normų, reglamentuojančių nušalinimo institutą, taikymas. CPK 64 straipsnis nustato, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas, negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios sukelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai teisėjui (teisėjams) nušalinti išvardinti CPK 65 ir 66 straipsniuose. Nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš bylą nagrinėjant iš pradžių (CPK 68 str. 2 d.). Pagal teismų praktiką asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-234/2012).

Nagrinėjamu atveju apeliantas objektyvių argumentų, kuriais būtų išreiškiamas nepasitikėjimas civilinę bylą išnagrinėjusia teisėja nenurodo, todėl laikytina, kad nurodytos aplinkybės dėl kurių ieškovas nepasitiki teismu, yra jos subjektyvia nuomone grindžiamos prielaidos, nesudarančios pagrindo daryti išvadą, kad bylą nagrinėjusi teisėja buvo šališka.

Dėl apelianto prašymo nušalinti Plungės rajono apylinkės teismą, persiųsti bylą kitam teismui įrodymų tyrimui, pasisakyti nėra pagrindo, nes byla yra jau išnagrinėta iš esmės, be to, nušalinimo klausimai sprendžiami CPK 69 straipsnyje nustatyta tvarka.

Dėl netinkamo atsakovo.

Valstybinės institucijos, įskaitant vykdančias baudžiamąjį persekiojimą, civilinės atsakomybės prasme neatleidžiamos nuo pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai; dėl šios pareigos nevykdymo jų veiksmai gali būti pripažinti neteisėtais, tačiau atsakomybė atsiranda ne konkrečioms institucijoms, o valstybei (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnis, 6.272 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškovas nesutinka, jog atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal šios teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Litesko“ v. D. Z., bylos Nr. 3K-3-330/2014). Tik ieškovui aiškiai išreiškus savo valią dėl atsakovo pasirinkimo ir nesutinkant atsakovo pakeisti kitu pagal CPK 45 straipsnio 3 dalį teismas turi bylą nagrinėti iš esmės.

Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ieškinį ir nustatydamas terminą trūkumams šalinti, 2015-01-06 nutartimi bei 2015-06-17 parengiamojo posėdžio metu siūlė ieškovui pakeisti netinkamą atsakovą į tinkamą atsakovą – Generalinę prokuratūrą į valstybę. Ieškovui nesutikus, Lietuvos valstybė į procesą įtraukta trečiuoju asmeniu. Nagrinėjant civilinę bylą teisme iš esmės, ieškovas teismo posėdyje nedalyvavo, tačiau savo nesutikimą dėl atsakovo keitimo aiškiai išreiškė 2015-09-07 rašytiniuose paaiškinimuose. Taigi šioje byloje ieškovas atsakove nurodė Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, kuri yra netinkamas atsakovas šioje byloje, kaip minėta, ieškovas nesutiko keisti byloje atsakovo, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo ieškinį, nes jis pareikštas netinkamam atsakovui (CPK 45 straipsnis).

Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.