Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2S-461-538/2015

Teisėja Aušra Volskytė (Proceso Nr. 2-33-3-02053-2014-8) Procesinio sprendimo kategorijos:

106.3; 122.3;

2015 m. kovo 19 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo A. K. atskirąjį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti 32 958 eurų neturtinės žalos, padarytos neteisėtu sulaikymu, baudžiamosios bylos iškėlimu, atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauti iš prokurorių D. R. ir E. K. lygiomis dalimis 32 958 eurų.

Plungės rajono apylinkės teismas 2015-01-06 nutartimi nustatė ieškovui A. K. 10 (dešimties) dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos teismo nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti. Konstatavo, kad ieškovas ieškinyje nenurodo, kokių konkrečių institucijų (pareigūnų) ir kokiais konkrečiais veiksmais jam padaryta neturtinė žala, todėl pasiūlė ieškovui sutikslinti ieškinio pagrindą ir atitinkamai valstybę atstovaujančių subjektų ratą, įpareigojant pateikti ieškinio ir jo priedų egzempliorius visiems atstovams. Nurodė, kad ieškovas prašo atlyginti neturtinę žalą, tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę, nenurodė, kuo pasireiškė ieškovo neturtinė žala. Be to, pagal CPK 51 str. 4 d. nuostatas ieškovas nėra asmuo, galintis atstovauti valstybę, ieškovas ieškinio dėl žalos atlyginimo išreikalavimo iš prokurorių neturi teisės reikšti, todėl pasiūlė ieškovui tikslinti ieškinį ir šioje dalyje, sprendžiant klausimą dėl prokurorų procesinės padėties. Taip pat nurodė, kad pagal CK 6.272 str. 4 d. nuostatas prokurorai trečiaisiais asmenimis bylose galėtų būti įtraukiami tik tais atvejais, kai ieškinio pagrindą sudaro pareigūnų tyčiniai neteisėti veiksmai ir yra pateikti šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai, tokių įrodymų teismui ieškovas nepateikė, todėl siūlytina šiuos įrodymus pateikti arba tikslinti ieškinį. Ieškovas ieškinyje nenurodė, ar byla bus vedama per advokatą.

Atskiruoju skundu ieškovas prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2015-01-06 nutartį panaikinti ir persiųsti bylą į kitą teismą. Nurodo, kad ieškinyje yra nurodyta institucija ir pareigūnai bei konkretūs veiksmai, dėl kurių jam atsirado neturtinė žala. Nurodo, kad teismas nepagrįstai motyvuoja, kad ieškinį jis reiškia prokurorams. Ieškinys pateiktas su įrodymais, buvo nustatytas per trumpas terminas ieškinio trūkumams ištaisyti. Pagal CPK 51 straipsnio 1, 5 dalies nuostatas turi teisę byloje atstovauti pats. Teismas nepagrįstai nurodo CPK 20 straipsnio ir 115 straipsnio 2,3, dalių nuostatas. Teigia, kad Plungės rajono apylinkės teismu nebepasitiki. Mano, kad jo atžvilgiu įstatymo 2014-09-29 Nr. 1054 „Dėl valstybės ir vyriausybės atstovų teismuose nustatymo“ 3.23 p. pritaikytas neteisingai, nes per 5 dienų terminą tokiai bylai pasirengti neįmanoma. Taip pat nurodo, kad žala jam padaryta sukeltais dvasiniais išgyvenimais teismuose.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas nustatė pašalinti ieškinio trūkumus, yra pagrįsta ir teisėta.

Nors tinkamas kreipimosi į teismą tvarkos įgyvendinimas yra į teismą besikreipiančių asmenų pareiga, teismų praktikoje turėtų būti užtikrinama proporcija tarp teisės kreiptis į teismą universalumo, procesiniams dokumentams keliamų formos ir turinio reikalavimų ir civilinio proceso efektyvumo. Dėl to visi formalūs reikalavimai, kuriuos turi atitikti ieškinys, turi būti suprantami ne kaip savitikslis dalykas, o taikomi taip, kad nevaržydami suinteresuoto asmens teisės kreiptis į teismą kartu nepažeistų šalių procesinio lygiateisiškumo ir sudarytų sąlygas teismui efektyviai vykdyti teisingumą. Kaip pažymima teismų praktikoje, reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kuriems reiškiamas ieškinys arba kurių teisėms ir (ar) pareigoms ieškinyje reiškiami reikalavimai gali turėti įtakos, galėtų susipažinti su reiškiamais reikalavimais, kad dalyvaujantys byloje asmenys galėtų tinkamai ir laiku pasinaudoti procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdami atsikirtimus ir pateikdami įrodymus, kuriais šiuos atsikirtimus jie grindžia, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą, todėl tik esant tokiems ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, teismas gali pasinaudoti jam suteikta teise pareikalauti, kad ieškinį padavęs asmuo šiuos trūkumus pašalintų.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad ieškovas ieškinyje nenurodo, kokių konkrečių institucijų (pareigūnų) ir kokiais konkrečiais veiksmais jam padaryta neturtinė žala, todėl pasiūlė ieškovui sutikslinti ieškinio pagrindą ir atitinkamai valstybę atstovaujančių subjektų ratą, įpareigojant pateikti ieškinio ir jo priedų egzempliorius visiems atstovams.

Ieškinio pagrindas - tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (lot. causa actiones; causa petendi). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad įstatymo nustatytas įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas ir tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių neaiškumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų. Kitaip tariant, ieškinio trūkumų šalinimo institutas tiek dėl ieškinio pagrindo, tiek dėl ieškinio dalyko gali būti taikomas tik tada, kai iš ieškinio neaišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio materialinio teisinio rezultato reikalaujama iš atsakovo pareiškus ieškinį teisme arba kokios teisminės gynybos prašoma teismo. Jeigu ieškinio dalykas ir pagrindas yra aiškūs, nors ir nesuformuluoti tiksliai, ieškinio trūkumų šalinimo institutas negali būti taikomas, nes tokiu atveju būtų nepagrįstai suvaržoma asmens teisė kreiptis į teismą ir pažeidžiamas teisminės gynybos prieinamumo principas.

Iš pateikto ieškinio turinio matyti, kad ieškovas nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (ieškinio pagrindą), tai yra, nurodė, kad buvo neteisėtai sulaikytas 2 paroms, dėl neteisėtai vykdyto teismo proceso, kuris truko 37 mėnesius patyrė dvasinius išgyvenimus. Kadangi ieškinyje nurodytas tik vienas atsakovas, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo įpareigoti ieškovą pateikti papildomų ieškinio ir jo priedų egzempliorių, nes ieškovas vieną papildomą ieškinio ir jo priedų egzempliorių yra pateikęs.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad ieškovas nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių kuo pasireiškė ieškovo neturtinė žala.

Kaip minėta, ieškovas nurodė, kad neturtinė žala pasireiškė dvasiniais išgyvenimais, kuriuos ieškovas patyrė, kai buvo sulaikytas 2 paroms, taip pat dėl neteisėtai vykdyto teismo proceso, kuris truko 37 mėnesius. Dėl ieškovo pareigos pateikti įrodymus pažymėtina, kad ieškovo pareiga prie ieškinio pridėti reikalavimą pagrindžiančius įrodymus nereiškia ieškovo pareigos jau kreipimosi į teismą metu įrodyti teisę į ieškinio patenkinimą ar pagrįstumą. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio. Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Priešingu atveju ne tik pasunkėtų civilinis procesas ir užsitęstų civilinės bylos iškėlimas, bet ir būtų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismą, nes ieškovas būtų verčiamas teismui pateikti tokius ieškinio įrodymus, kurių galbūt iš viso nėra. Teismas byloje esančius įrodymus vertina priimdamas sprendimą ir pagal tai vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas - ne, ir atitinkamai tenkina arba atmeta ieškinio reikalavimus (CPK 185 straipsnis). Dėl šių priežasčių įrodymų pakankamumo klausimas neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje.

Pirmosios instancijos teismas nurodo, kad pagal CPK 51 str. 4 d. nuostatas ieškovas nėra asmuo, galintis atstovauti valstybę, ieškovas ieškinio dėl žalos atlyginimo išreikalavimo iš prokurorių neturi teisės reikšti, todėl siūlytina ieškovui tikslinti ieškinį ir šioje dalyje, sprendžiant klausimą dėl prokurorų procesinės padėties.

Susipažinęs su ieškiniu apeliacinės instancijos teismas negali daryti pagrįstos išvados, kad ieškovas prašo neturtinę žalą priteisti iš prokurorių, be to, ieškovas ir atskirajame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai motyvuoja, kad ieškinį jis reiškia prokurorams, nes jis nereiškia jiems jokių kaltinimų.

Pažymėtina, kad prieš taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą ieškinyje nenurodžius visų, teismo nuomone, bylos baigtimi suinteresuotų asmenų, būtina atsižvelgti į tai, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, į bylą gali būti įtraukiami vėliau. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, jų pačių iniciatyva, motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva (CPK 47 straipsnio 1 dalis) į procesą gali būti įtraukti ir iškėlus civilinę bylą. Be to, pasirengimo stadijoje teismas prireikus nusprendžia dėl asmenų įtraukimo į bylą dalyvaujančiais byloje asmenimis (CPK 225 straipsnio 5 punktas). Bendroji civilinio proceso taisyklė, kad teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 266 straipsnis), reiškia, kad ieškovas, laisvai disponuodamas savo procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis), sprendžia, kam pareikšti savo materialinį teisinį reikalavimą. Dėl to tam tikro asmens, kuris, teismo nuomone, taip pat turėtų atsakyti pagal ieškinį, nenurodymas neturėtų būti kvalifikuojamas kaip ieškinio trūkumas ir neturėtų būti taikomi tokio kvalifikavimo teisiniai padariniai. Pažymėtina, kad dėl šalių tinkamumo teismas turėtų spręsti ne civilinės bylos iškėlimo, bet pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje siūlydamas ieškovui netinkamą šalį pakeisti tinkama. Teismas, vadovaudamasis bendradarbiavimo principu (CPK 8 straipsnis), pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti (CPK 45 straipsnio 1 dalis), arba ieškinys galėtų būti pareikštas ir papildomam atsakovui, turėtų pasiūlyti ieškovui pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu atsakovu, kuris turėtų atsakyti pagal reiškiamą reikalavimą.

Skundžiamoje nutartyje taip pat nurodyta, kad ieškovas ieškinyje nenurodė, ar byla bus vedama per advokatą.

CPK 135 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytas reikalavimas, kad ieškinyje turi būti nurodyta informacija, ar byla bus vedama per advokatą ir, jeigu byla bus vedama per advokatą, taip pat nurodomas advokato vardas, pavardė, darbo vietos adresas. Šie ieškinio reikalavimai yra susiję su CPK 118 straipsnio nuostata, kad jei byla vedama per atstovą, procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui, ir su CPK 119 straipsnio nuostata, kad kai abiem šalims byloje atstovauja advokatai, procesinius dokumentus vienos šalies advokatas tiesiogiai siunčia kitos šalies advokatui, tai pažymint teismui siunčiamame dokumento egzemplioriuje. Taigi, jeigu byla vedama per advokatą, ieškinyje turi būti nurodomas tikslus advokato darbo vietos adresas, tačiau jeigu šie duomenys nenurodomi, teismas ieškinio trūkumų šalinimo institutą gali taikyti tik įsitikinęs, kad duomenų apie advokatą nenurodymas konkrečioje byloje bus esminė kliūtis tolesnei bylos eigai. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad duomenų apie advokatą nenurodymas sudarė esmines kliūtis tolesnei bylos eigai. Be to, atskirajame skunde ieškovas nurodo, kad byloje neturės atstovo.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties procesiniam rezultatui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė trūkumų šalinimo institutą reglamentuojančias normas, todėl yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti. Kadangi ieškinio priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, byla grąžintina pirmosios instancijos teismui spręsti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Išaiškintina apeliantui, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjantis atskirąjį skundą, nesprendžia klausimų dėl bylų perdavimo kitam teismui, bylos nutartimi perduodamos nagrinėti kitam teismui CPK 34 straipsnyje nustatyta tvarka.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 6 d. nutartį ir ieškovo A. K. ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.