Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui A. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. A. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-3897-1069/2023, pagal ieškovės Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei A. A. dėl skolos ir palūkanų priteisimo bei atsakovės A. A. priešieškinį ieškovei Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl dvišalės sutarties pripažinimo neįvykdyta dėl ieškovės kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Sprendimas už akių naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas. Ieškinys tenkintinas visiškai. Priešieškinis atmestinas.

Byloje, kurioje atnaujintas procesas, nagrinėjamas atsakovės prašymas dėl teismo sprendimo - Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023-08-22 sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-3897-1069/2023, panaikinimo ar pakeitimo.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2021-12-30 šalys sudarė Dvišalę profesinio mokymo sutartį Nr. URS(19.3)-4401, kuria atsakovė įsipareigojo dalyvauti profesinio mokymo programoje (programuotojo) bei įgyti programuotojo kvalifikaciją, reikalingą Sutarties 2.2 papunktyje nurodytoms darbo funkcijoms atlikti, ne vėliau kaip iki 2022-06-13 pagal programuotojo mokymo programą. Be to, įsidarbinus sutarties 2.2 papunktyje nurodytomis sąlygomis, be svarbių priežasčių jos nenutraukti ne trumpesnį negu 6 mėnesių laikotarpį, atlyginti Užimtumo tarnybai visas jos patirtas išlaidas, susijusias su profesiniu mokymu, jeigu nevykdys arba netinkamai vykdys sutarties 2.1.1-2.1.3 papunkčiuose numatytus įsipareigojimus be svarbių priežasčių.

UAB „Baltijos technologijų institutas“ 2023-03-30 raštu „Dėl kompetencijų vertinimo“ Nr. DB23-68 informavo Užimtumo tarnybą, kad A. A. neatvyko į 2023-03-29 vykusį praktinį kompetencijų vertinimą. A. A. informavo, kad susirgo, tačiau dokumentų įrodančių, kad sirgo nepateikė.

UAB „Baltijos technologijų institutas“ 2023-06-01 raštu „Dėl profesinio mokymo sutarties nutraukimo“ Nr. DB23-95 informavo Užimtumo tarnybą, kad A. A. nuo 2022-01-02 lankė vykdomus mokymus „JavaScript paslaugų teikėjo modulinė profesinio mokymo programa“, kurių metu buvo sudarytos galimybės įgyti naujų kompetencijų ir kvalifikaciją. A. A. išlaikė teorinių žinių vertinimą 2023-02-06, tačiau į pastaruosius kartus vykusius praktinius kompetencijų vertinimus neatvyko ir neatvykimo priežastį pateisinančių dokumentų nepateikė. Mokinė braukiama iš registro 2023-06-01. 2023-06-01 UAB „Baltijos technologijų institutas“ direktorės B. M. Įsakymu dėl profesinio mokymo sutarties nutraukimo Nr. NUT23-19, nutraukta profesinio mokymo sutartis su A. A. nuo 2023-06-01.

2023-05-02 Užimtumo tarnyba kreipėsi su pretenzija, siųsta A. A. gyvenamosios vietos adresu, kreipėsi prašydama per 30 kalendorinių dienų nuo šios pretenzijos gavimo dienos, t.y. iki 2023-06-01 grąžinti visas su profesinio mokymo organizavimu susijusias išlaidas.

Ginčas tarp šalių kilo dėl profesinio mokymo sutarties tinkamo įsipareigojimų vykdymo (nevykdymo) ir nuostolių atlyginimo.

Ieškovės teigimu atsakovė be pateisinamų priežasčių nutraukė profesinio mokymo programos užsiėmimus, dėl ko profesinio mokymo teikėjas nutraukė profesinio mokymo sutartį, tuo tarpu atsakovė teigė, jog Sutartis buvo neįvykdyta ir pasibaigė dėl ieškovės kaltės, kadangi įgyti kompetencijų nurodytu laiku (iki 2022-06-13) buvo fiziškai neįmanoma, nes pirmas teorinės dalies (žinių) vertinimo testas įvyko 2022-06-21, o praktinės dalies (gebėjimų) vertinimo egzaminas įvyko 2022-06-24.

Bendrosios nuostatos įtvirtina, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant ir netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnyje). Įstatymas draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59, 6.189 straipsniai). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai įvykdomos sutartyje numatytos sąlygos, praleidžiamas sutarties įvykdymo terminas (CK 6.63, 6.205 straipsniai). Sutartinei atsakomybei taikyti svarbu nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas, nurodytas CK 6.246-6.249 straipsniuose – neteisėtą veiką (veikimą ar neveikimą), priežastinį ryšį, kaltę bei nuostolius. Skolininko kaltė preziumuojama, todėl jos nereikia įrodinėti. Kitas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį bei nuostolius (žalą), privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis).

Tuo tarpu atsakovė priešieškinyje bei teismo posėdžio metu teigė, kad Sutartis buvo neįvykdyta ir pasibaigė dėl Užimtumo tarnybos kaltės; kadangi įgyti kompetencijų nurodytu laiku (iki 2022-06-13) buvo fiziškai neįmanoma, nes pirmas teorinės dalies (žinių) vertinimo testas įvyko 2022-06-21, o praktinės dalies (gebėjimų) vertinimo egzaminas įvyko 2022-06-24. Atsakovė teorinės dalies (žinių) vertinimo testą laikė 2022-06-21 (nespėjo laiku atvykti iš Nacionalinio vėžio instituto, todėl nebuvo leista laikyti), 2022-09-28, 2022-11-18, 2022-12-30, 2023-02-06 (išlaikė), praktinės egzamino dalies 2023-02-09 neišlaikė, o vėliau laikyti praktinės dalies (gebėjimų) vertinimo egzamino atsakovei nebuvo leista, nes 2023-01-12 Užimtumo tarnyba nutraukė su ja dvišalę sutartį, 2023-01-18 pakeitė statusą Užimtumo tarnyboje.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010-11-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010). Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-12-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016).

Teismo vertinimu byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovė savo įsipareigojimus vykdė tinkamai: organizavo ir apmokėjo atsakovės profesinio mokymo programą bei sudarė galimybes atsakovei įgyti programuotojo kvalifikaciją: apmokėjo atsakovės stipendijos, kelionės išlaidas bei išlaidas už profesinio mokymo programą, tačiau atsakovė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai. Byloje neginčytinai nustatyta, kad atsakovė iki 2022-06-13 programuotojo kompetencijos neįgijo. Pažymėtina, kad šiuo atveju atsakovė net neginčijo aplinkybių, jog per sutartą laiką (iki 2022-06-13) ji programuotojo kvalifikacijos neįgijo, todėl laikytina, kad atsakovė pažeidė Sutarties 2.1.1. bei 2.1.3. punktus. Teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino, kad šios programuotojo kvalifikacijos nėra įgijusi iki šiol.

Atsakovės teiginiai, jog ieškovės kaltė pasireiškė tuo, jog po atsakovės neišlaikytų egzaminų, sekantys atsakovės kompetencijų vertinimai turėjo būti atliekami ne vėliau kaip per 30 darbo dienų, o tuo tarpu atsakovės kompetencijų vertinimai vyko po: 70 d.d. (2022-06-21/2022-09-28), 40 d.d. (2022-09-28/2022-11-18), 45 d.d. (2022-11-18/2022-12-30), 25 d.d. (2022-12-30/2023-02-06), teismo vertintini ne kaip Sutarties pažeidimas, o kaip ieškovės siekis padėti atsakovei įgyti reikalingą kompetenciją tam, jog Sutartis būtų tinkamai įvykdyta. Tai, kad ieškovė siekė, jog atsakovė įgytų reikalingą kompetenciją įrodo ir tai, kad atsakovei laiku neišlaikius reikalingų egzaminų, ieškovė suteikė galimybę egzaminus laikyti ir po 2022-06-13, t.y. 2022-06-21, 2022-09-28 bei 2022-11-18. Be to, ieškovė aktyviai siekė su atsakove pasirašyti Susitarimus dėl Sutarties pratęsimo ir tokiu būdu sudaryti galimybę atsakovei įgyti reikalingą kvalifikaciją.

CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas (lot. pacta sunt servanda) – teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, juo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas yra būtina sutarčių teisės efektyvumo sąlyga. CK 6.200 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį privalo bendradarbiauti ir kooperuotis, sutartį vykdyti kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Dėl sutarties šalių bendradarbiavimo pareigos turinio kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai universalus prievolių teisės principas, reikalaujantis, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas prievolei vykdyti, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolės vykdymui, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2014; 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-469/2023, 34 punktas ir kt.).

Tačiau pareiga bendradarbiauti nėra absoliuti, egzistuoja tam tikros jos ribos, kurios nustatomos atsižvelgiant į pagrįstus lūkesčius, kad kiekviena šalis savo pareigas vykdys tinkamai. Noras bendradarbiauti turi būti abipusis, nes priešingu atveju sutartis gali likti taip ir neįgyvendinta. Šių pareigos bendradarbiauti principo turinio elementų aiškinimas aktualus nagrinėjamoje byloje. Teismo nuomone, atsakovė neįrodė ieškovės pakankamo nebendradarbiavimo. Ieškovė savo bendradarbiavimą įrodinėjo rašytiniais įrodymais, o būtent susirašinėjimais su atsakove, iš kurio matosi, kad ne ieškovė, o atsakovė nebendradarbiavo, nekontaktavo, vengė pasirašyti susitarimus dėl profesinio mokymo tęsimo. Kaip matyti iš 2023-02-08 Užimtumo tarnybos Šilutės skyriaus vedėja I. G. elektroniniu laišku atsakovei nurodė, jog su atsakove nepavyksta susiekti telefonu ir siunčia profesinio mokymo susitarimus pasirašymui. 2023-02-10, 2023-03-24 ir 2023-04-26 ieškovė kreipėsi į atsakovę prašydama pateikti informaciją ar atsakovė dalyvaus vykstančiuose kompetencijų vertinimuose. 2023-06-02 ieškovė kreipėsi į atsakovę informuodama apie tai, kad nuo birželio 1 d. išbrauks ją iš mokinių registro, kadangi nesulaukė dokumentų, kurie pagrįstų atsakovės nedalyvavimą 2023-03-29 ir 2023-04-28 praktiniame kompetencijų vertinime. 2023-01-25 bei 2023-02-06 susirašinėjimas tarp ieškovės darbuotojų patvirtina, kad atsakovė vengė dokumentų pasirašymo. 2023-01-25 elektroniniame laiške ieškovės darbuotoja S. J. rašė, jog „jei neklystu yra sakiusi (aut. pastaba – tikėtina atsakovė A. A.), kad nepasirašinės jokių dokumentų“. 2023-02-06 elektroniniame laiške nurodė, jog Asmuo (aut pastaba – tikėtina atsakovė A. A.) nepasirašė“. Be to, atsakovė teigia, kad ji faktiškai negyvena deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau kaip reikalauja Sutarties 13 punktas, jokių duomenų apie pasikeitusį savo adresą, ar kitus rekvizitus ieškovei nepateikia. Be to, atsakovė nurodo tą pačią savo gyvenamąją vietą, į kurią ir buvo siunčiami visi Užimtumo tarnybos dokumentai. Atsakovė teigia, jog ieškovė atsakovei gyvenamosios vietos adresu jokių dokumentų nesiuntė, tačiau tai paneigia į bylą pateikta 2023-05-02 Pretenzija, kuri kaip matyti ieškovės buvo siųsta atsakovei jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Teismo vertinimu šie pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovė tinkamai ir laiku vykdė bendradarbiavimo pareigą, tuo tarpu atsakovė su ieškove tinkamai nebendradarbiavo, laiku nepateikdavo duomenų ar dalyvaus kompetencijų vertinime, nepateikė laiku dokumentų, pateisinančių nedalyvavimus kompetencijų vertinimuose, todėl laikytina, kad būtent atsakovė pažeidė šaliu sudarytą Sutartį.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, atsakovės priešieškinis dėl Sutarties pripažinimo neįvykdyta ir pasibaigusia dėl ieškovės kaltės, negali būti tenkinamas, todėl atmestinas kaip nepagrįstas.

Taikant civilinę atsakomybę, padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai specialūs įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalies). Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnio, nei faktiškai asmens patirto žalos dydžio atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-04-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2013). Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Nagrinėjamu atveju nuostoliai siejami su ieškovės faktiškai patirtomis profesinio mokymo išlaidomis. Ginčo dėl suteiktų mokymosi paslaugų kainos ir kokybės byloje taip pat nekilo, todėl pagrindo abejoti profesinio mokymo išlaidų pagrįstumu teismas neturi. Bylos duomenimis prašomas priteisti profesinio mokymo išlaidas sudarė – 1 965,84 Eur išlaidos už mokymus, 1 803,63 Eur profesinio mokymo stipendija ir 221,04 Eur kelionės išlaidos, iš viso 3 990,51 Eur, todėl ši suma ir priteistina ieškovei iš atsakovės, nustačius visas sąlygas atsakovės sutartinei civilinei atsakomybei kilti (CK 6.205 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis).

Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Byloje priėmus naują sprendimą, perskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovė pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas) yra atleista nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo. Ieškinys pareikštas 3 990,51 Eur sumai, teismas ieškinį patenkino visiškai, todėl už jį ieškinio padavimo metu turėjo būti mokėtinas 90 Eur dydžio žyminis mokestis, kuris priteistinas iš atsakovės į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Nagrinėjamoje byloje susidarė 6,64 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/1K-2), todėl teismas nepaskirsto šių išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 371 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą už akių, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-3897-1069/2023, panaikinti.

Priimti naują sprendimą byloje ir priteisti iš atsakovės A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, juridinio asmens kodas 190766619, 3 990,51 Eur (trijų tūkstančių devynių šimtų devyniasdešimt eurų ir 51 ct) išlaidų atlyginimą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2023-06-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 90 Eur (devyniasdešimt eurų) žyminį mokestį (Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.