Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2025-01-30 · Civilinė byla Nr. e2VP-2008-1176/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-01-30
Bylos Nr.
e2VP-2008-1176/2025
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-18091-2023-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Agnė Ražanauskienė
Suinteresuotas asmuo
Bendrijos „Aukštaičių 6“, uždaroji akcinė bendrovė „Multidora“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-2008-1176/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18091-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.5.1
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. sausio 30 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Ražanauskienė,sekretoriaujant Liucijai Kščenavičienei,

dalyvaujant suinteresuoto asmens Bendrijos „Aukštaičių 6“ atstovams pirmininkei I. I. ir advokatui R. V., uždarosios akcinės bendrovės „Multidora“ atstovams V. B. ir advokatui R. B.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio Vytauto Mitkaus pareiškimą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Multidora“ (toliau – ir išieškotoja), Bendrija „Aukštaičių 6“ (toliau – ir skolininkė).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas antstolis Vytautas Mitkus pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašoma pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 771 straipsnio 3 dalį pakeisti sprendimo vykdymo tvarką – leisti išieškotojai UAB ,,Multidora“ už skolininkę bendriją ,,Aukštaičių 6“ atlikti teismo sprendime nurodytus veiksmus. Nurodo, kad 2024-06-12 buvo išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. e2-12466-1102/2024. Vykdomajame rašte nurodyta: „Per 14 dienų nuo taikaus susitarimo sąlygų patvirtinimo visuotiniame bendrijos narių ir pastato savininkų susirinkime (2024 m. kovo 12 d.), viso pastato (adr. (duomenys neskelbtini)) antro aukšto stogo hidroizoliacinė danga turi būti atlaisvinta nuo pašalinių objektų – terasų stogo remonto darbų atlikimui“. Skolininkė antstolei raštu nurodė, kad vykdomasis dokumentas įvykdytas ir pateikė atlaisvinto stogo bei atlikto remonto nuotraukas. Išieškotoja, susipažinusi su skolininkės paaiškinimais, antstolei raštu nurodė, kad ant antro aukšto stogo yra terasa, šiukšlės, malkos, griliai, aviliai, medžių vazonai ir pan. bei pateikė ten esančių objektų nuotraukas. Pareiškėjas nurodo, kad išieškotojos vertinimu, įpareigojimas nėra įvykdytas tinkamai. Buvo surašytas 2024-10-24 sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą. Anot antstolio, skolininko prievolė – atlaisvinti viso pastato (adr. (duomenys neskelbtini)) antro aukšto stogo hidroizoliacinę dangą nuo pašalinių objektų – terasų, nėra asmeninė prievolė, teismo sprendime nenurodyti sprendimo neįvykdymo padariniai, todėl kyla poreikis spręsti sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą.

Atsiliepimas

2. Išieškotoja pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo: atmesti antstolio prašymą; tenkinti išieškotojo prašymą pakeisti sprendimo vykdymo tvarką tuo aspektu, jog atsakovei (skolininkei) būtų skaičiuojami delspinigiai – 50 Eur už kiekvieną uždelstą dieną iki kol bus iki galo įvykdyta taikos sutarties 1.3 punktu prisiimti įsipareigojimai pašalinti visus pašalinius objektus – terasas nuo viso stogo, mokant šiuos delspinigius išieškotojos naudai; skirti 100 Eur baudą skolininkės pirmininkei I. I. už sprendimo neįvykdymą, sumokant šią baudą išieškotojos naudai.

3. Atsiliepime nurodyta, kad taikos sutartimi išieškotoja nebuvo įpareigota atlaisvinti stogo, nors antstolis pašo, jog išieškotoja pati atlaisvintų stogą. Ant ginčo stogo buvo įrengtos trys terasos, todėl į taikos sutarties 1.3 punktą buvo įrašyta daugiskaita. Skolininkė iki šiol nepašalino trečios terasos ir šalia jos esančių daiktų. Išieškotojai nuosavybės teise nepriklauso terasa ir daiktai, esantys ant stogo, dėl to neturi teisės jų liesti. Išieškotoja taip pat prašo skirti baudą skolininkės pirmininkei I. I., nes skolininkė neįvykdė Taikos sutarties 1.3 punkte ir sprendime numatytų įsipareigojimų visa apimtimi. Anot išieškotojos, delspinigių bei baudos nustatymas yra reikalingas tuo aspektu, kad prieš tai buvusį ginčą (tiek pirmosios instancijos teisme civilinėje byloje Nr. e2-6226-599-2023, tiek apeliacinės instancijos teisme civilinėje byloje Nr. e2A-24-864-2024) atsakovė pralaimėjo (buvo iš esmės panašus ginčas dėl stogo, ginčijant visuotinio susirinkimo sprendimą), tačiau iki šiol neatlygino bylinėjimosi išlaidų ir kitoje vykdomojoje byloje, t. y. ieškovas (išieškotojas) UAB „Multidora“ kreipėsi į antstolį, o antstolis pradėjo vykdymo veiksmus iš atsakovės. Šiuo metu atsakovė (skolininkė) skola didėja, taigi, skolininkė vengia vykdyti įsipareigojimus. Tokie veiksmai pagrindžia delspinigių ir baudos skyrimo būtinybę.

4. Skolininkė Bendrija „ Aukštaičių 6“ atsiliepime prašo antstolio pareiškimo netenkinti.

5. Atsiliepime nurodoma, kad vykdomajame rašte nenurodyta, kad be terasų turi būti pašalinti ir kiti daiktai. Terasų pašalinimas reikalingas tam, kad būtų atlikti remonto darbai, tačiau ne visam laikui. Tai patvirtina ir 2022-09-28 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (VMSA) (duomenys neskelbtini) statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktas, kuriame įvardinta konkreti stogo dalis, kurioje buvo reikalinga atlikti remonto darbus. Šiuo metu neplanuojami remonto darbai, nes 2023 metais UAB „Multidora“ atliko stogo dangos remontą virš didesnės dalies įmonei priklausančių patalpų. Kitose VMSA akto nurodytose stogo vietose (šiaurės vakarinėje ir šiaurės rytų dalyse) remonto darbus (apie 500 kv. m.) savo lėšomis šių metų rudenį atliko pastato bendrasavininkai T. B. ir I. S.. Šiuo metu nėra planuojami atlikti stogo remonto darbai, todėl bendrija neturi jokio pagrindo reikalauti kitų bendrasavininkų, kad jie pašalintų savo terasas ir/ar inicijuoti teisminius procesus dėl tokių terasų pašalinimo priverstine tvarka. Išieškotojos nurodyta terasa nesiriboja su jos suremontuota pastato dalimi, nėra virš stogo dalies, kurią ketinama remontuoti. Apibendrinant antstolio pareiškimo dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo nagrinėjimas turėtų būti susijęs su atitinkamų taikos sutarties ir nutarties nuostatų aiškinimu, taip pat šiuo metu esamos stogo dangos būklės nustatymu.

6. Skolininkė pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose iš esmės pakartotojo atsiliepime į pareiškime nurodytus motyvus. Dėl prašymo skirti delspinigius ir baudą nurodo, kad išieškotoja nėra tinkamas subjektas reikšti tokį prašymą, dėl baudos skyrimo su pareiškimu gali kreiptis antstolis. Šiuo atveju taikos sutartimi patvirtinta prievolė nėra išimtinai asmeninio pobūdžio, t. y. nėra taip, kad tik išimtinai Bendrija gali ją įvykdyti, todėl pagrindo prievolę laikyti išimtinai asmenine ir skirti baudą nėra. Vien tai, kad UAB „Multidora“ tikėjosi, kad terasas pašalins Bendrija, savaime nedaro prievolės išimtinai asmeninės. Bendrija savavališkai nugriauti likusios trečios terasos negali, nes ji jai nuosavybės teise nepriklauso, o kreiptis į teismą dėl jos pašalinimo nemato teisinių perspektyvų ir neturi tam lėšų. Jeigu būtų pagrindas teigti, kad Taikos sutartis vis dar nėra įvykdyta, tai nebūtų pagrindo pripažinti, kad dėl to yra Bendrijos kaltė. CPK 771 straipsnyje nėra numatyta galimybė skirti delspinigius. UAB „Multidora“, prašydama skaičiuoti delspinigius Bendrijai ir skirti baudą Bendrijos pirmininkei, netinkamai vadovaujasi CPK nuostatomis, arba jo vadovui, bet ne abiem. Baudą skirti skolininkės vadovei būtų neteisinga, nes skolininkė neturi pinigų prievolės įvykdymui, dėl to vadovė neturėtų būti baudžiama. Skolininkės skolos dydis kitoje vykdomojoje byloje nėra reikšmingas šiai bylai.

7. Išieškotoja pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad nepaisant to, kam priklauso daiktai nuosavybės teise, jie yra ant bendro naudojimo objekto teritorijos, pagal skolininkės įstatus, ji prižiūri bendro naudojimo daiktus, todėl ji turi pareigą reikalauti, kad kiti asmenys daiktus pašalintų nuo bendro naudojimo teritorijos, arba kreiptis į teismą dėl daiktų pašalinimo.

8. Civilinė byla išnagrinėta žodinio proceso tvarka. Teismo posėdyje paaiškinimus teikė suinteresuoto asmens Bendrijos „Aukštaičių 6“ atstovai pirmininkė I. I. ir advokatas R. V., uždarosios akcinės bendrovės „Multidora“ atstovai V. B. ir advokatas R. B..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas atmetamas, civilinė byla dalyje nutraukiama.

Žemesnės instancijos teismas

9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024-04-19 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-3282-1102/2024, nutarė nutraukti bylą ir patvirtinti ieškovės UAB „Multidora“, S. S., ir atsakovės bendrijos „Aukštaičių 6“ 2024-03-15 taikos sutartį, be kita ko, tokiomis sąlygomis: „1.3. Per 14 dienų nuo taikaus susitarimo sąlygų patvirtinimo visiuotiniame bendrijos narių ir pastato savininkų susirinkime, viso pastato antro aukšto stogo hidroizoliacinė danga turi būti atlaisvinta nuo pašalinių objektų – terasų stogo remonto darbų atlikimui. Atlaisvinto stogo plotą esantį virš UAB „ Multidora“ patalpų remontą savo sąskaita organizuoja ir atlieka UAB „Multidora“. 1.4. Atlikus šį stogo remontą šalys pareiškia, kad neturi viena kitai pretenzijų dėl pastato stogo būklės. Visi nauji pastato bendro naudojimo neeksploatuojamo stogo būklės ar statuso pakeitimai bus vykdomi tik geranoriškai atsižvelgus į kiekvieno pastato savininko teisėtus lūkesčius ir interesus, jų nepažeidžiant. 1.5. Įvykdžius visus šios sutarties įsipareigojimus, sutarties šalys jokių pretenzijų vieni kitiems nebeturės.“

10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024-05-31 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2VP-12466-1102/2024, pagal pirmiau nurodytą taikos sutartį išdavė vykdomąjį raštą, kuria nutarta tenkinti ieškovių UAB „Multidora“ ir S. S. prašymą išduoti vykdomąjį raštą ir išduoti vykdomąjį raštą dėl išieškojimo iš atsakovės (skolininkės) bendrijos „Aukštaičių 6“ pagal teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3282-1102/2024 patvirtintos ieškovių ir atsakovės 2024 m. kovo 15 d. taikos sutarties 1.3 punktą tokioje apimtyje: „Per 14 dienų nuo taikaus susitarimo sąlygų patvirtinimo visuotiniame bendrijos narių ir pastato savininkų susirinkime (2024 m. kovo 12 d.), viso pastato (duomenys neskelbtini) antro aukšto stogo hidroizoliacinė danga turi būti atlaisvinta nuo pašalinių objektų – terasų stogo remonto darbų atlikimui“.

11. Antstolis 2024-10-24 surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriame konstatuota, kad skolininkės Bendrijos „Aukštaičių 6“ vertinimu, įpareigojimas yra įvykdytas, nes, jos teigimu, buvo pašalintos dvi terasos, buvusios ant antro aukšto stogo hidroizoliacinės dangos bei stogas tose vietose buvo suremontuotas. Išieškotojos UAB „Multidora“ vertinimu, įpareigojimas nėra įvykdytas pilnai, nes antro aukšto stogo hidoizoliacinė danga nėra pilnai atlaisvinta – ant jos tebėra viena terasa, šiukšlės, malkos, aviliai, griliai ir pan. Antstolis išnaudojo jam prieinamas civilinio proceso priemones sprendimui įvykdyti, tačiau sprendimas UAB „Multidora“ vertinimu liko neįvykdytas (nepilnai įvykdytas). Antstolis teismo prašo pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, leidžiant išieškotojai UAB ,,Multidora“ už skolininkę bendriją ,,Aukštaičių 6“ atlikti teismo sprendime nurodytus veiksmus.

12. Tiek išieškotoja, tiek skolininkė prašo netenkinti antstolio pareiškimo pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, leidžiant išieškotojai UAB ,,Multidora“ už skolininkę bendriją ,,Aukštaičių 6“ atlikti teismo sprendime nurodytus veiksmus.

13. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Tai, be kita ko, reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, turi teisės aktuose nustatytas teises, tačiau jo įgaliojimai negali būti aiškinami plečiamai, kad dėl tokio aiškinimo iš esmės pasikeistų įstatymo leidėjo antstoliui suteiktų teisių apimtis. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas, visų pirma, skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie suponuoja, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė antstolio pareiga – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas ar nutartis būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdyti, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis).

14. Jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Jeigu sprendime nenurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, surašytasis aktas perduodamas priėmusiam sprendimą teismui, o šis išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą pagal šio Kodekso 284 straipsnyje numatytas taisykles (CPK 771 straipsnio 1 ir 3 dalys).

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, yra išaiškinęs, kad teismo sprendimas ne visuomet gali būti įvykdytas jame nurodyta tvarka. Teismo sprendimo nevykdymą gali lemti tiek skolininko nesąžiningumas, kai jis vengia įvykdyti sprendimą, tiek neįvykdymo padarinių nenurodymas teismo sprendime, kai atsakovas sprendimu įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, tiek objektyvios aplinkybės, kurioms susidėjus teismo sprendimas negali būti vykdomas jame nurodytu būdu. Tokiais atvejais bylos šalys, vadovaudamosi CPK 284 straipsnio 1 dalimi, turi teisę prašyti teismo pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas – tai kitokios sprendimo įvykdymo tvarkos nustatymas, palyginti su teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta jo įvykdymo tvarka ar įprastine tam tikros rūšies sprendimų vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-83/2013).

16. Kasacinis teismas pabrėžia, kad teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas taip pat užtikrina įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą ir vykdytinumą, bylos šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisėtų interesų apsaugą. Kadangi prašymas pakeisti sprendimo vykdymo tvarką nagrinėjamas šiam įsigaliojus, tai teismas, spręsdamas tokį klausimą, yra saistomas sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstyto patenkinto materialiojo reikalavimo turinio ir negali keisti sprendimo esmės. CPK 284 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo institutas nėra skirtas įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti. Teismas, pakeisdamas sprendimo vykdymo tvarką, negali išplėsti ar susiaurinti šalių įrodinėtų ir sprendimu suteiktų teisių ar nustatytų pareigų, sukurti pareigų kitiems, nei nurodyti teismo sprendime, kurio vykdymo tvarka keičiama, asmenims (išskyrus jų teisių perėmėjus) ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2013; 2019 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-91-701/2019, 47 punktas).

17. Teismų praktikoje pagrindu pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką buvo pripažinti tokie atvejai, kai atsakovas sprendimu buvo įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, tačiau teismo sprendime nebuvo nurodyti jo neįvykdymo padariniai (sprendimo vykdymo tvarka pakeista nustatant konkrečius įpareigojimus ginčo šalims ir konkrečius terminus įsipareigojimams įvykdyti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-29/2006); taip pat kai vykdant sprendimą dėl turto grąžinimo natūra (restitucija natūra) paaiškėjo, kad turto ar jo dalies natūra nebėra ir įvykdyti sprendimo – grąžinti turto – neįmanoma (sprendimo vykdymo tvarka pakeista priteisiant turto vertės ekvivalentą pinigais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2014; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-611/2017).

18. Aptarti kasacinio teismo išaiškinimai bei konkretūs šio teismo praktikos pavyzdžiai suponuoja išvadą, kad sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo institutas gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. tik tada, kai priimto teismo sprendimo įvykdyti įprastiniais sprendimų vykdymo procese galiojančiais būdais bei metodais, nustatytais CPK VI dalyje „Vykdymo procesas“, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose norminiuose teisės aktuose (CPK 583 straipsnis), yra neįmanoma, ir jeigu nesikeičia teismo sprendimo esmė.

19. Teismas, įvertinęs išieškotojos ir skolininkės paaiškinimus, sprendžia, jog aptariamu atveju nėra pagrindo keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-04-19 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-3282-1102/2024, patvirtintos Taikos sutarties 1.3 punkto toje dalyje, kurioje išduotas vykdomasis raštas, vykdymo tvarką. Tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu išsiskyrė išieškotojos ir skolininkės pozicija dėl šios Taikos sutarties sąlygos vykdymo apimties. Anot išieškotojos, pagal Taikos sutarties 1.3 punktą turėjo būti pašalintos visos terasos, taip pat pašaliniai daiktai, tačiau skolininkė pašalino tik dvi iš trijų terasų, taip pat nepašalino ant stogo esančių daiktų. Tuo tarpu skolininkė laikosi pozicijos, jog Taikos sutarties 1.3 punktas, taigi, ir išduotas vykdomasis raštas yra įvykdytas, nes stogo danga turėjo būti atlaisvinta išieškotojos vykdomiems stogo remonto darbams konkrečiai virš jos patalpų, tai ir buvo padaryta. Be to, nebuvo numatyta pareiga stogo dangą atlaisvinti nuo pašalinių daiktų.

20. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

21. Pažymėtina, kad vykdomasis raštas išduotas teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, pagrindu. Taikos sutartį skolininkės ir išieškotoja sudarė laisva valia, taigi, susitarė kokius veiksmus turi kiekviena iš jų atlikti, teismo nutartis dėl taikos sutarties tvirtinimo apeliacine tvarka nebuvo skundžiama ir įsiteisėjo. Antstolis prašo pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką, leidžiant išieškotojai UAB ,,Multidora“ už skolininkę bendriją ,,Aukštaičių 6“ atlikti teismo sprendime nurodytus veiksmus, tačiau bylos nagrinėjimo metu išieškotoja aiškiai išreiškė valią, jog nepageidauja vykdyti Bendrijai „Aukštaičių 6“ nustatyto įpareigojimo. Teismas pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išieškotojai išdavimo klausimą, 2024 m. gegužės 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje e2VP-12466-1102/2024, yra pasisakęs, kad: „Nors nurodytame taikos sutarties punkte nėra aiškiai įvardinta, kam tenka prievolė atlaisvinti nuo pašalinių objektų – terasų viso pastato antro aukšto stogo hidroizoliacinę dangą, tačiau atsižvelgus į bylos medžiagoje esančių atsakovės bendrijos „Aukštaičių 6“ įstatų nuostatas, numatančias, kad atsakovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatomis valdo, naudoja ir prižiūri bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), darytina išvada, kad nurodytas taikos sutarties 1.3 punktas įtvirtina pirma, atsakovės prievolę per 14 dienų atlaisvinti nuo pašalinių objektų – terasų viso pastato antro aukšto stogo hidroizoliacinę dangą, antra, ieškovės UAB „Multidora“ prievolę savo sąskaita organizuoti ir atlikti atlaisvinto stogo remontą virš UAB „Multidora“ patalpų. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad bendrijos „Aukštaičių 6“ (įm. k. 26218360, Aukštaičių g. 6, Vilnius) narių ir visų pastato (duomenys neskelbtini) patalpų savininkų visuotinis susirinkimas, kuriame buvo pritarta taikos sutarties sąlygoms, vyko 2024 m. kovo 12 d.“ Taigi, teismas, įvertinęs tai, kad skolininkė yra bendrija, kuriai priskirta valdyti, naudoti ir prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išaiškino, jog Taikos sutarties 1.3 punkte numatytą pareigą atlaisvinti viso pastato (duoemnys neskelebitni) antro aukšto stogo hidroizoliacinę dangą nuo pašalinių objektų – terasų stogo remonto darbų atlikimui, privalo įvykdyti skolininkė. Taigi, akivaizdu, kad išiekšotojai, neturinčiai bendrijai priskirtų funkcijų, ginčo Taikos sutarties 1.3 punkto sąlygą įvykdyti būtų neprorpocingai sudėtingiau. Kita vertus, vien tik dėl to, kad yra nesutarimas tarp išiekšotojos ir skolininkės dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta Taikos sutartis, vykdymo apimties nesudaro pagrindo keisti pačių šalių laisva valia sudarytos Taikos sutarties sąlygą antstolio prašomu būdu, nes teismas nenustatė aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad aptariamos Taikos sutarties sąlygos neįmanoma įvykdyti tokia tvarka, kaip yra joje įtvirtinta.

22. Teismas pažymi, kad antstolis 2024-10-24 surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, tačiau nėra aiškiai konstatuota antstolio, ar yra įvykdytas teismo nutartyje numatytas įpareigojimas, ar ne. Antstolis apsiribojo išieškotojo ir skolininko išreikšta pozicija. Teismas pažymi, kad CPK 589 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaikšintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti. Taigi, įstatymas numato antstoliui teisę kreiptis dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo, jei kyla neaiškumų, o šiuo atveju, akivaizdu, kad esminis ginčas tarp išieškotojos ir skolininkės yra dėl Taikos sutarties 1.3 punkto sąlygos dalies, dėl kurios išduotas vykdomasis dokumentas, vykdymo apimties. Kita vertus, jei antstolis nustatytų, jog yra neįvykdyta šioje byloje aptariama Taikos sutarties sąlyga jis gali surašyti sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir jį pateikti teismui teismo sprendimo neįvykdymo klausimui išspręsti CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. Teismas tokiu atveju, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojos naudai.

23. Dėl aptartų aplinkybių teismas antstolio pareiškimą atmeta, kaip nepagrįstą.

24. Išieškotoja atsiliepime į antstolio pareiškimą, be kita ko, prašo pakeisti sprendimo vykdymo tvarką tuo aspektu, jog atsakovei (skolininkei) būtų skaičiuojami delspinigiai – 50 Eur už kiekvieną uždelstą dieną iki kol bus iki galo įvykdyta taikos sutarties 1.3 punktu prisiimti įsipareigojimai pašalinti visus pašalinius objektus – terasas nuo viso stogo, mokant šiuos delspinigius išieškotojos naudai; skirti 100 Eur baudą skolininkės pirmininkei I. I. už sprendimo neįvykdymą, sumokant šią baudą išieškotojos naudai. Jau minėta, kad kreiptis į teismą dėl teismo sprendimo neįvykdymo teisinių pasekmių taikymo turi antstolis, todėl šiuo atveju išieškotoja neturi teisės reikšti tokį prašymą. Dėl šios priežasties civilinė byla toje dalyje, kurioje išieškotoja reiškia minėtus prašymus, nutraukiama (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Teismas išieškotojai išaiškina, kad pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį, ji turi teisę kreiptis į teismą su atskiru prašymu pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, jei mano, kad yra tam pagrindas.

25. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22-26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas). Kadangi kiti dalyvaujančių byloje asmenų nurodyti argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, dėl jų teismas atskirai nepasisako.

26. Nors išieškotojos ir skolininkės paaiškinimai dėl teismo nutarties (ne)įvykdymo šioje byloje skyrėsi, tačiau teismas, šioje byloje atmesdamas antstolio pareiškimą, iš esmės tenkino skolininkės ir išieškotojos atsiliepimuose į pareiškimą suformuluotą prašymą atmesti antstolio pareiškimą. Dėl šios priežasties teismas išieškotojos ir skolininkės bylinėjimosi išlaidų šioje byloje, jei buvo patirtos, nepriteisia, nes yra pagrindas šiuo atveju vertinti kad teismo procesinis sprendimas buvo naudingas tiek išieškotojai, tiek skolininkei (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 293 straipsnio 1 punktu, 771 straipsnio 3 dalimi, teismas,

nutaria:

netenkinti antstolio Vytauto Mitkaus pareiškimo dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo.

Civilinę bylą toje dalyje, kurioje suinteresuotas asmuo (išieškotoja) uždaroji akcinė bendrovė „Multidora“ pareiškė prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, nustatant suinteresuotam asmeniui (skolininkei) Bendrijai „Aukštaičių 6“ delspinigius ir jos pirmininkei baudą, nutraukti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Agnė Ražanauskienė