Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01150-2022-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.1.1.2.9

2023 m. sausio 31 d.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „CGI Lithuania“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nutarties dalies, kuria ieškovei nebuvo sudarytos galimybes susipažinti su atsakovų pateiktu 16 priedu, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „CGI Lithuania“ ieškinį atsakovams A. L., S. M. ir mažajai bendrijai „Itonika“ dėl žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „CGI Lithuania“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovams A. L., S. M. ir mažajai bendrijai (toliau – ir MB) „Itonika“ (toliau kartu – ir atsakovai) dėl žalos priteisimo už ieškovo komercinės paslapties atskleidimą, perdavimą ir pasinaudojimą ja.

2. Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 14 d. nutartimi atsakovai buvo įpareigoti iki 2022 m. lapkričio 3 d. pateikti ieškovės reikalaujamus įrodymus.

4. 2022 m. lapkričio 4 d. teisme gauti atsakovų pateikti įrodymai bei atsakovų rašytiniai paaiškinimai. Atsakovai rašytiniuose paaiškinimuose prašė: 1) prie Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-2904-880/2022 medžiagos prijungti su prašymu teikiamus 1–15 priedus; 2) prie Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-2904-880/2022 medžiagos neprijungti tik teismui teikiamo 16 priedo; 3) nusprendus prie Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-2904-880/2022 medžiagos prijungti tik teismui teikiamą 16 priedą, šiame priede esančios informacijos apsaugai taikyti specialias priemones: a) dokumento neskaitmenizuoti, nekelti jo į elektroninę bylos kortelę; b) dokumentą laikyti konfidencialiai, atskirai nuo likusios bylos medžiagos; c) dokumentą pripažinti nevieša bylos medžiaga, neleisti su juo susipažinti byloje nedalyvaujantiems asmenims nei bylos nagrinėjimo metu, nei bylą išnagrinėjus; d) nustatyti, kad su šia bylos medžiaga susipažinti turi teisę tik atsakovų atstovai advokatai S. D. ir T. B.; e) neleisti su šia bylos medžiaga susipažinti ieškovei UAB „CGI Lithuania“ ir jos atstovams.

5. Atsakovų prašymas buvo grindžiamas tuo, kad dalis nutartimi iš atsakovų išreikalautų įrodymų yra susiję su itin jautria, komercinę vertę turinčia ir konfidencialia MB „Itonika“ veiklos informacija. Dalis šios informacijos sudaro komercinę MB „Itonika“ paslaptį. Ieškovė yra tiesioginė MB „Itonika“ konkurentė, todėl tokios informacijos atskleidimas ieškovei suteiktų nepagrįstą konkurencinį pranašumą prieš MB „Itonika“, o MB „Itonika“ sukeltų neatitaisomos žalos. Kadangi MB „Itonika“ ir ieškovė yra konkuruojantys subjektai, tiesiogiai veikiantys toje pačioje rinkoje, dalis išreikalautos informacijos ieškovei negali būti pateikta, nes tokio pobūdžio informacijos kaita tarp konkurentų yra griežtai draudžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV). Dėl šių priežasčių, atsakovai dalį nutartimi išreikalautų įrodymų teikia tik teismui. Atsakovai prašo šiai informacijai taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 10¹ straipsnyje nustatytas priemones, skirtas komercinių paslapčių apsaugai: apriboti asmenų, turinčių teisę susipažinti su tik teismui teikiama informacija, su ja neleidžiant susipažinti ieškovei.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Teismas 2022 m. lapkričio 8 d. tenkino atsakovų prašymą ir nutarė:

6.1. Atsakovų A. L., S. M. ir MB „Itonika“ kartu su 2022 m. lapkričio 3 d. rašytiniais paaiškinimais pateiktą priedą Nr. (duomenys neskelbtini) prijungti prie Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-2904-880/2022 medžiagos;

6.2. Pripažinti nevieša bylos medžiaga atsakovų A. L., S. M. ir MB „Itonika“ kartu su 2022 m. lapkričio 3 d. rašytiniais paaiškinimais pateiktą priedą Nr. (duomenys neskelbtini), neleidžiant su juo susipažinti byloje nedalyvaujantiems asmenims nei bylos nagrinėjimo metu, nei bylą išnagrinėjus;

6.3. Atsakovų A. L., S. M. ir MB „Itonika“ kartu su 2022 m. lapkričio 3 d. rašytiniais paaiškinimais pateikto priedo Nr. (duomenys neskelbtini) neskaitmenizuoti, nekelti jo į elektroninę bylos kortelę, laikyti konfidencialiai, atskirai nuo likusios bylos medžiagos;

6.4. Su atsakovų A. L., S. M. ir MB „Itonika“ kartu su 2022 m. lapkričio 3 d. rašytiniais paaiškinimais pateiktu priedu Nr. (duomenys neskelbtini) leisti susipažinti tik atsakovų atstovams advokatams S. D. ir T. B., neleidžiant su šia bylos medžiaga susipažinti ieškovei UAB „CGI Lithuania“ ir jos atstovams.

7. Priimdamas šiuos sprendimus, teismas rėmėsi viešumo principo išimtimi, taikoma, kai teismui teikiami dokumentai ar medžiaga sudaro profesinę ar komercinę paslaptį (CPK 10 straipsnio 4 dalis, CPK 10¹ straipsnio 2-3 dalys).

8. Susipažinęs su atsakovų 16 priede pateiktais dokumentais ir informacija, kurioje pateikiami duomenys, kaip 2020 m. balandžio 17 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp UAB „Asseco Lietuva“ ir MB „Itonika“ kainodara; užsakymų, kuriuos MB „Itonika“ yra gavusi iš UAB „Asseco Lietuva“ sąrašas; visos MB „Itonika“ pagal subrangos sutartį išrašytos sąskaitos, išsamūs bankų sąskaitų išrašai, iš kurių matyti MB „Itonika“ tiekėjai ir klientai bei jų kainodara, darbuotojų vardai, pavardės, darbuotojų atlyginimai ir t.t., teismas konstatavo, kad egzistuoja pagrindas manyti, kad gali būti atskleista juose esanti atsakovų saugoma komercinė paslaptis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.116 straipsnio 1 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9. Ieškovė atskiruoju skundu prašė panaikinti 2022 m. lapkričio 8 d. Vilniaus apygardos nutartį dėl tos dalies, kuria ieškovei ir jos atstovams neleidžiama susipažinti su 16 priedo medžiaga. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:

9.1. Nepateikus ginčo priedų, ieškovei buvo apribota teisė įrodinėti.

9.2. UAB „Asseco Lietuva“ ir MB „Itonika“ kainodara reikalinga siekiant pagrįsti, kad MB „Itonika“ nebuvo tik konsultantas sąskaitybos (toliau – bilingo) pirkime (kaip teigė atsakovai), o buvo pagrindinis paslaugų teikėjas – teikė ne tik konsultavimo, bet ir programavimo, palaikymo, klaidų šalinimo ir kitas paslaugas. Pavyzdžiui, aplinkybė, kad MB „Itonika“, pagal pateiktą kainodarą, išrašo abonentines sąskaitas UAB „Asseco Lietuva“ pagrįstų ieškovės poziciją, kad MB „Itonika“ labiau veikia ne kaip subtiekėjas, o kaip pagrindinis tiekėjas;

9.3. Užsakymų, kuriuos MB „Itonika“ yra gavusi iš UAB „Asseco Lietuva“ sąrašas svarbus nustatant MB „Itonika“ paslaugas bilingo pirkime. MB „Itonika“ įrodinėja, kad jos dalis bilingo pirkime yra nežymi, o įsteigimo faktas susijęs su visai kito verslo vykdymu, t.y. ji nebuvo įsteigta specialiai bilingo pirkimui ir bilingo pirkimas yra labiau šalutinis paslaugų teikimas (konsultacinės paslaugos). MB „Itonika“ taip pat nurodo, kad ji neturėjo jokios sąsajos su sistemos klaidų šalinimo laikais (aptarnavimo lygio įsipareigojimų laikais), todėl ir neturėjo tikslo atskleisti aptarnavimo lygio įsipareigojimų laikų ieškovės konkurentui, tačiau ieškovė įsitikinusi, kad MB „Itonika“ teikia sistemos klaidų šalinimo ir (ar) reagavimo paslaugas UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“, kaip UAB „Asseco Lietuva“ subrangovas. O užsakymų, kuriuos MB „Itonika“ yra gavusi iš UAB „Asseco Lietuva“ sąrašas šias aplinkybes galėtų patvirtinti. Atsakovai savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad užsakymų, kuriuos MB „Itonika“ yra gavusi iš UAB „Asseco Lietuva“ sąrašas yra komercinė paslaptis, tačiau ieškovė nesutinka, kad paslaugos aprašymas pats savaime gali būti komercinė paslaptis;

9.4. Visos MB „Itonika“ pagal subrangos sutartį išrašytos sąskaitos reikalingos dėl ieškinio dalyko įrodinėjimo tikslų. Pažymėjo, kad iš pateiktų sąskaitų faktūrų su užtušuota informacija matyti, kad yra teikiamos skirtingo pobūdžio paslaugos: už vienas MB „Itonika“ išrašo sumą pagal valandinį įkainį, o už kitas paslaugas kiekvieną mėnesį taikomas toks pats 2640 Eur be PVM mokestis. Toks sąskaitų išrašymo modelis tik dar labiau sustiprina ieškovės įsitikinimą, kad MB „Itonika“ iš esmės teikia visas paslaugas pagal bilingo pirkimą;

9.5. MB „Itonika“ tiekėjai ir klientai, darbuotojų vardai, pavardės, darbuotojų atlyginimai reikalingi patikrinti, ar MB „Itonika“ turi kitus klientus, ar vis dėlto patys atsakovai S. M. ir A. L. yra įsteigę dar kitą įmonę, per kurią galimai fiktyviai moka pinigus, taip mažindami MB „Itonika“ pelną. Taip pat atsakovų nesąžiningus veiksmai gali pasireikšti ir ieškovės darbuotojų nuviliojimu, nes atsakovė MB „Itonika“ neturi resursų aptarnauti tokį didelį klientą UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“;

9.6. Ieškovės įsitikinimu, 16 priedo nepateikimas ieškovei nesuderinamas su įrodinėjimo dalyku byloje. Teismas 2022 m. rugsėjo 16 d. nutartimi buvo išreikalavęs šiuos dokumentus iš atsakovų, todėl sutinka, kad įrodymų reikalavimas būtinas reikalavimams pagrįsti. Dokumentų nepateikimas nesuderinamas su rugtyniškumo principu ir aktyvia pareiga įrodyti savo reikalavimą. Taip pat dokumentų nepateikimas ieškovei iš esmės reiškia pateikto prašymo netenkinimą;

9.7. Pateikta informacija negali būti laikoma atsakovo MB „Itonika“ komercine paslaptimi, nes joje nėra jokių konkrečių komercinę vertę turinčių duomenų. Vien tas faktas, kad nurodyta informacija formaliai įtraukta į atsakovų MB „Itonika“ komercinių paslapčių sąrašą nesudaro pagrindo teigti, kad tokia informacija yra komercinė paslaptis. Pavyzdžiui, ieškovė nesutinka, kad užsakymo pavadinimas pagal viešai paskelbtą viešąjį bilingo pirkimą ir išviešintą sudarytą paslaugų sutartį gali sudaryti komercinę paslaptį. MB „Itonika“ teoriškai gali teikti tik tas paslaugas, kurias pagal bilingo pirkimą įsigijo UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“, todėl tokia informacija tikrai nėra slapta ir neturi komercinės vertės.

10. Atsakovai atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė ieškovės atskirąjį skundą atmesti ir palikti 2022 m. lapkričio 8 d. Vilniaus apygardos nutartį nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:

10.1. Skundžiama nutartimi teismas, pritaikydamas CPK 10¹ straipsnyje numatytas informacijos apsaugos priemones, laikėsi išreikalautų įrodymų rinkimo tvarkos, todėl nenukrypo nuo CPK nustatytų procedūrų. Teismo išreikalautiems įrodymams gali būti taikomos komercinių paslapčių apsaugos priemonės, numatytos CPK 10¹ straipsnyje. Tokių priemonių taikymas jokiu būdu nesudaro pagrindo manyti, kad prašymo dėl įrodymų išreikalavimo klausimas yra persprendžiamas;

10.2. Pirmos instancijos teismas pagrįstai laikė, kad 16 priede esanti informacija yra konfidenciali ir sudaro komercinę paslaptį;

10.3. Pateikta informacija apie MB „Itonika“ kliento – UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ sąskaitas (su paslaugų aprašymais), kartu su užsakymų sąrašu, kuriame taip pat nurodyti paslaugų aprašymai. Ši informacija atitinka visus tris komercinės paslapties kriterijus, t. y. slapta, vertinga ir informacijos turėtojas deda protingas pastangas šiai informacijai išsaugoti. Informacija yra slapta, nes viešumas keltų rizika, jog sistemai galėtų būti pakenkta išoriškai (į ją įsilaužta, pasisavinami duomenis, sistema sugadinama ir pan.). Ši informacija gali būti panaudota ir komerciniais tikslais sukuriant (nukopijuojant) tokį patį funkcionalumą turinčią sistemą. Informacija yra vertinga, nes sistema yra sukurta individualiai UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ naudai ir poreikiams (t. y. yra unikali, tokios pat sistemos nėra), žinant informacijos funkcionalumą būtų galima sukurti panašią sistemą, ji taip pat padeda suprasti kliento poreikius. Informacijos turėtojas deda protingas pastangas šiai informacijai išsaugoti, kadangi 16 priede esanti informacija saugoma pagal 2021 m. vasario 7 d. MB „Itonika“ konfidencialios informacijos sąrašą (toliau – MB „Itonika“ konfidencialios informacijos sąrašas). Pagal kasacinio teismo praktiką, kurioje išdėstytas pavyzdinis komercinių paslapčių sąrašas, matyti, kad informacija apie užsakymais užsakytas paslaugas patektų į techninę informaciją, padedančią vykdyti veiklą bei planuojamus projektus, t. y. planuojamus ir (ar) atliktus kliento sistemos patobulinimus;

10.4. Ieškovė atskirajame skunde nepagrįstai nurodė, kad pagal paslaugų sutartį, sudarytą laimėjus viešąjį pirkimą, teikiamos paslaugos ir informacija apie tokias paslaugas neturi komercinės vertės, kadangi tokia informacija yra viešai prieinama. Atsakovai su tokiu teiginiu nesutinka, kadangi viešųjų pirkimų būdu sukurta ir aptarnaujama programinė įranga (jos funkcionalumas, išeities kodas ir t.t.) netampa vieša ir nėra skelbiama viešai vien dėl to, kad programinė įranga (jos funkcionalumas, išeities kodas ir t.t.) įsigyta viešojo pirkimo būdu;

10.5. Priede pateikta subrangos sutartis, sudarytos tarp UAB „Asseco Lietuva“ ir MB „Itonika“, kainodara yra MB „Itonika“ komercinė paslaptis, kadangi yra slapta, vertinga ir informacijos turėtojas deda protingas pastangas informacijai išsaugoti. Informacija slapta, nes sutartis nėra vieša ar paviešinta, sutartis nėra sudaryta viešųjų pirkimų būdu, šalys susitarusios dėl sutarties konfidencialumo. Informacija vertinga, nes ieškovė turėdama tokią informaciją įgytų konkurencinį pranašumą prieš MB „Itonika“, kadangi galėtų pasiūlyti tokias pat ar geresnes sąlygas tiek UAB „Asseco Lietuva“, tiek kitiems esamiems ar potencialiems MB „Itonika“ klientams. Šalys deda pastangas informacijai išsaugoti, kadangi MB „Itonika“ yra parengusi ir pasitvirtinusi minėtą MB „Itonika“ konfidencialios informacijos sąrašą;

10.6. Tik teismui pateiktos informacijos keitimasis tarp MB „Itonika“ ir ieškovės yra imperatyviai ir griežtai draudžiamas pagal Konkurencijos įstatymą (5 straipsnis). MB „Itonika“ ir Ieškovė yra konkurentės, veikiančios toje pačioje rinkoje ir teikiančios labai panašias paslaugas. Todėl MB „Itonika“ ir ieškovei taip pat yra taikomas draudimas keistis informacija, kuri sumažintų konkurenciją tarp MB „Itonika“ ir ieškovės;

10.7. Didelė dalis atskirajame skunde pateiktų argumentų yra nesusiję su CPK 10¹ straipsnyje numatytų priemonių taikymu, todėl neturi jokios reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. Apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nutarties dalies, kuria ieškovei nebuvo sudarytos galimybes susipažinti su atsakovų pateiktu 16 priedu. Taigi, šios apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas, nesuteikdamas teisės ieškovei, jos atstovui, susipažinti su atsakovų pateiktu 16 priedu, tinkamai taikė ir nepažeidė CPK 10¹ straipsnio 2 ir 4 dalies reikalavimų.

13. Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sprendžiant informacijos pripažinimo nevieša klausimą, netaikytina CPK 10 straipsnio 2 dalis, o tokie prašymai sprendžiami pagal CPK 10 straipsnio 4 dalį. Tarpinė procesinė nutartis, kuria išspręstas klausimas dėl bylos medžiagos pripažinimo nevieša, negali būti skundžiama apeliacine tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-99-943/2018 14 punktas). Motyvai dėl tokios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukti į apeliacinį skundą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-246-553/2019, 12–13 punktai). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje vertintina, ar pirmosios instancijos teismas, apribodamas ieškovei teisę susipažinti su atsakovų pateiktais priedais, nepažeidė CPK 10¹ straipsnio 2 ir 4 dalies reikalavimų, tačiau plačiau nepasisakytina dėl aplinkybių, kurių pagrindu pateikta informacija teismo pripažinta komercinę vertę turinčiais duomenimis.

Dėl atskirojo skundo argumentų

14. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama iš atsakovų priteisti žalą už komercinės paslapties atskleidimą, perdavimą ir pasinaudojimą ja. Atsakovei pateikus papildomus duomenis ir teismui nustačius, jog juose gali būti saugoma komercinė paslaptis, ir pripažinus pateiktus duomenis neviešais, tarp šalių kilo ginčas dėl duomenų, turinčių komercinės paslapties požymių, atskleidimo ieškovėms ir (ar) jos atstovams (CPK 10¹ straipsnio 2 dalis). Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, įrodinėja, jog teismas nepagrįstai apribojo ieškovės teisę susipažinti su nevieša pripažinta bylos medžiaga, tokiu būdu pažeisdamas jo teisę įrodinėti (CPK 12 straipsnis).

15. Atsižvelgiant į ieškinio dalyką ir pagrindą, taip pat atskirajame skunde keliamo klausimo pobūdį, šiuo atveju aktualus CPK 10¹ straipsnis, kuriame reglamentuoti komercinių paslapčių apsaugos ypatumai, įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/943 dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto jų gavimo, naudojimo ir atskleidimo (toliau – Komercinių paslapčių direktyva).

16. Teismų praktikoje pažymima, jog CPK 10 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta asmenų teisė teikti teismui prašymus dėl valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos, kuri taip pat apima ir komercinę paslaptį, pripažinimo nevieša, o CPK 10¹ straipsnis nustato prašymų tik dėl komercinių paslapčių apsaugos nagrinėjimo ypatumus (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-507-464/2021). Teismo nutarties dalis neleisti ieškovei susipažinti su nevieša bylos medžiaga savo pobūdžiu riboja asmenų, turinčių teisę susipažinti su bylos medžiaga, kurioje pateikta galimai komercinę paslaptį sudaranti informacija, skaičių, todėl toks procesinis sprendimas patenka į CPK 10¹ straipsnio 2 dalies taikymo sritį, o dėl tokio sprendimo, remiantis CPK 10¹ straipsnio 5 dalimi ir siekiant užtikrinti dalyvaujančių byloje asmenų teisę į teisminę gynybą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, gali būti duodamas atskirasis skundas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-969-790/2019; 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-923-934/2022).

17. CPK 10¹ straipsnio 2 dalis numato, kad kai yra pagrindas manyti, kad gali būti atskleista komercinė paslaptis, teismas dalyvaujančių byloje asmenų tinkamai pagrįstu prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustato konkrečius asmenis, turinčius teisę: susipažinti su bylos medžiaga, kurioje pateikta komercinę paslaptį sudaranti informacija ar galimai komercinę paslaptį sudaranti informacija, daryti ir gauti bylos išrašus, nuorašus ir kopijas (skaitmenines kopijas) (CPK 10¹ straipsnio 2 dalies 1 punktas); dalyvauti uždaruose teismo posėdžiuose, kuriuose gali būti atskleista komercinę paslaptį sudaranti informacija ar galimai komercinę paslaptį sudaranti informacija, ir susipažinti su tų teismo posėdžių protokolais (CPK 10¹ straipsnio 2 dalies 2 punktas); gauti teismo sprendimo ar nutarties, kurioje atskleista komercinę paslaptį sudaranti informacija ar galimai komercinę paslaptį sudaranti informacija, patvirtintą kopiją (skaitmeninę kopiją) (CPK 10¹ straipsnio 2 dalies 3 punktas). Tarp šių asmenų turi būti bent šie asmenys: 1) jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, – jis pats ir jo atstovas; 2) jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra juridinis asmuo, – bent vienas fizinis asmuo, bylą vedantis juridinio asmens vardu, ir juridinio asmens atstovas (CPK 10¹ straipsnio 3 dalis). Teismas, taikydamas šio straipsnio 2 dalyje nustatytus ribojimus, turi atsižvelgti į būtinybę užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisėtus interesus ir į žalą, kuri gali atsirasti dėl tų ribojimų taikymo ar netaikymo (CPK 10¹ straipsnio 4 dalis).

18. Komercinių paslapčių direktyvos 9 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ribojant asmenų, turinčių teisę susipažinti su dokumentais, kuriuose yra komercinių paslapčių, skaičių vadovaujamasi nuostata, jog tokių asmenų skaičius negali būti didesnis nei būtina siekiant užtikrinti, kad būtų gerbiama teismo proceso šalių teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, ir į tų asmenų grupę turi būti įtraukta bent po vieną fizinį asmenį iš kiekvienos iš šalių ir atitinkami tų teismo proceso šalių advokatai ar kiti atstovai. Spręsdamos dėl 2 dalyje nurodytų priemonių ir vertindamos jų proporcingumą, kompetentingos teisminės institucijos atsižvelgia į būtinybę užtikrinti teisę į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, šalių ir, kai tinkama, trečiųjų šalių teisėtus interesus ir į bet kokią galimą žalą bet kuriai iš šalių ir, kai tinkama, trečiosioms šalims, kurią sukeltų tokių priemonių nustatymas ar atmetimas (Komercinių paslapčių direktyvos 9 straipsnio 3 dalis).

19. Šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principai civiliniame procese suponuoja, kad šalims turi būti suteikta galimybė susipažinti su visais bylos įrodymais ir atsikirsti į juos (CPK 12 ir 17 straipsniai). Šiame kontekste paminėtini nagrinėjamai bylai aktualūs Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) suformuluoti bendrieji principai dėl rungimosi principo garantijų procese. Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinta teisingo bylos nagrinėjimo koncepcija nustato teisę į rungtynišką procesą, reiškiančią, kad šalys privalo turėti galimybę ne tik pateikti įrodymus savo reikalavimams pagrįsti, bet taip pat teisę žinoti ir komentuoti visus įrodymus ar pastabas, pateiktus siekiant paveikti teismo sprendimą (žr. 1997 m. vasario 18 d. sprendimo byloje Nideröst-Huber prieš Šveicariją, peticijos Nr. 18990/91, 24 punktą; 2001 m. gegužės 31 d. sprendimo byloje K. S. prieš Suomiją, peticijos Nr. 29346/95, 21 punktą; 2014 m. kovo 3 d. sprendimo byloje Duraliyski prieš Bulgariją, peticijos Nr. 45519/06, 30 punktą). Šalių procesinio lygiateisiškumo principas – vienas iš platesnės teisingo bylos nagrinėjimo koncepcijos elementų – reikalauja, kad kiekviena šalis turėtų tinkamą galimybę pristatyti bylą tokiomis sąlygomis, kad jos padėtis nebūtų kur kas nepalankesnė nei priešingos šalies (žr. 2001 m. birželio 7 d. sprendimo byloje Kress prieš Prancūziją, peticijos Nr. 39594/98, 72 punktą). EŽTT jurisprudencija, susijusi su slaptos medžiagos neatskleidimu, rodo, kad, ieškant teisingos pusiausvyros tarp ribojimu siekiamo teisėto tikslo ir šalies procesinių teisių (rungimosi, lygiateisiškumo principų) apsaugos, gali būti svarbu tai, ar šaliai neatskleisti duomenys turėjo lemiamos reikšmės bylai, ar šia medžiaga remtasi teismo sprendime, ar bent su dalimi reikšmingos informacijos šaliai leista susipažinti, ar kita šalis galėjo veiksmingai naudotis susipažinimo su įrodymais teise, teiktis į juos atsikirtimus ir pan. (2010 m. liepos 6 d. sprendimas byloje Užukauskas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 16965/04; 2014 m. balandžio 29 d. sprendimas byloje Ternovskis prieš Latvija, peticijos Nr. 33637/02).

20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas atsakovų priede Nr. 16 pateiktų duomenų turinį, sprendė, jog juose esanti informacija yra svarbi, todėl nutarė pateiktus priedus priimti. Tačiau įvertinęs pateiktų duomenų turinį, sprendė, jog egzistuoja pagrindas manyti, kad gali būti atskleista juose esanti saugoma komercinė paslaptis, todėl pateiktus duomenis pripažino neviešais, uždrausdamas su jais supažindinti ieškovei bei jos atstovui ir leisdamas susipažinti atsakovų atstovams. Teismo nuomone, tokiu būdu būtų užtikrinta atsakovų turtinių interesų bei ieškovės teisės į teisminę gynybą pusiausvyra.

21. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su skundžiamojoje nutartyje pateiktu pirmosios instancijos teismo vertinimu. Priešingai, skundžiama teismo nutartimi uždraudus ieškovei bei jos atstovui susipažinti su atsakovės pateikta informacija, kuri teismo buvo įvertinta kaip komercinė atsakovės paslaptis, neproporcingai ir nepagrįstai buvo suvaržyta ieškovės teisę į veiksmingą teisminę gynybą bei teisingą bylos išnagrinėjimą.

22. Ieškovės, grįsdama savo prašymą dėl leidimo susipažinti su neviešais pripažintais duomenimis, nurodė: pirma, UAB „Asseco Lietuva“ ir MB „Itonika“ kainodara reikalinga siekiant pagrįsti, kad MB „Itonika“ nebuvo tik konsultantas sąskaitybos (toliau – bilingo) pirkime (kaip teigė atsakovai), o buvo pagrindinis paslaugų teikėjas – teikė ne tik konsultavimo, bet ir programavimo, palaikymo, klaidų šalinimo ir kitas paslaugas; antra, užsakymų, kuriuos MB „Itonika“ yra gavusi iš UAB „Asseco Lietuva“ sąrašas svarbus nustatant MB „Itonika“ paslaugas bilingo pirkime. MB „Itonika“ pagal subrangos sutartį išrašytos sąskaitos reikalingos dėl ieškinio dalyko įrodinėjimo tikslų, kadangi iš pateiktų sąskaitų faktūrų su užtušuota informacija matyti, kad yra teikiamos skirtingo pobūdžio paslaugos: už vienas MB „Itonika“ išrašo sumą pagal valandinį įkainį, o už kitas paslaugas kiekvieną mėnesį taikomas toks pats 2640 Eur be PVM mokestis; trečia, MB „Itonika“ tiekėjai ir klientai, darbuotojų vardai, pavardės, darbuotojų atlyginimai reikalingi patikrinti, ar MB „Itonika“ turi kitus klientus, ar vis dėlto patys atsakovai yra įsteigę dar kitą įmonę, per kurią galimai fiktyviai moka pinigus, taip mažindami MB „Itonika“ pelną.

23. Įvertinęs kilusio ginčo pobūdį, įrodinėjimo dalyką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovė pagrindė, kad duomenys, kurie pripažinti neviešais, gali būti susiję su įrodinėjimo dalyku ir reikšmingi teisingam ginčo išnagrinėjimui, todėl suteikimas teisės su jais susipažinti, užtikrintų šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principų tinkamą įgyvendinimą bei veiksmingą teisminę gynybą (CPK 10¹ straipsnio 4 dalis) (žr. šios nutarties 19 punktą). Aplinkybę, jog atsakovų pateikti duomenys, įskaitant ir tuos, su kuriais neleista ieškovei susipažinti, yra svarbūs teisingam ginčo išnagrinėjimui, nustatė ir pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, neleisdamas ieškovei susipažinti su nevieša bylos medžiaga, netinkamai įvertino CPK 10¹ straipsnio 4 dalyje nustatytas aplinkybes ir nustatė neproporcingą apribojimą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis naikintina, leidžiant ieškovės CPK 10¹ straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytiems asmenims susipažinti su pirmosios instancijos teismo pripažintais neviešais bylos duomenimis.

24. CPK 10¹ straipsnio 3 dalis numato, jog šio straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų skaičius negali būti didesnis negu būtina siekiant užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, o to paties straipsnio 3 dalies 2 punktas numato, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra juridinis asmuo, turi būti bent vienas fizinis asmuo, bylą vedantis juridinio asmens vardu, ir juridinio asmens atstovas.

25. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė duomenų apie konkrečius asmenis, kuriems galėtų būti leista susipažinti su neviešais atsakovų pateiktais duomenimis, todėl klausimas dėl konkrečių asmenų, turinčių teisę susipažinti su neviešais duomenimis, nustatymo perduotinas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

26. Papildomai išaiškinti ieškovui bei jo atstovui, kuriam bus suteikta teisė susipažinti su neviešais duomenimis, kad draudžiama naudoti ar atskleisti informaciją, kuri, siekiant apsaugoti komercinę paslaptį, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar teismo iniciatyva teismo motyvuota nutartimi pripažinta nevieša ir kurią šie asmenys sužinojo dalyvaudami teismo procese arba turėdami teisę su ja susipažinti (Lietuvos Respublikos komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 3 dalis). Už komercinės paslapties atskleidimą gali kilti teisinė atsakomybė, numatyta Lietuvos Respublikos komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse ir kituose įstatymuose.

Dėl procesinės bylos baigties

27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė ir jos atstovas neturi teisės susipažinti su neviešais duomenimis, padaryta tinkamai neįvertinus CPK 10¹ straipsnio 4 dalies ypatumų, todėl skundžiama nutarties dalis, kuria ieškovei neleista susipažinti su atsakovų pateiktais duomenimis, naikintina. Ieškovei nepateikus duomenų apie konkrečius asmenis, kuriems galėtų būti leista susipažinti su neviešais atsakovų pateiktais duomenimis, klausimas dėl konkrečių asmenų, turinčių teisę susipažinti su neviešais duomenimis, nustatymo perduotinas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nutartį ir klausimą dėl konkrečių asmenų, turinčių teisę susipažinti su neviešais duomenimis, nustatymo perduoti spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui.