Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo D. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 28 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas susipažinti su nevieša medžiaga civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ambrela“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Soderus“, D. Ž. dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Tarptautinės investicijos“, uždaroji akcinė bendrovė „Mistero LT“, T. Č. ir I. D.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ambrela“ (toliau – ieškovė) ieškinį atsakovams UAB „Soderus“, D. Ž. dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo, tretieji asmenys UAB „Tarptautinės investicijos“, UAB „Mistero LT“, T. Č. ir I. D..

2. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1252-855/2022: 1) pripažino nevieša bylos medžiaga ieškovės kartu su 2022 m. balandžio 22 d. prašymu (DOK-15446) pateiktą priedą Nr. 9 (USB atmintinėje) „Ieškovo tiekėjų sąrašai su kontaktine informacija, realiu laiku redaguojamų tiekėjų prekių duombazių prisijungimai, verslo modelis, pareigų pasiskirstymas“ (trimis dalimis Microsoft Office Excel formatu) (toliau – Priedas Nr. 9), neleidžiant nedalyvaujantiems byloje asmenims su juo susipažinti, daryti kopijas; 2) leido atsakovų atstovui pagal pavedimą (advokatui Artūrui Vaišvilai) teisme susipažinti (neleidžiant daryti kopijų) su ieškovės pateiktu dokumentu – Priedu Nr. 9.

3. 2022 m. liepos 20 d. atsakovas D. Ž. pateikė teismui prašymą leisti jam susipažinti su nevieša bylos dalimi pripažintais dokumentais, įskaitant, bet neapsiribojant ieškovės kartu su 2022 m. balandžio 22 d. prašymu (DOK-15446) pateiktu Priedu Nr. 9 ir dalyvauti tokius įrodymus tiriant.

4. Atsakovas D. Ž. nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 10¹ straipsnio 3 dalyje yra nurodyti konkretūs asmenys, kuriems privalo būti sudaryta galimybė susipažinti su bylos medžiaga, kurioje yra pateikta komercinę paslaptį sudaranti informacija ar galimai komercinę paslaptį sudaranti informacija. Minėto straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, teisę susipažinti su bylos medžiaga turi jis pats ir jo atstovas. Kadangi atsakovas D. Ž. yra dalyvaujantis byloje asmuo (atsakovas), todėl tam, kad jis turėtų galimybę pasisakyti dėl visų ieškovės į bylą pateiktų įrodymų ir argumentų, kuriais grindžia atsakovo atžvilgiu reiškiamus reikalavimus, jam turėtų būti suteikta teisė ir sudaryta galimybė susipažinti su visa nevieša bylos medžiaga, dalyvauti ją tiriant.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepos 28 d. nutartimi atsakovo D. Ž. prašymą leisti jam susipažinti su nevieša pripažinta bylos medžiaga, tai yra ieškovės kartu su 2022 m. balandžio 22 d. prašymu (DOK-15446) pateiktu Priedu Nr. 9 atmetė.

6. Teismas nurodė, kad klausimas, kas gali susipažinti su nevieša bylos medžiaga jau buvo teismo išspręstas tiek 2022 m. balandžio 14 d., tiek 2022 m. balandžio 28 d. nutartimis, todėl atsakovo D. Ž. pateiktas 2022 m. liepos 20 d. prašymas leisti jam susipažinti su nevieša pripažinta bylos medžiaga negali būti tenkinamas. Minėtose nutartyse buvo konkrečiai nurodyta, kas gali susipažinti su bylos medžiaga, tačiau atsakovas D. Ž. nepatenka į nutartyse nurodytų asmenų, kuriems leidžiama susipažinti su nevieša bylos medžiaga, sąrašą. Atsakovas jokių prieštaravimų nereiškė, minėtų teismo nutarčių CPK nustatyta tvarka neskundė, be to, iki 2022 m. liepos 20 d. nekėlė jokių klausimų, prašymų, prieštaravimų dėl susipažinimo su nevieša medžiaga pripažintų dokumentų ar kokių nors atsakovų teisių ribojimų. Teismas pažymėjo, kad patys atsakovai, įskaitant D. Ž., 2022 m. birželio 9 d. pateikė teismui prašymą jų pateiktus rašytinius įrodymus pripažinti nevieša, konfidencialia atsakovų paslaptį sudarančia bylos medžiaga ir nustatyti, kad su šiais dokumentais gali susipažinti tik ieškovės atstovas.

7. Teismas sprendė, kad atsakovo D. Ž. prašymo patenkinimas nagrinėjamoje situacijoje, kuomet bylos nagrinėjimo dalyką sudaro galimai neteisėti atsakovo veiksmai, pasisavinant, panaudojant ir perduodant galimai ieškovės ir/ar trečiųjų asmenų komercinę paslaptį sudarančią informaciją, pačiam atsakovui neigiant tokius veiksmus, t. y. teigiant priešingai, reikštų, kad su tokia informacija atsakovas galimai naujai susipažintų tik šio teismo proceso metu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Atsakovas D. Ž. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovo D. Ž. 2022 m. liepos 20 d. prašymą ir leisti sudaryti galimybes jam asmeniškai susipažinti su visais nevieša bylos medžiaga pripažintais dokumentais, įskaitant, bet neapsiribojant, ieškovės kartu su 2022 m. balandžio 22 d. prašymu (DOK-15446) pateiktu Priedu Nr. 9, dalyvauti tokius įrodymus tiriant. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Apeliantas nurodė, kad jis turi teisę teikti atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 28 d. nutarties CPK 10¹ straipsnio 5 dalies pagrindu;

8.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovo D. Ž. prašymą dėl leidimo susipažinti su nevieša pripažinta bylos medžiaga. Apelianto vertinimu, tai, kad dėl konkrečių asmenų, turinčių teisę susipažinti su ieškovės pateikta ir teismo nevieša pripažinta bylos medžiaga, buvo teismo pasisakyta ir nutarta anksčiau teismo priimtose nutartyse, nesudaro pagrindo atmesti atsakovo prašymo ir neleisti jam susipažinti su bylos medžiaga. Visų pirma, dėl leidimo susipažinti su nevieša bylos medžiaga, atsakovo prašymas dėl leidimo jam susipažinti su bylos medžiaga iki skundžiamos nutarties priėmimo nebuvo išnagrinėtas. Antra, teismas netinkamai įvertino aplinkybę, kad atsakovo prašymo susipažinti su nevieša bylos medžiaga pateikimą sąlygojo pasikeitusi faktinė situacija. Trečia, CPK 10¹ straipsnyje nurodyta, kad klausimo dėl asmenų, turinčių teisę susipažinti su medžiaga, nurodyta minėtame straipsnyje, išsprendimą gali inicijuoti pats teismas arba dalyvaujantys byloje asmenys. Apelianto vertinimu, įstatymas nedraudžia papildyti sąrašo asmenų, kuriems suteikta teisė susipažinti su nevieša bylos medžiaga, taip pat, nėra numatyta ribojimų, susijusių su tuo, kurioje proceso stadijoje atitinkamas prašymas šalies teismui turi ar gali būti pateikiamas;

8.3. Apeliantas nurodė, kad teisės susipažinti su nevieša bylos medžiaga nesuteikimas pažeidžia imperatyvias CPK 10¹ straipsnio normas, prieštarauja suformuotai teismų praktikai ir sudaro prielaidas išnagrinėti šią civilinę bylą pažeidžiant atsakovo teisę į teisingą bylos išnagrinėjimą. CPK 10¹ straipsnio 3 dalyje yra aiškiai nurodyti konkretūs asmenys, kuriems privalo būti sudaryta galimybė susipažinti su bylos medžiaga, kurioje pateikta komercinę paslaptį sudaranti informacija ar galimai komercinę paslaptį sudaranti informacija ir kt. Atsakovas D. Ž. yra vienas iš CPK 10¹ straipsnio 3 dalyje minimų asmenų, kurio buvimas tarp asmenų, kuriems leidžiama susipažinti su bylos medžiaga, yra kumuliatyvus reikalavimas. Apelianto vertinimu, skundžiama nutartimi nesuteikus teisės atsakovui susipažinti su nevieša bylos medžiaga, tokią atsakovo teisę paneigus, buvo netinkamai taikytas ir aiškintas CPK 10¹ straipsnis, nukrypta ir nuo suformuotos teismų praktikos, riboja ar net visiškai paneigia atsakovo teisę į teisminę gynybą.

9. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atsakovo D. Ž. atskirąjį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartį. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Ieškovės vertinimu atskirasis skundas yra naudojamas kaip priemonė bylos vilkinimui bei naudingos informacijos gavimui. Apeliantas veikia priešingai procesinių teisių paskirčiai ir siekia kitų, nei CPK institutai buvo sukurti tikslų. Apeliantas net penkis kartus teikė prašymus leisti jam susipažinti su nevieša pripažinta bylos medžiaga, tačiau šių prašymų netenkinus, per nustatytą terminą neskundė. Ieškovė nurodė, kad apeliantas neturi prieigos prie jau pakitusios finansiškai naudingos informacijos, todėl jam ši informacija yra aktuali. Kadangi civilinė byla iškelta dėl nesąžiningos konkurencijos, todėl apelianto prašymas negali būti tenkinamas;

9.2. Ieškovė nurodė, kad Priedą Nr. 9 į bylą pateikė tik su sąlyga, kad atsakovas D. Ž. negalės susipažinti su Priedo Nr. 9 medžiaga. Tuo atveju, jeigu bus suteikiama galimybė D. Ž. susipažinti su Priedu Nr. 9, ieškovė atsidurs situacijoje, kai ieškovės komercinę paslaptį sudarančia informacija bus disponuojama be ieškovės valios, nors ji buvo užtikrinta, kad to nebus. Dar daugiau, atsakovams pasisavinus komercinę paslaptį ir iš jos pasipelnius, neteisėti veiksmai bus įgyvendinti teismo nutarčių pagrindu, todėl ieškovės teisių gynyba, ir taip apsunkinama atsakovų veikimo priešingai jų procesinių teisių paskirčiai, bus itin sudėtinga. Atsakovai žinojo kokiomis sąlygomis Priedas Nr.9 bus pateiktas į bylą ir su tokia tvarka sutiko, tačiau nagrinėjamu atveju, susipažinimo tvarkos dirbtinis apskundimas yra nesavalaikis ir negali būti tenkintas vien šiuo pagrindu;

9.3. Apelianto 2022 m. liepos 20 d. prašymas buvo tapatus prieš tai keturis kartus teiktiems prašymams. Penktą kartą teiktame skunde nebuvo nei pagrįstos faktinės aplinkybės, nei nurodytos tariamai naujos faktinės aplinkybės. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas ne tik neturėjo tenkinti D. Ž. prašymo, bet turėjo apskritai nenagrinėti to paties klausimo penktą kartą. Šiuo atveju apeliantas yra netekęs teisės skųsti nutarties, kuria nustatytas galinčių susipažinti su komercine paslaptimi subjektų sąrašas. Pirmosios instancijos teismas ne kartą neleido atsakovui D. Ž. susipažinti su Priedu Nr. 9. Šiuo atveju faktinės prašymo teikimo aplinkybės nėra pakitusios, taigi, prašymas neturėjo būti nagrinėjamas;

9.4. Ieškovė pažymėjo, kad pagal teismų praktiką, CPK nėra įtvirtinta pakartotinės apeliacijos galimybė ir ši praktika yra taikoma identiškai nagrinėjamai bylai atvejais, tai yra, kai aplinkybės dėl kurių teismas kitaip spręstų šį klausimą, nėra paaiškėjusios. Vien iš lingvistinės CPK 10¹ straipsnio analizės galima suprasti, jog analizuojama norma nėra imperatyvi, o šią poziciją patvirtina ir teismų praktika, kurioje ne tik yra pasisakyta, kad galima nesuteikti teisės susipažinti su konfidencialia medžiaga bylos šalių atstovams, bet ir pasisakyta, jog tam tikrais atvejais nei šalims, nei jų atstovams gali būti nesuteikta teisė prieiti prie bylos medžiagos remiantis CPK 10¹ straipsniu. Ieškovės vertinimu, D. Ž. pateikti argumentai nesudaro pagrindo pakeisti subjektų, galinčių susipažinti su Priedo Nr. 9 turiniu, ratą;

9.5. Ieškovė nurodė, kad Europos Sąjungos lygiu dar nėra spręstas klausimas ar tuo atveju, jei atsakovu yra komercinę paslaptį neteisėtai naudojantis asmuo, kuris tokį naudojimą neigia, ir kuris tuo pat metu yra konkurentas, privalo būti atskleista tokia komercinę paslaptį sudaranti informacija. Klausimo sudėtingumą patvirtina ir tai, kad Europos Komisiją priėmė atskirą komunikatą dėl nacionalinių teismų užtikrinamos konfidencialios informacijos apsaugos privačiojo ES konkurencijos teisės vykdymo užtikrinimo bylose. Ieškovės vertinimu 2022 m. balandžio 14 d. ir 2022 m. balandžio 28 d. nutartys ir 2022 m. gegužės 18 d. protokolinė nutartis yra visiškai suderinamos su Europos Sąjungos teise, kurios pagrindu Lietuvos teisėje įgyvendinta CPK 10¹ straipsnio norma. Jos yra teisėtos ir pagrįstos;

9.6. Nesutikus su ieškovės pozicija, būtina kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo, prašant atsakyti į šiuos klausimus: kaip turi būti taikomi ir aiškinami SESV 101 straipsnis, 339 straipsnis; ar leidimas susipažinti su komercine paslaptimi tiesioginio konkurento vadovui yra proporcinga ir teisėtus interesus užtikrinanti priemonė 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/943 dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto jų gavimo naudojimo ir atskleidimo taikymo ir aiškinimo 9 straipsnio 3 dalies požiūriu; ar nekonfidencialaus išrašo parengimas, kuris reikštų iš esmės įrodymo be turinio parengimą ir pateikimą tiesioginiam vadovui, yra teisę į gynybą pakankamai užtikrinanti priemonė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. Atskirasis skundas paduotas dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 28 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo D. Ž. prašymas leisti jam susipažinti su nevieša pripažinta bylos medžiaga.

12. Taigi apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas, neleisdamas atsakovui susipažinti su ieškovės pateikta tam tikra informacija, tinkamai taikė ir nepažeidė CPK 10¹ straipsnio 3 dalies reikalavimų, apibrėžiančių asmenų, turinčių teisę susipažinti su komercine paslaptimi, ratą.

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju tarp šalių nekilo ginčas, ar ieškovės kartu su 2022 m. balandžio 22 d. prašymu (DOK-15446) pateiktame priede Nr. 9 (usb atmintinėje) esanti informacija yra saugotina ir galimai sudaro komercinę paslaptį, taip pat dėl to, ar atsakovų atstovui Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartimi pagrįstai buvo leista susipažinti su pateiktame priede Nr. 9 (usb atmintinėje) esančia informacija. Todėl aplinkybės, susijusios su ieškovės pateiktos informacijos, kuri pripažinta nevieša, turinio vertinimu ir leidimu atstovų atstovui su ja susipažinti, nėra šios apeliacijos nagrinėjimo dalykas.

Dėl teisės teikti atskirąjį skundą

14. CPK 10 straipsnio 4 dalis nustato, kad asmuo, teikiantis teismui dokumentus ar medžiagą, kuriuose esantys duomenys sudaro profesinę ar komercinę paslaptį, gali prašyti teismo neteikti jų susipažinti ir kopijuoti. Kaip matyti iš šios nuostatos formuluotės, ji įtvirtina bendrąją taisyklę dėl galimybės pateikti teismui atitinkamą prašymą. Komercinių paslapčių apsaugos ypatumus bylose dėl komercinių paslapčių neteisėto gavimo, naudojimo ar atskleidimo ir kitose civilinėse bylose nustato CPK 10¹ straipsnis. Taigi, CPK straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta asmenų teisė teikti teismui prašymus dėl valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos, kuri taip pat apima ir komercinę paslaptį, pripažinimo nevieša, o CPK 10¹ straipsnis nustato prašymų tik dėl komercinių paslapčių apsaugos nagrinėjimo ypatumus (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-507-464/2021).

15. CPK 10¹ straipsnio 2 dalis numato, kad kai yra pagrindas manyti, kad gali būti atskleista komercinė paslaptis, teismas dalyvaujančių byloje asmenų tinkamai pagrįstu prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustato konkrečius asmenis, turinčius teisę: susipažinti su bylos medžiaga, kurioje pateikta komercinę paslaptį sudaranti informacija ar galimai komercinę paslaptį sudaranti informacija, daryti ir gauti bylos išrašus, nuorašus ir kopijas (skaitmenines kopijas) (CPK 10¹ straipsnio 2 dalies 1 punktas); dalyvauti uždaruose teismo posėdžiuose, kuriuose gali būti atskleista komercinę paslaptį sudaranti informacija ar galimai komercinę paslaptį sudaranti informacija, ir susipažinti su tų teismo posėdžių protokolais (CPK 10¹ straipsnio 2 dalies 2 punktas); gauti teismo sprendimo ar nutarties, kurioje atskleista komercinę paslaptį sudaranti informacija ar galimai komercinę paslaptį sudaranti informacija, patvirtintą kopiją (skaitmeninę kopiją) (CPK 10¹ straipsnio 2 dalies 3 punktas). Tarp šių asmenų turi būti bent šie asmenys: 1) jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, – jis pats ir jo atstovas; 2) jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra juridinis asmuo, – bent vienas fizinis asmuo, bylą vedantis juridinio asmens vardu, ir juridinio asmens atstovas (CPK 10¹ straipsnio 3 dalis). Pagal CPK 10¹ straipsnio 5 dalį atskirasis skundas gali būti paduotas dėl nutarties, kuria teismas išsprendžia CPK 10¹ straipsnio 2 dalyje numatytus klausimus, t. y. dėl nutarties, kuria nustatomi konkretūs asmenys, turintys teisę susipažinti su komercinę paslaptį sudarančia bylos medžiaga.

16. Taigi, aptariamojo CPK 10¹ straipsnio 2 dalis numato teismui teisę nustatyti konkrečius asmenis, turinčius teisę susipažinti su komercinę paslaptį sudarančia informacija, to paties straipsnio 3 dalis detalizuoja asmenų, turinčių teisę susipažinti su neviešą informacija, skaičių, o to paties straipsnio 5 dalis numato galimybę apskųsti teismo nutartį, kuria nustatomi konkretūs asmenys, turintys teisę susipažinti su komercinę paslaptį sudarančia bylos medžiaga. Nors procesinis įstatymas numato, jog dėl CPK 10¹ straipsnio 2 dalyje numatytos nutarties gali būti paduotas atskirasis skundas, tačiau sistemiškai aiškinant aptariamo straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas bei atsižvelgiant į jų paskirtį, esmę, darytina išvada, jog CPK 10¹ straipsnio 3 dalimi iš esmės užtikrinamas šio straipsnio 2 dalies įgyvendinimas, nustatant pastarojo straipsnio 2 dalyje numatytų asmenų skaičių, turinčių teisę susipažinti su neviešais duomenimis. Todėl kilus ginčui dėl asmenų, turinčių teisę susipažinti su komercinę paslaptį sudarančią informacija, skaičiaus, argumentuojant CPK 10¹ straipsnio 3 dalimi, dėl teismo nutarčių, kuriomis išsprendžiami CPK 10¹ straipsnio 2 ir 3 dalyje numatyti klausimai, gali būti duodamas atskirasis skundas. Teismų praktikoje taip pat pažymima, jog teismo nutarties dalis neleisti ieškovei susipažinti su nevieša bylos medžiaga savo pobūdžiu riboja asmenų, turinčių teisę susipažinti su bylos medžiaga, kurioje pateikta galimai komercinę paslaptį sudaranti informacija, skaičių, todėl toks procesinis sprendimas patenka į CPK 10¹ straipsnio 2 dalies taikymo sritį, o dėl tokio sprendimo, remiantis CPK 10¹ straipsnio 5 dalimi ir siekiant užtikrinti dalyvaujančių byloje asmenų teisę į teisminę gynybą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, gali būti duodamas atskirasis skundas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-969-790/2019).

17. Taigi, atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą, teismų praktiką, sutiktina su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neteisingai išaiškino, kad nutartis yra neskundžiama. Tačiau pirmosios instancijos teismui priėmus atskirąjį skundą, apelianto teisė į apeliaciją nebuvo apribota, todėl remiantis nurodytais argumentais nėra pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti.

Dėl atsakovo teisės susipažinti su nevieša pripažinta bylos medžiaga

18. Apeliantas, nesutikdamas su ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi, iš esmės įrodinėja, jog suteikus teisę susipažinti su nevieša bylos medžiaga jo atstovui, jam taip pat privalo būti sudaryta galimybė susipažinti su nevieša bylos medžiaga, nes tokią galimybę imperatyviai numato CPK 10¹ straipsnio 3 dalies 1 punktas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais sutinka.

19. Vienas iš konstituciškai pagrįstų viešo bylų nagrinėjimo teisme principo ribojimo pagrindų – komercinės paslapties apsauga. 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/943 dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto jų gavimo, naudojimo ir atskleidimo (toliau – Komercinių paslapčių direktyva) Europos Sąjungos valstybėse narėse suvienodina komercinės paslapties apibrėžtis, priemones, procedūras ir teisių gynimo priemones, kuriomis gali naudotis komercinių paslapčių turėtojai.

20. Komercinių paslapčių direktyvos nuostatomis, be kita ko, valstybėse narėse siekiama užtikrinti komercinių paslapčių konfidencialumo išsaugojimą per teismo procesą dėl neteisėto komercinės paslapties gavimo, naudojimo arba atskleidimo (Komercinių paslapčių direktyvos 24 konstatuojamoji dalis). Komercinių paslapčių direktyvos 25 konstatuojamojoje dalyje nurodoma, kad tokie reikalavimai turėtų apimti bent galimybę riboti asmenų, kurie turi teisę susipažinti su įrodymais ar dalyvauti teismo posėdžiuose, skaičių, atsižvelgiant į tai, kad visiems tokiems asmenims turėtų būti taikomi šioje direktyvoje nustatyti konfidencialumo reikalavimai, ir galimybę skelbti tik nekonfidencialias teismo spendimų dalis. Todėl atsižvelgiant į tai, kad informacijos, kuri yra ginčo objektas, pobūdžio įvertinimas yra vienas iš pagrindinių teismo proceso tikslų, itin svarbu užtikrinti tiek veiksmingą komercinių paslapčių konfidencialumo apsaugą, tiek to proceso šalių teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą paisymą. Todėl į ribotą asmenų grupę turėtų būti įtraukta bent po vieną kiekvienos šalies fizinį asmenį, taip pat šalių atitinkami advokatai ir, kai taikytina, kiti atstovai pagal nacionalinės teisės aktus.

21. Komercinių paslapčių direktyvos 9 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad valstybės narės turi užtikrinti, jog šalims, jų advokatams ar kitiems atstovams, teismo pareigūnams, liudytojams, ekspertams ir visiems kitiems asmenims, dalyvaujantiems teismo procese dėl neteisėto komercinės paslapties gavimo, naudojimo arba atskleidimo, būtų neleidžiama naudoti arba atskleisti jokios komercinės paslapties ar tariamos komercinės paslapties, kurią kompetentingos teisminės institucijos, reaguodamos į tinkamai pagrįstą suinteresuotos šalies paraišką, įvardijo konfidencialia ir kurią jie sužinojo dalyvaudami tokiame procese arba turėdami tokią teisę susipažinti.

22. Komercinių paslapčių direktyvos 9 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog valstybės narės taip pat užtikrina, kad kompetentingos teisminės institucijos, gavusios tinkamai pagrįstą šalies paraišką, galėtų imtis konkrečių priemonių, kurių reikia, kad būtų išsaugotas bet kurios komercinės paslapties arba tariamos komercinės paslapties, naudojamos arba nurodomos per teismo procesą dėl neteisėto komercinės paslapties gavimo, naudojimo arba atskleidimo, konfidencialumas <…>. Nurodytos priemonės apima bent galimybę: a) riboti teisę susipažinti su šalių arba trečiųjų šalių ribotam asmenų skaičiui pateiktu bet kuriuo visu dokumentu, kuriame yra komercinių paslapčių arba tariamų komercinių paslapčių, arba jo dalimi; b) leisti dalyvauti teismo posėdžiuose, kuriuose gali būti atskleistos komercinės paslaptys arba tariamos komercinės paslaptys, ir susipažinti su atitinkamu tų teismo posėdžių protokolu ar išrašu tik ribotam asmenų skaičiui; c) visiems kitiems asmenims nei tie, kurie sudaro a ir b punktuose nurodytą ribotą asmenų skaičių, pateikti nekonfidencialią bet kurio teismo sprendimo redakciją, iš kurios būtų pašalintos arba kitaip suformuluotos teksto su komercinėmis paslaptimis dalys. <…> a ir b punktuose nurodytų asmenų skaičius negali būti didesnis nei būtina siekiant užtikrinti, kad būtų gerbiama teismo proceso šalių teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, ir į tų asmenų grupę turi būti įtraukta bent po vieną fizinį asmenį iš kiekvienos iš šalių ir atitinkami tų teismo proceso šalių advokatai ar kiti atstovai. Komercinių paslapčių direktyvos 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad spręsdamos dėl 2 dalyje nurodytų priemonių ir vertindamos jų proporcingumą, kompetentingos teisminės institucijos atsižvelgia į būtinybę užtikrinti teisę į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, šalių ir, kai tinkama, trečiųjų šalių teisėtus interesus ir į bet kokią galimą žalą bet kuriai iš šalių ir, kai tinkama, trečiosioms šalims, kurią sukeltų tokių priemonių nustatymas ar atmetimas.

23. Įgyvendinant Komercinių paslapčių direktyvą Lietuvoje buvo priimtas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso papildymo 10¹ straipsniu ir 275, 292 straipsnių pakeitimo įstatymas, kuris įsigaliojo 2018 m. birželio 1 d.

24. Minėta, jog CPK 10¹ straipsnio 2 dalis numato teismui teisę nustatyti konkrečius asmenis, turinčius teisę susipažinti su komercinę paslaptį sudarančia informacija, to paties straipsnio 3 dalis detalizuoja asmenų, turinčių teisę susipažinti su neviešą informacija, skaičių (žr. šios nutarties 16 punktas). Aptariamu atveju aktualus CPK 10¹ straipsnio 3 dalies 1 punktas, numatantis, jog tarp asmenų, turinčių teisę susipažinti su komercinę paslaptį sudarančia informacija, turi būti bent šie asmenys – jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, – jis pats ir jo atstovas. Lietuvos Respublikos komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 275 ir 292 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 10¹ straipsniu įstatymo projekto, CK 1.111, 1.116 ir 1.125 straipsnių bei priedo pakeitimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad: „<...>siekiant užtikrinti šalių teisę į veiksmingą gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, į ribotą asmenų, turinčių nurodytas teises, grupę turės būti įtraukta bent po vieną fizinį asmenį iš kiekvienos iš proceso šalių ir jų advokatai (ar kiti atstovai)“.

25. Bylos esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė, prašydama pripažinti Priede Nr. 9 esančią informaciją nevieša ir nustatyti asmenis, turinčius teisę susipažinti su teikta informacija, savo prašymą grindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.116 straipsnio nuostatomis dėl komercinės paslapties. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi nurodė, kad su Priedu Nr. 9 galės susipažinti tik atsakovų atstovas advokatas Artūras Vaišvila, kai pastarasis dokumentas bus pridėtas prie bylos medžiagos. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 28 d. nutartimi ieškovės kartu su 2022 m. balandžio 22 d. prašymu (DOK-15446) pateiktą Priedą Nr. 9, pripažino nevieša bylos medžiaga ir neleido nedalyvaujantiems byloje asmenims su juo susipažinti ir daryti kopijas; leido atsakovų atstovui pagal pavedimą teisme susipažinti (neleidžiant daryti kopijų) su Priedu Nr. 9. Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su ieškovės Priedu Nr. 9 ir jame esančia informacija, sprendė, kad egzistuoja pagrindas manyti, jog Priede Nr. 9 esanti ieškovės saugoma ir nagrinėjamos bylos dalyku esanti galima komercinė paslaptis gali būti atskleista. 2022 m. gegužės 18 d. posėdžio metu atsakovų atstovas prašė leisti D. Ž. susipažinti su Priedu Nr. 9. Prašymas buvo atmestas 2022 m. gegužės 18 d. žodine nutartimi. 2022 m. liepos 20 d. atsakovų atstovas pakartotinai pateikė prašymą dėl leidimo D. Ž. susipažinti su nevieša bylos medžiaga – Priedu Nr. 9. Teismas atsakovo prašymą išsprendė rezoliucija, motyvuodamas tuo, kad teismas dėl konkrečių asmenų, turinčių teisę susipažinti su ieškovės pateikta ir teismo nevieša pripažinta bylos medžiaga, pasisakė 2022 m. balandžio 14 d. ir 2022 m. balandžio 28 d. nutartyse, kurių atsakovai CPK nustatyta tvarka ir terminais neskundė.

26. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas atsakovo D. Ž. prašymo leisti susipažinti su galimai komercinę paslaptį sudarančia informacija, skundžiamojoje nutartyje iš esmės nurodė, jog prašymai buvo išspręsti įsitesėjusiomis teismo nutartimis, todėl nėra pagrindo pakartotinai juos spręsti, o atsakovas nepatenka į teismo nutartyje nurodytų asmenų, turinčių teisę susipažinti su neviešais duomenimis, ratą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais nesutinka.

27. Viena vertus, pirmosios instancijos teismas iš dalies pagrįstai nurodė, jog prašymas buvo išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi, o atsakovas nebuvo įtrauktas į teismo nutartyje nurodytų asmenų, turinčių teisę susipažinti su neviešais duomenimis, ratą (žr. šios nutarties 25 punktą).

28. Kita vertus, minėto procesinio prašymo išsprendimas savaime nesudaro pagrindo netenkinti atsakovo pakartotinai pateikto procesinio prašymo dėl leidimo susipažinti su neviešais duomenimis, neįvertinus jame nurodytų aplinkybių ir teisinio pagrindo, kuriuo remiantis toks prašymas pakartotinai teikiamas. Šiuo atveju atsakovo prašymas iš esmės grindžiamas CPK 10¹ straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, kuris nedviprasmiškai numato, jog tarp asmenų, turinčių teisę susipažinti su komercinę paslaptį sudarančia informacija, „turi būti bent“ fizinis asmuo ir jo atstovas (žr. šios nutarties 24 punktą). Taigi, atsižvelgiant į CPK 10¹ straipsnio 3 dalies 1 punkto formuluotę, taip pat į Komercinių paslapčių direktyvos nuostatas (žr. šios nutarties 20 punktą), darytina išvada, jog įstatyme yra nustatytas minimalus asmenų, turinčių teisę susipažinti su neviešais duomenimis, skaičius, todėl jei byloje dalyvaujantis asmuo yra fizinis asmuo, su neviešais duomenimis turi būti leidžiama susipažinti jam ir jo atstovui. Tokiu teisinių reguliavimu iš esmės siekiama, jog šalis, bendradarbiaudama su atstovu, turėtų realią galimybę įrodinėti ir pasisakyti dėl byloje esančių įrodymų, tokiu būdu užtikrinant rungimosi principo tinkamą įgyvendinimą ir veiksmingą teisinę gynybą. Priešingu atveju, suteikimas teisės su neviešais duomenimis susipažinti tik šalies atstovui, būtų sudaroma tik rungimosi bei veiksmingo teisinės gynybos principų įgyvendinimo regimybė, bet ne užtikrinamas realus jų realizavimas. Todėl apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog leidus susipažinti su neviešais duomenimis tik atsakovo atstovui, nebūtų pažeista atsakovų teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą.

29. Taigi, vertinant byloje nustatytas aplinkybes CPK 10¹ straipsnio 3 dalies 1 punkto kontekste, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, netenkindamas atsakovės prašymo, neatsižvelgė CPK 10¹ straipsnio 3 dalies 1 punkto taikymo ypatumus, todėl nepagrįstai sprendė, jog atsakovas neturi teisės susipažinti su neviešais duomenimis.

30. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, jog Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 14 d. nutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai nustatė, jog ieškovei pateikus priedą Nr. 9 ir teismui įsitikimus, jog gali būti atskleista jame esanti komercinė paslaptis, su minėtu dokumentų galėtų susipažinti tik atsakovų atstovas – advokatas Artūras Vaišvila. Todėl žinodamas, jog atsakovui nebus pateikta nevieša informacija, neskundė 2022 m. balandžio 28 d. nutarties, pateikė duomenis, o jeigu ieškovas būtų žinojęs, kad juos galės gauti atsakovas, būtų pasirinkęs kelią kitais būdais vykdyti įrodinėjimo naštą, o ne teikti ieškovui jautrius duomenis. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės įsitikinimu, neviešų duomenų atsakovui atskleidimas pažeistų teisinės valstybės principą, todėl jeigu teismas nuspręstų panaikinti ginčijamą nutartį, klausimas dėl susipažinimo su neviešais duomenis turėtų būti perduotas iš naujo nagrinėti bylą nagrinėjančiam teismui. Apeliacinės instancijos teismas su šiais ieškovės argumentais sutinka.

31. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 14 d. nutartyje nustatė, jog ieškovei pateikus priedą Nr. 9 ir teismui įsitikimus, jog gali būti atskleista jame esanti komercinė paslaptis, su minėtu dokumentų galėtų susipažinti tik atsakovų atstovas – advokatas Artūras Vaišvila. Taigi, nors apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad suteikus teisę susipažinti su neviešais bylos duomenimis atsakovo atstovui, tokią teisę turėtų būti suteikta ir atsakovui (fiziniam asmeniui) (žr. šios nutarties 28 punktą), tačiau nagrinėjamu atveju esant procesinei situacijai, kuomet nevieši duomenys buvo pateikti remiantis teismo nustatyta tvarka ir tik su sąlyga, jog su jais nebus leista susipažinti atsakovui, nesuteikimas teisės ieškovei papildomai apsispręsti dėl teiktinų jautrių ir saugotinų duomenų apimties, įrodinėjimo dalyko, o apeliacinės instancijos teismui leidus su jais susipažinti atsakovui, būtų sudarytos prielaidos paneigti teisinio tikrumo, apibrėžtumo reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, klausimas dėl leidimo susipažinti su neviešais duomenimis perduotinas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui, suteikiant ieškovui galimybę apsispręsti dėl teiktinų jautrių ir saugotinų duomenų apimties, įrodinėjimo dalyko.

32. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus klausimą dėl leidimo susipažinti su neviešais duomenimis perduoti spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui, plačiau nepasisakytina dėl ieškovės samprotavimų apie poreikį kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo.

33. Papildomai išaiškinti atstovo atstovui advokatui Artūrui Vaišvilai, kuriam buvo suteikta teisė susipažinti su neviešais duomenimis, kad draudžiama naudoti ar atskleisti informaciją, kuri, siekiant apsaugoti komercinę paslaptį, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar teismo iniciatyva teismo motyvuota nutartimi pripažinta nevieša ir kurią šie asmenys sužinojo dalyvaudami teismo procese arba turėdami teisę su ja susipažinti (Lietuvos Respublikos komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 3 dalis). Už komercinės paslapties atskleidimą gali kilti teisinė atsakomybė, numatyta Lietuvos Respublikos komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse ir kituose įstatymuose.

Dėl procesinės bylos baigties

34. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė (fizinis asmuo) neturi teisės susipažinti su neviešais duomenimis, padaryta neįvertinus CPK 10¹ straipsnio 3 dalies 1 punkto ypatumų formuojamos teismų praktikos kontekste. Tačiau įvertinus Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartyje nustatytą susipažinimo su neviešais duomenimis tvarką bei siekiant suteikti ieškovui galimybę apsispręsti dėl teiktinų jautrių ir saugotinų duomenų apimties, įrodinėjimo dalyko, klausimas dėl leidimo susipažinti su neviešais duomenimis perduotinas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl leidimo atsakovui D. Ž. leisti susipažinti su neviešais duomenimis, t. y., su ieškovo UAB „Ambrela“ 2022 m. balandžio 22 d. pateiktu priedu Nr. 9 (DOK-15446), perduoti spręsti iš naujo bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui.