Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patikslintą ieškinį atsakovams M. S. ir A. P. dėl neterminuoto tėvo valdžios ir terminuoto motinos valdžios ribojimo, išlaikymo vaikui priteisimo, trečiasis asmuo B. K.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiuos ieškinio reikalavimus ieškovas grindžia tuo, kad BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro (toliau - Centras) žinioje nuo 2016 m. birželio 19 d. yra M. S. šeima. Atsakovė, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. birželio 6 d. direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą dėl nepakankamos vaiko priežiūros. M. S. turi sūnų R. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam nustatyta trumpalaikė socialinė globa, laikinąja globėja paskirta atsakovės sesuo, B. K.

Atsakovė M. S. nuo 2017 m. vasario 6 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovas, M. S. sutuoktinis ir vaiko tėvas A. P., gim. (duomenys neskelbtini), už žmogžudystę atlieka laisvės atėmimo bausmę. M. S. sūnui R. P. tėvystė yra nustatyta, tačiau išlaikymas nėra priteistas.

Atsakovė šiuo metu gyvena 2 kambarių bute, (duomenys neskelbtini), kurį nuomojasi iš privačių asmenų, kartu su sugyventiniu A. S.. M. S. teigimu, jos sugyventinis A. S. šiuo metu pastovaus darbo neturi.

Nurodo, kad dirbant socialinį darbą su šeima pastebėta nepakankama vaiko priežiūra dėl tėvystės įgūdžių stokos. M. S. trūksta įgūdžių rūpinantis sūnaus sveikata, ugdymu, auklėjimu. Atsakovė negeba užtikrinti tinkamos sūnaus priežiūros, nemoka rūpintis vaiku, epizodiškai nusišalina nuo jo priežiūros. M. S. per 6 mėnesius nesusirado darbo ir nesiekė pagerinti šeimos finansinės padėties, seseriai B. K. padedant atsakovė 2017 m. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovė neturi pastovios gyvenamosios vietos, per šešis mėnesius pakeitė keturias gyvenamąsias vietas, dėl to negalėjo sudaryti pastovių ir tinkamų gyvenimo ir buities sąlygų sūnui grįžti į šeimą. Moteris yra socialiai pasyvi, vengia bendradarbiauti su Centro socialiniais darbuotojais, dažnai keičia savo telefono numerį, per mėnesį pakeičia tris telefono numerius. Atsakovė neinformuoja Centro darbuotojų apie pakeistą gyvenamąją vietą ar pasikeitusį telefono numerį. Susitarus dėl susitikimo M. S. neatvyksta ir nepraneša socialiniam darbuotojui apie pasikeitusius planus. Teikiant socialines paslaugas atsakovei, t. y. ugdant socialinius įgūdžius, M. S. mokoma tinkamai paskirstyti šeimos gaunamas pajamas - aiškinama, jog dalį lėšų turi skirti būsto nuomai apmokėti ir komunaliniams mokesčiams, kitą dalį skirti maistui, būtiniausiems rūbams, daiktams įsigyti bei sūnaus išlaikymui. Su M. S. ne kartą kalbėta apie buities ir gyvenimo sąlygų sudarymą vaikui bei pastovios gyvenamosios vietos jam užtikrinimą. Ugdant tėvystės įgūdžius, atsakovė motyvuojama domėtis sūnaus auklėjimu, ugdymu, sveikatos priežiūra, skatinama bendradarbiauti su ugdymo, sveikatos priežiūros specialistais. Atsakovė raginama daugiau laiko praleisti su sūnumi, kartu su juo leisti laisvalaikį, prisidėti prie jo išlaikymo, tačiau M. S. sūnumi domėjosi iš dalies, epizodiškai pasimatydavo, dažniausiai raginama sūnaus globėjos B. K., pagal finansines galimybes prisidėjo prie sūnaus išlaikymo. Atsakovė supažindinta su Centre organizuojamais tėvystės įgūdžių tobulinimo kursais, dalyvavo mokymuose temomis: „Konfliktų šeimoje valdymas“, „Vaikų drausminimas“, „Priklausomybės“ ir įgijo šių užsiėmimų pažymėjimus. Atsakovei buvo teikta informacija apie galimybe lankyti psichologo konsultacijas, nurodyti Centro psichologės kontaktai. M. S. pažadėjo susisiekti su Centro psichologe ir susitarti dėl konsultacijų laiko, tačiau to nepadarė. Suteikta informacija apie nemokamą teisinę pagalbą, buvo raginama kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo ir išlaikymo sūnui priteisimo. Informuota apie galimybę tvarkytis dokumentus dėl socialinio būsto gavimo bei apie galimybę gauti kompensaciją būsto nuomai. Tarpininkauta dėl socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos namuose šeimai skyrimo. Socialinių darbuotojų pagalba vaikas buvo priimtas į lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“, užrašytas į „Nefridos“ kliniką dėl sveikatos priežiūros bei profilaktikos.

2017 m. sausio 11 d. su atsakove M. S. šešiems mėnesiams iki 2017 m. liepos mėnesio buvo pasirašytas susitarimas dėl bendros veiklos, siekiant pokyčių šeimoje. Šiame susitarime, moteris įsipareigojo sudaryti tinkamas sąlygas vaikui grįžti į šeimą, pasižadėjo įsidarbinti ir išlaikyti darbo vietą, turėti pastovią gyvenamąją vietą, domėtis sūnaus ugdymu, sveikatos priežiūra, bendrauti su juo, teikti išlaikymą, bendradarbiauti su Centro socialiniais darbuotojais, nevengti kontakto su jais. Tačiau Centro socialiniai darbuotojai teikdami socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugą, pastebi, kad M. S. nenoriai bendradarbiauja su Centro socialiniais darbuotojais, stokoja motyvacijos spręsti šeimoje kylančius sunkumus, nesuvokia esamų problemų, dažnai keičia telefono numerius. Atsakovė yra socialiai pasyvi, be sesers B. K. pagalbos negeba išspręsti iškilusių problemų dėl sūnaus susigrąžinimo į šeimą, nenoriai priima socialinių darbuotojų pagalbą.

M. S. nuo 2017 m. kovo mėnesio atveda ir pasiima sūnų iš Klaipėdos lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“, domisi vaiko ugdymo pasiekimais, elgesiu ir užtikrina jo priežiūrą. Atsakovės sūnaus R. P. globėja B. K. teigė, jog pagal galimybes M. S. teikia vaikui išlaikymą (rūbais, avalyne). B. K. teigimu, vaiko motina periodiškai sumoka už paslaugas ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Tačiau atsakovė M. S. pripažįsta, jog viena negali užtikrinti pagrindinių vaiko poreikių. Atsakovė M. S. deda pastangas keisti gyvenimo būdą, pradėjo dirbti, pagal savo gebėjimus bendrauja su vaiku, retkarčiais prisideda prie vaiko išlaikymo. Tuo tarpu atsakovas A. P. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, už sunkų nusikaltimą, vaiku nesidomi ir neteikia jam išlaikymo.

Pažymi, kad atsakovė negeba tinkamai pasirūpinti savo vaiku, dėl socialinių įgūdžių stokos, sūnumi rūpinasi ir laikinai jį globoja atsakovės sesuo B. K. Vaiko laikinoji globa gali būti nustatomas tik dvylikai mėnesių, atsakovės sūnus globojamas nuo 2016 m. birželio 27 d., todėl yra pagrindas teismui inicijuoti bylą dėl nuolatinės globos nustatymo, nuolatine globėja paskiriant B. K. Esant ieškinyje išdėstytoms aplinkybėms, mano, jog yra pagrindas neterminuotai riboti atsakovo A. P. valdžią į sūnų R. P. atsakovei M. S. terminuotai riboti motinos valdžią į sūnų R. P.

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus kai vaikai įvaikinamai, todėl atsakovei M. S., terminuotai apribojus motinos valdžią, o atsakovui A. P. neterminuotai apribojus tėvo valdžią į sūnų R. P. išlieka pareiga išlaikyti savo vaiką. Būtinomis vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatos priežiūrai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui. Objektyvių priežasčių, kurios lemtų atsakovų negalėjimą teikti sūnui išlaikymą, nenustatyta, subjektyvios, tai, kad atsakovas A. P. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, atsakovė M. S. nededa pastangų pasirūpinti savo vaiku, todėl ginant vaikų teisę į išlaikymą bei atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, tikslinga priteisti iš abiejų tėvų po 150 Eur išlaikymą, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Teismo posėdyje ieškovo atstovė minėtus ieškinio reikalavimus palaikė, davė paaiškinimus.

Teismo posėdžio metu prašė ieškinį dalyje dėl terminuotos motinos valdžios apribojimo netenkinti, davė paaiškinimus.

Atsakovas A. P. atsiliepimo nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo, jį atstovavo advokatas K. Kanišauskas. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė priimti galutinį procesinį sprendimą teismo nuožiūra objektyviai įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes.

Tretysis asmuo B. K. atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, teismo posėdyje davė paaiškinimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad nepilnamečio vaiko R. P., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra M. S., tėvas A. P. (I tomas, b. psl. 13). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (I tomas, b. psl. 69) M. S. įrašyta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą dėl nepakankamos vaiko priežiūros. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) R. P. nustatyta laikinoji globa Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namuose (I tomas, b. psl. 15). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), minėtas 2016 m. birželio 3 d. įsakymas pakeistas, R. P. globėja paskirta B. K. (buvusi pavardė S.) (I tomas, b. psl. 31).

Dėl terminuoto motinos valdžios apribojimo

Ieškovas ieškiniu prašo teismo terminuotai riboti M. S. motinos valdžią į sūnų R. P.

Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Todėl, jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pagrindas tokiems tėvams riboti tėvų valdžią. Vienas iš šeimos santykių teisinio reguliavimo principų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kuris reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šiuo principu vadovaujantis aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, tai yra, kai tėvai (vienas iš jų): 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais.

Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją, todėl laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas ir tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms ir tik nustačius vieno iš tėvų, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008).

Taigi, teismo nuomone, vaiko interesus pažeidžia ne tik tokia situacija, kai, esant pagrindui, nesiimama priemonių tėvų (vieno iš tėvų) valdžiai apriboti, bet ir tokia situacija, kai ji apribojama nesant pakankamo pagrindo, taip nepagrįstai teisinėmis priemonėmis įsikišant į prigimtinius tėvų ir vaikų ryšius. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad bet kuris teisės institutas, taip pat ir tėvų valdžios apribojimo, turi būti taikomas atsižvelgiant į jo tikslus, paskirtį, taigi būtinybę apsaugoti vaiką ir paskatinti tėvus pakeisti savo elgesį ir gyvenimo būdą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė M. S. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (I tomas, b. psl. 150-151). Kartu su sugyventiniu gyvena nuomojamame 2 kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini) (I tomas, b. psl. 146-149), gyvenimo sąlygos bute įvertintos kaip patenkinamos (II tomas, b. psl. 117-118). Atsakovė išklausė tėvystės įgūdžių tobulinimo kursus (II tomas, b. psl. 103). Trečiojo asmens, vaiko globėjos B. K. teismo posėdyje duotais paaiškinimais nustatyta, kad atsakovė bendrauja su vaiku, ryšį su vaiku atstatė. Vaikas klausinėja apie mamą, jam patinka leisti laiką su atsakove, vaikas jau yra pasiruošęs su ja gyventi. Atsakovė nuveda ir parsiveda vaiką iš darželio, atneša vaikui pagaminusi maisto, perka rūbus bei žaislus, apmoka vaiko pramogas bei darželį. Kitokio išlaikymo globėja iš atsakovės nereikalauja. Pažymėjo, kad per tą laiką kai vaikas auga globėjos šeimoje atsakovė kardinaliai pasikeitė, nebevartoja alkoholio, tapo atsakinga ir atvira. Vaikas gerai sutaria su atsakovės sugyventiniu. Taip pat pažymėjo, kad atsakovės namuose švaru ir tvarkinga, yra paruoštas kambarys vaikui. Liudytojas Ž. K. teismo posėdyje taip pat nurodė, kad atsakovė kardinaliai pasikeitė, tapo pastovi, nekeičia gyvenamųjų vietų, turi nuolatinį darbą, gyvena su draugu, planuoja savo laiką, pajamas. Atkreipė dėmesį, kad vaikas savo mamą myli, klausinėja apie ją, mano, kad atsakovė gali visapusiškai pasirūpinti vaiku.

Teismo posėdžio metu socialinė darbuotoja K. D. nurodė, kad bendradarbiavimas su atsakove yra pasyvus. Atsakovė dažnai neatsiliepia į skambučius, patekti į namus yra sunku, pasitaiko atvejų kai neatvyksta į sutartus susitikimus neįspėjusi darbuotojų. Socialinės darbuotojos paaiškinimais nustatyta, kad ji su vaiko globėjais nebendrauja, nėra tekę matyti ir vaiko bendravimo su atsakove, tačiau pažymėjo, kad pastaruosius kelis mėnesius atsakovė labai stengiasi. Tvarkosi namus, ruošia šiltą maistą, dirba, namai tvarkingi. Socialinės darbuotojos nuomone, visgi atsakovė nėra pasiruošusi auginti vaiką.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad nuo to laiko, kai vaikas buvo paimtas iš šeimos, atsakovės elgesyje su vaiku ir jos gyvenimo būde įvyko itin reikšmingų teigiamų pokyčių. Atsakovės šeimos narių, be kita ko, dabartinės vaiko globėjos – atsakovės sesers B. K. – indėlis į vaiko priežiūrą ir jos pozicija padėti atsakovei rūpintis vaiku, taip pat atsakovės įsidarbinimas sesers vyro vadovaujamoje įmonėje, leidžia daryti išvadą, kad palanki atsakovės šeiminė aplinka sudaro galimybes atsakovei toliau vystyti motinystės įgūdžius ir užtikrinti vaikui tinkamas augti sąlygas. Atsižvelgiant į tai, teismo nuomone, prevencinės priemonės – terminuoto motinos valdžios ribojimo – taikymui nebėra pakankamo teisinio ir faktinio pagrindo.

Kartu pažymėtina ir tai, kad, kaip ir nurodė ieškovė bei socialinė darbuotoja, vaiką grąžinus į šeimą, atsakovė ir toliau bus prižiūrima socialinių darbuotojų, todėl teismo vertinimu vaiko grąžinimas atsakovei nepadarys žalos vaiko vystymuisi, o priešingai bus užtikrinti geriausi vaiko interesai ir jo emociniai poreikiai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinio reikalavimas dėl terminuoto motinos valdžios ribojimo atmetamas.

Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo

Ieškovas prašo neterminuotai apriboti atsakovui A. P. tėvo valdžią į sūnų R. P.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais, nustatyta, kad atsakovas A. P. nesirūpina savo vaiku, vengia atlikti savo pareigą auginti, auklėti, rūpintis bei išlaikyti savo vaiką, neužtikrina jam saugios, laimingos vaikystės ir nedalyvauja savo sūnaus gyvenime. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai bei dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, kad atsakovas nusišalino nuo tėvo pareigų vykdymo. Berniuko tėvas niekur nedirba, atlieka laisvės atėmimo bausmė už sunkų nusikaltimą (I tomas, b. psl. 95-98). Jo gyvenimo būdas neatitinka visuomenei priimtinų moralės normų. Taigi, įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas vaiku visiškai nesirūpina, t. y. vaiko neaugina, juo nesidomi, neteikia išlaikymo, nedalyvauja jo gyvenime, ir teismas neturi pagrindo manyti, kad šios aplinkybės galėtų pasikeisti, todėl ieškovo prašymas tenkintinas ir atsakovui A. P. neterminuotai apribojama tėvo valdžia (CK 3.180 straipsnis).

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo

Ieškovas ieškiniu prašo teismo priteisti iš atsakovų išlaikymą nepilnamečiam vaikui R. P. po 150 Eur per mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, pervedant pinigus į vaiko asmeninę sąskaitą; įpareigoti globėją B. K. išlaikymui skirtus pinigus uzufrukto teise naudoti išimtinai vaiko interesais.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvų asmeninės pareigos teikti vaikams materialinį išlaikymą negalima atsisakyti ar šią pareigą perleisti vykdyti kitiems asmenims.

Atsižvelgiant į tai, kad teismo anksčiau nuspręsta grąžinti nepilnametį vaiką R. P. atsakovei M. S., prašymas dėl išlaikymo iš atsakovės priteisimo netenkinamas.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti ir nustatyti iš išlaikymo neteikiančio tėvo (motinos) priteistiną išlaikymo sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog išlaikymas šalių nepilnamečiam vaikui reikalingas dabar, o ne tuomet, kai jį galės mokėti atsakovas. Todėl aplinkybė, kad atsakovas atlieka bausmę, nesudaro pagrindo atsakovui suteikti tam tikrų privilegijų ir sūnaus išlaikymo naštą perkelti ant vienos atsakovės, vaiko mamos, pečių (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-989-619/2017). Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisiniam reglamentavimui, įvertinus atsakovo jauną amžių ir galimybę dirbti bei užsidirbti, išėjus iš laisvės atėmimo įstaigos, nenustačius aplinkybių, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, dėl kurių jis negalėtų gauti pakankamai pajamų savo vaikui išlaikyti, taip pat nesant duomenų apie kitus atsakovo išlaikytinius, jo skolinius įsipareigojimus, ieškovo prašymas tenkintinas. Iš atsakovo priteistinas po 150 Eur dydžio kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis mokamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui nuo ieškinio padavimo į teismą dienos, t. y. 2017 m. rugsėjo 27 d., iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200, 3.208 straipsniai). Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriant atsakovę M. S. (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles (CPK 99 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimai atsakovės M. S. atžvilgiu atmesti, iš jos žyminis mokestis nepriteistinas.

Iš atsakovo A. P. į valstybės biudžetą priteistinas 154 Eur žyminis mokestis – 100 Eur už reikalavimą neterminuotai apriboti tėvo valdžią ir 54 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Byloje pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Klaipėdos skyriaus pažymos už atsakovams suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Iš 2018 m. rugsėjo 13 d. pažymos Nr. NTP-7-5359 matyti, kad dėl atsakovei M. S. suteiktos antrinės teisinės pagalbos valstybė patyrė 347,75 Eur išlaidų (II tomas, b. psl. 120). Iš 2018 m. liepos 24 d. pažymos Nr. NTP-7-4468 nustatyta, kad dėl atsakovui suteiktos antrinės teisinės pagalbos valstybė patyrė 146,25 Eur išlaidų (II tomas, b. psl. 94). Atsakovės M. S. atžvilgiu atmetus ieškinio reikalavimus, antrinės teisinės pagalbos išlaidos atlygintinos valstybės lėšomis. Pažymėtina, kad atsakovui A. P. valstybės garantuojama teisinė pagalba buvo paskirta teismo nutartimi (I tomas, b. psl. 121-122), todėl jam suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos taip pat apmokėtinos valstybės biudžeto lėšomis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270, 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią į nepilnametį sūnų R. P., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti ir grąžinti nepilnametį vaiką R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei M. S., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nepilnamečio vaiko R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti atsakovę M. S., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 154 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, sumokant jį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Valstybės patirtas 347,75 Eur išlaidas už antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovei M. S. ir 146,25 Eur išlaidas už antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovui A. P. apmokėti iš valstybės biudžeto lėšų.

Teismo sprendimo dalį dėl tėvo valdžios apribojimo ir dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 1 dalis, 496 straipsnio 1 dalis).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.