- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-23
- Bylos Nr.
- e2A-797-580/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09306-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Jūra Marija Strumskienė, Loreta Bujokaitė
- Atsakovas
- J. P., L. M. K. S.
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Advokatai
- Laura Matjošaitytė
- Kategorijos
- 2.3.9.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Rūtos Burdulienės ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
vertėjai R. G.
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų J. P. ir L. M. K. S. (L. M. K. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams J. P. ir L. M. K. S. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo bei vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, viešoji įstaiga Vaikų ir paauglių socialinis centras.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) prašė:
1.1. neterminuotai apriboti atsakovams L. M.K. S. (L. M. K. S.) ir J. P. tėvų valdžią dukros S. S. atžvilgiu;
1.2. priteisti iš L. M. K. S. ir J. P. išlaikymą mažametei dukrai S. S. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jos pilnametystės;
1.3. nustatyti S. S. nuolatinę globą, jos globėju, gaunamų lėšų ir turto administratoriumi paskirti VšĮ Vaikų ir paauglių socialinį centrą;
1.4. nepilnametės S. S. gyvenamąją vietą nustatyti VšĮ Vaikų ir paauglių socialiniame centre.
Šalies argumentai
2. Ieškovas nurodė, kad:
2.1. atsakovai J. P. ir L. M.K. S. turi nepilnametę dukrą S. S. (ankstesnė pavardė – P.), gim. (duomenys neskelbtini) , kurios atžvilgiu atsakovė motinos valdžios tinkamai neįgyvendina, o atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo vaiko;
2.2. nuo 2022-10-04 šeimai taikoma atvejo vadyba Pal. J. Matulaičio šeimos pagalbos centre. 2022-11-30 S. S. nustatytas vaiko apsaugos poreikis ir skirta laikinoji priežiūra Krizių centre su motina J. P.. Krizių centro socialinės priežiūros paslaugų skyrimo komisijos 2022-12-01 sprendimu Nr. SPR-36-259-(6.2) J. P. su dukra socialinės priežiūros – intensyvios krizių įveikimo pagalbos paslaugos, skirtos nuo 2022-11-30 iki 2023-03-01. J. P. reikalinga nuolatinė Krizių centro darbuotojų pagalba rūpinantis kūdikiu, ji negeba sukurti vaiko augimui ir raidai tinkamos aplinkos, patenkinti vaiko poreikių, neturi socialinių įgūdžių, žinių apie vaiko raidą, nemoka paprašyti pagalbos, nesupranta bazinių mitybos principų, grėsmių, nemoka tinkamai paruošti pieno mišinuko, sauskelnes keičia tik priminus, nesiorientuoja laike. Dėl turimos diagnozės ((duomenys neskelbtini)) atsakovė 3 kartus per dieną turi vartoti vaistus, kurie ją migdo, todėl atsakovė negirdi verkiančio kūdikio. Krizių centro darbuotojai dienomis ir naktimis rūpinasi kūdikiu, ruošia mišinuką, maitina vaiką, keičia sauskelnes. Moteris vaistus vartoja nereguliariai, pastebima nuotaikų kaita, kaltinimai, kad iš kambario dingsta daiktai, neadekvati kalba. Moteris nereaguoja į kūdikio verkimą, kai kambaryje sportuoja arba klausosi muzikos;
2.3. 2022-12-02 vaiko motina su kūdikiu Krizių centro darbuotojų buvo palydėta į polikliniką neuropatologo konsultacijai. Atsakovė sunkiai orientavosi poliklinikoje, manė, kad atvežė kūdikį skiepyti, nešė vaiką ne į tą kabinetą, neturėjo siuntimo. Neuropatologas atliko galvos echoskopiją ir paaiškino motinai, kad kūdikio galva neįprastos formos, yra didelis tarpas tarp smegenų ir kaukolės, reikalinga specialistų stebėsena, pakartotina konsultacija po 3 mėnesių. Atsakovė gydytojo išsakyto nerimo nepriėmė rimtai, atvirkščiai – džiaugėsi, kad su vaiku viskas gerai. Moteris nesugeba savarankiškai rūpintis savo vaiku be intensyvios ir nuolatinės darbuotojų priežiūros. J. P. socialinių įgūdžių stoka, informacijos nesupratimas, darbuotojų rekomendacijų nevykdymas apsunkina teigiamų pokyčių efektyvumą bei pagalbos teikimo proceso įgyvendinimą;
2.4. 2022-12-08 Skyriaus specialistams atvykus į Krizių centrą, vaiko motina stovėjo apsirengusi, norėjo išvažiuoti iš Krizių centro. Specialistai pastebėjo, jog vaiko motina nesiorientuoja laike, erdvėje, buvo išreikšti kliedesiai, moters elgesys neadekvatus situacijai, psichologinė būsena – nestabili. Vaiko motinai buvo paaiškinta, kad šiuo metu vaikui likti su ja nėra saugu ir kad Skyriaus specialistas perveš vaiką pas budintį globėją. Vaiko motina su tuo sutiko. Krizių centro darbuotojai ir Skyriaus specialistės įvertino J. P. psichologinę būseną ir priėmė sprendimą kviesti GMP medikus. Moteris hospitalizuota VšĮ Respublikinę Vilniaus psichiatrijos ligoninėje dėl ligos paūmėjimo;
2.5. vaiko situacijos vertinimo metu (2022-10-04) bendrauta su vaiko senele E. P. ir prosenele G. R.. Pasak E. P., ji domisi anūkės ir mamos sveikata, bendrauja su gydytojais, pasiryžusi padėti auginti anūkę. Motinai trūksta socialinių įgūdžių, tėvas neturi įgūdžių auginti vaiką. Prašė inicijuoti atvejo vadybos procesą ir šeimai skirti socialinius darbuotojus. Esant poreikiui, močiutė sutinka būti vaiko globėja. Atsakovė su sužadėtiniu vaiko tėvu neturi pajamų pragyvenimui, juos išlaiko prosenelė G. R.. Prosenelė G. R. nurodė, kad galėtų būti naujagimio globėja, pasirūpinti vaiku bei prisidėti finansiškai. Nepasitiki vaiko tėvu, jis nesuteikė finansinės paramos, abejojo jo socialiniais įgūdžiais;
2.6. J. P. VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydyta nuo 2022-10-22 iki 2022-11-07. Paskirtas medikamentinis gydymas. Pacientė išvykusi iš ligoninės turi lankytis psichikos sveikatos centre, nustatyta diagnozė – paranoidinė šizofrenija (F20.0);
2.7. 2022-12-09 įvertinta S. S. situacija, nustatytas vaiko apsaugos poreikis. Laikinosios priežiūros priemonė netaikyta, nes priemonės buvo neefektyvios, situacija nepasikeitė. Motina nenori vartoti paskirtų vaistų, motinos artimieji nesugeba užtikrinti, kad vaiko motina vartotų vaistus. Vaiko prosenelė atsisakė prižiūrėti vaiką. E. P. namuose vaikui nesaugu, kadangi jos vyras vaiko atžvilgiu nusiteikęs piktybiškai. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-12-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-29766-1157/2022 tenkino Tarnybos prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo motinos. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023-01-03 įsakymu Nr. 30-3/23 S. S. nustatyta laikinoji globa VšĮ Vaikų ir paauglių socialiniame centre, budinčių globotojų šeimoje;
2.8. atsakovei nustatyti psichikos sveikatos sutrikimai – (duomenys neskelbtini), paskirtas medikamentinis gydymas injekcijomis ir tabletėmis. Injekcijų atvyksta susileisti į psichikos sveikatos centrą kartą per mėnesį, kitus medikamentus galimai vartoja savarankiškai. Moteris nereguliariai atvyksta gydytojo psichiatro konsultacijoms, į psichologo konsultacijas neatvyko (VšĮ Karoliniškių poliklinikos 2023-02-27 raštas);
2.9. 2022-11-28 šeimos atvejo vadybos posėdyje buvo sudaromas pagalbos planas šeimai, šeimos poreikių vertinimas, aptarti pagalbos būdai. 2023-03-14 antrojo šeimos atvejo vadybos posėdžio metu atsakovui kilo klausimų dėl Lietuvos sistemos. Jis paaiškino, kad bendravo su atsakovės gydytoju, atsakovė laikosi gydytojo rekomendacijų, bet, anot vyro, atsakovės ligą padėtų kontroliuoti meditacija, joga, ramybė, atsakovei reikia mažiau vartoti vaistų. Vyras nesupranta, kodėl jam negrąžinamas vaikas, jam neturėtų būti taikomi Lietuvos įstatymai, nes jis yra kitos tautybės. Vyras sakė, kad dirba, gauna pajamas ir turi pakankamai resursų dukros išlaikymui, sveikatos pažymų nesidarys, nes nesutinka už jas mokėti. Po posėdžio nepilnametės tėvas išsakė, kad Indijoje jie priklauso garbingiausiai kastai, o už jo vaiko odos palietimą Indijoje galėtų būti nužudoma. Akcentavo, kad yra Indijos pilietis, gerbia Lietuvos kultūrą, tačiau nesutinka gyventi pagal Lietuvos papročius. Atvejo vadybos posėdyje atsakovas kalbėjo pakeltu balsu, pertraukinėjo kitus asmenis. Atsakovė teigė, kad nori susigrąžinti dukrą, yra sveika ir pasiruošusi auginti vaiką;
2.10. 2023-05-12 atvejo vadybos posėdyje atsakovė nurodė, kad vartoja vaistus ir galėtų pasirūpinti dukra savarankiškai, domėjosi, kiek truks laikinoji globa. VšĮ Karoliniškių poliklinikos socialinė darbuotoja nurodė, kad, pasitarusi su gydytoja, negali nurodyti, kiek atsakovė gali globoti vaiką. Dėl atsakovės ligos, atkryčių, reikalinga pagalba, galimai sunku suvokti šeimos institutą, nustatyti mąstymo sutrikimai, atsakovė sunkiai sugeba apibendrinti, negeba suvokti klausimo, stebimas gynybiškumas, socialinis atsiribojimas. Atsakovės liga yra vidutinio sunkumo, tačiau jai reikia nuolatinės kitų žmonių pagalbos;
2.11. nepilnametė S. S. nuo 2022-12-08 apgyvendinta VšĮ Vaikų ir paauglių socialinio centro globėjų ir įvaikintojų tarnyboje, budinčios globotojos šeimoje. Globotoja tinkamai vykdo pareigą, užtikrina sveikatos priežiūrą, bendradarbiauja su medikais, laikosi rekomendacijų, atliepia emocinius bei fizinius vaiko poreikius, bendradarbiauja su Tarnybos specialistais. Kūdikio priežiūra ir sveikatos būklė gera, vaiko teisių pažeidimai nenustatyti;
2.12. atsakovo teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje klausimas sprendžiamas teismine tvarka, užsieniečiui taikoma alternatyvi sulaikymo priemonė – įpareigojimas nurodytu laiku elektroninių ryšių priemonėmis pranešti Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apie savo buvimo vietą;
2.13. atsakovų šeimos atvejo vadybininkė 2023-05-23 Motyvuotu siūlymu siūlė kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo vaiko atžvilgiu, kadangi įmanomos pagalbos šeimai priemonės išnaudotos ir neveiksmingos, o vaiko atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio, išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ir gyvybei;
2.14. atsakovė psichikos liga serga nuo pilnametystės, stacionare gydyta 2018-2023 m., taikomas medikamentinis gydymas. Klinikoje paūmėjimų metu stebima psichozinė būsena, asmenybė egocentriška, gynybiška, infantili, dažnai jaučiasi nesaugi, aplinką suvokia priešišką, žemų kognityvinių gebėjimų (IQ59), nesugeba planuoti dienos režimo, žema socialinė adaptacija, asmenybė linkusi į socialinį ir emocinį atsiribojimą. Atsižvelgiant į atsakovės psichikos sveikatos būklę, VšĮ Karoliniškių poliklinikos vertinimu (2023-05-31 pranešimas), reikalinga nuolatinė kito asmens pagalba auginant mažametį vaiką;
2.15. atsakovė J. P. ne kartą bausta administracine tvarka, neteista, „Sodros“ išrašo duomenų bazėje informacijos apie gaunamas pinigines lėšas nėra, moteris Užimtumo tarnyboje neregistruota. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos duomenų bazėje informacijos apie atsakovei nustatytą neįgalumą nėra. Atsakovas L. M. K. S. ne kartą baustas administracine tvarka, informacijos apie gaunamas lėšas Tarnyba neturi;
2.16. atsakovas L. M. K. S. vengia atlikti savo, kaip tėvo, pareigos tinkamai ir atsakingai rūpintis dukra S. S. ir stengtis, kad ji augtų visavertėje, saugioje aplinkoje ir užaugtų doru, socialiai atsakingu piliečiu. Atsakovas mažamete dukra nesirūpina, nesusitinka gyvai, dukrą matė tik nuotolinio ryšio priemonėmis. Išlaikymo vaikui neteikia. Tėvas nerodo iniciatyvos dėl susitikimų ir bendravimo su dukra, tarp jo ir jo nepilnametės dukros nėra emocinio ryšio, tėvas nesiekia vaiką susigrąžinti į šeimą ir jį auginti. Atsakovas nesidomėjo dukros sveikata, ugdymu, priežiūra;
2.17. atsakovė J. P. neatlieka savo, kaip motinos, pareigos tinkamai rūpintis nepilnamete dukra S. S. ir stengtis, kad ji augtų saugioje aplinkoje ir užaugtų doru, socialiai atsakingu piliečiu. Atsakovės ir jos dukros bendravimas yra nustatytas kiekvieną antradienį, tačiau moteris ne į visus susitikimus atvyksta, kartais pavėluoja, išbūna ne visą valandą. Bendravimas su vaiku yra neproduktyvus, atsakovė nesuvokia motinos pareigų aktyviai dalyvauti vaiko gyvenime, emocinio ryšio tarp motinos ir vaiko nėra, moteris neturi socialinių įgūdžių ir nesuvokia vaiko poreikių. Moteris nesidomėjo vaiko sveikatos priežiūra, kitais klausimais, neteikė išlaikymo, nededa aktyvių pastangų, kad vaikas būtų grąžintas į šeimą;
2.18. nėra duomenų, kad situacija artimiausiu metu galėtų pasikeisti, todėl tėvų valdžia atsakovams dukros atžvilgiu apribotina neterminuotai. Priteistinas išlaikymas po 150 Eur. Iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo tikslinga nustatyti S. S. gyvenamąją vietą VšĮ Vaikų ir paauglių socialiniame centre. 2023-06-14 Nekilnojamojo turto registro duomenimis, mažametė S. S. neturi nekilnojamojo turto, kuriam būtų reikalinga nuolatinė priežiūra.
Atsiliepimas
3. Atsakovė J. P. atsiliepimu su ieškiniu sutiko iš dalies. Teismui nustačius, kad dėl objektyvių priežasčių vaikas negali gyventi su motina, neturi pagrindo prieštarauti dėl vaikos atskyrimo nuo motinos ir vaiko gyvenamosios vietos VšĮ Vaikų ir paauglių socialiniame centre nustatymo. Nurodė, kad:
3.1. Vaiko globos (rūpybos) peržiūros akte (2023-06-07 Nr. 1GPA-461) nurodyta, kad mergaitė kiekvieną antradienį susitinka su mama ir vaiko elgesys po susitikimų nesikeičia. VšĮ Karoliniškių poliklinika 2023-05-31 pateikė informaciją, kad J. P. psichikos liga serga nuo 18 m., stacionare gydyta nuo 2018 m. iki 2023 m. J. P. taikomas medikamentinis gydymas. VšĮ Karoliniškių poliklinikos 2023-02-27 raštas patvirtina, kad J. P. nustatyta (duomenys neskelbtini). Jai paskirtas medicininis gydymas injekcijomis ir tabletėmis;
3.2. 2023-05-23 Motyvuotame siūlyme rašoma, kad šeimos bylą labdaros ir paramos fondas SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugija perėmė 2023-02-01 ir buvo pastebėta, kad J. P. myli savo dukrą, bet stokoja gebėjimo kritiškai vertinti situaciją, sunkiai įsimena informaciją. 2023-05-12 posėdžio metu gauta informacija, kad J. P. liga yra vidutiniškai sudėtinga, bet jai reikalinga nuolatinė kitų asmenų pagalba;
3.3. nėra pagrindo laikyti, kad J. P. vengia atlikti savo, kaip motinos, pareigas, ji nėra palikusi savo kūdikio, jį lanko. Galimai ji negali tinkamai atlikti savo, kaip motinos, pareigų dėl savo sveikatos būklės. Tokia situacija atitinka vaiko ir motinos atskyrimo sąlygas, įtvirtintas Civilinio kodekso 3.179 straipsnio 1 dalyje;
3.4. reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo atmestinas, nes atsakovė dėl sveikatos būklės dirbti negali ir pajamų neturi.
4. Atsakovas L. M. K. S. prašė ieškinį atmesti ir grąžinti jam dukrą S. S.. Nurodė, kad:
4.1. jo sužadėtinė J. P. (duomenys neskelbtini) pagimdė dukrą. Jis kartu su sužadėtine buvo Antakalnio ligoninėje, laukė dukros gimimo, gimdymas vėlavo, sužadėtinė buvo pervargusi, dėl to gydytojai ją perkėlė į Naujosios Vilnios ligoninę. Gimdyti J. P. buvo atvežta į Santariškių ligoninę, kur atsakovas po dukros gimimo su ja praleido keletą dienų. Praėjus 6 dienoms po dukros gimimo, atsakovai su dukra grįžo iš ligoninės pas sužadėtinės senelę į jos butą. Atsakovas buvo su sužadėtine prižiūrėjo dukrą dieną ir naktį;
4.2. po mėnesio sužadėtinė susirgo psichiškai, ją išsiuntė į ligoninę. Atsakovas dukrą prižiūrėjo daugiau nei 3 mėnesius. Po 7 savaičių J. P. grįžo iš ligoninės ir visi kartu gyveno. Būdamas su dukra, ją tinkamai prižiūrėjo, maitindavo, valydavo, maudydavo. Po 3 mėnesių močiutė liepė išeiti iš jos namų, atsakovas išsinuomojo butą, bet persikraustyti jie galėjo tik po dviejų savaičių. J. P. močiutė tiek laiko nedavė, iškvietė policiją, kartu atvyko ir socialinė darbuotoja, jo dukra ir sužadėtinė buvo perkeltos į Krizių centrą. Atsakovas paliko J. P. močiutės butą. Kasdien lankydavo savo sužadėtinę ir dukrą Krizių centre;
4.3. po kelių savaičių susirado butą, apsigyveno su J. P., tačiau dukra S. S. jau buvo perduota globai. Pas globėją esančios dukros negali lankyti nuo 2023 m. sausio mėn. iki šiol, nes neturi reikalaujamos medicininės pažymos. Tokia pažyma atsakovui neišduota, nes jis neturi asmens dokumento ir sveikatos draudimo. Dukrą mato vaizdo skambučių metu. Atsakovas negali susigrąžinti dukros, nes Lietuvoje neturi tam reikalingo teisinio statuso. Nuo sausio mėnesio ruošiasi dukros grįžimui, perka šluostes, lovas, žaislus ir t. t. Atsakovas yra pajėgus išlaikyti ir prižiūrėti savo dukrą S. S. ir sužadėtinę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Neterminuotai apribojo L. M. K. S. tėvo valdžią nepilnamečio vaiko S. S. atžvilgiu. Neterminuotai apribojo J. P. motinos valdžią nepilnamečio vaiko S. S. atžvilgiu. Nustatė nuolatinę globą S. S., jos nuolatiniu globėju ir gaunamų lėšų ir turto administratoriumi paskyrė VšĮ Vaikų ir paauglių socialinį centrą. Nustatė nepilnamečio vaiko S. S. gyvenamąją vietą VšĮ Vaikų ir paauglių socialiniame centre. Priteisė iš atsakovų L. M. K. S. ir J. P. išlaikymą nepilnamečiam vaikui S. S. po 150 Eur kas mėnesį iš kiekvieno mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2023-06-22, iki jos pilnametystės. Teismas nurodė, kad:
5.1. atsakovė J. P. dėl psichinės ligos savarankiškai negeba pasirūpinti vaiku, jai pačiai reikalinga pagalba, dėl psichinės ligos ji du kartus per metus yra hospitalizuojama, vartojami vaistai ją slopina (migdo). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-12-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-29766-1157/2022 konstatuota, kad motinai nustatyta (duomenys neskelbtini), vaikui būnant su motina nėra tinkamai užtikrinama vaiko teisė į sveikatos priežiūrą, saugią aplinką ir kitus geriausius vaiko interesus. Nėra duomenų, kad situacija pasikeitė. Atsakovė vaiku negeba rūpintis savarankiškai. Atsakovei neturint būtinųjų socialinių, tėvystės įgūdžių, daroma ypatinga žala mažamečio vaiko vystymuisi. Atsakovė nepajėgi pasirūpinti vaiku. Atsižvelgiant į vaiko amžių, jo sveikatą, fizinio ir psichinio saugumo poreikį, vaiko gyvenimas kartu su atsakove neatitiktų geriausių vaiko interesų. Surinktų duomenų visuma nesudaro pagrindo manyti, kad padėtis gali pasikeisti;
5.2. nors nustatyta, kad atsakovas siekia lankyti dukrą, domisi ja, tačiau išlaikymo neteikia, nedirba, yra priklausomas nuo savo tėvų teikiamos paramos. Rūpinimusi nelaikytinas epizodinis ir minimalus tėvo prisidėjimas prie vaiko išlaikymo. Atsakovas, nors ir gaunantis paramą iš šalies, išlaikymo vaikui neteikia, nors yra darbingas, neturi teisės dirbti Lietuvoje. Nėra įrodymų, kad atsakovo gyvenimo būdas ir elgesys nulemtas objektyvių aplinkybių, nepriklausančių nuo atsakovo valios;
5.3. atsakovas vengia atlikti savo pareigas vaikui, nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, vaikui nekuria saugių gyvenimo sąlygų. Nesant duomenų apie realias pastangas susigrąžinti vaiką į šeimą, darytina išvada, jog atsakovas nesudaro vaikui tinkamų gyvenimo sąlygų šeimoje, nesiekia įgyvendinti savo, kaip tėvo, teisių bei pareigų. Aplinkybė, kad atsakovas stengiasi rūpintis vaiku, kartais jį aplankydamas, atveždamas dovanų, neleidžia spręsti dėl pokyčių realumo, atsakovo ketinimų rimtumo ir neįrodo, jog atsakovas iš esmės pakeitė savo gyvenimo būdą bei gali užtikrinti saugias ir tinkamas gyventi sąlygas. Atsakovas nėra motyvuotas keisti gyvenimo sąlygų, gerinti buities sąlygų, kurti saugią ir sveiką aplinką vaikui, nėra duomenų, kad atsakovas ketintų realiai susigrąžinti vaiką. Atsakovas daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi, juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti;
5.4. neterminuotai apribotina atsakovo L. M. K. S. tėvo ir atsakovės J. P. motinos valdžia nepilnametės S. S. atžvilgiu;
5.5. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023-01-03 įsakymu Nr. 30-3/23 S. S. nustatyta laikinoji globa VšĮ Vaikų ir paauglių socialiniame centre, budinčių globotojų šeimoje. Nėra gauta kitų fizinių asmenų prašymų dėl S. S. nuolatinės globos. Tarnybos vertinimu, trečiasis asmuo yra tinkamas globėjas. Nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatoma VšĮ Vaikų ir paauglių socialiniame centre;
5.6. atsižvelgdamas į tai, kad prašoma priteisti suma (150 Eur) vaiko poreikiams per mėnesį tenkinti yra ženkliai mažesnė nei teismų praktikoje pripažįstamas orientacinis išlaikymo dydis būtiniausiems vaiko poreikiams užtikrinti, tai jog abu atsakovai nedirba ir turi sunkumų gauti darbą, atsakovė turi ribotą darbingumą, teismas priteisia išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iš kiekvieno.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
6. Atsakovai J. P. ir L. M. K. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir nustatyti S. S. gyvenamąją vietą su atsakovais nuomojamame bute adresu (duomenys neskelbtini) . Nurodo, kad:
6.1. sprendimu konstatuota, kad atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo, o atsakovė negeba tinkamai pasirūpinti vaiku ir užtikrinti sveikos ir saugios aplinkos vystymuisi dėl psichinės sveikatos trūkumų ir nėra akivaizdžių priežasčių manyti, kad situacija gali pasikeisti, o visi socialinės rūpybos ir Krizių centro specialistų taikomi pagalbos planai nedavė rezultatų. Nurodyti argumentai yra klaidinantys, iškreipiantys realią padėtį. Teismas priėmė nemotyvuotą ir neproporcingai griežtą sprendimą, kuris pažeidžia geriausius vaiko interesus bei daro didelę žalą vaiko emocinei būklei, bei atėmė iš vaiko teisę augti mylinčių tėvų šeimoje;
6.2. vaiko motina J. P. serga (duomenys neskelbtini), kartais gydoma psichikos sveikatos ligoninėje, gydytojų specialistų nustatytas ligos lygis – vidutiniško sunkumo. Atsakovės diagnozė nesuponuoja negalėjimo suvokti savo, kaip suaugusio žmogaus, atsakomybės ir prieraišumo prie mažametės dukros. J. P. liga pasireiškia fantazavimais apie tariamus praeities gyvenimo įvykius, kas nekelia grėsmės vaikui. Motina pagimdė kūdikį labai jauna, abiem tėvams tai pirmas vaikas, todėl motina neturėjo vaiko priežiūros įgūdžių ir pirmais vaiko gyvenimo mėnesiais jai prireikė pagalbos. Atsakovė visada tvirtino, kad myli dukrą ir nori pati ja rūpintis, tačiau tokia galimybė iš jos buvo atimta. Krizių centro bei VšĮ Vaikų ir paauglių socialinio centro darbuotojos J. P. kritikavo dėl vaiko priežiūros įgūdžių stokos ir vartojamų vaistų daromo poveikio, jos pastangos rūpintis vaiku buvo menkinamos dėl psichinės negalios. Buvo itin greitas vaiko atskyrimas nuo motinos, kai 2022-11-30 motinai su vaiku paskirtos krizinės būklės įveikimo pagalbos paslaugos, o 2022-12-14 ieškovas jau kreipėsi su prašymu dėl teismo leidimo paimti vaiką iš motinos. Toks skubotumas atimti vaiką iš merginos, atsidūrusios sunkioje gyvenimiškoje situacijoje, kuomet visi jos trūkumai yra patirties stoka ir psichinė liga, traktuotinas kaip diskriminavimas dėl ligos;
6.3. sprendimo argumentai, kad atsakovas yra nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo, vaiko nelanko, neremia materialiai, nesidomi jo būkle, neturi emocinio ryšio su vaiku, yra neteisingi. Vaiko tėvas nepagarbiai minimas kaip tariamas, įrašytas į gimimo liudijimą. Sumenkinamas tėvų siekis sutvarkyti vaiko dokumentus, kad gimimo įraše būtų nurodyti abu tėvai, nes atsakovui bylinėjantis su Migracijos departamentu dėl teisės nebūti išsiųstam iš šalies, buvo sudėtinga pasiekti, kad būtų sutvarkyti vaiko dokumentai. Dukrą atskyrus nuo motinos ir paskyrus vaiko lankymą tik kartą per savaitę, VšĮ Vaikų ir paauglių socialinio centro darbuotojų buvo prašoma leisti vaiką lankyti dažniau, tačiau neleista. Iš atsakovo buvo reikalaujama pateikti sveikatos pažymą, kad jis galėtų atvykti į reguliarius susitikimus su vaiku, kurios pristatyti jis negalėjo, nes iš jo buvo paimtas pasas ir leidimas gyventi, o vairuotojo teisės poliklinikose nelaikomos tapatybę patvirtinančiais dokumentais, dėl ko pažymos gavimas buvo neįmanomas. Nepaisydamas to, atsakovas surado būdą matytis su savo vaiku, lydėdamas motiną į susitikimus ir laukdamas prie VšĮ Vaikų ir paauglių socialinio centro pastato, bendravo per vaizdo skambučius. Ieškovas tokį tėvo bendravimą su vaiku akcentuoja kaip abejingumą vaiko likimui, bet atsakovas į tokią padėtį buvo pastatytas dėl biurokratinių reikalavimų;
6.4. abiem tėvams vaikas yra pirmas, laukiamas. Pirmus 3 mėnesius, iki J. P. su vaiku pateko į Krizių centrą, atsakovas rūpinosi ir prižiūrėjo naujagimę ir jos motiną. Atsakovas dalyvavo dukros gimdyme, nuo pirmų dienų pasiliko su vaiku, kuomet motina buvo išvežta į ligoninę ilgesniam laikui, ruošė mišinuką, keitė sauskelnes. Atsakovas laukia į namus grįžtančios dukrelės, ruošiasi vaiko pasitikimui, nupirko lovytę, žaislus, šluostes. Teismas ignoravo atsakovo parodymus ir jų nevertino, nors jie yra svarbūs, siekiant nustatyti atsakovo įsitraukimą į vaiko gyvenimą. Mažametė S. S. atskirta nuo tėvų, kai jai buvo 3 mėnesiai, ji atpažįsta atsakovus ir vadina juos tėčiu ir mama, ko negalėtų būti, jei atsakovas būtų nusišalinęs nuo vaiko. Nepaisydami kliūčių matytis su vaiku, atsakovai dėjo visas pastangas, kad dukra jaustų jų meilę ir nenutrūktų emocinis ryšys;
6.5. atsakovas atvyko ir nepertraukiamai gyvena Lietuvoje nuo 2019 m., iš pradžių turėjo nacionalinę vizą, vėliau leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Dirbo kavinėje virėju, bet paskelbus karantiną 2020 m. kavinė sustabdė veiklą ir jis buvo atleistas. Darbo netekimo pagrindu Migracijos departamentas panaikino leidimą gyventi Lietuvoje, o 2022-01-17 VSAT priėmė sprendimą išsiųsti jį iš šalies ir uždrausti atvykti į Lietuvą bei Europos Sąjungą 18 mėnesių nuo išsiuntimo. Atsakovas, būdamas vieninteliu asmeniu, galinčiu pasirūpinti savo mažamete dukra bei jos motina, nesutiko su sprendimu, vyko teisminiai procesai. Migracijos departamentas leido atsakovui pateikti naują prašymą dėl leidimo gyventi šeimos pagrindu išdavimo net ir būnant Lietuvoje neteisėtai, o išsiuntimo iš Lietuvos terminas sumažintas iki 1 mėnesio. Šiuo metu ir 2022-01-17 VSAT sprendimas, ir jo pakeitimas dėl išsiuntimo termino sumažinimo yra apskųsti Vilniaus administraciniam teismui. Atsakovas deda visas pastangas nepalikti savo šeimos, jo išsiuntimas reikštų vienintelio asmens, galinčio užtikrinti tinkamą vaiko priežiūrą ir rūpestį sergančia atsakove, nušalinimą ir padarytų negalimą šeimos susijungimą. Atsakovas užsiregistravo vizitui prašymo dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pateikimui. Atsakovas santykių neįteisina tik dėl to, kad neturi leidimo laikinai gyventi Lietuvoje;
6.6. sprendime mažai remiamasi teise ir didesne dalimi pateikiama VšĮ Vaikų ir paauglių socialinio centro darbuotojų nuomonė, per šeimos atvejo valdybos posėdžius pateikti sergančios motinos pasakojimai, atsakovo paaiškinimai. Atsakovas yra indas, kitos kultūros atstovas, nors ir gerbiantis Lietuvos kultūrą, bet kritikuojantis šalies papročius. Posėdžiai vyko, kai iš atsakovų buvo atimtas vaikas, atsakovui neleista gyvai susitikti su dukra, egzistuoja kalbos barjeras, atsakovas galėjo išsireikšti nekorektiškai. Abu tėvai per posėdžius išreiškė norą auklėti dukrą, ja rūpintis, gyventi kartu. Atsakovė tvirtino, kad labai myli vaiką ir nori jį susigrąžinti. Atsakovas pareiškė, kad ruošiasi vaiko priėmimui nuomojamame bute, kur vaikui paruošta vieta. 2023-05-12 vykusiame valdybos posėdyje dalyvavusi medikė negalėjo patvirtinti, kad atsakovės sveikatos būklė neleidžia jai tinkamai pasirūpinti vaiku, tokia išvada buvo padaryta remiantis vien VšĮ Vaikų ir paauglių socialinio centro darbuotojų pasakojimais apie atsakovės elgesį bei įgūdžių stoką. Atsakovo atžvilgiu pabrėžiama tik tai, kad jis neva nusišalino ir neturi su vaiku emocinio ryšio, juo nesirūpina, nesiekia globoti, ignoruojant atsakovo paaiškinimus bei problemas dėl asmens dokumentų. Buvo pasinaudota atsakovų pažeidžiamumu – atsakovės liga ir atsakovo kilme, ir priimtas diskriminacinio pobūdžio sprendimas;
6.7. byloje teigiama, kad Krizių centro socialinės priežiūros paslaugų skyrimo komisijos 2022-12-01 sprendimu Nr. SPR-36-259-(6.2) J. P. su dukra socialinės priežiūros – intensyvios krizių įveikimo pagalbos paslaugos skirtos nuo 2022-11-30 iki 2023-03-01, o nuo 2022-10-04 šeimai taikoma atvejo vadyba Pal. J. Matulaičio šeimos pagalbos centre. Praktikoje tai pasireiškė tuo, kad motinai buvo žeriama kritika, vietoje palaikymo, įgūdžių mokymo, supratingumo iš VšĮ Vaikų ir paauglių socialinio centro darbuotojų ji sulaukė to, kad iš jos paimta vos 3 mėnesių dukra. Ieškovas bando įrodyti, kad atsakovas visiškai nesirūpina, atsakovė nepajėgi rūpintis, visos pagalbos planų priemonės (nepaaiškina, kokios konkrečiai) išnaudotos ir nėra pagrindo manyti, kad situacija ateityje pasikeis. Teismas neatliko visapusiško situacijos vertinimo, neįvertino VšĮ Vaikų ir paauglių socialinio centro ir ieškovo veiksmų, nukreiptų į pagalbą šeimai, atsakovų siekio susigrąžinti dukrą, užsimezgusio tėvų ir vaiko ryšio. Sprendimas yra nepagrįstas ir diskriminacinio pobūdžio. Teismas netinkamai vertino individualią atsakovų situaciją, neatsižvelgė į vaiko interesus.
7. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad:
7.1. 2023-02-27 Tarnyba iš VšĮ Karoliniškių poliklinikos gavo informaciją, kad atsakovei nustatyti psichikos sveikatos sutrikimai – (duomenys neskelbtini) . 2023-05-31 Skyrius iš VšĮ Karoliniškių poliklinikos gavo informaciją, kad atsakovė psichikos liga serga nuo pilnametystės, gydyta stacionare nuo 2018 m. iki 2023 m. Atsakovei reikalinga nuolatinė kito asmens pagalba, auginant mažametį vaiką. Tarnyba nesutinka, kad atsakovės liga nekelia grėsmės vaikui ir jo vystymuisi. Atsakovė nėra pajėgi pasirūpinti vaiku, ir, atsižvelgiant į vaiko amžių, jo sveikatą, fizinio ir psichinio saugumo poreikį, vaiko gyvenimas kartu su atsakove neatitiktų geriausių vaiko interesų;
7.2. 2022-12-08 gautas Krizių centro pranešimas, kad J. P. reikalinga darbuotojų pagalba, rūpinantis kūdikiu. Vaiko motina negeba sukurti vaiko augimui ir raidai tinkamos aplinkos, patenkinti vaiko poreikių, neturi socialinių įgūdžių, žinių apie vaiko raidą, nemoka paprašyti pagalbos, nesupranta bazinių mitybos principų ir grėsmių. 2022-12-02 vaiko motina su kūdikiu Krizių centro darbuotojų buvo palydėta į polikliniką neuropatologo konsultacijai. Atsakovė sunkiai orientavosi poliklinikoje, manė, kad atvežė kūdikį skiepyti, nešė vaiką ne į tą kabinetą, neturėjo siuntimo. Neuropatologas paaiškino motinai, kad kūdikio galva neįprastos formos bei yra didelis tarpas tarp smegenų bei kaukolės. Atsakovė gydytojo išsakyto nerimo nepriėmė rimtai, atvirkščiai – džiaugėsi, kad su jos vaiku viskas gerai. Moteris nesugeba savarankiškai rūpintis savo vaiku be intensyvios ir nuolatinės darbuotojų priežiūros;
7.3. augindami dukrą tėvai neveikė visiškai savarankiškai, vaikas gyveno Krizių centre, kuriame teikiamos socialinės paslaugos, vėliau buvo apgyvendinta VšĮ Vaikų ir paauglių socialiniame centre. Krizių centro socialiniai darbuotojai bandė atsakovei padėti, vaiką pamaitinti pieno mišiniu, pakeisti sauskelnes, išmaudyti, aprengti, perteikti pozityvios tėvystės principus, bet atsakovė nesugebėjo įsisavinti. Darbuotojų bandymą padėti atsakovė priimdavo kaip neteisėtą kontrolę;
7.4. nepilnametei S. S. nustatytas (duomenys neskelbtini), todėl reikalingos specialios žinios, gydytojo rekomendacijų laikymasis. Reikia daug pastangų užtikrinti vaiko dienos ir miego režimą, lankytis pas gydytojus. Atsakovė, su vaiku nuėjusi pas gydytoją be darbuotojų, nesuprasdavo gydytojo nurodymų. Tokio mažo amžiaus vaikas be suaugusiųjų priežiūros neišgyventų, todėl delsti nebuvo galima ir turėjo būti priimti sprendimai dėl kūdikio gerovės;
7.5. nesutinka, kad atsakovė diskriminuojama dėl ligos, laikinoji globa nustatyta ne tik dėl to, kad J. P. turi psichinės sveikatos problemų, tačiau ir dėl to, kad atsakovė vaikui neužtikrino saugių gyvenimo sąlygų. Socialinių darbuotojų nuomone, yra daug požymių, kad grąžinus dukrą atsakovė net ir su darbuotojų pagalba nesugebėtų tinkamai ją auginti ir rūpintis. Atsakovės psichikos liga sukelia negebėjimą adekvačiai vertinti situaciją, atsakovė vengia vartoti gydytojų paskirtus vaistus, atsakomybę už rūpinimąsi dukra perduoda kitiems asmenims (močiutei, prosenelei), negeba įvertinti fizinių, emocinių vaiko poreikių, nesirūpina vaiko sveikata, atsisako priimti darbuotojų pagalbą;
7.6. apeliantai nepasitiki aplinka, įžvelgia klastą ir neteisybę, Tarnybos ir globos įstaigos darbuotojus kaltina nebūtais dalykais. Susitikdami su vaiku, apeliantai, pažeidė globos įstaigos vidaus tvarkos taisykles, 2023-12-27 dėl grubaus elgesio su darbuotojais iškviesta policija;
7.7. apeliantas domisi dukra pagal savo supratimą, su vaiku elgiasi kaip su kelių mėnesių kūdikiu. Atsakovas nesupranta vaiko poreikių ir neturi gebėjimo juos tenkinti. Atsakovas, nors ir gaunantis paramą iš šalies, išlaikymo vaikui neteikia, nors yra darbingas, neturi teisės dirbti Lietuvoje. Atsakovas vengia atlikti savo pareigas vaikui, nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, nekuria saugių gyvenimo sąlygų. Atsakovas nesudaro vaikui tinkamų gyvenimo sąlygų savo šeimoje, nesiekia įgyvendinti savo, kaip tėvo, teisių bei pareigų. Aplinkybė, kad atsakovas kartais aplanko vaiką, atveža bananų, obuolių, neleidžia spręsti dėl pokyčių realumo, atsakovo ketinimų rimtumo ir neįrodo, jog atsakovas iš esmės pakeitė savo gyvenimo būdą bei gali užtikrinti saugias ir tinkamas gyventi sąlygas savo nepilnamečiui vaikui. Atsakovas nėra motyvuotas keisti gyvenimo sąlygas vaikui;
7.8. šios kategorijos bylose sprendžiamas ne tik tėvų pirmumo teisės auklėti ir auginti savo vaiką, bet ir vaiko teisės augti ir bręsti tinkamomis sąlygomis klausimas. Atsakovų paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtino, kad jie nėra pakankamai įsigilinę į vaiko poreikius. Atsakovai netinkamai įgyvendina savo, kaip tėvų, pareigas, neskiria pakankamo dėmesio vaiko poreikiams. Neužtenka kartkartėmis domėtis vaiku, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Vaiko grąžinimas tėvams prieštarautų vaiko interesams. Priežasčių, dėl kurių vaikui buvo nustatyta laikinoji globa, svarumas nėra pašalintas;
7.9. apeliantų elgesyje nėra esminių ir ilgalaikių pokyčių, rodančių, kad jie sugeba savarankiškai pasirūpinti S. S. poreikiais. Jie neturi nuolatinio pajamų šaltinio, neteikia dukrai išlaikymo, nesidomi jos sveikata. Apeliantų elgesys turi pasikeisti ne epizodiškai, bet teigiami pokyčiai turi būti stabilūs ir apimti visas sritis: rūpinimasis vaiko sveikata, auklėjimu, reiktų atsižvelgti į tai, kad ilgą laiką apeliantai neatsižvelgė į specialistų įpareigojimus susitvarkyti buitį (turėti pastovią gyvenamąją vietą), tinkamai rūpintis vaiku, sudaryti jam tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas. Būtina vertinti realią faktinę situaciją ilgą laiką (1 metus) iki ginčo atsiradimo, o ne epizodinius pasikeitimus (vaiko aplankymus).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
9. Apeliacijos objektas – teismo sprendimas dėl laikino tėvų valdžios nepilnamečiam vaikui apribojimo, kai vaikui nuo 2023-01-03 nustatyta laikinoji globa.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
10. Apeliantai pateikia papildomus įrodymus – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-12-22 sprendimą, 2024-01-18 Migracijos departamento atsakymą Nr. 24SD921 dėl leidimo kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, būnant Lietuvoje neteisėtai, 2023-12-12 Sprendimo Nr. 23S222773 kopiją ir ekrano nuotrauką, kurioje matosi atsakovo rezervuotas vizitas į Migracijos skyrių Vilniuje.
11. Naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas reglamentuojamas CPK 314 straipsnyje. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
12. Teisėjų kolegija vertina, kad dalis naujai pateiktų įrodymų – 2024-01-18 Migracijos departamento atsakymas Nr. 24SD921, 2023-12-12 Sprendimo Nr. 23S222773 kopija, ekrano nuotrauka, kurioje matosi atsakovo rezervuotas vizitas į Migracijos skyrių Vilniuje, prijungtini. Įrodymai sudaryti kompetentingų institucijų po bylos išnagrinėjimo ir yra susiję su nagrinėjamu klausimu. Naujai pateikti įrodymai yra išsiųsti ir kitiems proceso dalyviams, todėl laikytina, kad su jais kiti dalyviai yra susipažinę. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ginčo pobūdį ir jo aplinkybes, taip pat į tai, kad pateikti įrodymai yra susiję su apeliacinio skundo argumentais, sprendžia, jog naujų įrodymų prijungimas bylos apeliacinio skundo nagrinėjimo neužvilkins ir nepažeis kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių (CPK 314 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
13. Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-12-22 sprendimas yra apeliacijos objektas, jo prijungimo klausimas nesprendžiamas.
Dėl faktinių aplinkybių
14. Atsakovams J. P. ir L. M. K. S. (duomenys neskelbtini) gimė dukra S. S.. Šeimai nuo 2022-10-04 taikoma atvejo vadyba Pal. J. Matulaičio šeimos pagalbos centre. 2022-11-30 S. S. nustatytas vaiko apsaugos poreikis ir skirta laikinoji priežiūra Krizių centre su motina J. P.. Atsakovų šeimos atvejo vadybos posėdžiai vyko 2022-11-28, 2023-03-14, 2023-05-12.
15. Krizių centro socialinės priežiūros paslaugų skyrimo komisijos 2022-12-01 sprendimu Nr. SPR-36-259-(6.2) J. P. su dukra socialinės priežiūros – intensyvios krizių įveikimo pagalbos, paslaugos skirtos nuo 2022-11-30 iki 2023-03-01. 2023-12-07 tarpžinybinio pasitarimo metu Pal. J. Matulaičio šeimos pagalbos centro socialinė darbuotoja nurodė, kad pastebėjo, jog atsakovė negeba savarankiškai pasirūpinti vaiku. 2022-12-08 Krizių centre Skyriaus specialistai pastebėjo, jog vaiko motina nesiorientuoja laike, erdvėje, buvo išreikšti kliedesiai, moters elgesys buvo neadekvatus situacijai, psichologinė būsena – nestabili. Vaiko motinai buvo paaiškinta, kad šiuo metu vaikui likti su ja nėra saugu ir kad Skyriaus specialistas perveš vaiką pas budintį globėją. Vaiko motina su tuo sutiko. Iškviesti GMP medikai nusprendė moterį hospitalizuoti į VšĮ Respublikinę Vilniaus psichiatrijos ligoninę dėl ligos paūmėjimo.
16. Nuo 2022-12-08 nepilnametė S. S. apgyvendinta VšĮ Vaikų ir paauglių socialiniame centre, budinčios globotojos šeimoje. 2022-12-09 buvo įvertinta S. S. (P.) situacija, nustatytas vaiko apsaugos poreikis. 2022-12-14 Tarnyba kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo motinos išdavimo. Teismas 2022-12-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-29766-1157/2022 tenkino Tarnybos prašymą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023-01-03 įsakymu Nr. 30-3/23 S. S. buvo nustatyta laikinoji globa VšĮ Vaikų ir paauglių socialiniame centre, budinčių globotojų šeimoje.
17. 2023-02-27 VšĮ Karoliniškių poliklinikos rašte nurodyta, kad atsakovei nustatyti psichikos sveikatos sutrikimai – (duomenys neskelbtini) . Paskirtas medikamentinis gydymas injekcijomis ir tabletėmis. Injekcijų atvyksta susileisti, tabletės vartojamos savarankiškai.
18. Regionų administracinis teismas 2024-03-13 sprendimu administracinėje byloje Nr. I2-4859-816/2024 tenkino atsakovo L. M. K. S. skundą ir panaikino Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2023-12-12 sprendimą Nr. 23S222773, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2022-01-17 sprendimą Nr. 22S57977 ir įpareigojo Valstybės sienos apsaugos tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022-12-06 prašymą. Teismas nurodė, kad nebuvo pakankamai atsižvelgta į įsiteisėjusiuose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Vilniaus apygardos administracinio teismo ankstesniuose sprendimuose nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjas neišvykęs iš Lietuvos Respublikos gali legalizuoti savo buvimą šalyje net ir būdamas Lietuvos Respublikos teritorijoje neteisėtai. Dėl to panaikinti ginčijami sprendimai, kuriais nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos ir uždrausta jam atvykti į Lietuvos Respubliką 1 mėnesį nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei į Šengeno informacinę sistemą įtraukti perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 1 mėnesį nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, paaiškėjusių naujų aplinkybių kontekste. Pažymėta, kad pareiškėjas 2024-01-19 pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje tuo pagrindu, kad Lietuvoje gyvena jo vaikas, kuris yra Lietuvos pilietis.
Dėl teismo pareigos motyvuoti sprendimą
19. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 straipsnis). Reikalavimai pirmosios instancijos teismo sprendimui yra įtvirtinti CPK 270 straipsnyje. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai.
20. Susipažinus su pirmosios instancijos teismo sprendimo turiniu matyti, jog teismo sprendimas yra iš esmės beveik be motyvų. Teismo sprendime yra galimai pažodžiui perrašomas Tarnybos sudarytų dokumentų turinys. Dalies dokumentų turinio patikrinti nėra galimybių, kadangi šie dokumentai nesudaro nagrinėjamos civilinės bylos medžiagos.
21. Pirmosios instancijos teismas sprendime cituoja Vilniaus miesto Krizių centro 2022-12-08 pranešimą, citavimas sudaro 2 lapus sprendimo motyvų, tačiau sprendime minimo 2022-12-08 pranešimo byloje nėra. Tikėtina, jog dokumentas buvo pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. eS2-29766-1157/2022, kurioje buvo sprendžiamas vaiko paėmimo iš motinos klausimas, tačiau nurodytoje byloje priimtoje teismo 2022-12-29 nutartyje šis dokumentas yra paminėtas ne teismo motyvuose, kuriuose aptariamos teismo nustatytos aplinkybės, o tik aprašant Tarnybos kreipimosi į teismą turinį, dokumentas nėra nei nurodomas, nei aptariamas nutarties motyvuojamojoje dalyje. Vilniaus miesto Krizių centro 2022-12-08 pranešimo citavimas teismo 2022-12-29 nutartyje civilinėje byloje Nr. eS2-29766-1157/2022 yra iš esmės mažesnės apimties, nei skundžiamame teismo sprendime.
22. Taip pat nagrinėjamos civilinės bylos medžiagoje nėra prijungtas Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės 2022-11-07 raštas, 2023-12-07 Tarpžinybinio pasitarimo aktas, kurie cituojami teismo sprendime (arba cituojamas 2022-12-08 pranešimas, kuriame remiamasi Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės 2022-11-07 raštu bei 2023-12-07 Tarpžinybinio pasitarimo aktu). Toliau teismo sprendime pažymima, kad S. P. situacija buvo įvertinta 2022-12-09, tačiau nenurodoma, kokiu dokumentu įvertinimas atliktas ir remdamasis teismas šį vertinimą aprašo sprendime. Teismo sprendime nurodoma, kad buvo priimta teismo 2022-12-29 nutartis dėl vaiko paėmimo iš motinos ir cituojami 2023-03-14, 2023-05-12 atvejų vadybos posėdžiuose parengti pagalbos planai, VšĮ Karoliniškių poliklinikos 2023-05-23 pažyma bei 2023-05-29 Migracijos departamento informacija, tuo pačiu perrašomas 2023-05-23 motyvuotas siūlymas bei 2023-05-31 Karoliniškių poliklinikos pažyma. Dokumentų analizė neteikiama. Skundžiamo teismo sprendimo motyvai, kuriais grindžiamas sprendimas, sudaro tik teismo išvadų pateikimą, neteikiant jokios bylos duomenimis grindžiamos analizės, neatsakant į atsakovų argumentus.
23. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2013). Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022). Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tik dokumentų turinio citavimas sprendime ir išvadų darymas, neatliekant surinktų įrodymų analizės, negali būti laikomas tinkamu sprendimo motyvavimu. Pagal 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra absoliutus jo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepakankamai motyvuotas, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo.
24. Pastebėtina ir tai, kad teismo sprendime gali būti remiamasi tik bylos medžiagą sudarančiais įrodymais. CPK 176 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai nurodyta, kad teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Susijusiose bylose esančių dokumentų vertinimas kaip civilinės bylos įrodymų nėra galimas. Esant poreikiui, teismas savo iniciatyva ar byloje dalyvaujančių asmenų prašymu turi spręsti dėl kitos civilinės bylos prijungimo. Teismas savo iniciatyva gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), tačiau kitoje byloje esantys dokumentai negali būti vertinami, kaip dokumentai iš informacinių sistemų, net ir tuo atveju, kai jie yra pasiekiami per elektroninių paslaugų portalą.
25. Nagrinėjamu atveju, teismo sprendime cituojamų dokumentų buvimo vieta yra tik numanoma. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. eS2-29766-1157/2022 nėra prijungta, todėl nėra galimybės įsitikinti dėl šios bylos duomenų turinio. Teismui pasinaudojus galimybe matyti elektroninių paslaugų portale esančius kitos bylos dokumentus, pažeidžiamas proceso betarpiškumo principas, byloje dalyvaujantys asmenys neturi galimybės susipažinti su duomenimis, kuriuos teismas laiko įrodymais ir jais grindžia savo sprendimą. CPK 14 straipsnis nustato, kad teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. Teismas savo sprendimą gali pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje.
Dėl tėvų valdžios ribojimo pagrindų
26. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Nustatyta, kad kai tėvai: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo. Pagrindų sąrašas baigtinis. Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo (motinos) kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.
27. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra griežčiausia tėvų valdžios apribojimo priemonė, taikoma tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 25 punktas). Apribojus tėvų valdžią, tėvai netenka asmeninių teisių – teisės gyventi su vaiku, reikalauti grąžinti vaiką iš kitų asmenų, dalyvauti jį auklėjant, bendrauti ir matytis su vaiku, jei tai kenkia jo interesams, tačiau lieka pareiga jį išlaikyti.
28. Ieškovas įrodinėja, kad atsakovai J. P. ir L. M. K. S. vengia atlikti savo pareigas auklėti ir prižiūrėti dukrą S. S. ir visiškai ja nesirūpina. Ieškinyje nurodytos aplinkybės atitinka pagrindą, kuriuo įstatyme įtvirtinta, kad tėvų valdžia ribojama, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus ar nesirūpina vaikais. Neterminuoto tėvų valdžios apribojimo poreikis grindžiamas tuo, kad tėvai visiškai vaiku nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.
29. Tėvų valdžios turinys atskleistas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, sakančioje, kad tėvų teisė ir pareiga yra dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Teismų praktikoje pateiktas tėvų valdžios instituto aiškinimas, išskiriant, kad esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį bei, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti vieną iš tėvų valdžios ribojimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013. Teismų praktika. 2013, 39).
30. Byloje iš esmės nėra neigiama aplinkybė, kad vaiko tėvai netinkamai vykdė savo pareigas dukters atžvilgiu. Šią aplinkybę patvirtina taikytos vaiko apsaugos priemonės. 2022-11-30 S. S. nustatytas vaiko apsaugos poreikis ir skirta laikinoji priežiūra Krizių centre su motina J. P.. Krizių centro socialinės priežiūros paslaugų skyrimo komisijos 2022-12-01 sprendimu Nr. SPR-36-259-(6.2) J. P. su dukra socialinės priežiūros – intensyvios krizių įveikimo pagalbos, paslaugos. Nuo 2022-12-08 nepilnametė S. S. apgyvendinta VšĮ Vaikų ir paauglių socialiniame centre, budinčios globotojos šeimoje. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-12-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-29766-1157/2022 tenkino Tarnybos prašymą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023-01-03 įsakymu Nr. 30-3/23 S. S. buvo nustatyta laikinoji globa VšĮ Vaikų ir paauglių socialiniame centre, budinčių globotojų šeimoje.
31. Teismai, priimdami sprendimus riboti tėvų valdžią, turi nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, įvertinti jų pobūdį, o taip pat tėvų kaltę dėl netinkamo pareigų vykdymo. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.
32. Siekiant nustatyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu turi būti vertinami faktai dėl atsakovų vykdomos tėvų valdžios, turi būti analizuojami duomenys, parodantys vaiko priežiūros eigą nuo vaiko gimimo bei įvertintos netinkamos vaiko priežiūros priežastys bei tėvų kaltė dėl netinkamos vaiko priežiūros. Kaip matyti iš bylos duomenų, savarankiškai tėvai dukra rūpinosi itin neilgą laiką. Skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu atsakovų dukra buvo 1 m. ir 3 mėn. amžiaus, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu – dukros amžius buvo 1 m. 7 mėn. Iš šio laikotarpio nepilnametė S. S. su tėvais gyveno kiek daugiau nei 2 mėn. (nuo gimimo iki 2022-12-08). Ieškinys teismui pateiktas 2023-06-22. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad po vaiko gimimo vaiko tėvai su dukra apsigyveno pas vaiko prosenelę G. R.. Nuo 2022-10-22 J. P. gydyta Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje. Nuo 2022-11-30 atsakovė su dukra apgyvendinta Krizių centre, o nuo 2022-12-08 nepilnametė S. S. gyvena VšĮ Vaikų ir paauglių socialiniame centre, budinčios globotojos šeimoje.
33. Atsižvelgus į tai, kad S. S. savarankiškoje tėvų priežiūroje gyveno tik 2 mėnesius, iš kurių dalį laiko motina gulėjo ligoninėje, šiuo metu nuo vaiko paėmimo yra praėję apie pusantrų metų, per kuriuos, įvertinus vaiko amžių, vaiko priežiūros poreikis pasikeitė iš esmės, tėvų pareigų vykdymas gali būti vertinamas pagal tėvų elgesį po vaiko paėmimo iš motinos bei kokie tėvų veiksmai buvo atlikti sprendimo kreiptis į teismą dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo metu, o taip pat vėlesniu metu bylos proceso eigoje.
34. Ieškinyje yra nurodoma, kad pagalba šeimai buvo pradėta teikti iš karto po vaiko gimimo, ieškinyje yra pateikiami duomenys iš 2022-10-04 susitikimo su vaiko senele E. P. ir prosenele G. R. (J. P. dar buvo ligoninėje), kurios prašė inicijuoti atvejo vadybos procesą ir šeimai skirti socialinius darbuotojus. Byloje nėra duomenų, to teismo posėdžio metu negalėjo patvirtinti ir ieškovo atstovė, kad šeimai nuo 2022-10-04 pradėta teikti pagalba.
35. Atvejo vadybos posėdžiai vyko 2022-11-28, 2023-03-14, 2023-05-12 ir 2023-10-02. Ieškovas 2022-11-28 atvejo vadybos posėdžio metu parengtų dokumentų nepateikė. 2023-03-14 Pagalbos plane yra fiksuojama, kad posėdis surengtas nuotoliniu būdu, posėdyje dalyvavę abu tėvai nurodo siekiantys susigrąžinti vaiką ir yra pasiruošę jį auginti, tėvas nurodo, jog jis dirba, gauna pajamų. Atvejo vadybininkė E. V. pažymėjo, kad vaikas paimtas dėl nesaugių sąlygų J. P. ligos paūmėjimo metu, nurodė veiksmus, kurių imtinasi siekiant grąžinti vaiką į šeimą: reguliarus medikamentų vartojimas, susitikimai bent kartą per savaitę, tėvystės žinių ugdymas, tėvo dokumentų susitvarkymas, iki tol rekomenduota bendrauti nuotoliniu būdu vaizdo skambučiais. Pažymėta, kad nustatyti uždaviniai yra iš esmės vykdomi: namuose palaikoma švara ir tvarka; tėvystės įgūdžiai nebuvo lavinami dėl motinos buvimo Krizių centre ir ligoninėje, rekomenduota tęsti; psichikos sveikata rūpinasi iš dalies, vaistus vartoja, neatvyko į psichologo konsultacijas (datos nenurodytos); tėvystė registruota; šeima bendradarbiauja su darbuotojais;
36. 2023-05-12 Pagalbos plane yra fiksuojama, kad posėdis surengtas nuotoliniu būdu, atvejo vadybininkė E. V. pažymėjo, kad tėvas gyvena kartu, nori susigrąžinti vaiką į šeimą, J. P. organizuoti tėvystės įgūdžių mokymai pagal vaiko amžiaus tarpsnius, motina myli vaiką, bet jai stinga įgūdžių. Globos koordinatorė J. B. paaiškino, kad J. P. kas savaitę susitinka su dukra, susitikimų laiką derina iš anksto, susitikimų metu nuotoliniu būdu prijungia vaiko tėvą. Motina rūpinasi dukra, tačiau savarankiškai vaiko auginti negalėtų. Pagalbos plane prie užduočių vykdymo papildomai pažymėta, kad nuo 2023-03-14 motinai organizuojamos individualios konsultacijos.
37. 2023-10-02 Pagalbos plane nurodyta, kad posėdžio metu J. P. patvirtino, kad vartoja vaistus, lankosi pas gydytojus, savarankiškai sugeba pasirūpinti maistu ir būstu, registruojasi pas gydytojus. Motina prašo grąžinti dukrą, nori lankyti pozityvios tėvystės kursus. Tėvas nori matyti dukrą bent du kartus per savaitę, teiraujasi dėl vaiko sveikatos. E. P. pažymi, kad dukra gali gaminti maistą, rūpintis buitimi, susimokėti mokesčius, bendrauti su nuomotoju, kreiptis į medikus, savarankiškai vartoti vaistus. Globos koordinatorė J. B. nurodė, kad nuo praeito posėdžio su tėvais vyko susitikimai: su motina – 10 kartų, su tėvu – 7 kartus. Pasimatymų metu tėvai gražiai elgiasi su dukra, kalbina, žaidžia, atneša vaisių, rūbelių, tėvams trūksta tėvystės įgūdžių pagal raidos etapus. Pagalbos plane pažymėta, kad J. P. buvo organizuota viena nuotolinė konsultacija, daugiau konsultacijų nepavyko organizuoti, nes motina gulėjo ligoninėje.
38. 2023-05-23 Motyvuotame siūlyme Nr. 1GD-9774 nurodoma, jog visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos, o vaiko atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai. Dokumente pasiremta VšĮ Karoliniškių poliklinikos 2023-03-01 pažyma dėl motinos sveikatos, pažymėta, jog motina labai myli vaiką, bet stokoja vaiko priežiūrai reikalingų žinių, tėvas dar nėra susitvarkęs dokumentų, neturi sveikatos pažymos. Motyvuotame siūlyme taip pat aprašytas tėvams paskirtų užduočių įgyvendinimas: namuose palaikoma tvarka, motinai nuo 2023-03-14 organizuotų konsultacijų metu pastebėta, jog ji neįsisavina informacijos apie vaiko poreikius, įvykdytas įpareigojimas dėl tėvystės nustatymo.
39. VšĮ Vaikų ir paauglių socialinio centro 2023-07-03 rašte pažymėta, kad tėvas bendrauja su dukra nuotoliniu būdu (bendrauta 5 kartus), motinai atvykus susitikti su vaiku, kadangi tėvas nėra pristatęs sveikatos pažymos. Tėvas neprisideda prie vaiko išlaikymo, nesidomi sveikata, emocinis ryšys tarp vaiko ir tėvo nestebimas. VšĮ Vaikų ir paauglių socialinio centro 2024-02-08 rašte pažymėta, kad tėvai atvyksta susitikti su dukra 1 kartą per savaitę, trukmė 1 val., atneša vaisių, rūbelių, tėvas išlaikymui davė 20 Eur. Mergaitei pravirkus, tėvai pasimeta, negeba nuraminti. Be specialistų pagalbos būtų sunku atliepti vaiko fizinius ir emocinius poreikius. S. S. nustatytas (duomenys neskelbtini) , reikalingos specialios žinios ir veiksmai, gydytojų rekomendacijų laikymasis.
40. 2023-06-07 Globos peržiūros akte Nr. 1GPA-461 nurodyta, kad mergaitė reguliariai kiekvieną antradienį susitinka su motina globos centre. Mergaitės elgesys po susitikimų nesikeičia.
41. Byloje surinkti ir aptarti įrodymai patvirtina, kad visą laiką nuo dukters S. S. paėmimo iš šeimos momento (dėl vaiko paėmimo iš L. M. K. S. sprendimas nėra priimtas) tėvai rodė sistemingas pastangas susigrąžinti dukrą, ją nuolat lankė socialinių darbuotojų leidžiamu būdu. Nustatyta, kad į kai kuriuos susitikimus motina neatvyko, nes gulėjo ligoninėje, o tėvas iki sveikatos pažymos pateikimo bendravo nuotoliniu būdu, vėliau atvyko į susitikimus. Tėvai iš esmės neteikė išlaikymo vaikui, į susitikimus atnešdavo vaisių ar rūbelių. Nustatyta, kad vaiko motina nedirba, tėvas nurodo, kad dirba, bet duomenų neteikia, neturi leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje, šiuo metu tvarko dokumentus dėl leidimo gyventi suteikimo. Šios aplinkybės yra objektyvios sąlygos, dėl kurių tėvai neturi pajamų. Motinos atžvilgiu turi būti teikiamos socialinės paslaugos, padedant gauti valstybės nustatytas išmokas dėl J. P. diagnozuoto sveikatos sutrikimo. Tėvo atžvilgiu, aiškintinasi dėl galimybių dirbti Lietuvos Respublikoje.
42. Nutartyje aptarti duomenys rodo, jog J. P. serga psichine liga, gydosi ligoninėje, dėl ko dažnai negali lankyti tėvystės įgūdžių konsultacijų. L. M. K. S. nekalba lietuvių kalba, jam jokios tėvystės įgūdžių konsultacijos neteikiamos. Tėvai labai retai ir trumpai matosi su dukra institucijos patalpose, kas objektyviai įtakoja nepakankamą supratimą apie vaiko raidos etapus ir vaikui naudingiausią elgesį. 2023-10-02 posėdyje tėvui išreiškus pageidavimą matytis bent du kartus, globos koordinatorė J. B. nurodė, kad susitikimus koreguos Tarnybos nurodymu, tačiau klausimas iki šiol neišspręstas. VšĮ Vaikų ir paauglių socialinio centro raštuose nurodyti tėvų elgesio trūkumai, kad nepakeičia sauskelnių, per daug nešioja dukrą, negeba nuraminti, gali būti pašalinami tėvams dažniau bendraujant su vaiku ir specialistams teikiant konsultacijas. J. P. vartoja medikamentus, gydosi ligoninėse, L. M. K. aktyviai siekia gauti dokumentus, reikalingus gyventi Lietuvos Respublikoje. Tėvai yra išsinuomoję butą, gyvena kartu, socialiniai darbuotojai pastabų dėl būsto tinkamumo nereiškia, pastebėjimas dėl buto ankštumo nevertintinas, kaip vaiko globos teises ribojanti aplinkybė.
43. Pagalbos planuose aprašomas L. M. K. S. elgesys, kai jis reikalauja grąžinti dukrą, abejoja specialistų veiksmais ar medicininėmis rekomendacijomis, nepagrindžia visiško tėvo nusišalinimo nuo vaiko priežiūros aplinkybės. Atsakovas nekalba lietuvių kalba, yra užsienio valstybės pilietis, tai yra objektyvios aplinkybės, dėl kurių atsakovas ne visada gali suprasti vaiko ir tėvo atžvilgiu taikomas priemones, dėl nepakankamo teisės aktų supratimo ir kultūrinių skirtumų gali kitaip vertinti aplinkybes. Kaip matyti, atvejo vadybos posėdžiai, nors juose dalyvauja vertėjas, vyksta nuotoliniu būdu, tėvystės įgūdžių mokymui atsakovui neorganizuojami, atsakovo atžvilgiu nėra priimtas joks sprendimas dėl teismo leidimo paimti vaiką iš tėvo, kai buvo nustatyta atsakovo tėvystė. Atsakovas sistemingai lanko dukrą, vykdo įpareigojimus ir siekia susigrąžinti dukrą, tokiu savo elgesiu patvirtindamas rengimąsi vykdyti tėvo pareigas.
44. Ieškovas ir trečiasis asmuo nurodo, kad nustatytas (duomenys neskelbtini) , reikalingos specialios žinios, gydytojų rekomendacijų laikymasis. Tačiau byloje nėra duomenų apie tokius vaiko sveikatos sutrikimus. VšĮ Karoliniškių poliklinikos 2023-11-21 pažymoje Nr. S1.15-2191 nurodyta, kad S. S. sveikatos būklė yra gera. Reikalinga lankyti ankstyvosios reabilitacijos užsiėmimus pasirinktoje sveikatos priežiūros įstaigoje; skatinti mergaitės mėgdžiojimo įgūdžius (ploti katutes, mojuoti „atia“), kalbos supratimą; lavinti priežasties-pasekmės suvokimą; suteikti proprioreceptinės sistemos stimuliaciją; skatinti domėjimąsi maistu, lavinti kramtymo įgūdžius. VšĮ Karoliniškių poliklinikos 2023-11-21 pažymoje nurodyti elgesio su vaiku reikalavimai yra itin nesudėtingi ir gali būti gana paprastai įgyvendinami.
45. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra surinkta duomenų, kurie įrodytų neterminuoto tėvų valdžios apribojimo būtinumui reikalingą aplinkybę, kad vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Byloje nėra nustatyta, kad tėvai savo kaltais veiksmais daro ypatingą žalą dukrai ar ja visiškai nesirūpina. Aptarti byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad vaiku nėra pakankamai rūpinamasi, tačiau tėvų pareigų vykdymas negali būti vertinamas kaip visiškais nesirūpinimas vaiku. Pagalbos planų analizė bei VšĮ Vaikų ir paauglių socialinio centro raštai patvirtina, kad tėvai tinkamai vykdo jiems nustatytas užduotis ir siekia vaikų susigrąžinimo į šeimą. Daroma išvada, kad nėra pagrindo taikyti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą abiejų tėvų atžvilgiu.
Dėl tėvų kaltų veiksmų buvimo
46. Teisės aktai nustato, kad tiek neterminuotas, tiek laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tik tuo atveju, kai yra nustatomi kalti tėvų veiksmai dėl netinkamo tėvų pareigų vykdymo.
47. Prieš pat kreipimąsi į teismą su ieškiniu sudarytame 2023-06-07 Globos peržiūros akte Nr. 1GPA-461 padaryta išvada, kad atsižvelgiant į aplinkybes, jog vaiko tėvai negali tinkamai pasirūpinti savo vaiku, siūlytina kreiptis dėl nuolatinės globos nustatymo. Šiame akte nenurodyta, kokių objektyvių duomenų pagrindu yra pateikta tokia išvada, nes duomenų apie vaiko tėvo pareigų vykdymą nepateikta, pažymėta tik tai, kad vyksta teismo procesai dėl tėvo teisės gyventi Lietuvos Respublikoje, o dėl motinos nurodyta tik tai, kad jai, remiantis VšĮ Karoliniškių poliklinikos 2022-05-31 pažyma, reikalinga nuolatinė pagalba, auginant mažametį vaiką, bei pažymėta, kad motina reguliariai lanko dukrą globos centre.
48. 2023-05-23 Motyvuotame siūlyme Nr. 1GD-9774, kuriame nurodoma, jog visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės buvo išnaudotos ir neveiksmingos, o vaiko atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai, pasiremta VšĮ Karoliniškių poliklinikos 2023-03-01 pažyma dėl motinos sveikatos, pažymėta, jog motina labai myli vaiką, bet stokoja vaiko priežiūrai reikalingų žinių.
49. Sprendžiant dėl J. P. veiksmų bei kaltės, turi būti atsižvelgiama į tai, kad atsakovė serga psichine liga. J. P. sveikatos būklė, kaip matyti iš pateiktų duomenų, turi įtakos jai vykdant motinos pareigas, todėl ši aplinkybė turi būti nagrinėjama šioje byloje, kaip galinti įtakoti kaltės klausimo sprendimą.
50. Byloje pateiktame VšĮ Karoliniškių poliklinikos 2023-05-31 rašte Nr. S1.15-1019 yra nurodoma, kad J. P. serga nuo 18 metų, taikomas medikamentinis gydymas, paūmėjimų metu stebima psichozinė būsena, asmenybė egocentriška, gynybiška, infantili, dažnai jaučiasi nesaugi, aplinką suvokia kaip priešišką, žemų kognityvinių gebėjimų, nesugeba planuoti dienos režimo struktūros, socialinė adaptacija žema, asmenybė linkusi į socialinį ir emocinį atsiribojimą. Atsižvelgiant į J. P. psichikos sveikatos būklę, reikalinga nuolatinė kito asmens (asmenų) pagalba auginant mažametį vaiką. 2023-05-12 Pagalbos plane pažymima, kad posėdyje dalyvavusi VšĮ Karoliniškių poliklinikos socialinė darbuotoja R. M. teikė paaiškinimus dėl J. P. ligos ir pažymėjo, kad liga vidutiniško sunkumo, reikia nuolatinės kitų žmonių pagalbos, pasidalino psichologinio tyrimo išvada, pažymėjo, kad, pasitarusi su gydytoja, negali apibendrinti, kiek pati motina gali globoti vaiką.
51. Byloje surinkti duomenys nepatvirtina ieškovo įrodinėjamo fakto, jog motina dėl ligos visiškai negali vykdyti motinos pareigų. VšĮ Karoliniškių poliklinikos 2023-05-31 raštas Nr. S1.15-1019 yra pasirašytas ne gydančio gydytojo, o direktoriaus pavaduotojos medicinai, tokios išvados pagrindimo byloje nėra. Negalima spręsti, jog ši pažyma sudaryta remiantis gydytojų komisijos išvada ar bent gydančio gydytojo rekomendacija. Be to, minimame rašte yra nurodoma, kad motina gali auginti vaiką su kitų asmenų nuolatine pagalba. VšĮ Karoliniškių poliklinikos socialinė darbuotoja R. M. pažymėjo, kad ir pasitarusi su gydytoja, negali nurodyti, kokia galimybė motinai globoti vaiką. Nėra duomenų, kad sprendžiant dėl motinos valdžios ribojimo būtų sudaryta medicinos žinių turinčių specialistų išvada dėl J. P. sveikatos būklės įtakos motinos pareigų atlikimui.
52. Ieškovui kaip svarbią priežastį byloje nurodant ieškovės ligą, pažymėtina, kad Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 23 straipsnyje nustatyta, kad valstybės, šios konvencijos šalys, imasi veiksmingų ir atitinkamų priemonių, kad pašalintų neįgaliųjų diskriminavimą visais klausimais, susijusiais su santuoka, šeima, tėvyste (motinyste) ir asmeniniais santykiais, lygiai su kitais asmenimis, siekdamos užtikrinti, kad: a) būtų pripažinta visų neįgaliųjų, kurie yra sukakę santuokinį amžių, teisė susituokti ir sukurti šeimą esant laisvam ir visiškam asmenų, kurie ketina susituokti, sutikimui; b) būtų pripažintos neįgaliųjų teisės laisvai ir atsakingai priimti sprendimus dėl savo vaikų skaičiaus ir jų gimimo laikotarpių, taip pat teisė gauti informaciją pagal amžių, teisė į švietimą reprodukcijos ir šeimos planavimo klausimais ir būtų suteiktos priemonės, kurios leistų jiems pasinaudoti šiomis teisėmis; c) neįgalieji, įskaitant vaikus, lygiai su kitais asmenimis išsaugotų savo vaisingumą. Valstybės, šios konvencijos šalys, užtikrina, kad vaikas nebūtų atskirtas nuo savo tėvų prieš jų valią, išskyrus atvejus, kai kompetentingos institucijos, kurių sprendimus gali peržiūrėti teismas, pagal galiojančius įstatymus ir procedūras nusprendžia, kad toks atskyrimas yra būtinas dėl vaiko interesų. Vaikas jokiu būdu negali būti atskirtas nuo tėvų dėl savo neįgalumo arba dėl vieno ar abiejų tėvų neįgalumo (Neįgaliųjų teisių konvencijos 23 straipsnio 4 dalis).
53. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-421/2023 pažymėta, kad diskriminacijos draudimas taikomas sprendžiant įvairius su tėvų valdžios apribojimu susijusius klausimus – pagalbos šeimai srityje veikiančios institucijos, vykdydamos savo pareigas, užtikrina, kad šeima nepatirtų diskriminacijos dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos. Nutartyje pažymėta, kad atsiradus vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniams bei rizikos veiksniams, susijusiems su vaiko tėvais ir jų santykiais su vaiku, kuriuos, siekiant išvengti realaus pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, įmanoma pašalinti kitomis priemonėmis negu paimant vaiką iš šeimos, prioritetas teikiamas vaiko išsaugojimui šeimoje, teikiant vaikui ir jo tėvams šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka prevencinę ir (ar) kompleksinę pagalbą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 33 straipsnio 5 dalis). Tik nepavykus prevencinėmis ir (ar) kompleksinės pagalbos paslaugomis ir priemonėmis išsaugoti vaiko jo biologinėje šeimoje, vaikas paimamas iš jos, nustatant jam laikinąją globą (rūpybą), o jeigu ir tai neperspektyvu, vaikui nustatoma nuolatinė globa (rūpyba) arba jis įvaikinamas (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 33 straipsnio 6 dalis).
54. Bylos kontekste turi būti pažymėta, jog bet koks rėmimasis atsakovės liga, kaip jos teises ribojančia priežastimi, neatlikus jokio vertinimo dėl galimumo kompensuoti ieškovės ligos sąlygotus trūkumus taikant socialines paslaugas, vertinamas kaip atsakovės diskriminavimas. Klausimas dėl ieškovės motinos valdžios ribojimo turi būti sprendžiamas tik įvertinus visas valstybės nustatytas paramos priemones, kurios gali būti taikomos pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą bei Socialinių paslaugų įstatymą.
55. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti dėl J. P. veiksmų, įgyvendinant motinos valdžią, įvertinimo jos kaltės aspektu. Anksčiau aptarti įrodymai patvirtina atsakovės siekį auginti dukrą, tačiau faktinė padėtis rodo, kad šis siekis nėra tinkamai įgyvendinamas. Byloje surinkti duomenys apie motinos sveikatos būklę duoda pagrindo abejonei dėl to, kokia apimtimi atsakovė gali pilnai suprasti savo kaip motinos veiksmus bei gebėti tinkamai įgyvendinti motinos valdžią. Atsakovės veiksnumas nėra ribojamas šeimos santykių srityje CK 2.10 straipsnio tvarka nėra apribotas, kas leistų preziumuoti atsakovės veiksnumą.
56. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje yra reikalinga nustatyti ir ištirti papildomas aplinkybes: surinkti kompetentingų specialistų įvertinimą dėl J. P. gebėjimo vykdyti motinos valdžią; esant reikalui, nustačius nepakankamą gebėjimą dėl motinos valdžios įgyvendinimo, įvertinti šių trūkumų kompensavimą, taikant veiksnumo ribojimą bei skiriant rūpintoją; atlikti vertinimą, kokios priemonės pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų ir Socialinių paslaugų įstatymą gali būti taikomos atsakovei, esant rekomendacijai dėl nuolatinės pagalbos auginant vaiką bei kokiu būdu gali būti kompensuojamas motinos negebėjimas tinkamai vykdyti motinos valdžią. Atsižvelgtina taip pat ir į tėvo pasirengimą vykdyti tėvo pareigas bei galimą E. P. pagalbą. 2023-05-12 atvejo vadybos posėdyje dalyvavusi E. P. nurodė, kad ji siektų tapti S. S. globėja, lankytų mokymus, domėjosi, kokia materialinė pagalba būtų taikoma, nes jos atlyginimas nėra didelis, kreipėsi dėl pagalbos surandant darbą L. M. K. S.. Išsiaiškinus minėtas aplinkybes, spręstina, ar yra pagrindas nustatyti laikiną motinos valdžios ribojimą ar spręsti atskyrimo nuo motinos klausimą.
57. Pažymėtina, kad, esant pagrindui nustatyti neįgalumą atsakovei, turi būti ne ribojamos jos teisės, o taikoma socialinė apsauga. Neįgaliųjų teisių konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta, kad neįgalieji turi teisinį veiksnumą lygiai su kitais asmenimis visose gyvenimo srityse, o valstybės, šios konvencijos šalys, imasi atitinkamų priemonių, jog suteiktų neįgaliesiems galimybę pasinaudoti pagalba, kurios jiems gali prireikti įgyvendinant savo teisinį veiksnumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad ši konvencija suponuoja tai, jog neįgaliųjų teisių apsauga turi būti kuo labiau socialiai orientuota, sudaranti jiems galimybę pasinaudojant socialine pagalba būti visaverčiais visuomenės nariais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2012; 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2013).
Dėl atsakovo L. M. K. S. tėvo pareigų vykdymo
58. Sprendžiant dėl atsakovo tėvo pareigų vykdymo, yra remiamasi tuo, kad atsakovas neturi teisės legaliai gyventi Lietuvos Respublikoje. Nustatyta, kad nepilnametės S. S. tėvu yra registruotas Indijos Respublikos pilietis L. M. K. S.. Atsakovas asmenybei patvirtinti yra pateikęs Indijos Respublikos piliečio pasą, kuris galioja iki 2027-01-11. 2023-05-12, 2023-10-02 Pagalbos planuose L. M. K. S. buvo keliama užduotis dėl asmens dokumentų sutvarkymo. Bylos duomenys patvirtina, jog šis įpareigojimas yra vykdomas.
59. Atsakovui šiuo metu nėra suteikta teisė gyventi Lietuvos Respublikoje. Dėl jo atžvilgiu priimtų Migracijos departamento sprendimų atsakovas yra įvykdęs net tris teismo procesus, kuriuos visus laimėjo. Kaip minėta, Regionų administracinis teismas 2024-03-13 sprendimu administracinėje byloje Nr. I2-4859-816/2024 tenkino atsakovo L. M. K. S. skundą ir panaikino Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2023-12-12 sprendimą Nr. 23S222773, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2022-01-17 sprendimą Nr. 22S57977 ir įpareigojo Valstybės sienos apsaugos tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022-12-06 prašymą. Iš šio sprendimo dėstomosios dalies matyti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023-08-30 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2157-629/2023 konstatavo atsakovo teisių pažeidimą. Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023-11-28 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-11814-1161/2023 panaikintas Migracijos departamento 2023-07-14 sprendimas Nr. 23SD17436 ir Migracijos departamentas įpareigotas iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2022-10-28 prašymą dėl leidimo pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikimo. Atsakovas 2024-01-19 pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje tuo pagrindu, kad Lietuvoje gyvena jo vaikas, kuris yra Lietuvos pilietis (Prašymas Migracijos departamente užregistruotas 2024-02-09 Reg. Nr. 10277).
60. Šios aplinkybės rodo, kad atsakovas L. M. K. S. nuosekliai siekia gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Aplinkybė, kad atsakovas pažeidė nustatytą tvarką ir neįvykdė Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 124 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos išvykti iš Lietuvos Respublikos iki turimo leidimo galiojimo pabaigos arba nustatytu laiku kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo ir tokiu būdu įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023-08-30 nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2157-629/2023 įvertinta, kaip neribojanti atsakovo teisės kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo. Įvertinus tai, kad atsakovas laimėjo net tris teismo procesus, yra pateikęs dar vieną 2024-02-09 prašymą išduoti leidimą, teismo posėdžio metu nurodė, kad toliau sieks tvarkytis leidimo gavimo dokumentus (Regionų administracinio teismo 2024-03-13 sprendimas įsiteisėjo 2024-04-03), darytina išvada, kad atsakovas rodo tvirtą apsisprendimą toliau gyventi Lietuvos Respublikoje. Tokiu būdu bus pašalintos kliūtys atsakovui rūpintis nepilnamete dukra.
61. Ieškovas patvirtino, jog iš atsakovo pagal globos įstaigos taisykles, siekiant apsaugoti globėjos šeimą, buvo reikalaujama pateikti sveikatos pažymą, kad jis galėtų atvykti į reguliarius susitikimus su vaiku. Byloje pateikta 2023-07-27 pažyma, išduota „Kardiolita“ klinikoje. Atsakovas teigė, kad pažymos pristatyti anksčiau negalėjo, nes iš jo paimtas pasas ir leidimas gyventi, turimos vairuotojo teisės nėra laikomi tapatybę patvirtinančiais dokumentais poliklinikose, todėl pažymos gavimas buvo neįmanomas. Nesant pakankamų duomenų, nėra galima įvertinti, ar atsakovo aiškinimas dėl pažymos negavimo priežasčių buvo pagrįstas. Bylos duomenys patvirtina, kad ir negalėdamas tiesiogiai bendrauti su vaiku globos įstaigoje, atsakovas su vaiku bendravo per vaizdo skambučius, kai J. P. atvykdavo į susitikimus ir filmuodavo telefonu.
62. Po pažymos pateikimo atsakovui buvo leista lankyti vaiką susitikimuose globos centre. Trečiojo asmens atsiliepime į apeliacinį skundą, o taip pat ir paaiškinimuose teismo posėdyje nurodoma, kad abu tėvai dukrą lanko kartą per savaitę, mergaitė į tėvus reaguoja įvairiai, kartais pyksta ir verkia, nenori būti laikoma ant rankų, kartais tėvus priima pozityviai.
63. Atsakovas teismui nurodė, jog jis pirmus 3 mėnesius, iki J. P. su vaiku pateko į Krizių centrą, rūpinosi ir prižiūrėjo naujagimę ir jos motiną. Atsakovas dalyvavo dukros gimdyme, nuo pirmų dienų pasiliko su vaiku, kuomet motina buvo išvežta į ligoninę ilgesniam laikui. Atsakovas laukia grįžtančios dukrelės į namus, ruošiasi vaiko pasitikimui, nupirko lovytę, žaislus, šluostes. Nurodytų aplinkybių ieškovas neneigia, kito asmens, kuris iki 2022-11-30 galėjo prižiūrėti dukrą, taip pat ir tuo metu, kai 2022-10-22 J. P. buvo paguldyta į ligoninę nebuvo.
64. Nagrinėjamoje byloje surinkti duomenys yra nepakankami išsamiai įvertinti atsakovo kaltę dėl tėvo valdžios netinkamo įgyvendinimo. Nustatyta, kad šeimoje yra susidariusi ypatinga situacija, vaiko motina serga psichine liga, o tėvas ilgą laiką bylinėjasi teismuose dėl teisės gyventi Lietuvos Respublikoje. Yra pagrindo sutikti su atsakovu, kad jis dėjo pastangas auginti dukrą, tačiau susidarė objektyvios priežastys (dokumentų neturėjimas, leidimo gyventi bei leidimo dirbti neturėjimas, sudėtingumas dėl gyvenamosios vietos, dėl vaiko motinos ligos bei taikomo gydymo, socialinių darbuotojų pagalbos trūkumas), dėl kurių vaikas nebuvo tinkamai prižiūrimas. Byloje turi būti išsiaiškinta, ar dėl vaiko netinkamos priežiūros yra pagrindo laikyti kaltu atsakovą, jam taikant laikiną tėvo valdžios ribojimą. Siekiant šeimos ir vaiko interesų apsaugos turi būti įvertinta ir aplinkybė dėl tėvo pagalbos teikimo motinai įgyvendinant motinos valdžią, jeigu papildomai ištyrus motinos situaciją, bus palikta rekomendacija dėl pagalbos, auginant vaiką, būtinumo.
65. Šioje byloje yra aktualu ir turi būti įvertinta tai, kad tėvų teisės įgyvendinti tėvų valdžią yra prioritetinės teisės, lyginant jas su kitų asmenų, kurie turi teises ir pareigas vaiko atžvilgiu. CK 3.155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas negali būti išskirtas su tėvais, išskyrus atvejus, kai vaiko teisių apsaugą užtikrinančios institucijos, vadovaudamosi teismo sprendimu ir įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams. Už neteisėtą vaiko ir tėvų išskyrimą vaiko teisių apsaugą užtikrinančios institucijos atsako šio įstatymo 29 straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi tik esant įstatymo nustatytiems pagrindams, kuriais gali būti ribojamos tėvų teisės bei priėmus nustatytus sprendimus dėl tėvų valdžios ribojimo, tėvų valdžios įgyvendinimas gali būti perduotas kitiems asmenims.
66. CPK 582 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus. Pagal Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsnį valstybės dalyvės užtikrina, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams.
67. Pagal CPK 327 straipsnį byla gali būti perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui jeigu yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Konstatuodamas, kad neatskleista bylos esmė, teismas turi nurodyti, kokie svarbiausi teisiniai ar faktiniai klausimai yra nagrinėjamos bylos esmė, ir motyvuoti, kad šių aplinkybių nustatymas negalimas apeliacinės instancijos teisme dėl to, kad reikia surinkti didelės apimties naujų įrodymų.
68. Ankstesniame nutarties punkte išaiškinta, kad byloje nebuvo surinkta įrodymų, kuriais remiantis būtų galima spręsti dėl atsakovų kaltės, įgyvendinant tėvų valdžią buvimo. Iš esmės reikalinga tirti naujas aplinkybes, kurios nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teismo proceso metu. Teismui nustačius CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymui reikalingas aplinkybes, teismo sprendimas turi būti naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo, nes tik tokiu būdu (pakartojus pirmosios instancijos teismo procesą) gali būti pašalintas teisės į tinkamą teismo procesą pirmosios instancijos teisme pažeidimas.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 290-292 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovų J. P. ir L. M. K. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.